Byla AS-174-502/2017

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Kauno apygardos teismui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno apygardos prokuratūrai, Kauno apylinkės prokuratūrai, Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Kauno miesto apylinkės teismui, Kauno miesto apylinkės teismo pirmininkui, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui, Teisėjų tarybai, Nacionalinei teismų administracijai, Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą, kuriame prašė: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo (toliau – ir atsakovas) 2016 m. gruodžio 1 d. administracinį aktą Nr. (1-46)-E2-16514; 2) įpareigoti atsakovą vykdyti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus 2016 m. sausio 12 d. įsakymu Nr.1T-1(1.12E) patvirtintų Vaizdo duomenų tvarkymo pavyzdinių taisyklių 17 p., 27.3 p. nuostatas: pareiškėjui pateikti prie Kauno apygardos teismo pastato ir pastate prie centrinio įėjimo į raštines 2016 m. spalio 20 d. nuo 15.00 val. iki 16.00 val. darytų Kauno apygardos teismo įrengtų ir administruojamų vaizdo kamerų įrašus, kuriuose matomi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – ir FNTT) Kauno skyriaus pareigūnų D. B. ir V. M. veiksmai pareiškėjo V. J. atžvilgiu bei saugoti šiuos įrašus tiek, kiek reikalinga šių duomenų tvarkymo tikslams – vaizdo įrašų duomenų naudojimui kaip įrodymų civilinėse, administracinėse ar baudžiamosiose bylose, baudžiamojoje byloje ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-01017-12 ar kitais įstatymų nustatytais atvejais.

5II.

6Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

7Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydamas pateikti jam Kauno apygardos teismo vaizdo stebėjimo sistemos vaizdo kamerų įrašų, padarytų 2016 m. spalio 20 d., kopijas. Šias kopijas pareiškėjas taip pat prašė pateikti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, o įrašus saugoti, kol pareiškėjas bus gyvas. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2016 m. gruodžio 1 d. rašte Nr. (1.46)-E2-16514 nurodė, kad vaizdo stebėjimo sistemos užfiksuoto vaizdo įrašo kopijas pateiks ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokuratūrai ar teismui gavęs atitinkamus šių institucijų prašymus (reikalavimus), tačiau iki šiol tokių ikiteisminio tyrimo subjektų prašymų (reikalavimų) dėl vaizdo stebėjimo sistemos vaizdo įrašų (jų kopijų) pateikimo Kauno apygardos teisme gauta nebuvo. Taip pat paaiškino, kad pagal Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus 2016 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 1T-1(1.12.E) patvirtintų Vaizdo duomenų tvarkymo pavyzdinių taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 22 punktą, vaizdo duomenų saugojimo termino, kuriam praėjus šie duomenys sunaikinami, nustatymo atžvilgiu įtvirtina duomenų valdytojo diskrecijos teisę. Taisyklėse pateikiamoje pastaboje nurodyta, kad duomenų valdytojas privalo nurodyti aiškų ir konkretų vaizdo duomenų saugojimo terminą, kuris nustatomas atsižvelgiant į vaizdo stebėjimo tikslą. Kauno apygardos teismo kanclerio 2016 m. lapkričio 9 d. atsakyme Nr. (1.46)-E2-l5394 nurodytas toks aiškus ir apibrėžtas terminas, t. y. iki kalendorinių metų pabaigos.

8Teismas nurodė, kad tiek prašydamas Kauno apygardos teismo pateikti vaizdo įrašų kopijas, tiek savo skunde Kauno apygardos administraciniam teismui, pareiškėjas teigė, kad minėti įrašai jam yra reikalingi ikiteisminiame tyrime ir galėtų padėti pareiškėjui įrodyti neteisėtas veikas, galimai įvykdytas prieš pareiškėją. Taisyklių 17 punktas numato, kad vaizdo duomenys duomenų valdytojo gali būti pateikti ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui ar teismui dėl jų žinioje esančių administracinių, civilinių, baudžiamųjų bylų, kaip įrodymai ar kitais įstatymų nustatytais atvejais. Taigi pareiškėjo prašomi pateikti įrašai galės būti pateikti ikiteisminio tyrimo įstaigai ar teismui ir pareiškėjas galės jais remtis kaip įrodymais tuomet, kai Kauno apygardos teismas, gavęs atitinkamus šių institucijų prašymus (reikalavimus), vaizdo įrašo kopijas pateiks ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokuratūrai ar teismui. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, būdamas ikiteisminio proceso dalyvis, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, turi teisę kreiptis į ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus inicijuodamas atitinkamos medžiagos kaip įrodymų, galinčių turėti reikšmės ikiteisminiam tyrimui, kurių pats pareiškėjas negali gauti, išreikalavimą, taip pat pareiškėjas turi teisę argumentus dėl atitinkamos medžiagos (įrodymų) reikšmingumo ikiteisminiam tyrimui ir būtinumo juos išreikalauti naudoti kaip pagrindą skųsdamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų sprendimus, kuriais prašymus dėl medžiagos (įrodymų) išreikalavimo atsisakyta tenkinti, prokurorui bei ikiteisminio tyrimo teisėjui.

9Teismo vertinimu, pareiškėjo ginčijamas Kauno apygardos teismo raštas yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių (nedarantis įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms). Pažymėjo, kad teismas negali priimti nagrinėti skundų dėl aktų, negalinčių sukelti teisinių pasekmių suinteresuotiems asmenims, kadangi, vadovaujantis ABTĮ 23 straipsnio 1 dalimi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Ginčijamame rašte pateikiama informacija apie tai, kada ir kokiais atvejais, vadovaujantis Taisyklėmis, vaizdo įrašai gali būti (ir, esant prašymui, bus) perduodami ikiteisminio tyrimo įstaigai bei kiek laiko jie bus saugomi. Rašte nurodyta, jog pareiškėjas turi teisę pareikšti prašymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams dėl galimai tyrimui svarbių įrodymų išreikalavimo bei skųsti minėtų pareigūnų veiksmus. Taigi ginčijamas raštas, kuriame pareiškėjui šios teisės yra išaiškintos, akivaizdžiai nesukelia jam jokių teisinių pasekmių, nepažeidžia jo teisių bei interesų, neužkerta kelio Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatytais būdais siekti gauti ikiteisminiam tyrimui reikalingus įrodymus ir yra informacinio pobūdžio dokumentas, todėl ginčas dėl šio rašto panaikinimo negali būti laikomas administracinių teismų kompetencijai priskirtu ginču (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

10Teismas taip pat pažymėjo, kad LVAT praktikoje yra konstatuota, jog veikla, susijusi su teismų administravimu, taip pat nelaikytina viešuoju administravimu ABTĮ taikymo prasme. Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos įstatymų leidėjas teismo administravimo klausimams Teismų įstatyme yra numatęs specialias nuostatas, bei įvertinus Teismų įstatymo 102 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad administravimas teismuose negali pažeisti teisėjų nepriklausomumo principo, teismų administravimas laikytinas specialia administravimo sritimi, kuri nėra sietina su klasikiniu viešuoju administravimu taip, kaip jis yra apibrėžiamas ir suprantamas pagal Viešojo administravimo įstatymą bei ABTĮ nuostatas. Todėl skundo dalykas, susijęs su administravimu teismuose, negali būti pripažintas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje, ir yra nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Vienas iš vidinio teismo administravimo tikslų, remiantis Teisėjų tarybos 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 13P-157-(7.1.2) patvirtintais Administravimo teismuose nuostatais, yra užtikrinti teismo finansų ir materialinių vertybių naudojimo skaidrumą bei apsaugą. Šiam tikslui, be kita ko, gali būti pasitelkiamos tokios priemonės, kaip patalpų filmavimas vaizdo kameromis. Subjektai, galintys atlikti teismų administracinės veiklos priežiūrą, yra nurodyti Teismų įstatymo 104 straipsnyje ir Administravimo teismuose nuostatų 7 punkte. Teismas nurodė, kad nesutikdamas su jam pateiktu Kauno apygardos teismo atsakymu, pareiškėjas gali jį ginčyti remiantis Administravimo teismuose nuostatuose įtvirtintu reglamentavimu. Taigi pareiškėjo skundas, kuriuo ginčijami vidinį teismo administravimą atliekančio subjekto veiksmai, negali būti vertinamas administracinių teismų, todėl nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

11Kadangi reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo pateikti pareiškėjui vaizdo įrašus bei juos saugoti yra išvestinis iš reikalavimo dėl ginčijamo rašto panaikinimo, atsisakius priimti pagrindinį reikalavimą, atsisakoma priimti ir išvestinį reikalavimą (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

12III.

13Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartį ir grąžinti klausimą Kauno apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

14Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai nenustatė, jog Kauno apygardos teismo pirmininkas pažeidė Taisyklių 16 p., 17 p., 27.3 p. nuostatas. Vaizdo duomenys tretiesiems asmenims teikiami tik esant Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau - ir ADTAĮ) 5 straipsnyje nustatytam asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijui pagal asmens duomenų teikimo sutartį (daugkartinio teikimo atveju) arba pagal prašymą (vienkartinio teikimo atveju), atitinkantį ADTAĮ 6 straipsnio reikalavimus. Pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 3, 4 straipsnius, atsakovas privalėjo teikti prašomą išsamią, tikslią, objektyvią informaciją. Pareiškėjas yra diskriminuojamas, kadangi atsakovas sutinka teikti informaciją tik tretiesiems asmenims, o ne pareiškėjui prašant.

15Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai iškraipė skundo duomenis, nepagrįstai nenustatė, jog jeigu vaizdo įrašų duomenys naudojami kaip įrodymai civilinėje, administracinėje ar baudžiamojoje byloje ar kitais įstatymų nustatytais atvejais, vaizdo duomenys gali būti saugomi tiek, kiek reikalinga šiems duomenų tvarkymo tikslams, ir sunaikinami nedelsiant, kai tampa nebereikalingi. Todėl kilęs ginčas patenka į ABTĮ teisinio reguliavimo sritį. Teismas taip pat nepagrįstai vertino, jog ginčijamas aktas yra informacinio pobūdžio dokumentas, kadangi aktas yra administracinis atsakovo sprendimas. Pareiškėjas nesutinka ir su tuo, kad antras ir trečias pareiškėjo reikalavimai yra išvestiniai iš pirmojo, kadangi tai yra savarankiški reikalavimai įpareigoti atsakovą teikti jo tvarkomą informaciją apie pareiškėją ir ją tvarkyti.

16Nepagrįstais laiko ir teismo nutarties argumentus, kad skundo reikalavimai yra susiję su teismų administravimu, kadangi skundo reikalavimai yra susiję su atsakovo vykdomu pareiškėjo duomenų administravimu – tvarkymu, todėl skundo dalykas yra viešasis administravimas ABTĮ prasme. Teismas nepagrįstai taikė Teismų įstatymo nuostatą, jog administravimas teismuose negali pažeisti teisėjų nepriklausomumo principo, kadangi konkrečiai nenurodė, kurių teisėjų kuriose bylose nepriklausomumo principą vaizdo kamerų informacijos (duomenų) apie pareiškėją pateikimas pažeis ir ar pažeis, kaip pažeis, kada ir kur pažeis. Teismas nepagrįstai vadovavosi skundžiamojoje nutartyje nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurią pareiškėjas vertina kaip antikonstitucinę, negalinčia paneigti prigimtinių pareiškėjo pilietinių bei žmogaus teisių ir pareigų. Pažymėjo, kad teismas nenurodė, kuriam kitam teismui ir kurių teisės aktų nuostatų pagrindu byla pagal teismingumą yra priskirtina, bylos neperdavė nagrinėti kitam teismui, tokiu būdu pažeidė ABTĮ 69 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.

17Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu patikrinti skundžiamojoje nutartyje nurodytų LVAT nutarčių atitiktį ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktui ir Konstitucijos 109 straipsnio nuostatai bei nustatyti, ar teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio nuostatai, skelbiančiai, kad teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV.

20Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo pareiškėjo atskirąjį skundą, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio nuo 2016 m. liepos 1 d., nustatytas proceso taisykles.

21Atskiruoju skundu ginčijama Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

22Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, kuriame prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 1 d. administracinį aktą Nr. (1-46)-E2-16514 ir įpareigoti atsakovą vykdyti Taisyklių 17 p., 27.3 p. nuostatas: pareiškėjui pateikti prie Kauno apygardos teismo pastato ir pastate prie centrinio įėjimo į raštines 2016 m. spalio 20 d. nuo 15.00 val. iki 16.00 val. darytų Kauno apygardos teismo įrengtų ir administruojamų vaizdo kamerų įrašus, kuriuose matomi FNTT Kauno skyriaus pareigūnų D. B. ir V. M. veiksmai pareiškėjo V. J. atžvilgiu bei saugoti šiuos įrašus tiek, kiek reikalinga šių duomenų tvarkymo tikslams – vaizdo įrašų duomenų naudojimui kaip įrodymų civilinėse, administracinėse ar baudžiamosiose bylose, baudžiamojoje byloje ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-01017-12 ar kitais įstatymų nustatytais atvejais.

23Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka.

24Pareiškėjas atskirajame skunde su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, teigia, kad keliamas ginčas patenka į ABTĮ teisinio reguliavimo sritį, t. y. kilęs viešojo administravimo srityje, o ne susijęs su teismų administravimu, ir ginčijamas aktas nėra tik informacinio pobūdžio dokumentas. Taip pat antras ir trečias pareiškėjo skundo reikalavimai nėra išvestiniai iš pirmojo, o yra savarankiški reikalavimai.

25Teisėjų kolegija akcentuoja, kad vertinant pareiškėjo skundo reikalavimų priimtinumo klausimą, pirmiausia pažymėtina, jog pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Šiame kontekste viešasis administravimas suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Ši norma iš esmės yra susijusi su ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, numatančiu, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, t. y. jeigu pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis). Detaliai administracinių teismų kompetenciją nustato ABTĮ 17–22 straipsniai. Šių teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės. Atsižvelgus į šias teises normas, darytina išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 21 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

26Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje nevertina, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir neturi teisės atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-140/2012).

27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011). Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.) (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).

28Teisėjų kolegija pažymi, kad asmenų teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų reglamentuoja Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas), kuris nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką, reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims bei sudaro palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų disponuojamą informaciją ir ją panaudoti komerciniams ir nekomerciniams tikslams. Įstatyme yra įgyvendinta tiek Konstitucijos 25 straipsnio 5 dalyje nustatyta teisė gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie asmenį, susijusią su viešojo administravimo funkcijų vykdymu, tiek siekiama sudaryti palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų disponuojamą informaciją ir panaudoti ją komerciniams ar nekomerciniams tikslams.

29Pagal šio Įstatymo 2 straipsnio 2 dalį informacija – tai žinios, kuriomis disponuoja valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga, įskaitant informaciją apie jų darbuotojų darbo užmokestį. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kurioms taikomos Teisės gauti informaciją įstatymo nuostatos – tai atstovaujamosios, valstybės vadovo, vykdomosios, teisminės valdžios institucijos, teisėsaugos institucijos ir įstaigos, auditą, kontrolę (priežiūrą) atliekančios institucijos ir įstaigos, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų ir kurioms Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, įmonės ir įstaigos, teikiančios asmenims viešąsias paslaugas. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją, o atsisakyti galima tik šio įstatymo nustatyta tvarka.

30Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2016 m. lapkričio 10 d. su skundu kreipėsi į Kauno apygardos teismo pirmininką, kuriame prašė išnagrinėti jo 2016 m. spalio 21 d. Kauno apygardos teismui pateiktą prašymą dėl informacijos pareiškėjui suteikimo, kuriuo jis, be kita ko, prašė pateikti jam teismo vaizdo stebėjimo sistemos vaizdo kamerų įrašų, susijusių su pareiškėju, padarytų 2016 m. spalio 20 d., laikotarpiu nuo 15.00 val. iki 16.00 val., kopijas.

31Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. (1.46)-E2-16514 atsakė pareiškėjui į jo 2016 m. lapkričio 10 d. skundą. Pareiškėjo skundžiamas teismo raštas, kuriuo, be kita ko, atsisakyta pateikti pareiškėjo prašomus duomenis ir išaiškinta, kokia tvarka ir kokiais atvejais, vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, teisme daromi vaizdo įrašai gali būti perduodami ikiteisminio tyrimo įstaigai, kiek laiko jie bus saugomi, kad pareiškėjas gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo pareigūnus su prašymu išreikalauti galimai tyrimui svarbius įrodymus ir kt., priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu bei kitais, rašte nurodytais teisės aktais.

32Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog Kauno apygardos teismas skundžiamą raštą priėmė vadovaudamasis ir Teisės gauti informaciją įstatymo nuostatomis, nagrinėjamoje bylos stadijoje nėra galimybių priimti vienareikšmio sprendimo, jog tokio pobūdžio Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 1 d. raštas Nr. (1.46)-E2-16514 negali būti administracinės bylos dalyku. Tai, ar nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomi viešojo administravimo santykius reguliuojantys teisės aktai, ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normos, ar kiti teisės aktai, reglamentuojantys pareiškėjo prašomos informacijos suteikimą/nesuteikimą (atitinkamai – nulemiantys negalimumą bylą nagrinėti administraciniame teisme), turėtų būti sprendžiama bylą nagrinėjant iš esmės.

33Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tais atvejais, kai pareiškėjui neatsisakoma suteikti informacijos, t. y. kai ji yra suteikiama, tačiau pareiškėjo netenkina gautos informacijos išsamumas ir jis siekia tokį institucijos / įstaigos atsakymą ginčyti teisme, LVAT praktikoje pripažįstama, jog toks institucijos / įstaigos raštas, patenka į administracinių teismų kompetencijos sritį (ABTĮ 3 str. 1 d.); toks raštas nelaikytinas informacinio pobūdžio raštu, nesukuriančiu pareiškėjui jokių teisinių pasekmių ir negalinčiu būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., 2014 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1940/2014, 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-538/2012, 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS14-452/2007 ir kt.). LVAT yra nurodęs, jog tokiais atvejais skundžiamo atsakymo teisėtumas ir pagrįstumas iš esmės vertintinas suteiktos informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo aspektais (Įstatymo 4 str.) (2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-538/2012). Institucijos raštas, kuriuo iš dalies buvo suteikta informacija ir iš dalies buvo atsisakyta teikti informaciją, taip pat pripažintas tinkamu administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr. 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-678/2011).

34Pareiškėjas atskirajame skunde prašo teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu patikrinti skundžiamojoje nutartyje nurodytų LVAT nutarčių atitiktį ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktui ir Konstitucijos 109 straipsnio nuostatai bei nustatyti, ar teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio nuostatai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo nurodytų klausimų nagrinėjimas nėra priskirtas Konstitucinio Teismo kompetencijai (Konstitucijos 102 straipsnis).

35Apibendrindama nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo atsisakyti priimti pareiškėjo skundą tuo pagrindu, kad siekiamu apskųsti Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 1 d. raštu nėra pažeidžiamos pareiškėjo teisės, todėl šis aktas negali būti laikomas administracinės bylos dalyku.

36Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o pareiškėjo V. J. skundo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

37Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

38Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą tenkinti.

39Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

40Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi... 5. II.... 6. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi... 7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos teismą,... 8. Teismas nurodė, kad tiek prašydamas Kauno apygardos teismo pateikti vaizdo... 9. Teismo vertinimu, pareiškėjo ginčijamas Kauno apygardos teismo raštas yra... 10. Teismas taip pat pažymėjo, kad LVAT praktikoje yra konstatuota, jog veikla,... 11. Kadangi reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo pateikti pareiškėjui vaizdo... 12. III.... 13. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė... 14. Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai nenustatė,... 15. Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai... 16. Nepagrįstais laiko ir teismo nutarties argumentus, kad skundo reikalavimai yra... 17. Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV.... 20. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos... 21. Atskiruoju skundu ginčijama Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m.... 22. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas su skundu kreipėsi į Kauno... 23. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi... 24. Pareiškėjas atskirajame skunde su pirmosios instancijos teismo nutartimi... 25. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad vertinant pareiškėjo skundo reikalavimų... 26. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad pagal... 27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra... 28. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmenų teisę gauti informaciją iš... 29. Pagal šio Įstatymo 2 straipsnio 2 dalį informacija – tai žinios, kuriomis... 30. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2016 m. lapkričio 10 d. su skundu kreipėsi... 31. Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. (1.46)-E2-16514... 32. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog Kauno apygardos teismas... 33. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tais atvejais, kai pareiškėjui... 34. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo teismo kreiptis į Konstitucinį... 35. Apibendrindama nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, apeliacinės... 36. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 37. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 38. Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą tenkinti.... 39. Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartį... 40. Nutartis neskundžiama....