Byla 2S-574-883/2018
Dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo priėmimo klausimą

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. gegužės 24 d. nutarties, priimtos sprendžiant pareiškėjos V. B. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo priėmimo klausimą.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Pareiškėja V. B. pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos motina V. B. po savo sutuoktinio J. B. mirties likusį palikimą priėmė, palikimo turtą faktiškai pradėdama valdyti, o ( - ) mirus V. B., likusį po jos mirties palikimą priėmė V. B., faktiškai pradėdama likusį turtą valdyti.
  2. Nurodė, kad pareiškėjos motina V. B. po savo sutuoktinio J. B. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti, o mirus V. B., likusį po jos mirties palikimą priėmė V. B., faktiškai pradėdama turtą valdyti. Pareiškėja nurodė, kad nei V. B. po sutuoktinio mirties, nei V. B. po motinos mirties dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė ir pareiškėja kitokia tvarka negali gauti palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi nustatė pareiškėjai V. B. 14 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos trūkumams pašalinti, t. y. primokėti už pareiškimą įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinantį dokumentą; įtraukti suinteresuotais asmenimis Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto banką, Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos; pateikti teismui tiek pareiškimo ir jo priedo kopijų, kiek yra suinteresuotų asmenų; pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog tiek pareiškėjos motina, faktiniu valdymu buvo priėmusi savo mirusio vyro palikimą, tiek, kad pati pareiškėja faktiškai pradėdama valdyti priėmė mirusios motinos palikimą.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8

  1. Pareiškėja V. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-7752-1079/2018 ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
    1. Ypatingos teisenos bylose yra mokamas 50 Eur dydžio žyminis mokestis, pareiškėja pateikė įrodymus, kad yra sumokėjusi 65 Eur žyminį mokestį, todėl šiuo atveju pareiškėja žyminį mokestį yra permokėjusi. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja prašo nustatyti du juridinę reikšmę turinčius faktus.
    2. Teismo nurodytų institucijų įtraukimas į bylą suinteresuotais asmenimis būtų perteklinis ir betikslis, prieštarautų teismų praktikai.

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

12Dėl ginčo esmės ir faktinių aplinkybių

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
  2. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisės kreiptis į teismą principas, įtvirtintas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1dalyje, tiek ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos6 ir 13 straipsniuose, negali būti suabsoliutinamas ar aiškinamas kaip asmens teisė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Žyminis mokestis yra nustatytas siekiant viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams pareikšti, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan.
  3. Ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis ir kiti įstatymai. Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomos bendrosios CPK taisyklės su 443 straipsnyje nustatytomis išimtimis bei ypatumais. Taip pat taikomi tie procesiniai ypatumai, kurie nustatyti CPK 444-448 straipsniuose. Pareiškimo priėmimo stadijoje teismas turi patikrinti, ar pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo atitinka bendruosius procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus (CPK 111, 113, 114 straipsniai) ar už pareiškimą yra sumokėtas CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas žyminis mokestis. Pareiškime turi būti nurodyta kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, ar nurodyti įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat ar pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti (CPK 447 straipsnis). Teismui nustačius, jog pareiškimas ar jo priedai neatitinka CPK 111, 113, 114 straipsniuose ir 447 straipsnyje nustatytų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, nustatyti trūkumai yra šalinami CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Teismas, nustatęs, jog teikiamas pareiškimas turi trūkumų, privalo nurodyti pareiškėjui konkrečius trūkumus, kurie, teismo įsitikinimu trukdo pradėti procesą.
  4. Kasacinis teismas, aiškindamas ieškinio trūkumų instituto taikymą, yra nurodęs, kad teismo išaiškinimo pareiga apima ir pareigą, nustatant terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti, nutarties rezoliucinėje dalyje aiškiai ir suprantamai nurodyti, kokius konkrečius trūkumus ir kokiu būdu privalo pašalinti asmuo, pateikęs trūkumų turintį procesinį dokumentą, ir, esant reikalui, nutarties motyvuojamojoje dalyje išaiškinti, kokiu būdu galima trūkumus pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2009).
  5. Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundžia Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartį, kuria ji buvo įpareigota pašalinti pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo trūkumus. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėja pateikdama pareiškimą prašė teismo nustatyti du juridinę reikšmę turinčius faktus, tačiau yra sumokėjusi tik 65 Eur žyminio mokesčio, taip pat pareiškėja neįtraukė suinteresuotumą nagrinėjamoje byloje turinčių asmenų – VMI prie LR FM, VĮ Turto bankas bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Nurodė, kad pareiškėja nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų, kad tiek jos motina V. B. faktiniu valdymu buvo priėmusi savo mirusio vyro palikimą, ir, kad pati pareiškėja faktiškai pradėdama valdyti priėmė mirusios motinos palikimą.

13Dėl žyminio mokesčio

  1. Pareiškėja nurodo, kad teismas nepagrįstai įpareigojo pareiškėją pašalinti trūkumą dėl žyminio mokesčio už pareiškimą sumokėjimo. Pareiškėjos nuomone teismas nepagrįstai sprendė, kad šioje byloje yra prašoma nustatyti du juridinę reikšmę turinčius faktus, todėl už abu prašymus turi būti mokamas atskiras žyminis mokestis.
  2. CPK nustatytas žyminio mokesčio diferencijavimas, atsižvelgiant į tai, koks mokestis – proporcinis ar paprastasis, yra taikomas (CPK 80 straipsnio 1 dalis). Proporcinis žyminis mokestis taikomas turtiniams ginčams, o jo dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Paprastasis žyminis mokestis išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Toks žyminis mokestis nustatomas bylose, kuriose pareiškiami neturtinio pobūdžio ieškiniai, taip pat ieškiniai, kurie negali būti įkainoti, arba kai reikalavimą įvertinti pinigais yra sudėtinga arba iš viso neįmanoma.
  3. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas konkretaus dydžio žyminis mokestis. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktą už kiekvieną pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas 50 Eur žyminis mokestis, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
  4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad CPK 80 straipsnio 1 dalies norma yra įsakmi. Tai reiškia, kad joje nustatytas žyminis mokestis yra visuotinis ir jį privalo sumokėti kiekvienas asmuo, kuris kreipiasi į teismą apginti jo pažeistą ar ginčijamą teisę ar įstatymų saugomą interesą. CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte vartojama sąvoka „kiekvienas“ reiškia, kad teisme žyminiu mokesčiu apmokami visi reikalavimai, nepriklausomai nuo to, reiškiami jie vienoje byloje ar atskirose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012).
  5. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pareiškėjos pareikšti reikalavimai yra tarpusavyje susiję, pareiškėjai reiškiant reikalavimus atskirai, vieno iš juridinių faktų patvirtinimas jai nesukeltų jokių teisinių padarinių. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad reikalavimas už kiekvieną pareiškėjos prašomą nustatyti juridinį faktą atskirai sumokėti 50 Eur žyminį mokestį yra nepagrįstas. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja yra sumokėjusi 65 Eur dydžio žyminį mokestį, todėl darytina išvada, kad trūkumas dėl likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo buvo nustatytas nepagrįstai.

14Dėl asmenų įtraukimo į bylą suinteresuotais asmenimis

  1. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė į bylą suinteresuotais asmenimis įtraukti VMI prie LR FM, VĮ Turto bankas, Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Teigė, kad teismo nurodytų institucijų įtraukimas į bylą suinteresuotais asmenimis būtų perteklinis ir betikslis, prieštarautų teismų praktikai. Toks pareiškėjos argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.
  2. CPK 443 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla; jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį. CPK 266 str. nurodyta, kad teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos motina V. B. po savo sutuoktinio J. B. mirties likusį palikimą priėmė, palikimo turtą faktiškai pradėdama valdyti, o ( - ) mirus V. B., likusį po jos mirties palikimą priėmė V. B., faktiškai pradėdama likusį turtą valdyti. Kaip matyti iš pareiškimo, paveldimą turtą sudaro nekilnojami daiktai. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, dėl to, kad minėti nekilnojamieji daiktai vis dar nėra paveldėti, suinteresuotumą byloje turi ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, nes teismo sprendimo priėmimas turėtų reikšmės šių asmenų teisėms ir pareigoms. Taigi pareiškėja, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, turi nurodyti ir tuo juridinę reikšmę turinčiu faktu suinteresuotus asmenis.

15Dėl kitų trūkumų šalinimo

  1. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, teismas nurodė, kad pareiškėja prie pareiškimo nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog tiek jos motina V. B. faktiniu valdymu buvo priėmusi savo mirusio vyro palikimą, ir, kad pati pareiškėja faktiškai pradėdama valdyti priėmė mirusios motinos palikimą.
  2. Pažymėtina, kad pareiškimo priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Įrodymų nepateikimas negali būti laikomas esminiu trūkumu, trukdančiu teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui.
  3. CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, t. y. teismas turi būti aktyvus. Pagal šią įstatymo nuostatą byloje dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 226 straipsnis), šiomis įstatymo normomis pareiškėjas taip pat įpareigojamas nurodyti visus tuo juridinę reikšmę turinčiu faktu suinteresuotus asmenis, tačiau kartu tai reiškia ir teismo pareigą nustatyti ir įtraukti dalyvauti byloje visus suinteresuotus asmenis, pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti.
  1. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą. Kadangi pareiškimo priėmimo klausimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, skundžiama nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

16Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

17Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. gegužės 24 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ryšiai