Byla eA-455-662/2019
Dėl įsakymo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl įsakymo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. rugpjūčio 24 d. įsakymą Nr. P-474 „Dėl tarnybinės nuobaudos Kauno apygardos prokuratūros specializuotojo skyriaus prokurorui V. M.“ (toliau – ir Įsakymas).

72.

8Pareiškėjas nurodė, jog Prokurorų etikos komisija (toliau – ir Komisija) nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, neteisingai taikė ir aiškino prokurorų tarnybinę atsakomybę reglamentuojančius teisės aktus. Pareiškėjo nuomone, Komisija privalėjo vertinti ir ankstesnius įvykius, t. y. pareiškėjo santykius su prokuroro padėjėju A. B.. Nurodė, jog Komisija rėmėsi išimtinai A. B. tarnybiniu pranešimu. Komisija nepagrįstai rėmėsi prokurorių A. R., N. U. paaiškinimais, kurie buvo tendencingi. Nurodė, kad Komisija nesilaikė Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. I-16 patvirtintų Prokurorų etikos komisijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 46 punkto, nes Komisijos posėdis įvyko 2016 m. birželio 3 d., o išvada surašyta tik 2016 m. rugpjūčio 1 d. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog jo veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties, o vertinamieji požymiai turėjo būti išnagrinėti itin detaliai. Nagrinėjamu atveju Komisija apsiribojo tik formaliu įvykį mačiusių asmenų paaiškinimų aptarimu, o pareiškėjo paaiškinimą ignoravo. Pareiškėjo teigimu, Komisijos pateikti vertinimai, susiję su mandagumo, tolerancijos, įstaigos įvaizdžio formavimu, nėra ir negali būti pagrindas skirti tarnybinę nuobaudą. Pareiškėjo teigimu, atsakovas, priimdamas skundžiamą Įsakymą, nesilaikė teisės nuostatų, nepagrindė išvados objektyviais duomenimis, nenurodė motyvų, kuriais grindžia padarytas išvadas.

93.

10Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (toliau – ir Generalinė prokuratūra) atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

114.

12Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjui už Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. I-15 patvirtinto Lietuvos Respublikos prokurorų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) pažeidimus buvo skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Etikos kodekso pažeidimas yra pakankamas pagrindas tarnybinei atsakomybei taikyti. Generalinės prokuratūros teigimu, Komisija negali nevertinti tokių pažeidimų, kuriais menkinamas visuomenės pasitikėjimas Generaline prokuratūra kaip institucija ir joje dirbančiais pareigūnais, taip pat negali nevertinti tokių pažeidimų, kuriais daroma žala kolegoms, kuriama netinkama darbo vietos atmosfera, negali ignoruoti atvejų, kai be jokios priežasties yra užsipuolami kolegos. Generalinės prokuratūros teigimu, nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjo pozicija nebuvo išklausyta, kadangi Komisija įvertino visus turimus duomenis, paaiškinimus, pareiškėjo ir vyriausiojo prokuroro padėjėjo A. B. charakteristiką. Generalinė prokuratūra atkreipė dėmesį į tai, kad pats pareiškėjas pripažino, jog jis buvo susierzinęs, o dėl to kilę pareiškėjo aktyvūs veiksmai pagrįstai buvo įvertinti kaip pažeidžiantys etiką. Teigė, jog Komisija pareiškėjo veiklą įvardijo ir aptarė išvadoje, konstatavo, jog fizinis kontaktas buvo ir jis kilo pareiškėjo iniciatyva. Generalinės prokuratūros teigimu, pareiškėjo argumentai yra prieštaraujantys vieni kitiems. Teigė, jog pareiškėjo teiginiai apie prokurorių A. R. ir N. U. galimą nusistatymą yra grįsti prielaidomis. Komisija neturėjo pagrindo abejoti liudytojų parodymais, kadangi jie yra nuoseklūs, logiški. Pažymėjo, jog Komisija negalėjo remtis vien pareiškėjo argumentais, kadangi jie vertintini kaip pareiškėjo gynybinė pozicija. Išvadoje buvo nustatyti pareiškėjo veiksmai (konfliktinės situacijos sukėlimas darbo metu prokuratūros patalpose, įvykį matant policijos pareigūnui), kuriais pareiškėjas sukėlė neigiamas pasekmes (prokuroro, kaip valstybės pareigūno, ir prokuratūros, kaip institucijos, vardo žeminimas, sumažėjo pasitikėjimas prokuratūros sistema ir prokurorais), bei jo kaltės forma (netiesioginė tyčia). Vertinant pareiškėjui skiriamą nuobaudą, buvo remtasi pareiškėjo charakteristikomis ir kitais duomenimis. Generalinės prokuratūros nuomone, išvados surašymas vėliau negu numatyta Nuostatuose nėra laikomas esminiu procedūriniu pažeidimu.

13II.

145.

15Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. rugpjūčio 24 d. įsakymo Nr. P-474 „Dėl tarnybinės nuobaudos Kauno apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokurorui V. M.“ dalį, kuria pripažinta, kad V. M., Kauno apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokuroras vyriausiasis justicijos patarėjas, padarė tarnybinį pažeidimą, pažeisdamas Prokurorų etikos kodekso 5.9.1 papunktį, bei pakeitė Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. rugpjūčio 24 d. įsakymo Nr. P-474 „Dėl tarnybinės nuobaudos Kauno apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokurorui V. M.“ 2 punktą, paskiriant įsakymo 1 punkte nurodytam prokurorui tarnybinę nuobaudą – pastabą. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

166.

17Teismas nustatė, kad vyriausiojo prokuroro padėjėjas A. B. Kauno apygardos vyriausiajam prokurorui D. V. pateikė 2016 m. balandžio 21 d. tarnybinį pranešimą „Dėl prokuroro V. M. veiksmų“ Nr. 3T-1448. Tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2016 m. balandžio 19 d. apie 8 val. 30 min. prokuratūros patalpose pareiškėjas be jokio pagrindo agresyviais veiksmais šaukdamas „ateik čia“, vėliau „dink iš čia“ užsipuolė A. B. bei du kartus rankomis pastūmė į krūtinę ir pilvą. Situacija įvyko dėl to, jog A. B. pabandė atidaryti pareiškėjo kabineto duris, tačiau pamatęs, kad jos atrakintos, o kabinete dar dirbama, uždarė duris ir ėjo link savo kabineto. Tuo metu iš kabineto išėjo pareiškėjas ir ėmė šaukti „ateik čia, ko nori“, o, A. B. sustojus ir atsisukus, agresyviai, greitu žingsniu prisiartino, du kartus rankomis pastūmė į krūtinę ir pilvą ir ėmė šaukti „dink iš čia“. Pagal Komisijos 2016 m. gegužės 13 d. posėdžio protokolą Nr. 1.6-11 Komisijos 2016 m. gegužės 13 d. posėdyje buvo nuspręsta priimti Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro D. V. kreipimąsi dėl pareiškėjo veiksmų ir pradėti tyrimą. Pagal Komisijos 2016 m. birželio 3 d. posėdžio protokolą Nr. 1.6-12 Komisijos posėdis įvyko 2016 m. birželio 3 d., kurio metu buvo negarinėjamas Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro D. V. kreipimasis dėl pareiškėjo veiksmų. Posėdžio metu pareiškėjas pateikė paaiškinimus. Komisija priėmė 2016 m. rugpjūčio 1 d. išvadą „Dėl prokuroro V. M. veiksmų“ Nr. 1.6-14 (toliau – ir Išvada). Išvada priimta, atsižvelgiant į nustatyto incidento aplinkybių visumą, pareiškėjo pripažintą susierzinimo faktą ir aktyvius pareiškėjo veiksmus: 1) energingą išėjimą iš kabineto paskui jį suerzinusį A. B.; 2) garsų, familiarų kreipimąsi į A. B. pakeltu balso tonu reikalaujant pasiaiškinti; 3) paties pareiškėjo įvardytą „prasibrovimą“ pro tipiniame, įstaigoms būdingame koridoriuje, skirtame prasilenkti ne vienam žmogui, stovintį A. B.. Komisija konstatavo, jog tokiu savo elgesiu pareiškėjas pažeidė Kodekso 5.2.1, 5.2.2 ir 5.9.1 punktų reikalavimus, siūlė pareiškėjui taikyti tarnybinę atsakomybę ir skirti antrą pagal griežtumą tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Generalinis prokuroras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 391 straipsniu, 40 straipsnio 2 punktu, 41 straipsniu, 42 straipsnio 5 dalimi ir atsižvelgdamas į Komisijos Išvadą, priėmė skundžiamą Įsakymą, kuriuo pripažino, kad pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą ir skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

187.

19Teismas rėmėsi prokurorų tarnybinės atsakomybės sąlygas nustatančiu Įstatymu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.), jo 391 straipsniu, Etikos kodeksu (redakcija, galiojanti nuo 2012 m. sausio 9 d.).

208.

21Teismas vertino, kad, lingvistiškai aiškinant Įstatymo 391 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad prokuroro tarnybinė atsakomybė gali kilti dėl Etikos kodekso reikalavimų pažeidimo, o jos nustatymui turi būti taikomos taisyklės, kurios taikomos, nustatant ir vertinant įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus ar prokuroro vardą žeminančius poelgius.

229.

23Teismas pažymėjo, kad Išvadoje nurodyta, jog Komisija, atlikdama tyrimą dėl pareiškėjo veiksmų, be kita ko, rėmėsi pareiškėjo, A. R., D. P. paaiškinimais, pareiškėjo paaiškinimais, pateiktais Komisijos posėdyje atsakant į Komisijos narių klausimus. Teismo vertinimu, iš pareiškėjo, A. B., A. R. ir D. P. paaiškinimų galima daryti išvadą, kad pareiškėjo veiksmai buvo neadekvatūs ir nepriimtini. Tokią išvadą pagrindė ir tas faktas, kad pats pareiškėjas apibūdino konflikto metu savo būseną – susierzinimą, be to, paaiškinimuose Komisijos posėdžio metu bei teismo posėdžio metu nurodė, kad fizinis kontaktas tarp jo ir A. B. galėjo būti, bet tik tiek, kiek tai buvo įmanoma jam pro jį praeinant (cituojant pareiškėjo žodžius – „prasibraunant“). Taip pat Išvadoje yra nurodyta, jog iš medžiagos, kuria rėmėsi Komisija, galima konstatuoti susierzinimo faktą ir aktyvius pareiškėjo veiksmus. Įvertinus nagrinėjamos bylos medžiagą, teismui nekilo abejonių dėl pareiškėjo susierzinimo ir aktyvių tam tikro pobūdžio veiksmų. Tačiau teismas pažymėjo, kad pareiškėjo, A. B., A. R. bei D. P. paaiškinimai nesutampa: pareiškėjas teigia, kad jis nestūmė A. B., o pro jį praėjo. A. B. teigia, kad pareiškėjas jį stūmė kelis kartus. Nei A. R., nei D. P. paaiškinimuose nėra nurodyta, kad minėti asmenys būtų matę fizinį kontaktą tarp pareiškėjo ir A. B.. Pareiškėjas aiškino, kad jis nesivijo A. B.. A. B. teigė, kad pareiškėjas jį vijosi. Pareiškėjas pirminiuose paaiškinimuose nurodė, jog A. B. su juo kalbėjo pakeltu tonu. A. B. tarnybiniame pranešime nenurodė, kad būtų kalbėjęs su pareiškėju.

2410.

25Teismas pažymėjo, kad Komisija Išvadoje nevertino nurodytų tiriamos faktinės situacijos nesutapimų, nevertino ir paties A. B. veiksmų, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pirminiuose paaiškinimuose buvo nurodęs, jog durų trankymas įvyko ne tik įvykio dieną, bet ir prieš tai buvusią dieną, o tiek pareiškėjo pirminiuose paaiškinimuose, tiek ir A. B. tarnybiniame pranešime buvo nurodytas ankstesnis incidentas tarp abiejų asmenų. Išvadoje Komisija A. B. vertino tik pagal 2016 m. gegužės 31 d. charakteristiką, kai pareiškėjo veiksmai, kuriais jis galimai pažeidė Etikos kodekso reikalavimus, buvo vertinti atsižvelgiant tik į pareiškėjo elgesį konfliktinės situacijos metu (energingą išėjimą iš kabineto, garsų ir familiarų kreipimąsi į A. B. pakeltu balso tonu, prasibrovimą pro A. B.). Nurodytų aplinkybių neįvertinimas teismui kėlė abejonių dėl A. B. veiksmų įtakos pareiškėjo veiksmų vertinimui. Teismas atkreipė dėmesį, jog teismo posėdyje A. B. duoti parodymai tik iš dalies sutampa su tarnybiniame pranešime aprašyta situacija, pavyzdžiui, tarnybiniame pranešime A. B. nenurodė, jog skambino A. R. ir prašė kartu su ja įeiti į pareiškėjo kabinetą, šią aplinkybę A. B. nurodė teismo posėdžio metu. Tarnybiniame pranešime A. B. nurodė, jog po to, kai pravėrė pareiškėjo kabineto duris, jis iš karto nuėjo nuo pareiškėjo kabineto (10 metrų), o teismo posėdžio metu nurodė, jog pravėręs duris toliau laukė A. R. prie pareiškėjo kabineto durų. Teismas darė išvadą, kad tam tikrų aplinkybių neįvertinimas, priimant Išvadą, galėjo turėti įtakos objektyviam pareiškėjo veiksmų vertinimui.

2611.

27Teismas, atsižvelgęs į byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darė išvadą, kad pareiškėjo ir A. R. darbiniai santykiai nėra neutralūs (pavyzdžiui, iš Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos posėdžio 2015 m. balandžio 3 d. protokolo Nr. 6.18.-22 matyti, kad pareiškėjas, kaip Atrankos komisijos narys, nusišalino, kai buvo svarstoma A. R. kandidatūra, pareiškėjas N. U. pateikė 2015 m. lapkričio 20 d. tarnybinį pranešimą dėl A. R. veiksmų ir kt.). Tačiau, teismo vertinimu, nebuvo pakankamai duomenų, kurių pagrindu A. R. paaiškinimus dėl 2016 m. balandžio 19 d. įvykusio įvykio būtų galima vertinti kaip tendencingus ir neatitinkančius tikrovės.

2812.

29Teismo vertinimu, nors Komisija neištyrė visų faktinių aplinkybių, neįvertino visų nesutapimų ir faktinių prieštaravimų, neatsižvelgė į A. B. veiksmų įtaką, vis dėlto surinkta rašytinė medžiaga leido teigti, jog pareiškėjo elgesys (susierzinimas, pakeltas tonas, prasibrovimas pro kolegą) yra pažeidžiantis padorumo principą, nepagrįstas mandagumu ir tolerancija. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas pažeidė Etikos kodekso 5.2.1 ir 5.2.2 punktų reikalavimus.

3013.

31Vertindamas Komisijos argumentus dėl Etikos kodekso 5.9.1 punkto pažeidimo, teismas atkreipė dėmesį į Komisijos išvadą, jog pareiškėjo elgesys orientuotas „<....> į konflikto eskalavimą nesiskaitant su galimomis fizinio kontakto pasekmėmis, nekreipiant dėmesio į aplinką, kurioje jis leidžia sau taip elgtis (veikiama valstybės institucijos – prokuratūros – patalpose, darbo metu, kolegų bei lankytojų akivaizdoje ar jiems girdint)“. Remiantis rašytine bylos medžiaga, nebuvo duomenų, kurių pagrindu Komisija galėjo padaryti išvadą, kad be paaiškinimus teikusių asmenų yra asmenų, kurie matė ar girdėjo tarp pareiškėjo ir A. B. kilusį konfliktą. Iš D. P., kaip nedirbančio prokuratūroje asmens, paaiškinimų nustatyta, kad jis konfliktinės situacijos net nematė (kaip ir A. R.), tik girdėjo pakeltą vyrišką balsą. Komisijos Išvadoje nurodyta, kad incidentas įvyko prokuratūros patalpose, tačiau nebuvo pateikta įrodymų, kad minėtas įvykis buvo paviešintas, apie jį buvo informuota visuomenė, jis tapo žinomas kitų institucijų darbuotojams ar pan.

3214.

33Teismas darė išvadą, jog byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad pareiškėjo elgesys prokurorui, kaip valstybės tarnautojui, ar prokuratūrai, kaip valstybės institucijai, sukėlė neigiamas pasekmes, t. y. padarė žalą prokuroro, kaip valstybės pareigūno, ir / ar prokuratūros, kaip valstybės institucijos, prestižui bei geram vardui. Todėl teismas sprendė, jog Išvados dalis, kuria pripažinta, kad pareiškėjas pažeidė Etikos kodekso 5.9.1 punktą, yra neteisėta ir nepagrįsta.

3415.

35Teismas nustatė, jog Komisija, spręsdama dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, vertino ne tik pareiškėjo elgesio faktines aplinkybes, sukeltas pasekmes, bet ir jo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Nors Komisijos Išvadoje nurodyta ir 2016 m. gegužės 31 d. Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro V. G. 2016 m. gegužės 31 d. pareiškėjo charakteristika, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas, atėjęs dirbti į Pirmąjį baudžiamojo persekiojimo skyrių, greitai susipažino su kolektyvu, o skyriaus darbuotojų yra vertinamas gerai, tačiau Komisija rėmėsi tik Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės N. U. pateikta 2016 m. gegužės 31 d. pareiškėjo charakteristika. N. U., charakterizuodama pareiškėją, rėmėsi ankstesnėmis pareiškėjo charakteristikomis, t. y. pareiškėjo charakteristika už atestuojamąjį laikotarpį nuo 1999 m. lapkričio mėn. iki 2005 m. lapkričio 1 d., pareiškėjo charakteristika už atestuojamąjį laikotarpį nuo 1999 m. lapkričio mėn. iki 2006 m. kovo 1 d. bei Prokuroro tarnybos vertinimo 2007 m. gegužės 8 d. lape pateiktu pareiškėjo charakterio apibūdinimu. Minėtose 2005, 2006 m. charakteristikose pareiškėjas įvertinas teigiamai, tačiau taip pat nurodoma, jog atkreiptinas dėmesys į pareiškėjo asmenines neigiamas savybes ir elgesį, pasireiškiantį neetišku ir iššaukiančiu elgesiu. Prokuroro tarnybos vertinimo 2007 m. gegužės 8 d. lape nustatyta, jog nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų pažeidęs Etikos kodekso reikalavimus. Nepaisant to, N. U. pateiktoje 2016 m. gegužės 31 d. pareiškėjo charakteristikoje iš esmės yra pažymimos tik neigiamos pareiškėjo savybės, nors Prokuroro tarnybos vertinimo 2012 m. balandžio 30 d. lape nurodyta, jog pareiškėjas, bendraudamas su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, teisėjais, advokatais, įtariamaisiais, nukentėjusiaisiais ir kitais proceso dalyviais, savarankiškai pasirenka tinkamiausią bendravimo taktą; nustatyta, kad pareiškėjas tiek tarnyboje, tiek visuomeniniame gyvenime laikosi Etikos kodekso reikalavimų. Nors N. U. rėmėsi ir naujausiais 2012 m. balandžio 30 d. pareiškėjo tarnybos vertinimo rezultatais, tačiau pateiktoje 2016 m. gegužės 31 d. pareiškėjo charakteristikoje nurodė, jog pareiškėjui sunkiai sekasi dirbti komandoje ir siekti bendrų rezultatų, stinga korektiškumo su kolegomis ir elementarios kultūros, pareiškėjas nepasižymi tolerancija kolegų atžvilgiu, nelinkęs ieškoti kompromisų.

3616.

37Nors pareiškėjas savo paaiškinimuose Komisijos posėdžio metu informavo Komisiją, jog N. U. jo atžvilgiu gali būti šališka, tačiau, kaip atsiliepime į pareiškėjo skundą ir teismo posėdžio metu nurodė Generalinės prokuratūros atstovė, Komisijai nekilo pagrįstų abejonių, kad N. U. gali būti šališka.

3817.

39Teismo vertinimu, Komisija nepagrįstai vertino ir atsižvelgė į N. U. pateiktoje 2016 m. gegužės 31 d. pareiškėjo charakteristikoje nurodytus duomenis iš 2005, 2006, 2007 m. teiktų charakteristikų. Vertinimas charakteristikų, kurios teiktos prieš pakankamai ilgą laiko tarpą, negali būti laikomas objektyviu. Be to, Komisija nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo teiginius ir neįsitikino N. U. nešališkumu. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė akcentavo, jog Komisija pareiškėją įvertino neigiamai, atsižvelgusi tik į N. U. pateiktą charakteristiką. Iš byloje pateiktų rašytinių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas generaliniam prokurorui yra pateikęs 2015 m. vasario 9 d. tarnybinį pranešimą Nr. 3S-11846 dėl N. U. ir A. R. veiksmų. Šios aplinkybės leido teigti, kad pareiškėją ir N. U. gali sieti konfliktiniai santykiai, todėl jos pateikta pareiškėjo charakteristika negalima remtis kaip vieninteliu objektyviu pareiškėją charakterizuojančiu įrodymu.

4018.

41Teismo vertinimu, nustatant pareiškėją charakterizuojančius duomenis, nagrinėjamoje situacijoje turi būti remiamasi pareiškėjo veiklos vertinimo duomenimis, t. y. Prokuroro tarnybos vertinimo 2012 m. balandžio 30 d. lape pateikta pareiškėjo charakteristika. Be to, turi būti atsižvelgiama ir į V. G. pateiktą 2016 m. gegužės 31 d. pareiškėjo charakteristiką. Generalinės prokuratūros atstovės argumentas, jog V. G. 2016 m. gegužės 31 d. pareiškėjo charakteristika negalima remtis, kadangi pareiškėjas naujose pareigose dirba tik pusantro mėnesio, yra neparemtas įrodymais, patvirtinančiais faktą, kad minėta charakteristika yra neobjektyvi ir netinkama, todėl laikytas nepagrįstu. Be to, atkreiptas dėmesys, jog Komisijai buvo pateiktas Generalinės prokuratūros 2016 m. birželio 6 d. raštas Nr. 17.9-3373 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, kad galiojančių tarnybinių nuobaudų pareiškėjas neturi, o 2013 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. P-735 už pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos metinių proga pareiškėjui suteiktas aukštesnis vyriausiojo justicijos patarėjo kvalifikacijos rangas. Išvadoje nėra nurodyta, kad Komisija, spręsdama dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, būtų vertinusi minėtą informaciją. Teismo vertinimu, Komisija privalėjo remtis visa gauta informacija apie pareiškėją, kuri nekelia abejonių dėl jos neobjektyvumo, vertinti pareiškėjo veiklos atestaciją ir atsižvelgti į jo paskatinimus. Teismas darė išvadą, kad Komisija, spręsdama dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui, nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjas yra charakterizuojamas neigiamai.

4219.

43Teismas vertino, jog pateikti į bylą įrodymai nebuvo pakankami pagrįsti, kad pareiškėjo dalyvavimas profesinėje veikloje turėjo įtakos Komisijai atliekant tyrimą dėl pareiškėjo veiksmų ir surašant Išvadą.

4420.

45Teismas nustatė, kad tarp Komisijos posėdžio ir Išvados yra praėję daugiau nei 20 darbo dienų. Tačiau nenustatė, kad skundžiamas Įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir Išvada buvo priimti pažeidžiant taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Šią išvadą patvirtino ir tai, jog pats pareiškėjas savo skunde nurodė, jog nemano, kad termino praleidimas yra pakankamas pagrindas naikinti skundžiamą Įsakymą. Kaip buvo nustatyta, Išvados dalis, kuria buvo nustatyta, jog pareiškėjas pažeidė Etikos kodekso 5.2.1 ir 5.2.2 papunkčių reikalavimus, yra pagrįsta. Pareiškėjui nebuvo užkirstas kelias ginti savo teises. Teismas laikė, jog Išvados surašymo termino praleidimas nagrinėjamos bylos kontekste nėra pakankamas pagrindas naikinti skundžiamą Įsakymą, tačiau kartu pažymėjo, kad teisės aktais nustatytų terminų nesilaikymas nedera su gero viešojo administravimo principu.

4621.

47Nagrinėjamoje byloje proceso šalių nurodytos aplinkybės, pateikti įrodymai ir nustatytos naujos aplinkybės, susijusios su pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos paskyrimu, sudarė faktinį ir teisinį pagrindą teismui konstatuoti, jog pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas – nėra adekvati pareiškėjo padarytam tarnybiniam pažeidimui. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pakeisti Įsakymo 2 punktu paskirtą tarnybinę nuobaudą – papeikimą, skiriant tarnybinę nuobaudą – pastabą.

48III.

4922.

50Pareiškėjas V. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimą ir tenkinti jo skundą.

5123.

52Pareiškėjas sutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria pripažinta, jog jis nepadarė Etikos kodekso 5.9.1 punkto pažeidimo, tačiau nesutinka su teismo argumentais, jog jis pažeidė Etikos kodekso 5.2.1 ir 5.2.2 punktų reikalavimus. Pareiškėjo teigimu, atsakovas privalo įrodyti bei pateikti teismui neginčijamus įrodymus, kad pareiškėjas padarė nurodytus Etikos kodekso pažeidimus.

5324.

54Iš pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytų tam tikrų nustatytų aplinkybių pareiškėjas sprendžia, kad teismas nustatė, jog Komisija tyrimą atliko neobjektyviai, neištyrė visų aplinkybių, todėl Komisijos Išvada, kurios pagrindu pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda, yra nepagrįsta ir neteisėta. Nesant pakankamo pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė prokuroro etiką bei esant tik prielaidomis grįstai Komisijos išvadai, pareiškėjas teigia, kad skundžiamas administracinis aktas savo turiniu prieštarauja tiek Prokuratūros įstatymui, tiek Viešojo administravimo įstatymui, todėl yra pakankamas pagrindas jį panaikinti.

5525.

56Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

5726.

58Atsakovas pažymi, jog Išvados dalis dėl Etikos kodekso 5.2.1 ir 5.2.2 punktų reikalavimų pažeidimo buvo surašyta išsamiai pagrindžiant joje nurodytą sprendimą dėl tarnybinio pažeidimo padarymo, yra pagrįsta teisės aktų nuostatomis bei visapusiškai išanalizuota surinkta medžiaga, ir teismas nusprendė, jog to visiškai pakako, kad visa Išvada nebūtų pripažinta nepagrįsta ir neteisėta ir jos pagrindu priimtas Įsakymas nebūtų panaikintas.

5927.

60Atsakovo teigimu, pareiškėjas tik deklaratyviai nurodo, kad skundžiamas individualus administracinis aktas neatitinka Prokuratūros ir Viešojo administravimo įstatymų reikalavimų, tačiau nenurodo, kokioms konkrečiai normoms prieštarauja Įsakymas. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir išsamiai įvertino Išvadą bei jos pagrindu priimtą Įsakymą.

6128.

62Atsakovas pažymi, jog apeliaciniame skunde nenurodomas joks juridinis pagrindas, t. y. nenurodoma, dėl kokių argumentų ar motyvų skundžiamas teismo sprendimas galėtų būti nepagrįstas ar neteisėtas. Taip pat nenurodomas teisės aktas, kuriam prieštarauja skundžiamas sprendimas.

63Teisėjų kolegija

konstatuoja:

64IV.

6529.

66Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. rugpjūčio 24 d. įsakymo Nr. P-474, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas – teisėtumo ir pagrįstumo.

6730.

68Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Išvados dalis, kuria pripažinta, jog pareiškėjas pažeidė Etikos kodekso 5.9.1 punktą, yra neteisėta ir nepagrįsta, tačiau sutikęs su atsakovu, kad pareiškėjas pažeidė Etikos kodekso 5.2.1 ir 5.2.2 punktų reikalavimus, taip pat atsižvelgęs į tai, jog Komisija nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjas yra charakterizuojamas neigiamai, įvertinęs proceso šalių nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus ir nustatytas naujas aplinkybes, nusprendė, jog pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas – nėra adekvati pareiškėjo padarytam tarnybiniam pažeidimui ir ją pakeitė į pastabą.

6931.

70Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pripažinta, jog jis pažeidė Etikos kodekso 5.2.1 ir 5.2.2 punktų reikalavimus, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo jo skundą tenkinti ir panaikinti Įsakymą.

7132.

72Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

7333.

74Įvertinusi bylos duomenis ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus. Todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir išdėstytų išsamių motyvų nebekartoja bei pasisako tik dėl reikšmingų šiai bylai pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojamų aspektų.

7534.

76Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) pareigūno padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio pareigūnas turi teisę gintis, apimtis. Spręsdamas ginčą dėl individualaus administracinio akto skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumo bei teisėtumo, teismas turi nustatyti, ar atlikto tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareigūnas padarė veikas, kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2200/2011, 2012 m. kovo 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-1308/2012).

7735.

78Pirmosios instancijos teismas, išsamiai įvertinęs Išvadoje nurodytas aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad ginčo situacijoje (2016 m. balandžio 19 d. konflikto tarp prokuroro V. M. ir vyriausiojo prokuroro padėjėjo A. B. metu) pareiškėjo elgesys (susierzinimas, pakeltas tonas, prasibrovimas pro kolegą) yra pažeidžiantis padorumo principą, nepagrįstas mandagumu ir tolerancija, todėl pareiškėjas pažeidė Etikos kodekso 5.2.1 ir 5.2.2 punktų reikalavimus.

7936.

80Etikos kodekso 5.2.1 punktas nustato, kad prokuroras privalo iš anksto nežadėti jokių sprendimų, elgtis sąžiningai ir padoriai, savo pavyzdžiu formuoti nepriekaištingą prokuroro reputaciją, neatidėliojant pripažinti, atsiprašyti ir ištaisyti padarytas klaidas, o 5.2.2 punktas – nešmeižti kitų, neskleisti gandų ir paskalų, be reikalo nekritikuoti kolegų, tarpusavio bendravimą grįsti mandagumu ir tolerancija.

8137.

82Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Išvados dalis dėl Etikos kodekso 5.2.1 ir 5.2.2 punktų pažeidimo buvo išsamiai pagrįsta nustatytomis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, todėl pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog Išvada grįsta tik prielaidomis. Pažymėtina, jog pareiškėjas neginčija, jog buvo konfliktas tarp jo ir A. B.. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja tam tikrus prieštaravimus tarp apklaustų asmenų paaiškinimų, teisėjų kolegijos vertinimu, šie prieštaravimai nėra esminiai ir nepaneigia fakto, jog konfliktas tarp pareiškėjo ir A. B. įvyko ir pareiškėjas šio konflikto metu elgėsi netinkamai.

8338.

84Teisėjų kolegija pažymi, kad individualus administracinis aktas, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, teismo gali būti panaikintas ne dėl kiekvieno formalaus nukrypimo nuo teisės aktų nustatytos tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros. Teismas panaikina administracinį aktą skirti tarnybinę nuobaudą, kai yra nustatomi tokie tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimai, kurie pagal įstatymą yra besąlyginis pagrindas konstatuoti nuobaudos neteisėtumą. Teismas panaikina administracinį aktą skirti tarnybinę nuobaudą ir tais atvejais, kai nustato tokius teisės aktų nustatytų tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių pažeidimus, kurie individualios bylos faktinių aplinkybių ir atitinkamo teisinio reguliavimo kontekste įvertinami kaip esminiai, t. y. kai nustatoma, kad buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybių ištyrimą ir įvertinimą, o taip pat ir sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-538-146/2015).

8539.

86Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje esminių pažeidimų atliekant tyrimą ir skiriant nuobaudą nenustatė, todėl panaikinti Įsakymą šiuo atveju nėra pagrindo. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įvertino visus šiuo atveju nustatytus tyrimo neatitikimus. Atitinkamai, atsižvelgęs į tai, kad Etikos kodekso 5.9.1 punkto pažeidimas buvo konstatuotas nepagrįstai, taip pat tai, kad Komisija nepagrįstai nustatė, jog pareiškėjas yra charakterizuojamas neigiamai, pirmosios instancijos teismas pakeitė pareiškėjui paskirtą nuobaudą į pastabą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju tarnybinė nuobauda – pastaba – yra pagrįsta ir adekvati, atsižvelgus į visas nustatytas aplinkybes, susijusias su padarytu pažeidimu. Teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir padarytų išvadų.

8740.

88Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

89Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

90Pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą atmesti.

91Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

92Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. 1.... 6. Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su... 7. 2.... 8. Pareiškėjas nurodė, jog Prokurorų etikos komisija (toliau – ir Komisija)... 9. 3.... 10. Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (toliau – ir... 11. 4.... 12. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjui už Lietuvos Respublikos generalinio... 13. II.... 14. 5.... 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 5 d. sprendimu... 16. 6.... 17. Teismas nustatė, kad vyriausiojo prokuroro padėjėjas A. B. Kauno apygardos... 18. 7.... 19. Teismas rėmėsi prokurorų tarnybinės atsakomybės sąlygas nustatančiu... 20. 8.... 21. Teismas vertino, kad, lingvistiškai aiškinant Įstatymo 391 straipsnio... 22. 9.... 23. Teismas pažymėjo, kad Išvadoje nurodyta, jog Komisija, atlikdama tyrimą... 24. 10.... 25. Teismas pažymėjo, kad Komisija Išvadoje nevertino nurodytų tiriamos... 26. 11.... 27. Teismas, atsižvelgęs į byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darė... 28. 12.... 29. Teismo vertinimu, nors Komisija neištyrė visų faktinių aplinkybių,... 30. 13.... 31. Vertindamas Komisijos argumentus dėl Etikos kodekso 5.9.1 punkto pažeidimo,... 32. 14.... 33. Teismas darė išvadą, jog byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad... 34. 15.... 35. Teismas nustatė, jog Komisija, spręsdama dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo,... 36. 16.... 37. Nors pareiškėjas savo paaiškinimuose Komisijos posėdžio metu informavo... 38. 17.... 39. Teismo vertinimu, Komisija nepagrįstai vertino ir atsižvelgė į N. U.... 40. 18.... 41. Teismo vertinimu, nustatant pareiškėją charakterizuojančius duomenis,... 42. 19.... 43. Teismas vertino, jog pateikti į bylą įrodymai nebuvo pakankami pagrįsti,... 44. 20.... 45. Teismas nustatė, kad tarp Komisijos posėdžio ir Išvados yra praėję... 46. 21.... 47. Nagrinėjamoje byloje proceso šalių nurodytos aplinkybės, pateikti įrodymai... 48. III.... 49. 22.... 50. Pareiškėjas V. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 51. 23.... 52. Pareiškėjas sutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria pripažinta, jog jis... 53. 24.... 54. Iš pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytų tam tikrų nustatytų... 55. 25.... 56. Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime į... 57. 26.... 58. Atsakovas pažymi, jog Išvados dalis dėl Etikos kodekso 5.2.1 ir 5.2.2... 59. 27.... 60. Atsakovo teigimu, pareiškėjas tik deklaratyviai nurodo, kad skundžiamas... 61. 28.... 62. Atsakovas pažymi, jog apeliaciniame skunde nenurodomas joks juridinis... 63. Teisėjų kolegija... 64. IV.... 65. 29.... 66. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos generalinio... 67. 30.... 68. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Išvados dalis, kuria... 69. 31.... 70. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi,... 71. 32.... 72. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą... 73. 33.... 74. Įvertinusi bylos duomenis ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo... 75. 34.... 76. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad... 77. 35.... 78. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai įvertinęs Išvadoje nurodytas... 79. 36.... 80. Etikos kodekso 5.2.1 punktas nustato, kad prokuroras privalo iš anksto... 81. 37.... 82. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo... 83. 38.... 84. Teisėjų kolegija pažymi, kad individualus administracinis aktas, kuriuo... 85. 39.... 86. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje esminių pažeidimų atliekant tyrimą... 87. 40.... 88. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes,... 89. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 90. Pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą atmesti.... 91. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimą... 92. Nutartis neskundžiama....