Byla A-525-1470-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

2sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

3dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Aušrai Mudėnaitei,

4atsakovo atstovei Neringai Žukauskienei,

5trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Ladavas“ atstovui advokatui Linui Meškiui,

6viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Romainių bendruomenės centro, atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos, trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Ladavas“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Romainių bendruomenės centro skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Ladavas“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8I.

9Pareiškėjas Romainių bendruomenės centras skundu (t. I, b.l. 5–20), kurį patikslino (t. III, b.l. 2–17) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. T-22 (toliau – ir Sprendimas) dėl žemės sklypo ( - ) detaliojo plano tvirtinimo galiojimo, taip pat šiuo Sprendimu patvirtintą žemės sklypo ( - )detalųjį planą (toliau – ir Detalusis planas).

10Nurodė, kad priimant skundžiamą Sprendimą, buvo pažeista tarybos sprendimų priėmimo procedūra. Sprendimu patvirtintas detalusis planas neatitiko teisės aktų reikalavimų, o Sprendimas buvo priimtas, nebaigus ginčų stadijos. Remiantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi bei Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalimi, Detalusis planas negalėjo būti teikiamas tvirtinti tarybai, nes Kauno apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. 1-160-414/2010 dėl detaliojo plano patikrinimo akto teisėtumo. Be to, 2010 m. sausio 28 d. posėdyje buvo grubiai pažeistas Kauno miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) veiklos reglamentas, patvirtintas Tarybos 2009 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. T-60 (toliau – ir Reglamentas), nes priimant Sprendimą, nebuvo laikomasi Reglamente nustatytos balsavimo tvarkos, o Tarybos nariai galėjo sumaišyti klausimus, dėl kurių buvo balsuojama, taip pat nebuvo balsuojama dėl Tarybos sprendimo projektui pateiktų pasiūlymų. Todėl paskelbto Tarybos Sprendimo turinys skyrėsi nuo Tarybos posėdžio metu teikto siūlymo (į Sprendimą nebuvo įtraukti komitetų siūlymai, nors būtent dėl tokio sprendimo balsavo Tarybos nariai). Be to, Tarybos posėdyje nebuvo svarstomas ir teikiamas balsuoti skundžiamo Sprendimo antrasis punktas, numatantis pripažinti negaliojančiu Tarybos 2009 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. T 536 „Dėl žemės sklypo ( - ) detaliojo plano netvirtinimo“. Teigė, jog, įgyvendinus Detaliojo plano sprendinius, bus viršijamos leistinos triukšmo normos. Nurodė, kad Detaliojo plano sprendiniais planuojama statyti 1 000 kv. m prekybos centrą itin ramioje Romainių gyvenvietės dalyje, į tokį centrą bus nuolat atvežamos ir iškraunamos prekės, sunkiasvorių mašinų varikliai kels triukšmą ir vibraciją, nuolat veiks prekybos centro ventiliatoriai ir kitos triukšmą keliančios inžinerinės sistemos. Todėl yra pagrindas abejoti, ar planuojamos ūkinės veiklos keliamas triukšmas neviršys Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V-555 patvirtintoje higienos normoje HN 33:2007 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (toliau – ir Higienos norma) nustatytų maksimalių lygių. Nurodė, jog išsamaus detaliojo plano sprendinių keliamo triukšmo įtakos aplinkai vertinimo planavimo organizatorius neatliko. Suinteresuotos visuomenės iniciatyva 2009 m. kovo 16 d. buvo atliktas akustinės taršos dėl numatomo sunkiasvorio judėjimo detaliai planuojamo sklypo teritorijoje įvertinimas, kuris patvirtino, kad triukšmo lygiai tik dėl sunkiasvorio transporto, stovinčio prie prekių iškrovimo – pakrovimo rampos, keliamo triukšmo, vakaro laikotarpiu (18-22 val.) bei nakties laikotarpiu (22-6 val.), būtų pažeidžiami. Tuo tarpu išvada, kad nurodytu metu leistinas triukšmo lygis bus viršytas, buvo padaryta įvertinus tik vieną akustinio triukšmo taršos šaltinį – prekes į prekybos centrus vežiojančių sunkiasvorių transporto priemonių variklių skleidžiamą triukšmą. Nebuvo vertinama tokios inžinerinės įrangos, kaip rekuperacinės, ventiliacinės sistemų, būsiančių objekte, keliamo triukšmo įtaka aplinkos taršai. Nevertinta ir tai, kokį triukšmą skleis atidaromos ir uždaromos metalinės sunkiasvorių mašinų durys, prekių iškrovimui skirtose mašinose įmontuotos pakėlimo/nuleidimo sistemos. Taip pat nevertinta ir ta aplinkybė, kad prie prekybos centro suplanuota 32 vietų automobilių stovėjimo aikštelė. Atsižvelgiant į tai, kad atliekant akustinius skaičiavimus nėra įvertinamos realios vietovės ypatybės, suinteresuotos visuomenės užsakymu 2009 m. kovo 24 d. buvo atlikti ir akustinio triukšmo skaičiavimai planuojamoje teritorijoje, veikiant sunkiasvorės mašinos varikliams tokiu atstumu, koks Detaliajame plane numatytas nuo prekybos centro iki artimiausių gyvenamų namų. Atlikti matavimai patvirtino, kad skleidžiamo triukšmo lygis bus viršijamas ne tik vakaro ir nakties metu, bet ir dienos metu. Tuo tarpu Detaliajame plane tokios aplinkybės nėra nagrinėjamos ir vertinamos, visuomenei nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su minėtų sprendinių poveikiu ar tinkamais tokių aplinkybių sprendimo būdais. Pažymėjo, jog dėl visų klausimų, kurie yra svarbūs visuomenei ir kurių įtaką aplinkai, visuomenės sveikatai, gyvenimo sąlygoms buvo būtina nagrinėti būtent detaliojo plano rengimo metu, planavimo organizatorius nepagrįstai nurodė, kad jie bus sprendžiami techninio projekto stadijoje. Pabrėžė, kad detaliojo plano rengimo procedūros yra vienintelė stadija, kurioje gyventojai turi teisę įvertinti būsimus planuojamos ūkinės veiklos sprendinius ir siekti, kad nebūtų leista įgyvendinti tų sprendinių, dėl kurių pablogės jų gyvenimo sąlygos ar bus pažeidžiamos teisės aktų normos. Atitinkamas procedūras atlikus po viešojo svarstymo ir jų rezultatų nepristačius visuomenei pakartotiniame viešame svarstyme, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtinti Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatai (toliau – ir Nuostatai). Pažymėjo, kad planavimo organizatoriaus, po viešo detaliojo plano svarstymo su visuomene susirinkimo, užsakyti ir atlikti triukšmo matavimai nesutapo su suinteresuotos visuomenės užsakytais ir atliktais triukšmo matavimais, todėl buvo būtina vertinti ir pakartotinai tirti, kurie triukšmo matavimai yra teisingi. Visuomenė tinkamai nebuvo informuota apie atliktas procedūras. Tokiu būdu nebuvo tinkamai įgyvendinta penktojo detaliojo planavimo etapo stadija – sprendinių svarstymas ir derinimas, dėl to pažeista Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalis. Taip pat nebuvo tinkamai įgyvendintas ketvirtasis detaliojo planavimo etapas – sprendinių pasekmių vertinimas, dėl to pažeista Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 4 dalis. Be to, Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje nėra numatyta pėsčiųjų judėjimo schema, nenumatytas šaligatvis, nenumatytas pėstiesiems skirtas minimalus 1,5 m atstumas tarp pastato ir automobilių parkavimo vietų, nenumatyta pėsčiųjų judėjimo schema, taip pat nenumatyti šaligatviai, kaip sudėtinė ir būtina susisiekimo infrastruktūros dalis. Atsižvelgiant į tai, kad šie sprendiniai buvo susiję su visos visuomenės ir numatomo prekybos centro lankytojų saugumu, būtina Detaliojo plano sprendinius atitinkamai papildyti ir leisti visuomenei juos įvertinti. Rengiant Detalųjį planą, nebuvo įvertinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ (toliau – ir STR 2.06.01:1999) reikalavimai. Pažymėjo, jog pagal STR 2.06.01:1999 2.2, 2.3.5 punktų nuostatas be automobilių stovėjimo aikštelių susisiekimo sistema apima ir šaligatvius bei takus, kurie Detaliajam plane nepagrįstai nesuplanuoti. Detaliajame plane nenumatyti jokie sprendiniai, kurie leistų įvertinti būsimą pėsčiųjų eismą ir su tuo susijusius sprendinius. Automobilių parkavimo vietos nagrinėjamu atveju suplanuotos prie pastato, nepaliekant jokios erdvės pėsčiųjų judėjimui ir tuo pažeidžiant STR 2.06.01:1999 4.8 punkto reikalavimus. Nustatytas pažeidimas, lėmė Detaliojo plano turinio prieštaravimą teisės aktų reikalavimams. Nurodė, jog Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje įvažiavimas į žemės sklypą ir išvažiavimas iš jo yra suplanuoti per šalia esančią valstybinę žemę, neturint tam būtino valstybinės žemės valdytojo, Kauno apskrities viršininko, sutikimo. Tokiu būdu buvo pažeistas Kauno miesto savivaldybės administracijos išduotose planavimo sąlygose numatytas reikalavimas, kad visi sprendiniai būtų planuojami žemės sklypo ribose. Negavus valstybinės žemės valdytojo sutikimo, toks Detalusis planas negalėjo būti patvirtintas. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau – ir Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos) 68 punktą, pažymėjo, jog neišlaikytas minimalus atstumas nuo atvirų stovėjimo aikštelių, taip pat įvažiavimų į jas, iki visuomeninių ir gyvenamųjų pastatų langų. Tokiais Detaliojo plano sprendiniais ne tik pažeidžiamas Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 68 punktas, bet ir užkertama galimybė panaudoti šį žemės sklypą pagal Kauno miesto bendrajame plane nustatytą paskirtį – kaip gyvenamąją teritoriją. Pabrėžė, jog jokių valstybinės žemės valdytojų sutikimų, kad numatomos sanitarinės apsaugos zonos užeitų ant valstybinės žemės, planavimo organizatorius nėra gavęs. Nurodė, kad, remiantis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 68 punktu, minimalus atstumas nuo atvirų stovėjimo aikštelių, taip pat įvažiavimų į jas, iki visuomeninių ir gyvenamųjų pastatų langų, planuojant daugiau kaip 11 stovėjimo vietų, privalo būti ne mažesnis kaip atitinkamai 10 ir 15 m. Pažymėjo, kad žemės sklypo vakarinėje dalyje yra valstybinė žemė, kurioje galima formuoti sklypą nuosavybės teisių atkūrimui arba pardavimui ar nuomai aukciono būdu, tokioje teritorijoje Kauno miesto bendruoju planu yra nustatyta gyvenamoji paskirtis. Tuo tarpu Kauno apskrities viršininko administracija (toliau – ir Kauno AVA) nedavė sutikimo, kad sanitarinės apsaugos zonos išeitų už planuojamo žemės sklypo ribų, tačiau nepaisant savo išreikšto nesutikimo, vėliau pateikė teigiamą Detaliojo plano patikrinimo išvadą. Siekiant panaudoti tokią valstybinę žemę gyvenamajai statybai, gyvenamasis namas galės būti statomas tik 10 – 12 m atstumu nuo šio žemės sklypo ribos, o atsižvelgiant į šio žemės sklypo dydį, toks statybos apribojimas yra esminis. Teigė, jog Kauno AVA, patikėjimo teise valdanti valstybinę žemę, turėjo būti suinteresuota užtikrinti, kad aukciono būdu tinkamoje išnuomoti ir gyvenamajai statybai panaudoti valstybinėje žemėje dėl privačius interesus tenkinančio naujo prekybos centro statybos nebūtų iš esmės apribotos galimybės tai padaryti. Be to, Detaliojo plano sprendiniais dėl stovėjimo aikštelės taip pat ribojamas užstatymas dalyje žemės sklypo, adresu Lukštinės g. 2. Nurodė, jog pagal STR 2.06.01:1999 3.4 punktą minimalus atstumas nuo atvirų stovėjimo aikštelių iki visuomeninių pastatų langų, planuojant daugiau kaip 11 stovėjimo vietų, privalo būti ne mažesnis kaip 10 m. Nors toks atstumas yra ne iki pastatų, o iki jų langų, tačiau iš eksponuotų vizualizacijų matyti, jog planuojamo prekybos centro vitrininiai langai yra suplanuoti prie pat stovėjimo aikštelės (akivaizdu, kad vitrininiai langai turi būti į aikštelės, iš kurios ateina klientai, pusę), t. y. nesilaikant minimalaus atstumo. Teigė, jog Detaliojo plano organizatorius nepagrįstai atsisakė atsižvelgti į pateiktą pasiūlymą atviras automobilių stovėjimo aikšteles suplanuoti ne arčiau kaip 10 m nuo prekybinio pastato arba pakeisti statinio vizualizaciją taip, jog neliktų vitrininių langų. Planavimo organizatorius detaliojo planavimo metu nurodė, kad langų išdėstymą konkretizuojantys sprendiniai bus numatyti techninio projekto stadijoje, tačiau techninis projektas rengiamas, remiantis detaliuoju planu. Pažymėjo, jog teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinime neanalizuojama įtaka oro kokybei, požeminiams vandenims, dirvožemiui, neatsižvelgta į tai, kad netoliese planuojama steigti „Natura 2000“. Pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 920 patvirtinto Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas) turi būti vertinamas planuojamos ūkinės veiklos poveikis žmonių sveikatai. Nagrinėjamu atveju ūkinė veikla planuojama buvusios degalinės teritorijoje, kuri yra užteršta įvairiomis cheminėmis medžiagomis, ypač naftos produktais. Pradėjus talpų išmontavimą ir sujudinus gruntą, didėja tikimybė, jog teršalai pasieks požeminius vandenis ir kaimyninius žemės sklypus. Tuo tarpu rengiant Detalųjį planą visiškai nevertinta įtaka oro kokybei dėl padidėjusio automobilių skaičiaus. Taip pat neanalizuotas sprendinių poveikis požeminiams vandenims ir dirvožemiui, kuris, atsižvelgiant į ginčo sklypo specifiką ir galimą užterštumą, yra būtinas. Be to, išvada, jog poveikis kraštovaizdžiui bus neutralus, yra nepagrįsta, nes numatomas pastatas nederės su aplinka. Pažymėjo, jog sklypas yra gamtiniu požiūriu pažeidžiamoje vietoje: atstumas iki artimiausio draustinio – Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio – yra mažiau nei kilometras, o už keliasdešimt metrų nuo žemės sklypo ketinama steigti „Natura 2000“ teritoriją (Romainių ąžuolyne), kurią viešai skelbiamais Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos duomenimis artimiausiu metu ketinama įtraukti į vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai. Tokia teritorija skirta joje gyvenančių ne tik į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų, bet ir Europos Sąjungos mastu saugomų vabzdžių (niūriaspalvių auksavabalių) rūšių apsaugai. Padarė išvadą, jog Detaliojo plano sprendinių poveikio vertinime neišanalizavus įtakos oro kokybei, požeminiams vandenims ir dirvožemiui bei to, kad netoliese planuojama steigti „Natura 2000“ teritoriją, nebuvo tinkamai įgyvendinta ketvirtoji detaliojo planavimo stadija – sprendinių vertinimas, dėl to pažeista Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 4 dalis. Pažymėjo, jog iki Detaliojo plano tvirtinimo nebuvo atlikti ekogeologiniai tyrimai, nors pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. Dl-230 patvirtintų Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimų (toliau – ir Reikalavimai) IV skyriaus 9.1 punktą, tuo atveju, jeigu keičiama teritorijos naudojimo paskirtis (žemės naudojimo būdas) ir teritorija priskiriama didesnio jautrumo taršai grupei (reikalavimų 2 priedas), preliminarusis ekogeologinis tyrimas pagal Ekogeologinių tyrimų reglamento reikalavimus turi būti atliktas iki teritorijos naudojimo paskirties pasikeitimo. Žemės sklypo ekogeologinis tyrimas privalo būti atliktas iki detaliojo plano viešo svarstymo, nes tai yra esamos būklės analizės dalis (Teritorijų planavimo įstatymo 25 str. 3 d. 1 p.). Tokio tyrimo rezultatai turėjo būti pateikti susipažinti visuomenei viešo svarstymo metu. Tuo tarpu nesant šio tyrimo rezultatų, nebuvo galima įvertinti Detaliojo plano sprendinių poveikio aplinkai. Teigė, jog dirvožemio tarša gali esmingai paveikti ne tik aplinkinių žemės sklypų naudotojų sveikatą ir požeminių vandenų būklę, bet ir sukelti grėsmę visuomenės sveikatai. Nurodė, jog Detaliuoju planu planuojant prekybos centro statybą, pažeidžiamos 2006 m. liepos 25 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2006-238 (toliau – ir sutartis) 5.1 punkte nustatytos naujų statinių statybos sąlygos. Ginčo žemės sklypas UAB „Ladavas“, remiantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsniu ir jį įgyvendinančiais teisės aktais, buvo ne aukciono tvarka išnuomotas kaip žemės sklypas prie UAB „Ladavas“ nuosavybės teise priklausančių pastatų – benzino kolonėlės pastato. Tuo tarpu Sutarties 5.1 punktas nustatė, kad išnuomotame žemės sklype gali būti statomi tai pačiai veiklai vystyti reikalingi statiniai ir įrenginiai, kurių eksploatavimui išnuomotas žemės sklypas ir jei tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo rėžimui. Statinius ar įrenginius, kurie buvo pastatyti nesilaikant išvardintų sąlygų, nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą. Valstybinė žemė buvo išnuomota, remiantis žemės sklypo planu, kuriame numatytas benzino kolonėlės pastatas ir jai naudoti skirti pastatai (požeminio suskystintų dujų modulio, sandėlio), t. y. žemės sklypas išnuomotas, siekiant sudaryti galimybę pastatų savininkui naudoti juos pilna apimtimi pagal tiesioginę paskirtį. Tuo tarpu pastatus įsigijęs ir iš valstybės žemę išsinuomavęs savininkas neketina eksploatuoti statinių pagal jų tiesioginę paskirtį, siekdamas nustatyti visiškai kitą žemės naudojimo pobūdį bei išsinuomotame žemės sklype statyti prekybos centrą. Sutartis nenumato galimybės statyti kitai, nei buvo išnuomota valstybinė žemė, veiklai. Teigė, kad turi teisę kreiptis į teismą, tiek Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies pagrindu, tiek pagal Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 3 dalį, nustatančią, jog asmenys, kurie mano, kad patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai pažeidžia jų teises ar teisėtus interesus, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka dėl viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo tvirtinti teritorijų planavimo dokumentą valstybine teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioms institucijoms pagal šio įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatytą kompetenciją gali pateikti skundą arba kreiptis į teismą. Kadangi Romainių bendruomenės centro interesas yra saugoti ir puoselėti Romainių bendruomenės saugią, švarią ir ramią gyvenamąją aplinką, o Detalusis planas tiesiogiai pažeidžia minėtą Romainių bendruomenės interesą, pareiškėjas įgijo teisę kreiptis į teismą. Nurodė, kad jis aktyviai dalyvavo visame detaliojo plano rengimo procese, teikė pastabas, pasiūlymus, tačiau nei detaliojo plano planavimo organizatorius, nei Kauno AVA, tikrindama Detalųjį planą, nei Taryba, tvirtindama Detalųjį planą, į tokias pastabas neatsižvelgė. Teisę Romainių bendruomenės centrui kreiptis į teismą taip pat suteikia Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuota Konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais (Orhuso konvencija), t. y šios konvencijos 9 straipsnio 2 punktas. Aplinkybė, kad Romainių bendruomenės centras yra tinkamas pareiškėjas byloje, buvo patvirtinta ir teismo sprendime, priimtame susijusioje administracinėje byloje Nr. 1-160-414/2010.

11Atsakovas Taryba atsiliepimu į skundą (t. I, b.l.70–72) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

12Nurodė, kad pareiškėjas nėra tinkamas subjektas pateikti teismui skundą dėl skundžiamo akto panaikinimo. Atsižvelgė į ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir pažymėjo, jog pareiškėjas nenurodė įstatymo, suteikiančio jam teisę kreiptis į teismą. Romainių bendruomenės centras vienija fizinius asmenis ir iš esmės atstovauja šių fizinių asmenų privačius interesus. Tuo tarpu pats faktas, kad pareiškėjas detaliojo plano rengimo procese teikė pastabas, pasiūlymus savaime nėra laikytinas pakankamu pagrindu pripažinti pareiškėjo atitikimą nurodytai imperatyviai normai. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 38 straipsnio 3 dalį, įvertinęs Detaliojo plano aiškinamojo rašto nuostatas, numatančias, kad pastato viduje ir išorėje bus montuojami įrenginiai, kurie užtikrins, kad skleidžiamo į aplinką garso lygis neviršytų higienos normose nustatytų leistinų normų, o nurodyti sprendiniai bus detalizuoji techniniame projekte, konstatavo, jog detaliojo planavimo organizatorius įsipareigojo užtikrinti, kad nebus viršijami ribiniai triukšmo dydžiai, t. y. įvykdė Triukšmo valdymo įstatymo 28 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Tuo tarpu net ir tuo atveju, jeigu jau pastačius ir eksploatuojant objektą Detaliajame plane nustatytas įsipareigojimas nebūtų vykdomas, pareiškėjas tokį teisės aktą reikalavimų neatitinkantį objekto eksploatavimą galėtų skųsti teisės aktų nustatyta tvarka statinių eksploatavimo priežiūrą atliekančioms institucijoms, kurios galės imtis atitinkamų poveikio priemonių, kad užtikrintų teisės aktuose nustatytų normų laikymąsi. Teigė, jog nagrinėjamu metu nėra visiškai jokio pagrindo konstatuoti, kad Detaliajame plane nustatytas įsipareigojimas bus nevykdomas. Pažymėjo, jog Detaliojo plano planavimo sąlygų sąvade nebuvo nustatytas reikalavimas atlikti projektuojamo objekto galimai sukeliamo triukšmo prognozę. Be to, Kauno visuomenės sveikatos centras Detalųjį planą suderino ir tokiu būdu patvirtino, kad detaliojo teritorijų planavimo procese keliami įsipareigojimai, susiję su triukšmo valdymu, yra visiškai įvykdyti, o siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl galimų triukšmo ribinių dydžio viršijimo, buvo atlikti galimo triukšmo skaičiavimai, kurie patvirtina, kad ribiniai triukšmo dydžiai, įgyvendinus visus Detaliojo plano sprendinius, nebus viršyti. Nurodė, jog pareiškėjas nėra tas subjektas, kuris turi teisę kreiptis teismą dėl trečiųjų šalių, t. y. tarp UAB „Ladavas“ ir Kauno AVA sudarytos Sutarties priverstinio vykdymo. Be to, pagal Detaliojo plano sprendinius žemės sklypas bus naudojamas komercinei veiklai, t. y. sklype bus vykdoma ta pati komercinė veikla, tik pasikeis tokios komercinės veiklos specifika (vietoj degalinės veiklos, bus vykdoma prekybos centro veikla), o ta aplinkybė, kad keičiama komercinės veiklos specifika, nesuteikia nei faktinio, nei teisinio pagrindo išvadai, jog keičiama ir pati veikla, kuriai naudojamas žemės sklypas. Pabrėžė, jog Kauno AVA 2007 m. gegužės 30 d. yra davusi sutikimą Nr. 24-348-(16.24) „Dėl detaliojo plano rengimo“, kuriuo aiškiai išreiškė savo valią ir sutiko su tuo, kad būtų rengiamas detalusis planas, kurio sprendiniai numatytų naujo pastato (prekybos centro) žemės sklype statybą. Nurodė, kad „Natura 2000“ teritoriją yra tik planuojama steigti, todėl nėra aišku būsimas tokios planuojamos steigti teritorijos statusas, ribos, ar būsimi apribojimai, nėra patvirtintų nei detaliojo, nei specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, į kuriuos, jiems nesant, tariamai privalėjo atsižvelgti detaliojo planavimo organizatorius ir rengėjas. Rėmėsi Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 (toliau – ir Detaliųjų planų rengimo taisyklės), 6, 8 punktus ir pabrėžė, jog nesant pareiškėjo nurodyto „Natura 2000“ patvirtinto teritorijų planavimo dokumento, nėra pagrindo teigti, kad detaliojo plano rengėjas privalėjo atsižvelgti į tokią ketinamą steigti teritoriją. Skunde taip pat nepagrįstai yra teigiama, kad detaliojo plano rengėjas, rengdamas detalųjį planą, privalėjo įtraukti pastabą, kad 10 m atstumu nuo automobilių stovėjimo aikštelės ribos, pastate neturi būti langų. Remdamasis STR 2.06.01:1999 3.4 punktu, pažymėjo, jog kadangi rengiant detalųjį planą nėra aiškūs būsimo pastato projektiniai sprendiniai (t. y. ar langai pastate bus apskritai projektuojami), pareiškėjo teiginiai apie pažeidžiamus atstumus tarp pastato langų ir automobilių stovėjimo aikštelės tėra niekuo nepagrįsta prielaida. Pareiškėjo nurodytas automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo reikalavimo laikomasi grafinėje Detaliojo plano dalyje, todėl reikalavimas tokią imperatyvią teisės aktų normą perkelti į tekstinę detaliojo plano dalį laikytinas nepagrįstu. Be to, Detaliojo plano sudėtyje yra brėžinys SP-3 „Inžinerinė infrastruktūra ir susisiekimo komunikacijos“, kuriame aiškiai išskirta visa žemės sklypo infrastruktūra ir susisiekimo komunikacijos. Nors pareiškėjas skunde kelia klausimus dėl balsavimo Taryboje tvarkos pažeidimų (sieja su Tarybos Sprendimo klastojimu), tačiau nepateikia duomenų, patvirtinančių, kad ikiteisminį tyrimą atliekantys subjektai būtų nustatę nurodytos nusikalstamos veikos faktą ar kad pareiškėjas būtų kreipęsis į tokias institucijas dėl tyrimo atlikimo. Teigė, jog Taryba ginčijamu Sprendimu išreiškė savo valią dėl Detaliojo plano patvirtinimo. Tuo tarpu pareiškėjo teiginiai, kad Tarybos nariai galėjo susimaišyti, dėl ko yra balsuojama, nepagrįsti, nepateikta jokių tai patvirtinančių duomenų. Taip pat nebuvo pažeistas ir Reglamentas, nes komitetai siūlymų pakeisti Sprendimo projektą nebuvo pateikę, o buvo pateiktos tik rekomendacijos. Be to, Viešojo administravimo įstatymo 21 straipsnis nustato pagrindus pradėti administracinę procedūrą, nustatant, jog pagrindas pradėti administracinę procedūrą yra asmens skundas, valstybės politiko, pareigūno ar valstybės tarnautojo pranešimas, arba kito asmens pranešimas, todėl nėra pagrindo teigti, kad Kauno miesto savivaldybėje tuo pačiu klausimu buvo pradėta administracinė procedūra, į Kauno miesto savivaldybę nebuvo kreiptasi, prašant ištirti Kauno AVA Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto teisėtumą. Teigė, kad analogiškus pareiškėjo motyvus jau nagrinėjo Kauno apygardos administracinis teismas, administracinėje byloje Nr. 1-160-414/2010, kurioje pareiškėjas prašė panaikinti Kauno AVA 2009 m. liepos 20 d. priimtą teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP-1172. Tokioje byloje teismas nustatė, kad savo pretenzijose detaliojo planavimo organizatoriui pareiškėjas iš esmės kėlė tuos pačius klausimus, kurie buvo nurodyti aukščiau nurodytoje byloje (pažeidžiami teisės aktų reikalavimai dėl būsimo leistino triukšmo normos viršijimo, dėl pėsčiųjų judėjimo schemų nenumatymo, atstumų tarp planuojamo pastato ir automobilių parkavimo vietų, dėl detaliojo plano sprendinių poveikio oro kokybei, požeminiams vandenims ir dirvožemiui neanalizavimo, ekogeologinių tyrimų neatlikimo ir t.t). Teismas 2010 m. kovo 15 d. sprendimu (administracinėje byloje Nr. 1-160-414/2010) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, todėl įsiteisėjus nurodytam teismo sprendimui, analogiški pareiškėjo motyvai neturėtų būti nagrinėjami šioje byloje, o byla turėtų būti nutraukta.

13Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ladavas“ atsiliepimais į skundą (t. I, b.l. 80–84, t. III, b.l. 83–93) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė priteisti iš pareiškėjo visas bylinėjimosi išlaidas.

14Nurodė, kad detaliojo plano teikimas bei tvirtinimas nėra laikytinas administracine procedūra Viešojo administravimo įstatymo prasme, todėl pareiškėjo teiginiai, kad ginčijamu Sprendimu patvirtinus Detalųjį planą buvo pažeistas Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nustatytas draudimas tęsti administracinę procedūrą, jei ginčas tuo pačiu klausimu yra nagrinėjamas teisme, neturi teisinio pagrindo ir yra nepagrįsti. Nurodė, jog Taryba, priimdama Sprendimą, Detaliojo plano tvirtinimo klausimą sprendė jau kelintą kartą, toks klausimas buvo svarstytas savivaldybės tarybos komitetuose. Teigė, jog tokios aplinkybės akivaizdžiai paneigia pareiškėjo teiginius, kad Tarybos nariams nebuvo aišku, dėl kokio sprendimo turinio balsavo ir kad tai lėmė skelbiamo Tarybos Sprendimo turinio neatitikimą. Nepagrįsti pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, kad patvirtinto Detaliojo plano sprendiniai prieštarauja teisės aktams, o tokie pareiškėjo argumentai buvo nagrinėjami administracinėje byloje Nr. 1-160-414/2010, kurioje pareiškėjas ginčijo 2009 m. liepos 20 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP-1172, kuriuo buvo pateikta teigiama Detaliojo plano išvada. Kauno apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. 1-160-414/2010 priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą dėl teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus atmetė kaip nepagrįstą. Teismas sprendime konstatavo, kad atsakovas, tikrindamas žemės sklypo ( - ), Kaune detaliojo plano projektą, tinkamai atliko teisės aktuose nustatytas funkcijas, esminių procedūrinių pažeidimų nepadarė ir patikrinimo akte pateikė pagrįstą bei teisėtą išvadą. Pareiškėjas Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. 1-160-414/2010 neskundė, sprendimas įsiteisėjo. Todėl esant įsiteisėjusiam Kauno apygardos administracinio teismo sprendimui administracinėje byloje Nr. 1-160-414/2010, kuriame buvo konstatuotos aplinkybės, jog Detaliojo plano sprendiniai atitinka teisės aktų reikalavimus ir nepažeidžia pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų, nebėra pagrindo šioje byloje nagrinėti pareiškėjo argumentų dėl Detaliojo plano sprendinių neteisėtumo. Nurodė, kad Detaliuoju planu planavimo organizatorius prisiėmė įsipareigojimą, kad ribiniai triukšmo dydžiai nebūtų viršijami, todėl teritorijų planavimo procesui taikomi reikalavimai, susiję su triukšmo valdymu, yra įvykdyti. Tuo tarpu konkrečios techninės ir kitos priemonės tam, kad aplinkinių gyventojų interesai nebūtų pažeisti, bus nustatytos, rengiant planuojamo prekybos centro pastato techninį projektą. Teigė, jog pareiškėjas klaidingai taiko reikalavimus, nustatytus detaliajam planui ir projektui (techniniam projektui), jis rekomenduojamus STR 2.06.01:1999 4.12. punkte nurodytus reikalavimus traktuoja kaip privalomus. Pažymėjo, jog šaligatvių plotis tokiame akte yra tik rekomenduojamas, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog Detaliajame plane numatytas siauresnis nei 1,5 m šaligatvis prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Be to, iš Detaliojo plano brėžinio SP-3 „Inžinerinė infrastruktūra ir susisiekimo komunikacijos“ akivaizdžiai matyti, kad prie pastato formuojamos automobilių stovėjimo vietos yra ne gatvėje, o prie būsimo pastato atskirai formuojamoje automobilių stovėjimo aikštelėje, todėl tokioms automobilių stovėjimo vietoms STR 2.06.01:1999 4.8 punkto reikalavimas akivaizdžiai nėra taikomas. Nurodė, kad žemės sklypo plane nurodyti 2 atskiri įvažiavimai: iš ( - ) ir iš susiformavusio faktiškai visų besiribojančių sklypų naudojamo aklagatvio, o iš parengto Detaliojo plano brėžinio SP-3 yra akivaizdu, kad atstumas tarp ginčo žemės sklypo ir žemės sklypo, adresu ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ), yra didesnis nei 18 m. Taigi vien tik atstumai tarp sklypų, neanalizuojant atstumų tarp ginčo žemės sklype planuojamos automobilių stovėjimo aikštelės ir pastatų (jų langų), yra didesni nei reikalauja nurodyti teisės aktai. Tuo tarpu aklagatvis, nuo kurio yra planuojamas įvažiavimas į automobilių stovėjimo aikštelę, negali būti vertinamas kaip įvažiavimas į automobilių stovėjimo aikštelę, nes toks aklagatvis yra bendrai visų naudojamas ir būtent nuo šio aklagatvio ginčo žemės sklypo ribose yra suplanuotas įvažiavimas į automobilių stovėjimo aikštelę. Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ (toliau – ir STR „Statinio projektavimas“) nuostatomis, būsimo pastato sprendiniai bus išdėstyti techniniame projekte. Nurodė, jog vieta žmonėms įlipti ir išlipti, tiek vieta kroviniams pakrauti ir iškrauti yra numatytos detaliojo plano brėžinyje SP-3, o teisės aktai nenustato, kad vieta žmonėms įlipti ir išlipti prie tokio tipo pastato (prekybos centro) turi turėti specialią įvažą. Pažymėjo, jog pareiškėjo teiginiai, susiję su įtaka oro kokybei, požeminiams vandenims ir dirvožemiui, nėra pagrįsti įrodymais. Pažymėjo, jog Detalusis planas visiškai atitinka Kauno miesto bendrąjį planą, o prekybos centras nėra taršus objektas, jokia neleistina įtaka nei oro kokybei, nei požeminiams vandenims, nei dirvožemiui nebus daroma. Pabrėžė, jog Detaliojo plano sprendinys, numatantis veiklos pakeitimą iš degalinės į prekybos centrą, taršos požiūriu vertintinas pozityviai. Detaliojo plano teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo lentelėje Detaliojo plano sprendinių poveikis yra detaliai aprašytas. Teigė, jog Detaliojo plano sprendinių poveikis oro kokybei, požeminiams vandenims ir dirvožemiui bus minimalus, o iki techninio projekto parengimo pagal teisės aktų reikalavimus bus atlikti ekologiniai tyrimai. Pažymėjo, kad ginčo žemės sklype nėra įsteigta „Natura 2000“ teritorija. Tuo tarpu ekogeologiniai tyrimai bus atlikti pagal Reikalavimų 9.2 punktą, kuriame nustatyta, kad preliminarųjį ekogeologinį tyrimą pagal Ekogeologinių tyrimų reglamento reikalavimus turi atlikti, jeigu planuojama ar pakeičiama veikla (Reikalavimų 1 priedas) per 2 metus nuo veiklos rūšies pradžios arba jos pasikeitimo datos. Toks ekogeologinių tyrimų atlikimas yra numatytas Detaliojo plano teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo lentelėje. Padarė išvadą, kad ekogeologiniai tyrimai neturi būti atlikti nei iki Detaliojo plano viešo svarstymo, nei iki Detaliojo plano tvirtinimo, o tokių tyrimų atlikimą riboja tik laiko terminas, t. y. 2 metai nuo veiklos rūšies pradžios arba jos pasikeitimo datos. Pareiškėjas nenurodė, kokiu būdu Sutarties 5.1 punkte nustatytų sąlygų vykdymas/nevykdymas ar pažeidimas pažeidžia jo teises ar teisėtus interesus. Pabrėžė, jog pareiškėjas nepagrįstai sutapatino ginčo žemės sklype vykdomą veiklą su žemės sklypo naudojimo pobūdžiu. Žemės sklype leistiną vykdyti veiklą turi būti remiamasi žemės naudojimo būdu, o pobūdis tik sukonkretina leistiną vykdyti veiklą. Kadangi ginčo žemės sklypas trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo išnuomotas komercinei veiklai vystyti ir vykdyti, Detaliuoju planu nustatant žemės sklypo tvarkymo režimą, nėra pažeidžiama Sutartis. Žemės sklypas ir toliau bus naudojamas komercinei veiklai, t. y. žemės sklype bus vykdoma ta pati komercinė veikla, tik pasikeis tokios komercinės veiklos specifika (vietoj degalinės veiklos, bus vykdoma prekybos centro veikla).

15II.

16Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimu (t. III, b.l. 133–147) skundą patenkino iš dalies ir panaikino Sprendimą, o skundo dalį dėl Detaliojo plano panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą.

17Remdamasis Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 26 straipsnio 3 dalimi, pažymėjo, jog ginčijant administracinį aktą, kuriuo patvirtintas detalusis planas, turėtų būti vertinamos ne tik skundžiamo administracinio akto tvirtinimo procedūros teisėtumas, bet ir visų detaliojo plano proceso etapų teisėtumas.

18Nurodė, jog pareiškėjas savo subjektinių teisių pažeidimus sieja su tuo, kad patvirtinus žemės sklypo ( - ) Detalųjį planą naujo 60 m ilgio, 8,5 m aukščio ir 1 000 kv. m ploto prekybinio pastato statybai, bus pažeistas Romainių bendruomenės interesas į darnią, saugią, švarią ir ramią gyvenamąją aplinką Romainių rajone. Atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. A146-335/2008), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimą ir konstatavo, jog toks bendruomenės interesas pripažintinas viešuoju. Rėmėsi ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 56 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A438-1661/2008), aplinkybe, jog pareiškėjo teisinė forma yra asociacija ir nurodė, kad nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti kreipimosi į teismą prielaidas ir pareiškėjo teises. Remdamasis Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, Romainių bendruomenės centro įstatų 6 ir 7 punktais, pažymėjo, jog asociacijai suteikta teisė atstovauti bendruomenei dėl bendruomenės narių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, kreipiantis į teismą nustatyta tvarka. Nustatė, kad Romainių bendruomenės centro tarybos posėdžio 2010 m. kovo 3 d. protokolo išrašas patvirtina bendruomenės narių valią kreiptis į teismą dėl Romainių bendruomenės interesų pažeidimo. Konstatavo, jog pareiškėjo nurodyti kreipimosi į teismą pagrindai ginti Romainių bendruomenės teisę į darnią gyvenimo aplinką, patvirtina Romainių bendruomenės centro teisę kreiptis į teismą pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį ir 3 dalies 1 punktą ir 56 straipsnį dėl viešojo intereso teisinės gynybos. Tokią teisę Romainių bendruomenės centrui kreiptis į teismą garantuoja ir Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotos Jungtinių Tautų Europos Ekonominės Komisijos Konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisė kreiptis į teismus, tačiau tik aplinkosaugos klausimais (toliau – ir Orhuso konvencija) (9 str.). Nurodė, kad pareiškėjo nurodytas kreipimosi į teismą pagrindas dėl Romainių bendruomenės centro aktyvaus dalyvavimo visame detaliojo plano rengimo procese, nesuteikia pareiškėjui teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ir viešojo intereso gynimo, ginčijant skundžiamą Sprendimą teritorijų planavimo proceso baigiamajame etape. Atsižvelgdamas į Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 49 dalį, 31 straipsnio 1 dalį, Nuostatų 27.2 punktą, pažymėjo, kad visuomenė turi teisę dalyvauti teritorijų planavimo dokumento rengimo procese. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo detaliojo plano tvirtinimo stadijoje, teritorijų planavimo proceso baigiamajame etape, o visuomenės dalyvavimas šiame etape nėra privalomas, visuomenei ar jos atstovams nesuteikta jokių konkrečių teisių ir įgaliojimų sprendimo priėmimo procese, todėl pareiškėjas, ginčydamas Sprendimą, kuriuo patvirtintas Detalusis planas, turi pagrįsti kreipimosi į teismą pagrindus. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. A438-1661/2008 , A7-720/2004, A8-988/2004, A438-1661/2008), pabrėžė, jog kitas pareiškėjo nurodytas kreipimosi į administracinį teismą pagrindas, numatytas Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalyje, suteikia teisę kiekvienam asmeniui ar visuomenės atstovams kreiptis į teismą dėl pažeidimų, turėjusių užtikrinti visuomenės dalyvavimą priimant sprendimą dėl konkrečios veiklos tik aplinkos apsaugos srityje, tačiau pareiškėjo nurodytos ginčijamo Sprendimo neteisėtumo aplinkybės nesusijusios su visuomenės dalyvavimo, priimant sprendimą, pažeidimu. Konstatavo, jog teisiškai pagrįstos tik tos pareiškėjo skunde nurodytos Sprendimo neteisėtumo aplinkybės, kurios yra susijusios su ginčijamo akto neteisėtumu aplinkosaugos srityje.

19Pažymėjo, kad pareiškėjo skunde nurodyti ginčijamo administracinio akto neteisėtumo pagrindai – tvirtinant Detalųjį planą nebuvo išspręstas ginčas, nagrinėjamas Kauno apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-160-414/2010 dėl detaliojo plano patikrinimo akto teisėtumo, tuo pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymą ir Teritorijų planavimo įstatymą, paskelbto skundžiamo Sprendimo turinys neatitiko sprendimo turiniui, dėl kurio balsavo Tarybos nariai, apima administracinių procedūrų pažeidimus ir nesusiję su visuomenės dalyvavimo, priimant sprendimą, pažeidimu aplinkosaugos srityje ir tik dėl potencialiai ypač didelį poveikį aplinkai galinčių turėti veiklos rūšių. Todėl padarė išvadą, jog pareiškėjo subjektinė teisė dėl nurodytų pažeidimų, priimant ginčijamą administracinį aktą, nebuvo pažeista ir pareiškėjas nurodytais ginčijamo administracinio akto neteisėtumo pagrindais neturi teisės ginti bendruomenės viešojo intereso. Pareiškėjas neturi reikalavimo teisės ginti visuomenės interesą nurodytais pagrindais, taip pat neturi teisės ginti viešojo intereso, ginčydamas administracinio akto teisėtumą nurodytais skundo pagrindais, susijusiais su Detaliojo plano sprendinių neteisėtumu (dėl pėsčiųjų judėjimo schemos, nenumatyto šaligatvio, atstumo tarp pastato langų ir automobilių parkavimo vietos, kurie neatitinka STR 2.06.01:1999 reikalavimų susisiekimo sistemoms; dėl transporto eismo organizavimo numatant išvažiavimą iš suplanuoto žemės sklypo per valstybinę žemę, neturint žemės valdytojo sutikimo, ribojant žemės užstatymą gretimuose sklypuose; dėl neišlaikyto minimalaus atstumo nuo atvirų automobilių stovėjimo aikštelių iki visuomeninės paskirties pastato ir nenumatytų automobilių sustojimo vietų žmonėms įlipti ir išlipti; dėl valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatytų naujų statinių statybos sąlygų pažeidimo). Tokie pareiškėjo skundo pagrindai nesuteikia pareiškėjui teisės ginčyti administracinio akto teisėtumo, nesant pareiškėjo teisės pažeidimų gamtosaugos srityje, todėl pareiškėjo skundas ir dėl tokių skundo argumentų atmestinas kaip nepagrįstas, nes pareiškėjas neturi reikalavimo teisės.

20Pripažino, jog kiti skundo pagrindai – nepakankamas detaliojo plano sprendinių poveikio aplinkai vertinimas detaliojo plano rengimo procese, įtakos oro kokybei, požeminiams vandenims ir dirvožemiui analizės neatlikimas, nevertinimas aplinkybės, kad netoliese planuojama steigti „Natura 2000“, taip pat ekogeologinių tyrimų bei išsamių tyrimų dėl žemės sklype planuojamo statyti prekybos centro veiklos sukeltos akustinės taršos, pažeidžiant leistinas triukšmo normas iškraunant ir pakraunant prekes vakaro (18-22 val.) ir nakties metu (22-6 val.), neatlikimas – yra susiję su aplinkos apsaugos elementais: oru, atmosfera, vandeniu, dirvožemiu, žeme. Be to, akustinė tarša yra susijusi su įtaka žmonių sveikatai, kuri yra visuomenės vertybė, taip pat gamtine aplinka, kurios dalis yra taip pat gyvoji gamta. Konstatavo, jog tokie pagrindai priskirtini prie viešojo intereso aplinkos apsaugos srityje, todėl pareiškėjas turi teisę tokiais pagrindais ginti viešąjį interesą.

21Teismas atsižvelgė į Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 1, 4 dalis, Aprašo 1, 2, 7.4, 8, 12, 17 punktus, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 1, 4 dalis, aplinkybę, jog Detaliuoju planu suplanuotoje komercinės paskirties objektų teritorijoje numatyta veikla yra prekybos ir paslaugų ir pramonės objektų statyba, numatant statyti universalųjį prekybos pastatą, kurio bendras plotas būtų iki 1 000 kv. m, prekybos plotas apie 700 kv. m, 2 866 kv. m žemės sklype ir nurodė, jog, kaip matyti iš Aiškinamojo rašto ir Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo lentelės, sprendinių poveikis vertinamas tik teigiamai, o gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui sprendinių poveikis – neutralus, dirvožemiui, orui, vandeniui – poveikis minimalus, tačiau tokie teiginiai neparemti jokiais tyrimais. Aiškinamajame rašte nurodytos tik prielaidos abstraktūs teiginiai dėl poveikio žmonių sveikatai bei gyvenamajai aplinkai. Tokie teiginiai, kad detaliuoju planu leidžiama vystyti veikla nepadarys neigiamo poveikio gretimiems žemės sklypams ir aplinkai, nepagrįsti jokiais leidžiamais įrodymais, t. y. objektyvais tyrimais, tiksliais skaičiavimais, palyginamaisiais vertinimais. Nustatė, jog pagal aiškinamąjį raštą teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo brėžinio SP-1 paaiškinimų ir pastabų turinį, detaliojo plano teritorijoje dėl numatomo prekybinio pastato veiklos galimi triukšmo šaltiniai, t. y. parduotuvės vėdinimo – oro kondicionavimo sistemos ir prekių pakrovimo ir iškrovimo vieta. Numatyta, kad tokie sprendiniai bus derinami techninio projekto metu, taip pat nurodyta, kad 2009 m. kovo 9 d. (jau po viešojo svarstymo su visuomene procedūrų) buvo atlikti Kauno visuomenės sveikatos centro teoriniai triukšmo skaičiavimai, kurių išvadose konstatuota, kad Higienos normoje nustatytas triukšmas nebus viršytas, įrengus apsaugos sieneles. Pažymėjo, jog suinteresuotos visuomenės užsakymu 2009 m. kovo 24 d. buvo atlikti akustinio triukšmo skaičiavimai, kurie patvirtino, kad skleidžiamas triukšmo lygis dėl planuojamos veiklos pobūdžio bus viršijamas. Padarė išvadą, kad teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai poveikio vertinimo lentelėje nepagrįstai vertinami tik teigiamai. Pabrėžė, kad sprendinių poveikis dėl planuojamos veikos akustinio triukšmo liko tinkamai neišspręstas, akustinio triukšmo poveikio vertinimas bei planuojamos veiklos poveikio aplinkai analizė pilnai nebuvo atlikta. Tuo tarpu pareiškėjas pateiktuose pasiūlymuose dėl žemės sklypo, ( - ), Kaune, detaliojo plano svarstymo su visuomene posėdžio metu prašė pakoreguoti Detaliojo plano sprendinius, pažymint, kad teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimas atliktas neišsamiai, neįvertinant įtakos oro kokybei, poveikio požeminiams vandenims dirvožemiui, kraštovaizdžio, nėra atlikti poveikio visuomenės sveikatai atranka. Panašias problemas kėlė ir suinteresuota visuomenė 2008 m. gruodžio 22 d. pateikdama pasiūlymą, dėl tokių problemų buvo aiškinamasi 2009 m. vasario 3 d. detaliojo plano viešojo svarstymo susirinkime, kuriame dalyvavo Romainių bendruomenės centro atstovas ir suinteresuotos visuomenės asmenų grupė. Panašios problemos buvo nurodytos suinteresuotos visuomenės asmenų grupės 2009 m. vasario 3 d. pasiūlyme. Nurodė, kad suinteresuotos visuomenės asmenų grupė ir Romainių bendruomenės centras kėlė problemas, susijusias su detaliuoju planu planuojamos ūkinės veiklos poveikiu, kuris kels triukšmą, taršą, turės įtaką Romainių teritorijos kraštovaizdžiui, gyventojų sveikatai. Tokie probleminiai klausimai nebuvo sprendžiami, minėtiems asmenims pateikti atsakymai buvo formalūs, grindžiami Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo lentelės ir aiškinamojo rašto duomenimis. Detaliojo plano sprendinių svarstyme su visuomene metu, nurodyti trūkumai dėl detaliojo plano sprendinių poveikio aplinkai vertinimo nebuvo sprendžiami, į juos atsižvelgta nebuvo Konstatavo, jog tokiu būdu nebuvo tinkamai įgyvendintas detaliojo plano sprendinių poveikio vertinimas (Teritorijų planavimo įstatymo 25 str. 4 d.).

22Pažymėjo, kad Detaliuoju planu planuojama ūkinė veikla nepatenka į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo priedų sąrašus, pagal kuriuos būtina atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio vertinimą, tačiau pagal tokio įstatymo 3 straipsnio 3 dalį visi planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai turi teisę reikalauti, o atsakinga institucija, atsižvelgdama į planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį ar vietos ypatumus, nuspręsti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atliekama ir planuojamai ūkinei veiklai, kuri neįrašyta į šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sąrašus. Papildomai remdamasis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsniu, 5 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2 straipsnio 11 dalimi, Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 55 punktu, 3 straipsniu, padarė išvadą, jog nurodytas teisinis reguliavimas ir nustatytos faktinės aplinkybės reiškia, kad dėl Detaliuoju planu planuojamos ūkinės veiklos pobūdžio nebuvo privalu atlikti ūkinės veiklos poveikio vertinimą, tačiau pareiškėjui ir suinteresuotos visuomenės asmenų grupei nurodžius problemines situacijas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai bei pateikus pasiūlymus ir pastabas, turėjo būti atlikta planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atranka. Tokioje situacijoje atranką buvo būtina atlikti, remiantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatomis bei Teritorijų planavimo įstatyme ir Apraše nurodytais teritorijų planavimo ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tikslais, taip pat įgyvendinant Planavimo sąlygose detaliajam planui rengti nurodytą reikalavimą, pareigojantį įvertinti trečiųjų asmenų interesų rengiant detalųjį planą. Atsižvelgė į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d. nutarimą ir nurodė, jog šio ginčo atveju, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas asmens ir visuomenės interesų derinimo principas, vykdant detaliojo planavimo procedūrą, nebuvo įgyvendintas. Konstatavo, kad neatlikus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai atrankos ir planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo išsamių, pagrįstų tyrimų, tik formaliai konstatavus, kad planavimo dokumentų sprendinių poveikis teigiamas, gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui sprendinių poveikis – neutralus, bei dirvožemiui, orui, vandeniui – poveikis minimalus, buvo pažeista Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 4 dalis ir Apraše numatyta sprendinių poveikio vertinimo procedūra, turėjusi esminės įtakos pareiškėjo, kaip suinteresuotos visuomenės, interesams gyventi saugioje aplinkoje. Rėmėsi Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi ir pabrėžė, jog statinio projektas turi būti rengiamas ir planuojama veikla turi būti vykdoma, laikantis detaliojo plano sprendinių. Kadangi detaliojo plano sprendinių poveikis dėl planuojamos ūkinės veiklos nepilnai atliktas ir tai prieštarauja nurodytoms teisės aktų nuostatoms, skundžiamas Sprendimas, kuriuo patvirtintinas Detalusis planas, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas.

23Tuo tarpu pareiškėjo argumentus, kad buvo nevertinama netoliese planuojama steigti „Natura 2000“, taip pat neatliekami ekogeologiniai tyrimai, pripažino nepagrįstais. Nurodė, jog prie Detaliuoju planu suplanuoto žemės sklypo nėra įsteigta „Natura 2000“ teritorija. Pažymėjo, jog nenustatytos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnyje nustatytos aplinkybės, esant kurioms turi buto atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, kai planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir kai atsakinga institucija nustato, kad šis poveikis gali būti reikšmingas. Atsižvelgė į Reikalavimų 9.1 punktą, 2 priedą ir pabrėžė, jog, be kita ko, numatyta privaloma sąlyga atlikti preliminariam ekologiniam tyrimui – teritorijos naudojimo paskirties (žemės naudojimo būdo) keitimas, o ginčo atveju tokia sąlyga neegzistavo. Detaliuoju planu nebuvo keičiamas žemės sklypo naudojimo būdas.

24Konstatavo, jog Sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, nes jį priimant pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės turėjusios užtikrinti objektyvių visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Tuo tarpu pareiškėjo skundo reikalavimo dalis panaikinti Detalųjį planą atmestina kaip nepagrįsta. Nurodė, kad detalusis planas tvirtinamas tarybos sprendimu – administraciniu aktu, o patvirtintas detalusis planas įsigalioja tik jį paskelbus Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 8 dalyje ir Detaliųjų planų rengimo taisyklių 56 punkte numatyta tvarka. Nepatvirtintas detalusis planas, t. y. detaliojo plano sprendiniai (brėžiniai ir aiškinamasis raštas), negalioja ir jokių pasekmių sukelti negali. Nepatvirtintas detalusis planas nelaikytinas administraciniu aktu, galinčiu turėti įtakos asmenų teisėms ir interesams.

25III.

26Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ladavas“ pateikė apeliacinį skundą (t. III, b.l. 151–159), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas Sprendimas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti, o likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą. Taip pat prašo iš pareiškėjo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimai į skundą pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

271. Nurodo, kad visi pareiškėjo argumentai dėl Detaliojo plano sprendinių prieštaravimo teisės aktams buvo nagrinėjami administracinėje byloje Nr. 1-160-414/2010, kurioje pareiškėjo skundas buvo atmestas. Pareiškėjas Romainių bendruomenės centras 2010 m. kovo 15 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. 1-160-414/2010 neskundė, sprendimas yra įsiteisėjęs. Daro išvadą, jog Sprendimas buvo priimtas, remiantis 2009 m. liepos 20 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. TP-1172, kuriame buvo pateikta teigiama žemės sklypo ( - ), Kaune, detaliojo plano išvada. Tokio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto teisėtumas buvo patikrintas teismo ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad žemės sklypo ( - ), Kaune, Detalusis planas parengtas, laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, detaliojo plano sprendiniai nepažeidžia pareiškėjo ar kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Tuo tarpu skundžiamame teismo sprendime konstatuota priešingai, t. y. teismas, atmesdamas pareiškėjo argumentus ir visiškai nepaisydamas įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriame, inter alia, nustatyta, kad rengiant detalųjį planą buvo laikytasi pagrindinių procedūrų ir taisyklių, nusprendė, kad priimant Sprendimą pažeistos pagrindinės procedūros ir sprendimas yra neteisėtas.

282. Remdamasis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, daro išvadą, jog tam, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atranka būtų atlikta yra būtinos 2 sąlygos: planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai turi reikalauti atsakingos institucijos, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atliekama (1), atsakinga institucija turi nuspręsti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atliekama (2). Teigia, jog nagrinėjamu atveju tokios sąlygos neegzistavo, nes planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai (įskaitant ir pareiškėją) nereikalavo atsakingos institucijos, t. y. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ar kitos Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos, koordinuojančios poveikio aplinkai vertinimo procesą ir vykdančios kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atliekama, be to, netgi tuo atveju, jeigu pareiškėjo prašymai ir pasiūlymai planavimo organizatoriui (UAB „Ladavas“) būtų vertinami kaip reikalavimai atsakingai institucijai (nors planavimo organizatorius negali būti laikomas atsakinga institucija pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 str. 1 d.), jokia atsakinga institucija nenusprendė, kad tokia atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo turi būti atlikta ir neįpareigojo planavimo organizatoriaus tokią atranką atlikti.

293. Teigia, jog žemės sklypo ( - ) Detaliojo plano rengimo metu sprendinių pasekmių vertinimas buvo atliktas, remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 4 dalimi ir Aprašu. Detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyti teiginiai dėl poveikio žmonių sveikatai bei gyvenamajai aplinkai paremti papildomai atliktais teoriniais triukšmo skaičiavimais, kurie buvo atlikti pagal Kauno visuomenės sveikatos centro 2009 m. kovo 9 d. teritorijų planavimo dokumentų vertinimo pažymos Nr. 66-17(6) išvadas. Be to, Detaliojo plano aiškinamajame rašte nustatyti įsipareigojimais, susiję su Higienos normos reikalavimų užtikrinimu, t. y. aiškiai nustatyta, kad detaliojo planavimo organizatorius įsipareigoja užtikrinti, kad nebus viršijami triukšmo ribiniai dydžiai (įvykdytas Triukšmo valdymo įstatymo 28 str. 3 d. nustatytas įsipareigojimas). Taip pat papildomai prisiimtas įsipareigojimas įrengti triukšmo valdymo technines priemones tam, kad nebūtų pažeidžiami nustatyti ribiniai triukšmo dydžiai.

30Atsakovas Taryba pateikė apeliacinį skundą (t. III, b.l. 162–170), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimo dalį, kuria teismas patenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Sprendimą, ir pareiškėjo skundą šioje dalyje atmesti kaip nepagrįstą, o likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

311. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl pareiškėjo kaip subjekto tinkamumo ginti viešąjį interesą. Teigia, kad teismas nesilaikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, suformuotos administracinėje byloje Nr. A438-1661/2008, kurioje konstatuota, kad Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu gali būti ginčijami sprendimai tik dėl potencialiai ypač didelį poveikį aplinkai galinčių turėti veiklos rūšių, tokių kaip naftos ir dujų perdirbimo įmonių veiklos. Tuo tarpu planuojama prekyba maisto produktais nėra priskirtina tokioms nurodytoms veiklos rūšims, todėl pareiškėjo teisė ginčyti Tarybos Sprendimą, kuriuo patvirtintas Detalusis planas ( - ), Kaune, yra nepagrįstai pripažinta tinkama, remiantis Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalimi straipsniu.

322. Pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, konstatuodamas, kad dėl Detaliuoju planu planuojamos ūkinės veiklos pobūdžio nebuvo privalu atlikti ūkinės veiklos poveikio vertinimo, tačiau pareiškėjui ir suinteresuotos visuomenės asmenų grupei nurodžius problemines situacijas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai bei pateikus pasiūlymus ir pastabas, turėjo būti atlikta planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atranka. Tokiame straipsnyje reglamentuojama situacija, kokiu papildomu atveju, t. y. kai ūkinė veikla nepatenka į minėto įstatymo priedų sąrašus, dar turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Remiantis nurodyta teisės norma, egzistuoja dvi sąlygos, kurios lemia papildomos pareigos detaliojo plano rengėjui atsiradimą, t. y. atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atranką. Nagrinėjamoje byloje pirmoji sąlyga (suinteresuotos visuomenės reikalavimas) buvo, tačiau nebuvo antrosios – atsakingos institucijos sprendimo, kuris lemtų rengėjui pareigą atlikti tokį veiksmą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino, kad nurodytos sąlygos yra alternatyvios. Nagrinėjamu atveju nesant tokio atsakingos institucijos sprendimo, detaliojo plano rengėjui nebuvo privalu rengti ūkinės veiklos poveikio aplinkai atranką, todėl nebuvo pažeistos ir Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 4 dalies bei Aprašo nuostatos.

333. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė ir nevertino kito įsiteisėjusio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I-160-414/2010 dėl to paties Detaliojo plano sprendinių. Teigia, jog tai, kad teismas įsiteisėjusiu sprendimu konstatavo faktą, kad detaliojo plano patikrinimo akte pateikta teigiama išvada yra pagrįsta ir teisėta, lemia tai, kad teismas pripažindamas pateiktą išvadą teisėta ir pagrįsta, kartu pripažino ir tai, kad pats Detalusis planas atitinka Teritorijų planavimo ir kitų galiojančių teisės aktų reikalavimus, kadangi priešingu atveju turėtų būti pateikta neigiama išvada. Todėl esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, kuriuo iš esmės konstatuotas Detaliojo plano sprendinių ir rengimo procedūrų atitikimas Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimams, skundžiamas teismo sprendimas, kuriuo konstatuota, kad visgi buvo pažeista Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 4 dalis ir kitų teisės aktų reikalavimai, yra visiškai nepagrįstas ir netgi ydingas, kadangi susidaro tokia situacija, kai dviejose bylose vienas ir tas pats Detalusis planas yra vertinamas skirtingai. Todėl teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė ABTĮ 58 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas.

344. Atsižvelgdamas į Aprašo 1, 2, 4 punktus, pažymi, jog tokiame teisės akte nėra nurodyta pareiga vertintojui kiekvieną numatomą poveikį pagrįsti teismo nurodytais tyrimais. Apraše nėra detaliai nurodoma, kokia informacija ir kaip privalo būti surinkta, ir kiek išsamiai išanalizuota. Priešingai, nurodyta, kad poveikio vertinimą gali atlikti ir fiziniai asmenys (planų rengėjai), todėl Kauno miesto savivaldybė, kaip detalųjį planą tvirtinanti institucija, neturėjo pagrindo iš detaliojo plano organizatoriaus reikalauti ekspertizėmis paremto poveikio vertinimo, kadangi to nenumato teisės aktai. Nurodo, jog, remiantis Aprašo 13 punktu, buvo surinkta informacija apie planuojamą teritoriją ir aprašyta Detaliojo plano aiškinamajame rašte, analizuojant esamą padėtį, teritorijos plėtros tendencijas, Detaliojo plano sprendinius, trečiųjų asmenų apsaugą bei pateikta įvertinimo išvadinė santrauka – Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo lentelė, kurioje įvertintas Detaliojo plano sprendinių poveikis Aprašo 7 punkte nurodytais aspektais, t. y. įvertintas Detaliojo plano sprendinių poveikis teritorijos vystymo darnai ir (ar) planuojamai veiklos sričiai, ekonominei aplinkai, socialinei aplinkai, gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui taip pat įvertintas siūlomos alternatyvos (nestatant naujų pastatų) poveikis tais pačiais aspektais. Pagal Aprašo 6.2 punktą, galimam sprendinių poveikiui vertinti gali būti pasitelkiami ekspertai ir (ar) mokslo institucijos, tačiau tai nėra privaloma. Daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad Kauno miesto savivaldybė privalėjo iš detaliojo plano organizatoriaus reikalauti sprendinių poveikio vertinimo išsamių tyrimų, nepagrįsta, nes neaišku, kokia teisės norma vadovaujantis šių išsamių tyrimų privalu reikalauti, rengiant detaliuosius planus, nėra aišku, kokia turėtų būti teismo nurodytų išsamių tyrimų sudėtis, bei kaip detalųjį planą tvirtinanti institucija privalėtų vertinti šių tyrimų išsamumą, kadangi teisės aktuose nenumatyti ne tik tokio vertinimo kriterijai, bet apskritai neįtvirtinta pareiga juos pateikti.

355. Nagrinėjamu atveju papildomai buvo atlikti teoriniai triukšmo skaičiavimai, kurių išvadose nurodyta, jog statant Detaliajame plane numatytų parametrų prekybinį pastatą, leistini triukšmo ribiniai dydžiai gretimuose gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje, nurodyti Higienos normoje, nebus viršyti. Tuo tarpu teismas nepagrįstai, vertindamas įrodymus, pirmenybę teikė pareiškėjo užsakymu atliktam galimo triukšmo vertinimui.

366. Nurodo, jog Detalusis planas 2009 gegužės 20-21 d. buvo derintas Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos posėdyje – visoms atsakingoms institucijoms suderinus Detaliojo plano sprendinius, buvo priimtas sprendimas derinti Detalųjį planą. Pažymi, kad viena iš institucijų, derinusių Detaliojo plano sprendinius Nuolatinės statybos komisijoje, buvo Visuomenės sveikatos centras, kurio spaudu patvirtintas Detaliojo plano atitikimas Visuomenės sveikatos centro 2007 m.rugpjūčio 23 d. detaliajam planui keltoms sąlygoms Nr. 1235. Detalusis planas buvo tikrintas Kauno apskrities viršininko administracijoje ir 2009 m. liepos 15 d. pateikta teigiama patikrinimo išvada su siūlymu tvirtinti Detalųjį planą.

377. Teigia, jog teismas, gindamas neva pažeistą pareiškėjo teisę į darnią, saugią ir ramią gyvenamąją aplinką, nenurodo kas konkrečiai patvirtina, kad toks pareiškėjo teisių pažeidimas bus, bei kaip, kokiu būdu jis bus pažeistas. Todėl teismo sprendimas grįstas tik spėlionėmis, prielaidomis, o ne konkrečiais, patvirtintais, teisės aktų pažeidimais pagrįstais argumentais. Be to, pareiškėjas atstovauja ir gina nurodytus Romainių bendruomenės interesus, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina tai, kad pačios Romainių bendruomenės, t. y. ją sudarančių narių – fizinių asmenų, nuomonės šiuo klausimu išsiskiria. Pažymi, jog prie pareiškėjo patikslinto skundo yra pridėtos apklausos anketos, kuriose yra pasirašę 178 asmenys, Romainių gyvenvietės gyventojai, nepritariantys planuojamo prekybos centro statybai, tuo tarpu prie trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Ladavas“ pateikto atsiliepimo į patikslintą skundą pridėtos anketos, kuriose 255 Romainių gyvenvietės gyventojai sutinka su tokio prekybos centro statyba. Teigia, jog tokiu būdu kyla pagrįsto abejonės, kieno interesus – visos bendruomenės ar atskirų pavienių asmenų, gina pareiškėjas.

38Pareiškėjas Romainių bendruomenės centras pateikė apeliacinį skundą (t. III, b.l. 176–181), kuriuo prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą, pripažįstant, kad Romainių bendruomenės centras turėjo teisę kreiptis į teismą dėl Tarybos Sprendimo panaikinimo, remiantis visais argumentais, susijusiais su patvirtinto Detaliojo plano sprendinių neteisėtumu, kurie buvo nurodyti pareiškėjo 2010 m. vasario 25 d. skunde ir 2010 m. rugpjūčio 12 d. patikslintame skunde; įvertinti pareiškėjo 2010 m. vasario 25 d. skunde ir 2010 m. rugpjūčio 12 d. patikslintame skunde išdėstytų motyvų, susijusių su Detaliojo plano sprendinių neteisėtumu, kurių nevertino Kauno apygardos administracinis teismas, pagrįstumą. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

391. Atsižvelgia į ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir nurodo, jog tuo atveju, kai yra pažeidžiami asociacijos narių privatūs interesai, kartu yra pažeidžiamas ir privatus asociacijos interesas. Asociacija, atstovaudama savo narių privatiems interesams (o kartu ir savo privačiam interesui) be abejonės turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Be to, pareiškėjo interesas yra saugoti ir puoselėti Romainių bendruomenės saugią, švarią ir ramią gyvenamąja aplinką, o ginčytu Tarybos Sprendimu patvirtintas Detalusis planas tiesiogiai pažeidė tokį interesą. Todėl pareiškėjas įgijo teisę kreiptis į teismą, siekdamas apginti tokį pažeistą interesą. Teismas, nepagrįstai padarydamas išvadą, kad jokio privataus intereso, susijusio su skundo argumentais neva nėra, nepagrįstai apribojo pareiškėjo teisę kreiptis į teismą. Pabrėžia, jog vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas yra asociacija, nesudaro pagrindo išvadai, kad asociacija į teismą gali kreiptis tik ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto ar 56 straipsnio pagrindu. Teigia, jog teisę jam kreiptis į teismą suteikia tiek ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis, tiek Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 3 dalis. Be to, pareiškėjas kreipėsi į teismą, pirmiausia siekdamas apginti savo privatų interesą, t. y. pažeistą subjektinę teisę. Taip pat sutinka su teismo išvada, jog interesas turėti tinkamą gyvenamąją aplinką yra viešas, tačiau tai nereiškia, kad tas pats interesas negali būti pripažintas ir privačiu, suteikiančiu teisę jo pažeidimo atveju suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą dėl pažeisto intereso gynimo.

402. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalį, tokiu būdu nepagrįstai susiaurindamas pareiškėjo teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Teigia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas pagal viešąjį interesą ginančių subjektų skundus (prašymus) apibendrinime (toliau – ir Apibendrinimas) įtvirtinta suinteresuotos visuomenės teisė kreiptis į teismus dėl priimtų sprendimų tais aplinkos apsaugos klausimais, kurie konkrečiai nurodyti Orhuso konvencijoje, įskaitant dėl aplinkos elementų: oro, atmosferos, vandens, dirvožemio, žemės, kraštovaizdžio, gamtos objektų būklės, biologinės įvairovės bei šių elementų sąveikos (Orhuso konvencijos 3 straipsnio a punktas), taip pat dėl žmonių sveikatos ir saugos būklės, gyvenimo sąlygų (Orhuso konvencijos 3 straipsnio c punktas). Teigia, jog skundo argumentai dėl Detaliojo plano sprendinių neteisėtumo, yra susiję ne tik su aplinkos apsauga, bet, pirmiausia, su bendruomenės narių gyvenimo sąlygomis, o klausimai, susiję su pėsčiųjų takais, kitomis susisiekimo sistemomis, atstumais nuo pastatų iki automobilių stovėjimo aikštelės ir kitais, patenka į suinteresuotos visuomenės „gyvenimo sąlygų“ kategoriją. Papildomai remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A575-64/2007), pabrėžia, kad teismo išvada, jog pareiškėjas turėjo teisę ginti viešąjį interesą tik aplinkos apsaugos srityje (tokią sritį suprantant itin siaurai) yra neteisėta ir nepagrįsta.

413. Nesutinka su teismo išvada, jog administracinių procedūrų pažeidimai nelėmė pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo. Teigia, kad jo nurodyti procedūriniai pažeidimai lėmė tai, kad Sprendimu buvo patvirtintas Detalusis planas, kurio sprendiniai prieštarauja teisės aktų reikalavimams, pažeidžia bendruomenės, jos narių, kartu ir Romainių bendruomenės centro interesus. Todėl teismas turėjo pasisakyti ir dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su administracinės procedūros teisėtumu, kurios pažeidimo pasekmė – patvirtintas Detalusis planas. Nurodo, jog Tarybos nariai balsavo už tokį Tarybos sprendimą, kuriame būtų įtvirtinta UAB „Ladavas“ pareiga derinti planuojamo statyti statinio projektą su pareiškėju, tačiau būtent procedūrų pažeidimas nulėmė, kad buvo priimtas toks Tarybos Sprendimas, kuris neįpareigoja UAB „Ladavas“ derinti būsimo statinio projekto su pareiškėju, tokiu būdu pažeidžiant bendruomenės interesus.

424. Teigia, jog teismų praktikoje, nagrinėjant bylas, kuriose yra susiklosčiusios panašios faktinės aplinkybės (byla Nr. A438-679/2008), pripažįstama, kad tokio pobūdžio bylose yra susiduriama su viešojo intereso ir asmeninių subjektinių teisių (ar asmens įstatymo saugomų interesų) gynybos atribojimo viena nuo kitos ir tarpusavio sąveikos problema. Be to, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendime iš esmės nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Apibendrinimo. Teismo priimto sprendimo prejudicinė galia ateityje apribotų pareiškėjo teisę kreiptis į teismą dėl tų reikalavimų, kurių atžvilgiu teismas nusprendė, kad pareiškėjas neturi teisės kreiptis į teismą.

43Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ladavas“ atsiliepimu į atsakovo Tarybos apeliacinį skundą (t. IV, b.l.1–2) prašo atsakovo apeliacinį skundą patenkinti ir panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas Sprendimas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti, o likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą. Atsiliepime sutinkama su apeliacinio skundo argumentais.

44Atsakovas Taryba atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Ladavas“ apeliacinį skundą (t. IV, b.l. 3–8) prašo apeliacinį skundą patenkinti ir panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas Sprendimas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti, o likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsakovo apeliacinis skundas, taip pat sutinkama su trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniame skunde pateiktais argumentais.

45Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinius skundus (t. IV, b.l. 9–12) prašo atsakovo Tarybos ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Ladavas“ apeliacinius skundus tenkinti – panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimo dalį, kuria teismas patenkino pareiškėjų skundą ir panaikino Sprendimą, ir pareiškėjo skundą šioje dalyje atmesti kaip nepagrįstą, likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą, pareiškėjo Romainių bendruomenės centro apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinius skundus iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniai skundai.

46Pareiškėjas Romainių bendruomenės centras atsiliepimu į atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinius skundus (t. IV, b.l. 14–26) prašo atsakovo Tarybos ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Ladavas“ apeliacinius skundus atmesti, pareiškėjo Romainių bendruomenės centro apeliacinį skundą patenkinti – pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą, pripažįstant, kad Romainių bendruomenės centras turėjo teisę kreiptis į teismą dėl Tarybos Sprendimo panaikinimo, remiantis visais argumentais, susijusiais su patvirtinto Detaliojo plano sprendinių neteisėtumu, kurie buvo nurodyti pareiškėjo 2010 m. vasario 25 d. skunde ir 2010 m. rugpjūčio 12 d. patikslintame skunde, ir įvertinti pareiškėjo 2010 m. vasario 25 d. skunde ir 2010 m. rugpjūčio 12 d. patikslintame skunde išdėstytų motyvų, susijusių su Detaliojo plano sprendinių neteisėtumu, kurių nevertino Kauno apygardos administracinis teismas, pagrįstumą. Atsiliepimas į apeliacinius skundus iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir pareiškėjo apeliacinis skundas bei skundas pirmosios instancijos teismui. Papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniais skundais argumentai:

471. Sutinka su apeliantų išvada, kad Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas tiesiogiai nenumatė pareigos, rengiant Detalųjį planą, atlikti poveikio aplinkai vertinimo atranką arba poveikio aplinkai vertinimą. Tačiau tokią pareigą numatė kiti teisės aktai, būtent – Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, į kurį, rengiant Detalųjį planą, apskritai nebuvo atsižvelgta. Teigia, jog tam tikroms veiklos rūšims vien dėl jų didelio masto ar specifinio pobūdžio a priori yra nustatomas įpareigojimas atlikti poveikio aplinkai vertinimą arba poveikio aplinkai vertinimo atranką. Būtent tokios veiklos rūšys yra išvardintos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo prieduose. Atsižvelgia į Detaliojo plano rengimo metu galiojusios Saugomų teritorijų įstatymo redakcijos 24 straipsnio 8 dalį ir teigia, jog, remiantis tokia teisės norma, poveikio aplinkai vertinimas turi būti atliekamas, jeigu nustatoma teritorija, kurioje egzistuoja Naturalios buveinės ir saugomos augalų ir gyvūnų rūšys (1) ir yra rengiamas projektas, kurio sprendiniai ir planuojama vykdyti veikla gali turėti neigiamą poveikį šiai teritorijai (2). Pažymi, jog šalia Detaliuoju planu planuojamo žemės sklypo yra teritorija, kurią ketinama įtraukti į „Natura 2000“ saugomų teritorijų tinklą, t. y. Romainių ąžuolynas. Tokios teritorijos reikšmingumą lemia tai, kad čia yra aptikta Europoje ir Lietuvoje itin reta, į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyta vabalų rūšis – niūriaspalviai auksavabaliai. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. Dl-654 buvo papildytas „Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašas, skirtas pateikti Europos Komisijai“, į šį sąrašą įtraukiant Romainių ąžuolyną. Tuo tarpu Detaliuoju planu suplanuotas prekybos centras būtų tik apie 60 m nutolęs nuo Romainių ąžuolyno (potencialios „Natura 2000“ teritorijos). Be to, atstumas nuo planuojamo sklypo iki artimiausio draustinio – Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio, yra mažiau nei kilometras. Planuojamoje teritorijoje norima statyti prekybos centrą, kuris pagal ne kartą jau akcentuotus Pareiškėjo argumentus netelpa į planuojamą žemės sklypą. Be to, planuojamas statyti prekybos centras akivaizdžiai turės neigiamą poveikį aplinkai ne tik dėl išaugsiančio atvyksiančių apsipirkti žmonių automobilių, bet ir sunkiasvorių mašinų, kurios į prekybos centrą veš skirtą parduoti produkciją, išmetamų dujų kiekio. Teigia, jog jis nurodė eilę argumentų, patvirtinančių, kad Detaliojo plano sprendiniai gali padaryti itin didelį neigiamą poveikį supančiai aplinkai ir suinteresuotai visuomenei, todėl turėjo būti pripažinti neteisėtais. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog Detaliojo plano rengimo metu, vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 24 straipsnio 8 dalimi, turėjo būti atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas.

482. Remdamasis Aprašo 2, 15 punktais, pažymi, jog Detaliuoju planu buvo planuojama teritorija, artimai susijusi su potencialia „Natura 2000“ teritorija, atitinkamai planuojama vykdyti veikla taip pat buvo artimai susijusi su potencialios „Natura 2000“ teritorijos aplinka, todėl planavimo organizatorius turėjo laikyti Apraše numatytų reikalavimų. Pagal Aprašo V skyrių privalomai turi būti įvertinamas rengiamų planų poveikis potencialiai „Natura 2000“ teritorijai, tuo atveju, kai nėra privaloma atlikti strateginio pasekmių aplinkai vertinimo. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad planavimo organizatorius būtų įvykdęs Aprašo 23 punkte nustatytus privalomus reikalavimus, t. y. planavimo organizatorius nepildė Aprašo 1 priedo bendrojoje bei A dalyje pateiktų ir privalomų pildyti lentelių bei nepateikė tokių dokumentų Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos. Atitinkamai iš tokios tarnybos nebuvo gauta privaloma išvada, ar rengiamam Detaliajam planui privaloma atlikti strategini pasekmių aplinkai vertinimą. Toks pažeidimas laikytinas itin reikšmingu.

493. Remdamasis Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 25 straipsnio 4 dalimi, Apibendrinime pateiktu išaiškinimu, Aprašo 6, 7 punktais, teigia, jog planavimo organizatorius, įvertindamas planuojamos teritorijos ir ją supančios aplinkos specifiką, taip pat planuojamos vykdyti veiklos pobūdį ir mastą, turėjo pasirinkti tokius sprendinių patikrinimo būdus, kurie užtikrintų nurodytose teisės normose įtvirtintų principų, darnios plėtros įgyvendinimą. Tuo tarpu planavimo organizatoriaus, atlikdamas sprendinių pasekmių vertinimą, neatliko jokių išsamesnių tyrimų ar skaičiavimų, nepasitelkė ekspertų, kurie tinkamai pagrįstų prieitas išvadas, o pateiktame aiškinamajame rašte, apsiribojama nurodymu, kad sprendinių poveikis yra „teigiamas“ arba „neutralus“. Pagal Aprašą taip turi būti vertinamas planuojamos ūkinės veiklos poveikis žmonių sveikatai.

504. Atsižvelgia į Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalį ir pažymi, jog nors Orhuso konvencija yra taikoma siaura apimtimi, tačiau į jos taikymo sritį patenka ne tik tos veiklos rūšys, kurios yra tiesiogiai numatytos pačioje Orhuso konvencijoje. Orhuso konvencija taikoma bet kokiam sprendimui, veiksmui ar neveikimui, kurį priimant ar atliekant pagal nacionalinius teisės aktus yra būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimą, o tokia situacija ir yra susiklosčiusi nagrinėjamoje byloje. Taip pat dar išvadą, jog Orhuso konvencijos pagrindu galima kreiptis ne tik ginčijant Detaliojo plano sprendinius, bet taip pat ir dėl pačių Detaliojo plano tvirtinimo procedūrų.

515. Atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. A146-1846/2008) ir pabrėžia, jog tuo atveju, kai yra skundžiamas patikrinimo aktas, vertinami ne Detaliojo plano sprendiniai, o tai, ar patikrinimo funkcijas atliekančios institucijos tinkamai vykdė joms priskirtas pareigas, t. y. vertinamas ne patikrinimo akto turinys (kuris teigiamos išvados atveju yra rekomendacinis), o procedūrinės jo priėmimo sąlygos. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiame sprendime administracinėje byloje Nr. I-160-414/2010 pripažino, kad jis nenagrinėja Detaliojo plano sprendinių teisėtumo, o bylos dalykas susijęs su procedūrų vertinimu. Pažymi, jog Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalis išskiria du detaliojo plano rengimo etapus – detaliojo plano patikrinimą priežiūros institucijoje ir jos išvados teikimą bei teikimą tvirtinti, taip pat aiškiai nurodoma, kad priežiūros institucijos ir detalųjį planą tvirtinančios institucijos išvados ir sprendimai gali nesutapti. Daro išvadą, jog vien tai, kad patikrinimo akte nurodoma teigiama išvada ir tai, kad administracinėje byloje Nr. I-160-414/2010 buvo nustatyta, kad ši išvada yra teisėta ir pagrįsta, jokiu būdu nereiškia, kad Detaliojo plano sprendiniai yra teisėti ir pagrįsti, nes, priešingu atveju, ši išvada savivaldybės tarybai turėtų būti ne rekomendacinio, o privalomojo pobūdžio.

52Atsakovas Taryba atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. IV, b.l. 27–31) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsakovo apeliacinis skundas bei atsiliepimas į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teisme, taip pat iš dalies sutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktais argumentais ir padarytomis išvadomis. Papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

531. Atsižvelgdamas į Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, pabrėžia, jog, remiantis tokia teisės norma, asociacija gali ginti ir atstovauti tik asociacijos narių, o ne savo pačios interesus.

542. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A39-1775/2006), nurodo, jog kadangi nagrinėjamu atveju ginčijamu Tarybos Sprendimu patvirtintu Detaliuoju planu planuojama veikla nepatenka į Orhuso konvencijos I priede nurodytų veiklos rūšių sąrašą (sąraše nurodytos tokios veiklos rūšys kaip: energetika, metalų gamyba ir apdirbimas, žaliavų perdirbimas, chemijos pramonė ir pan.), pareiškėjas neturėjo reikalavimo teisės ir šioje dalyje.

553. Pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimas įvertinti jo 2010 m. vasario 25 d. skunde ir 2010 m. rugpjūčio 12 d. patikslintame skunde išdėstytų motyvų, susijusių su Detaliojo plano sprendinių neteisėtumu, kurių nevertino Kauno apygardos teismas, pagrįstumą neatitinka ABTĮ reikalavimų, todėl nenagrinėtinas.

56Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ladavas“ atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. IV, b.l. 32–34) prašo apeliacinį skundą atmesti ir panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas Sprendimas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti, o likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas bei atsiliepimai į skundus pirmosios instancijos teisme.

57Teisėjų kolegija

konstatuoja:

58IV.

59Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

60Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, inter alia, padarė išvadą, kad dalis pareiškėjo skunde nurodytų ginčijamo administracinio akto neteisėtumo pagrindų – tvirtinant Detalųjį planą nebuvo išspręstas ginčas, nagrinėjamas Kauno apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-160-414/2010 dėl detaliojo plano patikrinimo akto teisėtumo, paskelbto skundžiamo Sprendimo turinys neatitiko sprendimo turinio, dėl kurio balsavo Tarybos nariai – apima administracinių procedūrų pažeidimus ir nesusiję su visuomenės dalyvavimo, priimant sprendimą, pažeidimu aplinkosaugos srityje ir tik dėl potencialiai ypač didelį poveikį aplinkai galinčių turėti veiklos rūšių. Todėl konstatavo, jog pareiškėjo subjektinė teisė dėl nurodytų pažeidimų, priimant ginčijamą administracinį aktą, nebuvo pažeista ir pareiškėjas nurodytais ginčijamo administracinio akto neteisėtumo pagrindais neturi teisės ginti bendruomenės viešojo intereso.

61Teismas taip pat nurodė, jog pareiškėjas taip pat neturi teisės ginti viešojo intereso, ginčydamas administracinio akto teisėtumą skunde nurodytais pagrindais, susijusiais su Detaliojo plano sprendinių neteisėtumu (dėl pėsčiųjų judėjimo schemos, nenumatyto šaligatvio, atstumo tarp pastato langų ir automobilių parkavimo vietos, kurie neatitinka STR 2.06.01:1999 reikalavimų susisiekimo sistemoms; dėl transporto eismo organizavimo numatant išvažiavimą iš suplanuoto žemės sklypo per valstybinę žemę, neturint žemės valdytojo sutikimo, ribojant žemės užstatymą gretimuose sklypuose; dėl neišlaikyto minimalaus atstumo nuo atvirų automobilių stovėjimo aikštelių iki visuomeninės paskirties pastato ir nenumatytų automobilių sustojimo vietų žmonėms įlipti ir išlipti; dėl valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatytų naujų statinių statybos sąlygų pažeidimo). Šie pareiškėjo skundo pagrindai nesuteikia pareiškėjui teisės ginčyti administracinio akto teisėtumo, nesant pareiškėjo teisės pažeidimų gamtosaugos srityje, todėl pareiškėjo skundas ir dėl tokių skundo argumentų atmestinas kaip nepagrįstas, nes pareiškėjas neturi reikalavimo teisės.

62Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (byla Nr. A556-393/2010), nagrinėdamas ginčą pagal visuomeninės organizacijos skundą, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas, be kita ko, teigė, jog kreipėsi į teismą, gindamas jį kaip organizaciją sudarančių narių subjektines teises ir interesus, pažymėjo, kad šių teisių ir interesų gynyba administraciniame teisme gali įgauti įvairias formas. Pirmiausia, organizacijos narių teisės ir įstatymų saugomi interesai gali būti apginti per pareiškėjui suteikiamus įgalinimus ginti viešąjį interesą. Tokioje byloje, administracinių bylų teisenos, t. y. procesiniu požiūriu, organizacija veikia savo vardu (kaip pareiškėjas), bet iš esmės dėl kitų asmenų (tiek esančių, tiek nesančių organizacijos nariais), visuomenės (jos dalies) ar valstybės teisėms ir teisėtiems interesams galbūt padaryto pažeidimo, kurio pašalinimas yra viešojo intereso reikalas. Tačiau ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte, taip pat 56 straipsnyje nurodyta, kad asmenų (šiuo atveju pareiškėjo) įgalinimai (teisė) ginti viešąjį interesą turi būti nustatyti įstatyme, todėl tuo atveju, jei tokia teisė įstatymu nesuteikta, asmuo neturi teisės kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, o teismas neturi pareigos nagrinėti tokio pareiškimo. Skundą (prašymą) tokiu atveju turėtų būti atsisakoma priimti (ABTĮ 4 str. 6 d., 37 str. 2 d. 1 p.), o jei jis jau priimtas – byla turėtų būti nutraukta (ABTĮ 4 str. 6 d., 101 str. 1 p.).

63Minėtoje administracinių teismų praktikoje taip pat nurodyta, jog organizacijos narių teisės ir teisėti interesai taip pat gali būti apginti jiems administracinių bylų teisenoje dalyvaujant pareiškėjais, tačiau įgaliojant juos atstovauti tam tikrą organizaciją (asociaciją), jei toks pavedimas neprieštarauja teisės normoms. Šiuo atveju patys organizacijos nariai (kaip fiziniai ar juridiniai asmenys) dalyvauja byloje pareiškėjais (procesiniu požiūriu), o atitinkama organizacija yra tik procesinis jų atstovas. Tačiau tokiu atveju teismui turi būti pateikti atstovaujamųjų įgaliojimai, įforminti įstatymų nustatyta tvarka, kuriais atstovui pavedama veikti jų (atstovaujamųjų) vardu. Jei skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo, skundą (prašymą) atsisakoma priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 7 p.). Jei pastaroji aplinkybė paaiškėja jau iškėlus bylą, skundas (prašymas) turi būti paliekamas nenagrinėtu (ABTĮ 103 str. 3 p.).

64Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodytoje byloje pabrėžė, jog pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Šios nuostatos taikomos tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Todėl pabrėžė, jog pareiškėjas, kaip juridinis asmuo (asociacija), turi teisę kreiptis į teismą dėl savo, kaip juridinio asmens (asociacijos), teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimo.

65Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo pagal Orhuso konvenciją, ir atsisakydamas nagrinėti dalį pareiškėjo skundo argumentų dėl Detaliojo plano neteisėtumo, iš esmės nepasisakė ir nevertino galimybės pareiškėjui kreiptis su skundu į teismą ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. ginant savo subjektinę teisę.

66Pažymėtina, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas yra asociacija, nesudaro pagrindo išvadai, kad asociacija į teismą gali kreiptis tik ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto ar 56 straipsnio pagrindu. Teigia, jog teisę jam kreiptis į teismą suteikia tiek ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis, tiek Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 3 dalis. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad jis kreipėsi į teismą, pirmiausia siekdamas apginti savo privatų interesą, t. y. pažeistą subjektinę teisę. Kaip matyti iš nurodytos administracinių teismų praktikos, tokia pareiškėjo pozicija iš esmės yra pagrįsta.

67Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių ir pareiškėjo argumentų dėl jo subjektinės teisės pažeidimo, todėl nepagrįstai, neįvertinęs tokių aspektų, iš esmės nemotyvuotai atsisakė tirti dalį pareiškėjo skundo. Teisėjų kolegijos vertinimu toks pažeidimas šiuo atveju yra esminis, galėjęs turėti įtakos neteisingam bylos išnagrinėjimui (ABTĮ 142 str.). Tokiu atveju, atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimo dalis, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjo skundas, tokios sprendimo dalies teisėtumas ir pagrįstumas iš esmės yra neatsiejamai susiję su viso pareiškėjo skundo išnagrinėjimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas, o byla grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

68Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pilna apimtimi nepasisakė dėl pareiškėjo teisės kreiptis su skundu į teismą dėl Detaliojo plano panaikinimo, atitinkamai teismas, motyvuotai nepagrįsdamas tokios savo pozicijos, neturėjo pagrindo nenagrinėti visų pareiškėjo skundo argumentų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

69Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

70pareiškėjo Romainių bendruomenės centro, atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos, trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Ladavas“ apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.

71Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimą, o bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

72Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,... 3. dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Aušrai Mudėnaitei,... 4. atsakovo atstovei Neringai Žukauskienei,... 5. trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Ladavas“... 6. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 7. Teisėjų kolegija... 8. I.... 9. Pareiškėjas Romainių bendruomenės centras skundu (t. I, b.l. 5–20), kurį... 10. Nurodė, kad priimant skundžiamą Sprendimą, buvo pažeista tarybos... 11. Atsakovas Taryba atsiliepimu į skundą (t. I, b.l.70–72) prašė skundą... 12. Nurodė, kad pareiškėjas nėra tinkamas subjektas pateikti teismui skundą... 13. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ladavas“ atsiliepimais į skundą (t.... 14. Nurodė, kad detaliojo plano teikimas bei tvirtinimas nėra laikytinas... 15. II.... 16. Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 17 d. sprendimu (t.... 17. Remdamasis Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 26... 18. Nurodė, jog pareiškėjas savo subjektinių teisių pažeidimus sieja su tuo,... 19. Pažymėjo, kad pareiškėjo skunde nurodyti ginčijamo administracinio akto... 20. Pripažino, jog kiti skundo pagrindai – nepakankamas detaliojo plano... 21. Teismas atsižvelgė į Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 1, 4... 22. Pažymėjo, kad Detaliuoju planu planuojama ūkinė veikla nepatenka į... 23. Tuo tarpu pareiškėjo argumentus, kad buvo nevertinama netoliese planuojama... 24. Konstatavo, jog Sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, nes... 25. III.... 26. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ladavas“ pateikė apeliacinį skundą... 27. 1. Nurodo, kad visi pareiškėjo argumentai dėl Detaliojo plano sprendinių... 28. 2. Remdamasis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo... 29. 3. Teigia, jog žemės sklypo ( - ) Detaliojo plano rengimo metu... 30. Atsakovas Taryba pateikė apeliacinį skundą (t. III, b.l. 162–170), kuriuo... 31. 1. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl pareiškėjo kaip... 32. 2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino Teritorijų planavimo... 33. 3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą,... 34. 4. Atsižvelgdamas į Aprašo 1, 2, 4 punktus, pažymi, jog tokiame teisės... 35. 5. Nagrinėjamu atveju papildomai buvo atlikti teoriniai triukšmo... 36. 6. Nurodo, jog Detalusis planas 2009 gegužės 20-21 d. buvo derintas Kauno... 37. 7. Teigia, jog teismas, gindamas neva pažeistą pareiškėjo teisę į... 38. Pareiškėjas Romainių bendruomenės centras pateikė apeliacinį skundą (t.... 39. 1. Atsižvelgia į ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir nurodo, jog tuo... 40. 2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Orhuso konvencijos 9... 41. 3. Nesutinka su teismo išvada, jog administracinių procedūrų pažeidimai... 42. 4. Teigia, jog teismų praktikoje, nagrinėjant bylas, kuriose yra... 43. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ladavas“ atsiliepimu į atsakovo... 44. Atsakovas Taryba atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens UAB... 45. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos... 46. Pareiškėjas Romainių bendruomenės centras atsiliepimu į atsakovo ir... 47. 1. Sutinka su apeliantų išvada, kad Planuojamos ūkinės veiklos poveikio... 48. 2. Remdamasis Aprašo 2, 15 punktais, pažymi, jog Detaliuoju planu buvo... 49. 3. Remdamasis Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 25... 50. 4. Atsižvelgia į Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalį ir pažymi, jog nors... 51. 5. Atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla... 52. Atsakovas Taryba atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. IV, b.l.... 53. 1. Atsižvelgdamas į Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, pabrėžia,... 54. 2. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr.... 55. 3. Pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimas įvertinti jo 2010 m. vasario... 56. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ladavas“ atsiliepimu į pareiškėjo... 57. Teisėjų kolegija... 58. IV.... 59. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.... 60. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, inter alia, padarė... 61. Teismas taip pat nurodė, jog pareiškėjas taip pat neturi teisės ginti... 62. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (byla Nr.... 63. Minėtoje administracinių teismų praktikoje taip pat nurodyta, jog... 64. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodytoje byloje... 65. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog... 66. Pažymėtina, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog vien... 67. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių ir pareiškėjo... 68. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos... 69. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 70. pareiškėjo Romainių bendruomenės centro, atsakovo Kauno miesto... 71. Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d.... 72. Nutartis neskundžiama....