Byla 2A-215-601/2016
Dėl žalos priteisimo regreso tvarka

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintauto Koriagino ir Arūno Rudzinsko teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB ,,Rimansta“, atstovaujamos advokatės L. K., apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1019-814/2015 pagal ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovei UAB „Rimansta“, trečiajam asmeniui A. D., dėl žalos priteisimo regreso tvarka.

2Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Rimansta“

528 025,73 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ ir atsakovės UAB „Rimansta“ 2011-11-11 buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. ( - ), kuria buvo apdrausta automobilio VOLVO FH 12, valst. Nr. ( - ) valdytojų civilinė atsakomybė. Draudimo įmoką atsakovė mokėjo dalimis. 2011-11-28, 16.30 val., Prancūzijoje eismo įvykio metu buvo sužeisti du asmenys – F. T. ir D. V., apgadinti automobiliai VW POLO, valst. Nr. ( - ), FORD FIESTA, valst. Nr. ( - ) ir kelio atitvarai. Eismo įvykio kaltininku pripažintas automobilio VOLVO FH 12, valst. Nr. ( - ) vairuotojas A. D.. Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nukentėjusiajam D. V. ieškovė išmokėjo 56 051,46 Eur dydžio draudimo išmoką.

  1. Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė

6Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimu (t. 2, b. l. 52-58):

  1. Ieškinį tenkino iš dalies.
  2. Priteisė iš atsakovės UAB „Rimansta“ ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ naudai 23 768,23 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (23 768,23 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-03-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 136,37 Eur bylinėjimosi išlaidas.
  3. Likusią ieškinio dalį atmetė.
  4. Priteisė atsakovei UAB „Rimansta“ ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ 63 Eur bylinėjimosi išlaidas.
  5. Priteisė iš atsakovės UAB „Rimansta“ valstybei – 11,02 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
  6. Priteisė iš ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ valstybei – 1,95 Eur.

7Teismas nustatė, kad šalys 2011-11-11 sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta automobilio VOLVO FH 12, valst. Nr. ( - ) valdytojų civilinė atsakomybė. Pagal sutartį draudėjas įsipareigojo draudimo įmoką draudikui sumokėti sutarties sudarymo dieną. Atsakovė nustatytą draudimo įmoką sumokėjo praleidusi sutartyje nustatytą terminą jai sumokėti: 2011-11-14 sumokėjo 620,08 Eur (2 141 Lt), 2011-12-09 – 1 766,68 Eur (6 100 Lt). 2011-11-28 Prancūzijoje įvyko eismo įvykis, kurio kaltininku pripažintas automobilio VOLVO FH 12, valst. Nr. ( - ) vairuotojas A. D. Dėl to paties eismo įvykio metu padarytos žalos ieškovė nukentėjusiajam D. V. 2015-02-09 papildomai išmokėjo 56 051,46 Eur dydžio draudimo išmoką. Eismo įvykio metu padaryta didesnė žala, nei reikalaujama priteisti iš atsakovės ieškinyje, t. y. ieškovė reikalauja atlyginti pusę (28 025,73 Eur) nukentėjusiajam išmokėtos sumos. Šalių sudaryta sutartis įsigaliojo 2011-11-11, nepriklausomai nuo to, ar atsakovė buvo sumokėjusi pagal sutartį mokėtiną draudimo įmoką ar ne. Ieškovė privalėjo suteikti draudimo apsaugą atsakovės transporto priemonei. Atsakovė ieškovei jokio įspėjimo dėl sudarytų draudimo sutarčių nutraukimo ar sustabdymo nebuvo pateikusi. Teismas laikė, kad Nr. 2A-871-260/2014 nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią ir iš naujo neįrodinėtinos. Pažymėjo, kad TPVCAPDĮ 11 str. 7 d. reglamentuota regresinė prievolė, kuri laikoma draudimo apsaugos pašalinimu draudėjo atžvilgiu dėl draudimo sutarties nevykdymo ar nesąžiningo elgesio. Teismas konstatavo, kad yra visos TPVCAPDĮ 11 str. 7 d. numatytos sąlygos ieškovei reikalauti žalos atlyginimo, kadangi eismo įvykio Prancūzijoje metu atsakovė nebuvo sumokėjusi nustatyto dydžio draudimo įmokos, eismo įvykio metu buvo sutrikdyta trečiųjų asmenų sveikata, apgadintas jų turtas bei kelio atitvarai. Ieškovė turi į draudėją regreso teisę. Vertindamas prašomos priteisti išmokos dydį (50 proc.), teismas pažymėjo, kad papildomai ieškovė nukentėjusiajam asmeniu D. V. išmokėjo žalos atlyginimo, kuris grindžiamas dėl ligos negautomis pajamomis, neapdraustais sveikatos mokesčiais, sunkumais atlikti kasdienius darbus, pakenkimu fiziniam ir psichologiniam integralumui, poveikiu profesinei veiklai, skausmais ir kančiomis, pašto ženklų išlaidomis ir kelionės išlaidomis. Teismas konstatavo, kad sumos, išskyrus pašto ir kelionės išlaidas, pilnai pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Ieškovės prašoma priteisti suma nesidubliuoja su Nr. 2A-871-260/2014 byloje teismo priteistomis sumomis. Be to, prašoma atlyginti tik 50 proc. išmokėtos sumos. Teismas pažymėjo, kad prašomą priteisti žalą taip pat sudaro 7,50 Eur pašto (15 Eur/2) ir 4 250 Eur transporto (8 500 Eur/2) išlaidos, tačiau jų paskaičiavimas teismui kelia abejonių dėl jų realaus pagrįstumo, sprendė, kad žalos atlyginimas už pašto išlaidas ir kelionės išlaidas iš atsakovės nepriteistinas (iš atsakovės priteistiną žalos atlyginimo sumą mažino iki 23 768,23 Eur). Iš atsakovės priteisė 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

8Atsakovė UAB ,,Rimansta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1019-814/2015 dalį, kuria tenkintas ieškovo ieškinys, likusią sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas – palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovo visas apeliantės turėtas bylinėjimosi išlaidas ir teismo išlaidas (t. 2, b. l. 60-68).

9Motyvuose nurodė, kad byloje pateiktas išmokėtos sumos detalizavimas ir įrodymai nepagrindžia, kad ieškovo išmokėtas žalos atlyginimo dydis trečiajam asmeniui yra pagrįstas. Pateiktais rašytiniais įrodymais draudikas iš esmės įrodinėja išmokėtos sumos dydį, o ne jos pagrįstumą. Po nelaimingo atsitikimo nukentėjusysis buvo atleistas ir negavo jokių pajamų nuo 2013-04-17 iki 2014-04-11, D. V. nedarbo laikotarpis truko beveik metus. Šiuo pagrindu jam buvo priskaičiuota 21 316,80 Eur išmoka. Teismas nesiaiškino, ar draudikas, išmokėdamas išmoką dėl negautų pajamų už tokį ilgą laikotarpį, domėjosi apie nukentėjusiojo pastangas ir galimybes įsidarbinti kitoje darbo vietoje. Eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas D. V., Prancūzijoje įvyko 2011-11-28, o nukentėjusysis darbo neteko 2013-04-17. D. V. 2012-07-11 sugrįžus į darbą, ( - ) komercinėje zonoje, ( - ) mieste įvyko pasikeitimas, dėl kurio darbo, dėl kurių darbo valandos buvo ne tokios palankios, apėmė ir darbą savaitgaliais ir kt. Nuo 2012-09-11 nukentėjusysis vėl nebedirbo, ir tai truko iki 2012-12-15. 2012-12-17 D. V. turėjo grįžti į darbą, bet negalėjo to padaryti, nes tuo laiku nebuvo laisvos darbo vietos, dėl ko vėliau D. V. pakartotinai 2013-03-04, 2013-03-22, buvo siunčiami pasiūlymai dėl persikvalifikavimo, o D. V. visus pasiūlymus atmetė, dėl ko jis buvo atleistas. D. V. atleidimas iš darbo siejamas ne su 2011-11-28 įvykusiu eismo įvykiu, o su pasikeitusiomis darbo sąlygomis. Dėl poveikio profesiniam gyvenimui buvo išmokėta 20 000 Eur dydžio išmoka, tačiau neaišku, kokiais objektyviais paskaičiavimais, principais ar koeficientais apskaičiavus buvo nustatyta būtent 20 000 Eur suma. Draudikas, išmokėdamas šią žalos atlyginimui skirtą išmoką, nesiaiškino, ar pagrįstai yra nurodoma tokia didelė suma, ar negalėjimas kelti sunkių daiktų gali iš esmės daryti įtaką virtuvės šefo profesinei veiklai, jo tiesioginio darbo kokybei, karjerai. Nėra objektyvių aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad nukentėjusysis patyrė žalą dėl sunkumo atlikti kasdienius darbus, tačiau išmoka jam vis tiek buvo išmokėta. D. V. jau buvo išmokėta išmoka už neturtinę žalą dėl patirto fizinio skausmo ir kančių, o remiantis medicininės ekspertizės išvadomis daugiau skausmo D. V. nepatyrė. Taigi ieškovės papildomai išmokėti 2 400 Eur sumą neturėjo jokio pagrindo. Ieškovė, prieš išmokėdama pakartotinę draudimo išmoką, nepranešė atsakovei, niekaip kitaip jos neinformavo nei apie patį išmokėjimo faktą, nei apie planuojamą išmokėti sumą, nesistengė derėtis dėl mažesnio žalos atlyginimo dydžio. Nr. 2A-871-260/2014 byloje žalos atlyginimui D. V. iš viso jau buvo sumokėjusi 20 408,40 Eur. Teismas nevertino visų įrodymų.

10Ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti. Priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – 203,26 Eur už atliepimo į apeliacinį skundą parengimą (t. 2, b. l. 74-77).

11Motyvuose nurodė, kad nukentėjusysis neteko darbo dėl 2011-11-28 eismo įvykio metu sukeltų padarinių, tai patvirtina 2013-01-16 medicininės ekspertizės ataskaita. Įvykis sukėlė šias su profesija susijusias pasekmes: dešiniojo peties skausmai trukdo kelti sunkius krovinius ir atlikti pasikartojančius judesius dešiniuoju petimi. Jei nukentėjusysis nebūtų pakliuvęs į 2011-11-28 eismo įvykį, jis būtų toliau dirbęs tą patį darbą, už tai gavęs pastovias darbines pajamas ir jam nebūtų kilę neigiamų pasekmių. Dėl 2011-11-28 Prancūzijoje kilusio eismo įvykio metu padarytos žalos nukentėjusiajam D. V. ieškovas išmokėjo 56 051,46 Eur dydžio draudimo išmoką. Žalos dydis yra tinkamai pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais. 2 500 Eur sumą ieškovas buvo grąžinęs ankstesnėmis draudimo išmokomis. Nukentėjusiam išmokėtą suma sudaro: 23 159,34 Eur už dėl ligos negautas pajamas; 177,12 Eur už neapdraustus sveikatos mokesčius; 1 662 Eur už sunkumus atliekant kasdieninius darbus; 2 638 Eur už pakenkimą fiziniam ir psichologiniam integralumui; 20 000 Eur už poveikį profesinei veiklai; 2 400 Eur už skausmą ir kančias; 15 Eur už pašto ženklų išlaidas ir 8 500 Eur už kelionės išlaidas. Ankstesnės atsakovo ieškovui sumokėtos sumos nėra susijusios su šioje civilinėje byloje nagrinėjamais ieškovo reikalavimais dėl papildomai nukentėjusiojo asmens pareikštų reikalavimų. Atsakovo pastebėjimai dėl ieškovo nebendradarbiavimo yra nepagrįsti jokiais teisiniais argumentais. Ieškovas neturėjo pareigos pasitarti su atsakovu nei nustatinėjant draudimo išmokos dydį, nei prieš išmokant draudimo išmoką. Žalą ir jos dydį vertino ir nustatė Prancūzijos specialistai, rengę į bylą pateiktus žalos dokumentus, kuriuos taip pat vertino ir ieškovo žalų ekspertai. Ieškovas, kaip draudikas, taip pat suinteresuotas, kad atlyginant žalą žalos dydis būtų apskaičiuotas tinkamai ir nebūtų permokama.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

14Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

15Apeliacinio skundo esmė – ieškovės, kaip draudiko, pareiškusio regresinį ieškinį atsakovei, eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėto, žalos atlyginimo pagrįstumas.

16Nustatyta, kad 2011 m. lapkričio 28 d. Prancūzijoje eismo įvykio metu, kurio kaltininkas buvo atsakovės vairuotojas, buvo sužalotas D. V.. 2014 m. birželio 16 d. Kauno apygardos teismo sprendimu, dėl šio eismo įvykio, patenkino ieškovės ieškinį ir priteisė iš atsakovės 50 procentų jos išmokėtų sumų (kaip to ir prašė ieškovė) D. V. už : 1) turtinę žalą – 5 830,19 Eur, 2) neturtinę žalą dėl sveikatos sutrikdymo – 1 120 Eur, 3) neturtinę žalą dėl patirto skausmo, kančių ir moralinės žalos, išlaidų gydytojams – 800,88 Eur, 4) neturtinę žalą dėl skausmo, kančių, moralinės žalos, soc. draudimo išmokų/ligoninės išlaidų, išlaidų gydytojams – 18 911,36 Eur. 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimu (ginčijamu sprendimu) pirmosios instancijos, pagal 2015 m. kovo 26 d. ieškinį, priteisė iš atsakovės papildomai (dėl to paties esmo įvykio) 50 procentų ieškovės išmokėtų sumų D. V. už : 1) dėl ligos negautas pajamas – 23 159,34 Eur, 2) neapdraustus sveikatos mokesčius - 177,12 Eur, 3) sunkumus atlikti kasdienius darbus – 1 662 Eur, 4) pakenkimą fiziniam ir psichologiniam integralumui – 2 638 Eur, 5) poveikį profesinei veiklai – 20 000 Eur, 6) skausmą ir kančias – 2 400 Eur.

17Pažymėtina, kad sprendžiant tokio pobūdžio ginčą, būtina atsižvelgti į formuojamą kasacinio teismo praktiką. Kasacinio teismo ne kartą nurodyta, kad draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kurią draudikas perima iš draudėjo nuostolių atsiradimo riziką; be to, tai yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu (lot. uberrimae fidei), sutartis; dėl to draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti ir vykdyti. Įvardyti draudimo sutarties ypatumai lemia didesnę šios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.38 straipsnio 3 dalis), taip pat didesnį atidumą ir rūpestingumą viena kitos atžvilgiu. Nagrinėdamas civilinės atsakomybės draudimo klausimus kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą, tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurie pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu). Jei nukentėjusiajam (draudėjui) dėl kokių nors priežasčių buvo sumokėta daugiau, negu privalėtų atlyginti žalą padaręs asmuo, tai ir tokiu atveju draudikas iš žalą padariusio asmens regreso tvarka gali gauti tokio dydžio žalos atlyginimą, kuris yra realus ir pagrįstas. Tai susiję su tuo, kad draudimo sutartis yra rizikos sutartis, kurios šalys privalo būti absoliučiai atviros viena kitai ir abipusiškai atskleisti viena kitai reikšmingą informaciją. Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas privalėjo patikrinti, ar civilinės atsakomybės draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką trečiajam asmeniui, tinkamai vykdė pareigą bendradarbiauti, ar rūpinosi ekonomišku žalos atlyginimo prievolės vykdymu, ar pareikalavo patikimų žalos atlyginimo įrodymų. Kitaip tariant, teismas turėjo patikrinti, ar ieškovo išmokėtas žalos atlyginimo dydis trečiajam asmeniui yra pagrįstas. Nustačius, kad draudikas šių pareigų neatliko, o rėmėsi žalos dydžio nustatymo dokumentais, kurie prieštaringi, nepagrindžia ar patikimai ir tikrai neįrodo realių nuostolių dydžio, atsiranda pagrindas mažinti regreso tvarka prašomą priteisti sumą ar regresinį ieškinį visiškai atmesti dėl to, kad nuostoliai neįrodyti (CK 6.249 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Draudikui tenka įrodinėjimo našta, kad jis dėjo visas pastangas ir bendradarbiaudamas su savo draudėju siekė ekonomiškai įvykdyti jo žalos atlyginimo prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010).

18Nors apeliantė savo skunde neginčija priežastinio ryšio, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, buvimo, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų (jos darbuotojo veiksmų) ir nukentėjusiojo žalos yra, nes, būtent dėl eismo įvykio metu atsiradusių sveikatos sutrikimų, D. V. turėjo gydytis, nedirbti, jausti nepatogumus ir pan.

19Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias nuostatas, kas sąlygojo nepagrįstai didelės žalos priteisimą iš atsakovės.

20Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).

21Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovės prašomo priteisti žalos dydžio realumo ir pagrįstumo prasme. Pateikti įrodymus, dėl žalos realumo ir pagrįstumo, turi ieškovė, tačiau patikimų, pagrindžiančių realius nuostolius ieškovė nepateikė. Ieškovės pateikti įrodymai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas (išmokėtos sumos detalizavimas, medicininės ekspertizės išvados, negautų pajamų paskaičiavimas, paaiškinimai), nepagrindžia nuostolių realumo, priešingai, tik patvirtina, jog jų skaičiavimas yra pakankamai subjektyvus (Prancūzijoje nėra nustatytos kompensavimo sistemos, o tik rekomendacinės gairės), priklauso nuo šalių derybų. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų (pačių atliktų skaičiuočių pagal reikalaujamą žalą, derybų dokumentų tiek su Prancūzijoje nukentėjusiu asmeniu, tiek su atsakove, pasiūlymų ir pan.), jog dėjo visas pastangas ir bendradarbiaudama su savo draudėju (atsakove) siekė ekonomiškai įvykdyti jos žalos atlyginimo prievolę. Iš esmės buvo atlyginta papildomai pareikalauta itin didelė žala, o tik vykstant ginčui teisme buvo pareikalauta sumokėtų sumų pagrindimo. Tačiau, kaip jau minėta, papildomi paaiškinimai nepatvirtina išmokėtų sumų dydžių realumo ir pagrįstumo (t. 2. b. l. 32-41). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nukentėjusiojo sveikatos būklę po eismo įvykio (nukentėjusysis eismo įvykio metu nebuvo sunkiai sužalotas, nebuvo hospitalizuotas, jam iš esmės laikinų nepatogumų nėra, nėra sveikatos sutrikdymo padarinių, nėra ilgalaikių estetinių ar seksualinių padarinių, dėl nuolatinio funkcinio nepakankamumo nustatytas 3 procentų sveikatos sutrikdymas), į tai, kad jis pats atsisakė darbo pasiūlymų (dėl ko buvo atleistas iš darbo), į praėjusį ilgą laiką ir nukentėjusiojo galimybę dirbti iš esmės nevaržomai, į tai, kad jam jau priteistas žalos atlyginimas (prašoma papildomų nuostolių), į tai kad ieškovė nedėjo pastangų ir nebendradarbiavo su atsakove, siekiant kuo ekonomiškiau įvykdyti atsiradusią prievolę, į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, sprendžia, jog dėl itin didelės išmokėtos žalos yra kalta ir atsakovė, todėl ginčijami atlygintini papildomi nuostoliai mažintini 50 procentų (CK 6.248 str. 4 d.). Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, jog yra ginčijami šie nuostoliai: 1) dėl ligos negautas pajamas – 23 159,34 Eur, 2) už sunkumus atlikti kasdienius darbus – 1 662 Eur, 4) už pakenkimą fiziniam ir psichologiniam integralumui – 2 638 Eur, 5) už poveikį profesinei veiklai – 20 000 Eur, 6) už skausmą ir kančias – 2 400 Eur. Teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl skausmo ir kančių nurodomi nuostoliai jau yra priteisti 2014 m. birželio 16 d. Kauno apygardos teismo sprendimu, todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas, o kiti priteisti ginčijami nuostoliai mažintini 50 procentų. Patirta žala dėl neapdraustų sveikatos mokesčių (177,12 Eur) ir pakenkimo fiziniam ir psichologiniam integralumui (2 638 Eur), kurių paskaičiavimas yra aiškus ir suprantamas – pripažintina realia ir pagrįsta bei priteistina visa. Taigi, ieškovei priteistina suma yra 12 612,90 Eur.

22Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, sumažinant priteistiną žalos atlyginimą iki 12 612,90 Eur (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

23Bylinėjimosi išlaidos.

24Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies ir sumažinus priteistinos žalos dydį, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

25Ieškovė pirmosios instancijos teisme prašė priteisti 2 513,38 Eur bylinėjimosi išlaidų (841 Eur žyminis mokestis, 1 219,66 Eur už teisines paslaugas, 452,72 Eur už vertimo paslaugas). Ieškinys patenkintas 45 procentais, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 1 131,02 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teisme ieškovė turėjo 203,26 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 91,47 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taigi, iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 1 222,49 Eur bylinėjimosi išlaidų.

26Atsakovė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose turėjo 1 848 Eur bylinėjimosi išlaidų (420 už teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme, 778 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, 650 už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme), todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 1 016,40 Eur (CPK 93 str. 2 d.).

27Atlikus šalių, priteistų vienai iš kitos, bylinėjimosi išlaidų įskaitymą (1 222,49 – 1 016,40), bylinėjimosi išlaidos priteistinos tik ieškovei iš atsakovės, t. y. 206,09 Eur.

28Nagrinėjamoje byloje susidarė 15,52 Eur pašto siuntimo išlaidų, todėl iš ieškovės priteistina – 8,54 Eur, o iš atsakovo priteistina – 6,98 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

30Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

31Priteisti iš atsakovės UAB „Rimansta“, įm. k. ( - ), buveinė: Jonavos r., Šešuvos k., ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“, j. a. k. ( - ), buveinė: Vilnius, Konstitucijos pr. 7, a. s. Nr. ( - ), AB SEB bankas, b. k. ( - ) naudai 12 612,90 Eur (dvylika tūkstančių šešis šimtus dvylika eurų 90 ct) žalos atlyginimo, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (12 612,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-03-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 206,09 Eur (du šimtus šešis eurus 9 ct) bylinėjimosi išlaidų.

32Likusią ieškinio dalį atmesti.

33Priteisti iš atsakovės UAB „Rimansta“, įm. k. ( - ), valstybei – 6,98 Eur (šešis eurus 98 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įm. k. ( - ), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. Nr. ( - ), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

34Priteisti iš ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“, j. a. k. ( - ), valstybei – 8,54 Eur (aštuonis eurus 54 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įm. k. ( - ), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. Nr. ( - ), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

35Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1019-814/2015 taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovės turto atžvilgiu palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (turto arešto akto identifikavimo kodas ( - )).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš... 5. 28 025,73 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už... 6. Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimu (t. 2, b. l.... 7. Teismas nustatė, kad šalys 2011-11-11 sudarė transporto priemonių... 8. Atsakovė UAB ,,Rimansta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Jonavos rajono... 9. Motyvuose nurodė, kad byloje pateiktas išmokėtos sumos detalizavimas ir... 10. Ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu prašo apeliacinį skundą... 11. Motyvuose nurodė, kad nukentėjusysis neteko darbo dėl 2011-11-28 eismo... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 14. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 15. Apeliacinio skundo esmė – ieškovės, kaip draudiko, pareiškusio regresinį... 16. Nustatyta, kad 2011 m. lapkričio 28 d. Prancūzijoje eismo įvykio metu, kurio... 17. Pažymėtina, kad sprendžiant tokio pobūdžio ginčą, būtina atsižvelgti... 18. Nors apeliantė savo skunde neginčija priežastinio ryšio, kaip vienos iš... 19. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios... 20. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12... 21. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino... 22. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo... 23. Bylinėjimosi išlaidos.... 24. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies ir sumažinus priteistinos žalos... 25. Ieškovė pirmosios instancijos teisme prašė priteisti 2 513,38 Eur... 26. Atsakovė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose turėjo 1 848 Eur... 27. Atlikus šalių, priteistų vienai iš kitos, bylinėjimosi išlaidų... 28. Nagrinėjamoje byloje susidarė 15,52 Eur pašto siuntimo išlaidų, todėl iš... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3... 30. Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimą pakeisti ir... 31. Priteisti iš atsakovės UAB „Rimansta“, įm. k. ( - ), buveinė: Jonavos... 32. Likusią ieškinio dalį atmesti.... 33. Priteisti iš atsakovės UAB „Rimansta“, įm. k. ( - ), valstybei – 6,98... 34. Priteisti iš ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“, j. a. k. ( - ), valstybei... 35. Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje...