Byla 2-9958-730/2011
Dėl nuosavybės teisės įgijimo į pastatus pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erinija Kazlauskienė, sekretoriaujant E. K., Simonai Šukytei, dalyvaujant pareiškėjo atstovams R. J., adv. padėjėjui Raimondui Simonavičiui, suinteresuoto asmens atstovei E. I., civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. J. individualios įmonės pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo į pastatus pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija,

Nustatė

2pareiškėja pareiškė reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į pastatus – 96,80 kv.m. bendro ploto garažą, unikalus Nr. ( - ), ir 21,69 kv.m. bendro ploto buitines patalpas, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ). Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybės, kad 1968-01-19 Klaipėdos miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 34, teritorija ir pastatai, esantys ( - ), buvo perduoti Šiaulių padangų remonto gamyklai. Šiaulių miesto valdyba 1993-07-13 įregistravo Šiaulių AB „Kordas“, kuri perėmė Šiaulių padangų remonto gamyklos teises ir pareigas. AB „Kordas“ užsakymu 1993-11-17 Klaipėdos teritorinis valstybinis inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuras sudarė Namų valdos techninės apskaitos bylą ginčo pastatams, 1994-12-13 ginčo pastatai buvo įtraukti į pagrindinių priemonių inventorizacijos knygą individualus Nr. 100007, Nr. 100008. 1996-10-24 tarp nuomotojo AB „Kordas“ ir nuomininko - pareiškėjos buvo sudaryta negyvenamosios patalpos nuomos sutartis, pagal kurią minėti pastatai buvo perduoti naudotis pareiškėjai. Sutartyje buvo nustatytas nuomos sutarties terminas – 2001-12-31. 1998-03-03 AB „Kordas“ buvo įregistruotas pastatų naudotoju. 1999-01-11 tarp pareiškėjos ir AB „Kordas“ buvo sudaryta panaudos sutartis, kuria pareiškėjai perduoti neatlygintinai naudotis AB „Kordas“ priklausančios patalpos ir teritorija, esantys ( - ). Šiaulių apygardos teismas 1999-10-07 nutartimi AB „Kordas“ iškėlė bankroto bylą, 2005-03-01 nuomotojas buvo išregistruotas. Kadangi nei AB „Kordas“ nei po bankroto bylos iškėlimo jo administratorius UAB „Restrus“ jokių veiksmų įregistruoti nuosavybės teisę į šiuos objektus neatliko, pareiškėja nuo 2000-06-28 teisėtai, sąžiningai valdo šiuo objektus, įgyjamąją senatimi įgijo nuosavybės teisę į pastatus. Tai, kad pareiškėja nėra įregistravusi valdymo teisės nėra pagrindas paneigti nuosavybės teisės įgijimą.

3Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškimas nepagrįstas, todėl turi būti netenkinamas. Nesutikimo su pareiškimu pagrindu nurodė aplinkybes, kad po 2000 m. pareiškėja naudojosi garažu ir buitinėmis patalpomis kaip bešeimininkiu turtu, tačiau tai pareiškėjai nesuteikė teisės laikyti save sąžiningu ir teisėtu turto valdytoju. Pareiškėja naudojo šį turtą be teisinio pagrindo, ji privalėjo žinoti, kad turto savininkas ar teisėtas valdytojas yra kitas asmuo. Nei Šiaulių padangų remonto gamykla, nei AB „Kordas“ kaip turto valdytojai nuosavybės teisės į šiuos objektus neįregistravo, todėl turtas laikytinas valstybės nuosavybe. Pripažinus pareiškėjai nuosavybės teisę į šiuo statinius gali būti pažeisti valstybės interesai. Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.69 straipsnio 3 dalies reikalavimus, įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, nepriklausomai nuo to ar ši teisė registruota ar ne, todėl pareiškėjos prašymas atmestinas.

4Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokatas Raimondas Simonavičius pareiškimą palaikė, paaiškino pareiškime nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad įvykdytos visos būtinosios sąlygos nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi įgyti. Turtas buvo pradėtas valdyti nuomos ir panaudos sutarčių pagrindu. Visą laikotarpį nuo 1999-10-07, kai buvo iškelta AB „Kordas“ bankroto byla, pastatai nuosavybės teise nepriklausė nei valstybei, nei savivaldybei, nei kitiems juridiniams asmenims. Pareiškėja valdė buitines patalpas ir garažą, juos taisė ir rūpinosi kaip savo nuosavybe, todėl yra pagrindas pripažinti juridinį faktą.

5Pareiškėjos atstovas R. J. papildomai paaiškino, kad 1996 metais pareiškėjas išsinuomojo buitines patalpas ir garažą, esančius ( - ). Sutartyje buvo padaryta techninė klaida nurodant, kad išnuomojamos 2500 kv.m ploto patalpos, nes nurodyto ploto yra apie pastatus esanti teritorija. Kadangi pareiškėjos atstovas išbetonavo teritoriją, pastatė tvorą, po uragano suremontavo dalį nunešto stogo, 1999 metais buvo sudaryta panaudos sutartis. Ar buvo vykdomas pareiškėjos valdomo turto privatizavimas pareiškėjos atstovui nežinoma. AB „Kordas“ prašymu buvo atlikta inventorizacija, po jos pareiškėjos atstovas iš inventorizacijos biuro gavo turto inventorizacijos bylą. Šiuo metu 2500 kv.m ploto teritorijoje yra garažas, buitinės patalpos, vandens rezervuaras. Pastaruoju pareiškėja nesinaudoja, nuosavybės teisės į jį nesiekia įgyti. Anksčiau minėta teritorija įėjo į uosto plėtros zoną, todėl nebuvo galima kreiptis dėl nuosavybės teisės įgijimo.

6Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovė prašymui nepritarė, paaiškino atsiliepime nurodytas aplinkybės. Papildomai paaiškino, kad AB „Kordas“ buvo juridinis asmuo, jo turto valdymo terminas pasibaigė tik nuo juridinio asmens išregistravimo 2005-03-01. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo, nes neįvykdyta įgyjamosios senaties sąlyga - nepertraukiamas daikto valdymas ne mažiau kaip 10 metų.

7Teismo posėdžio metu liudytojas A. U. parodė, kad jis nuo 1983 m dirbo Šiaulių padangų remonto gamykloje vieno iš skyriaus viršininku. Ši įmonė turėjo daug padalinių, vienas jų veikė ( - ). 1991-02-06 buvo nutarta gamyklą perregistruoti į valstybinę įmonę Šiaulių AB „Kordas“. 1993-07-13 buvo įregistruota AB „Kordas“, kurioje liudytojas dirbo direktoriumi iki 1999 metų. Perregistruojant įmonę, jos turto balansą sudarė apie 10 procentų valstybinio kapitalo. Į turto balansą buvo įtraukti garažas ir buitinės patalpos, esantys ( - ). Šį turtą įmonė nuomojo pareiškėjai, o nuo 1999 metų akcininkams neprieštaraujant panaudos sutarties pagrindu suteikė neatlygintinai naudotis. AB „Kordas“ prašymu buvo sudaryta inventorizacijos byla, tačiau teisinė registracija negalėjo būti atlikta tol, kol nebuvo sudarytas viso teritorijos komplekso detalusis planas.

8Pareiškimas tenkintinas.

9Remiantis byloje esančiais įrodymais, nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės. 1968-01-19 Klaipėdos miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 34, Vandentiekio – kanalizacijos trestui priklausanti teritorija ir joje esantys pastatai, esantys ( - ), buvo perduoti Šiaulių padangų remonto gamyklai (b.l. 11). 1991-02-06 Šiaulių padangų remonto gamykla perregistruota į Valstybinę akcinę įmonę „Kordas“ (b.l. 74). 1993-07-13 Valstybinė akcinė įmonė „Kordas“ perregistruota į įmonę AB „Kordas“ (b.l. 75) 1993-07-13 AB „Kordas“ išduotas registracijos pažymėjimas (b.l. 12). 1993-11-17 Klaipėdos teritorinis valstybinis inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuras pagal 1993-11-16 AB „Kordas“ prašymą Nr. 02/419-1 sudarė Namų valdos techninės apskaitos bylą Nr. K-90, Klaipėdos mieste, Žalgirio g. 2, esančiam Šiaulių AB „Kordas“ nuosavybės teise priklausančiam turtui inventorizuoti: bendro ploto teritorijai, buitinėms patalpoms, garažui, vandens rezervuarui, sandėliui, tvorai, vartams, asfaltui (b.l. 13 – 24, 65, 66). 1994-12-13 AB „Kordas“ pranešė Lietuvos Respublikos Klaipėdos teritoriniam valstybiniam inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biurui, kad į pagrindinių priemonių inventorizacijos knygą Nr. 1 įtrauktas sandėlis ir pastatai, esantys ( - ) (b.l. 25). 1995-01-03 Centrinės privatizavimo komisijos protokolu Nr. 151 patvirtintas AB „Kordas“ akcijų pasirašymas, balanso duomenų pagrindu įvyko privatizavimas (b.l. 70-72). 1996-10-24 tarp AB „Kordas“ ir nuomininko - pareiškėjos buvo sudaryta negyvenamosios patalpos nuomos sutartis, pagal kurią nuomotojas perdavė pareiškėjai naudotis 2500 kv.m. teritorija, esančia ( - ). Sutartyje buvo nustatytas nuomos sutarties terminas – 2001-12-31 (b.l. 8 - 9). 1999-01-11 tarp pareiškėjos ir AB „Kordas“ buvo sudaryta panaudos sutartis, kuria pareiškėjai perduoti neatlygintinai naudotis AB „Kordas“ priklausančios patalpos ir teritorija, esantys ( - ) (b.l. 10). 2001-05-08 įrašu Nekilnojamojo turto registre AB „Kordas“ įregistruota garažo, unikalus Nr. ( - ), ir buitinių patalpų, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), naudotoju (b.l. 26). 1999-10-07 Šiaulių apygardos teismo nutartimi AB „Kordas“ iškelta bankroto byla, turto administratoriumi paskirtas UAB „Restrus“. 2000-06-28 priimta nutartis likviduoti įmonę, 2003-06-12 priimta nutartis dėl įmonės pabaigos, 2005-03-01 AB „Kordas“ išregistruota iš juridinių asmenų registro (b.l. 29). Pareiškėja sudarydama sutartis su trečiaisiais asmenimis, nurodo, kad jos veiklos vykdymo vieta yra ( - ): 2000-10-01 rangos sutartyje su AB „Specialusis autotransportas“ (b.l. 31), 2000-12-31 buitinių atliekų tvarkymo sutartyje su UAB „Klaipėdos krašto atliekų tvarkymas“ (b.l. 32), 2000-10-05 spalvotųjų metalų atliekų ir laužo tvarkymo sutartyje su AB „Žalvaris“ (b.l. 33).

10Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 Nr. VIII-1864) 33 straipsniu, įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančio civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui yra pagrindas pareiškėjos prašymą nagrinėti taikant 2001-07-01 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) nuostatas.

11Byloje yra kilęs ginčas dėl pareiškėjos teisės įgyti nuosavybės teisę įgyjamąja senatimi. Suinteresuoto asmens atstovė nurodo, kad nėra išpildytos būtinosios įgyjamosios senaties sąlygos. Pareiškėja siekia įgyti nuosavybės teisę į valstybės nuosavybę, o pagal Lietuvos Respublikos CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytą draudimą įgyjamąją senatimi negalima įgyti nuosavybės teisę į valstybinę ar savivaldybės nuosavybę. Nėra išpildyta sąlyga valdyti turtą kaip savą 10 metų. Pareiškėja iki AB „Kordas“ išregistravimo momento 2005-03-01, buvo prievoliniuose santykiuose su AB „Kordas“, todėl įgyjamosios senaties terminas nėra suėjęs, nėra išpildyta sąlyga valdyti turtą kaip savo.

12Dėl įgyjamosios senaties instituto taikymo sąlygų

13Įgyjamosios senaties (lot. – usucapio) institutas skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos.

14Tokiu atveju teismas sutinkamai CK 4.68 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką konstatuoja nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimą įgyjamąją senatimi esant šių penkių sąlygų visetui: 1) asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo daiktą kaip savą; 2) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo; 3) asmuo valdo daiktą teisėtai; 4) daikto atviro valdymo sąlyga; 5) asmuo nepertraukiamai valdo daiktą ne mažiau kaip 10 metų.

15Dėl nekilnojamojo turto nuosavybės teisės

16Suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškime nurodytus nekilnojamuosius daiktus valdė ir naudojo valstybinės įmonės, todėl jie yra valstybės nuosavybė. Šie daiktai nebuvo privatizuoti, todėl AB „Kordas“ nebuvo jų savininku.

17Sutinkamai su CK 4.69 straipsnio nuostatomis, įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais. Tuo tarpu nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto draudimo teismas negali paneigti aiškindamas ir taikymas įstatymus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, net ir konstatavus, jog valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės į jai priklausančius daiktus ilgą laiką neįgyvendina, t. y. nesirūpina, neprižiūri, neregistruoja savo nuosavybės teisių. Remiantis teismų praktika, kilus ginčui dėl nekilnojamųjų daiktų buvimo viešosios nuosavybės teisės objektais, reikšminga nuosavybės rūšies transformavimosi iš viešosios į privačią teisinio reguliavimo analizė.

18Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, buvo pradėtas įgyvendinti privačios nuosavybės teise grindžiamo šalies ūkio (Konstitucijos 46 straipsnis) formavimas, ir viešoji nuosavybė įstatymų nustatyta tvarka perleidžiama privatiems subjektams. Viešosios nuosavybės perleidimas privačion nuosavybėn buvo vykdytas 1991 m. gegužės 28 d. Butų privatizavimo įstatymo, taip pat 1991 m. vasario 28 d. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Sistemiškai aiškinant šių specialiųjų teisės aktų nuostatas ir CK 4.69 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačion nuosavybėn kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas viešajai nuosavybei transformuotis į privačiąją.

19Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo (aktuali redakcija nuo 1991-02-28 iki 1997-12-01) 5 straipsnio 1 dalimi, 7 straipsnio 1 dalimi, Centrinės privatizavimo tarnybos priėmė nutarimus privatizavimo klausimais, o privatizavimo objektu buvo įmonė, įstaiga, pastatas ar kitas valstybinis turtas, įtrauktas į privatizavimo programas. Sutinkamai su įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi valstybinio turto privatizavimas galėjo būti atliekamas vienu iš dviejų būdų: parduodant privatizavimo objektus aukcione arba skelbiant viešą akcijų pasirašymą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir liudytojo A. U. parodymų, nustatyta, kad 1991-02-06 AB „Kordas“ buvo perregistruota, jai atiteko visos Šiaulių padangų remonto gamyklos teisės ir pareigos, tarp jų ir teisė į valstybinį turtą, esantį ( - ) (b.l. 74, 75). 1995-04-03 akcininkų susirinkime buvo aprobuotas AB „Kordas“ viešas akcijų pasirašymo, turto perdavimo - priėmimo aktas, kuris buvo patvirtintas 1995-01-03 Centrinės privatizavimo komisijos protokolu Nr. 151 (b.l. 70 - 72). Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti, kad AB „Kordas“ 1995-04-03 buvo privatizuota. Kadangi AB „Kordas“ buvo privatus asmuo, atmestinas suinteresuoto asmens argumentas, kad garažas ir buitinės patalpos yra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nes buvo valdomas valstybinės įmonės.

20Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti daiktą sietinas su jo priklausymu valstybei nuosavybės teise, o ne su šios teisės registracija, tai nuosavybės teisių fakto buvimas ar nebuvimas gali būti įrodinėjamas nepaisant to, ar daiktas yra ar nėra registruotas valstybės vardu. Teismas vadovaudamasi įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, pažymi, kad šios kategorijos bylose tuo atveju, jei daiktas neįregistruotas valstybės vardu, įrodyti, kad jis šiai priklauso, turi valstybei atstovaujantis ir (ar) jos interesus ginantis asmuo, siekiantis paneigti privačios nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi galimybę.

21Suinteresuoto asmens atstovas nepateikė duomenų, patvirtinančių ginčo objektų nuosavybės teisę. VĮ „Registrų centras“ 2011-10-13 rašte Nr. (4.4.2.) S-952, informuojama, kad nekilnojamieji daiktai ir daiktinės teisės į juos nėra įregistruoti nekilnojamojo turto registre. 2001-05-08 įrašas apie AB „Kordas“ kaip ginčo objektų naudotoją Nekilnojamojo turto registre yra padarytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo 2 straipsnio, tai yra perrašant juos iš Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro duomenų, remiantis 1993-11-16 AB „Kordas“ prašymu dėl pastatų inventorizacijos. Teismas pažymi, kad pagal liudytojo A. U. parodymus, minėtas turtas buvo privatizuotas kartu su visa įmone (b.l. 80-81). Duomenų, kad pareiškėjai pradėjus valdyti minėtą turtą, šis buvo valstybės nuosavybė byloje taip pat nėra. AB „Kordas“ bankroto administratoriaus rašte nurodyta, kad bankroto procedūros metu buvo apskaitytas visas bendrovės turtas. Teismas neturi galimybės įsitikinti ar nekilnojamasis turtas buvo įtrauktas į įmonės turto balansą kaip privati nuosavybė, ar kaip viešoji, byloje nėra duomenų, kad turtas nuo pat jo perleidimo 1968 metais momento išsaugojo valstybinės nuosavybės statusą.

22Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad byloje nėra įrodymų apie tai, kad nekilnojamasis turtas – garažas ir buitinės patalpos, esantys ( - ), yra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, todėl suinteresuoto asmens argumentai dėl draudimo įgyti įgyjamąją senatimi nuosavybę į valstybinį turtą atmestini.

23Dėl daikto valdymo sąžiningumo, teisėtumo

24Pagal CK 4.69 straipsnio 2 dalies nuostatas įgyjamąja senatimi nuosavybės teisė negali būti įgyjama į slaptai arba per prievartą užvaldytą daiktą, nepaisant, ar nuosavybės teisę į tą daiktą minėtu būdu pretenduoja įgyti pats slaptai, ar per prievartą daiktą užvaldęs asmuo ar kitas asmuo.

25Sutinkamai su CK 4.70 straipsnio 1 dalimi, asmuo, įgyjantis daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti ne tik sąžiningas to daikto įgijėjas, t. y. užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, bet taip pat jis privalo išlikti sąžiningas valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).

26Taip pat daikto valdymui keliamas teisėtumo reikalavimas, tai yra valdymas turi būti įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, ne per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas.

27Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, nustatyta, valstybės įgaliotas asmuo Klaipėdos miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas sprendimu perdavė teisę Šiaulių padangų remonto gamyklai naudotis nekilnojamuoju turtu, esančiu ( - ). Duomenų, kad perregistruojant gamyklą AB „Kordas“, ją privatizuojant, būtų panaikintos bendrovės teisės valdyti minėtą turtą, byloje nėra. Kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių AB „Kordas“ nuosavybės teisę į šį turtą, pripažįstama, kad AB „Kordas“ sudarydama 1996-10-24 nuomos sutartį su pareiškėja veikė kaip teisėtas turto valdytojas. Kadangi AB „Kordas“ Nekilnojamojo turto registre duomenų apie turto savininkus ar kitus valdytojus nebuvo ir nėra, nėra pagrindo pripažinti, kad iki AB „Kordas“ bankroto bylos iškėlimo ar vėliau, buvo kliūčių šį turtą užvaldyti. Iš pareiškėjos atstovo R. J. parodymų nustatyta, kad kai baigėsi panaudos sutartis, atstovas kreipėsi į savivaldybę, domėjosi kitais galimais nekilnojamojo turto valdytojais ar savininkais (b.l. 80). Vieninteliu pareiškėjai žinomu turto valdytoju išliko AB „Kordas“.

28Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kad pareiškėja tiek užvaldydama daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką, nežinojo nieko, kas turi daugiau už ją teisių į daiktą, ir nežinojo kliūčių, trukdančių įgyti jai tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių buvo, atvirai domėjosi nekilnojamo turto nuosavybe, yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjos valdymas buvo sąžiningas ir teisėtas.

29Dėl daikto atviro valdymo

30Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Pagal CK 4.22 straipsnio 1 dalį daikto valdymu, kaip pagrindu įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą valdyti jį kaip savą, nekeliant reikalavimo valdymą registruoti. CK 4.27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kokiu pagrindu atsiranda nekilnojamojo daikto valdymas. Joje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas gali atsirasti fiziškai užvaldžius daiktą, taip pat daikto fiziškai neužvaldžius, bet kai perduodantis valdyti daiktą asmuo nurodo, kad daiktas perduotas, jei nėra jokių kliūčių patekti į tą daiktą ar kitu panašiu būdu jį fiziškai užvaldyti. Taigi abi šios įstatymo nuostatos nekilnojamojo daikto valdymą reglamentuoja kaip faktinę padėtį, kurią nustačius teismas turi pagrindą spręsti dėl valdymo teisės.

31Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad nuo 2000 metų pareiškėja sudarydama sutartis su trečiaisiais asmenimis, nurodė, kad jos veiklos vykdymo vieta yra ( - ) - 2000-10-01 rangos sutartyje su AB „Specialusis autotransportas“ (b.l. 31), 2000-12-31 buitinių atliekų tvarkymo sutartyje su UAB „Klaipėdos krašto atliekų tvarkymas“ (b.l. 32), 2000-10-05 spalvotųjų metalų atliekų ir laužo tvarkymo sutartyje su AB „Žalvaris“ (b.l. 33). Šie rašytiniai duomenys patvirtina, kad pareiškėja viešai, nesislapstydama nuo 2000 metų valdo nekilnojamąjį turtą, deklaruoja, kad jos veiklos vykdymo vieta yra jame. Iš pareiškėjos atstovo R. J. paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjos atstovas kreipėsi į savivaldybę, aiškinosi nekilnojamojo turto tolesnio valdymo klausimą (b.l. 80). Pareiškėja pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius išlaidas nekilnojamojo turto pagerinimui, remontui (b.l. 89). Aplinkybės, kad pareiškėja galėjo ir gali atlikti nekilnojamojo turto remonto, gerinimo darbus, patvirtina, kad pareiškėja yra fiziškai užvaldžius daiktą, jai nėra jokių kliūčių patekti į tą daiktą ar kitu panašiu būdu jį fiziškai valdyti.

32Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, yra pagrindas tvirtinti, kad pareiškėja nesislapstydama valdo turtą kaip savo, turi galimybę fiziškai veikti nekilnojamame turte, tai yra pareiškėja atvirai valdo turtą.

33Dėl daikto nepertraukiamo valdymo ir valdymo termino pradžios

34Sutinkamai su CK 4.71 straipsnio 1 dalimi daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi.

35Byloje yra kilęs ginčas dėl nepertraukiamo valdymo termino pradžios. Suinteresuoto asmens atstovė nurodo, kad iki 2005-03-01, kai AB „Kordas“ buvo išregistruotas, pareiškėją ir AB „Kordas“ siejo prievoliniai santykiai, todėl įgyjamosios senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2005-03-01.

36AB „Kordas“ bankroto byla buvo iškelta 1999-10-07. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (aktuali redakcija nuo 1997-10-01 iki 2001-06-30) 21 straipsnio 1-2 dalis, administratorius įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais galėjo vykdyti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus iki bankroto bylos iškėlimo, arba įstatymų nustatyta tvarka reikalauti pripažinti juos negaliojančiais. Apie bankrutuojančios įmonės prisiimtų iki bankroto bylos iškėlimo įsipareigojimų vykdymą (ar jų nevykdymą) administratorius turėjo pranešti suinteresuotiems asmenims. Pranešimo terminas įstatyme nėra nurodomas.

37Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja pranešimo iš administratoriaus apie jos ir AB „Kordas“ sudarytos sutarties tolimesnį vykdymą negavo. Iš UAB „Restrus“ kaip AB „Kordus“ bankroto administratoriaus pateiktos informacijos nustatyta, kad nėra duomenų apie tokio pranešimo išsiuntimą (b.l. 88). Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, laikytina, kad 1999-01-11 panaudos sutarties, kaip ir visų kitų įmonės sutarčių, vykdymas pasibaigė iškėlus AB „Kordus“ bankroto bylą.

38Sutinkamai su nurodytu teisiniu reglamentavimu ir nustatytomis aplinkybėmis, pripažįstama, kad pareiškėjos valdymas prasidėjo 1999-10-07.

39Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėja įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgijo nuosavybės teisę į: 1) 96,80 kv.m. bendro ploto garažą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ); 2) 21,69 kv.m. bendro ploto buitines patalpas, unikalus Nr. ( - ), esančias ( - ), nes šį statinį įgijo sąžiningai, teisėtai, nepertraukiamai kaip savo valdė ne mažiau kaip dešimt metų (Lietuvos Respublikos CK 4.68 - 4.71 straipsniai).

40Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

41Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CPK 443 straipsnio 6 dalimi nagrinėjant bylas ypatingąja teisena dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

42Pagal 2011-11-17 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10,00 Lt. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad yra patirta 8,25 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms, bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos.

43Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268, 270, 533 straipsniais,

Nutarė

44pareiškimą tenkinti.

45Nustatyti, kad R. J. individuali įmonė, esanti ( - ), įmonės kodas 141180948, įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į: 1) 96,80 kv.m. bendro ploto garažą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ); 2) 21,69 kv.m. bendro ploto buitines patalpas, unikalus Nr. ( - ), esančias ( - ).

46Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erinija Kazlauskienė,... 2. pareiškėja pareiškė reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį... 3. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė... 4. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokatas Raimondas Simonavičius... 5. Pareiškėjos atstovas R. J. papildomai paaiškino, kad 1996 metais... 6. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovė prašymui nepritarė,... 7. Teismo posėdžio metu liudytojas A. U. parodė, kad jis nuo 1983 m dirbo... 8. Pareiškimas tenkintinas.... 9. Remiantis byloje esančiais įrodymais, nustatytos teisiškai reikšmingos... 10. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo,... 11. Byloje yra kilęs ginčas dėl pareiškėjos teisės įgyti nuosavybės teisę... 12. Dėl įgyjamosios senaties instituto taikymo sąlygų... 13. Įgyjamosios senaties (lot. – usucapio) institutas skirtas spragoms... 14. Tokiu atveju teismas sutinkamai CK 4.68 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir... 15. Dėl nekilnojamojo turto nuosavybės teisės... 16. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškime nurodytus nekilnojamuosius daiktus... 17. Sutinkamai su CK 4.69 straipsnio nuostatomis, įgyjamąja senatimi nuosavybėn... 18. Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, buvo pradėtas įgyvendinti... 19. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Valstybinio turto pirminio privatizavimo... 20. Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti daiktą sietinas su jo priklausymu... 21. Suinteresuoto asmens atstovas nepateikė duomenų, patvirtinančių ginčo... 22. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms,... 23. Dėl daikto valdymo sąžiningumo, teisėtumo... 24. Pagal CK 4.69 straipsnio 2 dalies nuostatas įgyjamąja senatimi nuosavybės... 25. Sutinkamai su CK 4.70 straipsnio 1 dalimi, asmuo, įgyjantis daiktą... 26. Taip pat daikto valdymui keliamas teisėtumo reikalavimas, tai yra valdymas... 27. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų... 28. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms faktinėms... 29. Dėl daikto atviro valdymo... 30. Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą... 31. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad nuo 2000 metų... 32. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir nustatytomis faktinėmis... 33. Dėl daikto nepertraukiamo valdymo ir valdymo termino pradžios... 34. Sutinkamai su CK 4.71 straipsnio 1 dalimi daikto valdymas laikomas... 35. Byloje yra kilęs ginčas dėl nepertraukiamo valdymo termino pradžios.... 36. AB „Kordas“ bankroto byla buvo iškelta 1999-10-07. Pagal Lietuvos... 37. Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja... 38. Sutinkamai su nurodytu teisiniu reglamentavimu ir nustatytomis aplinkybėmis,... 39. Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, yra pagrindas... 40. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo... 41. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CPK 443 straipsnio 6 dalimi nagrinėjant... 42. Pagal 2011-11-17 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos... 43. Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268, 270, 533... 44. pareiškimą tenkinti.... 45. Nustatyti, kad R. J. individuali įmonė, esanti ( - ), įmonės kodas... 46. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...