Byla AS-146-269-12
Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4pareiškėjas R. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą skundu (b. l. 1-5), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro (toliau – ir VRM Medicinos centras, atsakovas) Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – ir CMEK) 2011 m. spalio 12 d. ekspertinį sprendimą (toliau – ir CMEK 2011 m. spalio 12 d. sprendimas), taip pat priteisti su bylos nagrinėjimu teisme susijusias išlaidas.

5II.

6Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 20 d. nutartimi (b. l. 63-70) administracinę bylą nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 1 punktas), grąžino pareiškėjui sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį ir netenkino jo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

7Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2011 m. spalio 12 d. ekspertinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

8Remdamasis rašytiniais įrodymais, teismas nustatė, kad atsakovas, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 30 d. sprendimą (prijungtos administracinės bylos Nr. I-1109/624/2010 (toliau – ir Prijungta byla) I t., b. l. 181-194) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartį (Prijungtos bylos II t., b. l. 27-43), iš naujo atliko specializuotąją medicininę ekspertizę dėl R. J. sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo dėl 2008 m. balandžio 1 d. patirtos traumos pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK) 2009 m. lapkričio 30 d. išduotą siuntimą ir 2011 m. spalio 12 d. priėmė ekspertinį sprendimą, įformintą specializuotosios medicininės ekspertizės pažyma Nr. 3904. Šioje pažymoje konstatuota, kad yra fizinio veiksnio, įvykusio 2008 m. balandžio 1 d. ir pareigūno sveikatos sutrikdymo tarpusavio ryšys, o sutrikdymas, įvykęs 2008 m. balandžio 1 d., priskiriamas prie apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymo. Pareiškėjas su CMEK sprendimu nesutiko ir prašė jį panaikinti.

9Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama nuo vieno mėnesio iki 5 metų (nuo 1 mėnesio iki 60 mėnesių) jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Lingvistiniu teisės aiškinimo metodu analizuojant minėtą Statuto nuostatą yra aišku, jog kompensacijos išmokamos tik tokiems vidaus reikalų sistemos pareigūnams, kurie buvo sužaloti ar susirgo eidami tarnybines pareigas arba dėl tarnybos. Tai yra imperatyvus įstatymų leidėjo nustatytas reikalavimas, todėl tik pripažinus nurodytą aplinkybę, pareigūnas įgyja teisę į minėtą kompensaciją. Statuto 40 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog tai, ar pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, o kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taip pat ar tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, taip pat kompensacijos dydis lengvo sveikatos sutrikdymo atveju nustatoma vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. Tokia tvarka buvo patvirtinta 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1V-138, patvirtinant Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taisykles.

10Statuto 40 straipsnis numato kompensacijas pareigūno sveikatos sutrikdymo atvejais, jei šio straipsnio 5 dalyje numatyta tvarka yra nustatoma, kad pareigūno sveikata buvo sutrikdyta šio straipsnio 3 dalyje išvardytomis aplinkybėmis. Todėl tam, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, būtų išmokėta kompensacija, jo atžvilgiu turi būti ir yra pradedama administracinė procedūra, kurios pagrindinis tikslas ir rezultatas yra administracinio sprendimo, t. y. individualaus administracinio akto, kuriuo būtų nuspręsta, ar nukentėjusiam pareigūnui priklauso Statuto 40 straipsnyje numatyta kompensacija (ir jei taip, – kokio dydžio), priėmimas.

11Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-69/2011 pažymėjo, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Sistemiškai analizuojant ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, matyti, kad administracinė procedūra dėl kompensacijos pareigūnui susižeidus ar žuvus ryšium su tarnyba susideda iš kelių etapų: tarnybinio patikrinimo ir jo išvados patvirtinimo; nustačius, kad pareigūno sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar tarnyba, o kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, prasideda antras nagrinėjamos administracinės procedūros etapas – pareigūnas ar kursantas siunčiamas į CMEK sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti; CMEK išvada yra pateikiama pareigūną ar kursantą siuntusiai įstaigai, kuri priima teigiamą arba neigiamą sprendimą dėl kompensacijos išmokėjimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje nutartyje, analizuodama aptariamos administracinės procedūros antrąjį etapą, pasisakė, kad CMEK šiame administracinės procedūros etape atlieka tik aiškiai jai suteiktas, iš esmės ekspertinio pobūdžio funkcijas ir nepriima sprendimo išmokėti atitinkamo dydžio kompensaciją arba ją atsisakyti išmokėti. CMEK išvada yra pateikiama pareigūną ar kursantą siuntusiai įstaigai ir pareigūnui ar kursantui. Taigi, tik po šios išvados (ekspertinio sprendimo) pateikimo prasideda baigiamoji nagrinėjamos administracinės procedūros dalis. CMEK ekspertiniu sprendimu įforminama tik vientisos administracinės procedūros, kurios tikslas yra atsakyti į klausimą, ar pareigūnui turi būti išmokėta kompensacija, dalies, t. y. vieno iš jos etapų, pabaiga. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjama administracinė procedūra, jei ji nepasibaigė įstaigos vadovui patvirtinus tarnybinio patikrinimo išvadą, turi pasibaigti įstaigos, kurioje tarnauja pareigūnas, vadovo ar kito įgalioto asmens sprendimu – individualiu administraciniu aktu, – kuriuo nusprendžiama išmokėti arba atsisakyti išmokėti kompensaciją nukentėjusiam pareigūnui. Šis sprendimas turi būti priimamas, remiantis CMEK išvada (ekspertiniu sprendimu) ir tarnybinio patikrinimo išvadomis, taip pat kitais teisės aktuose nustatytais dokumentais. Išplėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, jog CMEK ekspertinis sprendimas yra tik tarpinis dokumentas, kuris yra pagrindas (vada) įstaigos vadovui (kitam įgaliotam asmeniui) priimti baigiamąjį (galutinį) nagrinėjamos viešojo administravimo procedūros aktą – sprendimą dėl kompensacijos pareigūnui susižeidus ar žuvus, kai tai susiję su tarnyba, išmokėjimo ar atsisakymo ją mokėti. CMEK ekspertinis sprendimas nėra administracinis aktas, kuriuo galutinai išsprendžiamas kompensacijos mokėjimo (nemokėjimo) klausimas, nes teisės aktai apskritai nesuteikia teisės CMEK spręsti šio klausimo. Išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą, jog CMEK ekspertinis sprendimas negali būti savarankišku skundo objektu ir savarankišku administracinės bylos dalyku. CMEK ekspertinis sprendimas dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo kaip atskiras dokumentas pareigūno materialinei teisinei padėčiai tiesioginės įtakos neturi ir šia prasme jis (tokio pobūdžio dokumentas) nepatenka nei į skųstino individualaus teisės akto, nei į administracinio teisės akto sąvokas (ABTĮ 2 str. 14-15 d.). Skundo objektu tokiu atveju turėtų būti įstaigos, kurioje tarnauja (tarnavo) pareigūnas, vadovo ar kito įgalioto asmens administracinis sprendimas, t. y. individualus administracinis aktas, kuriuo būtų nuspręsta atsisakyti išmokėti pareiškėjui atitinkamą kompensaciją. Konkrečias teisines pasekmes dėl kompensacijos išmokėjimo (atsisakymo išmokėti) pareiškėjui gali sukelti tik įstaigos vadovo ar kito įgalioto asmens sprendimas šiuo klausimu. Išplėstinė kolegija taip pat pažymėjo, kad minėta išvada nepaneigia Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. IV-299, 79 punkte įtvirtintos galimybės ginčyti CMEK ekspertinius sprendimus, nes išplėstinės teisėjų kolegijos suformuluotos teisės aiškinimo taisyklės neužkerta kelio įgyvendinti teisės į teisminę gynybą. Raštiškas įstaigos vadovo sprendimas dėl kompensacijos pareigūnui susižeidus ar žuvus, kai susižeidimas ar mirtis susiję su tarnyba, išmokėjimo ar atsisakymo ją mokėti yra individualaus pobūdžio administracinis aktas, ir būtent šis aktas gali būti skundžiamas teismui. Taigi argumentai (bet ne savarankiškas reikalavimas) dėl CMEK ekspertinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo administraciniame teisme gali būti teikiami ginčijant galutinį įstaigos vadovo sprendimą dėl kompensacijos mokėjimo (atsisakymo mokėti). Būtent nagrinėdamas pastarąjį ginčą administracinis teismas gali įvertinti ir tarpinį sprendimą, t. y. CMEK ekspertinį sprendimą, jo teisėtumą bei pagrįstumą, taip pat reikšmę ir poveikį galutinio sprendimo dėl kompensacijos mokėjimo (nemokėjimo) teisėtumui ir pagrįstumui.

12Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą (ABTĮ 5 str. 3 d. 1 p.). ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Nepaisant to, kad įstatymas galimybę kreiptis į teismą sieja su manymu, jog yra pažeistos subjekto teisės ir interesai, teismas, gavęs skundą, privalo nustatyti, ar ginčijamas aktas arba veiksmai sukelia besikreipiančiajam subjektui teisines pasekmes. Kai ginčijamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje

13Nr. AS146-391/2009, 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

14Objektyviai ir visapusiškai ištyręs byloje esančių įrodymų visetą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiuo atveju pareiškėjas kelia ginčą dėl antrame aptartos administracinės procedūros etape – CMEK medicininėje ekspertizėje – priimtos išvados teisėtumo ir pagrįstumo. Galutinis sprendimas, kuris sukeltų pareiškėjui realias teisines pasekmes ir būtų skundžiamas teismui, nėra priimtas. Pareiškėjo ginčijamas CMEK 2011 m. spalio 12 d. sprendimas nėra administracinis aktas, įtakojantis jo teises ar įstatymų saugomus interesus, ir negali būti savarankiškas administracinės bylos nagrinėjimo objektas, todėl administracinė byla pagal pareiškėjo skundą atsakovui VRM Medicinos centrui nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str. 1 p.).

15Vadovaudamasis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir atsižvelgdamas į tai, kad byla nutraukiama kaip nenagrinėtina teisme, teismas nutarė grąžinti pareiškėjui už skundo padavimą sumokėtą žyminį mokestį.

16ABTĮ 44 straipsnyje yra numatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai proceso šalių išlaidos atlyginamos. Pagal šio straipsnio nuostatas teisę gauti teismo, kartu ir atstovavimo išlaidų, atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kai byla nutraukiama kaip nenagrinėtina teismų, todėl tenkinti R. J. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nėra pagrindo.

17III.

18Pareiškėjas R. J. atskiruoju skundu (b. l. 74-77) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

19Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, kurioje nagrinėjant ginčą tarp vidaus tarnybos pareigūno ir Medicinos centro buvo pasisakyta dėl CMEK pažymos kaip tarpinio dokumento administracinėje procedūroje dėl kompensacijos mokėjimo, kai nepriimtas sprendimas dėl kompensacijos skyrimo ar atsisakymą ją skirti. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamoje byloje situacija yra kita, nes po to, kai Klaipėdos apskrities VPK įsakymu 2008 m. rugpjūčio 20 d. jis buvo atleistas iš vidaus tarnybos vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktu (kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai CMEK išvadai), buvęs darbdavys, atsižvelgdamas į ankstesnį CMEK sprendimą (2009 m. gruodžio 23 d. CMEK pažyma Nr. 5054), kuriuo jam buvo nustatytas apysunkio laipsnio sveikatos sutrikdymas, jam paskyrė ir išmokėjo kompensaciją. Pareiškėjas nurodo, kad remdamasis 2011 m. spalio 12 d. CMEK ekspertiniu sprendimu jis nebeturi pagrindo kreiptis į Klaipėdos apskrities VPK dėl kompensacijos išmokėjimo, nes kompensacija jau išmokėta. Taigi CMEK 2011 m. spalio 12 d. ekspertinis sprendimas (2011 m. spalio 12 d. CMEK pažyma Nr. 3904) yra galutinis administracinis aktas, sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes kitų socialinių garantijų aspektu, todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, nepagrįstai nutraukė bylą.

20Atsakovas VRM Medicinos centras atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį nepakeistą.

21Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Policijos departamento nuomone, CMEK išvada negali įtakoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimo dėl pareiškėjo darbingumo lygio nustatymo ir sukelti jam teisines pasekmes.

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23IV.

24Atskirasis skundas tenkintinas.

25Skundžiama 2012 m. vasario 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. skundą dėl CMEK 2011 m. spalio 12 d. ekspertinio sprendimo panaikinimo kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas). Priimdamas šį procesinį sprendimą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, kurioje plėtojant ir iš dalies keičiant ankstesnę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (ABTĮ 13 str. 2 d.) išaiškinta, kad CMEK ekspertinis sprendimas yra tarpinis dokumentas, kuris yra pagrindas (vada) įstaigos vadovui (kitam įgaliotam asmeniui) priimti baigiamąjį (galutinį) viešojo administravimo procedūros (ji šioje nutartyje suskirstyta į du etapus: pirmajame atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl pareigūno sveikatos sutrikdymo priežasčių nustatymo; antrajame, jei nustatomas pagrindas siųsti pareigūną į CMEK, atliekamas ekspertinis – medicininis tyrimas dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo) aktą – sprendimą dėl kompensacijos pareigūnui susižeidus ar žuvus ryšium su tarnyba išmokėjimo ar atsisakymo ją mokėti. Išplėstinė teisėjų kolegija šioje byloje išaiškino, kad CMEK ekspertinis sprendimas negali būti savarankišku skundo objektu ir savarankišku administracinės bylos dalyku, kadangi jis yra tik vienas iš vientisos (vienos) administracinės procedūros, kurios tikslas yra nustatyti, ar yra pagrindas pareigūnui išmokėti kompensaciją (o jei taip – tai kokio dydžio), metu surašomų tarpinių dokumentų. Konkrečias teisines pasekmes dėl kompensacijos išmokėjimo (atsisakymo išmokėti) pareiškėjui gali sukelti tik įstaigos vadovo ar kito įgalioto asmens sprendimas šiuo klausimu. Pateikusi šį išaiškinimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, be kita ko, pažymėjusi, kad šioje nutartyje suformuluotos teisės aiškinimo taisyklės dėl CMEK ekspertinio sprendimo statuso nukreiptos į ateitį, t.y. turi būti taikomos po šios nutarties paskelbimo kilusiems ginčams, nagrinėtos administracinės bylos nenutraukė, byloje išsprendė ginčą iš esmės, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi iki šioje nutartyje suformuoto išaiškinimo, byla iš apeliacinės instancijos teismo buvo perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir tai pareiškėjui galėjo sukurti lūkestį, kad teismas bylą išnagrinės ir ginčą išspręs iš esmės. Nagrinėjamoje byloje situacija šiuo aspektu iš esmės analogiška, kadangi pareiškėjo skundžiamas CMEK 2011 m. spalio 12 d. ekspertinis sprendimas Nr.3904 priimtas atsakovui vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 30 d. sprendimą (administracinė byla Nr.I-1109-624/2010) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartį (administracinė byla Nr.A62-761/2011), t.y. vykdant įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus, kuriais buvo iš dalies patenkintas pareiškėjo 2010 m. vasario mėnesį Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktas skundas ir panaikintas CMEK 2009 m. gruodžio 23 d. ekspertinis sprendimas Nr.5054 įpareigojant CMEK iš naujo įvertinti pareiškėjo sveikatos sutrikdymo sunkumą pagal Klaipėdos apskrities VPK 2009 m. lapkričio 30 d. siuntimą.

26Be to, apeliantas nurodo, kad buvęs darbdavys Klaipėdos apskritės VPK, atsižvelgdamas į CMEK 2009 m. gruodžio 23 d. ekspertinį sprendimą Nr.5054, jam išmokėjo kompensaciją. Ši aplinkybė byloje nebuvo tiriama, nors Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 20 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A261-69/2011) pateiktų išaiškinimų kontekste tokios aplinkybės nustatymas reikštų, kad administracinė procedūra dėl kompensacijos, kuri skiriama dėl pareigūno sveikatos sutrikdymo, yra užbaigta. Jei sprendimas dėl kompensacijos išmokėjimo priimtas ir ji išmokėta, ši administracinė byla pagal faktines aplinkybes apskritai negali būti laikoma analogiška administracinei bylai Nr. A261-69/2011. Iš pareiškėjo skundo ir atskirojo skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas, kuris nėra vidaus tarnybos pareigūnas (2008 m. rugpjūčio 20 d. buvo atleistas iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą) ginčija CMEK 2011 m. spalio 12 d. ekspertinį sprendimą motyvuodamas tuo, kad be CMEK rekomendacijos ar atitinkamo ekspertinio sprendimo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje negali būti nustatytas pareiškėjo darbingumo lygis dėl darbingumo lygio priežasties – liga (suluošinimas), įgyta tarnybos metu. Iš to galima spręsti, kad pareiškėjas iškėlė administracinį ginčą dėl CMEK ekspertinio sprendimo kitu aspektu nei administracinėje byloje Nr. A261-69/2011 nagrinėtas ginčas.

27Atsižvelgdama į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2012 m. vasario 20 d. nutartimi administracinę bylą joje nurodytais motyvais nutraukė nepagrįstai. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis panaikinama, ir administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

28Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

29pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą tenkinti.

30Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

31Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. pareiškėjas R. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi... 5. II.... 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 20 d. nutartimi (b.... 7. Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos vidaus... 8. Remdamasis rašytiniais įrodymais, teismas nustatė, kad atsakovas, vykdydamas... 9. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 40... 10. Statuto 40 straipsnis numato kompensacijas pareigūno sveikatos sutrikdymo... 11. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija... 12. Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus... 13. Nr. AS146-391/2009, 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje... 14. Objektyviai ir visapusiškai ištyręs byloje esančių įrodymų visetą,... 15. Vadovaudamasis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir atsižvelgdamas į tai,... 16. ABTĮ 44 straipsnyje yra numatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai proceso... 17. III.... 18. Pareiškėjas R. J. atskiruoju skundu (b. l. 74-77) prašo... 19. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi... 20. Atsakovas VRM Medicinos centras atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo... 21. Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos... 22. Teisėjų kolegija... 23. IV.... 24. Atskirasis skundas tenkintinas.... 25. Skundžiama 2012 m. vasario 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis... 26. Be to, apeliantas nurodo, kad buvęs darbdavys Klaipėdos apskritės VPK,... 27. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija... 28. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 29. pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą tenkinti.... 30. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį... 31. Nutartis neskundžiama....