Byla e2A-938-653/2019

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos energijos tiekimas“ (akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ teisių perėmėjos) ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys – 119-oji Daugiabučio namo savininkų bendrija ir V. Ž..

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškiniu prašė iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės, priteisti 1 431,15 Eur skolos ir 5 proc. procesinių palūkanų bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Ieškovė nurodė, kad tiekė elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam adresu: ( - ) (toliau – ginčo namas). Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro viešai skelbiamais duomenimis, šio ginčo namo butas Nr. ( - ) nuosavybės teise iki 2016-11-08 priklausė Lietuvos Respublikai. Ginčo butą turto patikėjimo teise iki 2015-03-30 valdė Valstybinis Kauno radijo matavimų technikos mokslinio tyrimo institutas „Lira“ (toliau – ir Institutas „Lira“), kuris bylos nagrinėjimo metu buvo išregistruotas iš Juridinių asmenų registro po likvidavimo procedūros pabaigos, o nuo 2015-03-30 iki 2016-11-08 – VĮ „Turto bankas“. Už ginčo namo bendrosioms reikmėms ieškovės pateiktą ir ginčo butui namo administratoriaus (trečiojo asmens) 119-osios Daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau – ir 119-oji DNSB) per laikotarpį nuo 2013-05-14 iki 2016-09-01 priskaičiuotą elektros energiją nebuvo atsiskaitoma, todėl susidarė 1 431,15 Eur skola. Laikotarpyje nuo 2013-05-14 iki 2015-03-30, kai ginčo butą turto patikėjimo teise valdė atsakovės patikėtinis Institutas „Lira“, susidarė 1 032,36 Eur skola, o laikotarpyje nuo 2015-03-30 iki 2016-09-01, kai ginčo butą turto patikėjimo teise valdė atsakovės patikėtinis VĮ „Turto bankas“, susidarė 398,79 Eur skola. Ši skola susideda už suvartotą elektros energiją bendrabučio bendrojo naudojimo patalpose ir už suvartotą elektros energiją bute / patalpoje, bendrai vadinama skola bendroms reikmėms.

93.

10Ieškovė nurodė, kad 2012-08-01 AB LESTO sudarė Sutartį Nr. 0101-52312/223606 su 119-aja DNSB, kuri, kaip namo administratorius, įsipareigojo paskirstyti vartotojams mokėtinas sumas už per ataskaitinį laikotarpį suvartotą elektros energiją pagal teisės aktais nustatytą metodiką bei informuoti kiekvieną savininką ir (ar) nuomininką apie tiekėjui mokėtiną sumą ir perduoti šiuos duomenis ieškovui. Atsižvelgiant į tai, ginčo namo butuose ir patalpose, įskaitant atsakovės ginčo bute, suvartotos elektros energijos kiekį kiekvieną mėnesį apskaičiuodavo ginčo namą administruojantis juridinis asmuo, vadovaudamasis Įmokų už sunaudotą elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose paskirstymo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003-11-03 įsakymu Nr. 4-412 (toliau – ir Metodika).

114.

12Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

135.

14Nurodo, kad sprendžiant dėl atsakovės pareigos atlyginti už ginčo butui patiektą elektros energiją laikotarpyje nuo 2015-03-30 iki 2016-09-01, būtina nustatyti, ar atsakovę su elektros energijos tiekėju siejo sutartiniai santykiai. Pažymėjo, kad atsakovė laikotarpyje nuo 2015-03-30 iki 2016-09-01 nebuvo sudariusi jokios sutarties su ieškove dėl elektros energijos tiekimo ginčo butui.

156.

16Nurodo, kad ginčo butas nuosavybės teise nuo 1994-02-23 iki 2016-10-20 priklausė Lietuvos Respublikai, o ginčo butą patikėjimo teise iki 2015-03-12 valdė Institutas „Lira“, kuris 2015-03-13 Valstybės turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, perdavimo ir priėmimo akto pagrindu perdavė ginčo butą VĮ „Turto bankas“. VĮ „Turto bankas“ ginčo butą patikėjimo teise valdė nuo 2015-03-13 iki 2016-10-20. Pažymėjo, kad 2014-06-06 buvo sudaryta ginčo buto nuomos sutartis Nr. 4 tarp Instituto „Lira“, atstovaujamo likvidatoriaus J. Š., ir nuomininkės V. Ž., kuri nuomos sutartimi įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti nuomotojui ginčo buto komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius.

177.

18Atsakovė teigia, kad ieškovės pateikta 2016-09-28 Kliento sąskaitos, mokėjimai ir kontrolės laikotarpiai nuo 2013-04-01 iki 2016-09-28 ataskaita neatitinka Metodikos reikalavimų, kadangi neaišku, kiek deklaruota rodmenų už konkretų mėnesį, koks elektros energijos tarifas buvo taikomas priskaičiuojant mokėtiną sumą, savininkų ir nuomininkų gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų bendrasis plotas, ginčo namo įvadinio apskaitos prietaiso rodmenys prietaiso nuskaitymo momentu, taip pat neišskirta skolos dalis už bendrojo naudojimo patalpose suvartotą elektros energiją ir bute suvartotą elektros energiją. Atkreipia dėmesį, kad VĮ „Turto bankas“ laikotarpyje nuo 2015-03-30 iki 2016-09-01 nėra gavusi iš ieškovės jokių mokėjimo dokumentų už suteiktas paslaugas. Atsižvelgiant į tai, konstatuoja, kad ieškovė tinkamai nepagrindė savo reikalavimo ir neįrodė skolos susidarymo fakto.

198.

20Atsakovės Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

219.

22Atsiliepime nurodė, kad Instituto „Lira“ likvidatorius 2018-04-16 informavo teismą, kad 2018-04-13 pasibaigė „Lira“ likvidavimo procesas ir ji yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Galiojantys teisės aktai nenustato, kad tarp šalių susiklosčius elektros energijos pirkimo–pardavimo santykiams prievolę už likviduotą juridinį asmenį turi įvykdyti kiti asmenys. Vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.128 str. 3 d. ir teismų praktika bei daro išvadą, kad Lietuvos Respublika neperėmė iš likviduoto Instituto „Liros“ prievolės atsiskaityti už laikotarpyje nuo 2013-05-14 iki 2015-03-30 patiektą ginčo butui elektros energiją, todėl ieškinys pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu.

2310.

24Nurodo, kad Instituto „Lira“ skola už ginčo butui patiektą elektros energiją susidarė per 22 mėnesių laikotarpį. Šiuo laikotarpiu ieškovas savo teisėmis ir interesais tinkamai nesirūpino, nes nesiėmė jokių veiksmų skolai susigrąžinti. Apie Instituto „Lira“ likvidavimą buvo paskelbta viešai priėmus 2009-12-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 1 753 „Dėl valstybės mokslo įstaigos Valstybinio Kauno radijo matavimų technikos mokslinio tyrimo instituto „Lira“ likvidavimo“. Taip pat duomenys apie „Lira“ likvidavimą buvo išviešinti CK nustatyta tvarka Juridinių asmenų registre. Ieškovė yra įmonė, užsiimanti ūkine komercine veikla, kurios tikslas pelno siekimas, todėl ji veikia savo rizika ir jai taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuoja, jog ieškovė turi prisiimti kilusias neigiamas pasekmes dėl to, kad laiku nesiėmė priemonių skolai už patiektą elektros energiją susigrąžinti, nereiškė (neteikė) kreditorinių reikalavimų Institutui „Lira“ likvidavimo procese.

2511.

26Tretieji asmenys 119-oji DNSB ir V. Ž. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

27II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2812.

29Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-08-28 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 1 032,36 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-11-09) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo nuo priteistos sumos ir 23 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė ieškovei iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“ 398,79 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-11-09) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo nuo priteistos sumos ir 9 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3013.

31Teismas bylos duomenimis nustatė, kad ginčo butas nuosavybės teise nuo 1994-02-23 iki 2016-11-08 priklausė Lietuvos Respublikai. Ginčo butą turto patikėjimo teise iki 2015-03-30 valdė Institutas „Lira“, o nuo 2015-03-30 iki 2016-11-08 – VĮ „Turto bankas“. Už ginčo namo bendrosioms reikmėms ieškovės patiektą ir ginčo butui namo administratoriaus (trečiojo asmens) 119-osios DNSB priskaičiuotą elektros energiją nebuvo atsiskaitoma, todėl laikotarpyje nuo 2013-05-14 iki 2015-03-30 susidarė 1 032,36 Eur skola, o laikotarpyje nuo 2015-03-30 iki 2016-09-01 – 398,79 Eur skola. 2012-08-01 AB LESTO sudarė Sutartį Nr. 0101-52312/223606 su 119-aja DNSB, kurios pagrindu bendrija paskirsto vartotojams mokėtinas sumas už per ataskaitinį laikotarpį suvartotą elektros energiją, informuoja kiekvieną savininką ir (ar) nuomininką apie tiekėjui mokėtiną sumą ir perduoda šiuos duomenis ieškovui. 2014-06-06 buvo sudaryta ginčo buto nuomos sutartis Nr. 4 tarp Instituto „Lira“ ir nuomininkės V. Ž., kuri nuomos sutartimi įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti nuomotojui ginčo buto komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius. Ginčo laikotarpiu nei VĮ „Turto bankas“, nei Institutas „Lira“, nei V. Ž. tiesiogiai sutarties su ieškove dėl elektros energijos tiekimo sudarę nebuvo. Institutas „Lira“ yra likviduotas ir 2018-04-13 išregistruotas iš Juridinių asmenų registro.

3214.

33Teismas nustatė, kad ginčo butas yra bendrabučio tipo daugiabučio gyvenamojo namo patalpa-butas. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 12 p. reglamentuota, kad bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose elektros tinklo nuosavybės riba tarp operatoriaus ir vartotojo (-ų) nustatoma ant atvado prijungimo gnybtų namo įvadinėje elektros skirstomojoje (elektros apskaitos skirstomojoje) spintoje (skydelyje). Teismas, vadovaudamasis šalių atstovų bei 119-osios DNSB atstovės paaiškinimų nustatė, kad visam ginčo namui yra įrengtas vienas įvadinis elektros energijos apskaitos prietaisas, o esama viso ginčo namo vidaus elektros energijos tiekimo inžinerinė įranga nėra sumontuota taip, kad galima būtų kiekvienam patalpų savininkui ir/ar nuomininkui atskirai apskaičiuoti kiekį sunaudotos per ataskaitinį laikotarpį elektros energijos, tiekiamos ginčo namo bendroms reikmėms. Bendroms ginčo namo reikmėms tiekiama elektros energija yra apskaitoma vienu ieškovei priklausančiu komerciniu elektros apskaitos prietaisu, įrengtu namo įvadinėje elektros skirstomojoje spintoje, kurio rodmenų pagrindu su ieškove atsiskaitoma už patiektos visam namui elektros energijos kiekį.

3415.

35Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, nurodė, kad jie patvirtina, kokiu principu ir kaip buvo apskaičiuojamos sumos, mokėtinos už ginčo butą. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodydama, kad nesutinka su prašomos priteisti skolos dydžiu, teismui konkrečiai nenurodė, dėl kokių skolos apskaičiavimo dalių ji nesutinka, todėl teismas tokius atsakovės teiginius laikė deklaratyviais. Teismas laikė, kad ieškovės prašomos priteisti skolos dydis yra pagrįstas. Teismas nurodė, kad valstybė civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvauja lygiais pagrindais, kaip ir kiti santykių dalyviai. Skolos susidarymo metu ginčo buto savininke visuomet buvo valstybė, keitėsi tik turto patikėtinis.

3616.

37Teismas, atsižvelgęs į Taisyklių 100 p. ir į teismų praktiką, darė išvadą, kad teisinę pareigą padengti susidariusią skolą, už ginčo bute suvartotą elektros energiją, turi ginčo buto savininkas, t. y. valstybė (atsakovė). Atsakovės argumentai, kad valstybė neperėmė likviduoto juridinio asmens pareigos atsiskaityti, yra atmestini kaip faktiškai ir teisiškai nereikšmingi, nes valstybė atsako už skolą kaip ginčo buto savininkė. Pažymėjo, kad šiuo sprendimu nėra apskritai paneigiama pareiga faktiniam naudotojui atsiskaityti už suvartotą elektros energiją sutarties pagrindu, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiama dėl faktinio naudotojo (nuomininkės) (V. Ž.) ir savininkės (valstybės) tarpusavio atsiskaitymo.

38III. Apeliacinio skundo argumentai

3917.

40Apeliantė (atsakovė) Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės, prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

4118.

42Apeliaciniame skunde nurodo, kad laikotarpyje nuo 2013-05-14 iki 2015-03-30 ginčo butą turto patikėjimo teise valdė Institutas „Lira“. Patikėjimo teisės turinys yra toks pats, kaip ir nuosavybės teisės, nes perduodant turtą patikėjimo teise naudojimo, valdymo ir disponavimo juo teisės, perduodamos kartu. Valdymas teisės doktrinoje suprantamas kaip faktinis daikto turėjimas, turint tikslą jį valdyti kaip savą, teisė turėti turtą savo žinioje, daryti turtui fizinį bei ūkinį poveikį. Teigia, jog Institutas „Lira“, valdydamas ginčo turtą kaip savą, laikotarpyje nuo 2013-05-14 iki 2015-03-30 turėjo pareigą padengti už tiektą elektros energiją. Taip pat pažymėjo, kad UAB „Lira“ skola už objektui tiektą elektros energiją susidarė per 22 mėnesių laikotarpį. Šiuo laikotarpiu ieškovė savo teisėmis ir interesais tinkamai nesirūpino, nes nesiėmė jokių veiksmų skolai susigrąžinti. Taigi, ieškovė, nesiimdama jokių priemonių Instituto „Lira“ skolai už patiektą elektros energiją susigrąžinti, turi prisiimti kilusias iš to kylančias neigiamas pasekmes. Galiojantys teisės aktai nenustato, kad tarp šalių susiklosčius elektros energijos pirkimo–pardavimo santykiams prievolę už likviduotą juridinį asmenį turi įvykdyti kiti asmenys.

4319.

44Teigia, jog pagal teismų suformuotą praktiką, už įsiskolinimus yra atsakingas asmuo, kuris faktiškai naudojosi teikiama paslauga. Atsakovė laikotarpyje nuo 2015-03-30 iki 2016-09-01 nebuvo sudariusi jokios sutarties su ieškove dėl elektros energijos tiekimo ginčo butui. Todėl įpareigojimas atsiskaityti už nesuvartotą elektros energiją ginčo laikotarpiu, dėl kurios tiekimo atsakovė nebuvo sudariusi energijos tiekimo sutarties, pažeistų CK 1.5 str. įtvirtintus principus. Nurodo, kad gavęs informaciją, jog perduodamas ginčo butas yra išnuomotas V. Ž., 2015-07-08 inicijavo nuomos sutarties pakeitimą, išsiųsdamas jį V. Ž.. Tai rodo, kad valstybę atstovaujančios VĮ „Turto bankas“ veiksmai perimant objektą atitiko bonus pater familias elgesio standartą ir atskleidžia atsakovo poziciją, kad pareiga atsiskaityti už objektai patiektą elektros energiją bet kokiu atveju tenka objekto nuomininkei V. Ž..

4520.

46Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime į apeliacinį skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašė pakeisti AB „Energijos skirstymo operatorius“ jo teisių ir pareigų perėmėju UAB „Energijos tiekimas“.

4721.

48Atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą: teismas išaiškino ir nustatė visas faktines aplinkybes, teisingai pritaikė materialinės teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą. Byloje ginčo dėl to, kad ginčo butas nuosavybės teise nuo 1994-02-23 iki 2016-11-08 priklausė Lietuvos Respublikai nėra. Ginčo buto savininke visuomet buvo valstybė, keitėsi tik patikėtinis. Ginčo laikotarpiu nei VĮ „Turto“ bankas, nei Institutas „Lira“, nei V. Ž. tiesiogiai sutarties su ieškove dėl elektros energijos tiekimo sudarę nebuvo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nepaisant to, kas naudojasi patalpomis, kuriomis tiekiama elektros energija, pareiga atsiskaityti su elektros energijos tiekėju tenka patalpų savininkui. Atsakovės argumentai, kad valstybė neperėmė likviduoto juridinio asmens pareigos atsiskaityti, yra atmestini kaip faktiškai ir teisiškai nereikšmingi, nes valstybė atsako už skolą kaip ginčo buto savininkas. Pagal suformuotą nuoseklią kasacinio teismo praktiką, net tuo atveju, jei nustatoma, kad faktiškai elektros energiją vartojo patalpų nuomininkas, tai nėra pakankamas pagrindas laikyti jį elektros energijos vartotoju.

4922.

50Suinteresuoti asmenys 119-oji DNSB ir V. Ž. atsiliepimo į apeliacinį skundą teismui nepateikė.

51IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5223.

53Apeliacinis skundas netenkintinas.

5424.

55Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.

5625.

57Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės reikalavimas dėl skolos už ginčo namo bendrosioms reikmėms ieškovo patiektą ir ginčo butui namo administratoriaus (trečiojo asmens) per laikotarpį nuo 2013-05-14 iki 2016-09-01 priskaičiuotą elektros energiją tenkintas visiškai, teistumo ir pagrįstumo.

5826.

59Nagrinėjamu atveju apeliantė apeliaciniame skunde iš esmės įrodinėja, kad už susidariusį įsiskolinimą turi būti atsakingas asmuo, kuris faktiškai naudojosi teikiama paslauga. Lietuvos Respublika neperėmė iš likviduoto Instituto „Liros“ prievolės atsiskaityti už laikotarpyje nuo 2013-05-14 iki 2015-03-30 patiektą ginčo butui elektros energiją. Teigia, jog būtent ieškovė turi prisiimti kilusias neigiamas pasekmes dėl to, kad laiku nesiėmė priemonių skolai už patiektą elektros energiją susigrąžinti.

6027.

61Energijos tiekimo sutartinius santykius reglamentuoja CK šeštosios knygos VI dalies XXIII skyriaus septintasis skirsnis „Energijos pirkimo–pardavimo sutartys“ (CK 6.383–6.391 str.). Šio skirsnio normos taikomos ir sprendžiant ginčus dėl elektros energijos tiekimo (CK 6.391 str.). Elektros energijos tiekimą taip pat reglamentuoja specialieji įstatymai bei juos įgyvendinantys teisės aktai: Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas, Taisyklės ir kiti teisės aktai.

6228.

63Taisyklių 100 p. nustato, jog tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog nei VĮ „Turto bankas“, nei Institutas „Lira“, nei V. Ž. tiesiogiai rašytinės sutarties su ieškove dėl elektros energijos tiekimo sudarę nebuvo. Taigi, specialiosios teisės normos aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtina patalpų savininko pareigą, nesant sudarytos rašytinės sutarties, atsiskaityti už pateiktą elektros energiją į jam nuosavybės teise priklausančias patalpas. Tuo tarpu apeliantės nurodoma CK 6.388 str. nuostata nagrinėjamam ginčui nėra aktuali, kadangi ji reglamentuoja santykius, kuomet tokia sutartis yra sudaryta. Taisyklių 20 p. nurodyta, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį operatoriai ar tiekėjai, esant savininko raštiškam sutikimui, gali sudaryti ne tik su savininkais, bet ir su nuomininkais. Taigi, daugiabučio namo butui tiekiamos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis gali būti ne tik savininkas, bet ir buto nuomininkas, tačiau pirkimo–pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik iš rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties, bet ne iš faktinio elektros energijos vartojimo. Toks teisės aiškinimas, kuris aktualus nagrinėjamoje byloje, yra pateiktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-20 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013. Aptartas teisinis reglamentavimas lemia tai, kad, nepaisant to, kas naudojasi patalpomis, kurioms tiekiama elektros energija, pareiga atsiskaityti su elektros energijos tiekėju tenka patalpų savininkui.

6429.

65Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines bylos aplinkybes, vadovaudamasis pirmiau nurodytais elektros energijos pirkimą–pardavimą reglamentuojančiais teisės aktais bei šiuo klausimu suformuota kasacinio teismo praktika, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nepaisant to, kas naudojasi objektui tiekiama elektros energija, jeigu su tuo asmeniu nėra sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, elektros energijos pirkimo–pardavimo santykių dalyviu turėtų būti laikomas objekto savininkas, kuris ir privalo atsiskaityti su elektros energijos tiekėju. Faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–163/2013).

6630.

67Todėl, vadovaujantis nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, elektros energijos tiekimo sutarties šalimi laikytina apeliantė, taigi, jai ir tenka prievolė atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju apeliantės nurodoma teismų praktika nagrinėjamam ginčui nėra aktuali, kadangi nagrinėjama byla ir apeliantės nurodytos bylos aplinkybės nėra tapačios. Apeliantės argumentai, kad valstybė neperėmė likviduoto juridinio asmens pareigos atsiskaityti bei jog pati ieškovė nesiėmė aktyvių veiksmų skolai išieškoti, yra atmestini kaip faktiškai ir teisiškai nereikšmingi, nes valstybė atsako už skolą kaip ginčo buto savininkas.

6831.

69Įvertinus bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliantės nurodytais motyvais nėra pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytų argumentų pagrindu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

7032.

71CPK 48 str. 1 d, nustatyta, jog tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (reikalavimo perleidimas), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Nagrinėjamu atveju Verslo dalies pirkimo–pardavimo sutartimi UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ perėmė visas AB „Energijos skirstymo operatorius“ kaip ieškovės procesines teises ir pareigas šioje byloje, todėl ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ pakeičiama jos teisių perėmėja UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ (CPK 48 str. 1 d.).

72Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais,

Nutarė

73Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

74Pakeisti ieškovę akcinę bendrovę „Energijos skirstymo operatorius“ į jos teisių perėmėją uždarąją akcinę bendrovę „Lietuvos energijos tiekimas“.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškiniu prašė iš... 7. 2.... 8. Ieškovė nurodė, kad tiekė elektros energiją bendrabučio tipo... 9. 3.... 10. Ieškovė nurodė, kad 2012-08-01 AB LESTO sudarė Sutartį Nr.... 11. 4.... 12. Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“ atsiliepime su... 13. 5.... 14. Nurodo, kad sprendžiant dėl atsakovės pareigos atlyginti už ginčo butui... 15. 6.... 16. Nurodo, kad ginčo butas nuosavybės teise nuo 1994-02-23 iki 2016-10-20... 17. 7.... 18. Atsakovė teigia, kad ieškovės pateikta 2016-09-28 Kliento sąskaitos,... 19. 8.... 20. Atsakovės Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės,... 21. 9.... 22. Atsiliepime nurodė, kad Instituto „Lira“ likvidatorius 2018-04-16... 23. 10.... 24. Nurodo, kad Instituto „Lira“ skola už ginčo butui patiektą elektros... 25. 11.... 26. Tretieji asmenys 119-oji DNSB ir V. Ž. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.... 27. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 28. 12.... 29. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-08-28 sprendimu ieškovės ieškinį... 30. 13.... 31. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad ginčo butas nuosavybės teise nuo... 32. 14.... 33. Teismas nustatė, kad ginčo butas yra bendrabučio tipo daugiabučio... 34. 15.... 35. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, nurodė, kad jie patvirtina, kokiu... 36. 16.... 37. Teismas, atsižvelgęs į Taisyklių 100 p. ir į teismų praktiką, darė... 38. III. Apeliacinio skundo argumentai... 39. 17.... 40. Apeliantė (atsakovė) Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“... 41. 18.... 42. Apeliaciniame skunde nurodo, kad laikotarpyje nuo 2013-05-14 iki 2015-03-30... 43. 19.... 44. Teigia, jog pagal teismų suformuotą praktiką, už įsiskolinimus yra... 45. 20.... 46. Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime į apeliacinį... 47. 21.... 48. Atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir... 49. 22.... 50. Suinteresuoti asmenys 119-oji DNSB ir V. Ž. atsiliepimo į apeliacinį skundą... 51. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 52. 23.... 53. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 54. 24.... 55. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos... 56. 25.... 57. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo... 58. 26.... 59. Nagrinėjamu atveju apeliantė apeliaciniame skunde iš esmės įrodinėja, kad... 60. 27.... 61. Energijos tiekimo sutartinius santykius reglamentuoja CK šeštosios knygos VI... 62. 28.... 63. Taisyklių 100 p. nustato, jog tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi... 64. 29.... 65. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines bylos... 66. 30.... 67. Todėl, vadovaujantis nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, elektros... 68. 31.... 69. Įvertinus bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad... 70. 32.... 71. CPK 48 str. 1 d, nustatyta, jog tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba... 72. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso... 73. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą palikti... 74. Pakeisti ieškovę akcinę bendrovę „Energijos skirstymo operatorius“ į...