Byla 2A-922-943/2016
Dėl įmonės pabaigos

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Artūro Driuko, ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal bendraatsakovės J. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. B2-125-254/2016 pagal bankrutavusios individualios įmonės J. D. turgus „Marmantas“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Baklis“ įgalioto asmens G. G. prašymą dėl įmonės pabaigos.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Bankrutavusios individualios įmonės (toliau – BIĮ) J. D. turgaus „Marmantas“ bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baklis“ 2016 m. vasario 17 d. kreipėsi į teismą su prašymu priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.
  2. Bankroto administratorė paaiškino, kad neišspręstų ginčų nėra, taikos sutarties kreditoriai nesudarė, įmonė turto nebeturi, o visos lėšos paskirstytos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka. 2016 m. kovo 7 d. bankroto administratorė pateikė patikslintą likvidacinį balansą ir likvidavimo aktą.
  3. Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartimi nutarta BIĮ J. D. turgaus „Marmantas“ pabaigos priėmimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka teismo posėdyje 2016 m. balandžio 11 d. Teismo posėdžio metu teismo procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas 2016 m. balandžio 12 d.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu bankroto administratorės prašymą dėl įmonės pabaigos tenkino ir nusprendė BIĮ J. D. turgaus „Marmantas“ veiklą pripažinti pasibaigusia likvidavus dėl bankroto bei pavedė bankroto administratorei atlikti veiksmus, numatytus ĮBĮ 32 straipsnio 5 dalyje.
  2. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad 2015 m. liepos 13 d. įvykusio kreditorių komiteto posėdžio nutarimu administratorė buvo įpareigota kreiptis į teismą dėl atsakovės veiklos pabaigos. Toks įpareigojimas bankroto administratorei buvo pakartotinai nurodytas ir 17-ojo kreditorių komiteto nutarimu, kuriame nurodyta kreiptis į teismą dėl įmonės pabaigos tuomet, kada apeliacine tvarka bus išnagrinėti bendraatsakovės pateikti skundai. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teismas nustatė, kad prašymo nagrinėjimo dieną yra baigtos visos civilinės bylos, kuriose dalyvaujančiu byloje asmeniu yra atsakovė (CPK 179 str. 3 d.).
  3. Iš administratorės įgalioto asmens pateikto likvidacinio balanso teismas nustatė, kad įmonė turto neturi, o VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ duomenys pagrindžia, jog registruotino turto nuosavybės teise taip pat neturi bendraatsakovė. Likvidavus atsakovę liko nepatenkinti kreditoriniai reikalavimai 151 618,53 Eur sumai.
  4. Byloje buvo paskirtas rašytinis prašymo dėl juridinio asmens pabaigos nagrinėjimas, tačiau bendraatsakovei reikalaujant prašymas buvo nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Visgi, bendraatsakovė į teismo posėdį neatvyko.
  5. Teismas pažymėjo, kad galimybių tęsti įstatuose numatytą atsakovės veiklą nėra, o bankroto administratorė visiškai įvykdė įstatyme numatytus veiksmus likviduojant atsakovę (materialaus pobūdžio sąlyga).

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Apeliaciniame skunde bendraatsakovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, paskiriant naują teisėją. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. 2016 m. balandžio 14 d. teismas priėmė neskundžiamą nutartį ir visus apeliantės rašytinius įrodymus atsisakė priimti.
    2. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2016 m. balandžio 11 d. nutartimi išnagrinėjo apeliantės prašymą tik dėl teisėjos D. B. nušalinimo, o reikalavimas nušalinti bankroto administratorės įgaliotą asmenį G. G. liko neišnagrinėtas.
  2. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė, atstovaujama bankroto administratorės, prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
    1. Apeliaciniame skunde nepateikti argumentai, kurie pagrįstų skundžiamo sprendimo nepagrįstumą ar neteisėtumą.
    2. Apeliaciniame skunde aprašoma kur apeliantė kreipėsi, ko prašė atitinkamų institucijų ir kokie buvo institucijų sprendimai, tačiau visi šie kreipimaisi yra nesusiję su skundžiamu sprendimu.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

13Dėl naujų įrodymų priėmimo

  1. Apeliantė J. D. kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: namų valdų kvartalo Nr. ( - ) žemės sklypo plano M1:500 kopiją (t. 31, b. l. 69); 1999 m. gegužės 24 d. pastatų techninio inventorizavimo darbų akto kopiją (t. 31, b. l. 70); 1998 m. liepos 8 d. namų valdos įkainojimo suvestinės kopiją (t. 31, b. l. 71); Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Aplinkos apsaugos skyriaus 2009 m. rugsėjo 14 d. rašto Nr. 36-2-324 kopiją (t. 31, b. l. 72); 1994 m. spalio 14 d. A. D. prašymo kopiją (t. 31, b. l. 73); bankroto administratorės UAB „Baklis“ atsakymo į 2016 m. kovo 30 d. skundą-prašymą kopiją (t. 31, b. l. 74); 2010 m. J. D. metinės pajamų deklaracijos kopiją (t. 31, b. l. 75-76).
  2. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Dalį šių įrodymų pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apeliantės minėta 2016 m. balandžio 14 d. nutartimi. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pasisako dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutarties pagrįstumo ir teisėtumo.
  3. 2016 m. balandžio 11 d. pirmosios instancijos teismas atidėjo sprendimo priėmimą ir paskelbimą – 2016 m. balandžio 12 d. (t. 31, b. l. 20). Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016 m. balandžio 12 d. apeliantė pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą prijungti rašytinius įrodymus (t. 31, b. l. 28-30), tačiau teismas atsisakė juos priimti. Kadangi prašymas priimti naujus įrodymus pateiktas bylą išnagrinėjus iš esmės (CPK 251 straipsnis), išklausius šalių baigiamąsias kalbas (CPK 253 straipsnis) ir teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį (CPK 257 straipsnis), pirmosios instancijos teismas 2016 m. balandžio 14 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti apeliantės teikiamus naujus įrodymus.
  4. Kadangi apeliacinės instancijos teismas nenustatė pirmosios instancijos teismo veiksmų neteisėtumo atsisakant priimti apeliantės teikiamus įrodymus, nagrinėtina, ar su apeliaciniu skundu teikiamų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija, susipažinusi su šiais įrodymais, nustatė, kad jie visi yra datuojami dar iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Be to, apeliantė nesuformulavo motyvuoto prašymo dėl naujų įrodymų priėmimo, nenurodė aplinkybių, lėmusių nesavalaikį įrodymų pateikimą bei nenurodė šių įrodymų reikšmės sprendžiamam klausimui. Atsižvelgdama į tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą apeliaciniam teismui atsisakyti priimti apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus (CPK 181, 314 straipsniai).
  5. 2016 m. liepos 20 d. apeliantė Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė papildomą prašymą dėl naujų įrodymų prijungimo. Lietuvos apeliacinis teismas dėl šio prašymo iš dalies pasisakė ir 2016 m. liepos 19 d. nutartyje, kurioje buvo akcentuotas prašymo abstraktus pobūdis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2016 m. liepos 19 d. civilinė byla Nr. 2A-802-943/2016 buvo išnagrinėta ir nutartimi atidėtas procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas. Taigi, apeliacinės instancijos teismui nauji įrodymai pateikti jau bylą išnagrinėjus iš esmės, kas sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti priimti apeliantės teikiamus įrodymus. Visgi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į viešąjį interesą bankroto bylose, ir siekdama visapusiškai įvertinti bylai reikšmingas aplinkybes, susipažinusi su apeliantės teikiamais naujais įrodymais, pažymi, kad šie įrodymai taip pat netenkina įrodymų sąsajumo kriterijaus, t. y. įrodymai yra nesusiję su byloje sprendžiamais klausimais (CPK 180 straipsnis). Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad su apeliantės 2016 m. liepos 20 d. prašymu pateikti įrodymai neprijungiami prie nagrinėjamos civilinės bylos.

14Dėl apeliacinio skundo argumentų

  1. Apeliantė apeliaciniame skunde prašo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, paskiriant naują teisėją. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pasisako dėl skundžiamą teismo sprendimą priėmusios pirmosios instancijos teismo sudėties.
  2. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantė atsakovės BIĮ J. D. turgaus „Marmantas“ bankroto byloje nušalinimo pareiškimus bylą nagrinėjusiai teisėjai D. B. teikė 10 (dešimt) kartų: 2011 m. balandžio 29 d.; 2011 m. liepos 14 d.; 2011 m. rugsėjo 1 d.; 2011 m. spalio 25 d., 2012 m. birželio 14 d., 2014 m. lapkričio 27 d., 2015 m. sausio 28 d., 2015 m. liepos 9 d., 2016 m. vasario 26 d., 2016 m. balandžio 11 d. Visi nušalinimo pareiškimai buvo atmesti, taip pat už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise apeliantei buvo paskirta bauda (žr., pvz. Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. B2-545-254/2011).
  3. Teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad bylą išnagrinėjo neobjektyvus ar šališkas teismas. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu apeliantė buvo aktyvi ir neretai naudojosi CPK įtvirtinta apeliacijos teise. Bankroto bylos nagrinėjimo metu pagal apeliantės atskiruosius skundus dėl bankroto bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo nutarčių Lietuvos apeliaciniame teisme buvo iškelta ir išnagrinėta 12 (dvylika) apeliacinių bylų: 2-1152/2010; 2-1407/2010; 2-1616/2010; 2-354/2011; 2-1494/2011; 2-1716/2011; 2-1717/2011; 2-2068/2011; 2-193/2012; 2-78/2013; 2-2013/2014; 2-2015/2014. Taigi, nemaža dalis pirmosios instancijos teismo priimtų procesinių sprendimų buvo peržiūrėti instancine tvarka. Pažymėtina, kad nei vienas apeliantės atskirasis skundas nebuvo tenkintas, kas leidžia apeliacinės instancijos teismui daryti išvadą, kad abejonių dėl bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo nešališkumo ar neobjektyvumo nėra.
  4. Apeliantė teigia, kad Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas M. Š. 2016 m. balandžio 11 d. nutartimi neišnagrinėjo bankroto administratorės UAB „Balkis“ direktoriaus G. G. nušalinimo klausimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje nutartyje teismas aiškiai nurodė, kodėl nesprendžia G. G. nušalinimo klausimo, o būtent todėl, kad nei CPK, nei ĮBĮ nenustato teisės administravimo teismuose subjektui spręsti bankroto administratoriui pareikšto nušalinimo klausimą.
  5. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas atsakovės BIĮ J. D. turgaus „Marmantas” veiklą pasibaigusia, konstatavo, kad iki priimant sprendimą dėl įmonės pabaigos buvo atliktos visos ĮBĮ nustatytos bankroto procedūros; kad bankroto administratorius pateikė teismui pagal įstatymą reikalaujamus dokumentus (ĮBĮ 31 str. 8 p., 32 str. 4 d.); kad byloje taip pat nėra duomenų apie įmonėje likusį turtą, iš kurio galėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai; prašymo nagrinėjimo dieną yra baigtos visos civilinės bylos, kuriose dalyvaujančiu byloje asmeniu buvo atsakovė. Visos šios pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos byloje esančiais įrodymais (t. 30, b. l. 101, 109, 153-160). Pažymėtina, kad šių esminių pirmosios instancijos teismo išvadų, kurių pagrindu priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos, apeliantė neginčija.
  6. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė nepateikia jokių argumentų, kuriais būtų grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumas ir /ar neteisėtumas (išskyrus tuos, kurie aptarti šioje nutartyje), o teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismo išvados dėl įmonės pabaigos yra pagrįstos ir teisėtos, konstatuotina, kad pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo.

15Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

16Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

17Atsisakyti priimti 2016 m. liepos 20 d. J. D., a. k. ( - ) pateiktus rašytinius įrodymus ir grąžinti juos padavusiam asmeniui.

Proceso dalyviai
Ryšiai