Byla e2A-452-585/2019
Dėl žalos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Tamošiūnienės, Agnės Tikniūtės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės valstybės įmonės Turto banko apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės valstybės įmonės Turto banko (toliau – VĮ Turto bankas) ieškinį atsakovui R. U. dėl žalos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė VĮ Turto bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo R. U. 190 788,21 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

82.

9Ieškovė paaiškino, kad VĮ Turto bankas 2002 m. kovo 29 d. Mokesčių reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu sudarytu 2014 m. lapkričio 11 d. Mokestinių nepriemokų dokumentų bylų perdavimo-priėmimo aktu Nr. 3/E1-15 perėmė iš Kauno teritorinės muitinės190 788,13 Eur reikalavimo teisę į UAB „Retora“ (iki 2011 m. birželio 2 d. buvusi R. U. įmonė). Šis reikalavimas patvirtintas Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi BUAB „Retora“ bankroto byloje. Kauno teritorinė muitinė 2018 m. sausio 22 d. raštu informavo ieškovę apie Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. priimtą nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-361/2017, kuriuo atsakovas R. U. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnį. Kauno teritorinė muitinė taip pat nurodė, kad pagal 2014 m. rugpjūčio 19 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą įregistravo UAB „Retora“ 193 327,81 Eur nepriemoką, kurios 190 788,13 Eur dalis liko neįvykdyta. Perduodama šią informaciją, Kauno teritorinė muitinė 2018 m. sausio 22 d. raštu ieškovei, kaip naujajai kreditorei, pasiūlė spręsti klausimą dėl kreipimosi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo R. U. padarytą žalą. Ieškovė nurodė, kad atsakovo veiksmais buvo padaryta žala valstybės biudžetui – išvengta mokestinės prievolės. Atsakovo tyčiniais nesąžiningais veiksmais suklastoti muitinės dokumentai siekiant išvengti mokestinės prievolės valstybei. Dėl R. U. įmonės importuotų 207 automobilių, deklaruotų 2005-2007 metais, Kauno teritorinei muitinei 2014 m. rugpjūčio 19 d. atlikus supaprastintą patikrinimą, priskaičiuota 667 522 Lt (193 327,73 Eur) mokestinė nepriemoka. Ieškinys dėl žalos atlyginimo pareikštas nepraėjus keturiems mėnesiams nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo.

103.

11Atsakovas R. U. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, ieškiniui taikyti ieškinio senatį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad ieškovo reiškiamam reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pirmajai kreditorei Kauno teritorinei muitinei, iš kurios reikalavimo teisę perėmė ieškovė, apie prašomos priteisti žalos atsiradimą jau buvo žinoma 2014 m. rugpjūčio 19 d. Be to, šis reikalavimas patvirtintas ir BUAB „Retora“ bankroto byloje. Nors ieškovė tik 2002 m. kovo 29 d. Mokesčių reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu sudarytu 2014 m. lapkričio 11 d. Mokestinių nepriemokų dokumentų bylų perdavimo-priėmimo aktu Nr. 3/E1-15 perėmė 190 788,13 Eur reikalavimo teisę į UAB „Retora“, tačiau prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymai nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.128 straipsnis). Ieškinys pareikštas 2018 m. kovo 14 d., praleidus trejų metų ieškinio senaties terminą, kuris, atsakovo nuomone, turėtų būti skaičiuojamas nuo 2014 m. rugpjūčio 19 d., kai UAB „Retora“ jau buvo iškelta bankroto byla. Atsakovas taip pat nurodė, kad jo civilinei atsakomybei kilti pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį nėra visų būtinų sąlygų. BUAB „Retora“ bankrotas nebuvo pripažintas tyčiniu, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo nesąžiningus veiksmus, įtakojusius tyčinį bankrotą. Ieškovo prašomos priteisti 190 788,13 Eur žalos dydį, kaip mokestinę nepriemoką, sudaro 36 203,77 Eur muito, 71 512,14 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), 72 041,83 Eur PVM delspinigiai, 11 030,47 Eur bauda. Papildomai priskaičiuotas 71 512,14 Eur PVM negali būti išieškojimo dalykas, o delspinigiai ir bauda negali būti laikoma patirtos žalos dalimi, nes bauda yra ekonominė sankcija, o delspinigiai – netesybos.

12II.

13Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

144.

15Panevėžio apygardos teismas 2018 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovui iš ieškovės 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

165.

17Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovei apie 190 788,13 Eur reikalavimo teisės į BUAB „Retora“ perėmimą buvo žinoma 2014 m. lapkričio 11 d., kai 2014 m. lapkričio 11 d. Mokestinių nepriemokų dokumentų bylų perdavimo priėmimo aktu Nr.3/E1-15 pradinė kreditorė Kauno teritorinė muitinė šią reikalavimo teisę perleido naujajai kreditorei VĮ Turto bankui. Ieškinio senaties termino pradžia laikytina 2014 m. lapkričio 11 d., pabaiga – 2017 m. lapkričio 11 d.

186.

19Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovės kreditorinis reikalavimas BUAB „Retora“ bankroto byloje buvo patvirtintas 2014 m. gruodžio 5 d., todėl laikytina, kad nuo kreditorinio reikalavimo patvirtinimo dienos taip pat yra praėjęs trejų metų ieškinio senaties terminas.

207.

21Teismas nenustatė jokių svarbių priežasčių, leidžiančių ieškovei atnaujinti praleistą terminą reikalavimui dėl žalos pareikšti. Teismas sprendė, kad ieškovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga ir ieškinio dėl žalos atlyginimo atsakovui, kaip juridinio asmens dalyviui, nereiškė nei baudžiamojoje byloje, nei iki UAB „Retora“ išregistravimo iš Juridinių asmenų registro (2015 m. spalio 9 d.), nei iki 2017 m. lapkričio 11 d. (ieškinio senaties termino pabaigos).

22III.

23Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

248.

25Apeliaciniame skunde ieškovė prašo Panevėžio apygardos teismo 2018 m. spalio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

268.1.

27Ieškovė nebuvo informuota apie vykdomą ikiteisminį tyrimą bei teisminį procesą baudžiamojoje byloje R. U. atžvilgiu. Neturint įrodymų dėl R. U. materialinės atsakomybės organizuojant įmonės veiklą, ieškovei nebuvo pagrindo reikšti jam ieškinį.

288.2.

29Apie galimybę pareikšti ieškinį, kaip tai numato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 112 straipsnis, ieškovė informuota nebuvo. Ieškovė taip pat neturi duomenų, kad apie tokią galimybę būtų informuota ir Kauno teritorinė muitinė.

308.3.

31Teismas nepagrįstai konstatavo ieškinio senaties termino pradžią nuo VĮ Turto banko kreditorinio reikalavimo patvirtinimo UAB „Retora“ bankroto byloje (2014 m. gruodžio 5 d.). VĮ Turto banko kreditorinis reikalavimas patvirtintas į BUAB „Retora“, bet ne į jos savininką R. U.. Ieškovei reikalavimo teisė į R. U. atsirado tik baudžiamojoje byloje nuosprendžiu nustačius nusikalstamą jo veiką. Todėl apeliacinės instancijos teismo nutarties baudžiamojoje byloje priėmimo data (2017 m. lapkričio 24 d.) laikytina ieškinio senaties termino pradžia.

329.

33Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

349.1.

35Prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymai nenustato ko kita, todėl ieškovei senaties terminas dėl kilusios žalos turėjo būti skaičiuojamas jau nuo Kauno teritorinės muitinės 2014 m. rugpjūčio 19 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 4KM19/7-0608S, kuria įregistruota UAB „Retora“ 193 327,81 Eur mokestinė nepriemoka.

369.2.

37Baudžiamojo proceso teisės normos civilinio ieškinio pareiškimo galimybę užtikrina jau ikiteisminio tyrimo metu (BPK 109 straipsnio 1 dalis) ir tuomet, kai nėra dar įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio. Nei įstatymuose, nei teismų praktikoje nėra numatyta išimčių laukti ar kitaip delsti ir civilinį ieškinį teikti išskirtinai kuomet yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad ieškinio senaties pradžios terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo apkaltinamojo nuosprendžio atsakovui įsiteisėjimo, laikytinas nepagrįstu ir atmestinu, prieštaraujančiu proceso koncentruotumo ir operatyvumo principams.

389.3.

39Ieškovę atstovauja teisinį, universitetinį išsilavinimą turintis atstovas. Ikiteisminį tyrimą atliko, apie ikiteisminio tyrimo pabaigą ir bylos perdavimą teismui kaltinamuoju aktu pranešė Kauno teritorinės muitinės kriminalinė tarnyba, kuri disponavo pilna informacija apie Kauno teritorinės muitinės 2014 m. rugpjūčio 19 d. surašytą supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 4KM19/7-0608S, ir papildomai apskaičiuotą mokestinę prievolę. Todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad jai ir Kauno teritorinei muitinei nebuvo pranešta apie galimybę pareikšti civilinį ieškinį ir tokios galimybės ieškovė nežinojo.

409.4.

41Ieškovė neįrodė atsakovo, kaip juridinio asmens dalyvio, civilinės atsakomybės sąlygų – nesąžiningų veiksmų.

429.5.

43Ieškovė neįrodė priežastinio nesąžiningų atsakovo veiksmų ir negalėjimo įvykdyti prievolę ryšio. Įmonė tapo nemoki ne dėl ieškovo reikalavimo (bankroto byla iškelta dar iki reikalavimo atsiradimo).

44Teisėjų kolegija

konstatuoja:

45IV.

46Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4710.

48Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

49Dėl ieškinio senaties

5011.

51Pagal CK 1.124 straipsnį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal CK 1.125 straipsnio, įtvirtinančio ieškinio senaties terminus, 8 dalį, reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.

5212.

53Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-378/2016).

5413.

55Kai ieškovas reiškia reikalavimą priteisti žalos atlyginimą, tam, kad toks ieškinys būtų tenkintas, turi būti nustatyta civilinės atsakomybės sąlygų visuma: atsakovo neteisėti veiksmai, žalos faktas ir dydis, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat atsakovo kaltė (išskyrus tuos atvejus, kai atsakomybė kyla be kaltės). Tokiais atvejais ieškinio senaties termino eigos pradžia laikytinas momentas, kai ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė žalą. Ieškovas tuo momentu dar gali nežinoti tikslaus žalos dydžio, bet žalos faktą jis turi suvokti. Tais atvejais, kai žala atsiranda tuo pačiu metu, kai atliekami neteisėti veiksmai, sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie neteisėtus veiksmus momentas sutaps su sužinojimu (turėjimu sužinoti) apie žalos patyrimo faktą. Tais atvejais, kai žala atsiranda vėliau negu atlikti neteisėti veiksmai, tai senaties termino eigos pradžia laikytinas momentas, kai ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti, kad atsirado žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-457-684/2017).

5614.

57Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kadangi vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą ir savo teiginiams, kada sužinojo apie teisės pažeidimą, pagrįsti ieškovas turi pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-378/2016). Tačiau teismas negali apsiriboti vien tik ieškovo paaiškinimu, todėl tais atvejais, kada atsakovas ginasi ieškinio senaties terminu, o ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektyvinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai ir jo nurodytas kokias nors aplinkybes reikia vertinti pagal kitų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Pripažinęs, kad ieškovas apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne teisės pažeidimo dieną, teismas turi įvertinti, ar ieškovas apie teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo. Turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo) sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-378/2016). Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015, 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-378/2017).

5815.

59Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo. Šiam reikalavimui, remiantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Atsakovas, gindamasis nuo jam pareikštų reikalavimų, be kita ko, nurodė, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, todėl prašė taikyti šio termino praleidimo teisinius padarinius – ieškinį atmesti. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškovei VĮ Turto bankui apie 190 788,13 Eur reikalavimo teisės į BUAB „Retora“ perėmimą buvo žinoma 2014 m. lapkričio 11 d., kai 2014 m. lapkričio 11 d. Mokestinių nepriemokų dokumentų bylų perdavimo priėmimo aktu Nr.3/E1-15 pradinis kreditorius Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos šią reikalavimo teisę perleido naujajai kreditorei VĮ Turto bankui, sprendė, kad terminas ieškiniui dėl žalos atlyginimo atsakovui pareikšti ieškovei baigėsi 2017 m. lapkričio 11 d. Teisėjų kolegija nepritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai.

6016.

61Kauno teritorinė muitinė 2014 m. rugpjūčio 19 d. sudarė supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 4KM19/7-0608S, kuria konstatavo, kad R. U. įmonė (nuo 2011 m. birželio 2 d. pertvarkytos į UAB „Retora“) 2005 - 2007 metų laikotarpiu nesumokėjo dalies muitų mokesčių. Patikrinimo ataskaitoje nėra nustatyta, kurio asmens veiksmais buvo sudaryti dokumentai, nurodantys neteisingas įvežamų prekių (207 automobilių) kainas.

6217.

63Ieškinys byloje pareikštas dėl atsakovo veiksmais, kurie teismo nuosprendžiu kvalifikuoti kaip nusikaltimas, padarytos žalos, pasireiškusios atsakovo valdomos įmonės muito mokesčių nesumokėjimu, atlyginimo.

6418.

65Apeliantė tiek nesutikdama su atsakovo reikalavimu dėl ieškinio senaties taikymo, tiek apeliaciniame skunde nesutikdama su aptarta pirmosios instancijos teismo išvada teigia, kad VĮ Turto banko kreditorinis reikalavimas patvirtintas į BUAB „Retora“, bet ne į jos savininką atsakovą R. U.. Neturint įrodymų dėl atsakovo R. U. atsakomybės už jo veiksmus organizuojant įmonės veiklą, nebuvo pagrindo reikšti jam ieškinį.

6619.

67Teisėjų kolegija pritaria apeliantės pozicijai. Ieškovės reikalavimo teisė bankroto byloje buvo patvirtinta į BUAB „Retora“, tačiau ne į iki jos pertvarkymo buvusios individualios įmonės savininką (atsakovą). Sutiktina su apeliante, kad neturėdama duomenų, jog atsakovas organizuodamas įmonės veiklą atliko neteisėtus veiksmus – siekdamas išvengti mokesčių sumokėjimo klastojo dokumentus, nurodydamas sumažintą prekių įsigijimo kainą, ji neturėjo pagrindo reikšti jam ieškinį dėl žalos atlyginimo. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 17 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-361/2017 matyti, kad atsakovas, būdamas kaltinamuoju baudžiamojoje byloje, nepripažino jam pareikštų kaltinimų, neigė padaręs nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, iki baudžiamosios bylos išnagrinėjo nebuvo aišku, kokie veiksmai sąlygojo žalos atsiradimą, kuris asmuo atliko neteisėtus veiksmus. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, kad nustatant tiek atliktų veiksmų neteisėtumą, tiek veiksmus įvykdžiusį asmenį, tiek padarytą žalą, buvo reikalingos specialios procedūros – nusikalstamos veikos mechanizmas ir reikšmingos jo aplinkybės buvo nustatytos tik atlikus ikiteisminį tyrimą ir išnagrinėjus baudžiamąją bylą, o galutinai tapo aiškios tik įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui (2017 m. lapkričio13 d.), t. y. tik tada ieškovė galėjo sužinoti (sužinojo), kad būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė žalą. Nagrinėjant baudžiamąją bylą nustačius, kad prekių įsigijimo ir įvežimo dokumentai nebuvo suklastoti, o juose nurodytos kainos atitinka realias atsakovo individualios įmonės sumokėtas prekių kainas, ieškiniui pareikšti nebūtų pagrindo, nesant atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų – jo neteisėtų veiksmų ir žalos fakto.

6820.

69Svarbu ir tai, kad išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje ieškinys dėl žalos atlyginimo negalėjo būti pareikštas, priimtas ir teismo nagrinėjamas, nes pagal BPK 109 straipsnį civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas tik dėl tiesiogiai nusikalstamos veikos patirtos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta dėl BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (kontrabandos), baudžiamojoje byloje buvo tiriama tik įvežtų prekių vertė, bet ne nuo jos mokėtinų muito mokesčių dydis.

7021.

71Teisėjų kolegija, remdamasi šios nutarties 11-14 punktuose nurodytomis teisės normomis ir apeliacinio bei kasacinio teismo praktika, įvertinusi teisės pažeidimo nustatymo proceso sudėtingumą, sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį ir ieškinio senaties termino pradžią, netinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes, todėl padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, jog ieškovė, pareikšdama ieškinį, praleido sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą.

72Dėl procesinės bylos baigties

7322.

74Skundžiamame sprendime teismas apsiribojo tik aplinkybių dėl ieškinio senaties termino taikymo byloje nustatymu, tuo tarpu visų atsakovų civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų egzistavimas nebuvo tiriamas. Apeliacinės instancijos teismas gali nustatyti ir įvertinti neištirtas bylos faktines aplinkybes, tačiau tai priklauso nuo neatskleistų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio. CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atvejus. Be kitų šiame proceso įstatymo straipsnyje įtvirtintų atvejų, pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo egzistuoja, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016).

7523.

76Taigi, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui iš esmės nesprendus ieškinio reikalavimo pagrįstumo, nes ieškinys atmestas kitais pagrindais (taikius ieškinio senatį), apeliacinis teismas šiuo atveju negali pašalinti nustatytų pažeidimų, nes ginčui išspręsti būtina ištirti ir įvertinti įrodymus, nustatyti turinčias reikšmės bylai išspręsti faktines aplinkybes, todėl panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir, atsižvelgiant į tai, kad reikia tirti aplinkybes, kurios nebuvo tirtos pirmosios instancijos teisme, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atitinkamai bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas išspręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93, 96, 98 straipsniai).

77Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

78Panevėžio apygardos teismo 2018 m. spalio 3 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė VĮ Turto bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė... 8. 2.... 9. Ieškovė paaiškino, kad VĮ Turto bankas 2002 m. kovo 29 d. Mokesčių... 10. 3.... 11. Atsakovas R. U. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, ieškiniui... 12. II.... 13. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. 4.... 15. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė... 16. 5.... 17. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovei apie 190 788,13 Eur... 18. 6.... 19. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovės kreditorinis... 20. 7.... 21. Teismas nenustatė jokių svarbių priežasčių, leidžiančių ieškovei... 22. III.... 23. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 24. 8.... 25. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo Panevėžio apygardos teismo 2018 m.... 26. 8.1.... 27. Ieškovė nebuvo informuota apie vykdomą ikiteisminį tyrimą bei teisminį... 28. 8.2.... 29. Apie galimybę pareikšti ieškinį, kaip tai numato Lietuvos Respublikos... 30. 8.3.... 31. Teismas nepagrįstai konstatavo ieškinio senaties termino pradžią nuo VĮ... 32. 9.... 33. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo skundo netenkinti.... 34. 9.1.... 35. Prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo... 36. 9.2.... 37. Baudžiamojo proceso teisės normos civilinio ieškinio pareiškimo galimybę... 38. 9.3.... 39. Ieškovę atstovauja teisinį, universitetinį išsilavinimą turintis... 40. 9.4.... 41. Ieškovė neįrodė atsakovo, kaip juridinio asmens dalyvio, civilinės... 42. 9.5.... 43. Ieškovė neįrodė priežastinio nesąžiningų atsakovo veiksmų ir... 44. Teisėjų kolegija... 45. IV.... 46. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 47. 10.... 48. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 49. Dėl ieškinio senaties... 50. 11.... 51. Pagal CK 1.124 straipsnį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko... 52. 12.... 53. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino eigos... 54. 13.... 55. Kai ieškovas reiškia reikalavimą priteisti žalos atlyginimą, tam, kad toks... 56. 14.... 57. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad sužinojimo apie teisės pažeidimą... 58. 15.... 59. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo.... 60. 16.... 61. Kauno teritorinė muitinė 2014 m. rugpjūčio 19 d. sudarė supaprastinto... 62. 17.... 63. Ieškinys byloje pareikštas dėl atsakovo veiksmais, kurie teismo... 64. 18.... 65. Apeliantė tiek nesutikdama su atsakovo reikalavimu dėl ieškinio senaties... 66. 19.... 67. Teisėjų kolegija pritaria apeliantės pozicijai. Ieškovės reikalavimo... 68. 20.... 69. Svarbu ir tai, kad išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje ieškinys dėl žalos... 70. 21.... 71. Teisėjų kolegija, remdamasi šios nutarties 11-14 punktuose nurodytomis... 72. Dėl procesinės bylos baigties... 73. 22.... 74. Skundžiamame sprendime teismas apsiribojo tik aplinkybių dėl ieškinio... 75. 23.... 76. Taigi, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui iš esmės nesprendus... 77. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 78. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. spalio 3 d. sprendimą panaikinti ir bylą...