Byla 2A-733-544/2010

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja) ir Birutės Jonaitienės, sekretoriaujant Loretai Girdziušienei, dalyvaujant atsakovei R. T., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje V. T.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. T. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams S. M., R. T., tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje V. T., dėl 9502,15 Lt nuostolių regreso tvarka ir palūkanų solidariai iš atsakovų priteisimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų S. M. ir R. T. 9502,15 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2010-03-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-09-28 dėl S. M., vairavusio R. T. priklausančią transporto priemonę AUDI 80, valst. Nr. ženklas ( - ), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta S. Z. priklausanti transporto priemonė OPEL VECTRA, valst. Nr. ženklas ( - ). UADB „Industrijos garantas“, vykdydama sutartį ir veikdama ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl minėto automobilio OPEL VECTRA sugadinimo ir atlygino S. Z. padarytą žalą išmokėdama 9502,15 Lt dydžio draudimo išmoką. Ieškovas UADB „Industrijos garantas“ kompensavo išmokėtą 9502,15 Lt draudimo išmoką. Nurodė, kad transporto priemones, kaip padidinto pavojaus šaltinius, parduodantys ir perkantys asmenys turi laikytis specialių reikalavimų. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 19 straipsnis nustato, kad leidžiama eksploatuoti tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įregistruotas motorines transporto priemones. Eismo įvykio metu 2008-10-06 ir tariamai 2008-08-07 įvykusio transporto priemonės Audi 80, valst. Nr.( - ) pardavimo metu galiojusių Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių 4 punktas numatė, kad transporto priemonių, jų savininkų ir(ar) naudotojų duomenis ir šių duomenų pasikeitimus LR registruoja, registravimo dokumentus išduoda bei registravimo duomenis tvarko VĮ “Regitra“, o minėtų taisyklių 7.1 punktas numatė, kad pasikeitus transporto priemonės valdytojui registravimo duomenys turi būti pakeisti. Šiuo atveju tiek eismo įvykio metu, tiek šiuo metu transporto priemonės Audi 80, valst. Nr. ženklas ( - ), savininke buvo ir yra atsakovė R. T.. Teisės aktams nustatant privalomą sandorių registravimą parduodant transporto priemonę, neįregistravusios sandorio šalys šio fakto negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis, šiuo atveju ieškovą.

5Rokiškio rajono apylinkės teismas 2010-07-28 sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovui solidariai iš abiejų atsakovų 9502,15 Lt nuostolių atlyginimui, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą bei po 142,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad automobilio Audi 80, valstybinis Nr. ženklas 734, savininke 2008-09-28 eismo įvykio metu buvo atsakovė R. T.. Eismo įvykio metu jai priklausantį minėtą automobilį, neapdraustą transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, be valstybinės techninės apžiūros, neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo S. M., kuris, išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu Opel Vectra, valst. Nr. ženklas ( - ) vairuojamu S. Z. ir apgadino abi transporto priemones. UADB „Industrijos garantijas“, vykdydama 2002-03-29 Paslaugų teikimo sutarties Nr. 9 nuostatas bei veikdama ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino S. Z. transporto priemone AUDI 80, valst. Nr. ( - ), padarytą žalą, išmokėdama 9502,15 Lt dydžio draudimo išmoką, kurią ieškovas pagal sutartį grąžino bendrovei. Teismas nurodė, kad atsakovė R. T. nuo atsakomybės neatleidžiama, nes ji iki šiol pagal viešo registro duomenis yra minėto automobilio savininke. Pagal Įstatymo 4 str., 23 str. 1 d. ieškovas turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Transporto priemonės nedraudimas tuo atveju, kai ją privaloma drausti, tokios transporto priemonės perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra tyčiniai draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai, todėl atsakovės R. T. solidarioji atsakomybė ieškovui atsiranda Įstatymo pagrindu (4 str.). Įstatymas gali nustatyti ir nustato privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją (CK 1.75 str. 1 d.). Asmenys privalo pakeisti duomenis VĮ „Regitra“ duomenų bazėje tuo atveju, jei pasikeičia transporto priemonės savininkas, ir pateikti atitinkamai nuosavybės teisės į transporto priemonę perdavimą naujam transporto priemonės valdytojui patvirtinantį dokumentą (LR vidaus reikalų ministro 2001-05-25 įsakymu Nr. 260 patvirtintų Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių 71.1, 74.7, 75.3, 76.7 punktai). Dėl išdėstyto, aplinkybė, kad automobilio eismo įvykio metu atsakovė R. T. nebuvo faktinė automobilio naudotoja ir šio automobilio valdytoja, nėra teisiniu pagrindu pateiktą ieškinį laikyti nepagrįstu. Atsakovės nurodomas automobilio pirkimo pardavimo sandoris, nesant jo teisinės registracijos įstatymo nustatyta tvarka, galioja šalims, tačiau neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais (CK 1.75 str. 2 d.).

6Apeliaciniu skundu atsakovė R. T. prašo panaikinti 2010-07-28 Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl solidariosios atsakomybės taikymo jos atžvilgiu ir visas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovo S. M.. Apeliaciniam skundui pagrįsti nurodė, kad teismas sprendime neneigė, kad 2008-08-07 automobilio Audi 80, valst. Nr. ženklas 734, pirkimo-pardavimo sutartimi ir priėmimo-perdavimo aktu įformintas nuosavybės teisės perėjimas yra teisėtas pagrindas S. M. valdyti, naudoti ir disponuoti minėta transporto priemone LR CK 4.37 str. nustatyta tvarka savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo daiktų perdavimo momento (LR CK 4.49 str. 1 d.). Automobilio perdavimo faktas patvirtina, kad R. T. jo nebevaldo, absoliučią automobilio nuosavybės teisę įgyvendina S. M.. CK 1.75 str. nustatyta, kad, jei įstatymas nustato tam tikrų sandorių teisinę registraciją, tai sudarytas sandoris galioja nuo įstatyme ar šalių susitarime nurodyto momento, išskyrus atvejus, kai CK nustato, kad sandoris įsigalioja tik įregistruotas atitinkamame registre. „Įstatymas“ neapima Vyriausybės nutarimų ir kitų valstybės institucijų teisės aktų. Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad privalomą transporto priemonių sandorių teisinę registraciją numato LR Vidaus reikalų ministro 2001-05-25 įsakymu Nr. 260 patvirtintos Kelių transporto priemonių registravimo taisyklės. Kadangi jos nėra įstatymas, tai nepatenka į CK 1.75 str. reguliavimo sritį ir todėl transporto priemonių registracijai jos negali būti taikomos. Be to, tiek minėtos taisyklės, tiek Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas numato ne sandorių, o daiktų registraciją. CK 6.393 str. 3 d. nustato, kad prieš trečiuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (27 str. 3 d.) nustato, kad transporto priemonės, priekabos registruojamos LR kelių transporto priemonių registre arba LR Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre. Šioje teisės normoje nėra nurodyta, kad registre turi būti registruojami sandoriai dėl transporto priemonių. Tokiu atveju, ginčo šalims negali būti taikoma LR CK 1.75 str. 2 d., kuri nurodo, kad neįregistravusios sandorio šalys, negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis. Parduodant transporto priemonę S. M. žinojo, kad automobilis yra techniškai netvarkingas ir nevažiuojantis ir jo naudoti pagal tikslinę paskirtį negalima. Tačiau tai nepaneigė atsakovės R. T. teisės parduoti nevažiuojantį automobilį kaip daiktą. Nebūdama parduoto automobilio savininke ar teisėta valdytoja, R. T. negalėjo prognozuoti, kad S. M. pradės automobilį eksploatuoti ir valdyti pagal jo paskirtį ir neturėjo jokio intereso drausti automobilį kito asmens naudai. Nesilaikęs visų įstatyminių reikalavimų, privalomų transporto priemonės dalyvavimui viešajame eisme, S. M. veikė išimtinai savo rizika ir atsakomybe. CK 6.270 str. 1 d. numato, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios arba didelio neatsargumo. Atsakomybė šiuo atveju atsiranda už patį žalos padarymo faktą, nesiejant su teisinės pareigos pažeidimu ir žalą padariusio asmens kalte. Ginčo situacijos faktinės aplinkybės patvirtina tik S. M. atsakomybę dėl eismo įvykio metu padarytos žalos: eismo įvykio metu jis buvo automobilio valdytojas, autoavarijos metu nukentėjusiam asmeniui padaryta žala buvo tiesioginis automobilio valdytojo, sukėlusio eismo įvykį, veiksmų padarinys. Civilinė atsakomybė tokiomis sąlygomis atsiranda kaip didesnio pavojaus šaltinio veiklos rezultatas, t. y. tiesiogiai veikiant ir sukeliant neigiamas žalingas pasekmes didesnio pavojaus šaltinio pavojingomis aplinkiniams savybėmis. Automobilio Audi 80, Nr. ( - ) valdymo, kaip veiklos, susijusios su didesniu pavojumi aplinkiniams asmenims, numatytos CK 6.270 str., R. T. nebevykdo nuo tada, kai teisėtu pagrindu transporto priemonę nuosavybės teise perdavė S. M.. Atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, neprotinga, kad R. T. yra atsakinga už padarytą žalą, nes tokiu atveju apeliantė yra baudžiama tik už transporto priemonės neperregistravimą (2 t., b. l. 3-5).

7Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010-07-28 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nesutinka su tuo, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutartimis ir priėmimo-perdavimo aktu įformintas nuosavybės teisės perėjimas yra teisėtas pagrindas S. M. valdyti, naudoti ir disponuoti minėta transporto priemonę. Kadangi transporto priemonė yra vienas iš didesnio pavojaus šaltinių, jai įsigyti bei parduoti teisės aktai numato specialius reikalavimus. LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 str. nustato, kad dalyvauti viešajame eisme LR leidžiama tik nustatyta tvarka įregistruotoms transporto priemonėms. Transporto priemonių, jų savininkų ir/ar naudotojų duomenis registruoja, registravimo dokumentus išduoda bei registravimo duomenis tvarko VĮ „Regitra“ (Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių 4 p.). Šių taisyklių 71.1 punkte nustatyta, kad, pasikeitus transporto priemonės valdytojui, registravimo duomenys turi būti pakeisti. Taigi, transporto savininkas yra tas asmuo, kuris registruotas VĮ „Regitra“. VĮ „Regitra“ 2008-09-28 duomenimis transporto priemonės Audi 80, valst. Nr. ženklas ( - ), savininke buvo R. T.. CK 4.254 str. 1 d. nustato, kad viešame registre turi būti registruojami sandoriai bei sprendimai, kuriais keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės. Pagal CK 4.262 str., įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Todėl atsakovė R. T., norėdamas perkelti riziką, susijusią su didesnio pavojaus šaltinio naudojimu, kitam asmeniui, privalėjo tinkamai įforminti didesnio pavojaus šaltinio perdavimo faktą. Pagal CK 1.75 str. 2 d., neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remiantis kitais įrodymais. Nesutinka su apeliantės teiginiu, kad CK 1.75 str. nuostatos negalėjo būti taikomos šioje byloje, kadangi Kelių transporto priemonių registravimo taisyklės nėra įstatymas bei kad tiek šios Taisyklės, tiek Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas numato ne sandorių, o daiktų registraciją. Transporto priemonių privalomas registravimas VĮ „Regitra“ numatytas minėto Įstatymo 27 str. Registravimo tvarka yra detalizuota minėto įstatymo pagrindu priimtose ir Vyraiusybės nutarimu patvirtintose Taisyklėse, kurių 60.6 punkte nustatyta, kad registruojant transporto priemonę VĮ „Regitra“ privaloma pateikti transporto priemonės įsigijimą patvirtinantį dokumentą. Taigi, VĮ „Regitra“ registruoja tiek transporto priemones, tiek jų savininkų, tiek naudotojų duomenis bei saugo sandorius patvirtinančius dokumentus. Todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad VĮ „Regitra“ registruojami tik daiktai, nes registruojami visi su jais susiję juridiniai faktai. Apie pasikeitusį automobilio savininką apeliantė VĮ „Regitra“ tinkamai neinformavo ir transporto priemonės pardavimo tinkami neįregistravo. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str., transporto priemonės savininko pareiga drausti jam priklausančią transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota, bei nenaudoti pačiam ir neleisti naudotis kitiems asmenims nedrausta transporto priemone. Apeliantė techniškai netvarkingą ir neapdraustą priemonę perdavė S. M.. Todėl šie jos neteisėti veiksmai lemia solidariąją atsakomybę kartu su S. M. pagal ieškinį. Be to, Įstatymo 4 str. įtvirtinta prievolė apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu numatyta transporto priemonės savininkui, o ne vairuotojui. Todėl eismo įvykio kaltininkui ir apeliantei kilo pareiga solidariai atlyginti neapdrausta transporto priemone padarytą žalą (2 t., b. l. 14-18).

8Apeliacinis skundas tenkintinas. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 28 d. sprendimas keistinas: ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies; teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovės R. T. solidariai priteistas nuostolių atlyginimas, palūkanos, bylinėjimo išlaidos ieškovui ir valstybei naikintina ir ieškinys jos atžvilgiu atmestinas; iš atsakovo S. M. padidintinas ieškovui ir valstybei priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dydis (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

9Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą civiliniame procese (CPK 176 str. - 185 str.), todėl nepilnai nustatė reikšmingas teisingam šio ginčo išsprendimui faktines aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, dėl ko priėmė iš dalies nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą ieškinį tenkinti visiškai atsakovės R. T. atžvilgiu (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

10Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad Vilniaus rajone 2008-09-28 dėl atsakovo S. M., vairavusio transporto priemonę AUDI 80, valst. Nr. ženklas ( - ), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta S. Z. priklausanti transporto priemonė OPEL VECTRA, valst. Nr. ženklas ( - ) (1 t., b. l. 26-51). Automobilis Audi 80, valst. Nr. ženklas ( - ), autoįvykio metu buvo įregistruotas R. T. vardu (1 t., b. l. 28, 88). Minėta transporto priemonė autoįvykio metu buvo neapdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme įtvirtintą teisinį reglamentavimą tuo atveju, kai žala padaroma neapdrausta transporto priemone, draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmoka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (Įstatymo 17 str. 1 d. 1 p.). UABD „Industrijos garantas“, vykdydama 2002-03-29 Paslaugų teikimo sutarties Nr. 9 nuostatas bei veikdama ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl OPEL VECTRA, valst. Nr. ženklas 734, apgadinimo ir išmokėjo 9502,15 Lt padarytos žalos dydžio išmoką, o ieškovas, vykdydamas šios sutarties 2.1.3 p. nuostatas, UADB „Industrijos garantas“ kompensavo išmokėtą 9052,15 Lt išmoką (1 t., b. l. 51-59). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 str. 1 d. nustatyta, kad Biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 d. 1 p. Todėl Įstatyme suteikta Biurui teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.

11Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovo nuostoliai atsirado dėl autoįvykio, kilusio dėl atsakovo S. M. kaltės šiam vairuojant nepadraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu automobilį AUDI 80, valst. Nr. ženklas ( - ). Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, transporto priemonė, kaip didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams, lemia jos valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir atitinkamus reikalavimus jas eksploatuojant. Privalomai transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudžiama kiekviena privaloma registruoti motorinė transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir ji draudžiama tol, kol yra įregistruota (Įstatymo 4 str. 1 d.). Įstatyme nustatyta, kad sudaryti draudimo sutartį yra transporto priemonės savininko pareiga. Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą panašaus pobūdžio sutartį, už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo (Įstatymo 4 str. 2 d.). Įstatymo 4 str. 3 d. nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės.

12Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2010-10-07 nutartyje Nr. 3K-7-300/2010 aiškindama Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas ir jų taikymą, nurodė, kad šiame Įstatyme Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui suteikta teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad asmuo, įregistruotas registre automobilio savininku, teigdamas, kad yra pardavęs automobilį kitam asmeniui, kuris turi pareigą grąžinti Biurui šio nukentėjusiam trečiajam asmeniui išmokėtą draudimo išmoką, gali gintis sandorio sudarymo faktu ir turi siekti, kad į bylos nagrinėjimą būtų įtraukta kita sandorio šalis ir pateikti įrodymus, patvirtinančius automobilio pardavimą. Šioje byloje atsakovė pateikė į bylą 2008-08-07 pirkimo-pardavimo sutartį ir automobilio perdavimo-priėmimo aktą, sudarytus su atsakovu S. M., pagal kuriuos ji pardavė jos vardu VĮ „Regitra“ įregistruotą automobilį AUDI 80, valst. Nr. ženklas ( - ), atsakovui S. M.. Šioje byloje atsakovu į bylą įtrauktas automobilio pirkėjas S. M., kuris visiškai pripažįsta, kad automobilį iš atsakovės R. T. tikrai nupirko, kad yra kaltas dėl žalos padarymo ir ieškinį visiškai pripažįsta (1 t., b. l. 77-78). Atsakovas neginčijo apeliantės argumentų, kad jam buvo pranešta, kad automobilis yra techniškai netvarkingas ir nevažiuojantis, kad jo naudoti pagal tikslinę paskirtį negalima bei kad buvo sutarta, jog atlikus remontą automobilis bus apdraustas bei atlikti jo registravimo veiksmai. Teisėjų kolegijos nuomone, virš minėti rašytiniai įrodymai bei sandorio šalių paaiškinimai apie automobilio pardavimą yra pakankami išvadai, jog automobilio savininku žalos padarymo metu ne atsakovė R. T., o atsakovas S. M., kuris ir yra atsakingas ieškovui dėl draudimo išmokos grąžinimo, nes tapus automobilio savininku ir valdytoju minėtos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu jam ir teko pareiga laikytis visų įstatyminių reikalavimų, privalomų transporto priemonės dalyvavimui viešąjame eisme, tame tarpe – ir sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, o to nepadaręs jis veikė išimtinai savo rizika ir atsakomybe (CK 6.270 str., 1 t., b. l. 73-74, 105-106). Todėl apeliantė apeliaciniame skunde pagrįstai teigia, kad jai nekilo pareiga drausti automobilį, kadangi 2008-08-07 pirkimo-pardavimo aktu įformintas nuosavybės teisės perėjimas, ir tai yra teisėtas pagrindas atsakovui S. M. valdyti, naudoti ir disponuoti minėta transporto priemonę (CK 4.37 str.).

13Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2010-11-10 nutartyje Nr. 3K-7-309/2010 dėl CK 1.75 str. 1 d. nuostatų sisteminio aiškinimo konstatavo, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas nereglamentuoja transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutarčių privalomo registravimo, o jo 2 str. 32 d., nustatanti motorinių transporto priemonių registravimą, nenustato reikalavimo privalomai įregistruoti transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį. Minėtoje nutartyje taip pat konstatuota, kad Įstatymo normų analizė leidžia daryti išvadą, kad automobilio pirkimo–pardavimo sutarties registravimo (juolab privalomo) nenustatyta ir kitose jo normose, t. y. Įstatymo 25 str. 2 d., 27 str. 1 d., 3 d., o taip pat Vyriausybės 2005-11-28 nutarimu Nr. 1286 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro nuostatų 3, 4 punktuose bei kad Kelių transporto priemonių registravimo taisyklėse nustatyto reikalavimo pateikti atitinkamą nuosavybės teisės į transporto priemonę perdavimo dokumentą negalima sutapatinti su CK 1.75 str. 1 d. nustatytu reglamentavimu, kad privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją gali nustatyti įstatymas, nes Taisyklės yra poįstatyminis aktas ir juo negali būti pakeistas įstatyme nustatytas reglamentavimas. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliantės teiginiu, kad CK 1.75 straipsnio nuostatos negalėjo būti taikomos šioje civilinėje byloje, nes minėtos Taisyklės nėra įstatymas bei kad tiek Taisyklės, tiek Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas numato ne sandorių, bet daiktų registraciją.

14Dėl išdėstytų argumentų ir motyvų darytina išvada, kad atsakovei R. T., kurios vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodžius, kad ji automobilį yra pardavusi, automobilio savininku turi būti laikomas jį pirkęs asmuo atsakovas S. M., nepriklausomai nuo to, ar jis automobilį įregistravo ar neįregistravo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas be pakankamo pagrindo padarė išvadą, kad byloje yra įrodytos ir atsakovės R. T. civilinės atsakomybės sąlygos bei iš jos priteisė nuostolių atlyginimą.

15Kadangi priimamas sprendimas ieškovo ieškinį atsakovės R. T. atžvilgiu atmesti, tai iš atsakovo S. M., kurio atžvilgiu ieškinys tenkinamas visiškai, priteisiamo ieškovui žyminio mokesčio dydis padidintinas iki 285 Lt, o išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei – iki 73 Lt (1 t., b. l. 1, 2, 66, CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str.).

16Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas, iš ieškovo apeliantei priteisiamas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis, o valstybei - išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu (2 t., b. l. 6, 11 CPK 88 str. 3 p., CPK 93 str. 1 d., 96 str.).

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 3 p.,

Nutarė

18Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 28 d. sprendimą pakeisti.

19Ieškinį tenkinti iš dalies. Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovės R. T. (a. k. ( - ) ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui priteista 9502,15 Lt nuostoliams atlyginti, 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2010-03-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei subsidiariai priteista 142,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, o valstybei priteista 36,58 Lt bylinėjimosi išlaidų.

20Iš atsakovo S. M. (a. k. ( - ) priteistų bylinėjimosi išlaidų ieškovui Lietuvos Respublikos transportų priemonių draudikų biurui dydį nuo 142,50 Lt padidinti iki 285 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt penkių) Lt, o valstybei priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dydį padidinti 36,58 Lt iki 73 (septyniasdešimt trijų) Lt.

21Atsakovės R. T. atžvilgiu ieškinį atmesti.

22Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

23Priteisti iš ieškovo LR Transporto priemonių draudikų biuro (į. k. 125709291) atsakovei R. T. (a. k. ( - ) 285 (du šimtus aštuoniasdešimt penkis) Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, o valstybei – 9 (devynis) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. Ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų S. M. ir R. T. 9502,15 Lt... 5. Rokiškio rajono apylinkės teismas 2010-07-28 sprendimu ieškinį tenkino... 6. Apeliaciniu skundu atsakovė R. T. prašo panaikinti 2010-07-28 Rokiškio... 7. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo Rokiškio rajono apylinkės... 8. Apeliacinis skundas tenkintinas. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m.... 9. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė... 10. Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad Vilniaus rajone 2008-09-28... 11. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovo nuostoliai atsirado dėl autoįvykio,... 12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 13. Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2010-11-10... 14. Dėl išdėstytų argumentų ir motyvų darytina išvada, kad atsakovei R. T.,... 15. Kadangi priimamas sprendimas ieškovo ieškinį atsakovės R. T. atžvilgiu... 16. Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas, iš ieškovo apeliantei priteisiamas... 17. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 3 p.,... 18. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 28 d. sprendimą pakeisti.... 19. Ieškinį tenkinti iš dalies. Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš... 20. Iš atsakovo S. M. (a. k. ( - ) priteistų bylinėjimosi išlaidų ieškovui... 21. Atsakovės R. T. atžvilgiu ieškinį atmesti.... 22. Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.... 23. Priteisti iš ieškovo LR Transporto priemonių draudikų biuro (į. k....