Byla 2-69-178/2008

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Poškus,

2sekretoriaujant Jurgitai Loginovienei,

3dalyvaujant ieškovei R. R.,

4ieškovų atstovui J. B.,

5atsakovo atstovams R. I., A. K.,

6viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. R., A. R. ieškinį atsakovui Viešajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikoms dėl neturtinės žalos priteisimo, tretysis asmuo J. B..

7Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

8Ieškovai ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos (toliau – Santariškių klinikos) ir VšĮ Alytaus poliklinikos (toliau – Alytaus poliklinika) ieškovei R. R. 150‘000 Lt, ieškovui A. R. 65‘000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

9Bylos eigoje ieškovams atsisakius ieškinio reikalavimų atsakovui Alytaus poliklinikai, atsisakymas priimtas, ir 2008 m. vasario 26 d. nutartimi byla šio atsakovo atžvilgiu nutraukta (t. 2 b.l. 45).

10Ieškovai nurodė, kad laiku nediagnozavus ir negydžius ieškovų sūnaus A. R., jis ( - ) mirė. Teismo medicinos instituto lavono teismo medicinos ekspertizės akte Nr. 283 duota išvada, kad A. R. mirtis galėjo įvykti dėl hipertrofinės kardiomiopatijos, ūmiai sutrikus širdies veiklai. 2000 m. vasario 17, 18, 23 d. d., kovo 31 d. ieškovų sūnus buvo konsultuojamas Alytaus poliklinikoje dėl skausmų širdies plote. Jam buvo nustatyta kairiojo skilvelio nežymi raumens hipertrofija, nežymiai praplėsta aorta kylančioje dalyje, vėliau diagnozuota autonominė somatoforminė disfunkcija, pacientas nukreiptas kardiologo konsultacijai. 2002 m. sausio 18 d. ieškovų sūnus vėl kreipėsi į Alytaus polikliniką dėl padidėjusio jautrumo, širdies plakimo susijaudinus ir be priežasties, diskomforto krūtinėje. Gydytojai R. Š. diagnozavus autonominę somatoforminė disfunkciją, ligonis buvo nukreiptas rentgenologo konsultacijai. 2002 m. sausio 29 d. rentgenologinio tyrimo metu ligoniui buvo nustatytas nežymus kairiojo skilvelio padidėjimas ir duota išvada – kairiojo skilvelio hipertrofija. 2002 m. birželio 19 d. ligonis vėl buvo apžiūrėtas Alytaus poliklinikoje dėl 1,5 mėnesio trunkančių skausmų širdies plote. Gydytoja P. T. nukreipė ligonį konsultuotis pas kardiologą dėl širdies veiklos sutrikimų ir skausmų. Iš esmės ieškovų sūnus daugiau nei du metus nebuvo gydomas, nes nebuvo nustatyta diagnozė, o į aukštesnes gydymo įstaigas Alytaus poliklinika ligonio nesiuntė. Tik 2002 m. liepos 11 d. medicininiuose dokumentuose atsiranda pirmas įrašas apie tai, kad A. R. įtariama idiopatinė kardiomiopatija ir skilvelinė ekstrasistolija, Alytaus poliklinikos 2002 m. liepos 11 d. siuntimas į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas išduotas pavėluotai. Santariškių klinikose konsultacija buvo suteikta 2002 m. liepos 22 d., gydytoja J. B. diagnozavo ligoniui skilvelinę ekstrasistoliją ir lėtinį tonzilitą. Santariškių klinikose ne visi ligos diagnozavimo metodai buvo panaudoti, o tie, kurie buvo panaudoti, buvo panaudoti netinkamai. Ieškovės R. R. teigimu, ji dalyvavo tiriant jos sūnų Santariškių ligoninėje, matė, kad gydytoja J. B. vienu metu tyrė tris ligonius, jai pastoviai skambino telefonas, todėl ramiam ir pilnam ligonio ištyrimui sąlygų nebuvo, A. R. Santariškių klinikose nebuvo diagnozuotas susirgimas. Netinkamą A. R. teiktų medicininių paslaugų bei organizavimo procedūrų kokybę patvirtino Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VMAI). Ieškovė turi įgimtą širdies ydą, o po sūnaus mirties šis susirgimas pradėjo progresuoti. Ieškovei buvo diagnozuotas pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo epizodas. Dėl sūnaus mirties ir patirtų sunkių pergyvenimų ieškovei išsivystė psichikos liga. Ieškovas taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, galvojo apie savižudybę. Todėl prašo priteisti iš Santariškių klinikų neturtinės žalos atlyginimą.

11Atsakovas Santariškių klinikos ieškinio nepripažino. Nurodo, kad ieškovai praleido senaties terminą ieškiniui pateikti, prašo jį taikyti ir ieškinį atmesti. Taip pat mano, kad ieškinys nepagrįstas ir iš esmės. Nurodo, kad 2002 m. liepos 22 d. A. R. teiktos ambulatorinės konsultacijos metu nebuvo teisės akto, nustatančio gydytojo kardiologo ambulatorinės konsultacijos privalomą apimtį ir struktūrą. Todėl pacientui teikta konsultacija vertintina pagal pripažintos, įprastinės medicinos praktikos ir mokslo bendrus principus. A. R. konsultacijos Santariškių klinikų poliklinikoje metu buvo paskirti papildomi tyrimai, t.y. tie tyrimai, kurie nebuvo atlikti Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninėje - veloergometrija, elektrokardiograma ir otolaringologo konsultacija. A. R. ambulatorinės konsultacijos metu buvo atlikti visi būtini jo būklę atitinkantys tyrimai. Todėl VMAI išvada dėl A. R. nepilnai atliktų tyrimų yra nepagrįsta. Įvertinus atliktų tyrimų rezultatus A. R. buvo paskirtas gydymas. Tarp paskirtų vaistų buvo ir adekvatus antiaritminis vaistas kordaronas, kuris yra pirmo pasirinkimo vaistas tiek gydant skilvelinę ekstrasistoliją (J. B. nustatyta A. R. diagnozė), tiek esant hipertrofinei kardiomiopatijai (A. R. patologoanatominio tyrimo metu nustatyta diagnozė). Todėl paskirto gydymo taktika nesikeistų ir esant hipertrofinės kardiomiopatijos diagnozei. Jei pacientas būtų vartojęs vaistus, rekomenduotus J. B., galimai būtų išvengta gyvybei pavojingų širdies ritmo sutrikimų. Pagal savo kompetenciją ir kardiologo kvalifikaciją gyd. J. B. mokėjo ir moka diagnozuoti hipertrofinę kardiomiopatiją, tačiau remdamasi klinikinių tyrimų duomenimis, gydytoja A. R. kardiomiopatijos diagnozuoti negalėjo dėl objektyvių priežasčių. A. R. mirė staiga. Kardialinės mirtys priklauso staigių mirčių kategorijai ir dažnai yra neprognozuojamos. Vienintelės konsultacijos metu klinikinių duomenų, leidžiančių numatyti staigią kardialinę mirtį, nebuvo. VMAI išvadoje nebuvo konstatuota ir faktiškai nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp Santariškių klinikų gydytojos veiksmų, konsultuojant A. R., bei vėlesnės jo mirties. Ieškovai nepateikė jokių kitokių tai patvirtinančių įrodymų. Todėl VMAI išvada, kad gyd. J. B. pažeidė Lietuvos medicinos normą MN 55:1997 „Gydytojas kardiologas“ 7.4 punktą – mokėti diagnozuoti kardiomiopatiją, yra nepagrįsta. A. R. buvo žodžiu informuotas apie jam taikytiną gydymą, prognozes, leistiną elgesį ir būtinumą vartoti paskirtus vaistus bei paskirta pakartotina konsultacija pas gydytoją J. B.. Siuntusiam konsultacijai gydytojui buvo parašytas atsakymas apie atliktų tyrimų rezultatus, paskirtą gydymą ir įteiktas pacientui. Taigi, A. R. visa būtina informacija buvo suteikta ir žodžiu, ir raštu. Nepagrįstas VMAI išvadas sąlygojo tai, jog auditą atliko ne vertintos medicinos srities specialistas - audito metu buvo vertinamos teiktos kardiologinės paslaugos, o auditą atlikusi ekspertė S. P. yra endokrinologė. A. R. gydytoja J. B. paskyrė pakartotiną konsultaciją po dviejų mėnesių, tačiau į ją A. R. neatvyko. Įrašų, jog A. R. lankėsi Alytaus ligoninėje bei tęsė vaistų vartojimą po paskyrimo bei praėjus vienam mėnesiui, nėra, ieškovai nepateikė jokių duomenų apie pakartotinį vaisto kordarono įsigijimą ir gydymo tęsimą. Todėl nevartodamas paskirtų vaistų ieškovų sūnus prisiėmė riziką – neatliko veiksmų, dėl kurių yra kaltas pats pacientas. Todėl vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalimis, civilinė atsakomybė Santariškių klinikoms neturėtų būti taikoma atsižvelgiant į paties paciento veiksmus. Dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovas nurodo, kad ieškovai prašomos priteisti sumos dydžio bei paskirstymo kiekvienam ieškovui nepatvirtina jokiais įrodymais. Ieškovė psichikos sutrikimų turėjo ir iki sūnaus mirties, jos sveikatos sutrikimas yra endogeninio pobūdžio, įgimtai širdies ligai yra būdingas progresavimas ir nuolatinis darbingumo mažėjimas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad būtent dėl sūnaus mirties jos liga paūmėjo.

12Tretysis asmuo J. B. prašė nagrinėti bylą jai nedalyvaujant. Teiktu atsiliepimu palaikė visus atsakovo Santariškių klinikų atsiliepime bei triplike pateiktus argumentus. Papildomai nurodo, kad Holterio monitoravimo tyrimas atliekamas, kai siekiama nustatyti, ar paciento širdies ritmo sutrikimus reikia gydyti, norima įvertinti gydymo veiksmingumą. Kad A. R. reikia gydyti antiaritminiais vaistais buvo akivaizdu iš surinktos anamnezės bei paciento su siuntimu pateiktų medicininių dokumentų, t.y. ir be Holterio monitoravimo. Pacientui ji paskyrė reikalingą ir adekvatų gydymą. 2002 m. liepos 22 d. atvykęs konsultacijai į Santariškių klinikas, su siuntimu A. R. jai pateikė echoskopijos nuotraukas su matavimais, rodančiais, kad hipertrofinės kardiomiopatijos požymių nėra.

13Ieškinys atmestinas.

14Byloje nustatyta, kad ( - ) mirė ieškovų sūnus A. R.. Nuo 2000 m. pradžios iki 2002 m. liepos 11 d. jis dėl skausmų širdies plote keletą kartų lankėsi pas medikus Alytuje, 2002 m. liepos 22 d. – Santariškių klinikose. Mirties priežastimi galėjo būti, kaip konstatuojama lavono teismo medicinos ekspertizės akte Nr. 283, hipertrofinė kardiomiopatija, ūmiai sutrikus širdies veiklai (t. 1 b.l. 28-31).

15Įstatymas ieškiniams dėl žalos atlyginimo nustato trejų metų senaties terminą (CK 1.125 str. 8 d.), t.y. terminą, per kurį pažeista teisė gali būti ginama. Ieškinio senaties pradžia skaičiuojama nuo sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Ieškovų ieškinys dėl žalos atlyginimo teisme gautas 2007 m. liepos 2 d., t.y. praėjus beveik penkeriems metams po jų sūnaus mirties. Ieškovė buvo pateikusi skundą VMAI dėl atsakovo teiktų,jos nuomone, nekvalifikuotų asmens sveikatos priežiūros paslaugų jos sūnui. VMAI 2003 m. balandžio 30 d. raštu Nr.4S-430-133K pateikė jai atsakymą į skundą (b.l. 32-33). Todėl akivaizdu, kad jau iki skundo pateikimo ieškovai manė, jog sūnus mirė, taigi, ir žala atsirado dėl medikų aplaidumo. Po gauto iš VMAI atsakymo ieškovams tapo žinomos aplinkybės, kuriomis iš esmės ir grindžiamas pareikštas ieškinys. Taigi, netgi jei sutikti, kad ieškinio senaties terminas skaičiuotinas ne nuo sūnaus mirties (gal būt, galima būtų manyti, jog ieškovai tuo metu dar galėjo kai kurių aplinkybių nežinoti ar neteisingai jas vertinti), tai neabejotina, kad po VMAI rašto gavimo buvo žinoma ne tik apie žalos atsiradimo faktą, bet ir faktinę sveikatos priežiūros paslaugų teikimo A. R. eigą bei jų įvertinimą. Ieškovai jokių svarbių aplinkybių, kliudžiusių realizuoti teisę pareikšti ieškinį ieškinio senaties termino ribose, neįrodė. Pačios ieškovės aiškinimu teismo posėdyje, ji su advokatu sutartį sudariusi praėjus beveik 2,5 metų po sūnaus mirties (t. 2 b.l. 16). Tačiau ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas pripažinti termino praleidimą dėl svarbios priežasties, juolab, kad ir po to ieškinys ilgą laiką nebuvo reiškiamas. Ieškovai yra pateikę teismo medicinos specialisto išvadą Nr.A-SI-37-11, kurioje tyrimas buvo baigtas 2006 m. kovo 16 d. (t. 1 b.l. 6-17). Tačiau, viena vertus, ir jie patys neteigia, kad būtent šios išvados gavimo siekimas būtų kliudęs jiems kreiptis į teismą. Kita vertus, šios išvados gavimas nėra būtina kreipimosi į teismą sąlyga. Todėl kokių nors neprivalomų įrodymų nepateisinamai ilgas rinkimas negali būti laikomas svarbia priežastimi ieškinio senaties termino praleidimui pateisinti ir jo atnaujinimui. Esant tokioms aplinkybėms vien jau dėl praleisto ieškinio senaties termino ieškinys atmestinas (CK 1.131 str. 1 d.).

16Nepaisant, kad ieškinys atmestinas dėl ieškinio senaties termino praleidimo, konstatuotina, kad jis atmestinas ir iš esmės.

17Kaip matyti iš pačių ieškovų pateiktos minėtos teismo medicinos specialisto išvados, kurią pateikė kvalifikuoti ilgametį darbo stažą turintys specialistai, 2002 m. liepos 22 d. konsultuojant A. R. Santariškių klinikose Lietuvos medicinos normų pažeidimų nenustatyta: konsultacijos metu faktiškai buvo atlikti visi būtini ambulatoriniai klinikiniai tyrimai, išskyrus echokardiografinį (nes pastarasis buvo neseniai darytas Alytaus poliklinikoje), veloergometrijos metu pasiektas maksimalus fizinis krūvis koronarinio arba kairiojo skilvelio nepakankamumo požymių bei gyvybei pavojingų širdies ritmo sutrikimų neišryškino, atliktų klinikinių tyrimų duomenimis hipertrofinės kardiomiopatijos diagnozuoti nebuvo įmanoma, nes pastaroji buvo išreikšta gana nežymiai, A. R. buvo paskirtas adekvatus gydymas, buvo duotas raštiškas atsakymas Alytaus kardiologui ir paskirtas gydymas bei nurodytas pakartotinis apsilankymas Santariškių klinikose po dviejų mėnesių tiek dėl gydymo korekcijos, tiek ir dėl tolesnių tyrimų (t. 1 b.l. 11). Šios išvados kontekste pažymėtina, kad iš bylos duomenų (tarp jų – ir iš pačios ieškovės paaiškinimų) matyti, kad A. R. ne tik neatvyko į Santariškių klinikas gydymo korekcijai ir tolesniems tyrimams po dviejų mėnesių, bet netgi gydytojos J. B. duotų raštiškų atsakymų Alytaus poliklinikai nepateikė ir per visą laikotarpį iki mirties joje nebeapsilankė, nors vaistai jam buvo išrašyti tik vienam mėnesiui. Aplinkybę, kad toks atsakymas Santariškių klinikoje buvo išduotas, patvirtina liudytoja G. S. (t. 2 b.l. 24), to iš esmės neneigė ir pati ieškovė. Todėl, esant tokioms faktinėms aplinkybėms, kai pats A. R. tinkamai nevykdė gydytojų nurodymų, taigi, ir prisiėmė rizikos atsiradimo galimybę, galima būtų teigti, kad vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 1, 5 dalių pagrindu civilinė atsakomybė, jei ir būtų visos jos taikymo sąlygos, neturėtų būti taikoma. Tačiau šiuo atveju nėra ir pagrindo teigti dėl A. R. mirties yra atsakovo kaltė bei priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir kilusių pasekmių.

18Ieškovai be minėtos teismo medicinos specialisto išvados (kuri, kaip minėta, iš esmės ne patvirtina ieškinio teiginius, o juos paneigia), savo ieškinį grindžia VMAI 2003 m. balandžio 30 d. raštu Nr.4S-430-133K raštu. Iš VMAI pateiktos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kontrolės ataskaitos 2003-04-30 Nr. /A-51-133K 7, 8 punktų matyti, kad Santariškių klinikų gydytoja kardiologė J. B. neskyrė atlikti širdies echokardiografinio tyrimo, Holterio monitaravimo, pažeidė Lietuvos medicinos normos MN 55:1997 „Gydytojas kardiologas“ 7.4 punktą – mokėti diagnozuoti kardiomiopatiją, nesilaikė pareigos suteikti informaciją pacientui apie jo sveikatos būklę, ligos diagnozę, medicininio tyrimo duomenis bei jo sveikatos būklės sekimo tęstinumo būtinybę, taip pat konstatuojama kai kurie organizaciniai poliklinikos darbo trūkumai. Tačiau, kaip jau minėta, iš bylos duomenų matyti, kad A. R. buvo įteiktas atsakymas, paskirtas gydymas, paskirtas laikas kitai konsultacijai. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad A. R. nebuvo suteikta informacija apie jo sveikatos būklę, gydymą ir jo tęstinumą. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad A. R. tik prieš mėnesį iki atvykimo į Santariškių klinikas echokardiografinis tyrimas buvo atliktas Alytuje. Jam paskirtas gydymas adekvatus gydymas antiaritminiu vaistu kordaronu, kuris tiek atsakovo atstovo A. K. teigimu, tiek ieškovų pateiktoje teismo medicinos specialisto išvadoje nurodomas kaip optimalus sergant hipertrofine kardiomiopatija ir gydant skilvelinius ritmo sutrikimus. Taip pat pažymėtina, kad lavono teismo medicinos tyrimo duomenimis A. R. mirties priežastis apskritai neįvardijama vienareikšmiškai, t.y. daroma prielaida, kad mirtis galėjo įvykti dėl hipertrofinės kardiomiopatijos, ūmiai sutrikus širdies veiklai. Tačiau netgi tokios mirties priežasties atveju tiek iš atsakovo atstovo A. K. paaiškinimų, tiek iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad hipertrofinę kardiomiopatiją A. R. diagnozuoti nebuvo įmanoma dėl ribinių pakitimų tarp normos ir patologijos bei charakteringų požymių nebuvimo.

19Todėl esant virš minėtoms aplinkybėms bei įvertinus paties paciento elgesį (pati ieškovė nurodė, kad vykti į Vilnių pakartotinai sūnus apskritai atsisakė), teismo manymu, nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių atsakovo kaltę, bei jo veiksmų/neveikimo priežastinį ryšį su A. R. mirtimi.

20Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 268 straipsniais,

Nutarė

21Ieškinį atmesti.

22Priteisti iš ieškovų R. R. ir A. R. po 1500 Lt išlaidų už advokato pagalbą atsakovui Viešajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikoms, po 45,48 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.

23Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teisme.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Poškus,... 2. sekretoriaujant Jurgitai Loginovienei,... 3. dalyvaujant ieškovei R. R.,... 4. ieškovų atstovui J. B.,... 5. atsakovo atstovams R. I., A. K.,... 6. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. R.,... 7. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 8. Ieškovai ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų VšĮ Vilniaus... 9. Bylos eigoje ieškovams atsisakius ieškinio reikalavimų atsakovui Alytaus... 10. Ieškovai nurodė, kad laiku nediagnozavus ir negydžius ieškovų sūnaus A.... 11. Atsakovas Santariškių klinikos ieškinio nepripažino. Nurodo, kad ieškovai... 12. Tretysis asmuo J. B. prašė nagrinėti bylą jai nedalyvaujant. Teiktu... 13. Ieškinys atmestinas.... 14. Byloje nustatyta, kad ( - ) mirė ieškovų sūnus A. R.. Nuo 2000 m. pradžios... 15. Įstatymas ieškiniams dėl žalos atlyginimo nustato trejų metų senaties... 16. Nepaisant, kad ieškinys atmestinas dėl ieškinio senaties termino praleidimo,... 17. Kaip matyti iš pačių ieškovų pateiktos minėtos teismo medicinos... 18. Ieškovai be minėtos teismo medicinos specialisto išvados (kuri, kaip... 19. Todėl esant virš minėtoms aplinkybėms bei įvertinus paties paciento... 20. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 268... 21. Ieškinį atmesti.... 22. Priteisti iš ieškovų R. R. ir A. R. po 1500 Lt išlaidų už advokato... 23. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui...