Byla 2A-560-71/2012

1Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės ir pranešėjos Reginos Agotos Gutauskienės, kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės, siekiančios apginti viešąjį interesą, apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 dienos sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie LR ŽŪM, A. Š., R. Š., V. K., K. K., G. L., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų: Telšių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir V. R. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, administracinių aktų panaikinimo, restitucijos taikymo bei atsakovų A. Š., V. Š., V. K., K. K., G. L., R. Š. priešieškinį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto termino atnaujinimo.

3Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovė Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė, siekianti apginti viešąjį interesą, ieškiniu kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą ir prašė:

61. Pripažinti negaliojančiomis: 2001 m. lapkričio 23 d. sutartį, patvirtintą Mažeikių rajono notarės R. R., registro Nr.2-8857, pagal kurią A. Š. perleido R. Š. teisę atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų S. Š. ir E. Š. valdytą ( - ) žemę - 4 ha; 2001 m. lapkričio 23 d. sutartį, patvirtintą Mažeikių rajono notarės R. R., registro Nr.2-8859, pagal kurią A. Š. perleido V. K. teisę atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų S. Š. ir E. Š. valdytą ( - ) žemę – 2,73 ha; 2001 m. lapkričio 23 d. sutartį, patvirtintą Mažeikių rajono notarės R. R., registro Nr.2-8861, pagal kurią A. Š. perleido G. L. teisę atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų S. Š. ir E. Š. valdytą ( - ) žemę – 1,00 ha;

72. Panaikinti: 2001 m. lapkričio 28 d. Telšių apskrities viršininko administracijos Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus Pažymą dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų Nr.4236, kurioje nurodyta, kad pagal R. Š. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad į buvusio savininko S. Š. ir E. Š. nuosavybės teisėmis valdytą ( - ) 11,84 ha žemės ir pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą R. Š. turi nuosavybės teisę į 4,00 ha žemės; 2001 m. lapkričio 28 d. Telšių apskrities viršininko administracijos Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus Pažymą dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų Nr.4235, kurioje nurodyta, kad pagal V. K. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad į buvusio savininko S. Š. ir E. Š. nuosavybės teisėmis valdytą ( - ) kaime 11,84 ha žemės ir pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą V. K. turi nuosavybės teisę į 2,73 ha žemės; 2001 m. lapkričio 28 d. Telšių apskrities viršininko administracijos Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus Pažymą dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų Nr.4234, kurioje nurodyta, kad pagal G. L. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad į buvusio savininko S. Š. ir E. Š. nuosavybės teisėmis valdytą ( - ) kaime 11,84 ha žemės ir pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą G. L. turi nuosavybės teisę į 1,00 ha žemės;

83. Panaikinti: 2001 m. gruodžio 12 d. Telšių apskrities viršininko Išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr.3168, kurioje nurodyta, kad pagal pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus buvę savininkai S. Š. ir E. Š. valdė nuosavybės teisėmis ( - ) kaime nekilnojamąjį turtą – 11,84 ha žemės ir pagal susitarimą R. Š. turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 4,00 ha žemės, kuri yra priskirta valstybės išperkamai žemei; 2001 m. gruodžio 12 d. Telšių apskrities viršininko Išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr.3165, kurioje nurodyta, kad pagal pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus buvę savininkai S. Š. ir E. Š. valdė nuosavybės teisėmis ( - ) kaime nekilnojamąjį turtą - 11,84 ha žemės ir pagal susitarimą V. K. turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 2,73 ha žemės, kuri yra priskirta valstybės išperkamai žemei; 2001 m. gruodžio 12 d. Telšių apskrities viršininko Išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr.3167, kurioje nurodyta, kad pagal pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus buvę savininkai S. Š. ir E. Š. valdė nuosavybės teisėmis ( - ) kaime nekilnojamąjį turtą – 11,84 ha žemės ir pagal susitarimą G. L. turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 1,00 ha žemės, kuri yra priskirta valstybės išperkamai žemei;

94. Panaikinti: 2002 m. gruodžio 19 d. Telšių apskrities viršininko įsakymą Nr.2482 dalyje dėl R. Š. 5,09 ha ploto miško sklypo ( - ) kaime suformavimo (1 priedas, eilės Nr. 3); 2002 m. gruodžio 19 d. Telšių apskrities viršininko įsakymą Nr.2487 dalyje dėl R. Š. 1,80 ha ploto žemės sklypo ( - ) kaime suformavimo (1 priedo eilės Nr.5); 2001 m. spalio 28 d. Telšių apskrities viršininko įsakymą Nr.2006 dalyje dėl V. K. 2,55 ha ploto žemės sklypo miškų ūkio veiklai ( - ) kaime suformavimo (1 priedas, eilės Nr.6);

105. Panaikinti: 2003 m. kovo 18 d. Telšių apskrities viršininko sprendimą Nr.61-10973, kuriuo R. Š. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį 2,45 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 5,09 ha miško sklypą ( - ) kaime; 2003 m. kovo 18 d. Telšių apskrities viršininko sprendimą Nr.61-10974, kuriuo R. Š. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį 1,55 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,80 ha miško sklypą Telšių apskrityje, ( - ) kaime; 2003 m. vasario 6 d. Telšių apskrities viršininko sprendimą Nr.61-10863, kuriuo V. K. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį 2,73 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 2,55 ha miško sklypą Telšių apskrityje, ( - ) kaime; 2003 m. vasario 10 d. Telšių apskrities viršininko sprendimą Nr.61-10889, kuriuo G. L. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį 1,00 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn 1,00 ha miško sklypą ( - ); 2003 m. vasario 17 d. Telšių apskrities viršininko įsakymą Nr.321 dalyje dėl G. L. 1,00 ha ploto žemės sklypo ( - ) kaime suteikimo.

116. Taikyti restituciją: priteisti iš A. Š. 1000,00 Lt, gautus pagal 2001 m. lapkričio 23 d. sutartį, patvirtintą Mažeikių rajono notarės R. R., registro Nr.2-8857, R. Š. naudai, įpareigoti R. Š. grąžinti 5,0900 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) ( - ) kaime, ( - ) rajono savivaldybėje, ir 1,8000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )., esantį ( - ) kaime, ( - ) rajono savivaldybėje, valstybės nuosavybėn; priteisti iš A. Š. 1000,00 Lt, gautus pagal 2001 m. lapkričio 23 d. sutartį, patvirtintą Mažeikių rajono notarės R. R., registro Nr.2-8859, V. K. naudai; taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu ir priteisti iš V. K. ir K. K. solidariai nekilnojamojo turto vertę – 22.811,00 Lt; priteisti iš A. Š. 500,00 Lt, gautus pagal 2001 m. lapkričio 23 d. sutartį, patvirtintą Mažeikių rajono notarės R. R., registro Nr.2-8861, G. L. naudai, įpareigoti G. L. grąžinti valstybės nuosavybėn 1,00 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) ( - ) miško k. v., esantį ( - ) rajono savivaldybėje.

12Ieškinyje nurodoma, kad 1991 m. spalio 28 d. A. Š. Akmenės rajono Viekšnių apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į O. Š., A. dukros, nuosavybės teisėmis valdytą, iš tėvo A. S. paveldėtą nekilnojamąjį turtą – 12 ha žemės. Kartu su prašymu buvo pateikti S. Š., I. sūnaus, ir O. Š., A. dukros, mirties liudijimų ir A. Š. gimimo liudijimo nuorašai. Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus vyresnioji inžinierė žemėtvarkininkė I. E. 2000 m. vasario 17 dieną surašė paaiškinimą, kuriame nurodyta, kad J. V. ir Z. L. liudija, jog buvęs savininkas S. Š. valdė ( - ) kaime ( - ) seniūnijoje 11,84 ha, nors pagal 1937 m. vasario 15 d. mokestinius nurodyta, kad S. Š. ir E. Š. valdė žemę bendrai, tačiau, jų teigimu yra suklysta, nes E. Š. ( - ) kaime nebuvo, turėjo būti įrašyta Š. O.. Mažeikių rajono notarės R. R. 2001 m. lapkričio 23 dieną, patvirtintomis sutartimis A. Š., atstovaujamas S. Š., perleido teisę atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų S. Š. ir E. Š. valdytą ( - ) kaimuose, ( - ) seniūnijoje, ( - ) rajone, R. Š. – į 4,00 ha už 1000,00 Lt; V. K. – į 2,73 ha už 1000,00 Lt; G. L. – į 1,00 ha už 500,00 Lt. Telšių apskrities viršininko administracijos Mažeikių rajono žemėtvarkos skyrius pagal 1991 m. spalio 28 d. prašymą dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką atkūrimo, 2001 m. lapkričio 26 d. prašymą susigrąžinti žemę, mišką suteikiant neatlygintinai kitoje vietoje, Š. A. gimimo liudijimo nuorašą, Š. S. mirties liudijimo nuorašą, 1937 m. vasario 15 d. Mažeikių apskrities ( - ) seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašą Nr.629, 2001 m. lapkričio 23 d. Mažeikių rajono notarės R. R. patvirtintas sutartis, registro Nr.2-8857, Nr.2-8859, Nr.2-8861 2001 m. lapkričio 28 d. parengė Pažymas dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų Nr.4236, 4235, 4234, kuriose nurodyta, kad R. Š. turi nuosavybės teisę į 4,00 ha žemės, kuri yra priskirta valstybės išperkamai žemei, vertė 8021 Lt, V. K. - į 2,73 ha ir G. L. – į 1,00 ha žemės, kuri yra priskirta valstybės išperkamai žemei, vertė 2005 Lt. Telšių apskrities viršininkas 2001 m. gruodžio 12 dieną priėmė Išvadas Nr.3168, Nr.3165, Nr.3167 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn R. Š., V. K. ir G. L.. Telšių apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 19 dienos įsakymu Nr.2482 „Dėl Mažeikių rajono ( - ) seniūnijos ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ buvo patvirtintas AB „Šiaulių hidroprojektas“ 2002 m. parengtas Mažeikių rajono ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas, kuriuo buvo suformuotos sklypų ribos ir nustatyti suprojektuotų žemės sklypų plotai, tarp jų ir 5,09 ha ploto miškų ūkio paskirties sklypas( - ) kaime R. Š. (1 priedo eilės Nr.3) ir 2003 m. kovo 18 d. Telšių apskrities viršininko sprendimu Nr.61-10973 R. Š. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį 2,45 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 5,09 ha miško sklypą ( - ) kaime. Telšių apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 19 dienos įsakymu Nr.2487 „Dėl Mažeikių rajono ( - ) seniūnijos ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ buvo patvirtintas AB „Šiaulių hidroprojektas“ 2002 m. parengtas Mažeikių rajono ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas, kuriuo buvo suformuotos sklypų ribos ir nustatyti suprojektuotų žemės sklypų plotai, tarp jų ir 1,80 ha ploto miškų ūkio paskirties sklypas ( - ) kaime R. Š. (1 priedo eilės Nr.5) ir Telšių apskrities viršininko 2003 m. kovo 18 dienos sprendimu Nr.61-10974 R. Š. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį 1,55 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,80 ha miško sklypą ( - ) kaime. Telšių apskrities viršininko 2001 m. spalio 18 dienos įsakymu Nr.2006 „Dėl Mažeikių rajono ( - ) seniūnijos ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ buvo patvirtintas AB „Šiaulių hidroprojektas“ 2002 m. parengtas Mažeikių rajono ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas, kuriuo buvo suformuotos sklypų ribos ir nustatyti suprojektuotų žemės sklypų plotai, tarp jų ir 2,55 ha ploto miškų ūkio paskirties sklypas ( - ) kaime V. K. (1 priedo eilės Nr.6). Telšių apskrities viršininko 2003 m. vasario 6 dienos sprendimu Nr.61-10863 V. K. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį 2,73 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 2,55 ha miško sklypą ( - ) kaime. Telšių apskrities viršininko 2003 m. vasario 10 dienos sprendimu Nr.61-10889 G. L. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį 1,00 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn l,00 ha miško sklypą ( - ) kaime. Telšių apskrities viršininko2003 m. vasario 17 dienos įsakymu Nr.321 pagal kadastro vietovės ( - ) (6107) žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, patvirtintą 2002 m. birželio 24 dieną, Telšių apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr.1225 „Dėl Mažeikių rajono ( - ) seniūnijos ( - ) miško kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ ir Telšių apskrities viršininko 2003 m. vasario 10 dienos sprendimu dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimo G. L. suteiktas, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam sklypas bendro 1,00 ha ploto ( - ) kaime, Mažeikių rajono savivaldybėje. Minėtų Telšių apskrities viršininko sprendimų ir įsakymų pagrindu VĮ Registrų centre įregistruotos: R. Š. nuosavybės teisės į 5,0900 ha žemės sklypą, esantį ( - ) kaime, Mažeikių rajono savivaldybėje, ir 1,8000 ha žemės sklypą, esantį ( - ) kaime; V. K. nuosavybės teisės į 2,5500 ha žemės sklypą, esantį ( - ) kaime, Mažeikių rajono savivaldybėje. Žemės sklypo pirkimo – pardavimo 2003 m. balandžio 4 dienos sutartimi, notarinio registro Nr.3083, ir 2003 m. balandžio 4 d. turto perdavimo – priėmimo aktu, notarinio registro Nr.3084, V. K. ir K. K. 2,55 ha žemės sklypą perleido už 6000 Lt V. R.. Telšių apskrities viršininko 2003 m. vasario 10 dienos sprendimo Nr.61-10889 ir 2003 m. vasario 17 d. Telšių apskrities viršininko įsakymo Nr.321 pagrindu VĮ Registrų centre įregistruotos G. L. nuosavybės teisės į 1,0000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis ( - ) miško k. v., pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis miškų ūkio, esantį ( - ), Mažeikių rajono savivaldybėje. Pažymėjo, jog R. Š., V. K. ir G. L., atkuriant nuosavybės teises į buvusių savininkų S. Š. ir E. Š. žemę, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (2002-10-29 redakcija Nr. IX - 1157), 2 straipsnio ir 10 straipsnio 4 dalies nuostatos, nes iš A. Š. gimimo liudijimo nuorašo, ( - ) kaimo 1964 - 1966 m., 1967 - 1970 m. ūkinių knygų kopijos, Mažeikių r. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gautos kopijos iš ( - ) RKB santuokų įrašų knygos, Lietuvos centrinio valstybės archyvo Pažymos bei 1933 m. lapkričio 29 dienos sutarties kopijos, matyti, kad S. Š. ir E. Š. bei A. Š. tėvai – S. Š. ir O. Š., yra ne tie patys asmenys, o asmenys turintys skirtingas šeimas. Taip pat nėra jokių kitų duomenų, kurie leistų priskirti A. Š. kitai kuriai nors Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje 1 dalyje nurodytų asmenų grupei. Atsižvelgiant į tai, jog pagal imperatyviąsias įstatymo normas pardavėjas gali perleisti tik jam nuosavybės teise priklausantį turtą (LR civilinio kodekso 4.48 straipsnio 1 dalis), A. Š., nepriklausydamas nei vienai Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje 1 dalyje nurodytų asmenų grupei, neturėdamas jokių teisių į buvusių savininkų S. Š. ir E. Š. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą, negalėjo jų niekam perleisti, t.y. pačiam perleidėjui, neturint nuosavybės teisės, negali atsirasti perleidimo sandorio teisinės pasekmės – nuosavybės teisės į ginčo objektą atsiradimas kitam asmeniui, todėl 2001 m. lapkričio 23 d. sutartys, patvirtintos Mažeikių rajono notarės R. R., registro Nr.2-8857, Nr.2-8859, Nr.2-8861, kuriomis A. Š. perleido teisę atkurti nuosavybės teises: R. Š. – į 4,00 ha žemės sklypą, V. K. – į 2,73 ha žemės sklypą ir G. L. - į 1,00 ha žemės sklypą, vadovaujantis LR civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalimi ir 1.95 straipsnio 1 dalimi, kaip prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo normoms, pripažintinos negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento (ab initio). Be to, motyvuojant tuo, jog atsakovai R. Š., V. K. ir G. L. negali naudotis didesnėmis teisėmis nei pats teisės perleidėjas A. Š., nurodė, jog turi būti panaikinti ir prieštaraujančių imperatyvioms įstatymo normoms sandorių pagrindu priimti administraciniai aktai, o pripažinus negaliojančiais sandorius ir panaikinus administracinius aktus, turi būti panaikintos ir jų pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės, t.y. turi būti taikoma restitucija – šalys privalo grąžinti viena kitai ką yra gavusios neteisėtai, todėl A. Š. už perleistą teisę privalo grąžinti R. Š. 1000 Lt, V. K. 1000 Lt, G. L. 500 Lt, o R. Š. – grąžinti valstybės nuosavybėn 5,0900 ha miško sklypą, esantį( - ) kaime, Mažeikių rajono savivaldybėje, ir 1,8000 ha miško sklypą, esantį ( - ) kaime, Mažeikių rajono savivaldybėje; V. K. ir K. K. – turi solidariai grąžinti valstybės nuosavybėn nekilnojamojo turto vertę 22.811,00 Lt; G. L. – grąžinti valstybės nuosavybėn 1,00 ha miško sklypą, esantį ( - ) kaime, Mažeikių rajono savivaldybėje.

13Atsakovas A. Š. priešieškiniu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jo tėvai O. Š. ir S. Š. po jų santuokos (.( - )) iš tėvo ir uošvio A. S. gavo 12 ha žemės, esančios Mažeikių rajono ( - ) kaime, ir ją nuosavybės teise valdė iki visuotinės žemės nacionalizacijos; atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriui šį teismo sprendimą, kaip žemės valdymo faktą patvirtinantį dokumentą bei įpareigoti žemėtvarkos skyrių ištaisyti padarytą klaidą – administracine tvarka patikslinti A. Š., R. Š., V. K., G. L. ir V. Š. nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus, pakeičiant buvusį žemės savininką iš S. Š. ir E. Š. į O. Š. ir S. Š.. Tačiau posėdžio metu atsakovas A. Š. priešieškinio atsisakė, motyvuodamas tuo, jog jis buvo pateiktas be pagrindo.

14II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15Mažeikių rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Civilinę bylą dalyje dėl priešieškinio nutraukė.

16Teismas nurodė, kad iš A. Š. gimimo įrašo kopijos, ( - ) kaimo 1964 - 1966 m., 1967 - 1970 m. ūkinių knygų kopijos, ( - ) RKB santuokų įrašų knygos kopijos yra akivaizdu, jog A. Š. nuosavybės teisės į buvusios savininkės E. Š. turėtą žemę buvo atkurtos pažeidžiant Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas, nes su minėta savininke jo nesieja jokie giminystės ryšiai, o O. Š. nuosavybės teisę į žemę patvirtinančių dokumentų A. Š. nebuvo pateikęs.

17Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos faktines aplinkybes bei, vadovaudamasis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punktu, padarė išvadą, jog A. Š. yra pretendentas, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į A. S. turėtą žemę. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika (2008-04-07 nutartis Nr.3K-3-216/2008), teismas sprendė, jog ta aplinkybė, kad pirminiame 1991-10-28 prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. Š. kaip buvusį žemės savininką nurodė ne A. S., bet jo dukrą O. Š. (S.), nėra esminė, nes A. Š. galėtų būti pretendentu atkurti nuosavybės teises į A. S. Mažeikių apskrities ( - ) valsčiaus ( - ) kaime (pagal dabartinį administracinį – teritorinį suskirstymą –( - )) valdytą 25,22 ha žemės. A. S. mirė ( - ), t. y. žemės nacionalizacijos metu (1940-07-22), todėl pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalį jis buvo nekilnojamojo turto savininku (4 t., b. l. 69). Teismas sprendė, kad ieškovo teiginys, jog nėra jokių kitų duomenų, kurie leistų priskirti A. Š. kitai kuriai nors Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje 1 dalyje nurodytų asmenų grupei, yra nepagrįstas.

18Teismas laikė, kad nekvestionuotinas pagrindas konstatuoti administracinių aktų atkurti nuosavybės teises į žemę negaliojimą, taip pat ir viešojo intereso pažeidimą būtų tada, jeigu būtų nustatyta, kad A. S. nebuvo žemės, į kurią ginčijamais administraciniais aktais atkurta nuosavybės teisė, savininkas. Teismas pažymėjo, jog pretendentai atkurti nuosavybės teises, tinkamai išreiškę savo valią, gali pagrįstai tikėtis, jog nuosavybės teisės jiems bus atkurtos laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, nepažeidžiant teisės aktų nustatytų procedūrų. Nagrinėjamu atveju šios procedūros buvo pažeistos Telšių apskrities viršininko administracijai pavaldžių žemėtvarkos tarnybos pareigūnų, kuriems įstatymų leidėjo pavesta vykdyti šį procesą. Tikroji teisės paskirtis – ieškoti įvairių asmenų interesų, taip pat privačių asmenų teisių ir viešojo intereso pusiausvyros, todėl teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju jis negali ginti viešojo intereso prokurorės pasirinktu aspektu, nepaisydamas kitų byloje dalyvaujančių asmenų (atsakovų) teisėtų interesų ir lūkesčių, kurie taip pat yra viešojo intereso dalis.

19Teismas, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatavo, kad kai bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog yra visi pagrindai nuosavybės teisei į ginčo žemę atkurti, atsakovas, kuris yra tinkamai išreiškęs savo valią dėl nuosavybės teisių į šią žemę atkūrimo, negali būti baudžiamas už valstybės pareigūnų padarytus nuosavybės teisių atkūrimo procese pažeidimus, todėl sprendė, kad prokurorės ieškinys negali būti tenkinamas.

20III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

21Apeliaciniu skundu ieškovė Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė, siekianti apginti viešąjį interesą, prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės, siekiančios apginti viešąjį interesą ieškinį pilnai.

22Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Apeliantė teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiąsias teisės normas – Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio, ir 10 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos 1997 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1057, 12 punkto nuostatas. Piliečių, kurių nekilnojamasis turtas buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas pagal TSRS (LTSR) įstatymus, nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir sąlygas iki 1997 m. liepos 9 d. reglamentavo Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (1991-06-18 Nr. I-1454). Nuo 1997 m. liepos 9 d. nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas Nr. VIII-359. Teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatos yra imperatyvios. Vertinant paminėto teisės akto nuostatas, nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai turi patvirtinti ne tik nuosavybės teisę į žemę apskritai, bet į konkretizuotą objektą, todėl nuosavybės teisių atkūrimo procese pretendentui yra ne tik pripažįstama teisė atkurti nuosavybės teises, bet ir identifikuojamas nuosavybės objektas, t.y. nuosavybės teisė pripažįstama į atitinkamo ploto, atitinkamoje vietoje žemės sklypą;
  2. Nepagrįsta teismo išvada, kad pagrindas konstatuoti administracinių aktų atkurti nuosavybės teises į žemę negaliojimą, taip pat ir viešojo intereso pažeidimą būtų tada, jeigu būtų nustatyta, kad A. S. nebuvo žemės, į kurią ginčijamais administraciniais aktais atkurta nuosavybės teisė, savininkas. Apeliantė nurodo, kad Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma apie S. (S,) ir E. Š. nuosavybę Nr. R4-289 bei Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gauta ( - ) RKB santuokų įrašų knyga, kur nurodyta, kad S. Š., gim. ( - )., ir O. S., gim. ( - )., santuoką sudarė ( - ), jaunojo tėvai nurodyti I. Š. ir O. M., o jaunosios – A. S. ir P. V., paneigia J. V. ir Z. L. paaiškinimus bei patvirtina, kad ( - ) kaime iki nacionalizacijos gyveno E. Š.. A. Š. tėvai, S. (S.) Š. ir O. Š., bei S. Š. ir E. Š. yra ne tie patys asmenys, o asmenys turintys skirtingas šeimas. Teigiama, kad nuosavybės teisės A. Š. buvo atkurtos ne į A. S. iki nacionalizacijos valdytą žemę, bet į S. Š. ir E. Š.;
  3. Pažeidimas negali būti laikomas formaliu, nes nesant duomenų, kurių buvusių savininkų valdytos žemės užimtumas konstatuotas 2001 m. lapkričio 26 d. pažymoje Nr. 632 dėl žemės užimtumo, bei neturint duomenų apie visos buvusiam savininkui A. S. priklausiusios žemės ( - ) kaime, Mažeikių rajone, vietą ir ribas, bei dabartinį užimtumą nėra galimybės įvertinti, kokiu būdu galėtų būti atkuriamos nuosavybės teisės į šio savininko valdytą žemę;
  4. Viena iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo taikymo sąlygų – kad asmuo būtų teisėtai pagal galiojančius teisės aktus įgijęs civilines teises. Apeliantės nuomone, nagrinėjamoje byloje ši sąlyga nenustatyta, todėl nebuvo teisinio pagrindo taikyti teisėtų lūkesčių apsaugos principo ir tuo pagrindu atmesti prokurorės ieškinio reikalavimus. Aplinkybė, kad byloje nenustatyta, jog A. Š. būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus, kad jam būtų atkurtos nuosavybės teisės, A. Š. tinkamai ir įstatymo nustatytu laiku išreiškęs savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kad atsakovai savo teises, nors ir pažeisdami imperatyviąsias įstatymo normas, bet įgyvendino per administracinius valstybės organus, todėl neturi patirti neadekvačių neigiamų padarinių dėl valstybės institucijos, įgaliotos vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procesą pareigūnų padarytų pažeidimų, negali būti pagrindu palikti galioti neteisėtus administracinius aktus. Apeliantė pažymėjo, kad atsakovės G. L. ir V. K. dirbo ( - ) ir jos buvo asmeniškai suinteresuotos teigiamai išspręsti A. Š. prašymą ir įtakoti ginčijamų sprendimų priėmimą. Be to, apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju pažeidžiamos paties atsakovo, A. Š., kaip pretendento, nuosavybės teisių atkūrimo procese teisės, kadangi A. Š. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 25,22 ha žemės, kurią iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė A. S., A. Š. senelis, o ne į 11,84 ha žemės.

23Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas R. Š., A. Š., G. L., V. K., K. K. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. sprendimą.

24Atsiliepimą apeliantai grindžia tuo, kad nei atsakovai, nei teismas priimdamas sprendimą, nepaneigė ieškovo teiginio, jog nuosavybės teisių atkūrimas A. Š. buvo vykdomas pažeidžiant nustatytą tvarką, tačiau priimdamas sprendimą teismas taip pat vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo bei Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-02-27 išvada akivaizdžiai liudija, kad A. Š. yra tinkamas pretendentas atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. S. turėtą žemę.

25IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26Apeliacinis skundas atmestinas.

27Teismas pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.

28LR CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (LR CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė LR CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

29Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, argumentais, motyvais ir išvadomis, todėl visų jų išsamiai nekartoja. Todėl įvertinusi apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija sprendžia, jog jie pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia bei nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinį skundą.

30Dėl nuosavybės teisės pripažinimo

31Apeliantas laiko, kad nuosavybės teisės patvirtinantys dokumentai turi patvirtinti ne tik nuosavybės teisę į žemę apskritai, o nuosavybės teisė, nagrinėjamu atveju A. Š., turi būti pripažinta į atitinkamo ploto, atitinkamoje vietovėje žemės sklypą.

32Teisėjų kolegijos pažymima, kad nagrinėjamos bylos kontekste nėra paneigtas prokuroro, ginančio viešąjį interesą, teiginys, kad nuosavybės teisų atkūrimas A. Š. buvo atliktas pažeidžiant nustatytą tvarką. Byloje neginčijamai nustatyta, kad A. Š. su E. Š. nesieja jokie giminystės ryšiai. Nagrinėjamu atveju vertintinas A. Š. nuosavybės teisės atkūrimo teisėtumo klausimas. Todėl apeliacinėje instancijoje būtina patikrinti ar sprendžiant šalių ginčą tinkamai pritaikytos teisės normos, reguliuojančius nuosavybės teisių atkūrimo procesą iš vienos pusės ir normos, kuriomis siekta apsaugoti viešą interesą, iš kitos pusės. Kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė pateiktus įrodymus ir jais remdamasis teisingai nustatė, reikšmingas teisingam bylos išsprendimu faktines bylos aplinkybes bei padarė pagrįstas išvadas.

33Svarbi aplinkybė nagrinėjamos bylos kontekste laikytina ta, kad nuosavybės teisių į buvusių savininkų nekilnojamąjį turtą klausimas pagal įstatymą išskirtinai sprendžia Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kurios 2012-02-27 pateikta išvada patvirtina, kad A. Š. yra tinkamas pretendentas atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. S. turėtą žemę. Be to, žemėtvarkos skyriui yra pateikti visi reikalingi dokumentai, kurių pagrindu A. Š. atkurtos nuosavybės teisės (4 t., 94-103 b. l.). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančioje 2012-02-27 išvadoje akcentuojama, kad visi reikalingi dokumentai tam, kad būtų atkurtos A. Š. nuosavybės teisės, yra pateikti. Šie dokumentai patvirtina tiek patį valdymo faktą, tiek giminystės ryšį ir jokie terminai nėra praleisti. Todėl kolegijos manymu, nagrinėjamu atveju teismas neturėtų detaliai aiškintis, analizuoti, vertinti, ar visi reikalingi dokumentai pateikti nuosavybės teisių atkūrimo byloje, ar nėra praleisti terminai, kadangi atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko žemę yra nacionalinės žemės tarnybos kompetencijoje. Būtent, šios institucijos pateikti duomenys patvirtina aplinkybę, kad A. Š. yra tinkamas pretendentas atkurti nuosavybės teises pagal; jo pateiktą 1991 m. gruodžio 28 d. prašymą atkurti nuosavybės teises į 12 ha žemės plotą, priklausiusį O. Š., kuri jį gavo iš tėvo A. S.. Be to, nacionalinė žemės tarnyba, yra nurodžiusi, kad savarankiškai negali pakeisti aktų, kadangi yra pasikeitę teisės aktai, susiję su teisių į nuosavybės teisių atkūrimo perleidimu, kadangi šioje byloje yra situacija, kada nuosavybės teisės buvo atkurtos ne tik A. Š., bet ir asmenims, kuriems buvo perleistos šitos teisės, t. y. G. L., V. K. ir R. Š.; bei paaiškėjo aplinkybė, jog O. Š. nuosavybės teise valdė ne 12 ha, o 25 ha žemės.

34Išanalizavus A. Š. byloje pateiktus giminystės ryšį su buvusiais žemės savininkais O. ir S. Š. patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad jo motina yra O. Š., A. S. dukra, o tėvas - S. Š., I. sūnus. ( - ) RKB santuokų įrašų knygos kopijos patvirtina, kad S. Š., I. Š. sūnus ir O. S., A. dukra, ( - ) sudarė santuoką. Po santuokos sudarymo O. S. buvo suteikta Š. pavardė. Be to, pirmosios instancijos teismo teisėtai ir pagrįstai nustatyta, kad A. Š. prašyme atkurti nuosavybės teises į O. Š., A. dukros, nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą - 12 ha žemės grafoje „iš kurio savininko, kaip ir kada buvo įsigyta žemė“ nurodė, jog paveldėjo iš tėvo S. A. (1 t., 10 b. l.). 2011 m. balandžio 27 atlikus žemės sklypo, į kurį A. Š. ir pretendavo atkurti nuosavybės teises, kartografavimą nustatyta, jog A. Š. pretendavo atkurti nuosavybės teises į maždaug 12 ha žemės sklypą, priklausiusį jo seneliui A. S., ir būtent į šių savininkų realiai valdytą žemę buvo atkurtos nuosavybės teisės ieškovo prašomais panaikinti administraciniais aktais (3 t., 69-75 b. l.). Faktą apie A. S. nuosavybės teise valdytą žemę patvirtina archyviniuose dokumentuose esantys duomenys: 1929 m. kovo 1 d. Mažeikių apskrities ( - ) valsčiaus ( - ) seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąraše Nr.286 nurodyta, jog A. S. ( - ) kaime valdė 24,8 ha ir 10,92 ha žemės sklypus, o 1937 m. vasario 15 d. Mažeikių apskrities ( - ) seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąraše Nr.630 nurodyta, jog A. S. dviejuose sklypuose (Nr.10 ir 24) valdė 25,22 ha žemės ( - ) kaime (4 t., 34-35, 36-37 b. l.). Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, klaida padaryta dėl buvusio savininko pavardės, nelaikytina esmine, kuri galėtų iš esmės paneigti nuosavybės teisės atkūrimą A. Š..

35Pažymėtina ir tai, kad siekiant išsiaiškinti, į kurio savininko realiai valdytą žemę pretendavo atkurti nuosavybės teises A. Š., 2011 m. balandžio 27 d. buvo atliktas A. Š. nurodyto žemės sklypo, kurį, kaip teigia A. Š., nuosavybės teisėmis valdė jo motina O. Š., paveldėjusi iš savo tėvo A. S., ir į kurį A. Š. pretendavo atkurti nuosavybės teises, kartografavimas. Kartografavimo metu pagal schemą sudarytą remiantis A. Š. bei liudytojų parodymais, nustatyta, kad A. Š. pretendavo atkurti nuosavybės teisės į maždaug 12 ha žemės sklypą priklausiusį A. Š. seneliui A. S., kurį jis, pagal A. Š. ir liudytojų paaiškinimus, perleido savo dukrai O. Š. (S.), ir būtent į šių savininkų realiai valdytą žemę buvo atkurtos nuosavybės teisės ieškovo prašomais panaikinti administraciniais aktais. Duomenų apie A. S. nuosavybės teise valdytą žemę yra ir archyviniuose dokumentuose: ( - ) apylinkės agrarinės reformos tarnybai Lietuvos centrinio valstybės archyvo pateiktame 1929 m. kovo 1 d. Mažeikių apskrities, ( - ) seniūnijos mokestiniais apdėjimo reikalu rūšims paskirstytų žemių sąraše Nr. 286 nurodyta, kad S. A. ( - ) kaime valdė 24,48 ha ir 10,92 ha žemės, o 1937 m. vasario 15 d. Mažeikių apskrities, ( - ) mokestiniais apdėjimo reikalu rūšims paskirstytų žemių sąraše Nr. 630 nurodyta, kad S. A. ( - ) kaime valdė 25,22 ha žemės. Aukščiausiojo teismo praktikoje yra minima, kad jeigu nuosavybės teisės atkurtos pažeidžiant nustatytą tvarką, tačiau yra aišku, kad vis tiek tas pats pretendentas turi teisę į tą pačią žemę, ką nagrinėjamu atveju patvirtina kartografavimo medžiaga, teismas įvertinęs visas aplinkybes, paprasčiausiai gali ieškinį atmesti, kadangi kartojant nuosavybės teisės atkūrimo procesą valstybė o patirtų kur kas didesnę žalą, o rezultatas liktų tas pats. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, pirmosios instancijos išvadą, kad A. Š. yra pretendentas, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į A. S. turėtą žemę, laiko teisėta ir pagrįsta. Apeliacinio skundo argumentai, kad nagrinėjamu atveju nėra A. Š. pripažinta nuosavybės teisė į atitinkamo ploto, atitinkamoje vietovėje žemės sklypą, laikyti nepagrįstais, todėl atmestini.

36Dėl objekto indentifikavimo

37Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Tauragės poskyrio 2011-08-24 pažymoje Nr.1KA-(9.4)-117 Dėl buvusių savininkų A. S., O. Š., E. Š. ir S. Š. ( - ) kaime, Mažeikių rajone turėtos žemės ribų ir vietos kartografavimo nurodyta, jog nustatant buvusio savininko A. S. žemės sklypo ribas vietovėje, liudininkų teigimu, minėtos žemės ribos ir vieta sutampa su O. S. – Š. (paveldėjusios tėvo A. S.) ir S. Š. buvusios žemės( - ) kaime Mažeikių rajone turėtos žemės ribomis ir vieta, tačiau tik apie 12 ha žemės plotas. Nurodyta, jog atliekant buvusios savininkės O. S. – Š. ( - ) kaime, Mažeikių rajone turėtos žemės ribų ir vietos kartografavimą, patikrinus 1937-02-15 Mažeikių apskrities ( - ) valsčiaus( - ) seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašą Nr.629, nustatyta, jog šiame sąraše jos pavardės nėra, tačiau ( - ) kaimo savininkų turėtos žemės nuosavybės teisei atstatyti ribų nustatymo plane yra įbraižytas 0,4 ha sklypas Nr.58, o buvusių savininkų sąraše prie O. S. – Š. pavardės įrašytas 0,4 ha plotas, kuris pagal 1940 m. vasario 5 d. A. S. pasirašytą testamentą paliktas dukrai O. S. – Š. ir į šį žemės sklypą nuosavybės teisės natūra atkurtos A. Š.. Minėtos pažymos išvadoje konstatuota, jog 1997 m. ( - ) kaimo savininkų turėtos žemės nuosavybės teisei atstatyti ribų nustatymo plane buvusio savininko O. S. – Š. ir S. Š. žemės ribos ir vieta nebuvo kartografuota, jie nebuvo įrašyti buvusių savininkų sąraše, tačiau 2011 m. rugpjūčio 11 d. vykdant žemės, į kurią pretendavo atkurti nuosavybės teises A. Š., kartografavimą, liudininkų parodymais kartografuoto sklypo ribos bei išvardintų besiribojančių buvusių žemės savininkų pavardės buvo pažymėtos 1997 m. ribų nustatymo plane; 2011 m. rugpjūčio 11 d. kartografuoto O. S. – Š. ir S. Š. buvusios žemės sklypo vieta ir ribos atitinka Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus 2011 m. balandžio 27 d. kartografuoto žemės sklypo ribas ir vietą (4 t., 12-15 b. l.).

38Apeliaciniame skundė pats apeliantas neneigia, kad A. S., A. Š. senelis, pagal 1937 m. vasario 15 d. Mažeikių apskrities ( - ) seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašą Nr.630 dviejuose sklypuose (Nr. 10 ir 24) valdė 25,22 ha žemės ( - ) kaime ir A. Š. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 25,22 ha ( - ) kaime. Taigi pripažįstama, kad A. Š. turi teisę atkurti nuosavybės teisę į buvusio savininko A. S. nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdytą žemę. Tai, kad žemėtvarkos skyrius A. S. nuosavybės teises į 25,22 ha patvirtinančių dokumentų nevertino, o įvertino S. Š. ir E. Š. į 12 ha, kurie nesusiję su A. Š. giminystės ryšiais, nepaneigia A. Š. nuosavybės teises į A. S. 25,22 ha turėtą žemę. Nagrinėjamu atveju teismo jau buvo akcentuotas norminių teisės aktų pasikeitimas dėl teisių į nuosavybės teisių atkūrimo perleidimo, bei aplinkybė paaiškėjusi dėl nuosavybės teisės atkūrimo į A. S. 25,22 ha plotą, kas iš esmės lemia nuosavybės teisės atkūrimo proceso sudėtingumą. Byloje nėra duomenų, kad būtų daugiau pretendentų atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. S. Mažeikių apskrities, ( - ) kaime turėtą 25,22 ha žemę, todėl A. Š. gali būti atkuriamos nuosavybės teisės į visą žemės savininko A. S. turėtą žemę. Tačiau nagrinėjamu atveju A. Š. 1991 m. gruodžio 28 d, pateiktu prašymu prašo atkurti nuosavybės teises tik į 12 ha žemės plotą. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuosavybės teisės A. Š. atkuriamos ne į S. Š. ir E. Š., bet į A. S. iki nacionalizacijos valdytą žemę, todėl nagrinėjamos bylos kontekste objekto identifikavimas teismo įvertintas tinkamai, nors kaip buvo minėta tai yra nacionalinės žemės tarnybos kompetencijoje nuosavybės teisės atkūrimo procese.

39Dėl pažeidimo vertinimo

40Apeliantas teigia, kad nesant duomenų, kurių buvusių savininkų valdytos žemės užimtumas konstatuotas 2001 m. lapkričio 26 d. pažymoje Nr. 632 dėl žemės užimtumo, bei neturint duomenų apie visos buvusiam savininkui A. S. priklausiusios žemės ( - ) kaime, Mažeikių rajone, vietą ir ribas, bei dabartinį užimtumą nėra galimybės įvertinti, kokiu būdu galėtų būti atkuriamos nuosavybės teisės į šio savininko valdytą žemę, todėl pažeidimas negali būti laikomas formaliu.

41Administracinių teisės aktų teisėtumas ginčijamas dėl galimo Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo taikymo pažeidimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai akcentavo aplinkybę, kad pašalinus pažeidimą ir procedūrą atlikus iš naujo, teisių atkūrimo į nekilnojamąjį turtą pasekmės galimai būtų tos pačios.

42UAB „Šiaulių hidroprojektas“ paaiškinime bei 2001-11-26 pažymoje Nr.632 nurodyta, kad A. S. valdytos 11,84 ha žemės( - ) kaime 10,73 ha žemės buvo valstybės išperkama, 1,11 ha –grąžintina žemė; remiantis fragmentu iš ( - ) kaimo savininkų turėtos žemės nuosavybės teisei atstatyti ribų nustatymo plano 53 numeriu pažymėtam savininkui S. Š. buvo grąžinta žemė natūra 1,11 ha, o aplinkui jį esanti 10,73 ha žemė buvo asmeninio ūkio žemė, priskirta valstybės išperkamai; 2011 m. rugpjūčio mėnesį vykdant O. ir S. Š. buvusios žemės valdos ribų kartografavimą, liudininkai parodė tas pačias ribas (4 t., 124, 125, 126 b. l.). Todėl nepaneigta pirmosios instancijos teismas išvada, jog nuosavybės teisė galimai būtų atkurta į tą patį žemės sklypą, ir galimai tuo pačiu būdu, tik būtų konstatuotas kitas žemės savininkas, o pretendentas liktų tas pats.

43Dėl teisėtų lūkesčių apsaugos principo taikymo ir viešojo intereso gynimo

44Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad viena iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo taikymo sąlygų – kad asmuo būtų teisėtai pagal galiojančius teisės aktus įgijęs civilines teises. Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas – specifinis socialinis teisinis procesas, kuriuo siekiama atkurti neteisėtai nutrauktas nuosavybės teises ir bent iš dalies atkurti teisingumą. Apeliacines instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nenustatyta, jog A. Š. būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus atkuriant nuosavybes teises. Pretendentas tinkamai ir laiku kreipėsi į kompetentingą instituciją dėl nuosavybės teisių atkūrimo, o klaida padaryta dėl buvusio savininko pavardės, nepaneigia nuosavybės teisės atkūrimo A. Š.. Byloje nėra duomenų, kad buvo nesilaikyta teisės aktų nustatyto nuosavybės teises atkūrimo tvarkos reikalavimų ar būtų pažeistas viešasis interesas, kadangi A. S. yra žemės, į kurią ginčijamais administraciniais aktais atkurta nuosavybės teisė, savininkas. Nors nuosavybės teisės atkūrimo procedūros ir buvo pažeistos žemėtvarkos tarnybos pareigūnų, atsakovų teisėti interesai ir lūkesčiai, neturėtų nukentėti dėl institucijos pareigūnų, įgaliotų vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Byloje nėra įrodymų patvirtinančių apelianto nurodomą aplinkybę, kad atsakovės G. L. ir V. K. dirbo ( - ) ir jos buvo asmeniškai suinteresuotos teigiamai išspręsti A. Š. prašymą ir įtakoti ginčijamų sprendimų priėmimą. Todėl pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymų visumą, teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad nuosavybės teisė atkurta į asmens, iš kurio ji buvo nusavinta, žemę, įvardytas nuosavybės teisių atkūrimo tvarkos pažeidimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti ginčijamus administracinius aktus negaliojančiais nes, panaikinus nurodytus administracinius aktus dėl šio pažeidimo ir pakartojus nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą iš naujo, atsakovui A. Š. iš naujo būtų atkurtos nuosavybės teisės į tą pačią žemę. Todėl nėra pagrindo naikinti prokurorės ieškinyje nurodytų administracinių aktų dėl nuosavybės teisių atsakovams atkūrimo.

45Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (LR CPK 326 str. 1d. 1p.).

46Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.), todėl dėl kitų nurodytų argumentų liečiančių šį aspektą teisėjų kolegija plačiau nepasisakys, nes visiškai pritaria pirmos instancijos teismo padarytai išvadai.

47Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

48Byloje nepateikta duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, todėl jos nepriteistinos.

49Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

50Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovė Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė, siekianti apginti... 6. 1. Pripažinti negaliojančiomis: 2001 m. lapkričio 23 d. sutartį,... 7. 2. Panaikinti: 2001 m. lapkričio 28 d. Telšių apskrities viršininko... 8. 3. Panaikinti: 2001 m. gruodžio 12 d. Telšių apskrities viršininko Išvadą... 9. 4. Panaikinti: 2002 m. gruodžio 19 d. Telšių apskrities viršininko... 10. 5. Panaikinti: 2003 m. kovo 18 d. Telšių apskrities viršininko sprendimą... 11. 6. Taikyti restituciją: priteisti iš A. Š. 1000,00 Lt, gautus pagal 2001 m.... 12. Ieškinyje nurodoma, kad 1991 m. spalio 28 d. A. Š. Akmenės rajono Viekšnių... 13. Atsakovas A. Š. priešieškiniu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį... 14. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 15. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 16 d. sprendimu... 16. Teismas nurodė, kad iš A. Š. gimimo įrašo kopijos, ( - ) kaimo 1964 - 1966... 17. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos faktines aplinkybes bei,... 18. Teismas laikė, kad nekvestionuotinas pagrindas konstatuoti administracinių... 19. Teismas, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo... 20. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 21. Apeliaciniu skundu ieškovė Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė,... 22. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    23. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas R. Š., A. Š., G. L., V. K., K.... 24. Atsiliepimą apeliantai grindžia tuo, kad nei atsakovai, nei teismas... 25. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 26. Apeliacinis skundas atmestinas.... 27. Teismas pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas... 28. LR CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine... 29. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo... 30. Dėl nuosavybės teisės pripažinimo... 31. Apeliantas laiko, kad nuosavybės teisės patvirtinantys dokumentai turi... 32. Teisėjų kolegijos pažymima, kad nagrinėjamos bylos kontekste nėra... 33. Svarbi aplinkybė nagrinėjamos bylos kontekste laikytina ta, kad nuosavybės... 34. Išanalizavus A. Š. byloje pateiktus giminystės ryšį su buvusiais žemės... 35. Pažymėtina ir tai, kad siekiant išsiaiškinti, į kurio savininko realiai... 36. Dėl objekto indentifikavimo... 37. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad Nacionalinės žemės... 38. Apeliaciniame skundė pats apeliantas neneigia, kad A. S., A. Š. senelis,... 39. Dėl pažeidimo vertinimo... 40. Apeliantas teigia, kad nesant duomenų, kurių buvusių savininkų valdytos... 41. Administracinių teisės aktų teisėtumas ginčijamas dėl galimo Piliečių... 42. UAB „Šiaulių hidroprojektas“ paaiškinime bei 2001-11-26 pažymoje Nr.632... 43. Dėl teisėtų lūkesčių apsaugos principo taikymo ir viešojo intereso... 44. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad viena iš teisėtų lūkesčių... 45. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai... 46. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 47. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje... 48. Byloje nepateikta duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje... 49. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 50. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti...