Byla e2-724-370/2016
Dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. sausio 18 d. nutarties, kuria taikytas supaprastintas bankroto procesas, patvirtinta administravimo sąmata ir kreditorių finansiniai reikalavimai L. K. individualios įmonės bankroto byloje Nr. eB2-734-198/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės kreditorės uždarosios akcinės bendrovės “REALM JURIDICAL“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. sausio 18 d. nutarties, kuria taikytas supaprastintas bankroto procesas, patvirtinta administravimo sąmata ir kreditorių finansiniai reikalavimai L. K. individualios įmonės bankroto byloje Nr. eB2-734-198/2015.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Bankrutuojančios L. K. individualios įmonės bankroto administratorė UAB „Bankroto administratorių kompanija“, atstovaujama direktoriaus Ž. B. (toliau bankroto administratorius), 2015-12-29 pateikė Panevėžio apygardos teismui prašymą dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo ir administravimo išlaidų patvirtinimo, jame nurodė, kad vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 10 str. 7 d. 1 p. įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus, tačiau administratorius iki šios dienos nėra gavęs iš įmonės nei turto, nei dokumentų. Administratoriaus surinktais duomenimis nustatyta, jog L. K. įmonei nuosavybės teise nepriklauso joks nekilnojamasis ir registruotas kilnojamasis turtas, kitų duomenų apie įmonės finansinę padėtį administratorius neturi, todėl darytina išvada, jog įmonė neturi turto arba jo būtų nepakankamai teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. Todėl yra pagrindas taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą ir nustatyti vienerių metų likvidavimo terminą, taip pat patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą bei atlyginimą administratoriui– 20 minimalių mėnesinių algų sumą iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro.

5Atskirame 2016-01-15 prašyme bankroto administratorius prašė patvirtinti bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus. Nurodė, kad teikia tvirtinti kreditorių reikalavimus, pagrįstus jų pateiktais dokumentais, kurių administratorius neginčija.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Panevėžio apygardos teismas 2016 m. sausio 18 d. nutartimi bankroto administratoriaus prašymus tenkino, t. y. nutarė taikyti bankrutuojančiai L. K. individualiai įmonei, juridinio asmens kodas 300855842, supaprastintą bankroto procesą, patvirtino administravimo išlaidų sąmatą – 20 minimaliųjų mėnesinių algų sumą iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, pripažino įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, patvirtino įmonės kreditorių reikalavimus, nustatė bankrutavusios įmonės supaprastinto bankroto proceso trukmę iki 2017 m. sausio 25 d.

8Teismas nustatė, jog bankroto administratoriaus prašymai, susiję susupaprastintu bankroto procesu, yra motyvuoti ir pagrįsti, todėl tenkintini. Taip pat tvirtintini administratoriaus neginčijami kreditorių reikalavimai bei patvirtintina administravimo išlaidų sąmata.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10Bankroto bylos ieškovė ir kreditorė (toliau apeliantė) UAB „REALM JURIDICAL“ atskiruoju skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl supaprastinto proceso taikymo perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

11Nurodė, kad kreditorė nesutinka su skundžiama nutartimi, nes, jos nuomone, pirmosios instancijos teismas nenustatė visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti supaprastintą bankroto procesą, nutartis nemotyvuota, kokių duomenų pagrindu teismas padarė išvadą dėl supaprastinto proceso taikymo. Tokia nutartimi apribojamos kreditorių teisės bankroto procese priimti sprendimus esminiais klausimais, tenkinant turtinius interesus. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad esminė sąlyga pradėti supaprastintą bankroto procesą yra lėšų administravimo išlaidoms padengti nebuvimas, supaprastintas bankroto procesas gali būti taikytas tiek bankroto bylos iškėlimo metu, tiek vėliau, kai nustatoma, jog įmonė neturi pakankamai turto administravimo išlaidoms padengti. Nors tokią aplinkybę visų pirmą turi nustatyti administratorius, tačiau teismas negali automatiškai tvirtinti tokio nustatymo, ir, esant pagrįstoms abejonėms, turi įsitikinti administratoriaus tyrimo rezultatų pagrįstumu. Vien administratoriaus nurodymas, jog, jis nuvykęs į įmonės registracijos vietą ir pakalbėjęs su pareigūnu, nustatė faktą, kad įmonės vadovės rasti negalima, nesudaro pagrindo teigti, kad verta pradėti supaprastintą bankroto procedūrą. Administratorius net nepasinaudojo teise kreiptis į policiją dėl bankrutuojančios įmonės vadovės L. T. paieškos, taip pat administratorius nesikreipė į teisėsaugos institucijas, į antstolį dėl įmonės dokumentų išieškojimo, nebandė surasti įmonės debitorių, t. y. nepateikė tokių įrodymų apie išnaudojimą visų teisinių priemonių ginti pažeistas teises. Teise išieškoti iš individualios įmonės savininko turto iš viso nepasinaudota.

12Atsiliepime į atskirąjį skundą bankroto administratorius prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atskirojo skundo teiginiai deklaratyvūs ir nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties. Bankroto administratorius dėjo visas pastangas išsiaiškinti ir nustatyti įmonės turtą, jo sudėtį ir dydį, tačiau, kaip matyti iš oficialių dokumentų (antstolės patvarkymo dėl vykdomųjų dokumentų persiuntimo, VSDVF paaiškinimų ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo), įmonė turto neturėjo ir nustojo vykdyti veiklą jau 2009 m. Be to, administratorius kreipėsi į Migracijos departamentą dėl duomenų apie L. T., gim. ( - ), gavimo ir gavo atsakymą, jog ji nėra Lietuvos Respublikos pilietė, leidimas laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje jai nebuvo išduotas. Administratoriui jokių duomenų apie jos gyvenamąją vietą gauti nepavyko, tikėtina, kad ji yra išvykusi iš Lietuvos. VSDFV Utenos skyriaus duomenimis, įmonės skolos pradėjo formuotis jau nuo 2008 m. spalio mėnesio, tačiau į raginimus sumokėti skolą nebuvo reaguojama, skolos- įmokos nemokamos, paskutinis darbuotojas atleistas 2009-08-31. Nuo to laiko įmonė veiklos nevykdė ir skolų nemokėjo, tai patvirtina antstolių pateikti dokumentai. Todėl iš šių aplinkybių darytina pagrįsta išvada, jog įmonė lėšų, iš kurių būtų galima atsiskaityti su kreditoriais, visiškai neturi. Registrų duomenimis įmonės turto taip nėra, įmonė finansinių atskaitomybių Juridinių asmenų registrui neteikė, savininkės gyvenamoji vieta nežinoma. Todėl akivaizdu, jog yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog įmonės turto neturi ir jo nepakanka teismo ar administravimo išlaidoms padengti, dėl to supaprastintas bankroto procesas įmonei taikytas pagrįstai. Taip pat bankroto administratoriaus nuomone, jeigu pradėjus supaprastintą bankroto procesą bus nustatytos sąlygos, numatytos įstatyme, supaprastintas bankroto procesas gali būti nutrauktas ir bankroto procedūra atliekama bendrąja tvarka. Šiuo metu bankrutuojanti įmonė lėšų neturi, administratorius už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą sumokėjo savo lėšomis, todėl apeliantas turi atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Be to, administratoriaus nuomone, apeliantė būdama bendraieškė byloje, nesiūlo sumokėti ĮBĮ 10 str. 10 d. nurodytos sumos, iš kurios būtų galima dengti administravimo išlaidas, matyt galvodama, jog tai daryti neracionalu, nes nepavyktų tokių sumų iš įmonės vadovės išieškoti. Administratorius įvertinęs situaciją ir savo lėšas naudoja racionaliai.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

14CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.

15Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nutarta taikyti supaprastintą bankroto procesą bei išspręsti kiti su juo susiję klausimai (nutarties dalis, kuria buvo patvirtinti kreditorių reikalavimai nėra skundžiama), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16Pagal įstatymo nuostatas (Įmonių bankroto įstatymo 13 1 straipsnis) ir teismų praktiką esminė sąlyga pradėti supaprastintą bankroto procesą nustatymas fakto, kad bankrutuojanti įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms ir įmonės bankroto bylos nagrinėjimo metu pirmiausia tai turi nustatyti administratorius. Tik tada teismas gali (tačiau neprivalo) priimti nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą. Taikius supaprastintą bankroto procesą įstatymo kreditorių kompetencijai skirtus turto pardavimo klausimus sprendžia teismas. Tokiu teisiniu reguliavimu kreditorių teisės bankroto byloje yra siaurinamos, tiek, kad jie negali tiesiogiai spręsti dėl dalies bankroto procedūros veiksmų. Todėl sutiktina su apelianto argumentu, kad priimant nutartį dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo, turi būti visapusiškai vertinamos tokiam klausimui, šiuo atveju bankroto administratoriaus prašymui taikyti supaprastintą bankroto procesą, reikšmingos aplinkybės ir surinkti įrodymai.

17Bylos duomenys patvirtina, kad Panevėžio apygardos teismas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ir 2015 -12-01 atsakovei L. K. individualiai įmonei iškėlė bankroto bylą. Iš minėtos nutarties turinio matyti, kad teismas jau bankroto bylos iškėlimo metu konstatavo, jog tiek ieškovas VSDFV Utenos skyrius nuo 2008 m., tiek bendraieškė apeliantė nuo 2009-09-18, Reikalavimo sutarties perleidimo pagrindu įgijusi reikalavimo teisę į atsakovė, negalėjo išsiieškoti skolų, net priverstinio vykdymo priemonėmis. Duomenų apie atsakovės turtinę padėtį teismas neturėjo, išskyrus duomenis iš viešųjų registrų, tačiau teismas padarė akivaizdžią išvadą, jog įmonė yra nemoki ir dėl nemokumo nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. Tačiau pažymėtina, kad teismo nutartyje nėra spręsta dėl atsakovės savininkės turtinės padėties bei įmonės (neribotos civilinės atsakomybės) savininko pareigos per atitinkamus terminus pateikti administratoriui viso jo turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Todėl net ir sutikus su bankroto administratoriaus pozicija, kad tiek bankroto bylos kėlimo metu, tiek jam pagal galimybę civilinėmis teisinėmis priemonėmis išsiaiškinus duomenis apie įmonę, pripažintina, jog byloje nėra jokių duomenų, kad buvo imamasi priemonių aiškintis dėl įmonės savininkės nuosavybės teise valdomo, valdyto ar perleisto, kartu ir jungtinės nuosavybės teise, ne tik civilinėmis teisinėmis priemonėmis, bet ir baudžiamojo proceso. Todėl yra pagrindas iš esmės sutikti su apelianto argumentais, jog nebuvo tinkamai ištirtos klausimui spręsti reikšmingos aplinkybės ir apeliacinėje instancijoje nesant duomenų apie įmonės savininkės turtinę padėtį, negalima padarytų pagrįstų išvadų, ar yra pagrindas įmonei taikyti supaprastintą bankroto procesą. Šiuo atveju pripažintina, jog yra pagrindas skundžiamąją nutarties dalį panaikinti ir klausimą dėl supaprastinto bankroto proceso grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes pasisakyti dėl aplinkybių, kurių netyrė ir nevertino pirmosios instancijos teismas, apeliacijoje negalima (CPK 263 str. 2 d.). Kartu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nevertino ir paties bankroto administratoriaus prašymo turinio bei prie jo pateiktų dokumentų. Bankroto administratorius prašė taikyti supaprastintą procedūrą, patvirtinti administravimo sąmatą ir nustatyti 1 metų įmonės likvidavimo terminą, tačiau ĮBĮ 13 1 straipsnio nuostatos pirmiausia reglamentuoja tik vieno klausimo, t. y. supaprastinto bankroto proceso klausimo išsprendimą ir tik tokiai teismo nutarčiai įsiteisėjus, galima spręsti kitus klausimus. Šiuo atveju pažymėtina, kad tik įsiteisėjus nutarčiai, kuria bankrutuojančiai įmonei taikomas supaprastintas bankrotas, esminius bankroto proceso klausimus jau spręstų nebe kreditorių susirinkimas, kaip ir pažymėjo atskirajame skunde apeliantė, bet teismas, todėl įvertinant įstatymu nustatytą supaprastinto bankroto proceso teisinį reglamentavimą, kuriuo ribojamos kreditorių teisės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas turi visapusiškai išsiaiškinti, ar yra teisėtas pagrindas bankrutuojančiai individualiai įmonei taikyti suprastintą bankroto procesą. Skundžiamojoje nutartyje nėra nurodyta jokių motyvų, kodėl teismas, kartu nustatydamas administravimo išlaidų sąmatą, taip pat nutarė pripažinti įmonę bankrutavus bei nustatyti atitinkamą įmonės likvidavimo terminą. Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dar ir dėl to, kad teismas sprendė klausimus, kurių neinicijavo bankroto administratorius, o pačiam teismui tokio klausimo sprendimo iniciatyvos teisė įstatymo nėra numatyta.

18Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė ir įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas bei bankroto teisės normas, reglamentuojančias supaprastintą bankroto procesą, todėl tinkamai neatskleidė klausimo esmės (CPK 327 str. 2 p.). Esant tokioms aplinkybėms nutarties dalis, susijusi su supaprastinto bankroto proceso taikymo klausimo išsprendimu, naikintina ir ši bylos dalis perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 338 str., 337 str. 1 d. 3 p.).

19Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335 - 339 straipsniais,

Nutarė

20Panevėžio apygardos teismo 2016 m. sausio 18 d. nutarties dalį, kuria nutarta L. K. individualiai įmonei, j. a. k. 300855842, taikyti supaprastintą bankroto procesą, nustatyti administravimo išlaidų sąmatą, pripažinti įmonę bankrutavusią ir likviduojama dėl bankroto bei supaprastinto proceso trukmę iki 2017 m. sausio 25 d. panaikinti ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai