Byla 2A-678-390/2015
Dėl nusikalstama veika padarytos žalos (negautų pajamų) atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Algimanto Kukalio (pirmininkas ir pranešėjas) ir Nerijaus Meilučio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2486-179/2014 pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovams UAB „Stiklo gama“, AB „Lietuvos draudimas“ ir J. J. dėl nusikalstama veika padarytos žalos (negautų pajamų) atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė iš atsakovų solidariai priteisti 26 621,81 Lt turtinės žalos (negautų pajamų) už laikotarpį nuo 2011-08-23 iki 2014-04-31 ir 2 500 Lt turėtų advokato atstovavimo išlaidų (b. l. 15–20, t. 2). Ieškovas nurodė, kad jis nuo 2010-08-12 dirbo UAB „Stiklo gama“ dažytoju. Ieškovo sveikata buvo sužalota vykdant darbo funkcijas, darbdaviui pažeidus įstatymus, reglamentuojančius darbo saugą. Ieškovas dėl sužalojimo prarado 60 procentų darbingumo. Dėl atsakovės UAB „Stiklo gama“ neteisėtų veiksmų ieškovas baudžiamojoje byloje buvo pareiškęs civilinį ieškinį 400 000 Lt žalai atlyginti, kuris patenkintas iš dalies, iš atsakovės UAB „Stiklo gama“ priteista ieškovui 20 000 Lt neturtinės žalos, o iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“, kuri buvo apdraudusi atsakovės UAB „Stiklo gama“ civilinę atsakomybę, priteista 3 397,08 Lt turtinės žalos atlyginimo. Iki 2011-08-23 ieškovui buvo mokama 100 procentų dydžio nedarbingumo pašalpa. Nuo sužalojimo iki 2013-08-21 ieškovui buvo nustatytas 60 procentų netektas darbingumas ir šiuo metu jam nustatytas 50 procentų netekto darbingumo lygis. Šiuo metu už netektą darbingumą dėl nelaimingo atsitikimo darbe ieškovui yra mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija. Netekto darbingumo periodinė kompensacija nuo 2011-08-23 iki 2014-04-31 sudaro 8 139,64 Lt. Pagal paskaičiavimus mėnesinis vidutinis darbo užmokestis 2011 m. sudarė 1 092,77 Lt, 2012 m. sudarė 1 087,59 Lt, 2013 m. sudarė 1 087,59 Lt, 2014 m. sudarė 1 087,59 Lt. Viso per trejų metų laikotarpį negautos pajamos sudarė 34 761,45 Lt. Atėmus gautą nedarbingumo mokamą kompensaciją 8 139,64 Lt, ieškovo negautos pajamos sudaro 26 621,81 Lt.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo S. B. atsakovei UAB „Stiklo gama“ 1 500 Lt (434,43 Eur) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 43,46 Lt (12 Eur) pašto išlaidų valstybei (b. l. 36–40, t. 2).

7Teismas nustatė, kad ieškovas S. B. nuo 2010-08-12 iki nelaimingo atsitikimo darbe, t. y. iki 2011-05-09, dirbo pas atsakovę UAB „Stiklo gama“ dažytoju. 2011-05-09 12.10 val. darbo vietoje, darbo metu įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu buvo sužalotas ieškovas. Nelaimingo atsitikimo darbe metu ieškovas patyrė daugybines kairio dilbio, kairės plaštakos, dešinės alkūnės ir dešinės plaštakos žaizdas, trauminį šoką. Kaip nelaimingo atsitikimo pasekmė ieškovui išsivystė rankų nejautra, riboti tapo pirštų judesiai, išsivystė dešiniojo nykščio ir alkūnės kontraktūros (sustingimas). Dėl ko ieškovas prarado 60 procentų darbingumo. Ieškovo sveikata sužalota vykdant darbo funkcijas, darbdaviui pažeidus įstatymus, reglamentuojančius darbo saugą. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-265-572/2012 dėl J. J. kaltų veiksmų ieškovui iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ buvo priteista 3 397,08 Lt turtinės žalos atlyginimo (su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos), ir iš atsakovės UAB „Stiklo gama“ buvo priteista 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Dėl darbo metu patirto sužalojimo, 2011-08-23 ieškovui buvo nustatytas 60 procentų nedarbingumas. Vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu ieškovui mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija ir mokama invalidumo pensija. Nuo 2011-05-09 iki 2011-08-22 visas netektas pajamas atsakovė UAB „Stiklo gama“ padengė savanoriškai mokėdama ieškovui 100 proc. dydžio nedarbingumo pašalpą. Ieškovo teigimu, nuo 2011-08-23 iki šiol atsakovė nemoka jam negautų pajamų atlyginimo skirtumo, kurio nepadengia socialinio draudimo išmoka. Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatyta, kad ieškovui S. B. žala atsirado ne tik dėl jo darbdavio, bet ir dėl paties ieškovo didelio neatsargumo, nes ieškovas oro pistoletu džiovino besisukantį volą, nors žinojo, kad tai daryti pavojinga ir draudžiama. Teismas sprendė, kad dėl ieškovui atsiradusios žalos dėl nelaimingo atsitikimo darbe yra mišri atsakovės ir ieškovo kaltė, kiekvienai iš šalių dėl patirto sužalojimo nustatė po 50 procentų kaltės laipsnį. Teismas nustatė, kad ieškovo gaunamos išmokos iš esmės padengia visus ieškovo patirtus nuostolius dėl 60 procentų profesinio darbingumo netekimo. Kadangi ieškovo veiksmuose buvo nustatytas didelis neatsargumas dėl patirto sužalojimo, konstatavęs ieškovo 50 procentų kaltės laipsnį, teismas sprendė, kad ieškovui darbdavys turėtų atlyginti 30 procentų profesinio darbingumo netekimo. Ieškovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, apskaičiuotas darbo sutarties nutraukimo dieną, buvo 1 092,77 Lt, todėl nuostoliai dėl atsakovo kaltės 30 procentų profesinio darbingumo netekimo sudaro 327,83 Lt. Ieškovui yra mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija ir netekto darbingumo pensija bendroje sumoje 916,92 Lt (b. l. 70–85, t. 1.). Ieškovui nuo 2011-08-23 iki 2014-04-31 pagal paskaičiavimą keitėsi vidutinio atlyginimo paskaičiavimas, kuris buvo: 2012 m. – 1 087,57 Lt, 2013 m. – 1 082,41 Lt, 2014 m. – 1087,59 Lt. Taip pat keitėsi maža dalimi kas metai netekto darbingumo periodinė kompensacija. Ieškovui mokama invalidumo pensija nesikeitė, kuri nustatyta kas mėnesį po 727 Lt. Teismas padarė išvadą, kad laikotarpiu nuo 2011-08-23 iki 2014-04-31 žalos atlyginimas dėl negautų pajamų ieškovui nepriklauso, kadangi SoDros mokamos išmokos žymiai viršija kompensuotinų pajamų dydį.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai.

9Apeliaciniu skundu ieškovas S. B. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti ieškovui iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 23 959,63 Lt negautų pajamų dėl 2011-05-09 įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe, perskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmojoje instancijoje proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų sumai, priteisti ieškovui iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (b. l. 44–50, t. 2).

10Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl sekančių argumentų:

11Teismas neįvertino visų svarbių teisingam bylos išnagrinėjimui aplinkybių. Alytaus rajono apylinkes teismui 2012-11-22 išnagrinėjus baudžiamąją bylą Nr. 1-265-572/2012 ir priėmus nuosprendį, atleidžiantį atsakovą J. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, civilinis ieškinys išnagrinėtas buvo tik dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Civilinis ieškinys dėl negautų pajamų atlyginimo nagrinėjamas nebuvo, todėl ieškovui yra atlyginta ne visa padaryta žala. Dėl nelaimingo atsitikimo ieškovas prarado 60 procentų specialaus darbingumo. Dėl to jam be anksčiau turėtos invalidumo pensijos buvo mokama ir specialaus nedarbingumo kompensacija, kurios dydis įvairiais laikotarpiais nuo 2011-08-23 vidutiniškai sudarė apie 230 Lt per mėnesį, tepadengė tik dalį negautų pajamų. Kadangi iki pradėdamas dirbti pas atsakovę UAB „Stiklo gama“ ieškovas jau turėjo bendrąjį nedarbingumą, už kurį jam buvo paskirta nedarbingumo pensija, jis kartu su nedarbingumo pensija gaudavo ir darbo užmokestį. Visos jo pajamos iki nelaimingo atsitikimo, sudėjus bendrojo nedarbingumo pensiją (363,51 Lt) ir darbo užmokestį (1 092,77 Lt), sudarė ne 1 092,77 Lt, kaip nurodė sprendime pirmosios instancijos teismas, o 1 456,28 Lt. Bendras netekto darbingumo lygis iki nelaimingo atsitikimo buvo 50 proc., tačiau dėl kitų, ne su nelaimingu atsitikimu susijusių priežasčių (dėl ankstesnio susirgimo paūmėjimo), bendras nedarbingumo lygis nuo 2011-08-23 padidėjo iki 60 proc. ir nekito iki šiol. Todėl atitinkamai žymiai padidėjo ir bendro nedarbingumo pensija. Pradedant 2011 m. rugsėjo mėn. nedarbingumo pensija sudarė 692,28 Lt, o 2012-01-01 pasiekė 727,02 Lt ir tokio dydžio išliko iki kreipimosi į teismą dienos. Tuo tarpu specialus nedarbingumas, kuris 2011-08-23 buvo nustatytas 60 proc., ilgainiui mažėjo iki 55 proc. 2012-02-23, bei 50 proc. 2013-08-21. 50 proc. specialus nedarbingumas dėl nelaimingo atsitikimo galutinai, t. y. iki 2029-05-06, nedarbingumo komisijos yra nustatytas ir 2014-08-21 ir jis jau nepasikeis iki apelianto išėjimo į pensiją. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymu ir Nelaimingų atsitikimų socialinio draudimo įstatymu paskaičiuotas bendras ir specialus nedarbingumas nustatomi atskirai ir nesumuojami, atskirai skaičiuojamos ir nedarbingumo pensija bei kompensacija dėl nelaimingo atsitikimo darbe, ką patvirtina 2014-03-07 Sodros pažyma (b. l. 70–79, t. 1). Todėl visas apelianto negautas po nelaimingo atsitikimo pajamas sudaro skirtumas tarp jo vidutinio darbo užmokesčio ir kompensacijos, gaunamos dėl specialiojo nedarbingumo netekimo. Visos ieškovo negautos pajamos per ginčo laikotarpį (nuo 2011-08-23 iki 2014-04-31) sudarė 34 761,45 Lt. Apelianto negautas pajamas per laikotarpį nuo 2011-05-09 iki 2011-08-22 padengė nedarbingumo pašalpa ir atsakovė UAB „Stiklo gama“ ir dėl jų ginčo nėra. Dalį negautų pajamų per ginčo laikotarpį – 8 139,64 Lt padengė SoDros mokama nedarbingumo kompensacija. Tačiau ieškovui per laikotarpį nuo 2011-08-23 iki 2014-05-31 liko neatlyginta viso 26 621,81 Lt negautų pajamų. Be nustatyto 50 proc. specialaus nedarbingumo lygio, ieškovui išsivystė ir psichinė liga – sunki depresijos forma, dėl ko jis ne kartą siekė nusižudyti ir buvo nepajėgus įsidarbinti. Tuo tikslu teismas buvo prašomas iš Alytaus psichikos sveikatos centro išreikalauti jo medicininę bylą ir prijungti prie bylos 2014-08-21 dokumentus dėl nedarbingumo lygio nustatymo. Tačiau teismas šiuos dokumentus išreikalauti ir atitinkamai prijungti prie bylos atsisakė. Šie dokumentai patvirtina tą aplinkybę, kad visos negautos pajamos yra susijusios su apelianto negalėjimu įsidarbinti, yra susijusios, būtent su nelaimingu atsitikimu ir kyla iš jo, todėl negali būti nevertinamos. Atsižvelgiant į tai, kad sveikatos centrų UAB „MediCa klinika“ ir UAB „Medika klinika plius“ pateikiami išrašai apie apelianto psichinę ligą, išsivysčiusią po nelaimingo atsitikimo, patvirtina apelianto sunkią depresinę ligą, kuri turėjo įtakos negalėjimui ieškoti ir susirasti darbo ir ta aplinkybe ieškovas rėmėsi, grįsdamas ieškinį pirmoje instancijoje, šių įstaigų pateikti medicininiai išrašai prijungtini prie bylos, siekiant tiksliai įvertinti apelianto negautų pajamų dydį už kiekvieną mėnesį bei jo galimybes dirbti dėl išsivysčiusios sunkios depresinės ligos, kaip turintys įtakos negautų pajamų dydžio nustatymui.

12Teismas netinkamai paskirstė mišrios kaltės laipsnį. 2012-11-22 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamoje byloje Nr. 1-265-572/2012 dėl nelaimingo atsitikimo darbe nustatytas ir didelis ieškovo neatsargumas, tačiau priteisiant žalos atlyginimą baudžiamojoje byloje, apie mišrios kaltės įtaką sumų priteisimui nepasisakyta. Apelianto nuomone, atsakovės veiksmai (neveikimas sudarant galimybę naudoti netvarkingą, be privalomai įrengto blokavimo įtaiso, įrenginį) yra daug pavojingesni, nei apelianto didelis neatsargumas. Baudžiamoji atsakomybė, kuri yra nustatyta už atsakovės veiksmus kokybine prasme yra nepalyginamai didesnė, todėl numato baudžiamąją atsakomybę. Tuo tarpu apelianto, kad ir didelis neatsargumas, priskirtinas tik civilinės atsakomybės rūšiai ir numato tik priteistinų sumų sumažinimą. Todėl jau vien dėl tos priežasties nustatyti mišrios kaltės tik po 50 procentų negalima. Iš 2012-11-22 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendyje aprašytų nelaimingo atsitikimo tyrimo komisijos išvadų akivaizdu, kad, jeigu įrenginyje būtų buvęs įrengtas numatytas blokavimo įtaisas, nelaimingas atsitikimas apskritai nebūtų galėjęs įvykti, net jeigu apeliantas ir būtų bandęs atlikti tokius veiksmus, kokius jis atliko. Neveikimas, neįrengiant apsaugos blokiruotės, privalančios būti įrenginyje pagal Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 2.8 punktą, buvo svarbiausia ir pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis. Jeigu atsakovė tokią blokiruotę būtų įrengusi, tai apeliantui pakėlus apsauginį dangtį ir bandant nuvalyti velenus oro srove, įrenginys būtų pats automatiškai atsijungęs. Todėl, net ir remiantis būtinosios priežasties doktrina, atsakovų atsakomybė yra nepalyginamai didesnė, nei apelianto. Teisingu apelianto ir atsakovų kaltės santykiu laikytinas santykis 1:10. Tokį santykį, paskirstant mišrią atsakovų ir ieškovo kaltę teisme prašė taikyti ir apelianto atstovas. Tokiu būdu iš atsakovų ieškovui priteistina 23 959,63 Lt (26 621,81 Lt x 90 proc.).

13Teismas neteisingai nustatė, kad dėl darbdavio apeliantui atsiradusią žalą pilnai padengia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išmokos. Už netektą darbingumą dėl nelaimingo atsitikimo darbe apeliantui yra mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija, kuri nuo 2011-08-23 iki 2014-04-31 sudaro 8 139,64 Lt (b. l. 70–79, 85, t. 1). Per paskutiniuosius 3 mėnesius (2011 m. vasarį, kovą ir balandį), einančius prieš nelaimingą atsitikimą, apeliantas dirbo 351 val. 30 min. (134+165+52,30), už tai jam buvo išmokėtas 2 485,96 Lt (997,36+1 047,60+441) darbo užmokestis (b. l. 13, t. 1). Skaičiuojant vidutinį darbo dienos užmokestį, reikia padalinti faktiškai gautą darbuotojo atlyginimą iš faktiškai dirbtų darbo dienų. Kadangi ieškovo darbo sutartyje buvo nustatyta, kad dirba 7 val. 30 min./ 5 darbo dienas/37 val. 30 min., tai 351,30 val. (dirbtas valandas) padalinę iš 7,30 darbo dienos valandų gaunama, kad per trijų mėnesių laikotarpį apeliantas dirbo 48 dienas. Vidutinis darbo dienos užmokestis: 2 485,96 Lt/48= 51,79 Lt. Apskaičiuotas vienos dienos darbo užmokestis dauginamas iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (Aprašo 8 punktas). Metinius darbo dienų koeficientus, metinius vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičius kasmet tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministras (Aprašo 9 punktas). Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymo „Dėl metinių darbo dienų koeficientų bei metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių 2011 metais patvirtinimo“ (2010-12-27 Nr. A1-623, Žin., 2010-12-30, Nr. 155-7887) nustatyta, kad metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius, esant penkių darbo dienų savaitei, yra 21,1 darbo diena. Kadangi apelianto darbo sutartyje nustatytos penkios darbo dienos, tai vidutinis mėnesio darbo užmokestis yra 1 092,77 Lt (51,79 Lt x 21,1 d.). 1 092,77 Lt x 4 mėn. (negauto darbo užmokesčio) = 4 371,08 Lt (negautos pajamos 2011 metais). Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. A1-535 „Dėl metinių darbo dienų koeficientų bei metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių 2012 metais patvirtinimo“ 2.1.1 punkte nustatyta, kad metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius, esant penkių darbo dienų savaitei, yra 21 darbo diena. Todėl 2012 metais apelianto vidutinis mėnesio darbo užmokestis 1 087,59 Lt (51,79 Lt x 21 d.). 1 087,59 Lt x 12 mėn. = 13 051,08 Lt (negautos pajamos 2012 metais). Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymo „Dėl metinių darbo dienų koeficientų bei metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių 2013 metais patvirtinimo“ (2012-12-21 Nr. A1-581, Žin., 2012-12-29, Nr. 153-7866) nustatyta, kad metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius, esant penkių darbo dienų savaitei, yra 20,9 darbo diena. Todėl 2013 metais apelianto vidutinis mėnesio darbo užmokestis 1 082,41 Lt (51,79 Lt x 20,9 d.). 1 082,41 Lt x 12 mėn.= 12 988,93 Lt (negautos pajamos 2013 metais). Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. gruodžio 16 d. įsakymas Nr. A1-693 „Dėl metinių darbo dienų koeficientų bei metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių 2014 metais patvirtinimo“ (Žin., 2013, Nr. 131-6695) 2.1.1 punkte nustatyta, kad metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius, esant penkių darbo dienų savaitei, yra 21 darbo diena. Todėl 2014 metais vidutinis apelianto mėnesio darbo užmokestis 1 087,59 Lt (51,79 Lt x 21 d.). 1 087,59 Lt x 4 mėn. = 4 350,36 Lt (negautos pajamos 2014 metais). Viso per trejų metų laikotarpį negautos pajamos sudaro 34 761,45 Lt (4 371,08 Lt (negautos pajamos 2011 metais) + 13 051,08 Lt (negautos pajamos 2012 metais) + 12 988,93 Lt (negautos pajamos 2013 metais) + 4 350,36 Lt (negautos pajamos 2014 metais)). Visos šios sumos ieškovas neuždirbo dėl to, kad dėl nelaimingo atsitikimo darbe neteko 50 procentų specialaus darbingumo ir susirgo psichine liga - sunkia depresijos forma ir dėl to nepajėgė nei apsitarnauti savęs, ieškotis darbo ir jo dirbti ir net keletą kartų bandė nusižudyti. Ieškovo gauta netekto darbingumo periodinė kompensacija tesudarė 8 139,64 Lt, ji nepadengia visos žalos, padarytos darbuotojo sveikatos sužalojimu, už kurią yra atsakingas darbdavys UAB „Stiklo gama“. Atėmus netekto darbingumo periodinę kompensaciją 8 139,64 Lt iš 34 761,45 negautų pajamų, bei gautą sumą sumažinus 1/10 dalimi dėl apelianto didelio neatsargumo, dėl sužalojimo negautas pajamas sudarytų 23 959,63 Lt. Ši suma priteistina iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, pas kurį atsakovė UAB „Stiklo gama“ yra apdraudusi savo civilinę atsakomybę. Teismas nepagrįstai iš apelianto vidutinio darbo užmokesčio atėmė apelianto nedarbingumo pensijos pajamas - 727,02 Lt per mėnesį, kadangi nedarbingumo pensija yra nesusijusi su specialaus nedarbingumo netekimo kompensacija. Todėl iš vidutinio darbo užmokesčio galėjo būti atimta tik nedarbingumo kompensacija, o ne nedarbingumo pensija.

14Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą (b. l. 130–131, t. 2). Atsakovės nuomone, ieškovas negautas pajamas skaičiuoja taip, lyg jis būtų praradęs 100 proc. darbingumo ir tai bando grįsti tuo, kad jam išsivystė sunki depresijos forma, dėl ko jis visiškai nepajėgus įsidarbinti ir gauti pajamas. Su tokiu negautų pajamų skaičiavimu atsakovė visiškai nesutinka. Tame tarpe ir dėl nelaimingo atsitikimo darbe ieškovui buvo nustatytas didesnis nedarbingumo lygis ir dėl to jam padidėjo netekto darbingumo pensija nuo 346,14 Lt (kuri buvo iki nelaimingo atsitikimo) iki 727,02 Lt (nuo 2012 metų ir iki šiol, pagal pateiktas VSDFV pažymas). Ieškovui mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija, kurios dydis buvo 224,64 Lt, nuo 2011 metų rugsėjo padidėjo iki 238,08 Lt ir tokia yra iki dabar. Ieškovas yra dalinai darbingas, todėl negautų pajamų skaičiavimas taip, lyg jis būtų visiškai nedarbingas, neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Ieškovas neieškojo darbo pagal savo darbingumo lygį (Darbo biržoje užsiregistravo tik patartas savo advokato, kai atsakovai pateikė atsiliepimus į ieškinį) ir nuolat atsisakinėjo savo buvusio darbdavio ir atsakovės UAB „Stiklo gama“ siūlymo dirbti jo darbingumą ir profesines galimybes atitinkantį darbą. Bet koks nelaimingas atsitikimas neigiamai įtakoja nukentėjusiojo emocijas, tačiau nesutiktina, kad ieškovui diagnozuota depresija yra būtent ir išskirtinai dėl patirto nelaimingo atsitikimo (byloje nėra jokių tai pagrindžiančių įrodymų, o iš dalyvavimo teismo posėdžiuose akivaizdžiai matyti, kad ieškovo emocinę būklę gali veikti ir kiti neigiami veiksniai). Pirmosios instancijos teismas įvertino visas svarbias aplinkybes, kurios reikalingos tinkamai išspręsti bylą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Ieškovas pakeitė savo procesinę poziciją dėl mišrios kaltės ir ją pripažįsta, tačiau mano, kad jo kaltės laipsnis dėl nelaimingo atsitikimo yra tik 10 proc. ir atitinkamai jo buvusio darbdavio yra 90 proc. Atsakovės nuomone, būtent ieškovo veiksmai (jis oro pistoletu džiovino besisukantį volą, nors žinojo, kad tai daryti yra pavojinga ir draudžiama) buvo pagrindinė ir būtinoji sąlyga nelaimingam atsitikimui kilti. Įrenginys „Burkle“, kurį naudojant įvyko nelaimingas atsitikimas, be papildomos apsaugos blokiruotės ilgą laiką buvo naudojamas pagal paskirtį Norvegijoje, o vėliau ir Lietuvoje ir pats savaime nekėlė jokio pavojaus su juo dirbantiems asmenims. Ieškovas pripažino, kad iki nelaimingo atsitikimo jis gana ilgą laiko tarpą dirbo su minėtu įrenginiu, žinojo jo konstrukciją ir ypatumus (tame tarpe, kad nėra papildomos apsauginės blokiruotės), žinojo ir suprato, kad oro pistoletu džiovinti besisukantį volą yra pavojinga ir draudžiama, tačiau vis tiek atliko šiuos pavojingus ir uždraustus veiksmus. Atsakovė visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo motyvui, kad visos socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Apeliantui mokamų netekto darbingumo pensijos ir periodinės netekto darbingumo kompensacijos suma, kurių dydis yra nuo 916,93 Lt iki 965,10 Lt, viršija sumą, kuri gaunama buvusiam ieškovo darbo užmokesčiui pritaikius ieškovo netekto darbingumo dalį proc.

15Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai UAB „Stiklo gama“ ir J. J. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 133–136, t. 2). Atsakovai neginčija fakto, kad apeliantui dėl nelaimingo atsitikimo darbe buvo nustatytas didesnis nedarbingumo lygis, tačiau dėl to jam buvo padidinta netekto darbingumo pensija nuo 346,14 Lt 2010 metais iki 727,02 Lt 2012 metais ir tokia yra iki dabar. Be to, apeliantui mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija 224,64 Lt nuo 2011 m. rugsėjo mėn., kuri didėjo iki 238,08 Lt vėlesniais metais ir tokia yra iki dabar. Gautos bendros išmokos (netekto darbingumo pensija ir netekto darbingumo periodinė kompensacija) pilnai padengia apelianto patirtus nuostolius dėl negautų pajamų. Apeliantas yra iš dalies darbingas, gali dirbti jo darbingumo lygį atitinkantį darbą, tačiau byloje jis nepateikė jokių įrodymų, kad ieškojo tokio darbo. Po nelaimingo atitikimo darbe darbdavys UAB „Stiklo gama“ apeliantui siūlė jo darbingumą ir profesines galimybes atitinkantį darbą, ką pripažino ir pats apeliantas, tačiau jis su tokiu pasiūlymu nesutiko ir darbo santykių netęsė. Darbdavys ir šiuo metu sutinka priimti apeliantą į jo darbingumo lygį atitinkantį darbą. Apelianto teiginys, kad jis dėl išsivysčiusios sunkios depresijos formos nepajėgus įsidarbinti ir visos negautos pajamos susijusios su negalėjimu dirbti, yra hipotetinis ir paneigtinas. Pateiktuose apelianto medicininiuose dokumentuose nenurodyta, kad jis visiškai nedarbingas dėl depresijos ir negali dirbti. Be to, apeliantas neįrodė, kad depresija priežastiniu ryšiu susijusi su nelaimingu atsitikimu darbe. Nei vienoje Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe pažymoje nenurodytas diagnozės kodas pagal TLK-10 F32.10 (vidutinio sunkumo depresijos epizodas) ar F32.20 (sunkios depresijos epizodas). Depresija darbingumo lygio nustatymui įtakos neturėjo ir neturi. Apelianto prašomi prijungti prie bylos nauji įrodymai arba neturi įrodomosios reikšmės, arba jau buvo teikti prie dubliko, ieškinio todėl yra pertekliniai, arba nesietini su nagrinėjamu ginču, todėl neturėtų būti prijungti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė apelianto 50 procentų kaltės laipsnį. Apeliantas teigia, kad, jeigu atsakovė įrenginyje būtų įrengusi blokiruotę, tai, apeliantui pakėlus apsauginį dangtį ir bandant valyti velenus oro srove, įrenginys būtų pats automatiškai atsijungęs. Kadangi toks blokavimo įtaisas įrenginyje nebuvo įrengtas, apelianto manymu, jo kaltės yra tik 10 procentų. Tačiau apeliantas pripažino tą aplinkybę, kad žinojo, jog trūksta blokiruotės ir įrenginį džiovino įjungtą sukantis volams ir prisiėmė riziką dėl galimų pasekmių. Todėl apelianto ir darbdavio kaltės santykis yra vienodas, kiekvienam iš jų tenka po 50 procentų kaltės. Apeliantas pakartotinai pateikia ieškinyje nurodytą paskaičiavimą dėl negautų pajamų, kurias mažina 1/10 dalimi savo kaltės dėl sužalojimo, ir gauna netektas pajamas 23 959,63 Lt sumoje. Jis taip pat ginčija, kad teismas nepagrįstai iš jo gaunamo vidutinio darbo užmokesčio atėmė jo nedarbingumo pensiją 727,02 Lt per mėnesį, nes nedarbingumo pensija nesusijusi su specialaus nedarbingumo netekimu, jis ją gavo iki nelaimingo atsitikimo ir ji padidėjo ne dėl nelaimingo atsitikimo. Iš jo vidutinio darbo užmokesčio galėjo būti atimama tik nedarbingumo periodinė kompensacija, o ne nedarbingumo pensija. Atsakovai su šiais apelianto teiginiais nesutinka. Atsakovai pritaria teismo motyvui, kad visos socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Apeliantui mokama netekto darbingumo pensija ir periodinė netekto darbingumo kompensacija bendroje sumoje 916,93–965,10 Lt padengia negautas jo pajamas, kurios vidutiniškai yra apie 650 Lt kas mėnesį, todėl teismas pagrįstai jo ieškinį atmetė. Negautos pajamos skaičiuojamos pagal formulę: vidutinės mėnesio pajamos x netekto darbingumo proc. - visos socialinio draudimo išmokos. Atsakovė UAB „Stiklo gama“ atsiliepime į ieškinį yra pateikusi apelianto negautų pajamų paskaičiavimą.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

17Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

18Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

19Teisėjų kolegija išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus konstatuoja, kad yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto sąlygos panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija tai nusprendžia atsižvelgdama į bylos aplinkybes, kurias nustatė apylinkės teismas.

20Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas nuo 2010m. rugpjūčio mėnesio 12d. iki 2011m. gegužės 9d., iki nelaimingo atsitikimo darbe dirbo pas atsakovę UAB „Stiklo gama“ dažytoju. Nustatyta, kad 2011m. gegužės 9d. apie 12.10 val. ieškovo darbo vietoje ir darbo metu, įvyko nelaimingas atsitikimas. Nelaimingo atsitikimo metu ieškovas patyrė daugybines kairiojo dilbio, kairės plaštakos, dešinės alkūnės ir dešinės plaštakos sužalojimus, trauminį šoką. Bylos duomenimis po nelaimingo atsitikimo ieškovui išsivystė rankų nejautra, riboti tapo pirštų judesiai, išsivystė dešinio nykščio ir alkūnės kontraktūros ( sustingimas) ir dėl to ieškovas prarado 60 proc. darbingumo. Nelaiminga atsitikimas įvyko dėl to, kad darbovietėje buvo eksploatuojamas nesaugus įrenginys – stiklo dažymo mašina.

21Alytaus rajono apylinkės teismo 2012m. lapkričio 22d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatyta, kad atsakovės UAB „Stiklo gama“ direktorius J. J. būdamas darbdaviu, dėl neatsargumo pažeidė darbų saugos reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu nukentėjusiajam S. B. (nagrinėjamoje byloje ieškovui) buvo padarytas sunkus sveikatos veiklos sutrikdymas. Teismas atsakovės direktoriaus J. J. atliktus veiksmus kvalifikavo pagal BK 176 straipsnio 1 dalį ir atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 40 straipsnio pagrindu, tai yra pagal laidavimą su užstatu vieneriems metams ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukė. Kaip matyti iš nuosprendžio, kad baudžiamojoje byloje ieškovas buvo pareiškęs 11 714,42 Lt patikslintą civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ieškovas buvo pateikęs 8728,87 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Kaip matyti iš nuosprendžio, kad ieškovui atsakovė UAB „Stiklo gama“ net nesigilindama į ieškovo prašomas sumas ir pateiktus byloje įrodymus, ar visos išlaidos buvo susijusios su turtinės žalos padarymu šio nelaimingo atsitikimo pasekoje, prašomą žalą atlygino. Nustatyta, kad įsiteisėjusiu jau anksčiau aptartu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje ieškovui iš atsakovės buvo priteista 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos Draudimas“ ieškovui buvo priteista 3397,08 Lt turtinei žalai atlyginti ( su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos).

22Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė nuo 2011m. gegužės 9d. iki 2011m. rugpjūčio 22d. visas ieškovui netektas pajamas padengė savanoriškai, mokėdama ieškovui 100 proc. dydžio nedarbingumo pašalpą. Ieškovas teigia, kad nuo 2011m. rugpjūčio 23d. atsakovė nemoka jam negautų pajamų atlyginimo skirtumo, kurio nepadengia socialinio draudimo išmoka, todėl pareikštu ieškiniu prašė iš atsakovų priteisti solidariai 26621,81 Lt turtinei žalai ( negautoms pajamoms atlyginti) už laikotarpį nuo 2011m. rugpjūčio 23d. iki 2014m. balandžio 31d.

23Ieškovas ieškinį pareiškė CK 6.283 straipsnio pagrindu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo buvo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Ši norma taikoma tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka (CK 6.283 straipsnio 4 dalis). Jeigu nukentėjusysis, apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, buvo sužalotas dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar neteko dalies ar viso darbingumo dėl profesinės ligos, jam yra skiriama viena iš išmokų, numatytų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme.

24CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi šioje normoje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, išreiškiantis civilinės atsakomybės kompensavimo funkcijos esmę: taikant civilinę atsakomybę, siekiama kompensuoti nukentėjusiojo turtinius praradimus, siekiama grąžinti nukentėjusįjį į tokią turtinę padėtį, kokia būtų nepadarius žalos. Tokiais atvejais, kai paskirta socialinio draudimo išmoka nevisiškai padengia atsiradusią žalą, vadovaujantis visiško nuostolių atlyginimo principu, likusią žalos dalį turi atlyginti už žalą atsakingas asmuo bendraisiais pagrindais. Taigi, jeigu darbuotojas buvo sužalotas dėl nelaimingo atsitikimo darbe dėl darbdavio kaltės ar neteko dalies ar viso darbingumo dėl profesinės ligos ir jam paskirta socialinio draudimo išmoka visiškai neatlygina patirtos žalos, likusią dalį bendraisiais pagrindais turi atlyginti darbdavys. Socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį (CK 6.290 straipsnio 1 dalis).

25Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą konstatavo, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra nustatyta, kad ieškovui žala atsirado ne dėl jo darbdavio, bet ir dėl paties ieškovo didelio neatsargumo, nes jis oro pistoletu džiovino besisukantį volą, žinodamas, kad tai daryti yra pavojinga ir draudžiama. Nustatęs tokias aplinkybes apylinkės teismas nurodė, kad dėl susidariusios žalos ieškovui yra mišri šalių kaltė ir sprendė, kad kiekvienai iš šalių dėl patirto sužalojimo nustatytinas po 50 proc. kaltės laipsnis. Apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka teikdamas, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu apie mišrią šalių kaltę ir jos įtaką bei tenkinant civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturininės žalos priteisimo nebuvo pasisakyta. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto apeliacinio skundo argumentacija ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas darydamas išvadą dėl šalių mišrios kaltės ir nustatydamas tarp šalių kaltės laipsnį nepakankamai tyrė bylos aplinkybes ir savo išvadas nepakankamai motyvavo bei argumentavo ( CPK 270 straipsnis). Pasisakydamas aptartu klausimu teismas apsiribojo tik formalia nuosprendžio konstatacija sprendime, tačiau civilinėje byloje esamų įrodymų netyrė ir jų nevertino ir nenustatė faktinių bylos aplinkybių ( CPK 176-177 straipsniai). Sutiktina ir su apelianto apeliacinio skundo argumentacija, kad ieškovo ir atsakovės UAB „Stiklo gama“ bei atitinkamai atsakovės vadovo J. J., už kurio veiksmus atsako bendrovė yra skirtingo lygmens, t.y. atsakovo veiksmai ( neveikimas sudarant galimybę naudoti netvarkingą, be privalomai įrengto blokavimo įtaiso, įrenginį) yra daug pavojingesni, nei ieškovo didelis neatsargumas, kuris pasireiškė jo rankų prisilietimu prie staklių ir judančių detalių. Baudžiamoji atsakomybė, kuri yra nustatyta už atsakovo veiksmus kokybine prasme yra nepalyginamai didesnė, todėl įstatymas ir numatė baudžiamąją atsakomybę, o ieškovo didelis neatsargumas, priskirtinas tik civilinės atsakomybės rūšiai ir dėl to galimas tik priteistų sumų sumažinimas. Esant nurodytam sutiktina su apelianto išdėstyta pozicija, kad nustatyti mišrios kaltės laipsnį abiems šalims pagal bylos aplinkybes po 50 proc. negalima. Tačiau pirmosios instancijos teisme tokios aplinkybės aplamai tirtos nebuvo, o teisėjų kolegijos įsitikinimu, jos yra reikšmingos nagrinėjamai bylai spręsti ir pagrįstam bei teisėtam teismo sprendimui priimti ( CPK 263 straipsnis).

26Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškovo veiksmuose buvo didelis neatsargumas ir konstatavęs ieškovo 50 proc. kaltės laipsnį sprendė, jog ieškovui darbdavys turėtų atlyginti 30 proc. profesinio darbingumo netekimo. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad pirmosios instancijos teismas darydamas išvadą dėl šalių mišrios kaltės ir nustatydamas tarp šalių kaltės laipsnį nepakankamai tyrė bylos aplinkybes ir savo išvadas nepakankamai motyvavo bei argumentavo, išvadas darė tik apsiribodamas formalia nuosprendžio konstatacija, tačiau netiriant civilinėje byloje pateiktų įrodymų ir jų nevertinant yra nepagrįsta išvada, kad darbdavys ieškovui turėtų atlyginti tik 30 procentų profesinio darbingumo netekimo. Dėl aptartų ir neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio yra pagrindas daryti išvadą apie bylos esmės neatskleidimą, dėl kurio byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Bylos esmės neatskleidimas yra proceso teisės normų pažeidimas ir toks pažeidimas turi būti pašalintas tik pirmosios instancijos teisme. Be to, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ir priėmus kitokį sprendimą iš šalių būtų atimta teisė pasinaudoti teismo sprendimo apskundimo teise apeliacine tvarka.

27Nagrinėjant bylą iš naujo ir ištyrus byloje pateiktus įrodymus bei nustačius faktines aplinkybes ir konstatavus ieškovo veiksmuose didelį neatsargumą bei paskirsčius tarp šalių kitokį mišrios kaltės laipsnį galima kitokia išvada, nei ją padarė pirmosios instancijos teismas. Tai atlikus gali pasikeisti negautų pajamų dydis. Taip pat nagrinėjant bylą iš naujo, tikslu nustatyti ieškovo prašomų priteisti negautų pajamų dydį būtina įvertinti ir ieškovo negautų pajamų dydį už kiekvieną mėnesį per visą prašomą priteisti laikotarpį, atsižvelgiant į kitas reikšmingas bylos aplinkybes tarp šalių iškilusiam ginčui išspręsti. Tokiu būdu, aptartos aplinkybės turi būti nustatytos, patikrintos, įvertintos ir tik po to padarytos atitinkamos išvados.

28Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės; kad, sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007; 2009-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009 ir kt.).

29Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir bylą perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ( CKK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

30Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kolegija,

Nutarė

31Ieškovo apeliacinį skundą iš dalies patenkinti.

32Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas prašė iš atsakovų solidariai priteisti 26 621,81 Lt turtinės... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškovo... 7. Teismas nustatė, kad ieškovas S. B. nuo 2010-08-12 iki nelaimingo atsitikimo... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai.... 9. Apeliaciniu skundu ieškovas S. B. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės... 10. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl sekančių... 11. Teismas neįvertino visų svarbių teisingam bylos išnagrinėjimui... 12. Teismas netinkamai paskirstė mišrios kaltės laipsnį. 2012-11-22 Alytaus... 13. Teismas neteisingai nustatė, kad dėl darbdavio apeliantui atsiradusią žalą... 14. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė AB „Lietuvos... 15. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai UAB „Stiklo gama“ ir... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.... 18. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 19. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus konstatuoja,... 20. Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas nuo 2010m. rugpjūčio... 21. Alytaus rajono apylinkės teismo 2012m. lapkričio 22d. įsiteisėjusiu... 22. Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė nuo 2011m. gegužės... 23. Ieškovas ieškinį pareiškė CK 6.283 straipsnio pagrindu. Šio straipsnio 1... 24. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui,... 25. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą konstatavo, kad... 26. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškovo veiksmuose buvo didelis... 27. Nagrinėjant bylą iš naujo ir ištyrus byloje pateiktus įrodymus bei... 28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bylos esmė... 29. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o... 30. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,... 31. Ieškovo apeliacinį skundą iš dalies patenkinti.... 32. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą panaikinti...