Byla 2A-485/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio, sekretoriaujant Jūratei Lajauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 10 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-1236-28/2008 pagal ieškovo T. D. ieškinį atsakovui UAB ,,Ranga IV“ dėl neturtinės žalos, susijusios su sveikatos sužalojimu nelaimingo atsitikimo darbe metu, atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas T. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB ,,Ranga IV“ 400 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad pagal 2003 m. birželio 2 d. darbo sutartį dirbo atsakovo bendrovėje tinkuotoju. Nuo 2004 m. liepos mėn. buvo pervestas į gerai apmokamą betonuotojų brigadą. 2004 m. liepos 30 d. įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kuomet, statybos objekte lūžus išilginei laikančiajai sijai, ieškovas krito iš 3,30 m aukščio ant gelžbetoninių grindų ir sunkiai susižalojo. Atsakovas yra atsakingas už saugių darbo sąlygų pažeidimą, dėl kurių buvo sužalotas ieškovas, vykdęs darbdavio pavestą ir su jo veikla susijusį darbą. Po patirto sužalojimo ieškovas gydosi iki šiol, jam nustatyta invalidumo grupė, su nustatytais apribojimais nėra galimybės įsidarbinti. Dėl nelaimingo atsitikimo ieškovas patyrė neturtinę žalą, nes dėl daugybės kaulų lūžių kenčia didelį fizinį ir dvasinį skausmą, negali vaikščioti, turi fizinių nepatogumų, patiria depresiją ir stresą, jaučia statybų baimę. Po traumos neturi galimybės lygiaverčiai bendrauti su savo bendraamžiais, o traumos pasekmės neišvengiamai visą gyvenimą atsilieps galimybėms įsidarbinti, profesinei veiklai, sveikatai ir šeimyniniam gyvenimui. Praėjus trims metams po patirtos traumos, ieškovas negali pats savarankiškai gyventi, dėl negalėjimo vaikščioti jam nuolatos reikalinga kitų asmenų parama ir pagalba.

4Vilniaus apygardos teismas 2008 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas nurodė, kad nelaimingo atsitikimo priežastimi akte įvardintas darbo priemonės gedimas, pasireiškęs tuo, kad sijos elementų arba jungčių pažeidos buvo atsiradusios sijos eksploatacijos metu iki sijos lūžio, bei technologinio proceso, gamybos būdo neatitikimas teisės aktų reikalavimams, pasireiškęs tuo, kad buvo pažeisti klojinių montavimo metodai – sijų ir statramsčių statymo tvarka.

5Teismas padarė išvadą, kad atsakomybė už netinkamų darbo priemonių ir įrenginių naudojimą bei technologinių procesų kontrolę, tenka ne ieškovui, o atitinkamai atsakovo statybos ir darbų vadovams. Todėl teismas sprendė, kad ieškovas neturėjo objektyvios galimybės įvertinti darbo vietos saugumo nagrinėjamu konkrečiu atveju, jis savo veiksmais nepažeidė pasirašytų norminių aktų dėl darbų saugos instrukcijų ar vidaus darbo tvarkos. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog buvo naudojamos sijos su elementų arba jungčių pažaidomis, netinkamai buvo įrengiamos tarpinės atramos, paliekant tarpelį tarp sijos apatinės juostos ir abiejų tarpinių atramų po lūžusia sija, nesilaikyta atstumų tarp atramų, kuo buvo pažeisti aukščiau nurodyti norminiai aktai, išvardinti Nelaimingo atsitikimo darbe akte. Teismas nurodė, kad atsakovo kalti neteisėti veiksmai turi priežastinį ryšį su įvykusiu nelaimingu atsitikimu. Darbdavys turi maksimaliai stengtis ir visiškai laikytis saugos užtikrinimo reikalavimų. Kadangi ne visi saugos reikalavimai buvo įvykdyti, teismas sprendė, jog tai ir buvo žalos atsiradimo priežastis.

6Teismas, įvertinęs darbdavio darbų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimus, atsakovo užimamą rinkos dalį, stabilią turtinę padėtį, sunkias darbuotojo sužalojimo pasekmes, dėl kurių ieškovas kenčia didelį fizinį ir dvasinį skausmą, negali vaikščioti, turi fizinių nepatogumų, patiria depresiją ir stresą, neturi galimybės lygiaverčiai bendrauti su savo bendraamžiais, o traumos pasekmės neišvengiamai visą gyvenimą atsilieps galimybėms įsidarbinti, profesinei veiklai, sveikatai ir šeimyniniam gyvenimui, iš atsakovo ieškovui priteisė 100 000 Lt sumą neturtinės žalos atlyginimui.

7Ieškovas T. D. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 10 d. sprendimą, priteisti 400 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog nuo 2005 m. kovo 23 d. iki 2005 m. rugsėjo 30 d. ieškovui buvo nustatytas visiškas nedarbingumas, invalidumo grupė su 90 proc. prarasto darbingumo, nuo 2005 m. rugsėjo 30 d. iki 2006 m. spalio 31 d. pakartotinai nustatytas invalidumas – nedarbingas, netektas darbingumas 60 proc., nuo 2006 m. rugsėjo 6 d. iki šiol ieškovui nustatytas 60 proc. nedarbingumas. Esant tokiam dideliam nedarbingumo procentui, praėjus tokiam ilgam beveik ketverių metų laikotarpiui nuo sužalojimo momento iki sprendimo priėmimo, priteista 100 000 Lt neturtinė žala neatitinka formuojamos teismų praktikos ir prieštarauja CK normoms, reglamentuojančioms neturtinės žalos dydžio nustatymą.

8UAB ,,Ranga IV“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, įvertino visas neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti būtinas teisines bei faktines aplinkybes bei jas nurodė savo sprendime. Atsakovas pažymi, kad po nelaimingo atsitikimo darbe atsakovas ieškovui išmokėjo pašalpą, kuri buvo skirta neatidėliotinų bei būtinų išlaidų kompensavimui. Šie atsakovo veiksmai patvirtina, jog jis rūpinosi, kad esant tokioms nenumatytoms aplinkybėms ieškovas neliktų be piniginių lėšų.

9Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

11Byloje ginčas tarp šalių vyksta tik dėl pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydžio. Apeliaciniu skundu ieškovas T. D. prašo padidinti priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą iki 400 000 Lt.

12CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Bendrieji neturtinės žalos kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Šioje teisės normoje nepateikta išsamaus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašo, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet neišvengiamai vertina ateities požiūriu – kaip skausmo sukėlimas ar kūno sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatą, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t. y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs pavojingų gyvybei sunkių kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą.

13Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, tačiau yra pabrėžęs, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima labiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis Nr. 3K-3-604/2005 ir kt.). Neturtinę žalą įvertinti pinigais tokiais atvejais neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia tik sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – pinigai ar kitas materialus turtas – negali atstoti. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis taip pat yra vienas iš kriterijų, kuris vertinamas nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį.

14Iš bylos medžiagos matyti, kad žala ieškovui buvo padaryta nelaimingo atsitikimo darbe metu. Ieškovui 2004 m. liepos 30 d. einant į savo darbo vietą, lūžo pagrindinė perdangos sija ir ieškovas nukrito iš 3,30 m aukščio ant gelžbetoninių grindų, dėl ko patyrė daugybinius kojų lūžius. Ieškovui nuo 2005 m. kovo 23 d. iki 2005 m. rugsėjo 30 d. buvo nustatyta antra invalidumo grupė, nustatyta, kad neteko 90 proc. profesinio darbingumo (b. l. 178, 179, t. 1), nuo 2005 m. rugsėjo 28 d. iki 2006 m. spalio 31 d. nustatytas 60 proc. netektas darbingumas (b. l. 180, 181, t. 1), nuo 2006 m. rugsėjo 6 d. iki 2007 m. kovo 6 d. nustatytas 60 proc. netektas darbingumas (b. l. 182, 184, t. 1), nuo 2007 m. kovo 7 d. iki 2007 m. rugsėjo 6 d. nustatytas 60 proc. netektas darbingumas (b. l. 185, 186, t. 1), nuo 2007 m. rugpjūčio 31 d. iki 2008 m. rugpjūčio 30 d. nustatytas 60 proc. netektas darbingumas (b. l. 134, 135, t. 2). Iš šių duomenų galima spręsti, kad ieškovo sveikatos būklė nuo 2005 m. rugsėjo 28 d. iki 2008 m. rugpjūčio 30 d., t. y. per trejus metus, nepagerėjo. Ieškovas negali vaikščioti be pagalbinių priemonių, kojoje yra metalinių įtvarų, ateityje numatoma atlikti operacijas: numatomas operacinis kairiojo blauzdikaulio gydymas (pašalinimas negyvybingo kaulo) ir metalinių konstrukcijų iš dešiniojo šlaunikaulio ir kulkšnies pašalinimas (b. l. 120, t. 2). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad ieškovas turi nuolat rūpintis savo sveikata, yra jauno amžiaus, prarado galimybę dirbti statybininko darbą, patirta trauma turės įtakos jo tolesnei darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui, siekiant įgyti kitą profesiją, nėra nustatyta ieškovo kaltė ar didelis neatsargumas, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, šalies ekonominę padėtį bei visos visuomenės pragyvenimo lygį, priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį padidina iki 150 000 Lt.

15Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas, jeigu ateityje pablogėtų sveikata ar sumažėtų darbingumas, turi teisę papildomai kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

16Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamos ir priteistos bylinėjimosi išlaidos. Priteista iš atsakovo UAB ,,Ranga IV“ valstybės naudai 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje suma padidinama iki 4 000 Lt. Iš atsakovo UAB ,,Ranga IV“ valstybės naudai priteisiamas 1 500 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 6,70 Lt išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą apeliacinėje instancijoje (CPK 92 str. 1 d., 93 str. 1 d.).

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

Nutarė

18Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 10 d. sprendimą pakeisti. Priteistą ieškovui T. D. iš atsakovo UAB Ranga IV“ 100 000 Lt sumą neturtinės žalos atlyginimui padidinti iki 150 000 Lt (vienas šimtas penkiasdešimt litų). Priteistą iš atsakovo UAB ,,Ranga IV“ valstybės naudai 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą padidinti iki 4 000 Lt (keturi tūkstančiai litų). Kitą Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 10 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

19Priteisti iš atsakovo UAB ,,Ranga IV“ valstybės naudai 1 500 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir 6,70 Lt išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą apeliacinėje instancijoje.

Proceso dalyviai