Byla 2S-377-773/2020
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės nuginčijimo, suinteresuotas asmuo M. Š

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo R. J. pareiškimą, civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės nuginčijimo, suinteresuotas asmuo M. Š..

3Teismas

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Pareiškėjas R. J. pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės nuginčijimo, kuriuo prašo: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. J. po motinos G. J. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti kaip testamentinis įpėdinis; 2) pripažinti negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą 2010 m. birželio 10 d. įstatyminei įpėdinei ( - ) mirusiai pareiškėjo seseriai V. Š. (b. l. 3-5). Nurodo, kad pareiškėjo motina G. J. 1997 m. gegužės 22 d. sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko savo sūnui pareiškėjui R. J.. Pareiškėjo motina mirė ( - ), paveldimą turtą sudarė 35/100 buto, esančio ( - ). Po motinos mirties pareiškėjas iš karto priėmė paveldimą turtą faktiškai pradėdamas jį valdyti, t.y. remontavo, mokėjo visus buto išlaikymo mokesčius. Po motinos mirties pareiškėjas dėl nuolatinio darbo išvyko į Kanadą ir savo teises į paveldėtą turtą įgyvendino pagal pavedimą per pareiškėjo sutuoktinę M. J.. Pareiškėjas, norėdamas sutvarkyti įgyvendintos paveldėjimo teisės dokumentus, 2019 m. kreipėsi į notarų biurą ir sužinojo, kad paveldėjimo teisę į mirusios motinos turtą yra įgyvendinusi pareiškėjo sesuo V. Š. kaip įstatyminė įpėdinė, kuriai 2010 m. birželio 6 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Paveldėjimo teisę kaip įstatyminė įpėdinė pareiškėjo sesuo įgyvendino dėl to, kad testamentų registre nebuvo duomenų apie jo motinos sudarytą testamentą. Pareiškėjo sesuo žinojo apie pareiškėjo motinos sudarytą testamentą ir jos valią, tačiau niekam nepranešusi ir pasinaudodama testamentų registro duomenų trūkumais neteisėtai įgyvendino savo kaip įstatyminės įpėdinės teisę priimti palikimą. Pareiškėjo sesuo V. Š. gyveno Rusijoje ir mirė ( - ). Maskvos srtities Orechovo-Zujevo miesto teismo 2019 m. liepos 25 d. sprendimu konstatuota, kad pareiškėjo sesers V. Š. palikimą po jos mirties paveldėjo V. Š. sutuoktinis M. Š. kaip įstatyminis įpėdinis. Esant šioms aplinkybėms pareiškėjas siekia įregistruoti savo kaip pareiškėjo motinos G. J. testamentinio įpėdinio palikimo priėmimo faktą ir nuginčyti neteisėtai išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, kuriuo V. Š. priėmė motinos G. J. palikimą kaip įstatyminė įpėdinė.

8II.

9Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

102.

11Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo R. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės nuginčijimo (b. l. 31-33).

123.

13Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nurodytas bylas teismas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės. Suinteresuoti asmenys bylos nagrinėjimo metu CPK V dalyje nustatyta tvarka gali pateikti pareiškimus su savarankiškais reikalavimais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog toks reglamentavimas reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjama byla pagal prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tuo atveju, kai nėra ginčo dėl teisės. Kai iš paduodamo pareiškimo matyti, kad yra ginčas dėl teisės, toks prašymas ypatingąja teisena nenagrinėtinas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas) (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2012).

144.

15Teismas iš pateikto pareiškimo nustatė, kad pareiškimu yra keliamas ginčas dėl įstatyminei įpėdinei V. Š., kuri šiuo metu yra mirusi, išduoto paveldėjimo teisės liudijimo galiojimo, nes prašoma išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pripažinti negaliojančiu.

165.

17Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytą faktinį pareiškimo pagrindą bei pareiškėjo reikalavimą, konstatavo, kad šioje byloje pareiškėjo pareikštas reikalavimas kvalifikuotinas kaip reikalavimas dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir juridinio fakto nustatymo, o ne kaip vien tik reikalavimas, reiškiamas ypatingąja teisena dėl juridinio fakto nustatymo. Todėl teismas sprendė, kad CPK XXVI skyriaus (bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo) normos šioje byloje negali būti taikomos, nes bylos nagrinėjimo pagal ypatingosios teisenos taisykles tikslas – ne pažeistos materialiosios subjektinės teisės gynimas, o tinkamas tam tikrų materialiosios teisės normų įgyvendinimas, jų administravimas, tam tikrų sąlygų joms įgyvendinti, siekiant įtvirtinti tam tikras materialines subjektinės teises, konstatavimas bei įtvirtinimas. Taigi, spręsdami civilines bylas ypatingosios teisenos tvarka, teismai nesprendžia šalių ginčo dėl teisės, o tik patvirtina nagrinėjamas subjektyvines teises. Esant pareiškime išreikštam reikalavimui dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, teismas darė išvadą, jog tokio pobūdžio reikalavimas negali būti nagrinėjamas CPK V dalyje nustatyta ypatingosios teisenos tvarka ir pareiškėjas dėl pažeidžiamų teisių gynimo turi teisę kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka. Atsižvelgiant į tai, teismas atsisakė priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kaip nenagrinėtiną teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

18III.

19Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

206.

21Atskiruoju skundu pareiškėjas R. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti pareiškimą (b. l. 31-33). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

221.1.

23Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo R. J. pareiškimą atsisakė priimti išimtinai tik dėl išvestinio reikalavimo – paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo, nors pareiškimas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo turi būti nagrinėjamas ypatingąja teisena. Pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti pareiškimo priėmimo klausimą dėl visų pareikštų reikalavimų, neatsižvelgdamas į tai, kad yra kilęs ginčas dėl teisės, ir motyvuotai pagrįsti atsisakymą priimti pareiškimą dėl visų pareiškimo reikalavimų. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pasisakyta tik dėl išvestinio reikalavimo ir nepasisakyta dėl kito pareikšto reikalavimo priimtinumo, yra naikintina dėl absoliučių jos negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 ir 7 punkte.

241.2.

25Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino CPK 443 straipsnio 7 dalį, kurioje nustatyta, kad bylas ypatingąja teisena teismas privalo išnagrinėti neatsižvelgdamas į tai, kad kyla ginčas dėl teises. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą yra nurodyta, kad proceso operatyvumo ir ekonomiškumo tikslais ypatingoje teisenoje taikomos ir atitinkamos bendrosios ieškinio teisenos normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-295/2011; 3K-3-219/2011). Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į šią kasacinio teismo praktiką, įgyvendino formalų teisingumą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukreipė pareiškėją kreiptis ginčo teisenos tvarka, nes teisę tenkinti abu pareiškimo reikalavimus pareiškėjui garantuoja CPK 443 straipsnio 7 dalies norma.

261.3.

27Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, pažeidė proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principus ir tuo pačiu pareiškėjo teisę į tinkamą procesą,

28Teismas

konstatuoja:

29IV.

30Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

317.

32Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Pareiškėjas R. J. atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti jo pareiškimą, grindžia CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 ir 7 punkte nustatytais absoliučiais nutarties negaliojimo pagrindais, t.y. pareiškėjas nurodo, kad nutartis yra be motyvų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) ir skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

338.

34Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinio dokumento priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2011). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį vertino tik procesinio teisinio pobūdžio aplinkybes, susijusias su pareiškimo priimtinumu nagrinėti teisme. Pačių pareiškimu pareikštų reikalavimų pagrįstumas pareiškimo priėmimo stadijoje nebuvo vertinamas ir šie reikalavimai nebuvo sprendžiami. Todėl pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytas absoliutus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindas.

359.

36Apeliacinės instancijos teismas dėl pareiškėjo nurodomo skundžiamos nutarties absoliutaus negaliojimo pagrindo remiantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktu pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406-219/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018). Pareiškėjas atskirajame skunde pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kuris yra nagrinėtinas teisme, priimtinumo ir dėl šios aplinkybės skundžiama nutartis nemotyvuota, tačiau iš skundžiamos nutarties turinio aišku, kad nustatyta aplinkybė dėl ginčo egzistavimo tapo pagrindu atsisakyti priimti visą pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme dėl visų pareiškimo reikalavimų. Todėl aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai motyvavo procesinį sprendimą, negali būti pagrindu konstatuoti, jog nutartis yra be motyvų, todėl šiuo pagrindu skundžiama nutartis negali būti naikinama. Kitų atskirajame skunde nenurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

3710.

38Byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo, pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas pareiškimą atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme dėl to, kad byloje yra kilęs ginčas dėl teisės ir pareiškėjas turėjo kreiptis į teismą ginčo teisena.

3911.

40Pareiškėjas R. J. atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad jog byloje yra kilęs ginčas dėl teisės ir atsisakydamas priimti pareiškimą, netinkamai taikė ir aiškino CPK 443 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos teisės normos turinį.

4112.

42Pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį teismas ypatingosios teisenos bylas, nurodytas CPK 442 straipsnyje, taip pat ir bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą yra nurodęs, kad kai iš pareiškimo akivaizdžiai matyti, kad yra kilęs ginčas dėl teisės, teismas negali atsisakyti priimti pareiškimo, nes ginčas, kaip toks, teisme civilinio proceso tvarka nagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokiu atveju teismas turi nurodyti pareiškėjui pašalinti trūkumus, t. y. spręsti, ar pareikšti ieškinį (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Nepašalinus procesinio dokumento trūkumų, teismas vadovaujasi ir kitomis trūkumų šalinimą reglamentuojančiomis taisyklėmis (CPK 115 straipsnio 3 ir 4 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-485-611/2017). Analogiškas CPK 443 straipsnio 7 dalies normos išaiškinimas pateiktas ir pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2012.

4313.

44Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CPK 443 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos teisės normos išaiškinimą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog byloje yra kilęs ginčas dėl teisės pareiškėjui R. J. reiškiant reikalavimą pripažinti negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą 2010 m. birželio 10 d. įstatyminei įpėdinei ( - ) mirusiai pareiškėjo seseriai V. Š., tačiau netinkamai pritaikė procesines teisės normas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo R. J. pareiškimą nurodydamas, kad pareiškėjo R. J. reikalavimai nenagrinėtini teisme. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek reikalavimas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas), tiek reikalavimas pripažinti negaliojančiu pareiškėjo seseriai išduotą paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.8 straipsnis) yra nagrinėtini teisme. Todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjo R. J. pareiškimo priėmimo stadijoje nustatęs aplinkybę, kad esant ginčui dėl teisės pareiškėjas kreipėsi į teismą ne ginčo teisenos tvarka, privalėjo taikyti procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą, bet ne atsisakyti priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme.

4514.

46Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo R. J. pareiškimo priėmimo klausimą, netinkami pritaikė proceso teisės normas, todėl atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškimą, panaikinama ir pareiškėjo R. J. pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 137 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

47Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas

Nutarė

48Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo R. J. pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

49Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teismas... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Pareiškėjas R. J. pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto... 8. II.... 9. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. 2.... 11. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi atsisakė priimti... 12. 3.... 13. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau... 14. 4.... 15. Teismas iš pateikto pareiškimo nustatė, kad pareiškimu yra keliamas ginčas... 16. 5.... 17. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytą faktinį pareiškimo... 18. III.... 19. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 20. 6.... 21. Atskiruoju skundu pareiškėjas R. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo... 22. 1.1.... 23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo R. J. pareiškimą atsisakė priimti... 24. 1.2.... 25. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino CPK 443 straipsnio 7 dalį,... 26. 1.3.... 27. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, pažeidė... 28. Teismas... 29. IV.... 30. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 31. 7.... 32. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 33. 8.... 34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinio dokumento priėmimo... 35. 9.... 36. Apeliacinės instancijos teismas dėl pareiškėjo nurodomo skundžiamos... 37. 10.... 38. Byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti... 39. 11.... 40. Pareiškėjas R. J. atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos... 41. 12.... 42. Pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį teismas ypatingosios teisenos bylas, nurodytas... 43. 13.... 44. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo... 45. 14.... 46. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad... 47. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu,... 48. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartį panaikinti ir... 49. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....