Byla e2S-1481-254/2018
Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1501-375/2018 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui G. D., tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybė, D. C., V. C., R. G., R. G., dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ginčas byloje kilo dėl nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymo teisėtumo ir pagrįstumo.
  2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civilinė byla, kurioje ieškovė prašo teismo: 1) įpareigoti atsakovą G. D. savo lėšomis per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2016-08-23 privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-160823-00035 – išardyti savavališkai rekonstruotą gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), pažymėto plane 1A1m, esančio adresu ( - ), dalį, kuri nuosavybės teise priklauso G. D., t. y. išardyti apie 2,5 m paaukštintas sienas (ties karnizu), pakeistas stogo laikančiąsias konstrukcijas ir sutvarkyti statybvietę; 2) G. D. neįvykdžius teismo įpareigojimo per 1 punkte nustatytą terminą, įpareigoti atsakovą mokėti 30 Eur dydžio baudą į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, už kiekvieną uždelstą įpareigojimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo.
  3. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į ieškinį dėl jo pagrįstumo paliko spręsti teismo nuožiūra.
  4. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškinį prašė jį tenkinti.
  5. 2018 m. gegužės 21 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovo G. D. atstovė pateikė prašymą stabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išspręstas Nacionalinei žemės tarnybai pateiktas atsakovo prašymas išnuomoti jam žemės sklypo dalį, esančią ( - ). Prašymą grindė tuo, kad atsakovas yra pradėjęs savavališkos statybos įteisinimo procedūrą ir kreipęsis dėl projektinės dokumentacijos, tačiau atsakovui nesant nei žemės savininku, nei nuomotoju, jis negalės įteisinti savavališkos statybos. Nurodė, kad atsakovas prašymą dėl žemės sklypo nuomos pateikė 2018 m. gegužės 17 d., tačiau dar atsakymo nėra gavęs.
  6. Ieškovės atstovas pareikštą prašymą paliko spręsti teismo nuožiūra. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovė su prašymu sutiko.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 28 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos Nr. 2-1501-375/2018 nagrinėjimą iki sprendimo priėmimo pagal atsakovo G. D. 2018-05-17 prašymą dėl valstybinės žemės sklypo, esančio adresu ( - ), nuomos; įpareigojo atsakovą G. D. nedelsiant informuoti teismą apie priimtą sprendimą pagal jo 2018-05-17 prašymą dėl valstybinės žemės nuomos.

    7

  2. Teismas nustatė, kad byloje yra pareikštas reikalavimas atsakovui įvykdyti privalomąjį nurodymą ir pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai rekonstruotą gyvenamojo namo, esančio ( - ), dalį. Atsakovas byloje yra pateikęs prašymą leisti jam per 12 mėnesių parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Tačiau atsakovas nėra žemės sklypo, kuriame stovi namas, nei savininkas, nei nuomotojas, o pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio nuostatas statytojo teisė įgyvendinama tada, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Atsižvelgiant į tokį teisinį reguliavimą, bei tai, kad 2018 m. gegužės 17 d. atsakovas yra kreipęsis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl žemės sklypo nuomos, teismas sprendė, kad šiuo atveju yra pagrindas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išspręstas atsakovo prašymas išnuomoti jam žemės sklypą, esantį ( - ) (Civilinio proceso kodekso 1623,164 straipsnio 4 punktas, 167 straipsnis). Kartu teismas atsakovą įpareigojo nedelsiant informuoti teismą apie sprendimo pagal jo prašymą dėl žemės sklypo nuomos priėmimą.

    8

9III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

10

  1. Atskiruoju skundu ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 28 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Teismas bylos sustabdymą pritaikė pernelyg formaliai, nemotyvuojant, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti, t. y. nenurodė termino, per kurį Nacionalinė Žemės Tarnyba išspręstų atsakovo prašymą, susijusį su valstybinės žemės sklypo, esančio adresu ( - ), nuoma, dėl kurio yra sustabdyta ši byla. Ieškovės nuomone, atsakovo pareikšto prašymo dėl bylos sustabdymo baigtis neturi įtakos ieškovės reikalavimų pagrįstumui nagrinėjamoje byloje, kadangi atsakovas savavališkai atliko statybos darbus, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, o atsakovui neįvykdžius teisėtų ieškovės reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius per nurodytą terminą, ieškovė kreipėsi į teismą. Pažymi, kad savavališkos statybos padarinių pašalinimas įteisinant ar nugriaunant statinius yra įstatymų pažeidimų pašalinimas bei visuomenės interesų gynimas, o ne tokio statinio statytojo (savininko) pažeistų teisių gynimas.
    2. Skundžiama nutartis prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, pagal kurią ilgas pažeidimo padarinių nepašalinimo laikotarpis, tokių veiksmų neatlikimas, kai atitinkamos valstybės institucijos suteikė protingą terminą pažeidimo padariniams pašalinti, sudaro teisinį ir faktinį pagrindą teismui spręsti dėl kitokių teisinių priemonių taikymo asmeniui, nesilaikančiam teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016). Šiuo atveju nepagrįstai, neapibrėžtam laikotarpiui sustabdžius civilinę bylą, sudaromos sąlygos atsakovui vilkinti bylos nagrinėjimą, kartu vilkinamas neteisėtos statybos padarinių šalinimas, ką patvirtina byloje pateiktas ieškovės 2016-08-08 surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-160808-00033, 2016-08-23 privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-160823-00035, kuriame nustatytas savavališkos statybos padarinių pašalinimo terminas – 2017-02-23.
    3. Ieškovės nuomone, skundžiama nutartis yra be motyvų. Teismas, konstatavęs pagrindą sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, nevertino, ar toks sprendimas nepažeis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų, o tik nurodė, kad pagal suformuotą teisminę praktiką, teismas šioje byloje gali nagrinėti atsakovo prašymą nustatyti jam terminą parengti projektinę dokumentaciją. Tačiau atsakovas nėra žemės sklypo, kuriame stovi namas, nei savininkas, nei nuomotojas, o pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio nuostatas statytojo teisė įgyvendinama tada, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Ieškovės nuomone, šiuo atveju atsakovas turėjo teisę ir galimybę pasinaudoti nurodymo įvykdymo termino (2017-02-23) pratęsimo institutu. Šia teise atsakovas nepasinaudojo, nurodymo įvykdymo terminas yra suėjęs, todėl teismas privalėjo spręsti bylą pagal esančias byloje aplinkybes, o ne stabdyti bylą neapibrėžtam terminui.
    4. Teismas nepagrįstai neįvertino, kad Nacionalinė Žemės Tarnyba yra įtraukta trečiuoju asmeniu byloje, todėl šiuo atveju teismui pakako išklausyti jos poziciją dėl atsakovo 2018-05-17 pateikto prašymo ar atidėti posėdį apibrėžtam terminui, o ne stabdyti bylą neapibrėžtam terminui.
  2. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
  2. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla Nr. e2-1501-375/2018, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  3. Nagrinėjami atveju skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis CPK 164 straipsnio 4 dalies nuostatomis, t. y. fakultatyviuoju bylos sustabdymo pagrindu, sustabdė civilinę bylą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, iki bus išspręstas Nacionalinei žemės tarnybai pateiktas atsakovo prašymas išnuomoti jam žemės sklypo dalį, esančią ( - ) ( - ). Tokį procesinį sprendimą teismas priėmė, nustatęs, kad atsakovas byloje yra pateikęs prašymą leisti jam per 12 mėnesių parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovas yra pradėjęs savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą, tačiau tam reikalinga būti teisėtu žemės naudotoju, dėl ko 2018 m. gegužės 17 d. atsakovas kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo. Su šia nutartimi ieškovė nesutinka, teikdama, kad byla sustabdyta nesant tam pagrindo, pažeidžiant proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principus.
  4. Pagal CPK 1623 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias civilinės bylos sustabdymą, byla gali būti sustabdyta dėl objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios.
  5. Bylos duomenimis, ieškovė ieškiniu prašo įpareigoti atsakovą įvykdyti privalomąjį nurodymą ir pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai rekonstruotą gyvenamojo namo, esančio ( - ), dalį, kadangi atsakovas atliko statinio rekonstrukcijos darbus, neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento. Ieškinį grindžia byloje pateiktais: 2016-08-08 Inspekcijos savavališkos statybos aktu Nr. SSA-20-160808-00033, 2016-08-23 privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-160823-00035, kuriame nustatytas savavališkos statybos padarinių pašalinimo terminas iki 2017-02-23, tačiau per šį terminą savavališkos statybos padariniai nebuvo pašalinti.
  6. Sutinkamai su CK 4.103 straipsnio 3 dalimi, teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Statybos įstatymo 28 straipsnį savavališkos statybos padariniai šalinami TPSVPĮ nustatyta tvarka. TPSVPĮ 14 straipsnio 7 dalyje numatyti keturi alternatyvūs savavališkos statybos padarinių šalinimo būdai: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymų jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.
  7. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti šalinami laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių; savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008, 2009-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2011-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011).
  8. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatomis, prašė teismo leisti jam per 12 mėnesių teisės aktų nustatyta tvarka parengti pastato, esančio ( - ), projektinę dokumentaciją ir sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą.
  9. Vadovaujantis gyvenamojo namo rekonstrukcijos metu galiojusio Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, teisė būti statytoju buvo įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdė nuosavybės teise arba valdė ir naudojo kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais <...>; 2) statytojas turėjo statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdė nuosavybės teise arba valdė ir naudojo kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Atitinkamai to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai numatė statytojo pareigą šio įstatymo nustatyta tvarka turėti parengtą ir patvirtintą statinio projektą bei gauti statybą leidžiantį dokumentą.
  10. Nagrinėjamu atveju prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo atsakovas grindė tuo, kad yra pradėjęs savavališkos statybos įteisinimo procedūrą ir 2018 m. gegužės 17 d. kreipęsis dėl projektinės dokumentacijos bei valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo. Kaip jau minėta, skundžiama nutartimi civilinė byla sustabdyta iki bus išspręstas Nacionalinei žemės tarnybai pateiktas atsakovo prašymas išnuomoti jam žemės sklypo dalį, esančią ( - ), t. y. neapibrėžtam terminui. Pažymėtina, kad atsakovas nėra žemės sklypo, kuriame stovi namas, nei savininkas, nei nuomotojas, todėl pagal šios nutarties 19 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą negali įgyvendinti statytojo teisių. Tačiau šios aplinkybės atsakovui buvo žinomos ir iškeliant civilinę bylą (2017-07-27), todėl sutiktina su apeliantu, kad atsakovo procesinis elgesys byloje nesudaro pagrindo manyti, kad jis veikia už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą.
  11. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, turi išsiaiškinti, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ir sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009). Be pagrindo užtęsiamas bylos išnagrinėjimas neatitinka civilinio proceso tikslo kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), civilinio proceso koncentruotumo principo (CPK 7 straipsnis). Todėl teismas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, kiekvienu atveju turi įsitikinti, kad, nesustabdžius bylos, nėra galimybės tinkamai ją išnagrinėti ir, kad sustabdymas nevilkins bylos nagrinėjimo ir nepažeis byloje dalyvaujančių asmenų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008; 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017).
  12. Pastebėtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Ūkio ministerijos internetiniame puslapyje (http://nzt.lt/go.php/lit/Valstybines-zemes-nuoma-ir-laikinas-naudojimas) skelbiama, kad prašymai dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Nacionalinė žemės tarnyba, kuriai atsakovas yra pateikęs prašymą, susijusį su valstybinės žemės sklypo, esančio adresu ( - ), nuoma yra įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu. Todėl teismas, spręsdamas bylos sustabdymo klausimą, turėjo visas galimybes išsiaiškinti šio konkretaus prašymo nagrinėjimo aplinkybes ir trukmę, nestabdydamas civilinės bylos nagrinėjimo.
  13. Be to, sutiktina su apeliantu, kad teismas skundžiamojoje nutartyje nenurodė (nemotyvavo) kokių teisiškai reikšmingų aplinkybių pats nagrinėjamoje byloje negali nustatyti, spręsdamas dėl atsakovo prašymo taikyti TPSVPĮ 14 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytą savavališkos statybos padarinių šalinimo būdą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovo prašymo išnagrinėjimas priklauso nuo byloje dalyvaujančio asmens – Nacionalinė žemės tarnybos sprendimo, todėl pagal CPK 1623 straipsnio nuostatas, civilinės bylos nagrinėjimas neturi būti stabdomas. Sutiktina su apeliantu, kad nagrinėjamu atveju, esant būtinumui, galėjo būti sprendžiama dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo (CPK 1622 straipsnis), o ne dėl bylos sustabdymo (CPK 164 straipsnio 4 punktas).
  14. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi sustabdydamas civilinę bylą Nr. e2-1501-375/2018, netinkamai taikė Civilinio proceso kodekso nuostatas, reglamentuojančias fakultatyvųjį bylos sustabdymą, todėl yra pagrindas skundžiamą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 28 d. nutartį dėl civilinės bylos Nr. e2-1501-375/2018 sustabdymo panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui toliau (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

13Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniais,

Nutarė

14panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 28 d. nutartį, kuria sustabdytas civilinės bylos Nr. e2-1501-375/2018 nagrinėjimas ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

15Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai