Byla II-290-718/2016
Dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016-09-21 nutarimo Nr. VKTIN-72362816-16 panaikinimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Irmai Kalniuvienei, dalyvaujant skundą pateikusio asmens įgaliotam atstovui advokatui R. V., Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos įgaliotam atstovui R. S. S., teismo posėdyje išnagrinėjusi administracine tvarka nubausto J. Ž., asmens kodas ( - ) gimusio ( - ), gyvenančio ( - ), dirbančio UAB ( - ) vadovu, skundą dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016-09-21 nutarimo Nr. VKTIN-72362816-16 panaikinimo,

Nustatė

22016-08-31 Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos vyriausiasis specialistas R. S. S. administracinėn atsakomybėn traukiamam J. Ž. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 145 straipsnio 6 dalį. ATP protokole nurodyta, kad patikrinimo metu sveriant automobilių svarstyklėmis F-1000 nustatyta, kad vairuotojas, taip pat ir UAB „D.“ direktorius, 2016-08-02, apie 22.14 val., Klaipėdos r. sav., Dirvupių km., Vilniaus pl. 10, kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda (dešinė pusė), 302,50 km, vairavo transporto priemonę Scania R 114 L, valst. Nr. ( - ) kurios faktinė puspriekabės ašių grupių apkrova 25,35 t, įvertinus automobilinių svarstyklių techniniame reglamente, patvirtintame Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2015-11-19 Nr. 4-730 Neautomatinių svarstyklių techninį reglamentą, nurodytą neautomatinių svarstyklių paklaidą (kiekvienos ašies iki 20 t apkrovos paklaida – 0,2 t), puspriekabės ašių grupės apkrova 24,75 t, tai yra 0,75 t viršijo leistiną 24 t apkrovą.

3Vairuotojas vairavo transporto priemonę neturėdamas specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę sunkiasvoriai transporto priemonei važiuoti Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikšmės viešaisiais keliais. J. Ž., būdamas UAB ( - ) vadovu ir vadovaujantis LR Akcinių bendrovių įstatymo 37 str., būdamas atsakingas už krovinių pakrovimo veiklą įmonėje, neužtikrino, kad pakraunant krovinį vežti kelių transporto priemone (junginiu), kuriai neišduotas leidimas, ji neviršytų maksimalią leistiną ašių apkrovą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto „Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo“ 30 p. reikalavimus.

4Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016-09-21 nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. Ž. paskirta administracinė nuobauda – 434 Eur bauda.

5Nesutikdamas su šiuo nutarimu J. Ž. 2016-10-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016-09-21 nutarimą. Nurodo, kad skundžiamas nutarimas priimtas neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių, nesurinkus pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Pažymi, kad eina UAB ( - ) padalinio – konteinerių terminalo vadovo pareigas. Organizuojant konteinerio Nr. EISU202125 pakrovimą į vilkiką Scania R 114 L, valst. Nr. ( - ) su priekaba Nooteboom FT4303V, valst. Nr. ( - ), dėjo visas protingas pastangas, kad nebūtų pažeistas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto „Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritinėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo“ 30 p. reikalavimas. Nurodo, kad pareiga kontroliuoti sunkiasvorės transporto priemonės (junginio) masę ir leidimo turėjimą įtvirtinta Lietuvos muitinei. LR Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. 447 Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo 2.1.2. punktu Lietuvos Respublikos muitinė paskirta kontroliuoti kelyje ir pasienio kontrolės punktuose ar transporto priemonių valdytojai turi leidimus važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabirėtimis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis ir (ar) jų junginiais, kurių matmenys su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių matmenis. Aprašo 35 p. numato, kad leidimo turėjimą kelyje kontroliuoja teritorinių ir specializuotų policijos įstaigų, Inspekcijos ir muitinės pareigūnai. Muitinės pareigūnai leidimo turėjimą kontroliuoja ir muitinės postuose. Aprašo 36 p. numato, jog muitinės pareigūnai tikrina, ar neviršyti nustatyti didžiausieji leidžiamieji ir (ar) leidime nurodyti didžiagabaričių ir (ar) sunkiasvorių transporto priemonių matmenys, ašies (ašių) apkrovos ir (ar) masė. Be to nurodo, kad transporto priemonė su konteineriu buvo įvertinti Lietuvos muitinės Malkų įlankos jūrų uosto poste. Vilkiko su konteineriu bendras svoris neviršijo 44 tonų. Esant tokiam transporto priemonių junginio svoriui, neviršijusiam Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3-66 „Dėl didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo“ 16.7. punkte nustatytos ribos (44 tonų), jai nebuvo reikalingas leidimas važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis ir (ar) jų junginiais. Atitinkamai, muitinė leido transporto priemonei su konteineriu išvykti iš posto ir Bendrovės teritorijos, tokiu būdu patvirtindama, kad nebus pažeisti Aprašo 30 punkto nuostatų reikalavimai. Jis, J. Ž., patikėjo muitinės atlikto svėrimo rezultatais. Pažymi, kad Bendrovė, vykdydama konteinerio pakrovimą į transporto priemonę, vadovavosi kliento jai pateiktais duomenimis apie konteinerio svorį, todėl neprivalėjo papildomai sverti konteinerio su transporto priemone. Šiuo atveju UAB ( - ) pateikė bendrovei 2016-08-01 paskyrą-įgaliojimą-leidimą Nr. 160801-001164-PTA krauti/išgabenti konteinerį, kuriame nurodytas konteineryje esančių prekių svoris – 24 058 kg, bei transporto priemonės, į kurią bus kraunamas konteineris, markė ir valstybinio numerio ženklai. Pažymima, kad bendrovė neturėjo jokių objektyvių galimybių kontroliuoti konteinerio su kroviniu svorio ir į kokią vežėjo transporto priemonę jis bus pakrautas, taip pat transporto priemonių junginio bendro svorio. Krovinys - ryžiai, buvo pakrautas į 20 pėdų jūrinį konteinerį, pagamintą pagal ISO standartus ir užplombuotą siuntėjo, konteinerinės linijos ir muitinės plombomis. Vairuotojas Malkų įlankos jūrų uosto poste pateikė dokumentus muitinės pareigūnui, parodė ir transporto priemonių registracijos liudijimus. Susumavus vilkiko ir puspriekabės, konteinerio bei krovinio svorius, nustatyta, kad bendras svoris neviršija leistino - mažesnis nei 44 tonos, siuntėjo plomba nuimta nebuvo, krovinio išdėstymą konteineryje muitinė tikrinti neleido, nes tam nebuvo pagrindo, muitinės pareigūnas atspausdino importo deklaraciją Nr. l6LTLU9000IM01A906 ir leido vairuotojui važiuoti. Bendrovės atstovui dalyvauti krovinio pakrovimo į konteinerį metu, užtikrinant krovinio išdėstymą bei tvirtinimą yra neįmanoma, kadangi pakrovimas vyko kitoje šalyje. Atkreiptinas dėmesys, kad įvertinti visą transporto priemonių junginį kartu su konteineriu galima tik įforminus muitinės procedūrą, t. y. pakrovus plombuotą konteinerį į transporto priemonę pervežimui. Šiuo atveju, bendrovė neturi teisės ir galimybės nurodyti vežėjui su kokia transporto priemone konkretų krovinį reikia vežti. Pažymėtina ir tai, jog jūrinių konteinerių gabenimui naudojamas multimodalinis (kombinuotas) transportas - t. y. panaudojamas jūrinis, geležinkelio, autokelių transportas. Konteineryje gabenama viena atskira krovinio partija (siunta), kuriai siuntėjas išrašo atskirą dokumentų paketą, todėl tokie kroviniai yra nedalomi ir jų negalima ar netikslinga vežti kitos rūšies transporto priemonėmis. Bendrovei yra sudaryta galimybė po muitinės vertinimo įsitikinti, jog transporto priemonės junginys neviršys didžiausios leistinos bendros masės, tuo tarpu nustatyti konkrečios transporto priemonės ašių ir (ar) jų grupių apkrovą, galimybių nėra, nes tam reikalingos automobilių ašinės svarstyklės, kurių nei bendrovė, nei Lietuvos muitinė Malkų įlankos poste neturi. Kontroliuoti, ar pakrovus krovinį į transporto priemonę nebus viršyta maksimaliai leistina bendroji transporto priemonės junginio masė ir (ar) ašių ir (ar) jų grupių apkrova, teisės aktai įpareigoja tik krovinio siuntėją, ekspeditorių ar vežėją. Prievolė pakrauti krovinį laikantis atitinkamų teisės aktų reikalavimų įtvirtinta prekių siuntėjui. Siuntėjui įtvirtinta ir prievolė važtaraštyje vežėjui nurodyti krovinio svorį. Vežėjui nustatyta pareiga tikrinti ar krovinys atitinka teisės aktuose nustatytas krovinių vežimo sąlygas. Mano, kad atsakomybė už Aprašo 30 p. nurodyto įpareigojimo nesilaikymą nagrinėjamu atveju turėtų kilti tik krovinio siuntėjui UAB ( - ) ir vežėjui UAB ( - ). Taip pat skunde teigia, kad teisės aktai, reglamentuojantys krovinių vežimo organizavimą, pakrovimo darbus atliekančių įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims arba pakrovėjams nenustato jokių pareigų ar prievolių šioje srityje. Jam, J. Ž., kaip bendrovės atsakingam asmeniui, teisės aktai nenumato jokių pareigų, susijusių su bendrovės klientų pateiktų krovinių perkrovimu, jų svorio tikrinimu ir kontroliavimu ar krovinio svoris neviršys maksimalios leistinos ašių apkrovos. Sprendžiant jo, J. Ž., administracinės atsakomybės klausimą, nebuvo vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos principu ir visos aukščiau nurodytos abejonės bei neaiškumai dėl krovinio krovėjo pareigų neįtvirtinimo teisės aktuose, nebuvo aiškinami ir vertinami jo naudai. Priimant nutarimą ir skiriant nuobaudą jo neteisėti veiksmai ir kaltė buvo konstatuoti nesurinkus pakankamai objektyvių įrodymų ir jų neištyrus (nenurodžius teisės akto, įtvirtinančio krovinio krovėjo pareigas kiekvieną perkraunamą krovinį pasverti, išmatuoti, patikrinti kelių transporto priemonės (jų junginio), į kurį kraunamas krovinys, matmenis, apskaičiuoti tokios transporto priemonės vienos ašies apkrovą ir vertinti, ar ji neviršija didžiausios leidžiamos ašies (ašių) apkrovos ir (ar) didžiausios transporto priemonės leidžiamos masės, o nustačius, jog viršija, arba viršijami transporto priemonės matmenys, reikalauti siuntėjo ar vežėjo pateikti leidimą vežti tokius krovinius). Todėl priimtas nutarimas neturėtų būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, priimtu visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjus ir įvertinus visas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į išdėstytą, prašo panaikinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016-09-21 nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.

6Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepimu nesutinka su J. Ž. skunde išdėstytais motyvais, nurodė, kad įmonės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog įmonės veikla bus organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ATPK 145 str. 6 d., gali būti padaromas veikimu ar neveikimu, tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Nustatytas pažeidimas parodo, kad UAB ( - ) veikla nebuvo organizuojama pakankamai gerai, kad būtų išvengta pažeidimų, todėl yra teisinis pagrindas administracinei atsakomybei kilti. Tai, kad įmonė neturi galimybių nustatyti ašių apkrovos, teisiškai yra nereikšminga aplinkybė ir negali būti vertinama kaip išimtinė aplinkybė, panaikinanti administracinę atsakomybę. Šis skunde nurodytas faktas, tai yra kad įmonė neturėjo jokių objektyvių galimybių tai patikrinti, tik patvirtina, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas, nes nesuteikta techninių galimybių teisės aktų nuostatoms įgyvendinti. Teisės aktai aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtina pakrovimo darbus atliekančių įmonių vadovų ar kitų atsakingų asmenų teises ir pareigas. Vadovaujantis ATPK 145 str. 6 d., Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 289 nuostatomis, pakrovimo darbus atliekančių įmonių vadovai privalo tikrinti, ar kelių transporto priemonės (jų junginio) su pakrautu kroviniu viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) didžiausioji leidžiamoji masė arba viršijami leidžiami kelių transporto priemonės (jų junginio) matmenys. Nustačius, kad viršija, būtina patikrinti, ar yra išduotas leidimas važiuoti konkrečiu maršrutu ir konkrečia didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone. Kaip teisingai pažymėjo skundą pateikęs J. Ž., teisės aktai nereglamentuoja, kokių konkrečių priemonių turi imtis vežėjas, tačiau jie aiškiai reglamentuoja pareigą rūpintis, kad tokie pažeidimai nebūtų daromi. Administracinė nuobauda J. Ž. paskirta teisėtai ir pagrįstai, naikinti nutarimą nėra pagrindo.

7Skundą pateikusio asmens įgaliotas atstovas advokatas R. V. teismo posėdyje palaikė skundą jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad J. Ž. veiksmuose nebuvo visų jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, tai yra neteisėtų veiksmų ir kaltės. Paaiškino, kad UAB ( - ), kurios vadovo pareigas eina J. Ž., yra specifinis pakrovėjas, kurio veiksmų teisėtumą kontroliuoja Lietuvos Respublikos Muitinė. LR susisiekimo ministro 2012-04-23 įsakymu Nr. 289 patvirtinto Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo aprašo (toliau – Aprašo) 36 p. nurodyta, kad muitinė yra įstatymu paskirta institucija, kontroliuojanti ašių apkrovą. Muitinės pareigūnai pagal įstatymą atlieka eilę veiksmų, kurie susiję su muitų teisės įgyvendinimu, taip pat įvertina, ar krovinys, transporto priemonė kaip junginys, atitinka visus teisės aktuose numatytus reikalavimus dėl svorio, ašių apkrovos ir pan. Atlikęs šiuos veiksmus muitinės pareigūnas deda žymą muitinės deklaracijoje, t.y. kad patikrinta ir leidžia tokį krovinį išvežti. Jeigu muitinė nustato, kad yra svorio neatitikimai, ašių apkrovos neatitikimai, tokiu atveju muitinė neleidžia krovinio išvežti. Nagrinėjamoje situacijoje krovinį patikrinęs muitinės pareigūnas patikrino krovinį ir pažymėjo, kad leidžia tokį krovinį išvežti ir vežti Lietuvos keliais, muitinės deklaracijoje yra nurodyta konkreti transporto priemonė, puspriekabės duomenys, krovinio duomenys ir t.t. Tai reiškia, kad buvo įgyvendinti visi įstatyme kontroliuojančio subjekto numatyti įpareigojimai, tarp jų ir pareiga patikrinti ašių apkrovas, nes priešingu atveju krovinys negalėjo būti išleistas į laisvą apyvartą. J. Ž. pagrįstai manė, kad muitinės patikrintą krovinį galima išleisti, krovinys gali važiuoti ir jis atitinka teisės aktų reikalavimus kartu su visa transporto priemone. Jeigu krovinys būtų sunkiasvoris ir nebūtų leidimo, muitinės pareigūnai neleistų jo išvežti, nes jis neatitiktų teisės aktų reikalavimų. LR Kelių įstatymo 2 str. 19 p. nurodyta kas yra sunkiasvoris krovinys. Muitinė, leisdama išvežti krovinį, turėdama pareigą kontroliuoti svorį, įskaitant ir ašių apkrovą, tokį krovinį leido išvežti ir tuo pačiu konstatavo, kad po pakrovimo krovinys nėra sunkiasvoris. Jeigu krovinys nėra sunkiasvoris, leidimas jam nėra reikalingas. J. Ž. pagrįstai vadovavosi muitinės atliktais įrašais ir neatliko neteisėtų veiksmų, nes atsakinga institucija po pakrovimo vertina, ar toks krovinys gali būti išleistas į laisvą apyvartą ir važiuoti Lietuvos keliais. Šioje situacijoje buvo aiškiai pasakyta, kad krovinį galima išvežti. Be to, J. Ž. vadovavosi ir kliento nurodymais. Jis yra sudaręs sutartį su paslaugos gavėju – UAB ( - ), kuris yra profesionalus ekspeditorius ir išmano muitų teisės aktų nuostatas. Buvo sutarta, kad J. Ž. krovinio nesveria, o kilus neaiškumais dėl krovinio, jo svorio ar išdėstymu, atsakys klientas. Terminalas, įskaitant jo darbuotojus, nekontroliuoja paties krovinio. Krovinys buvo pakrautas Kambodžoje. Krovinio išdėstymo Terminalas taip pat nekontroliuoja. Krovinys buvo užplombuotas ir išvežtas į galutinę paskirties vietą - į Radviliškį. Ta ašies apkrova, kuri vėliau buvo nustatyta (po muitinės tikrinimo), yra kintamas dydis. Ji labai priklauso nuo transporto priemonės. Pajudėjus prekėms konteineryje, apkrova į ašį keičiasi – gali viena ašies apkrova padidėti, o kita sumažėti. Šiuo atveju, krovinio išvežimo metu muitinė konstatavo, kad ašies apkrovimo nėra. Vėliau nustatyta ašies apkrova yra labai nežymi. Maišai krovinio viduje galėjo pasislinkti ir taip įtakoti apkrovą. Teigia, kad yra keturi subjektai, kurie yra atsakingi už tokių veiksmų atitikimą teisės aktų reikalavimams: siuntėjas, gavėjas, ekspeditorius ir vežėjas. Jie atsakingi už krovinio, tame tarpe ir ašių apkrovos, teisinio reglamentavimo įgyvendinimą. Jei vežėjas priima krovinį, vežėjas parenka transporto priemonę, kuri yra tinkama tam kroviniui vežti. Kuo daugiau transporto priemonė turi ašių, tuo didesnė tikimybė, kad nebus viršyta ašių apkrova. J. Ž. neturi jokių sutartinių ar kitokių santykių su vežėju. Įstatyme yra numatyta, kad jei pakrautas krovinys neatitinka nustatytų reikalavimų kartu su transporto priemone, vežėjas turi atsisakyti krovinį vežti. Bet nagrinėjamu atveju vežėjas pateikė tam tikrą transporto priemonę ir ja vežė krovinį, konstatuodamas, kad krovinys atitinka visus teisės aktų reikalavimus. Būtent vežėjui muitinė deda žymą, kad krovinys gali būti išvežtas. Aprašo 30 str. kalba apie krovėjo pareigas krovimo procese, susijusias su ašių apkrova. Čia teigiama, kad prieš kraunant ir pakraunat krovinį pakrovėjas turi įsitikinti, ar yra išduotas leidimas sunkiasvorėms transporto priemonėms. Šiuo atveju transporto priemonė nėra sunkiasvorė ir jai leidimo nereikėjo. Terminalas neturi pareigos kontroliuoti, ar kiti asmenys tinkamai vykdo įsipareigojimus, t.y. ar vežėjas, siuntėjas ar gavėjas turi leidimą, ar ašių apkrova atsiranda ar neatsiranda. Visą tai kontroliuoja prekių vežėjas, siuntėjas, gavėjas. Prašo J. Ž. skundą tenkinti.

8Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Klaipėdos regiono departamento įgaliotas atstovas R. S. S. teismo posėdyje parodė, kad administracinėn atsakomybėn patraukto J. Ž. kaltė pasireiškė neveikimu. ATPK 9 str. įtvirtinta neveikimo sąvoka, neveikimas pažymėtas pačiame ATP protokole ir nutarime bei atsiliepime į skundą. Pažymėjo, kad teisės aktai neįpareigoja konkrečiai tikrinti visų krovinių ir transporto priemonių. Muitinei yra numatyta galimybė tikrinti. Muitinės pagrindinė funkcija - nustatyti, kad nebūtų įvežami nedeklaruoti kroviniai. Muitinei nėra privaloma tikrinti visų krovinių. Muitinės deklaracijoje, kurią nurodo J. Ž., nėra nurodyta, kad muitinė patikrino ašies apkrovą ir nustatė, kad yra neviršyta ašies apkrova. Todėl teigti, kad muitinės pareigūnai nustatė būtent tos ašies apkrovą, negalima. Nurodė, kad teisės aktai numato pareigą tiek krovinio pateikėjui, tiek krovinio pakrovėjui kontroliuoti pačios transporto priemonės atitikimą reikalavimams, t.y. ar neviršija leidžiamų dydžių. Galutinį, fizinį veiksmą - pakrovimą atlieka krovinių terminalas pagal sutartinius santykius. Kol krovinys nėra pakrautas, neįmanoma nustatyti, ar transporto priemonė bus sunkiasvorė. Todėl ašių apkrovos neįmanoma nustatyti. Kadangi krovinys buvo konteineris „dvidešimtukas“, tai transporto priemonė buvo žymiai didesnė nei pats konteineris, t.y. beveik dvigubai nei konteineris. Todėl krovinį buvo galima pakrauti įvairiai – viduryje, priekyje ar gale priekabos. Pakrovėjo pareiga, numatyta teisės aktuose, žinoti kaip reikia krauti tą transporto priemonę – priekyje, viduryje ar gale, nes tai jo pasirinkimas, kad nebūtų viršytos ašių apkrovos. Būtent nuo to, kaip krovėjas pakraus krovinį, ir priklauso ašių apkrova. Buvo minėta, kad teisės aktai numato atsakomybę keliems subjektams. Institucija su tuo sutinka, kad tiek siuntėjas, tiek vežėjas, tiek vairuotojas – visi privalo kontroliuoti, kas pagal teisės aktus numatyta, ar transporto priemonė atitinka visas vežimo sąlygas, tame tarpe ir leistinus maksimalius dydžius. ATPK 145 str. nurodyta visų šių subjektų atsakomybė. Krovinio vežėjas negalėjo pastebėti krovinio neatitikimų, tai yra kad viršytas krovinio svoris. Krovinys buvo užplombuotas. Kaip krovinys išdėstytas konteineryje vežėjas taip pat neturėjo galimybės pamatyti. Todėl pareigos atsisakyti vežti krovinį jis neturėjo. Pažymėjo, kad sunkiasvore transporto priemonė tampa, kai ant jos užkraunamas krovinys. Būtent pakrovus transporto priemonę privaloma įsitikinti, ar ji su kroviniu yra sunkiasvorė transporto priemonė, o nustačius, kad ji tapo sunkiasvorė – turi būti leidimas. Šiuo atveju nebuvo atlikti veiksmai, kad būtų užtikrinamas Aprašo reikalavimas. Institucija, įvertinusi visas aplinkybes ir numačiusi atsakomybę būtent prekių krovėjams, mano, kad krovinio pateikėjas ar siuntėjas šiuo atveju fiziškai neužkrauna krovinio ant transporto priemonės. Klaipėdos konteinerių terminalas įpareigotas pakrauti jų ekspedijuojamą krovinį. Patys pakrovėjai turi nusistatyti tvarką ir prekių pakrovimo būdą, kad nebūtų pažeidžiami teisės aktų reikalavimai. Pagal Kelių transporto kodeksą tikrinti, ar transporto priemonė yra sunkiasvorė, turi muitinė, Valstybinė kelių transporto inspekcija, policija, bet nėra privaloma tikrinti visas transporto priemones. J. Ž. yra pagrįstai nubaustas pagal ATPK 145 str. 6 d. Sutinka su J. Ž. teiginiu, kad atvykus kroviniui nei pats krovinys, nei transporto priemonė nebuvo sunkiasvorės prieš pradedant pakrovimą. Nurodo, kad nėra pagrįsta vadovautis Muitinės atliktu tikrinimu. Muitinės pareigūnai nustato, ar pats krovinys atitinka surašytus dokumentus, tikrina, kad nebūtų įvežta nedeklaruotų prekių. Muitinė gali kontroliuoti krovinio svorius ir pan., bet neprivalo to daryti. Institucijos nuomone, terminale turi būti įrengtos ašinės svarstyklės. Dėl šio įvykio buvo nubaustas ir vežėjas - vairuotojas-direktorius. Buvo renkama visa informacija, iškviestas ekspeditorius ir krovimo darbus atliekanti įmonė ir sprendžiamas atsakomybės klausimas, buvo nustatyta, kad atsakomybė tenka krovinio pakrovėjui. Sunkiasvorę transporto priemonę galima nustatyti tik tada, kai krovinys yra pakrautas ant pačios transporto priemonės. Šiuo atveju, ekspeditorius negalėjo konkrečiai nustatyti, ar transporto priemonė bus sunkiasvorė. Krovinys buvo netinkamai pakrautas. Nagrinėjamu atveju, J. Ž. mėgina perkelti savo pareigą visoms kitoms institucijos. Prašo J. Ž. skundo netenkinti.

9J. Ž. skundas atmestinas.

10Nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas J. Ž. paties pažeidimo padarymo fakto neginčija, tačiau teigia, kad nėra ATPK 145 str. 6 d. numatyto pažeidimo subjektas. Mano, kad už šį pažeidimą atsako tik prekių siuntėjas bei vežėjas. Pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas bei atsakomybė už tą patį pažeidimą taikyta krovinio vairuotojui - UAB ( - ) direktoriui. Mano, kad vežėjas nagrinėjamu atveju galėjo kilus neatitikimams atsisakyti vežti krovinį, tačiau to nepadarė. Be to, nurodo, kad Muitinė yra institucija, kontroliuojanti ašių apkrovą. Nagrinėjamu atveju krovinys buvo patikrintas muitinės pareigūnų, tikrinimą atlikęs muitinės pareigūnas pažymėjo, kad leidžia tokį krovinį išvežti ir vežti Lietuvos keliais, muitinės deklaracijoje yra nurodyta konkreti transporto priemonė, puspriekabės duomenys, krovinio duomenys ir t.t. Tai rodo, kad buvo įgyvendinti visi įstatyme kontroliuojančio subjekto numatyti įpareigojimai, tarp jų ir pareiga patikrinti ašių apkrovas, nes priešingu atveju krovinys negalėjo būti išleistas į laisvą apyvartą. Pažymėjo, kad krovinio pakrovėjas turi įsitikinti, ar yra išduotas leidimas sunkiasvorėms transporto priemonėms tik prieš kraunant ir pakraunat krovinį. Nurodo, kad šiuo atveju transporto priemonė nebuvo sunkiasvorė ir jai leidimo nereikėjo.

11ATPK 145 str. 6 d. numatyta administracinė atsakomybė už krovinių pateikimą ar pakrovimą vežti kelių transporto priemone (jų junginiu), kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) didžiausioji leidžiamoji masė arba viršijami leidžiami kelių transporto priemonės (jų junginio) matmenys, neįsitikinus, kad gautas leidimas vežti tokius krovinius. Taigi, atsakomybė pagal ATPK 145 str. 6 d. gali kilti krovinius vežti pateikusios įmonės vadovui ar kitam atsakingam asmeniui (siuntėjui) arba pakrovimo darbus atliekančios įmonės vadovui ar kitam atsakingam asmeniui, arba pakrovėjams. Pažymėtina, kad šių normų tikslas yra kelių bei juose esančių įrenginių apsauga nuo sugadinimų, ribojant didesnio nei bendrai leidžiama, svorio krovinių gabenimą (kasacinė nutartis Nr. 2AT-23-2014), todėl nagrinėjamu atveju atsakomybė pagal LR ATPK 145 straipsnį buvo taikoma ir J. Ž., kaip krovinį pakrovusios įmonės atsakingam asmeniui (pakrovėjui), bei K. D., kaip krovinį gabenusios transporto priemonės vairuotojui (vežėjui), nes abu šie subjektai savo veiksmais gali užkirsti kelią draudžiamam krovinių vežimui viršijant didžiausius leidžiamus parametrus.

12Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 17 str. 3 d. nustatyta, kad naudotis keliais galima tik tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais, kurios neviršija įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus susisiekimo ministro patvirtintų didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų. Jeigu transporto priemonės ar jų junginių techniniai parametrai su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus, tai keliais naudotis tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais galima šio įstatymo 20 str. nustatyta tvarka, t. y. gavus leidimą. J. Ž. administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jo vadovaujamas UAB ( - ) pakraudamas vežti krovinį, viršijantį leidžiamą ašies (ašių) apkrovą, neįsitikino, kad yra išduotas leidimas vežti tokia sunkiasvore transporto priemone tokį krovinį konkrečiu maršrutu.

13Skunde J. Ž. nurodo, kad krovinio pakrovėjas nėra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas ATPK 145 str. 6 d. prasme, o galiojantys teisės aktai numato atsakomybę tik krovinio siuntėjui bei vežėjui, kurie ir privalo tikrinti krovinių ir transporto priemonių atitikimą nustatytiems reikalavimams. Be to, nurodo, kad pareigą kontroliuoti sunkiasvorės transporto priemonės masę ir leidimo turėjimą nustatyta Lietuvos muitinei. Teismas atkreipia dėmesį, kad importo deklaracija įforminta 2016-08-01 ( b.l. 12), o transporto priemonė Scania R 114 L, valst. Nr. ( - ) į terminalą atvyko 2016-08-02, išvyko su kroviniu 2016-08-02, todėl teigti, kad muitinė leido gabenti krovinį minėtai transporto priemonei, nėra pagrindo. Muitinės deklaracijoje nėra žymos, kad leista išvežti krovinį, bet ji šiuo atveju ir nereikalinga. Kaip minėta anksčiau, ATPK 145 str. 6 d. įtvirtinta norma įpareigoja įmonės atsakingus asmenis rūpintis, kad pateikiant, ar pakraunat vežti kelių transporto priemone viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą ir (ar) didžiausiąją leidžiamą masę įsitikinti, kad gautas leidimas vežti tokius krovinius. Pagal Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56, 5, 7, 8 p., krovinio siuntėjas parenka transporto priemonę, krovinio išdėstymo ir tvirtinimo būdą, atitinkantį gamintojo reikalavimus, krovinio siuntėjas pakrauna krovinį į transporto priemonę ir jį pritvirtina, jis privalo išdėstyti ir pritvirtinti krovinį transporto priemonėje taip, kad būtų garantuotas saugus jo vežimas. Vežamo krovinio masė ir apkrovos pasiskirstymas į ašis turi neviršyti nustatytų normų. Byloje neginčijamai nustatyta, kad krovinio į transporto priemonę Scania R 114 L, valst. Nr. ( - ) pakrovimo darbus vykdė UAB ( - ), todėl būtent krovinio pakrovėjas turėjo tikrinti, ar pakrauta kelių transporto priemonė neviršija leidžiamos ašies (ašių) apkrovos ir (ar) didžiausiosios leidžiamos masės. Nagrinėjamu atveju UAB ( - ) to nepadarė. Teismo nuomone, šios minėtos Taisyklės skirtos reglamentuoti ne tik siuntėjo, bet ir krovėjo veiklą. Akivaizdu, kad nagrinėjamoje situacijoje, būtent UAB ( - ) buvo atsakingas už tinkamą krovinio išdėstymą ir tvirtinimą transporto priemonėje taip, kad pakrauta transporto priemonė neviršytų leidžiamos ašies (ašių) apkrovos ir (ar) didžiausiosios leidžiamos masės.

14J. Ž. skunde nurodo, kad UAB ( - ) nėra įsigijęs automobilių ašinių svarstyklių, todėl galimybės nustatyti konkrečios transporto priemonės ašių ir (ar) jų grupių apkrovą neturėjo. Šie J. Ž. skundo argumentai apie kylančius sunkumus siekiant užtikrinti teisės aktų, susijusių su maksimalių leidžiamų transporto priemonių ašies (ašių) apkrovų dydžių, laikymusi ir kontrole, negali būti pagrindu netaikyti administracinės atsakomybės ar švelninti paskirtą nuobaudą. Pažymėtina, kad UAB ( - ) yra krovos kompanija, kurios veikla didžiąja dalimi susijusi ir konteinerių perkrovimu ir sandėliavimu. Bendrovės atsakingi asmenys privalo išmanyti atitinkamą veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir užtikrinti jų įgyvendinimą, t.y. kaip nurodo Valstybinės kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos įgaliotas atstovas, galėtų įsigyti minėtas svarstykles, kurios fiksuotų apkrovimą ant ašių, tačiau UAB ( - ) to nepadarė ir toliau elgiasi nerūpestingai, tikėdamasi išvengti atsakomybės.

15Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 8 d. nurodyta, jog bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas, o 37 str. 12 d. įtvirtinta bendrovės vadovo atsakomybė už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą bei kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą. Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais, todėl jis privalo laikytis valstybėje galiojančių įstatymų, norminių aktų ir administracinių nuostatų, reglamentuojančių transportą ir eismą. Taigi, bendrovės vadovas J. Ž. yra atsakingas už bendrovės veiklą, taip pat ir krovinių krovimą. J. Ž., eidamas UAB ( - ) vadovo pareigas ir būdamas atsakingas už krovinio krovos ir jo išdėstymo kontrolės organizavimą, už tai, kad būtų laikomasi nustatytų transporto priemonės pakrovimo normų, organizuodamas bendrovėje krovinių krovos darbus, neužtikrino ir nesukontroliavo, kad transporto priemonės Scania R 114 L, valst. Nr. ( - ) kurią 2016-08-02, apie 22.14 val., Klaipėdos r. sav., Dirvupių km., Vilniaus pl. 10, kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda (dešinė pusė), 302,50 km, vairavo UAB ( - ) direktorius K. D., puspriekabės ašių grupės apkrova neviršytų leistiną 24 t apkrovą (nustatyta 24,75 t apkrova), o viršijus nustatytą apkrovą, transporto priemonė važiuotų, turint nustatytos formos leidimą, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto „Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo“ 30 p., t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 145 str. 6 d.

16Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, į kitus skundą pateikusio J. Ž. argumentus detaliau nepasisakytina.

17Sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ATPK 30 straipsnyje bei baudos skyrimo taisyklėmis, numatytomis ATPK 302 straipsnyje. Pažymėtina, kad ATPK 30 str. 1 d. yra nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis ATPK 30 str. 2 d. nuostatomis, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

18ATPK 145 str. 6 d. numatyto pažeidimo padarymas krovinius vežti pateikusių įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims (siuntėjams) arba pakrovimo darbus atliekančių įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, arba pakrovėjams užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų. Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos 2016-09-21 J. Ž. už ATPK 145 str. 6 d. numatyto pažeidimo padarymą paskyrė 434 eurų baudą, tai yra sankcijos vidurkiui lygią administracinę nuobaudą. J. Ž. skirta administracinė nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę įtakojančioms aplinkybėms bei ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus, todėl pagrindo jos keisti nėra. Paskirta nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta.

19J. Ž. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų, jiems suteiktų įgaliojimų ribose, įvertinus nusižengimų padarymo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudų skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą nustatytose ribose.

20Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu skundas netenkintinas.

21Teismas, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 145 str. 6 d., 291 str., 302 str. 1 d. 1 p., 3022 str., 3024 str. 1 d., 2 d.,

Nutarė

22administracinėn atsakomybėn patraukto J. Ž. skundą atmesti.

23Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VKTIN-72362816-16 palikti nepakeistą.

24Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė,... 2. 2016-08-31 Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo... 3. Vairuotojas vairavo transporto priemonę neturėdamas specialaus nustatytos... 4. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos... 5. Nesutikdamas su šiuo nutarimu J. Ž. 2016-10-13 Klaipėdos miesto apylinkės... 6. Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos... 7. Skundą pateikusio asmens įgaliotas atstovas advokatas R. V. teismo posėdyje... 8. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos... 9. J. Ž. skundas atmestinas.... 10. Nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas J. Ž. paties... 11. ATPK 145 str. 6 d. numatyta administracinė atsakomybė už krovinių... 12. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 17 str. 3 d. nustatyta, kad naudotis... 13. Skunde J. Ž. nurodo, kad krovinio pakrovėjas nėra tinkamas administracinės... 14. J. Ž. skunde nurodo, kad UAB ( - ) nėra įsigijęs automobilių ašinių... 15. Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 8 d. nurodyta, jog bendrovės vadovas... 16. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga tinkamai... 17. Sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, institucija... 18. ATPK 145 str. 6 d. numatyto pažeidimo padarymas krovinius vežti pateikusių... 19. J. Ž. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir... 20. Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu skundas netenkintinas.... 21. Teismas, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 22. administracinėn atsakomybėn patraukto J. Ž. skundą atmesti.... 23. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016... 24. Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo...