Byla 2KT-123/2012
Dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nušalinimo civilinėje byloje Nr. 2-2015-129/2012

1L.e. Vilniaus apygardos teismo pirmininko pareigas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Alma Urbanavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo T. M. pareiškimą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nušalinimo civilinėje byloje Nr. 2-2015-129/2012,

Nustatė

2Vilniaus apygardos teisme 2012 m. birželio 26 d. gauta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-2015-129/2012 pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovei Z. C. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išvadą byloje teikiant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui, kurioje 2012-06-21 gautas ieškovo T. M. pareiškimas dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nušalinimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui. Ieškovas T. M. pareiškime nurodo, kad teisėja Birutė Plikynienė po ieškinio trūkumų pašalinimo priėmė ieškinį ir taikė laikinąsias apsaugos priemones, tačiau, pasikeitus teismo sudėčiai ir bylą perdavus nagrinėti teisėjai Bronislavai Todesienei, ši teisėja 2011 m. liepos 25 d. nutartimi nustatė naujus ieškinio trūkumus, kuriuos pašalinus, 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartimi nusprendė, kad trūkumai ištaisyti. Po parengiamojo teismo posėdžio 2011 m. gruodžio 20 d. nutartimi teismas vėl nustatė terminą trūkumams pašalinti. Ieškovas, nesutikdamas su tokia nutartimi, ją apskundė, tačiau Vilniaus apygardos teismas nutartį paliko nepakeistą. Patikslinęs ieškinį, ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau teismas, pažeisdamas CPK 148 straipsnyje numatytus terminus, nuo 2012-05-25 iki 2012-06-20 šio klausimo net nesvarstė. 2012-06-11 ieškovas dar kartą prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau 2012-06-20, paskambinęs teisėjai, sužinojo, kad teismas net nesiruošia spręsti šio klausimo per CPK 148 straipsnyje įtvirtintus terminus. Teismas dar 2011-11-15 nusprendė prieš išduodamas Briuselio IIa reglamento 42 str. pažymėjimą, apklausti šalių sūnų, tačiau iki šiol nėra imtasi jokių veiksmų atlikti tokią vaiko apklausą. Šis teismo delsimas sudaro sąlygas atsakovei sistemingai pažeidinėti 2011 m. balandžio 28 d. nutartį. Dėl šių priežasčių ieškovas mano, jog bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija elgiasi šališkai ir pažeidinėja ieškovo bei jo mažamečio sūnaus procesines teises, vaiko interesus. Ieškovas teigia, kad patyrusi teisėja Bronislava Todesienė tikrai žino CPK nustatytus terminus, tačiau jų nesilaiko dėl neigiamo nusistatymo ieškovo atžvilgiu, nes yra šališka. Nurodo, jog teismui galimai neteisėtą įtaką daro atsakovės atstovas advokatas V. M., dėl kurio neteisėtų veiksmų, veikiant grupėje su antstolio padėjėju G. N. ir antstoliu V. M., susijusių su melagingos informacijos pateikimu ir dokumentų klastojimu, vyksta ikiteisminis tyrimas. Ieškovas tvirtina, kad teisėjų kolegija yra šališka ir negali bešališkai ir teisingai spręsti skyrybų ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimų, o teismas akivaizdžiai negali ar nenori sudrausminti CPK normas pažeidinėjančios teisėjos Bronislavos Todesienės, todėl bylos išnagrinėjimas šiame teisme yra neįmanomas.

3Pareiškimas dėl teismo nušalinimo netenkintinas.

4Asmens teisė ginti savo pažeistas ar ginčijamas teises, ar teisėtus interesus nepriklausomame ir nešališkame teisme, susijusi su teise pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui (teismui). Ši teisė numatyta, atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, kuris nurodo, jog kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Pagal CPK 64 straipsnį teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalintas, jeigu jis tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nei vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

5Ieškovas T. M. galimą teismo šališkumą grindžia iš esmės teismo procesiniais veiksmais byloje. Bylos duomenys atitinka ieškovo teiginius, jog teismas kelis kartus įpareigojo jį pašalinti ieškinio trūkumus. Iš bylos nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartimi teisėja Birutė Plikynienė nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Bylą perdavus nagrinėti teisėjai Bronislavai Todesienei, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 25 d. nutartimi nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Po parengiamojo teismo posėdžio priimta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 20 d. nutartis dėl ieškinio trūkumų šalinimo. Pažymėtina, kad civilinį procesą reglamentuojančios teisės normos nedraudžia teismui daugiau nei vieną kartą nustatyti terminą ieškinio trūkumams šalinti, tuo labiau, kad trūkumai gali paaiškėti jau priėmus ieškinį ir/ar pasikeitus faktinėms bylos aplinkybėms, turinčioms esminės reikšmės bylos nagrinėjimui. Iš CPK 296 straipsnio 2 dalies seka, kad bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjus, jog ieškinys neatitinka jam keliamų reikalavimų, teismas privalo nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, o ieškovui neįvykdžius tokio teismo įpareigojimo, ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad, priėmus ieškinį, į bylą nuolat pateikiama naujų dokumentų, turinčių esminę reikšmę bylos nagrinėjimui, pirmiausia dėl užsienio valstybėje atsakovės pradėto teisminio proceso. Į bylą nuolat pateikiami dokumentai sudaro pagrindą teismui spręsti ne tik teismingumo, bet ir taikytinos teisės klausimą. Atsižvelgiant į bylos pobūdį, jos sudėtingumą ir, rengiantis bylos nagrinėjimui, iškylančias naujas aplinkybes, teismas privalo reaguoti į kintančią situaciją, todėl teismo veiksmai, pakartotinai nustatant terminą ieškinio trūkumams pašalinti, rodo ne teismo galimą šališkumą, tačiau teismo siekį tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, kas leistų priimti byloje teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Pažymėtina, kad teismai, spręsdami teisėjų (teismo) nušalinimo klausimą, ne kartą yra pabrėžę, jog aplinkybė, kad šalis reiškia nesutikimą su bylą nagrinėjančio teisėjo procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo nešališkumu. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta teismų instancinė sistema garantuoja asmenims teisę skųsti galimai neteisėtus ir nepagrįstus teismų procesinius sprendimus bei padeda iki minimumo sumažinti žemesnės instancijos teismų daromas faktines arba teisines klaidas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, suinteresuotas asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis.

6Ieškovas teigia, jog teismas yra šališkas, nes vilkina prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą. Iš bylos nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta su ieškovu. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartimi ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (laikinai apriboti atsakovės motinystės teises, įpareigojant nedelsiant sugrąžinti vaiką bei dokumentus ieškovui) atmestas. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 26 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (įpareigoti atsakovę nedelsiant sugrąžinti sūnų ir įpareigojant ieškovą pasiimti sūnų iš asmenų, pas kuriuos jis šiuo metu neteisėtai laikomas). Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme 2012-04-17, 2012-05-02 gautuose ieškovo procesiniuose dokumentuose prašoma taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo atveju teismas nusprendė, jog yra būtina gauti atsakovės bei išvadą byloje duodančios institucijos atsiliepimus. 2012-06-11 gautas atsakovės prašymas dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Teisėjos rezoliucija prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių nuspręsta nagrinėti 2012 m. liepos 3 d. teismo posėdyje. Sutiktina su ieškovo argumentais, jog teismas per tris darbo dienas neišsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo, taip formaliai pažeisdamas CPK 147 straipsnyje nustatytą prašymo išnagrinėjimo terminą, tačiau toks teismo delsimas iš esmės yra pateisinamas, atsižvelgiant į tai, kad byloje ne kartą buvo sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, tuo labiau, kad byloje naujai paaiškėjusios aplinkybės apskritai kelia abejonių dėl nagrinėjamos bylos teismingumo. Atsižvelgiant į aplinkybių visumą, konstatuotina, kad formaliai teismo pradelstas CPK 147 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų darbo dienų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjimo terminas, savaime nesudaro pagrindo, nesant kitų įrodymų, abejoti bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nešališkumu.

7Ieškovo nurodytos aplinkybės dėl pokalbio telefonu su teisėja Bronislava Todesiene negali būti laikomos objektyviomis, nes nėra užfiksuoti konkretūs teisėjos teiginiai (pasisakymai), kurie galėtų kelti abejonių dėl šios teisėjos nešališkumo.

8Iš ieškovo pareiškimo turinio matyti, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nušalinimas grindžiamas iš esmės vien teisėjos Bronislavos Todesienės veiksmais byloje. Vien ieškovo argumentas, jog teismas (teismo pirmininkas Stanislovas Juocevičius) nesiima priemonių sudrausminti teisėją Bronislavą Todesienę, nesudaro pagrindo pripažinti, jog visi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjai yra šališki, todėl negali nagrinėti šios bylos.

9Ieškovo argumentai dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo šališkumo, įskaitant tariamą advokato V. M. poveikį teismui, pagrįsti tik prielaidomis, subjektyviu aplinkybių vertinimu, o ne objektyviais faktais, galinčiais kelti pagrįstų ir protingų abejonių dėl teismo nešališkumo. Pažymėtina, kad nors įstatymas nenustato baigtinio aplinkybių, keliančių abejonių dėl teisėjo nešališkumo, sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teismo) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais ar prielaidomis. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teismo) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui (teisėjui), kuris pagal teisės aktų nustatytas taisykles turi nagrinėti bylą, o tam teisėjui, kurį pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais.

10Atkreiptinas dėmesys, jog civilinei bylai nagrinėti sudaryta trijų teisėjų kolegija. Vertinant ieškovo teisę į nešališką teismą subjektyviuoju aspektu, nenustatyta, kad bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija turėtų išankstinį nusistatymą ar būtų tendencinga nagrinėjamoje byloje.

11Teisėjo (teismo) nušalinimo teisės įgyvendinimas civilinio proceso įstatymo yra siejamas su absoliučių nušalinimo pagrindų, įtvirtintų CPK 65 straipsnyje, bei CPK 66 straipsnyje nurodytų kitų teisėjo nušalinimo pagrindų egzistavimu. Nagrinėjamu atveju, šių pagrindų nenustatyta. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028). Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju, ieškovo T. M. pareikštas nušalinimas yra nepagrįstas, kadangi nepateikta pakankamai svarių argumentų, kurie objektyviam stebėtojui galėtų kelti pagrįstų abejonių dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjų nešališkumo. Esant tokiai situacijai, nėra pagrindo tenkinti pareiškimo dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo visų teisėjų nušalinimo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo perduoti šią bylą nagrinėti kitam apylinkės teismui.

12Vadovaudamasis CPK 64 – 66 straipsniais, 69 straipsnio 1 dalimi, teismas

Nutarė

13Ieškovo T. M. pareiškimo dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-2015-129/2012 nagrinėjimo netenkinti.

14Nutartis neskundžiama.

15L.e. Vilniaus apygardos teismo pirmininko pareigas

16Alma Urbanavičienė

Proceso dalyviai