Byla 2A-2289-230/2013
Dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė), Nijolios Indreikienės (pranešėja), Albinos Rimdeikaitės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Aliaus Majausko apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-634-384/2013 pagal ieškovės Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ieškinį atsakovui Aliui Majauskui dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovo regreso tvarka 89 731,89 Lt padarytai žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2004-11-30 Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimu ir 2005-03-15 Kauno apygardos teismo nutartimi iš ieškovės buvo priteista L. Malvicienei 70 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 3 512,40 Lt darbo užmokesčio ir pensijos skirtumo nuo 2002-01-11 iki 2003-11-01, 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, 612,21 Lt turtinei žalai atlyginti ir po 132,52 Lt kas mėnesį periodinių išmokų, kurios bus mokamos iki visiško darbingumo L. Malvicienei atstatymo. Atsakovas A. Majauskas, dirbdamas priešgaisrinėje apsaugoje, 2002 m. sausio mėn. 10 d. sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo E. Malvicaitė bei buvo sunkiai sužalota L. Malvicienė. Už padarytą nusikalstamą veiką atsakovas buvo nuteistas, o iš tarnybos Jurbarko PGT A. Majauskas atleistas 2002-01-21. Ieškovė nurodė, kad iki ieškinio padavimo L. Malvicienei sumokėjo iš viso 89 731,89 Lt, periodinių išmokų mokėjimas jai yra tęsiamas, todėl ieškinys pareikštas nepraleidus ieškinio senaties termino.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Jurbarko rajono apylinkės teismas 2013 m. liepos 22 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo ieškovei 89 731,89 Lt padarytai žalai regreso tvarka atlyginti ir valstybei 2707 Lt bylinėjimosi išlaidų.

7Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2002 m. birželio 10 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu A. Majauskas, tuo metu dirbęs Jurbarko rajono priešgaisrinėje apsaugoje, nuteistas pagal LR BK 246 str. 5 d. už tai, kad 2002-01-10, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo transporto priemonę, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo E. Malvicaitė bei buvo sunkiai sužalota L. Malvicienė. 2004-11-30 Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimu bei 2005-03-15 Kauno apygardos teismo nutartimi L. Malvicienei iš Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos priteista 70 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 612,21 Lt turtinei žalai atlyginti, 3 512,40 Lt darbo užmokesčio ir pensijos skirtumo nuo 2002-01-11 iki 2003-11-01, 500 Lt advokato pagalbai apmokėti ir po 132,52 Lt kas mėnesį periodinių išmokų nuo 2003-11-01 iki visiško darbingumo atstatymo L. Malvicienei. Teismas taip pat nustatė, kad 2008-08-01 ieškovė L. Malvicienei atlygino padarytą turtinę ir neturtinę žalą, bylinėjimosi išlaidas bei darbo užmokesčio ir pensijos skirtumą, taip pat kiekvieną mėnesį moka periodines išmokas L. Malvicienei po 132,52 Lt, kurių iki kreipimosi su ieškiniu į teismą sumokėjo 15 107,28 Lt. Atsakovas iš esmės sutiko su tuo, jog neatsargiu nusikaltimu padaręs žalą, kurią atlygino ieškovė, turi regreso tvarka ją atlyginti ieškovei, tačiau prašė šiam reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą, nes ieškovė pagrindinę prievolę įvykdė 2005-08-01, kai V. Malvicienei atlygino turtinę ir neturtinę žalą. Tačiau teismas sprendė, kad ieškovė L. Malvicienei įvykdė tik dalį pagrindinės prievolės, ją tebevykdo ir šiuo metu, mokėdama periodines išmokas iki visiško darbingumo atstatymo, todėl kreipdamasi į teismą dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka ieškinio senaties termino nepraleido. Kadangi ginčo tarp šalių dėl ieškovės L. Malvicienei išmokėtos pinigų sumos nebuvo, teismas ieškinį tenkino.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, jog sprendimas naikintinas, kadangi teismas neteisingai taikė ieškinio senaties institutą reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Nurodo šiuos skundo argumentus:

101) Teismas klaidingai vertino pateiktus rašytinius įrodymus ir neteisingai nustatė, kad ieškovė atlygino L. Malvicienei padarytą turtinę ir neturtinę žalą, bylinėjimosi išlaidas bei darbo užmokesčio ir pensijos skirtumą 2008-08-01, nes nurodyta žala buvo atlyginta 2005-08-01 ir ieškinio senaties terminas baigėsi 2008-08-01. Teismo išvada, kad prievolė dar nėra įvykdyta ir vykdoma iki šiol, yra klaidinga, kadangi kiekvienas L. Malvicienės patenkintas reikalavimas (dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo) buvo tenkinamas atskirai, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovė įvykdė tik dalį pagrindinės prievolės ir ją tebevykdo šiuo metu.

112) Teismas spręsdamas ginčą turėjo vadovautis ne tik CK, bet ir DK normomis, taip pat nustatančiomis trijų metų ieškinio senaties terminą, kadangi žalos atsiradimo metu šalis siejo darbo teisiniai santykiai, o trečiajam asmeniui išmokėta suma ieškovės yra vertinama kaip darbdavio nuostoliai, atsiradę dėl darbuotojo (apelianto) kaltės. Ieškinys teismui pateiktas tik 2013 m. gegužės mėnesį, t. y. jau praleidus ieškinio senaties terminą beveik penkerius metus. Todėl vadovaujantis tiek įstatymais nustatytais ieškinio senaties terminais, tiek ir 2002 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato nutarimo Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ nuostatomis, ieškovė gali reikalauti atlyginti regreso tvarka jos išmokėtas periodines išmokas taip pat tik už trijų metų laikotarpį. Kadangi ieškinys pateiktas 2013 m. gegužės mėnesį, todėl visiems reikalavimams iki 2010 m. gegužės mėnesio turėtų būti taikoma ieškinio senatis. Remiantis byloje esančiais duomenimis, nuo 2010 m. gegužės mėnesio ieškovės reikalaujami regreso tvarka atlygintini nuostoliai iš viso sudaro 3 843,08 Lt. (132,52 Lt. x 29 mėnesiai = 3 843,08 Lt.).

123) Teismo sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnio reikalavimų, kadangi motyvuojamojoje dalyje nepateikta byloje surinktų ir teismo ištirtų bei įvertintų įrodymų analizė, atskleidžiant jų įrodomąją reikšmę, teismas nenagrinėjo ir nevertino argumentų dėl ieškinio senatį reglamentuojančių normų taikymo, o nurodyti motyvai yra neišsamūs, prieštaraujantys byloje esantiems įrodymams. Be to, teismas nenustatinėjo tarp šalių kilusio ginčo materialinių teisinių santykių pobūdžio, todėl nepagrįstai konstatavo, kad ieškovei tekusi prievolė atlyginti žalą yra susijusi su apelianto padaryta viena nusikalstama veika ir kad visa žala yra kaip pagrindinė prievolė, neįvertinant tai, jog teismų sprendimais yra tenkinti atskiri reikalavimai – turtinei ir neturinei žalai atlyginti.

13Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nesutinka su skundo argumentu, kad pagrindinė prievolė ieškovės įvykdyta dar 2005-08-01 L. Malvicienei atlyginus neturtinę ir turtinę žalą, kadangi L. Malvicienei iki šiol yra mokamos periodinės išmokos po 132,52 Lt mėnesį, todėl pagrindinė prievolė dar nėra baigta vykdyti. Kadangi ieškovė yra įvykdžiusi tik dalį pagrindinės prievolės L. Malvicienei ir ją tebevykdo šiuo metu, todėl atsakovo argumentai dėl praleisto ieškinio senaties termino yra nepagrįsti ir atmestini.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

16Byloje kilo ginčas dėl ieškinio senaties ieškovės pareikštiems regresiniams reikalavimams, kai ieškovė atlygino atsakovo padarytą žalą, taikymo.

17Dėl ieškinio senaties regresiniams reikalavimams, reiškiamiems buvusiam darbuotojui, taikymo ir ieškinio senaties termino pradžios nustatymo

18Byloje nustatyta, kad atsakovas, tuo metu dirbęs Jurbarko rajono priešgaisrinėje apsaugoje, vairuodamas ieškovei priklausiusią transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2002-01-10 pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo E. Malvicaitė bei buvo sunkiai sužalota L. Malvicienė. 2002 m. birželio 10 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovas buvo nuteistas pagal LR BK 246 str. 5 d. ir jam paskirta bausmė (t. 1, b. l. 112–114). 2004-11-30 Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimu bei 2005-03-15 Kauno apygardos teismo nutartimi (t. 1, b. l. 108-111, 124–125) L. Malvicienei iš Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos priteista 70 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 612,21 Lt turtinei žalai atlyginti, 3 512,40 Lt darbo užmokesčio ir pensijos skirtumo nuo 2002-01-11 iki 2003-11-01, 500 Lt advokato pagalbai apmokėti ir po 132,52 Lt kas mėnesį periodinių išmokų nuo 2003-11-01 iki visiško darbingumo atstatymo L. Malvicienei. Taip pat nustatyta, kad ieškovė iki 2008-08-01 L. Malvicienei atlygino priteistą turtinę ir neturtinę žalą, bylinėjimosi išlaidas, priteistą darbo užmokesčio ir pensijos skirtumą bei kiekvieną mėnesį moka periodines išmokas po 132,52 Lt kas mėnesį nuo 2003-11-01 iki visiško L. Malvicienės darbingumo atstatymo.

19Atsakovas apeliaciniu skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą privalėjo vadovautis tiek LR Darbo kodekso (toliau DK), tiek Civilinio kodekso (toliau CK) normomis. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės regresinį reikalavimą, vadovavosi tiek CK 6.280 straipsnio 1 dalimi, kuria nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio, tiek DK 255 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nustatančiu, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei žala padaryta jo nusikalstama veika, kuri yra konstatuota Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Todėl nurodytas atsakovo apeliacinio skundo argumentas nėra tikslus ir aiškus. Ieškovė šiuo atveju yra ir didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, ir kartu buvusi atsakovo darbdavė, todėl jos atsakomybė trečiajam asmeniui (šiuo atveju nukentėjusiajai L. Malvicienei) kilo ir CK 6.270 straipsnio (atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą), t. y. atsakomybės be kaltės ir 6.264 straipsnio (samdančio darbuotojus asmens atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės) pagrindu. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, atlyginusi didesnio pavojaus šaltinio, kurio valdytoja ji yra, jos darbuotojo padarytą nukentėjusiam trečiajam asmeniui žalą, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į darbuotoją, dėl kurio kaltės atsirado žala. Tokį atgręžtinį reikalavimą savo darbuotojui ieškovė gali reikšti laikydamasi darbo teisės nuostatų, kadangi žalos padarymo metu šalis siejo darbo santykiai, o pagal CK 1.1 straipsnio 3 dalį darbo santykius reglamentuoja specialūs įstatymai, ir CK normos šiems santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialūs įstatymai. Ieškovės sumokėta trečiajam asmeniui žalos atlyginimo suma gali būti vertinama kaip darbdavio nuostoliai, atsiradę dėl jo darbuotojo, t. y. atsakovo, kaltės, ir gali būti priteisiama atgręžtinio reikalavimo tvarka, vadovaujantis darbo teisės normomis, reglamentuojančiomis darbuotojo materialinę atsakomybę už darbdaviui padarytą žalą (DK XVII skyrius). Darbuotojas regreso tvarka gali atsakyti tiek, kiek leidžiama pagal darbo įstatymus (DK 254 straipsnis). Tokia nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. J. S, bylos Nr. 3K-3-210/2007).

20Kadangi atsakovas teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 246 str. 5 d., yra pagrindas taikyti atsakovui visišką materialinę atsakomybę žalos padarymo metu galiojusio Darbo įstatymo kodekso (toliau DĮK) 145 straipsnio 3 punktu, numačiusiu, kad darbininkai ir tarnautojai materialiai atsako už visą dėl jų kaltės įmonei, įstaigai, organizacijai padarytą žalą, kai žala padaryta darbuotojo veiksmais, kuriuose yra baudžiamaisiais įstatymais nustatytų baudžiamų veikų požymių (šiuo metu DK 255 str. 1 d. 2 p.), pagrindu. Nors pirmosios instancijos teismas sprendžiamu atveju detaliai neatribojo CK ir DK normų taikymo pagrindų, tačiau padarė tinkamą išvadą, kad atsakovas privalo atlyginti ieškovei regreso tvarka padarytą žalą. Pažymėtina, kad atsakovas pačios regresinės prievolės neginčija, tik prašo taikyti ieškinio senatį.

21Pirmosios instancijos teismas, neatribojęs CK ir DK normų taikymo ginčo atveju, nenurodė ir taikytinos teisės normos, nustatančios ieškinio senaties terminą, o apsiribojo tik ieškinio senaties termino pradžios nustatymu CK 1.127 straipsnio 4 dalies pagrindu. Kadangi šiuo atveju žala regreso tvarka išieškoma iš darbuotojo, todėl taikytina žalos padarymo metu galiojusio Darbo ginčų nagrinėjimo įstatymo (toliau DGNĮ) 10 straipsnio 4 dalis, numačiusi, kad darbuotojo reikalavimams dėl neišmokėto darbo užmokesčio, kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, išieškojimo bei darbdavio reikalavimams dėl darbuotojų padarytos materialinės žalos atlyginimo nustatomas 3 metų ieškininės senaties terminas. Šiuo metu galiojančio DK 27 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas šio Kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu šis Kodeksas ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų. DK 27 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad ieškinio senačiai taikomos Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatos, jeigu šiame Kodekse ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų. Kadangi nei DGNĮ, galiojęs žalos padarymo metu, nei šiuo metu galiojantis DK nenumato ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo taisyklių, todėl šiuo atveju nustatant nurodyto 3 metų ieškinio senaties termino pradžią turi būti remiamasi CK 1.127 straipsnio nuostatomis, kurio 4 dalis būtent ir numato, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento.

22Byloje nekyla ginčo, kad ieškovė iki 2005-08-01 yra atlyginusi nuo atsakovo veiksmų nukentėjusiam asmeniui teismo sprendimu priteistą turtinę, neturtinę žalą, bylinėjimosi išlaidas, dalį priteistų periodinių išmokų ir šiuo metu vis dar moka periodines išmokas, kurios yra priteistos iki visiško nukentėjusios L. Malvicienės netekto darbingumo atstatymo. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovo prašymo taikyti ieškinio senatį ieškovės pareikštiems regresiniams reikalavimams, padarė išvadą, kad ieškovė yra įvykdžiusi tik dalį pagrindinės prievolės (žalos atlyginimo) ir ją tebevykdo šiuo metu, todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Atsakovo nuomone, kadangi teismų sprendimais dėl žalos atlyginimo buvo tenkinti atskiri nukentėjusio asmens L. Malvicienės reikalavimai (tiek turtinei, tiek neturtinei žalai atlyginti), todėl kiekvienam iš jų atskirai turėtų būti taikomi ir ieškinio senaties terminai.

23Ginčo atveju yra akivaizdu, kad žalos atlyginimo prievolę sudaro įvairios jos sudėtinės dalys: turtinė (CK 6.249 str.), neturtinė žala (CK 6.250 str.), be to, su sveikatos sužalojimu susijusi žala gali būti atlyginama periodinėmis išmokomis arba vienkartine išmoka (CK 6.288 str.). Tai reiškia, kad prievolė šiuo atveju yra dalomoji, nes ją galima įvykdyti dalimis. CK 6.24 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta prezumpcija, kad visos prievolės yra dalomosios. Prievolė yra nedalomoji, jeigu jos dalykas dėl savo prigimties yra nedalus arba jeigu prievolės šalys susitarė dėl tokio jos įvykdymo būdo, kuriuo įvykdyti prievolę dalimis neįmanoma (CK 6.25 str.). Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, darytina išvadą, kad žalos atlyginimo prievolę, kurią už atsakovą įvykdė ieškovė, sudaro atskiros savarankiškos prievolės, kurių įvykdymo momentas taip pat gali būti skirtingas, ir tai neabejotinai turi reikšmės reiškiant regresinius reikalavimus, kylančius iš žalos atlyginimo prievolės įvykdymo, nes įvykdžius kiekvieną žalos atlyginimo prievolės sudėtinę dalį, kaip savarankišką prievolės dalį (iš esmės atskiras savarankiškas prievoles), atsiranda savarankiška teisė reikalauti iš dėl žalos padarymo kalto asmens ją atlyginti regreso tvarka. Todėl ir ieškinio senaties termino eiga regresiniams reikalavimams prasideda nuo kiekvienos savarankiškos žalos atlyginimo prievolės dalies įvykdymo. Dėl šių argumentų pripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kad ieškinio senaties terminas kai kuriems regresiniams įvykdytos žalos atlyginimo prievolės sudedamųjų dalių reikalavimams yra pasibaigęs. Toks CK 1.127 straipsnio 4 dalies aiškinimas atitinka ieškinio senaties instituto paskirtį, jo esmę, kadangi ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį ginama pažeista teisė (CK 1.124 str.). Juo siekiama sudaryti realią galimybę asmenims apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti santykių stabilumą ir užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, skatinti asmenis kuo greičiau apginti savo pažeistą teisę, suteikiant garantiją kitai teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto termino jo teisės nebegalės būti ginčijamos.

24Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovė nukentėjusiam trečiajam asmeniui – L. Malvicienei laikotarpiu nuo 2005-05-27 iki 2005-08-01 yra atlyginusi 70 000 Lt neturtinės, 612,21 Lt turtinės žalos, taip pat 3 512,40 Lt darbo užmokesčio ir pensijos skirtumą nuo 2002-0-11 iki 2003-11-01, 500 Lt bylinėjimosi išlaidų ir tam tikrą periodinių išmokų po 132,52 Lt kas mėnesį dalį (t.1, b. l. 6–8). Ieškovė periodines išmokas dėl darbingumo netekimo po 132,52 Lt kas mėnesį mokėjo ir iki ieškinio pateikimo (t. 1, b. l. 9–104, 134–142). Kadangi ieškovė ieškinį pateikė 2013-05-09 (t. 1, b. l. 2–5), todėl, pareikšdama regresinį reikalavimą atsakovui dėl 200-08-01 nukentėjusiam trečiajam asmeniui išmokėtų nurodytų sumų (turtinės, neturtinės žalos, bylinėjimosi išlaidų, prarastų pajamų atlyginimo) yra praleidusi 3 metų ieškinio senaties terminą ir atsakovui reikalaujant taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 str. 2 d.), ieškinio senatis šiai regresinio reikalavimo daliai taikytina ir ieškinys praleisto ieškinio senaties termino apimtyje atmestinas (CK 1.131 str. 1 d.). Tačiau CK 1.127 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Kadangi periodinės išmokos dėl nukentėjusio asmens darbingumo netekimo buvo mokamos ir iki ieškinio pateikimo, regresinis ieškinys gali būti patenkintas tik šių periodinių išmokų, sumokėtų per ieškinio senaties terminą (3 metų laikptarpį) iki ieškinio pateikimo. Tokiu būdu iš atsakovo ieškovei regreso tvarka priteistina už ieškovės sumokėtas periodines išmokas laikotarpiu nuo 2010-05-01 iki 2013-05-01, ir tai pagal byloje pateiktus duomenis sudaro 4 770,72 Lt (132,52 Lt x 36 mėn. = 4 770,72 Lt).

25Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas (CPK 330 str.), priimtas sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.), sumažinant iš atsakovo ieškovei priteistą sumą iki 4 770,72 Lt, likusioje dalyje ieškinį atmetant, taikius ieškinio senatį.

26Dėl bylinėjimosi išlaidų

27Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies ir sprendimą pakeitus bei ieškinį patenkinus tik iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteistinas žyminis mokestis proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.), ir tai sudaro 143,12 Lt žyminis mokestis (4 770,72 Lt x3 proc.), o iš ieškovės atsakovui – 2 548,83 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą (89 731,89 Lt – 4 770,72 Lt = 84 961,17 Lt x 3 proc. = 2 548,83 Lt).

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

29Pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimą ir jį išdėstyti taip:

30Priteisti iš atsakovo Aliaus Majausko (a. k. 36601190106) ieškovei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos VRM Tauragės apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai (į. k. 190454391) 4 770,72 Lt padarytai žalai regreso tvarka atlyginti ir 143,12 Lt žyminį mokestį.

31Priteisti iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos VRM Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atsakovui Aliui Majauskui 2 548,83 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovo... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Jurbarko rajono apylinkės teismas 2013 m. liepos 22 d. sprendimu ieškinį... 7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2002 m. birželio 10 d. Jurbarko... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės... 10. 1) Teismas klaidingai vertino pateiktus rašytinius įrodymus ir neteisingai... 11. 2) Teismas spręsdamas ginčą turėjo vadovautis ne tik CK, bet ir DK... 12. 3) Teismo sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnio reikalavimų, kadangi... 13. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 16. Byloje kilo ginčas dėl ieškinio senaties ieškovės pareikštiems... 17. Dėl ieškinio senaties regresiniams reikalavimams, reiškiamiems buvusiam... 18. Byloje nustatyta, kad atsakovas, tuo metu dirbęs Jurbarko rajono... 19. Atsakovas apeliaciniu skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas,... 20. Kadangi atsakovas teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padarius... 21. Pirmosios instancijos teismas, neatribojęs CK ir DK normų taikymo ginčo... 22. Byloje nekyla ginčo, kad ieškovė iki 2005-08-01 yra atlyginusi nuo atsakovo... 23. Ginčo atveju yra akivaizdu, kad žalos atlyginimo prievolę sudaro įvairios... 24. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovė nukentėjusiam trečiajam... 25. Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio... 26. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 27. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies ir sprendimą pakeitus bei ieškinį... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1... 29. Pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimą ir... 30. Priteisti iš atsakovo Aliaus Majausko (a. k. 36601190106) ieškovei... 31. Priteisti iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie...