Byla 2-1331-792/2015
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys BTA I. C.“ SE, veikianti per „BTA I. C.” SE filialą Lietuvoje, A. M

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Dovilei Basytei, dalyvaujant ieškovo UAB „Logfina“ direktoriui V. G., atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui Giedriui Tunkevičiui, atsakovui V. J., trečiajam asmeniui A. M., vertėjai Vidai Rimkienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Logfina“ ieškinį atsakovams V. J., AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys BTA I. C.“ SE, veikianti per „BTA I. C.” SE filialą Lietuvoje, A. M.,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams, kuriuo prašo priteisti solidariai iš atsakovų 29098,50 Lt žalos atlyginimo, patirtus nuostolius, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog UAB „Logfina“ ir AB „Lietuvos draudimas“ 2013-09-07 sudarė transporto priemonės Volvo XC90, valst. Nr. ( - ) privalomojo civilinio draudimo ir Kasko draudimo sutartis. 2014-07-15 automobilis Volvo XC90, valst. Nr. ( - ) kurį vairavo A. M., taip pat kartu važiavo ir I. G., pateko į eismo įvykį. Dėl transporto priemonių susidūrimo kaltę pripažino Mersedes-Benz ML400, vals. Nr. ( - ) vairuotojas V. J.. Vairuotojams užpildžius eismo įvykio deklaraciją ir susisiekus su draudimu buvo užsakyta techninė pagalba transporto priemonėms išgabenti iš eismo įvykio vietos, nes patys automobiliai važiuoti nebegalėjo. Teigia, jog ne kartą kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ su prašymu atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą. atstatyti dėl V. J. kaltės įvykusio eismo įvykio, UAB „Logfina“ turtui padarytos žalos. Tačiau atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ minėtą eismo įvykį pripažino nedraudžiamuoju ir atsisakė mokėti draudimo išmoką. Mano, jog draudiko atsisakymas įvykį pripažinti draudiminiu bei atsisakymas išmokėti išmoką yra nepagrįsti. Nurodo, jog automobilio Volvo XC90 vertė eismo įvykio dieną, įvertinant nusidėvėjimą, buvo 48752,50 Lt. Po eismo įvykio automobilis Volvo XC90 buvo parduotas už 19654,00 Lt, todėl ieškovė patyrė 29098,50 Lt žalą, kurią ir prašo priteisti solidariai iš atsakovų. Pažymi, jog atsakovui V. J. taip pat kyla civilinė atsakomybė, nes egzistuoja visos jai atsirasti būtinos sąlygos. Kartu nurodo, jog išsinuomavo lengvąjį automobilį, nuomotojui įsipareigojo mokėti po 500 litų per mėnesį automobilio nuomos mokestį. Teigia, jog šis mokestis laikytinas jo nuostoliais, kurie taip pat priteistini iš atsakovų.

3Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti. Teigia, jog ypač kruopščiai atlikus eismo įvykio tyrimą buvo padaryta išvada, kad automobiliai Volvo XC90, valst. Nr. ( - ) ir MB ML 400, valst. Nr. ( - ), buvo sugadinti ne vairuotojų A. M. ir V. J. nurodomomis, bet kitomis aplinkybėmis, todėl įvykis pripažintas nedraudžiamuoju ir pagrįstai atsisakyta išmokėti draudimo išmoką. Kartu nurodo, jog nepagrįstas reikalavimas atlyginti automobilio nuomos išlaidas, kadangi draudimo sutartis nenumato draudiko pareigos atlyginti kito automobilio nuomos išlaidas, nėra priežastinio ryšio tarp draudimo sutarties vykdymo/nevykdymo ir kito automobilio nuomos, be to, toks ieškovo elgesys neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

4Atsakovas V. J. su ieškiniu sutinka iš dalies – su ieškinio reikalavimais jo atžvilgiu nesutinka ir prašo juos atmesti, o reikalavimus priteisti iš draudiko draudimo išmokas prašo tenkinti. Teigia, jog ieškovas neturi į jį jokių reikalavimo teisių, kadangi jo valdyta transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Be to, kita eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė buvo apdrausta Kasko draudimu. Teigia, jog pareiga atlyginti eismo įvykio metu patirtą žalą tenka tik draudikui.

5Trečiasis asmuo BTA I. C.“ SE, veikianti per „BTA I. C.” SE filialą Lietuvoje, atsiliepimu prašė ieškinį atmesti.

6Ieškinys tenkintinas iš dalies.

7Byloje šalių paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad UAB „Logfina“ ir AB „Lietuvos draudimas“ 2013-09-07 sudarė transporto priemonės Volvo XC90, valst. Nr. ( - ) privalomojo civilinio draudimo Nr. LT/AEC1698307 ir Kasko Nr. TAI257063445 draudimo sutartis. 2014-07-15 automobilis Volvo XC90, valst. Nr. ( - ) kurį vairavo A. M., taip pat kartu važiavo I. G., pateko į eismo įvykį Klaipėdos rajone, už Sakučių kaimo, automobiliui Mersedes-Benz ML400, valst. Nr. ( - ), kurį vairavo V. J., išvažiavus iš šalutinio kelio nepraleidus pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės Volvo XC90. Transporto priemonių susidūrimo metu vairuotojai A. M. ir V. J. bei keleivis I. G. nenukentėjo. Dėl transporto priemonių susidūrimo kaltę pripažino Mersedes-Benz ML400, valst. Nr. ( - ), vairuotojas V. J.. Vairuotojams užpildžius eismo įvykio deklaraciją ir susisiekus su draudimu buvo užsakyta techninė pagalba transporto priemonėms išgabenti iš eismo įvykio vietos, nes patys automobiliai važiuoti nebegalėjo. UAB „Logfina“ kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, AB „Lietuvos draudimas“ pranešė ieškovui, jog įvertinęs įvykio aplinkybes atsisako mokėti draudimo išmoką, kadangi įvykis laikomas nedraudžiamuoju, nes transporto priemonė sunaikinta kitomis aplinkybėmis nei nurodyta pateiktoje medžiagoje. AB „Lietuvos draudimas“ 2014-08-01 ekspertinėje pažymoje Nr. 1484322 žalų tyrimo ekspertas M. S. nurodė, jog „Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą galima teigti, kad automobilis Volvo XC90, valst. Nr. ( - ) ir MB ML 400, valst. Nr. ( - ) buvo sugadinti ne vairuotojų A. M. ir V. J. nurodomomis, bet kitomis aplinkybėmis.“ AB „Lietuvos draudimas“ 2014-09-15 kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo įtariant sukčiavimą. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės V. K. 2015-02-09 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas, kuriame pranešimas apie įtarimą įteiktas A. M. ir V. J., nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių jų kaltę dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., padarymo.

8Teismas pažymi, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 str.). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). CPK 185 str. nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas nuostata, jog visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK3 str. 7 d.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).

9Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių draudiko pareigą išmokėti draudimo išmoką, aiškinimo ir taikymo.

10Dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju/nedraudžiamuoju

11Asmuo, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos. Draudimo funkcija yra kompensuoti draudėjo patirtą žalą, nustačius, kad ji padaryta draudimo objektui. Draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką įvykus draudiminiam įvykiui – draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 str., Draudimo įstatymo (toliau - DĮ) 2 str. 11 d.). DĮ 95 str. (aktualios ginčo santykiams redakcijos) nustatyta, jog teisę reikalauti, kad būtų išmokėta draudimo išmoka, turi draudėjas, o įstatyme ir (ar) draudimo sutartyje nustatytais atvejais – naudos gavėjas arba nukentėjęs trečiasis asmuo. Draudėjas, naudos gavėjas ir (ar) nukentėjęs trečiasis asmuo privalo pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį. Draudiko reikalavimu minėti asmenys taip pat privalo pateikti būtinus, nustatant draudimo išmokos dydį, dokumentus apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, kuriuos jie turi teisę gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Draudimo sutartyje privalo būti nurodyta, kokie dokumentai yra pateiktini draudikui (DĮ 96 str. 1 d.). Draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį (DĮ 96 str. 2 d.). Pažymėtina, jog draudikas neturi teisės:

121) išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo;

132) atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. Kartu pažymėtina jog įstatyme nustatyta būtent draudiko pareigą įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (DĮ 96 str. 7 d.).

14Nagrinėjamu atveju taip pat būtina atsižvelgti į specialaus įstatymo Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) nuostatas, kurios taikytinos sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą. TPVCAPDĮ 2 str. 3 d. nustatyta, jog draudžiamasis eismo įvykis - tai eismo įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokama išmoka. Žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo tvarka nustatyta minėto įstatymo trečiajame skirsnyje. Tais atvejais, kai eismo įvykio dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir, vadovaudamiesi Kelių eismo taisyklių nuostatomis, nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, jie turi eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems eismo dalyviams pasirašyti. TPVCAPDĮ 15 str. 1 -3 d. nustatyta, kad nukentėjęs trečiasis asmuo, norėdamas gauti išmoką iš draudiko ar Biuro, pats ar per savo atstovą per 3 darbo dienas po eismo įvykio dienos privalo raštu pranešti apie eismo įvykį atsakingam draudikui pats ar per savo atstovą privalo pateikti pretenziją dėl padarytos žalos, eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes, jei į eismo įvykio vietą nebuvo kviesta policija, taip pat pateikti informaciją ir turimus dokumentus apie kaltininką, eismo įvykio aplinkybes ir dokumentus, įrodančius per eismo įvykį padarytos žalos faktą, taip pat leisti susipažinti su dokumentais, galinčiais patvirtinti padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį. Kai žala padaryta turtui, nukentėjęs trečiasis asmuo privalo išsaugoti sugadintą transporto priemonę ar kitą turtą tokį, koks jis buvo po eismo įvykio, tol, kol jį apžiūrės atsakingo draudiko arba Biuro įgaliotas asmuo, ir suteikti galimybę draudiko ar Biuro įgaliotam asmeniui apžiūrėti sugadintą ar sunaikintą turtą. Atsakingas draudikas ar Biuras nedelsdami, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nukentėjusio trečiojo asmens rašytinio pranešimo apie eismo įvykį gavimo dienos, privalo nusiųsti įgaliotą asmenį apžiūrėti sugadintą ar sunaikintą turtą, surašyti apžiūros ataskaitą ir pateikti ją pasirašytinai susipažinti nukentėjusiam trečiajam asmeniui. Turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį. Nustatant eismo įvykio aplinkybes ir kaltininko atsakomybę, turi būti vadovaujamasi eismo įvykio dalyvių pasirašyta eismo įvykio deklaracija ar kitu eismo įvykio dalyvių pasirašytu dokumentu apie įvykio aplinkybes arba kompetentingų institucijų išduotais dokumentais apie eismo įvykio aplinkybes. Jeigu atsakingo draudiko įgaliotas asmuo neatvyko per nustatytą terminą, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę pasamdyti turto vertintoją, kad jis nustatytų turtui padarytos žalos dydį. Tokiu atveju atsakingas draudikas ar Biuras privalo atlyginti protingumo kriterijus atitinkančias nukentėjusio trečiojo asmens turėtas turto vertintojo samdymo išlaidas. Nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę savo iniciatyva ir savo lėšomis papildomai kreiptis į ekspertus dėl padarytos žalos dydžio nustatymo. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju, ginčo eismo įvykio dalyviai laikėsi įstatymu nustatytos minėtos tvarkos.

15Pagal TPVCAPDĮ 19 str. 1 ir 2 d. nustatytą išmokos mokėjimo tvarką atsakingas draudikas privalo išmokėti išmoką per 30 dienų nuo pretenzijos pateikimo dienos, o jei per šį terminą neįmanoma ištirti aplinkybių, būtinų draudžiamojo įvykio faktui ar žalos dydžiui nustatyti, išmoka mokama per 14 dienų, skaičiuojant nuo dienos, kai šias aplinkybes būtų įmanoma baigti tirti dedant reikiamas pastangas, tačiau ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pretenzijos pateikimo dienos (išskyrus atvejus, kai žalos atlyginimo nustatymas priklauso nuo sprendimo baudžiamojoje, administracinėje ar civilinėje byloje). Jei išmoka mokama priėmus sprendimą baudžiamojoje, administracinėje ar civilinėje byloje, ji turi būti sumokama per 14 dienų nuo įsiteisėjusio sprendimo, nuosprendžio ar nutarimo gavimo dienos. Minėto straipsnio 3 d. nustato, kad atsakingas draudikas, per minėtus terminus nuo pretenzijos pateikimo dienos turi pateikti motyvuotą pasiūlymą dėl išmokos mokėjimo arba privalo pateikti pagristą atsakymą ir įrodymus, atleidžiančius nuo išmokos išmokėjimo ar suteikiančius teisę sumažinti išmoką.

16Pagal minėto straipsnio 5 d. nuostatas išmoka mokama, kai yra nustatytas draudžiamojo įvykio faktas ir žalos dydis, jei teisės aktų nustatytais atvejais apie eismo įvykį buvo pranešta policijai, o nukentėjęs trečiasis asmuo pateikė atsakingam draudikui arba Biurui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, laikėsi draudiko ar Biuro nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leido draudikui susipažinti su dokumentais, galinčiais įrodyti padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį, taip pat suteikė galimybę ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį, atsižvelgdamas į šio įstatymo 15 str. nuostatas išsaugojo sugadintą transporto priemonę ar kitą turtą tokį, koks jis buvo po eismo įvykio, ir pretenziją dėl padarytos žalos pateikė per šio įstatymo 16 str. 4 d. nustatytą terminą. Jei nukentėjęs trečiasis asmuo nevykdė ar netinkamai vykdė šioje dalyje nurodytus įpareigojimus ir tai turėjo įtakos žalos padarymo aplinkybių tyrimui ar padidino žalą, draudikas ar Biuras gali sumažinti išmoką. Atvejai kai atsakingas draudikas atleidžiamas išmokos mokėjimo įvardijami TPVCPDĮ 21 str. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje nei vienas iš šiame straipsnyje išvardintų atvejų nenustatytas. Atsakovas savo poziciją dėl atsisakymo išmokėti draudimo išmoką grindžia aplinkybe, jog įvykis nedraudžiamasis ir remdamasis ekspertinės pažymos ir specialisto išvados išvadomis, teigia, kad automobiliai buvo sugadinti ne vairuotojų nurodomomis, o kitomis aplinkybėmis.

17Tačiau teismas pažymi jog byloje ginčo dėl to, kad nurodytu laiku įvyko ginčo eismo įvykis, nėra. Įrodžius eismo įvykį, CK 6.987 str., DĮ 2 str. 27 d. pagrindu draudikui atsiranda pareiga mokėti draudimo išmoką. Automobilių vairuotojų deklaracijoje nurodytos aplinkybės, neatitinkančios ekspertinės pažymos ir specialisto išvados teiginių, pačios savaime nepaneigia įvykio fakto. Byloje nėra duomenų, jog ieškovui priklausančią transporto priemonę valdęs arba kitas įvykyje dalyvavęs vairuotojas tyčia nuslėpė įvykio priežastis, arba padarė eismo įvykį, arba kitais neteisėtais būdais siekė gauti draudimo išmoką, todėl nėra ir pagrindo, tokį įvykį laikyti nedraudžiamuoju. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“, remdamasis išvadose išdėstytais neatitikimais, bandė įrodyti, jog vairuotojai tyčia inscenizavo draudimo įvykį. Atsakovo iniciatyva buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. Pareiškime atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ buvo nurodęs, jog įtaria, kad eismo dalyviai (vairuotojai A. M. ir V. J.) klastojo eismo įvykio aplinkybes siekdami gauti draudimo išmokas. Minėtas ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių A. M. ir V. J. kaltę dėl minėtų nusikalstamų veikų padarymo. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015-01-12 specialisto išvadoje Nr. 11K-243(14) (esančioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 33-1-01737-14), kuri laikytina labiausiai tikėtina dėl nešališkumo, nes atlikta ikiteisminio tyrimo metu, o ne atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ darbuotojo ar šalių užsakymu, pažymėta, kad kategoriškai spręsti pateiktą klausimą negalima, kadangi specialistui nepateikti tyrimo objektai – sugadinti automobiliai, o tirti pateiktoje medžiagoje esančių grafinių failų atvaizdų kokybė bloga ir visa apimtimi neperteikianti faktinio transporto priemonių išorinių sugadinimų ir kontaktavimo pėdsakų pobūdžio bei išsidėstymo. Specialistas pateikė tik tikėtiną išvadą, kad tirti pateiktose nuotraukose matomi automobilių išoriniai sugadinimai visa apimtimi tarpusavyje nesuderinami. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog įvykis pripažintinas draudžiamuoju, draudikas neįrodė aplinkybių, atleidžiančių jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo.

18Nagrinėjamoje byloje ieškovas žalą solidariai atlyginti reikalauja ne tik iš draudiko, t.y. AB „Lietuvos draudimas“, bet ir iš įvykio kaltininko V. J.. Minėtas ieškovo reikalavimas atsakovui V. J. yra nepagrįstas ir atmestinas dėl tokių priežasčių. Pirma, V. J. valdyta transporto priemonė Mersedes-Benz ML400, valst. Nr. ( - ), buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, be to, dėl minėtos transporto priemonės buvo sudaryta ir Kasko draudimo sutartis su AB „Lietuvos draudimas“. Kita transporto priemonė - Volvo XC90, valst. Nr. ( - ) taip pat buvo apdrausta Kasko draudimu. Apdraudus transporto priemonę Kasko draudimu, eismo įvykio metu nukentėjęs valdytojas, turi teisę rinktis – į kurią bendrovę kreiptis dėl žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į draudiką AB „Lietuvos draudimas“, be to, atsakovo V. J. transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, todėl pareigą atlyginti eismo įvykio metu patirtą žalą turi būtent minėtas draudikas. Antra, ieškovas reikalauja solidarios atsakovų atsakomybės, tačiau solidarioji atsakomybė galima, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu, kaip nustatyta CK 6.6 str. 3 d., 6.279 str. 1 d. Nagrinėjamu atveju tarp AB „Lietuvos draudimas“ ir V. J. nėra jokių veiksmų bendrumo, kadangi skirtingi civilinės atsakomybės pagrindai (AB „Lietuvos draudimas“ atveju – atsakomybė kildinama iš sutartinių santykių, V. J. atveju – iš delikto).

19Dėl draudimo išmokos dydžio

20Nagrinėjamoje byloje atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ neginčijo draudimo išmokos dydžio, apsiribodamas nurodymu, jog įvykis pripažintinas nedraudžiamuoju, todėl atsisakytina mokėti draudimo išmoką.

21Iš byloje esančios buhalterinės pažymos nustatyta, jog transporto priemonės Volvo XC90, valst. Nr. ( - ) vertė, įvertinant nusidėvėjimą, buvo 48752,50 Lt. Po eismo įvykio minėtas automobilis buvo parduotas už 19654,00 Lt. Byloje nesant kitų duomenų, teismas neturi pagrindo netikėti ieškovo teiginiais, todėl ieškovui UAB „Logfina“ iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteistina 8427,51 Eur (29098,50 Lt) draudimo išmoka (48752,50 – 19654,00 Lt = 29098,50 Lt).

22Kai abi sutarties šalys yra juridiniai asmenys, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 2 d.). Todėl ieškovei priteistinos palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.).

23Dėl nuostolių atlyginimo

24Nagrinėjamoje byloje ieškovė teigia, jog vietoje sugadintos transporto priemonės Volvo XC90, valst. Nr. ( - ) išsinuomavo kitą transporto priemonę ir prašo atlyginti jos nuomos išlaidas.

25CK 6.247 str. nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Remiantis teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2006; 2007-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007) priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai svarstoma, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai svarstoma, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Tam, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, būtina analizuoti šalių veiksmus ir bylos faktines aplinkybes. Priežastinis ryšys, kaip civilinės teisės pažeidimo sudėties elementas, yra teisinė kategorija ir ar jis yra, ar ne, sprendžia teismas, visapusiškai įvertinęs visas bylos aplinkybes. Veika yra laikoma neteisėta, kai asmuo pažeidžia teisinę pareigą.

26Nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimas yra grindžiamas transporto priemonės Volvo XC90, valst. Nr. ( - ) draudimo sutartimi, tačiau ši sutartis nenumato draudiko pareigos atlyginti kitos transporto priemonės nuomos išlaidas. Be to, su minėta draudimo sutartimi, jos vykdymu/nevykdymu nėra susijusi ieškovo kitos transporto priemonės nuoma, t.y. nėra priežastinio ryšio. Taip pat nagrinėjamoje byloje ieškovas nepateikė jokių duomenų, įrodančių būtinybę ieškovui nuomotis transporto priemonę Todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškinio reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo neįrodytas, todėl atmestinas. Jeigu ieškovas neįrodo faktų, kuriais grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą, tai jis kartu neįrodo savo teisės ar teisinio intereso pažeidimo. Asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso, bet teisę į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso apgynimą - ieškinio patenkinimą - asmuo įgyja įrodęs ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (CPK 5 str. 1 d.).

27Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

28CPK 93 str. 2 d. nustatyta, jog jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovas turėjo tokias bylinėjimosi išlaidas: už ieškinio pateikimą sumokėjo 189,70 Eur (655,00 Lt) žyminį mokestį, už advokato pagalbą – 347,82 Eur (1200,00 Lt), viso 537,52 Eur (1855,00 Lt). Nagrinėjamoje byloje ieškinys tenkintas iš dalies, t.y. tenkintas 80 proc. Todėl ieškovui iš atsakovo AB “Lietuvos draudimas” priteistini 80 proc. turėtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 430,02 Eur (1484,77 Lt). Ieškovo ieškinio reikalavimas atsakovo V. J. atžvilgiu atmestas, todėl atsakovui V. J. iš ieškovo priteistini 200,00 Eur (690,56 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

29Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str.,

Nutarė

30ieškinį patenkinti iš dalies.

31Priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškovės UAB „Logfina“ naudai 8427,51 Eur (29098,50 Lt) draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2014-10-28, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 430,02 Eur (1484,77 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

32Atsakovui V. J. iš ieškovo UAB „Logfina“ priteisti 200,00 Eur (690,56 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

33Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

34Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius,... 2. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams, kuriuo prašo priteisti... 3. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu su ieškiniu nesutinka ir... 4. Atsakovas V. J. su ieškiniu sutinka iš dalies – su ieškinio reikalavimais... 5. Trečiasis asmuo BTA I. C.“ SE, veikianti per „BTA I. C.” SE filialą... 6. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 7. Byloje šalių paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad UAB... 8. Teismas pažymi, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis... 9. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų,... 10. Dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju/nedraudžiamuoju... 11. Asmuo, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo turtinius interesus... 12. 1) išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs,... 13. 2) atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos... 14. Nagrinėjamu atveju taip pat būtina atsižvelgti į specialaus įstatymo... 15. Pagal TPVCAPDĮ 19 str. 1 ir 2 d. nustatytą išmokos mokėjimo tvarką... 16. Pagal minėto straipsnio 5 d. nuostatas išmoka mokama, kai yra nustatytas... 17. Tačiau teismas pažymi jog byloje ginčo dėl to, kad nurodytu laiku įvyko... 18. Nagrinėjamoje byloje ieškovas žalą solidariai atlyginti reikalauja ne tik... 19. Dėl draudimo išmokos dydžio... 20. Nagrinėjamoje byloje atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ neginčijo draudimo... 21. Iš byloje esančios buhalterinės pažymos nustatyta, jog transporto... 22. Kai abi sutarties šalys yra juridiniai asmenys, terminą įvykdyti piniginę... 23. Dėl nuostolių atlyginimo... 24. Nagrinėjamoje byloje ieškovė teigia, jog vietoje sugadintos transporto... 25. CK 6.247 str. nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su... 26. Nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimas yra grindžiamas transporto... 27. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas... 28. CPK 93 str. 2 d. nustatyta, jog jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, tai... 29. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 259 str., 260 str., 268... 30. ieškinį patenkinti iš dalies.... 31. Priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškovės UAB... 32. Atsakovui V. J. iš ieškovo UAB „Logfina“ priteisti 200,00 Eur (690,56 Lt)... 33. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 34. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...