Byla 2-210-856/2016
Dėl žalos (nuostolių) atlyginimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, sekretoriaujant Redai Krisiukėnienei, dalyvaujant ieškovo G. V. įmonės „Šoklys“ atstovui advokato padėjėjui A. M., atsakovės A. K. atstovei advokatei I. M.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. V. įmonės „Šoklys“ ieškinį atsakovei A. K. dėl žalos (nuostolių) atlyginimo.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

5Ieškovas G. V. įmonė „Šoklys“ (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas iš atsakovės A. K. priteisti 1668,21 Eur (5760 Lt) nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2013 m. rugsėjo 23 d. ieškovas pagal PVM sąskaitą faktūrą pardavė naftos produktų – dyzelino, skirto šildymui, už 5760 Lt, UAB „Pakeleiviai“, atstovaujamai atsakovės, kuri nuo 2007-06-15 iki 2013-12-03 buvo bendrovės vienintelė akcininkė ir direktorė, PVM sąskaitoje faktūroje buvo nustatyta, kad UAB „Pakeleiviai“ šią sąskaitą apmoka per 5 dienas, tačiau sąskaita nebuvo apmokėta, o netrukus po naftos produktų įsigijimo atsakovė kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pagal atsakovės pareiškimą 2013-11-22 UAB „Pakeleiviai“ iškelta bankroto byla. Iš 2013 metų bendrovės balanso teismas konstatavo, jog UAB „Pakeleiviai“ pradelsti įsipareigojimai kreditoriams viršijo beveik visą į jos balansą įrašyto turto vertę, be to, turtas buvo įkeistas bankui, bendrovė nevykdė veiklos, negavo pajamų, todėl atsiskaityti su kreditoriais neturėjo galimybių, padarė išvadą, kad bendrovė yra nemoki. Ieškinys grindžiamas tuo, jog atsakovė A. K., būdama vienintele UAB „Pakeleiviai“ akcininke ir vadove, bendrovės vardu sudarė pirkimo pardavimo sutartį, kuria įsigijo naftos produktų, prieš pat bankroto bylos bendrovei iškėlimą, žinant, kad bendrovė nebus pajėgi atsiskaityti su ieškovu, kas akivaizdu iš nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Pakeleiviai“ nurodytų aplinkybių, ir kas akivaizdžiai įrodo atsakovės nesąžiningumą, tokie jos veiksmai CK 6.246 str. 1 d. prasme vertintini kaip nesąžiningi ir sukeliantys jai civilinę atsakomybę – atlyginti ieškovo patirtus nuostolius. Mano, jog galiojant teisės norminiuose aktuose nustatytai tiek įmonės vadovo, tiek ir jos dalyvio pareigai elgtis sąžiningai ir sudaromais sandoriais ar kitokiais veiksmais nepažeisti kreditorių teisių (LR CK 1.5 str. 1 d., 2.50 str. 3 d., 6.248 str. 3 d., 6.263 str., 6.251 str. 1 d.), atsakovės kaltė yra neginčytina, jos formą ieškovas vertina kaip tiesioginę tyčią, nes atsakovė, žinodama tikrąją bendrovės finansinę padėtį, įsigijo iš ieškovo naftos produktų, be to, nesąžiningumą patvirtina ir tai, jog atsakovė dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo kreipėsi pavėluotai. Nurodo, jog jau ir 2012 metais UAB „Pakeleiviai“ įsipareigojimai gerokai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, dėl ko jau tuomet atsakovė privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, todėl pagal Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 4 d. įmonės vadovė privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovės atsakomybė ieškovui yra deliktinio pobūdžio, kylanti iš jos sąmoningai atliktų neteisėtų veiksmų. Teigia, jog atsakovei atlikus nesąžiningus veiksmus ir pagal PVM sąskaitą faktūrą įsigijus naftos produktus, ieškovas negavo 1668,21 Eur (5670 Lt) pajamų, kurias būtų gavęs pardavus dyzeliną sąžiningam pirkėjui, todėl ši suma laikoma lygia patirtos žalos dydžiui. Mano, kad akivaizdu, jog ieškovas žalą patyrė dėl atsakovės nesąžiningų veiksmų, t. y. tarp atsakovės veiksmų ir ieškovui kilusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys (I t., 1-5, 81-85 b. l.).

6Atsakovė A. K. atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodo, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, jog sandoris dėl dyzelinio kuro, skirto šildymui, buvo sudarytas su juridiniu asmeniu UAB „Pakeleiviai“, atstovaujamo komercijos direktoriaus A. K., veikiančio pagal įmonės pareigybinius nuostatus, be to, teigia, jog tiesioginių prievolinių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditoriaus nėra, o vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimus, bendrovės vadovo ir jos dalyvio atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio, vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus, ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės – komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas įmonės vadovo civilinei atsakomybei pagal CK 6.263 str. atsirasti. Teigia, jog 2013-10-22 į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Pakeleiviai“ kreipėsi todėl, kad sudarius įmonėje tarpinį balansą 2013-09-30 (sudarytas 2013-10-18) dienai paaiškėjo aplinkybės, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, ir šie jos veiksmai negali būti vertinami kaip netinkamas juridinio asmens dalyvio pareigų atlikimas bei didelė kaltė, kuriais remiantis galėtų atsirasti jos kaip juridinio asmens dalyvio civilinė atsakomybė, kadangi ji, veikdama kaip UAB „Pakeleiviai“ vadovė, tinkamai ir sąžiningai, laikydamasi teisės aktų reikalavimų, derindama įmonės ir kreditorių interesus, vykdė savo pareigą ir kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taip pat nurodo, jog yra tik keletas įstatyme nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų, kurių nereikia įrodinėti, ir tokių ieškovas nenurodo, todėl mano, kad ieškovo nurodytas motyvas, jog ji, sudarydama sutartį su juo, buvo nesąžininga, nėra pagrindas jos nesąžiningumui konstatuoti. Teigia, jog sandoris su ieškovu dėl dyzelino pirkimo sudarytas 2013-09-23, o apie bendrovės galimą nemokumą ji sužinojo tik iš 2013-09-30 tarpinio balanso, be to, sandoris dėl dyzelino, skirto šildymui, buvo būtinas siekiant užtikrinti įmonės veiklą, dyzelinas buvo reikalingas patalpoms ir vandeniui šildyti, įmonė jau buvo išnaudojusi beveik visas kuro atsargas, kurias įmonė pirko pagal poreikį, paskutinį kartą kuro talpykla buvo užpildyta 2013-02-04, papildant 2000 litrų dyzelinio kuro, be to, tiek 2013-02-04, tiek 2012-07-02 dyzelinis kuras buvo pirktas iš ieškovo, su ieškovu buvo susiklostę tokie pirkimo pardavimo santykiai, ieškovas niekada nereiškė dėl neatsiskaitymo jokių pretenzijų. Siekiant vykdyti įmonės kasdieninę ūkinę veiklą, 2013 metų rugsėjo pradžioje buvo kreiptasi į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl leidimo naudoti šildymo kurą gavimo, po ko, 2013-09-18 gavus tokį leidimą, iš ieškovo ir buvo įsigytas dyzelinas. Atkreipia dėmesį į tai, jog pagal leidimą bendrovė turėjo teisę įsigyti iki 10 000 litrų dyzelino, kurį būdami nesąžiningi galėjo panaudoti savo reikmėms, tačiau iš ieškovo įsigijo tik 2000 litrų pagal nusistovėjusį poreikį. UAB „Pakeleiviai“ savo veiklą vykdė iki 2013 m. lapkričio 1 d., mokėjo darbo užmokestį darbuotojams, todėl dyzelinis kuras, skirtas šildymui, buvo reikalingas įmonės veiklai, niekas tuo metu dar negalvojo apie įmonės bankrotą ar neatsiskaitymą su kreditoriais. Be to, 2013-12-03 atsakovė perdavė bendrovės bankroto administratorei 1600 litrų krosninio kuro, jis nebuvo iššvaistytas. Mano, jog ieškovas neįrodė jos civilinės atsakomybės sąlygų, kaltės, nesąžiningų veiksmų, priežastinio ryšio.

7Teismo posėdyje ieškovo atstovas advokato padėjėjas A. M. prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, jog iš atsakovės prašo priteisti ne 6 procentų, bet 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą.

8Atsakovė A. K. į teismo posėdį neatvyko, nors jai siųsti teismo šaukimai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką grįžo neįteikti, jos atstovė advokatė informavo teismą, kad apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovei A. K. yra žinoma, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, todėl byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant.

9Atsakovės atstovė advokatė I. M. teisminio bylos nagrinėjimo metu ieškinį prašė atmesti atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais, priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

10II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

11Ieškinys tenkinamas.

12Ginčas byloje yra kilęs dėl teisės normų, reglamentuojančių įmonės vadovo atsakomybę, kylančią juridiniam asmeniui negalint įvykdyti prievolės, aiškinimo ir taikymo.

13Byloje teismas nustatė, jog UAB „Pakeleiviai“ 2013-09-23 pirko iš ieškovo 2000 litrų šildymui skirto dyzelino, už kurį įsipareigojo apmokėti 5760 Lt (1668,21 Eur) per 5 dienas nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos (I t., 11 b. l.). Pirkimo - pardavimo sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo, teisiniai santykiai įforminti tik PVM sąskaita faktūra. Taipogi teismas nustatė, jog atsakovė A. K. nuo 2007-07-02 iki 2013-12-06 buvo vienintelė UAB „Pakeleiviai“ akcininkė ir vadovė (I t., 15-18 b. l.), Šiaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi pagal ieškovės A. K. ieškinį UAB „Pakeleiviai“ iškelta bankroto byla (I t., 12-14 b. l.). Šiaulių apygardos teismas 2016 m. vasario 5 d. priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos (c. b. Nr. B2-149-856/2016, 129-130 b. l.), 2016 m. sausio 28 d. nutartimi patvirtinti likę nepatenkinti UAB „Pakeleiviai“ kreditorių finansiniai reikalavimai 193257,33 Eur sumai, tarp kurių yra ir trečiosios eilės kreditoriaus G. V. įmonės „Šoklys“ kreditorinis reikalavimas 1668,21 Eur sumai (c. b. Nr. B2-149-856/2016, 125-126 b. l.). UAB „Pakeleiviai“ 2016 m. kovo 14 d. išregistruotas iš juridinių asmenų registro.

14Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 str. 7, 8, 10 ir 12 d., bendrovės vadovas vadovauja bendrovei organizuodamas kasdieninę bendrovės veiklą, savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais bei atsako už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą bei bendrovės metinio pranešimo parengimą. Juridinio asmens dalyviui atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 str. 3 d. atsiranda tik tuomet, kai juridinis asmuo negali įvykdyti savo prievolės dėl nesąžiningų jo dalyvio veiksmų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 2.50 str. 3 d. nustato papildomą atsakomybę juridinio asmens dalyviams, kad jie negalėtų piktnaudžiauti galimybe išvengti turtinės atsakomybės prisidengdami ribota turtine atsakomybe tuomet, kai jų veiksmai sąlygoja juridinio asmens negalėjimo pilnai įvykdyti prievolės kreditoriui ir jos siekia išvengti nesąžiningais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-02-18 nutartis Nr. 3K-3-124/2004). Civilinės atsakomybės paskirtis yra kompensuoti nukentėjusiojo patirtą žalą, t. y. asmuo turi būti grąžinamas į tokią turtinę padėtį, kokioje jis buvo iki žalos jam padarymo. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas, o paneigti šią prezumpciją siekdamas išvengti atsakomybės turi bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013). Pagal Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką įmonės valdymo organų civilinės atsakomybės klausimais, įmonės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Bendrovės vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus, t. y. rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų, įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek ir tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Valdymo organų narių atsakomybė kreditoriams taip pat galima už bendro pobūdžio pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitam asmeniui, t.y. vengti, kad įmonės kreditoriai patirtų nuostolių, nepriimti rizikingesnių sprendimų už tuos, kuriuos esamomis sąlygomis kreditoriai priimtų patys, pažeidimą, nesąžiningą, aplaidų, normalią verslo riziką viršijusį elgesį, kai įmonės veikla tampa nuostolinga. Nustačius, kad juridinio asmens valdymo organo narys atliko tokius veiksmus kreditoriaus atžvilgiu, pripažintina, kad jis atliko neteisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011).

15Byloje sprendžiamas įmonės vadovės atsakovės A. K. civilinės atsakomybės klausimas įmonei negalint atsiskaityti su kreditoriumi (ieškovu). Nagrinėjamu atveju žalos atlyginimo reikalavimą ieškovas kildina iš bendrovės vadovės nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų, kurie grindžiami 2013-09-23 šildymui skirto dyzelino įsigijimu iš ieškovo bendrovei esant faktiškai nemokiai. Taigi, nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, ar ginčo sandoris sudarytas bendrovei prisiimant įprastą jos veikloje ūkinę - komercinę riziką. Bendrovės vadovas teisiškai būtų atsakingas už CK 2.87 straipsnyje nurodytų bendrovės vadovo pareigų nevykdymą ir turėtų atsakyti už padarytą žalą įrodžius, kad sandorių, iš kurių ieškovas kildina padarytą žalą, sudarymu iš anksto būtų žinoma, kad dėl jų atsiras bendrovei žala, tačiau to nepaisydamas vadovas vis dėlto sudarytų tokius sandorius, arba sprendimas sudaryti žalą nulėmusį sandorį priimtas akivaizdžiai aplaidžiai (nesurinkus pakankamai informacijos, ją nerūpestingai įvertinus ir pan.) taip, kad protingas ir apdairus bendrovės vadovas analogiškomis sąlygomis sandorio nebūtų sudaręs, arba sandorio sudarymo metu, atsižvelgiant į bendrovės įprastą veiklos praktiką, prisiėmė neprotingai didelę nuostolių bendrovei atsiradimo riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-11-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013).

16Iš civilinėje byloje Nr. B2-149-856/2016 pateiktų UAB „Pakeleiviai“ balansų už 2012 ir 2013 metus (2013-09-30 dienai) nustatyta, jog bendrovė jau 2012-12-31 buvo nemoki: UAB „Pakeleiviai“ 2012 metų gruodžio 31 dienai turėjo ilgalaikio turto už 359 870 Lt (materialusis turtas), trumpalaikio turto už 14 335 Lt (išankstiniai apmokėjimai – 12 909 Lt, per vienerius metus gautinos sumos – 287 Lt, pinigai – 1139 Lt), viso turto už 374 205 Lt, įsipareigojimai minėtai datai sudarė 319 848 Lt (per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 230 148 Lt, po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 89 700 Lt).

172013 metais (balansas sudarytas 2013 metų rugsėjo 30 dienai) UAB „Pakeleiviai“ turimo turto vertė sudarė 356 160 Lt (ilgalaikis turtas – 341 679 Lt, trumpalaikis turtas – 14 481 Lt), įsipareigojimai sudarė 323 046 Lt (per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 233 346 Lt, po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 89 700 Lt) (c. b. Nr. B2-149-856/2016, 5, 6 b. l.). Kaip 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi konstatavo teismas, UAB „Pakeleiviai“ pradelsti įsipareigojimai 2013-09-30 dienai sudarė 315 355,14 Lt, kas viršijo beveik visą į įmonės balansą įrašyto turto vertę (356 160 Lt), įmonės nekilnojamasis turtas įkeistas bankui (c.b. Nr. B2-149-856/2016, 33-35 b. l.). Rašytiniai įrodymai rodo, kad UAB „Pakeleiviai“ pastaruosius du metus iki bankroto bylos iškėlimo dirbo nuostolingai, tačiau bendrovės vadovė nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Priešingai, 2013-09-23 UAB “Pakeleiviai” iš ieškovo pirko 2000 litrų dyzelinio kuro šildymui už 5760 Lt, po ko 2013-10-18 sudarius įmonės tarpinį balansą paaiškėjo, jog įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, dėl ko atsakovė nedelsiant inicijavo bankroto bylos iškėlimą teisme (ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateiktas 2013-10-22), kas reiškia, jog atsakovė, žinodama apie bendrovės nuostolingą veiklą, žinodama, kad bendrovė neturi lėšų atsiskaityti su ieškovu, įsigijo šildymui skirto dyzelinio kuro. Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, konstatuoja, jog atsakovė A. K., būdama vienintele įmonės akcininke ir vadove, turėdama visą informaciją apie įmonės finansinę padėtį ir galimas pasekmes, prisiimdama įsipareigojimus ieškovui, ieškovo atžvilgiu veikė neatidžiai ir nerūpestingai, dėl ko šis patyrė žalą.

18Įmonės nemokumas yra būsena, kuomet įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d.). Bendrovės nemokumas ABĮ prasme yra tokia bendrovės būklė, kai ji negali vykdyti piniginių prievolių, kurių vykdymo terminai yra suėję. Pareiga įrodinėti šią prezumpciją tenka atsakovams. CK 2.87 str. 1 d. numatyta, jog juridinio asmens valdymo organo narys turi veikti sąžiningai ir protingai, o pagal CK 6.246 str. 1 d. nuostatą, atsakovės, kaip bendrovės vadovės, atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos ir didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Kaip minėta, tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus įmonės vadovo veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltę. Nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), kas reiškia, jog ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas, o paneigti šią prezumpciją ir remtis kaltės nebuvimu turi bendrovės vadovas.

19Pažymėtina ir tai, jog pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovų pareiga yra tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti. Tai, kad tiesioginių prievolinių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditoriaus nėra, o fiduciarinės pareigos atsiranda pablogėjus įmonės finansinei būklei, suponuoja, kad vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Tai reiškia, kad bendrovės vadovo, kaip ir jos dalyvio, atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012, 2013-11-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013 ir kt.). Tačiau pažymėtina, jog UAB „Pakeleiviai“ bankroto procese ieškovo kreditoriniai reikalavimai 1668,12 Eur sumai nebuvo patenkinti, 2016 m. sausio 28 d. nutartimi patvirtinti likę nepatenkinti UAB „Pakeleiviai“ kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp kurių yra ir trečiosios eilės kreditoriaus - ieškovo - kreditorinis reikalavimas 1668,21 Eur sumai, įmonė išregistruota iš juridinių asmenų registro.

20Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovui, kaip UAB „Pakeleiviai“ kreditoriui, turi būti atlyginama visa žala, kilusi dėl asmenų sąmoningų veiksmų, todėl atsakovės atsikirtimai, kad ieškinys jos atžvilgiu pareikštas nepagrįstai, kadangi apie galimą įmonės nemokumą jai tapo žinoma tik 2013-10-18 sudarius tarpinį balansą, yra nepagrįsti. Atsakovei, kaip įmonės vienintelei akcininkei ir vadovei, buvo žinoma visa bendrovės finansinė veikla, jos negalėjimas atsiskaityti su kreditoriais, tai įtakojo neigiamas pasekmes ieškovui. Tokiu būdu konstatuotini atsakovės A. K. neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės sąlyga, dėl kurių ieškovas patyrė žalą, kas reiškia, jog yra įrodyta dar viena civilinės atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys. Kadangi nesąžiningų veiksmų konstatavimas kartu reiškia ir juridinio asmens dalyvio kaltę, todėl ieškovo ieškinys tenkinamas ir iš atsakovės A. K. kaip iš subsidiarios skolininkės priteisiamas 1668,21 Eur žalos atlyginimas ieškovui. Taigi, konstatuotina, jog atsakovė A. K., būdama UAB „Pakeleiviai“ vadove ir vienintele akcininke, sąmoningai įsigijo iš ieškovo dyzeliną, skirtą šildymui, nors neturėjo lėšų už šią prekę apmokėti. Toks atsakovės, kaip vadovės, elgesys vertinamas kaip nesąžiningas, aplaidus, normalią verslo riziką viršijantis elgesys.

21CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų tenkintinas ir ieškovui priteistina subsidiariai iš atsakovės 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1668,12 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-03-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

22III. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

23Ieškovas G. V. įmonė „Šoklys“, kreipdamasis į teismą, turėjo 345,43 Eur (1192,69 Lt) bylinėjimosi išlaidų: 55,03 Eur (190 Lt) sumokėtas žyminis mokestis bei 290,40 Eur (1002,69 Lt) išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti (I t., 6-9, 10 b. l.). Byloje pateikti šias išlaidas patvirtinantys įrodymai.

24Tenkinus ieškinį, iš atsakovės A. K. priteisiamos 345,43 Eur ieškovo G. V. įmonės „Šoklys“ turėtos bylinėjimosi išlaidos. Taip pat iš atsakovės priteisiama 15,09 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (CPK 96 str. 3 d.).

25Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 270 str., teismas

Nutarė

26ieškinį tenkinti.

27Priteisti iš atsakovės A. K., a. k. ( - ) kaip subsidiarios skolininkės, ieškovui G. V. įmonei „Šoklys“, juridinio asmens kodas 175787969, 1668,12 Eur (vienas tūkstantis šeši šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai 12 ct) žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-03-19) iki teismo sprendimo įvykdymo bei 345,43 Eur (trys šimtai keturiasdešimt penki eurai 43 ct) bylinėjimosi išlaidų.

28Priteisti iš atsakovės A. K., a. k. ( - ) 15,09 Eur (penkiolika eurų 09 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

29Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. V.... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. I. Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai... 5. Ieškovas G. V. įmonė „Šoklys“ (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į... 6. Atsakovė A. K. atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodo, jog su ieškiniu... 7. Teismo posėdyje ieškovo atstovas advokato padėjėjas A. M. prašė ieškinį... 8. Atsakovė A. K. į teismo posėdį neatvyko, nors jai siųsti teismo šaukimai... 9. Atsakovės atstovė advokatė I. M. teisminio bylos nagrinėjimo metu ieškinį... 10. II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir argumentai, kuriais grindžiamas... 11. Ieškinys tenkinamas.... 12. Ginčas byloje yra kilęs dėl teisės normų, reglamentuojančių įmonės... 13. Byloje teismas nustatė, jog UAB „Pakeleiviai“ 2013-09-23 pirko iš... 14. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37... 15. Byloje sprendžiamas įmonės vadovės atsakovės A. K. civilinės atsakomybės... 16. Iš civilinėje byloje Nr. B2-149-856/2016 pateiktų UAB „Pakeleiviai“... 17. 2013 metais (balansas sudarytas 2013 metų rugsėjo 30 dienai) UAB... 18. Įmonės nemokumas yra būsena, kuomet įmonė nevykdo įsipareigojimų ir... 19. Pažymėtina ir tai, jog pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, įmonei... 20. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovui, kaip UAB „Pakeleiviai“... 21. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų... 22. III. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas... 23. Ieškovas G. V. įmonė „Šoklys“, kreipdamasis į teismą, turėjo 345,43... 24. Tenkinus ieškinį, iš atsakovės A. K. priteisiamos 345,43 Eur ieškovo G. V.... 25. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260... 26. ieškinį tenkinti.... 27. Priteisti iš atsakovės A. K., a. k. ( - ) kaip subsidiarios skolininkės,... 28. Priteisti iš atsakovės A. K., a. k. ( - ) 15,09 Eur (penkiolika eurų 09 ct)... 29. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...