Byla Ik-3344-426/2010

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovams Bronislovui Apalainiui ir advokatui Jonui Skalskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Salinta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Salinta“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl sprendimų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2010 m. kovo 25 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (04)-K3-78 patvirtino nurodymus pareiškėjui sumokėti 61 671 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 31 556 Lt PVM delspinigių ir 6 167 Lt PVM baudos.

5Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. 69-122 patvirtino Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. (04)-K3-78. Mokestinių ginčų komisija prie Vyriausybės 2010 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. S-192(7-141/2010) patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. 69-122.

6Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. (04)-K3-78, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. 69-122 bei Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2010 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. S-192 (7-141/2010).

7Pareiškėjas nurodė, kad mokesčių administratorius nepagrįstai nepripažino jo teisės į PVM atskaitą pagal UAB „Barteksus“ ir UAB „Ašvinė“ vardu išrašytas PVM sąskaitas–faktūras. Pareiškėjas gavo prekes pagal minėtas sąskaitas–faktūras bei sumokėjo pardavėjams atitinkamą PVM. Jis nežinojo ir negalėjo žinoti, kad prekių pardavėjai UAB „Ašvinė“ ir UAB „Barteksus“ atliko sukčiavimo veiksmus.

8Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.

9Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2004 metais apskaitoje įformino pigmento pirkimą pagal UAB „Barteksus“ vardu išrašytas PVM sąskaitas–faktūras. Tačiau buvo nustatyta, kad UAB „Barteksus“ neturėjo samdomų darbuotojų, transporto priemonių bei kitų veiklai reikalingų išteklių, realiai ekonominės veiklos nevykdė, prekių ar paslaugų, kaip PVM objekto, įsigijusi nebuvo, todėl parduoti prekių pareiškėjui negalėjo. UAB „Barteksus“ vardu išrašyti apskaitos dokumentai neatspindi tikrojo ūkinių operacijų turinio, todėl šie dokumentai (PVM sąskaitos–faktūros) pripažintini neturinčiais juridinės galios. UAB „Barteksus“ įsigytais specialios apskaitos dokumentų blankais siekta įteisinti iš anksto suplanuotus, realiai neįvykusius sandorius, tokiu būdu padedant kitiems ūkio subjektams neteisėtai suformuoti PVM atskaitą. Dėl UAB „Barteksus“ vardu išrašytų buhalterinės apskaitos dokumentų pripažinimo neturinčiais juridinės galios įvairiose bylose jau yra pasisakę Mokestinių ginčų komisija prie Vyriausybės, Vilniaus apygardos administracinis teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A(261)-193/2009, 2009 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A(438)-1212/2009, 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A(438)-1365/2009). Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2005 –2006 metais pagal UAB „Ašvinė“ vardu išrašytas PVM sąskaitas–faktūras įformino pigmento, polistirolo granulių ir dažų įsigijimą. Tačiau buvo nustatyta, kad UAB „Ašvinė“ realiai atitinkamos ekonominės veiklos nevykdė, prekių ir paslaugų įsigijusi nebuvo, todėl ir parduoti jų negalėjo. Ginčo PVM sąskaitose–faktūrose atvaizduotos ūkinės operacijos įvyko kitomis sąlygomis, šie apskaitos dokumentai nepatvirtina tikrojo ūkinių operacijų turinio, todėl laikytini neturinčiais juridinės galios. Dėl UAB „Ašvinė“ vardu išrašytų buhalterinės apskaitos dokumentų pripažinimo neturinčiais juridinės galios jau yra pasisakęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. rugpjūčio 17 d nutartyje administracinėje byloje Nr. A(438)-868/2009. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo vadovai visiškai netikrino, su kuo bendrauja; neįsitikino, ar asmenys, kurie prisistatė kaip UAB „Barteksus“ ir UAB „Ašvinė“ vadovai, iš tiesų tokiais buvo; visiškai netikrino, ar pardavėjai turi galimybes tiekti atitinkamas prekes. Šiuo atveju nebuvo imtasi netgi pačių elementariausių priemonių tam, kad būtų nustatyta, su kuo sudaromos sutartys, nors bendra sandorių vertė ir atliktas ūkinių operacijų skaičius buvo dideli. Visa tai patvirtina pareiškėjo nesąžiningumą. Atsakovas nurodė, kad ūkinės operacijos, užfiksuotos UAB „Barteksus“ ir UAB „Ašvinė“ vardu išrašytose PVM sąskaitose–faktūrose, įvyko kitomis sąlygomis nei jose nurodyta, o pareiškėjas buvo nesąžiningas, todėl neturi teisės į atitinkamą PVM atskaitą.

10II.

11Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

12Teismas nurodė, kad šiai bylai precedento prasme yra reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A(1)-355/2004, kuria išsamiai išaiškinta PVM sistema, nurodytos teisės į PVM atskaitą atsiradimo sąlygos. Nors šia nutartimi buvo siekiama išaiškinti iki 2002 m. liepos 1 d. galiojusio Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas, tačiau pateiktas išaiškinimas iš esmės atitinka ir naujuoju Pridėtinės vertės mokesčio įstatymu nustatytą teisinį reguliavimą. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad aplinkybė, jog mokesčių mokėtojo turima PVM sąskaita–faktūra turi formos trūkumų, dar pati savaime nepaneigia teisės į PVM atskaitą, jeigu įrodymų visuma leidžia teigti, kad įvyko būtent tokio turinio ūkinė operacija, kuri atsispindi buhalterinės apskaitos dokumente; mokesčių mokėtojas neturi teisės į PVM atskaitą, jeigu, atlikdamas ūkinę operaciją, elgėsi nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo galimybę žinoti, kad jo sutarties partneris ar ankstesnis prekių pardavėjas už konkrečia ūkine operacija sukurtą pridėtinę vertę nesumokėjo ar nesumokės PVM; mokesčių administratorius, norėdamas paneigti teisę į PVM atskaitą, turi įrodyti mokesčių mokėtojo sutarties partnerio veiklos neteisėtumą, susijusį su konkrečia operacija ir paprastai pasireiškiantį PVM nesumokėjimu, taip pat turi būti ištirtos aplinkybės, ar mokesčių mokėtojas žinojo arba turėjo galimybę žinoti apie galimą jo sutarties partnerio veiklos neteisėtumą. Teismas nurodė, kad pareiškėjas įformino pigmento pirkimą pagal UAB „Barteksus“ vardu išrašytas 2004 m. vasario 5 d., 2004 m. kovo 9 d., 2004 m. kovo 29 d., 2004 m. balandžio 13 d., 2004 m. balandžio 23 d., 2004 m. gegužės 11 d., 2004 m. gegužės 26 d., 2004 m. birželio 10 d., 2004 m. birželio 22 d., 2004 m. liepos 16 d., 2004 m. liepos 29 d. PVM sąskaitas-faktūras. Taip pat pareiškėjas pagal UAB „Ašvinė“ vardu išrašytas 2005 m. gegužės 3 d., 2005 m. liepos 19 d., 2005 m. rugpjūčio 10 d., 2005 m. gruodžio 5 d., 2006 m. gegužės 2 d., 2006 m. gegužės 12 d. PVM sąskaitas–faktūras įformino pigmento, polistirolo granulių ir dažų įsigijimą. Nors pareiškėjas tvirtina, kad prekes realiai gavo, tačiau bylos rašytiniai įrodymai tokią jo versiją paneigia. Teismas nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog UAB „Barteksus“ ir UAB „Ašvinė“ neturėjo nei reikiamų žmogiškųjų, nei materialinių, nei kitų išteklių veiklai vykdyti. Tam tikrais laikotarpiais UAB „Barteksus“ neturėjo net veiklos vykdymo vietos. UAB „Barteksus“ direktoriumi nurodytas G. M. paaiškino, kad šioje įmonėje nedirbo ir apie jos veiklą nieko nežino, ant jokių dokumentų nepasirašinėjo. Iš to darytina išvada, kad minėtos įmonės realiai ekonominės veiklos nevykdė. Taip pat nėra duomenų, kad šios įmonės atitinkamas prekes būtų įsigijusios iš trečiųjų asmenų. Pagal UAB „Ašvinė“ direktoriaus N. R. paaiškinimą, jo veikla apsiribojo važinėjimu į banką ir pinigų pagal čekių knygelę paėmimu bei perdavimu A. Š., o toks asmuo nuo 2003 m. rugsėjo 5 d. gyvenamosios vietos nėra deklaravęs, jo asmens dokumentai įtraukti į pamestų, pavogtų ar dingusių dokumentų duomenų bazę. Į UAB „Ašvinė“ atsiskaitomąją sąskaitą įmokėti kitų įmonių pinigai buvo nedelsiant išgryninami, pervedami į asmenines sąskaitas, išimami mokėjimo kortelėmis ir neaišku kam naudojami. Pareiškėjas nepateikė prekių gabenimo važtaraščių, kurie būtų vienas iš prekių realaus judėjimo įrodymų. Tuo tarpu vien tai, kad buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodyti visi įstatymų reikalaujami rekvizitai, nepatvirtina, kad ūkinės operacijos realiai įvyko. Teismas nurodė, kad pareiškėjo elgesys vykdant ūkines operacijas taip pat negali būti laikomas sąžiningu mokestine prasme. Pareiškėjo sandoriai su tariamais tiekėjais UAB „Barteksus“ ir UAB „Ašvinė“ buvo nevienkartiniai. Pareiškėjas turėjo elgtis kur kas rūpestingiau (domėtis verslo partneriais, jų vykdoma ūkine veikla, asmenimis, kurie atstovavo UAB „Barteksus“ ir UAB „Ašvinė“), tačiau to nedarė. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neįgijo teisės į 61 671 Lt PVM atskaitą pagal UAB „Barteksus“ ir UAB „Ašvinė“ išrašytas PVM sąskaitas–faktūras, todėl nurodymas sumokėti šią PVM sumą jam duotas pagrįstai. Taip pat pagrįstai pareiškėjui priskaičiuoti delspinigiai ir skirta bauda. Panaikinti ginčijamus sprendimus nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

13III.

14Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo patenkinti jo skundą.

15Pareiškėjas nurodo, kad mokesčių administratorius, norėdamas paneigti teisę į PVM atskaitą, turi įrodyti ne tai, jog prekių ankstesnė apyvarta nėra patvirtinta buhalterinės apskaitos dokumentais, ir ne tai, kad prekės yra neteisėtai patekusios į rinką, bet tai, kad nebuvo realaus prekių, kaip PVM objekto, tiekimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A(1)-355/2004). Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius visiškai nekreipė dėmesio į pareiškėjo pateiktus dokumentus, patvirtinančius, jog visos medžiagos, kaip PVM objektas, realiai buvo gautos ir panaudotos gaminant pareiškėjo produkciją. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis privalėjo domėtis verslo partneriais, jų vykdoma ūkine veikla, tikrinti įmonių vardu veikusių asmenų tapatybę ir t. t. Vertinant mokesčių mokėtojo sąžiningumą, iš jo negali būti reikalaujama imtis neprotingų priemonių sutarties partnerio veiklos teisėtumui nustatyti. Pareiškėjas tikrai neprivalėjo atlikti kažkokius tikrinimus, kad nustatytų pardavėjų veiklos teisėtumą. Juolab, kad jis patikrino, ar pardavėjai yra PVM mokėtojai, ar įmonės tinkamai įregistruotos. Be to, pats centrinis mokesčių administratorius pripažino, kad UAB „Barteksus“ ir UAB „Ašvinė“ teikė PVM deklaracijas. Pareiškėjas nurodo, kad niekas jokiais įrodymais nepatvirtino, kad jis yra nesąžiningas mokesčių mokėtojas.

16Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas pakartoja savo poziciją, išdėstytą pirmosios instancijos teismui, ir prašo apeliacinį skundą atmesti.

17Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo apeliacinį skundą atmesti.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV.

20Apeliacinis skundas atmestinas.

21Nagrinėjamu atveju mokestinio ginčo esmė yra ta, ar mokesčių administratorius pagrįstai nepripažino pareiškėjo teisės į PVM atskaitą pagal UAB „Barteksus“ ir UAB „Ašvinė“ vardu išrašytas PVM sąskaitas–faktūras.

22Nors minėtos PVM sąskaitos–faktūros turi reikalaujamus rekvizitus, tačiau mokesčių administratoriaus atlikto mokestinio patikrinimo metu surinkta medžiaga patvirtina, jog atitinkamos ūkinės operacijos šiuose apskaitos dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis neįvyko. Centrinio mokesčių administratoriaus, Mokestinių ginčų komisijos ir pirmosios instancijos teismo sprendimuose, remiantis mokestinio patikrinimo metu surinktais duomenimis, yra išsamiai atskleistos minėtas PVM sąskaitas–faktūras pareiškėjui išrašiusių įmonių veiklos aplinkybės, kurių visuma aiškiai įrodo, kad šios įmonės pareiškėjui atitinkamų prekių nepardavė.

23Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant ūkio subjekto teisę į PVM atskaitą, yra suformuluota nuostata, jog aplinkybė, kad mokesčių mokėtojas turi įstatymo reikalaujamus formaliuosius rekvizitus turinčią PVM sąskaitą–faktūrą, dar pati savaime nepagrindžia jo teisės į PVM atskaitą, jeigu įrodymų visuma leidžia teigti, kad ūkinė operacija neįvyko arba jos turinys yra ne toks, koks pavaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A(1)-355/2004).

24Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Pagal šiame Mokesčių administravimo įstatymo straipsnyje įtvirtintas taisykles, įrodinėjimo pareiga (onus probandi) yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Mokesčių administratorius privalo tam tikrais duomenimis pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pateikti duomenis, kurie pagrįstų, kodėl mokestis ir su juo susijusios sumos yra apskaičiuotos neteisingai. Nustačius, kad mokesčių administratorius pateikė pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumą bei teisingumą, mokesčių mokėtojui, kuris nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiavimu, tenka pareiga įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokesčio ir su juo susijusias sumas. Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo šios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė.

25Taigi, nustačius, kad ūkinės operacijos tarp ūkio subjektų, nurodytų šioje byloje vertinamose PVM sąskaitose–faktūrose, neįvyko, pareiškėjas, siekdamas pagrįsti savo teisę į PVM atskaitą, privalėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius minėtų ūkinių operacijų realumą, tačiau to nepadarė. Nagrinėjamu atveju visiškai neaišku, kokiomis tiksliai aplinkybėmis ir iš ko pareiškėjas būtų galėjęs gauti prekes. Minėtos PVM sąskaitos–faktūros neįrodo jose nurodyto turinio ūkinių operacijų realaus įvykimo, todėl neturi juridinės galios ir jomis negali būti grindžiama PVM atskaita (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 64 straipsnis).

26Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, pažymėtina, jog nurodytų ūkinių operacijų realumas buvo įvertintas remiantis objektyviais faktiniais duomenimis, nustatytais patikrinimo metu, todėl buvo pagrindas pripažinti, jog ginčo apskaitos dokumentuose nurodytos ūkinės operacijos realiai neįvyko. Įrodymų, paneigiančių šias išvadas ir įrodančių tikrąjį ūkinių operacijų turinį, jų realumą nėra pateikta. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad pareiškėjas prekių iš UAB „Barteksus“ ir UAB „Ašvinė“ neįgijo ir pagal šių įmonių vardu išrašytas PVM sąskaitas–faktūras teisės į PVM atskaitą neturi.

27Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad vien ta aplinkybė, jog realus apmokestinamas prekių tiekimas įvyko ne tarp PVM sąskaitoje–faktūroje nurodytų ūkio subjektų, savaime dar nepaneigia pirkėjo teisės į PVM atskaitą. Atsižvelgiant į fiskalinio neutralumo, proporcingumo principus, tokiu atveju mokesčių administratorius, siekdamas paneigti mokesčių mokėtojo teisę į PVM atskaitą, turi įrodyti į ją pretenduojančio asmens nesąžiningumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A(556)-610/2010).

28Nagrinėjamu atveju mokestinio patikrinimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad pareiškėjo darbuotojai nesiėmė priemonių nustatyti asmenų, veikusių tiekėjų vardu, įgalinimus ar kompetenciją atstovauti atitinkamoms įmonėms, nors ūkinės operacijos buvo nevienkartinės. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjas, atlikdamas ginčo ūkines operacijas, elgėsi nesąžiningai (t. y. jis turėjo galimybę žinoti apie kitų asmenų (ūkinių operacijų partnerių) veiklos neteisėtumą).

29Taigi pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė mokesčius bei mokesčių administravimą reglamentuojančias teisės normas, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje nustatytas aplinkybes bei surinktus įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą.

30Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies

311 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

32Apeliacinį skundą atmesti.

33Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

34Nutartis neskundžiama.