Byla 2-815-413/2012
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais

1Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei, dalyvaujant ieškovei Genovaitei D. D., jos atstovams V. J. ir advokatui G. M., atsakovams D. J., E. K. ir jų atstovui advokatui Linui Mažonui,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Genovaitės D. D. ieškinį atsakovams D. J. ir E. K., tretysis asmuo Kauno m. 26-ojo notarų biuro notarė V. T., dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,

Nustatė

3ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančiomis buto, esančio Kaune, V. S. g. 12-3, 2008 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės Genovaitės D. D. ir atsakovės D. J., ir 2010 m. rugpjūčio 26 d. to paties buto pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų D. J. ir E. K..

4Ieškovė nurodė, kad atsakovės seneliai, gyvenę ( - ), buvo geri ieškovės ir jos tėvų pažįstami, todėl atsikėlus atsakovei gyventi į Kauną ir siekdama jai padėti, ieškovė 2003 m. leido atsakovei apsigyventi jos bute ( - ), nereikalaudama iš atsakovės jokio nuomos mokesčio. 2008 m. atsakovė įkalbėjo ją parduoti ginčo butą už 110 000 Lt, tačiau neturėdama pakankamai lėšų butui įsigyti, pasiūlė sutartą pinigų sumą sumokėti per vienerius metus. Atsakovė tvirtino, kad tik įgijusi butą nuosavybės teise, ji galės butą įkeisti ir gauti banko paskolą. Buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną (2008-08-06) atsakovei ieškovės bute sumokėjus 14 000 Lt, jos nuvyko į Kauno 26-ąjį notarų biurą sudaryti sutarties. Atsakovė notarei patvirtino, kad šiuo metu visos reikiamos pinigų sumos neturi, tačiau neturėdama pagrindo abejoti atsakovės sąžiningumu, ieškovė sutiko sutartį pasirašyti, pareikšdama, kad pinigus atsakovė sumokės per vienerius metus, gavusi banko paskolą. Po sutarties pasirašymo atsakovė iš viso yra sumokėjusi 18 000 Lt, tačiau 2010 m. ji pareiškė, kad yra pilnai atsiskaičiuosi ir likusios pinigų sumos neketina mokėti. Dėl atsakovės sukčiavimo ji 2010 m. spalio 21 d. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės prokuratūrą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą. Tačiau 2010 m. lapkričio 15 d. tokį tyrimą atsisakyta pradėti konstatavus, kad šalių ginčas turėtų būti sprendžiamas civiline tvarka. Siekdama atgauti nesumokėtų pinigų už butą dalį, ieškovė 2011 m. kovo 30 d. nusiuntė atsakovei ir jos tėvui J. J. pretenziją, tačiau jokio atsakymo iš jų negavo. Negana to, siekdama išvengti prievolės ieškovei, atsakovė 2010 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ginčo patalpą pardavė ilgamečiui savo draugui ir sugyventiniui atsakovui E. K.. Ši ginčijama sutartis sudaryta iš karto po to, kai ieškovė ėmėsi aktyvių veiksmų dėl nesumokėtos pinigų dalies grąžinimo. Ieškovė teigia, kad pirmąjį ginčijamą sandorį ji sudarė suklaidinta atsakovės, o antrasis tarp atsakovų sudarytas sandoris yra tariamas, sudarytas tik dėl akių ir neketinant sukurti jokių teisinių pasekmių, kadangi ginčo bute atsakovė liko gyventi ir toliau.

5Atsakovai prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė D. J. paaiškino, kad 110 000 Lt už parduodamą butą sumokėjo ieškovei sutarties pasirašymo dieną. Ši aplinkybė konstatuota sutarties 2.1 punkte. Buto pirkimui pinigus davė jos senelis (50 000 Lt), tėvai (40 000 Lt) ir brolis K. J. (20 000 Lt). Apie pinigų gavimą ieškovė pasirašė sutartyje. 2010 m. ieškovės įgaliotas asmuo V. J. pradėjo reikalauti neva nesumokėtos už buto pirkimą pinigų dalies 92 000 Lt. Dėl patiriamo spaudimo ir grąsinimų ieškovė buvo priversta kreiptis į p9olicijos komisariatą, o butą parduoti savo draugui E. K..

6Atsakovas E. K. nurodė, kad atsakovę D. J. pažįsta nuo 2009 m. pabaigos. Maždaug 2010 m. birželio mėn. jis atsakovei prasitarė, kad norį įsigyti butą. Atsakovė pasiūlė pirkti jos butą, esantį V. S. g. 12-3, Kaune. Apie atsakovės ir ieškovės konfliktą jis nieko nežinojo. Dalį pinigų (90 000 Lt) buto pirkimui davė artimieji, kitą dalį (20 000 Lt) turėjo pats.

7Tretysis asmuo notarė V. T. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio mėn. dėl buto pardavimo į notarų biurą kreipėsi ieškovė. Sutarties pasirašymo dieną iš šalių paaiškinimų suprato, kad pinigai už parduodamą butą buvo sumokėti ieškovei prieš sutarties pasirašymą. Šalims buvo išaiškinta kiekviena sutarties nuostata ir jos sudarymo pasekmės, įsitikinta jų veiksnumu, pinigų gavimo faktą ieškovė patvirtino asmeniniu įrašu buto pirkimo-pardavimo sutartyje.

8Ieškinys tenkintinas

9Sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato: sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str.). Pagal CK 1.90 straipsnį sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį tik tuo atveju, jeigu nustatoma, kad toks suklydimas buvo esminis. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus (CPK 3 str. 7 d.), t.y. šalies, teigiančios, jog ji suklydo, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pat aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir interesais. Kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar jos neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies, teigiančios, jog ji suklydo, amžių, išsimokslinimą, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-745/2001; 2005 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2005; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007). Motyvai, dėl kurių sudaromas sandoris (t.y. įvairūs šalies tikslai, planai, siekiai, viltys, įsivaizdavimai ir pan.), susiję su sandorio padariniais, yra labai individualūs ir subjektyvūs. Jie dažniausiai kitai sandorio šaliai nėra žinomi arba paprasčiausiai neturi reikšmės. Todėl suklydimas dėl sandorio motyvų negali būti pripažintas esminiu suklydimu, išskyrus atvejus, kai sandorio sudarymo motyvai buvo inkorporuoti į sandorį kaip esminės jo sąlygos arba motyvai nurodomi kaip sąlyginio sandorio elementas ir apie juos žinojo abi šalys.

10Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2008 m. rugpjūčio 6 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė pardavė, o atsakovė nupirko butą, esantį ( - ). Sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad šalių susitarimu butas parduodamas už 110 000 Lt kainą, kurią pardavėja pareiškia ir garantuoja, kad gavo iš pirkėjos šios Sutarties pasirašymo metu. Apie tai, kad pardavėja gavo visus pinigus, ieškovė patvirtino savo įrašu ir parašu sutartyje (t.1, b.l. 11-16). Ieškovė teigia, kad sutarties sudarymo dieną iš atsakovės gavo ne visą sutartą sumą, o 14 000 Lt, likusius 4000 Lt atsakovė sumokėjo po sutarties pasirašymo ir liko skolinga 92 000 Lt. Byloje nėra ginčo, kad pinigai ieškovei buvo sumokėti iki sutarties pasirašymo (nurodytą aplinkybę patvirtino tiek sutarties šalys, tiek notarė), taigi pamintas sutarties 2.1 punktas prieštaravo CK 6.344 straipsnio 4 dalyje numatytai taisyklei, kad pirkėjas kainą sutarties pasirašymo metu privalo sumokėti į notaro depozitinę sąskaitą, o pardavėjui pinigus notaras perduoda po sutarties įregistravimo viešame registre.

11Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Įrodinėjimo priemones numato CPK 177 straipsnio 2 dalis. Tai, kad sandoris sudarytas notarine forma, savaime nereiškia, jog jis tampa prima facie įrodymu CPK 197 straipsnio 2 dalies prasme. Notarine forma patvirtintas sandoris (sutartis) yra oficialusis rašytinis įrodymas tais atvejais, kai šis dokumentas pateikiamas į bylą kaip patvirtinantis vieną ar kitą būtiną toje byloje nustatyti faktą, t. y. kai jis byloje yra tik įrodinėjimo priemonė, kurioje užfiksuoti duomenys reikšmingi nustatant įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes. Tais atvejais, kai notarine tvarka patvirtintas sandoris yra procesiniu dokumentu (ieškiniu, pareiškimu ir kt.) byloje ginčijamas aktas, sandoris kaip išorinę išraiškos formą turintis dokumentas vertintinas tiesiog kaip rašytinis įrodymas. Be to, CPK 197 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad draudimas panaudoti liudytojų parodymus, siekiant paneigti oficialiajame rašytiniame įrodyme nurodytas aplinkybes, netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.

12Ginčijant sandorį svarbu nustatyti jo sudarymo motyvus, nes bet kuris teisinis veiksmas paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios sandorio sudarymo motyvus, gali būti įrodomieji faktai sutartį sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti. Byloje nustatyta, kad ginčijamos sutarties šalis siejo seni draugiški santykiai, atsakovė ieškovės bute gyveno nuo 2003 metų. Todėl nėra pagrindo abejoti, kad ieškovė turėjo pagrindą pasitikėti atsakove. Ieškovė paaiškino, kad dėl atsakovės ribotų finansinių galimybių pastaroji negalėjo iš karto sumokėti visos pinigų sumos už parduodamą butą, todėl šalys sutarė, kad likusią pinigų dalį atsakovė sumokės gavusi banko paskolą. Pagal CK 6.344 straipsnio 1 dalį, pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje. Taigi pareiga įrodyti, kad pirkėjas sumokėjo sutartyje nustatytą kainą tenka atsakovei (CPK 178 str.). Nurodomą aplinkybę atsakovė įrodinėjo liudytojų (savo tėvų ir brolio) parodymais. Vertinant paminėtų liudytojų parodymus matyti, kad juose yra esminių prieštaravimų. Visų pirma, pinigų, reikalingų buto pirkimui, suteikimo atsakovei faktą liudytojai grindė savo nuosavomis lėšomis, laikytomis namuose. Todėl patikrinti šią aplinkybę kitais leistinais įrodymais teismui nėra galimybės. Antra, nors atsakovė teikė į bylą rašytinius įrodymus apie savo tėvų, brolio ir senelio gaunamas /deklaruotas pajamas ir turimą turtą, tačiau nei vienas iš jų nepatvirtina atsakovei perduotų nei pinigų dydžio, nei perdavimo fakto (t.1, b.l. 110-155, 169-194). Trečia, priešingai nei teigė atsakovė ir liudytojai J. J. bei M. J., liudytojas K. J. (atsakovės brolis) patvirtino, kad tėvams perduodant pinigus jis nedalyvavo ir kaip sesuo (atsakovė) grįžo su pinigais iš tėvų namų į Kauną jis nepamena, sesuo jam nieko nesakė (t.2, b.l. 2-32). Remiantis nurodytu, yra pagrindas išvadai, kad atsakovė neįrodė, jog sumokėjo ieškovei visą Sutartyje numatytą buto kainą ir priešingai, kitos byloje nustatytos aplinkybės leidžia daugiau tikėti, kad ieškovei buvo sumokėta tik dalis Sutartyje numatytos pinigų sumos. Iš liudytojos R. D. parodymų matyti, kad jie iš esmės sutampa su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis apie dalies, t.y. 10 000 Lt, gautų už parduotą butą (14 000 Lt), perdavimą bažnyčiai ir atitinka kitą ieškovės ir liudytojos nurodytą aplinkybę, kad šios pinigų sumos perdavimo faktas buvo patvirtintas kasos pajamų orderiu (t.2, b.l. 84, 93-96). Atsižvelgiant į ieškovės ir liudytojo K. J. sutampančius paaiškinimus, kad iš karto po Sutarties sudarymo liudytojas ieškovę nuvežė į Lekėčius, o čia ieškovės turimą pinigų sumą matė liudytoja R. D., daugiau tikėtinais pripažintini ieškovės paaiškinimai, kad be paminėtos 14 000 Lt sumos, daugiau pinigų po sandorio sudarymo ieškovė neturėjo (CPK 185 str.).

13Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad Sutarties sudarymo dieną jos šalys žinojo apie sąlyginį sandorio motyvą (vietoje visos buto kainos bus mokama jos dalis), taigi ir apie šalių tikrosios valios neatitinkančią Sutarties sąlygą, kur šalys patvirtino, kad yra pilnai ir tinkamai atsiskaityta už turtą (Sutarties 2.1 punkto sąlyga). Praėjus šalių sutartam terminui likusiai pinigų daliai mokėti, ieškovė buvo aktyvi ir ėmėsi priemonių skolos išieškojimui (t.1, b.l. 19-23). Remiantis išdėstytu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad ginčijama buto pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaryta ieškovėi esmingai suklydus. Sudarytas sandoris neatitiko tikrosios ieškovės valios, todėl reikalavimas panaikinti sandorį CK 1.90 straipsnio pagrindu yra pagrįstas ir tenkintinas.

14Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisnių padarinių) sudarytas sandoris negalioja. Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi defektų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti jokių teisnių padarinių ir tą gerai žino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-974/2000).

15Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai 2010 m. rugpjūčio 26 d. sudarė pirkimo-pardavimo sandorį, kuriuo atsakovė D. J. pardavė už 80 000 Lt ginčo butą atsakovui E. K. (t.1, b.l. 160-162). Sandorio sudarymo metu atsakovai gyveno kartu kaip sugyventiniai. Nors atsakovas teigia, kad jam apie ieškovės ir atsakovės santykius nieko nebuvo žinoma, tačiau šie argumentai prieštarauja pačios atsakovės paaiškinimams rašytiniuose procesiniuose dokumentuose ir jos paaiškinimams teismo posėdyje (t. 90-91, t.2, b.l. 88-92). Iš paminėtų aplinkybių spręstina, kad sandorio šalys nebuvo sąžiningos, kadangi kilus ieškovės ir atsakovės ginčui dėl nesumokėtų pinigų už butą, atsakovai, sudarydami sandorį, siekė apsunkinti ginčo patalpų teisinį statusą ir tokiu būdu išvengti prievolės įvykdymo ieškovei. Todėl reikalavimas panaikinti atsakovų sandorį kaip tariamą laikytinas pagrįstu (CK 1.86 str. 1 d.).

16Pripažinus ieškovės ginčijamus sandorius negaliojančiais, taikytina restitucija (CK 1.86 str. 2 d., 1.90 str. 2 d.). Restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Jos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą vykdydamos nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant status quo ante (CK 1.80 str. 2 d.). Taigi, atsakovė D. J. privalo grąžinti atsakovui E. K. 80 000 Lt ir ginčo butą ieškovei, o ieškovė privalo grąžinti atsakovei 18000 Lt, kuriuos jis gavo už parduotą butą.

17Ieškinį patenkinus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal 93 straipsnio 1 dalies, 96 ir 98 straipsnių taisykles Ieškovė, paduodama ieškinį, sumokėjo 200 Lt žyminį mokesti ir nuo 3000 Lt likusios (nesumokėtos) dalies sumokėjimo buvo atleista (t.1, b.l. 56, 77-78). Be to, ieškovė patyrė 2400 Lt atstovavimo išlaidų, o valstybė – 63,72 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (t.1, b.l. 3). Ieškinį patenkinus, šios išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis.

18Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 - 270 straipsniais, teisėjas

Nutarė

19ieškinį tenkinti. Pripažinti negaliojančiomis buto, esančio V. S. g. 12-3, Kauno m., 2008 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės G. D. D. ir atsakovės D. J., ir 2010 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų D. J. ir E. K..

20Taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovę D. J. grąžinti ieškovei Genovaitei D. D. butą, esantį ( - ), atsakovui E. K. – 80 000 Lt (aštuoniasdešimt tūkstančių litų). Įpareigoti ieškovę Genovaitę D. D. grąžinti atsakovei D. J. 18 000 Lt (aštuoniolika tūkstančių litų).

21Priteisti iš atsakovų D. J. ir E. K. po 100 Lt (vieną šimtą litų ) žyminio mokesčio ir po 1200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) atstovavimo išlaidų ieškovei G. D. ir po 31,86 Lt (trisdešimt vieną litą 86 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

22Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, sekretoriaujant Danutei... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės... 3. ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančiomis buto,... 4. Ieškovė nurodė, kad atsakovės seneliai, gyvenę ( - ), buvo geri ieškovės... 5. Atsakovai prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė D. J.... 6. Atsakovas E. K. nurodė, kad atsakovę D. J. pažįsta nuo 2009 m. pabaigos.... 7. Tretysis asmuo notarė V. T. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2008 m.... 8. Ieškinys tenkintinas... 9. Sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais... 10. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2008 m. rugpjūčio 6 d. sudarė... 11. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais... 12. Ginčijant sandorį svarbu nustatyti jo sudarymo motyvus, nes bet kuris... 13. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad Sutarties sudarymo... 14. Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisnių... 15. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai 2010 m. rugpjūčio 26 d. sudarė... 16. Pripažinus ieškovės ginčijamus sandorius negaliojančiais, taikytina... 17. Ieškinį patenkinus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal 93 straipsnio... 18. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 - 270 straipsniais, teisėjas... 19. ieškinį tenkinti. Pripažinti negaliojančiomis buto, esančio V. S. g. 12-3,... 20. Taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovę D. J. grąžinti ieškovei... 21. Priteisti iš atsakovų D. J. ir E. K. po 100 Lt (vieną šimtą litų )... 22. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos...