Byla 2A-301-538/2015
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Erinijos Kazlauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų AB “Lietuvos draudimas”, S. D., R. L. apeliacinius skundus dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. Č. patikslintą ieškinį atsakovams S. D., R. L., AB „Lietuvos draudimas“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje UAB „Silberauto“, BUAB „Kelių remonto grupė“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų S. D. ir AB „Lietuvos draudimas“ 4000 Lt turtinės ir 116000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; priteisti solidariai iš atsakovų R. L. ir AB „Lietuvos draudimas“ 1000 Lt turtinės ir 29000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; taip pat iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-12-08 17 val. 29 min., ( - ). teritorijoje, automagistralės ( - ), R. L. vairuojant automobilį „R. L.“, valst. Nr. ( - ) tamsiu paros metu ir esant drėgnai kelio dangai, nepasirinkus saugaus važiavimo greičio, automobilį sumėtė ir jis atsitrenkė į metalinius skiriamosios juostos atitvarus. Apsvaigintas nuo smūgio keleivis G. Č., išlipęs iš automobilio ir būdamas pirmojoje eismo juostoje, buvo partrenktas ir sužalotas automobilio „( - )", kurio valstybinis Nr. ( - ) vairuojamo S. D.. Automobilis „( - )" nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui UAB „Silberauto". Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad kūno sužalojimai, dėl kurių sunkiai sutrikdyta G. Č. sveikata, padaryti automobiliui „( - )" partrenkus pėsčiąjį. Teismo medicinos specialisto išvadoje neatmetama galimybė, kad G. Č. galėjo patirti kai kuriuos kūno paviršiaus sužalojimus (nubrozdinimus, kraujosruvas) ir būdamas automobilio „R. L." keleiviu ir kontaktuodamas su šio automobilio salono dalimis, tačiau net ir tokiu atveju visi aukščiau minėti kūno sužalojimai nebūtų buvę padaryti, t. y. sveikata nebūtų buvusi sutrikdyta sunkiai, tokiu mastu, kaip tai atsitiko po kontakto su atsakovo S. D. valdomu automobiliu. Kontakto su pastaruoju automobiliu pasėkoje ieškovui padarytas sunkus sveikatos sužalojimas, ieškovui padaryta ženkli turtinė ir neturtinė žala, kurią privalo atlyginti atsakovai. Atsakovo S. D. civilinę atsakomybę apdraudusi AB „Lietuvos draudimas“ ieškovui nei turtinės, nei neturtinės žalos nėra atlyginusi, todėl yra traukiama bendraatsakoviu solidariai su S. D.. AB „Lietuvos draudimas“ yra apdraudusi ir automobilio „R. L.“ vairuotojo civilinę atsakomybę, todėl su atsakovu R. L. yra taip pat solidarus bendraatsakovis. Mano, kad atsakovo R. L. atsakomybės (solidariai su draudiku AB „Lietuvos draudimas") dėl autoįvykio mastas yra 20 procentų, atsakovo S. D. (solidariai su draudiku AB „Lietuvos draudimas") - 80 procentų, todėl atitinkamai iš jo ieškovo naudai priteistina 20 procentų turtinės ir 20 procentų neturtinės žalos atlyginimo. Neigė, jog dėl eismo įvykio egzistavo paties ieškovo kaltė, kadangi tyčia jis nesukėlė autoįvykio, taip pat nesielgė neatsargiai tokiu mastu, kad vienasmeniškai galėtų būti pripažintas kaltu dėl savo paties sunkaus sužalojimo. Teigia, kad turtinės žalos suma sudaro 5000 Lt, tai yra: 652,79 Lt už kurą (vykstant iš Plungės į Kauno klinikas ir atgal, ieškovo G. Č. gabenimui į Palangos reabilitacijos ligoninę ir atgal); nešiojamasis kompiuteris ASUS K72D - visiškai sugadintas, nuostolis 1900 Lt; nešiojamojo kompiuterio krepšys - suplėšytas, nuostolis 150 Lt; telefonas NOKIA - visiškai sugadintas, nuostolis 451 Lt; rankinis laikrodis, sudaužytas, nuostolis 100 Lt; vilkėti rūbai (žieminė striukė, džinsai, marškinėliai) - suplėšyti, nebetinkami naudojimui, nuostolis 600 Lt; vaistai ir išlaidos gydymui: 655,81 Lt. Pažymi, jog faktiškai patirtos išlaidos ne visos yra pagrįstos kvitais, kadangi ne visais atvejais buvo kaupiami dokumentai. Ieškovo tėvai dėl juos ištikusios nelaimės sukelto streso ir susijusių rūpesčių neišsaugojo visų kasos čekių, įrodančių patirtas išlaidas. Pirkta daug papildomų higienos prekių, kitų būtinų reikmenų. Nurodė, kad dėl eismo įvykio ieškovas patyrė emocinę ir psichologinę įtampą bei išgyvenimus, atliktos abiejų blauzdikaulių ir dešinio žastikaulio osteosintezės plokštele bei sraigtais, kitos intervencijos. Liko aiškiai pastebimų, didelių randų, kurie neabejotinai kels estetinių nepatogumų. Likę didžiuliai randai yra ypač jautrūs saulės spinduliams, todėl ieškovas negali būti saulėje, negali pilnavertiškai ilsėtis, pavyzdžiui paplūdimyje, ir pan. Taip pat iš esmės pablogėjęs odos elastingumas randų vietose. Ieškovo kūne palikta metalinių elementų, kas savaime yra nenatūralus svetimkūnis, kelia fiziologinių nepatogumų ir sukelia nemalonius išgyvenimus. Dėl sveikatos būklės ieškovas turėjo išeiti iš universiteto, atsisakyti studijų, nes jos tapo fiziškai nepakeliamos. Taip pat turėjo atsisakyti lankyti krepšinio treniruotes, nes tai taip pat tapo nesuderinama su sveikata. Ieškovas yra jauno amžiaus, todėl išliekamieji reiškiniai po autoįvykio neabejotinai įtakos jo visą likusį gyvenimą. Emociškai paveiktas tiek patirto skausmo, tiek neįgalumo, patekęs į bejėgišką būklę ieškovas susirgo depresija, kaip jau aukščiau minėta, dėl šio psichinės sveikatos sutrikimo teko atsisakyti tolimesnių studijų Kauno technologijos universitete. Sumažėjo ieškovo perspektyva įgyti aukštąjį išsilavinimą pagal pasirinktą kryptį, o tuo pačiu ir karjeros galimybės. Dėl patirtos traumos sumažėjo ieškovo bendravimo galimybės, kadangi ilgą laiką jis praleido ligoninėje, vėliau paskirtas gulimas režimas, ieškovas negalėjo judėti be vežimėlio pagalbos. Tai neabejotinai neigiamai paveikė ieškovo socialinį gyvenimą. Įvertinus ieškinyje nurodytų aplinkybių kontekste ieškovui kompensuotinos neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y. ieškovo sveikatos sužalojimo laipsnį, pobūdį, sveikatos sužalojimo padarinius, jau atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, turtinius ir neturtinius, sužalojimo būdą, žalos padariusių atsakovų kaltę, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, sprendžiant neturtinės žalos kompensacijos priteisimo sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais klausimą, racionali kompensacija ieškovui už patirtą neturtinę žalą yra 145 000 Lt. Įvertinant atsakovų kaltės laipsnį, pripažintina, jog atsakovas R. L. solidariai su atsakovu AB “Lietuvos draudimas“ privalo atlyginti 29 000 Lt, o atsakovas S. D. solidariai su atsakovu AB „Lietuvos draudimas“ - 116 000 Lt neturtinės žalos.

3Plungės rajono apylinkės teismas 2014-10-15 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė solidariai iš atsakovų S. D. ir AB “Lietuvos draudimas“ 2028,6 Lt turtinės žalos ir 56000 Lt neturtinės žalos ieškovui G. Č.. Priteisė solidariai iš R. L. AB “Lietuvos draudimas“ 507,16 Lt turtinės žalos ir 14000 Lt neturtinės žalos ieškovui G. Č.. Priteisė solidariai iš atsakovų S. D. ir AB „Lietuvos draudimas“ 2166,93 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui G. Č. ir 1741,36 Lt žyminio mokesčio valstybei. Priteisė solidariai iš atsakovų R. L. ir AB „Lietuvos draudimas 541,65 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui G. Č. ir 435,21 Lt žyminio mokesčio valstybei. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. 2013-09-13 Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad S. D. būdamas eismo dalyviu ir esant tamsiam paros metui turėjo būti atidus ir atkreipti dėmesį į perspėjančius ženklus. Ikiteisminio tyrimo byloje nėra užfiksuoti duomenys apie vilkiko avarinių ženklų būseną, bei avarinį ženklą, ši aplinkybė neaptarinėjama ikiteisminio tyrimo byloje. Tačiau tai tvirtina liudytojas R. M. ir jo parodymai nepaneigti. Kad avarinis ženklas buvo pastatytas ir įjungti vilkiko avariniai ženklai patvirtino ir liudytojas M. G.. Atsakovas S. D. pažeidė kelių eismo taisyklių 9 p. reikalavimus, buvo neatidus, neatsižvelgė į tai, kad buvo tamsus paros metas, drėgna kelio danga. Nurodė, jog būtent R. L. vairuojant automobilį „R. L.“ įvyko susidūrimas su vilkiku Scania, kurį vairavo R. M.. Šio susidūrimo pasekmė-padaryti galvos sužalojimai ieškovui G. Č.. Šio eismo įvykio pasėkoje G. Č. buvo sužalotas automobilio M. B., kurį vairavo atsakovas S. D.. Atsakovas R. L. būdamas atsakingas už eismo įvykį, nesiėmė kitų atsargumo priemonių, (be avarinių žibintų įjungimo, kurie buvo eismo įvykio metu sužaloti), kad būtų matytis susidariusi kliūtis eismo juostoje ir stovėjo nuošalyje. Dėl ieškovui padarytų sužalojimų nurodytomis transporto priemonėmis nei turtinė nei neturtinė žala neatlyginta, todėl AB „Lietuvos draudimas" yra solidariai atsakinga su atsakovais S. D. ir R. L.. Teismas pripažino, kad dėl eismo įvykio ieškovas patyrė 2535,81 Lt žalą. Teismas pripažino, kad turtinė ir neturtinė žala ieškovui padaryta atsakovų S. D. ir R. L. veiksmais, o tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. Tačiau taip pat pripažįstama, kad dėl patirtų sužalojimų yra kaltas ir pats ieškovas, kuris nebuvo pakankamai atidus ir atsargus susidariusioje situacijoje, todėl tarp paties ieškovo veiksmų ir kilusių padarinių taip pat yra priežastinis ryšys. Ieškovas eismo įvykio metu automobilyje nebuvo užsisegęs saugos diržo, taip pat byloje neįrodyta, kad eismo įvykio metu ieškovas patyrė tokius sužalojimus dėl kurių nesuvokė savo veiksmų ir to pasėkoje atsidūrė ant kelio, kur buvo partrenktas kito automobilio. Atsižvelgiant į teismų praktiką dėl moralinės žalos atlyginimo, ieškovo patirtus sužalojimus, susidariusias tiek sveikatos, tiek kitas pilnaverčio gyvenimo netekimo pasekmes, atsižvelgiant į ieškovo jauną amžių, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pripažino, kad ieškovo prašoma priteisti neturtinė žala šiuo atveju yra aiškiai per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl ieškovo patirtą moralinę žalą įvertino 70000 Lt. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovas prašo priteisti solidariai neturtinės žalos iš atsakovų S. D. ir R. L. su atsakovu AB “Lietuvos draudimas“ sumą, atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atsakomybė yra galima tik neviršijant 8632 Lt dydžio.

4Apeliaciniu skundu atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti 2014-10-15 Plungės rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinio netenkinti visų atsakovų atžvilgiu ir iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą). Nurodo, kad ginčo eismo įvykio mechanizmo faktai ir teisinis vertinimas (jų esmė: S. D. ir R. L. nepadarė jokios kaltos neteisėtos veikos, o G. Č. atsiradę sužalojimai yra jo paties kaltų neteisėtų veiksmų pasekmė) buvo patvirtinti ne tik ikiteisminio tyrimo pareigūnų, bet ir įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Plungės rajono apylinkės teismo išvada, kad S. D. ginčo eismo įvykio metu pažeidė KET (t. y. atliko neteisėtus veiksmus) neturi jokio faktinio ir/ar teisinio pagrindo. Kuo pasireiškė R. L. veikos neteisėtumas ginčo eismo įvykio metu Plungės rajono apylinkės teismas savo 2014 10 15 sprendime nepasisakė. Pagal teismų praktiką nustačius nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam asmeniui dėl neturtinės žalos atlyginimo yra priteisimos sumos iki 3.000 Lt, tačiau skundžiamame Plungės rajono apylinkės teismo 2014-10-15 sprendime iš „R. L." vairuotojo R. L. ir jo civilinės atsakomybės draudiko priteista net 14.000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kas visiškai neatitinka jokių protingumo ir teisingumo kriterijų bei teismų praktikos. Plungės rajono apylinkės teismas savo 2014-10-15 sprendime visgi pripažįsta, kad žalai atsirasti turėjo įtakos ir paties ieškovo veiksmai, tačiau visai nepagrįstai tokių nukentėjusiojo veiksmų nepripažįsta rizikos prisiėmimu ir kaip didelio neatsargumo. Kad ieškovas nagrinėjamame eismo įvykyje buvo didžiai neatsargus ir pats prisiėmė žalos atsiradimo riziką, įrodo tai, kad niekas kitas, išskyrus ieškovą, jokių esminių sveikatos sutrikdymų nepatyrė; esant tamsiam paros metui bėgo pasiimti iškritusio savo kompiuterio per intensyvų kelią, kuriame eismas vyksta itin dideliais greičiais (per autostradą); pagal teismo medicinos eksperto išvadą, būdamas keleiviu automobilyje „R. L.“ ieškovas galėjo patirti tik nežymius sužalojimus, todėl tikrai galėjo suprasti savo daromų veiksmų pavojingumą ir duotoje situacijoje veikdamas nesiėmė visų jam prieinamų atsargumo priemonių. Įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais nustatyta, kad nei S. D., nei R. L. jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais nustatyta, kad ne S. D. ar R. L. veiksmai sąlygojo G. Č. atsiradusią žalą, bet priešingai būtent G. Č. veiksmai buvo pagrindinė ir esminė sąlyga šiam eismo įvykiui (ir žalai) kilti (t. y. nėra priežastinio ryšio tarp S. D. ar R. L. veiksmų ir atsiradusios žalos). Ieškovo veiksmai nagrinėjamu atveju buvo didžiai neatsargūs, todėl yra visos sąlygos taikyti CK 6.270 str. 1 d. numatytą išlygą, kad žala neturi būti atlyginta, jei ji kilo dėl nukentėjusiojo didelio neatsargumo. Taigi nesant atsakovų veiksmuose neteisėtų veiksmų ir negalint konstatuoti priežastinio ryšio, nėra jokio pagrindo taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.270 str. Pagal tokį Plungės rajono apylinkės teismo 2014-10-15 dienos sprendimo rezoliucinės dalies formulavimą ieškovas iš AB „Lietuvos draudimas“ gali išieškoti net 70.000 Lt neturtinės žalos, kai tuo tarpu tas pats teismas tame pačiame sprendime jau pripažino, kad iš AB „Lietuvos draudimas" negalima priteisti (ir išieškoti) daugiau nei 8.632,00 Lt. Jei pirmosios instancijos teismas įžvelgė solidarią S. D., R. L. ir AB „Lietuvos draudimas" pareigą, tai sprendimo rezoliucinėje dalyje solidariai kartu su kitais atsakovais iš AB „Lietuvos draudimas" turėjo būti priteista ne daugiau nei 8.632 Lt (o ne 70.000 Lt kaip yra dabar). Taigi, net jei egzistuotų S. D. ir/ar R. L. civilinės atsakomybės sąlygos, tai sprendimo dalis, kurioje iš AB „Lietuvos draudimas" solidariai priteista daugiau nei 8.632 Lt, yra aiškiai neteisėta.

5Apeliaciniu skundu atsakovas R. L. prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2014-10-15 sprendimo dalį, kuriuo priteista iš R. L. ir AB „Lietuvos draudimas“ solidariai 507,16 Lt turtinės žalos ir 14 000 Lt neturtinės žalos bei 541,65 Lt bylinėjimosi išlaidų G. Č., 435,21 Lt žyminio mokesčio valstybei ir priimti naują sprendimą - ieškinį nurodytoje dalyje atmesti. Nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normas (toliau CPK) ir netinkamai jas taikė, kas lėmė neteisingą sprendimą ir yra pagrindas sprendimą panaikinti. Teismas visiškai nevertino teismų nutarčių, kurios turi prejudicinę galią ir iš naujo jų įrodinėti nebereikia, netinkamai vertino įrodymus, grindė savo sprendimą prielaidomis ir nesivadovavo teisingumo ir sąžiningumo bei protingumo kriterijais. Nevertino ir nemotyvavo valstybinių institucijų išvadų, kuri laikytini oficialiais rašytiniais įrodymais. Aplinkybės nurodytos oficialiose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, kol jos nenuginčytos ir liudytojų parodymais jų nuginčyti negalima. Sprendimas visiškai nemotyvuotas. Tyrimo metu neginčijamai nustatyta, kad kūno sužalojimai, dėl kurių sunkiai sutrikdyta ieškovo sveikata, partrenkus automobiliu ( - ) ir ieškovo nurodyti sužalojimai padaryti ne automobilio „R. L." vairuotojo R. L. veiksmais. Šias aplinkybes patvirtino ir Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2013-01-14 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą. Raseinių rajono apylinkės teismas ieškovo skundo netenkino, o Šiaulių apygardos teismas 2013-03-18 nutartimi paliko galioti minėtą Raseinių rajono apylinkės teismo nutartį. Plungės rajono apylinkės teismas šių aplinkybių visai nevertino. Išvadoje akcentuota, kad pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo pėsčiojo G. Č. veiksmai - tamsiu paros metu bėgant į važiuojamosios dalies pusę prieš artėjantį automobilį „( - )", sudarydamas vairuotojui neišvengiamą kliūtį. Teismas šių aplinkybių taip pat nevertino ir sprendimo motyvuose nepasisakė. Ieškovas nepateikė tinkamai įformintų įrodymų, sąskaitų, receptų, kurie įrodytų, jog būtent nurodyti medikamentai ir kitos higienos priemonės buvo perkamos ieškovui. Nenurodytos nešiojamo kompiuterio ASUSK72D, nešiojamo kompiuterio krepšio, telefono NOKIA sąskaitos faktūros, įrodančios nurodytų daiktų įsigijimą. Žieminė striukė, džinsai ir marškinėliai įvertinti 600 Lt, per didele kaina, nes visiškai nenurodyti jų įsigijimo dokumentai ir nešiojimo laikas. Bylos nagrinėjimo metu, ieškovas ir liudytoja ieškovo motina davė skirtingus parodymus dėl įgytų daiktų naudojimo laiko. Byloje pateikti įrodymai rodo, kad ieškovui žala atsirado besąlygiškai dėl ieškovo paties veiksmų, bėgant tamsiu paros laiku per važiuojamosios dalies pirmą eismo juostą ir neišvengiamai sudaręs kliūtį automobiliui „( - )". Ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nenustačius kaltės nei vairuotojo vairavusio automobilį ( - ), nei vairuotojo R. L. kaltės. R. L. administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimą nebaustas. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesant baudžiamosios veikos požymių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. l d. Šias aplinkybes patvirtino tiek pirmos instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas. Nurodytos aplinkybės rodo, kad tarp R. L. veiksmų ir atsiradusios žalos nėra priežastinio ryšio. Nesant nors vienai iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas yra negalimas. Byloje pateikti duomenys rodo, kad tik dėl paties nukentėjusiojo kaltės atsirado žala. Pažymėjo, kad ir būtų R. L. kaltė dėl sužaloto antakio (2.5 centimetro žaizda) būtų visiškai neproporcinga žalos dydžiui (29 000 Lt). Be to, R. L. yra studentas, jo studijoms materialinį išlaikymą teikia tėvai, kilnojamo ir nekilnojamojo turto neturi. Dėl nurodytų motyvų ieškovo reiškiamas ieškinys dėl 30 000 Lt žalos atlyginimo yra neproporcingas, jei ir būtų padaryta ieškovui žala.

6Apeliaciniu skundu atsakovas S. D. prašo panaikinti 2014 m. spalio 15 d. Plungės rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.2-41-471/2014 toje dalyje, kuria priteista solidariai iš atsakovų S. D. ir AB „Lietuvos draudimas" 2028,60 Lt turtinės žalos, 56000 Lt neturtinės žalos, 2166,93 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui G. Č., bei 1741,36 Lt žyminio mokesčio valstybei, ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, dalyje dėl reikalavimų priteisti solidariai iš atsakovų S. D. ir AB „Lietuvos draudimas" 4'000 Lt turtinės ir 116'000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ieškovui G. Č., atmesti; pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nurodo, kad Plungės rajono apylinkės teismas (toliau - teismas), priimdamas ginčijamą sprendimą, pažeidė byloje esančių įrodymų vertinimo taisykles, kadangi nepakankamai išsamiai ir visapusiškai ištyrė esmines bylos aplinkybes, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nenurodė, kodėl atmetė įrodymus, prieštaraujančius teismo išvadoms, tuo pažeisdamas teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo taisykles, todėl padarė nepagrįstas išvadas, turėjusias įtakos neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimui. Teismas, nustatinėdamas eismo įvykio, kurio metu buvo sužalotas ieškovas (toliau - Eismo įvykis), faktines aplinkybes ir darydamas išvadas, pažeidė įrodymų vertinimo objektyvumo, įrodymų pakankamumo bei įrodymų visumos vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 185 straipsnio 1 dalyje. Byloje esanti įrodymų visuma neginčijamai patvirtina faktines aplinkybes, jog 2011-12-08 apie 17:30 val. atsakovas S. D., vairuodamas automobilį ( - ), valst. Nr.( - ) (toliau - Automobilis) ( - ) , automagistralės k( - )kilometre ir važiuodamas antra eismo juosta, atsižvelgė į buvusias eismo sąlygas ir iš anksto nematė/neturėjo galimybės pamatyti šioje eismo juostoje priekyje esančios kliūties - automobilio „( - )“, valst. Nr.( - ) bei vėliau iš dešinio kelkraščio staiga į pirmąją eismo juostą įbėgusio ieškovo ir tokiu būdu jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Priimdamas sprendimą, atsakovo nuomone, teismas byloje esančius įrodymus įvertino neobjektyviai, rėmėsi ne byloje esančių įrodymų visuma, o tik tam tikrais įrodymais, padarė išvadas apie tam tikrų juridinę reikšmę turinčių faktų egzistavimą neįsitikinęs, jog byloje yra pakankamai įrodymų, paneigiančių tokius faktus, arba sąmoningai atmesdamas ir nevertindamas tokių įrodymų. Teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu . Teismas, nustatinėdamas eismo įvykio faktines aplinkybes ir darydamas išvadas, nepagrįstai ir neteisėtai rėmėsi R. M. ir M. G. parodymais, todėl pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 197 straipsnio 1 dalyje. Teismas, priimdamas sprendimą, neturėjo teisės remtis liudytojų R. M., M. G. ir R. L. parodymais ir paneigti ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr.82-1 -00658-11 nustatyto fakto, jog jis eismo įvykio metu nepažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių. Nutarimu nutraukus ikiteisminį tyrimą ir nutarimui įsiteisėjus, laikytina, jog aplinkybė, kad atsakovai nepažeidė jokių kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių, įtvirtintų KET, laikytina visiškai įrodyta. Teismas sprendime apskritai nemotyvavo, kodėl remiasi liudytojų parodymais, paneigdamas oficialius rašytinius įrodymus. Teismas, nustatinėdamas faktines eismo įvykio aplinkybes, nepagrįstai rėmėsi R. M. parodymais ir juos vertino kaip nuoseklius. Teismas, nustatinėdamas faktines eismo įvykio aplinkybes, nepagrįstai rėmėsi M. G. parodymais. Pažymėtina, jog M. G. nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tačiau lyginant jo parodymus, duotus bylos nagrinėjimo metu ir kitus šioje civilinėje byloje esančius duomenis, akivaizdžiai matyti, jog jie iš esmės skiriasi ir nesutampa, todėl šio liudytojo parodymais, atsakovo nuomone, teismas taip pat neturėjo vadovautis priimant sprendimą šioje byloje, įvertinus M. G. duotus parodymus teismo posėdžio metu, akivaizdžiai matyti, jog jo parodymai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, patvirtintų oficialiais rašytiniais įrodymais, joms prieštarauja. M. G. akivaizdžiai klaidingai suvokia bei vertina susidariusią situaciją eismo įvykio metu. Teismas pažeidė CPK 263 straipsnio 1 dalį ir 270 straipsnio 4 dalį. Teismas sprendime visiškai nepagrindė savo išvados, jog yra priežastinis ryšys tarp atsakovo S. D. veiksmų ir ieškovo patirtos žalos. Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir pažeidė CPK 93 straipsnio ir 96 straipsnio nuostatas. Teismas, spręsdamas dėl žalos atlyginimo, netinkamai taikė CK 6.270 straipsnio 1 dalies, 6.253 straipsnio 1 dalies ir 5 dalies, bei 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatas ir pažeidė bendrąjį teisės principą ex injuria jus non oritur. Teismas, vertindamas paties nukentėjusiojo - ieškovo G. Č. kaltės dydį, nepagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju yra tik dalis ieškovo kaltės. Mano, kad egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp ieškovo veiksmų ir jo patirtos žalos. Ieškovui, pažeidusiam 17 įvairių teisės aktų nuostatų ir dėl to patyrusiam žalos, teismas sprendimu nepagrįstai ir neteisėtai priteisė dalį jos atlyginimo iš atsakovo. Teismas sprendime neteisingai nustatė ieškovo patirtos materialinės žalos dydį ir pažeidė CK 6.283 straipsnio 1 dalies, bei 6.249 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teismas, priteisdamas ieškovui 70 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, pažeidė CK 6.250 straipsnio 1 dalį, 6.270 straipsnio 1 dalį, 6.282 straipsnio 1 dalį bei nesivadovavo teismų praktika tokio pobūdžio bylose. Teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas S. D. yra tinkamas atsakovas šioje byloje ir pažeidė CK 6.270 straipsnį. Jei šioje byloje ir būtų buvę įrodyta, kad ieškovo nurodyta turtinė ir neturtinė žala atsirado ne dėl jo paties didelio neatsargumo, bet dėl didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kaltų veiksmų (neveikimo), didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą būtų buvę pagrindo atlyginti taikant CK 6.270 straipsnio nuostatas, pagal kurias žalą privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio valdytojas. Sprendime teismas nepagrįstai nurodė, jog jis yra tinkamas atsakovas šioje byloje, nes byloje nėra duomenų, kad jis eismo įvykio metu būtų vykdęs darbines funkcijas ir kad jis vyko automobilio valdytojo interesais. Teismas nepagrįstai a priori vertino, jog UAB „Kelių remonto grupė" galimybę valdyti automobilį prarado dėl jo neteisėtų veiksmų.

7Atsiliepime į atsakovo S. D. į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų vertinimas didesnės įrodomosios galios neturi. Sprendime aiškiai nurodoma kuo pasireiškė atsakovų neteisėti veiksmai, koks buvo jų turinys ir forma. Bylos aplinkybės nepatvirtina, kad ieškovas buvo neatsargus eismo įvykio situacijoje. Atsakovas privalėjo įvertinti galimas grėsmes ir numatyti pasekmes. Byloje esantys duomenys patvirtina esant visas civilinės atsakomybės sąlygas. Tiesioginiais atsakovų veiksmais buvo sąlygota ieškovo reikalaujama atlyginti turtinė ir neturtinė žala. Ieškovo sveikatos sužalojimą lėmė tiek automobilio „( - )“ buvimas automagistralės juostoje, tiek nepakankamas atsakovo S. D. atidumas vairuojant. Neginčijamai nustatyta, kad ieškovo kūno sužalojimai padaryti „( - )“ partrenkus pėsčiąjį. Šioje byloje atsakovai neįrodė, kokiais veiksmais pasireiškė ieškovo didelis neatsargumas eismo įvykio situacijoje. Nepagrįstas teiginys, kad teismas pažeidė materialinės teisės normas dėl žalos dydžio paskaičiavimo. Teismas tinkamai vertino ieškovo patirtus sužalojimus, teisingai nustatė priteistinos žalos dydį, nepažeidė civiliniuose įstatymuose apibrėžtų neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų turinio. Darbuotojo naudojimasis įmonės automobiliu savaime nesuponuoja įmonės atsakomybės.

8Atsiliepime į atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą sprendimą, teisingai nustatė priteistinos turtinės ir neturtinės žalos dydį. Ieškovas būdamas sužalotas automobilyje negalėdamas suvokti savo veiksmų ir pilnai jų valdyti atsidūrė važiuojamoje kelio juostoje, kur buvo partrenktas kitos transporto priemonės. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė priteistinos turtinės ir neturinės žalos solidaraus paskirstymo tarp atsakovų klausimą, turi atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką esant skolininkų daugetui. Mano, kad teismas teisingai išsprendė priteisto žalos solidaraus kompensavimo klausimą nepaneigdamas AB „Lietuvos draudimas“ dalinės atsakomybės principo.

9Atsiliepime į atsakovo R. L. apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti. Nurodo, kad sprendimas pagrįstas ir teisėtas, sprendime aiškiai nurodoma kaip pasireiškė atsakovų neteisėti veiksmai, teismas rėmėsi teisingumo ir sąžiningumo kriterijais ir teisingai nustatė priteistinos žalos dydį.

10Atsiliepime į atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą atsakovas S. D. nurodo, kad apeliacinį skundą palaiko.

11Trečiasis asmuo BUAB „Kelių remonto grupė“ atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus nurodo, kad su skunduose nurodytais argumentais sutinka ir juos palaiko, klausimą dėl apeliacinių skundų reikalavimų tenkinimo prašo spręsti teismo nuožiūra.

12Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikė.

13Atsakovo S. D. apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovų AB „Lietuvos draudimas“ ir R. L. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

15Nustatyta, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 82-1-00658-11, 2012-11-30 priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą R. L. ir S. D. atžvilgiu, kuriuo nustatyta, kad 2011-12-08 17 val. 29 min., ( - ) teritorijoje, automagistralės ( - ) kilometre, ( - ) vairuojančiam automobilį „“( - ), valst. Nr. ( - ) tamsiu paros metu ir esant drėgnai kelio dangai, nepasirinkus saugaus važiavimo greičio, automobilį sumėtė ir jis atsitrenkė į metalinius skiriamosios juostos atitvarus. Per eismo įvykį iš automobilio iškritus keleivių asmeniniams daiktams, ieškovas nubėgo jų surinkti į dešinį kelkraštį. Grįžtant prie apgadinto automobilio, jis pirmoje eismo juostoje buvo patrenktas ir sužalotas automobilio „( - )", vairuojamo S. D.. Atlikus teismo medicinos specialisto tyrimą (specialisto išvada Nr. G 21/12(10)), G. Č. nustatyta muštinės žaizdos pilve, juosmenyje, dešiniame peties sąnaryje, antakyje, odos nubrozdinimai juosmenyje, kūne, kaktikaulio išorinės plokštelės lūžimas, galvos smegenų dešinio pusrutulio kaktinės ir momeninės, kairio pusrutulio pakaušinės, kaktinės ir momeninės skilčių sumušimai, dešinio plaučio sumušimas su oro susikaupimu krūtinplėvės ertmėje, kepenų, dešinio inksto, antinksčio sumušimai su kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, trauminis kairiojo petinio rezginio uždegimas, dešinio žąstikaulio, abiejų blauzdikaulių lūžimai, kas sukėlė mažakraujystę po nukraujavimo. Kompleksiniu eismo įvykio ir teismo medicinos specialistų tyrimu (specialisto išvada Nr. 11-1014 (12)) nustatyta, kad kontakto su automobiliu ( - ) priekinėmis dalimis, G. Č. buvo padarytos muštinės žaizdos pilve, juosmenyje, dešiniame peties sąnaryje, kaktikaulio išorinės plokštelės lūžimas, galvos smegenų dešinio pusrutulio kaktinės ir momeninės, skilčių sumušimas, dešinio plaučio sumušimas, kepenų, dešinio inksto, antinksčio sumušimai, dešinio žąstikaulio viršutinio trečdalio lūžimas, abiejų blauzdikaulių lūžimai. Po pėsčiojo partrenkimo jo kūnas buvo bloškiamas į priekį automobilio važiavimo kryptimi ir į asfalto dangą atsitrenkė tikėtina kairiuoju kūno paviršiumi, tuo metu padarant kairio pusrutulio pakaušinės, kaktinės ir momeninės skilčių sumušimą, nubrozdinimus kūno kairėje pusėje. Neatmetama galimybė, kad G. Č. galėjo patirti kai kuriuos kūno paviršiaus sužalojimus (nubrozdinimus, kraujosrūvas), būdamas automobilio „R. L.“ keleiviu ir kontaktuodamas su šio automobilio salono dalimis, tačiau išskirti juos po to, kai jis žymiai didesne jėga buvo nutrenktas automobilio ( - ), būdamas pėsčiuoju, nėra galimybės. Iš 2013-12-04 darbingumo lygio pažymos matyti, kad G. Č. nuo 2013-11-07 iki 2015-12-03 nustatytas 50 proc. nedarbingumas (t.1., l. 150). Iš 2013-10-02 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, jo priedų – fotolentelių, matyti, kad G. Č. konstatuoti randai dešinės pusės juosmens šone, žasto išorinėje dalyje, blauzdoje (t.1., b. l. 146-147). Iš Kauno technologijos universiteto 2013-12-06 pažymos apie G. Č. studijas universitete matyti, kad jis nuo 2011-09-001 iki 2013-05-02 nuolatine (dienine) forma studijavo Informatikos fakulteto pirmos pakopos studijų 1 kurse. 2013-05-02 išbrauktas iš studentų sąrašų paties prašymu (t.1., l. 152, 180, 181).

16Iš 2012-01-05 apžiūros protokolo, jo priedų – fotolentelių matyti, kad juose užfiksuoti po eismo įvykio sugadinti G. Č. rūbai, mobilaus ryšio telefonas „Nokia C3-00“, ant kurio matosi ne vienodo sluoksnio purvo žymės, matosi subraižymo pėdsakai (b.b. 82-1-00658-11, l. 111-117). Iš 2011-08-09 kasos kvito kopijos ir garantinės pažymos kopijos matyti, kad G. Č. įsigijo nešiojamą kompiuterį „Asus K72DY-TY058D“ už 1900 Lt (t.1., l. 65). Iš 2011-07-16 kasos kvito kopijos ir garantinės pažymos kopijos matyti, kad G. Č. įsigijo mobilaus ryšio telefoną „Nokia C3-100“ už 451 Lt (t.1., l. 66). Iš 2009-12-17 nuomos sutarties, kuri 2012-02-28 šalių susitarimu nutraukta, matyti, kad UAB „Silberauto“ išnuomojo automobilį „( - )“ BUAB „Kelių transporto grupė“, nuomininkas sutartimi prisiėmė visą atsakomybę, susijusią su šio automobilio naudojimu (sutarties 3.7. p.) (t.1., l. 89-94, t.2., l. 69). Iš įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo matyti, kad automobilis ( - ) v/n ( - ) buvo apdraustas civilinės atsakomybės draudimu AB „Lietuvos draudimas“ nuo 2011-09-17 iki 2012-09-16 (b. b. 82-1-00658-11, l. 58). Iš įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo matyti, kad automobilis „( - )“, v/n ( - ) buvo apdraustas civilinės atsakomybės draudimu AB „Lietuvos draudimas“ nuo 2010-12-21 iki 2011-12-20 (b. b. 82-1-00658-11, l. 71). Dėl ieškovui padarytų sužalojimų nurodytomis transporto priemonėmis nei turtinė, nei neturtinė žala neatlyginta.

17Dėl atsakovo S. D. apeliacinio skundo.

18Apeliantas teigia, kad buvo pažeista CPK 185 straipsnio 1 dalis, kurioje numatyta, jog teismo atliktas įrodymų vertinimas turi būti pagrįstas visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas, vertindamas įrodymus, susijusius su faktinėmis Eismo įvykio aplinkybėmis, visapusiškai ir objektyviai jų neįvertino. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu sutinka.

19Objektyvus įrodymų vertinimas reiškia, kad teismas juos privalo vertinti nešališkai, visapusiškai ir pagrįsti savo išvadas . Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Civiliniame procese išvadą apie faktų buvimą teismas gali daryti tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Nagrinėdamas bylą teisme, teismas turi vertinti visus byloje esančius įrodymus, susijusius su įrodinėjimo dalyku, ir tik iš įrodymų visumos, vadovaudamasis įstatymais ir bylos aplinkybėmis, spręsti, ar juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-194/2005.).

20Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad atsakovas S. D. pažeidė kelių eismo taisyklių 9 p. reikalavimus, buvo neatidus, neatsižvelgė į tai, kad buvo tamsus paros metas, drėgna kelio danga. Su tokia išvada teisėjų kolegija nesutinka.

21CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimu, statybomis ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Tai specialus deliktinės civilinės atsakomybės atvejis, kai skolininkas negali gintis, remdamasis atsikirtimais, susijusiais su jo kaltės nebuvimu.

22Civilinei atsakomybei už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą taikyti nustatytinos šios civilinės atsakomybės sąlygos: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai – žalos padarymo didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu faktas, priežastinis ryšys – tarp žalos (nuostolių) ir didesnį pavojų aplinkiniams keliančio veiksnio. Kaip jau minėta šioje nutartyje, kaltė nenustatinėtina, nes didesnio pavojaus šaltinio padaryta žala atlyginama visais atvejais, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Pastarųjų aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka atsakovui (atsakovams).

232012-09-28 specialisto išvadoje Nr.11-2351 (12) baudžiamojoje byloje Nr.82-1-00658-11 užfiksuota: <...> pėsčiasis G. Č. automobilio ( - ) buvo partrenktas važiuojamosios dalies pirmoje eismo juostoje"; „<...> tikėtina, kad partrenkimo metu G. Č. į automobilio ( - ) priekį buvo atsisukęs dešiniuoju šonu ir kiek priekiniu kūno paviršiumi"; „<...> tikėtina, kad prieš partrenkimą pėsčiasis buvo sustojęs, kaip nurodo automobilio( - ) vairuotojas, ir kiek pasisuko"; <...> tikėtinas pėsčiojo partrenkimo greitis 70-80 km/h."; „<...> automobilio ( - )vairuotojas S. D. buvusiomis eismo įvykio sąlygomis neturėjo techninės galimybės išvengti pėsčiojo partrenkimo stabdydamas automobilį, kai pėsčiasis pradėjo bėgti kelio važiuojamąja dalimi“; „IŠVADA <...>3. Techniniu požiūriu pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo pėsčiojo G. Č. veiksmai - tamsiu paros metu bėgo į kitą važiuojamosios dalies pusę prieš artėjantį automobilį ( - ), sudarydamas jo vairuotojui neišvengiamą kliūtį". Taigi remiantis nurodyta specialisto išvada, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad eismo įvykio metu atsakovas S. D. jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl darytina išvada, kad nėra atsakovo neteisėtų veiksmų atsakovo S. D. atsakomybei kilti. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovas po sužalojimų kraujavo, buvo atsirėmęs į atitvarus, elgėsi keistai, buvo praradęs orientaciją, nėra susijusios su atsakovo S. D. veiksmų neteisėtumu.

24Be to, CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatytas nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti arba jai padidėti, yra pagrindas žalos dydžiui sumažinti arba reikalavimui atlyginti žalą atmesti. Tai yra bendroji norma, taikoma visais žalos atlyginimo atvejais, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad protingo, rūpestingo ir atidaus elgesio standartas yra taikomas visiems asmenims, įskaitant ir potencialų nukentėjusįjį, taigi tuo atveju, kai žalos atsiranda ir dėl paties nukentėjusiojo elgesio, būtų neteisinga visą atsakomybę taikyti žalą padariusiam asmeniui. Vadinamosios „mišrios kaltės“ ir jos įtakos atlygintinos neturtinės žalos dydžiui problema iš esmės ir dominuoja sveikatos sužalojimo bei gyvybės atėmimo bylose, kur yra išaiškinta, kad nukentėjusio asmens kaltė, priešingai žalos padariusio asmens kaltės prezumpcijai, nepreziumuojama, todėl ją turi įrodyti žalos padaręs asmuo.

25Apeliantas S. D. motyvuoja, kad ieškovas pažeidė Keliu eismo taisyklių 48; 51; 55.2 punktu reikalavimus.

26Nustatyta, kad tamsiu paros metu būdamas kelyje ieškovas nevilkėjo ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais, nesinešė šviečiančio žibinto, neįsitikinęs, kad tai bus saugu, įžengė į automagistralės važiuojamąją dalį, nors Kelių eismo taisyklės draudžia pėstiesiems eiti automagistrale ar greitkeliu. Taigi sutiktina su apelianto argumentais, kad dėl šių nukentėjusiojo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Šias aplinkybes patvirtina ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, ieškovas sudarė kliūtį važiuojančiam automobiliui ( - ) ir šio automobilio vairuotojas, pastebėjęs pėsčiąjį važiuojamoje kelio dalyje, nebeturėjo galimybės išvengti susidūrimo su pėsčiuoju ir tokiu būdu išvengti eismo įvykio. Taigi darytina išvada, kad antrąjį autoįvykį, susijusį su atsakovu S. D., lėmė paties ieškovo didelis neatsargumas, kuris taip pat yra pagrindu reikalavimui atlyginti žalą atmesti (CK 6.270 straipsnio 1 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui ir kasacinio teismo praktikai, yra pagrindas atsakovo S. D. skundą tenkinti ir netaikyti jam civilinės atsakomybės (CK 6.270 straipsnio 1 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).

27Dėl kitų atsakovo apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos procesiniam bylos rezultatui, teisėjų kolegija nepasisako.

28Dėl atsakovo R. L. apeliacinio skundo.

29Apeliantas teigia, kad teismas pažeidė CPK 270 str. 4d. 2p. reikalavimus. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija nesutinka.

30Pabrėžtina ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Van de Hurk v. Netherlands, judgment of 19 April 1994, no. 16034/90, § 61). Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą teismo sprendimą aptariamu aspektu, konstatuoja, kad jis yra pakankamai motyvuotas, jame įvardytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, taikomi įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi, darydamas išvadas, todėl atmestini apelianto argumentai, kad teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus.

31Kaip minėta, CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimu, statybomis ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Tai specialus deliktinės civilinės atsakomybės atvejis, kai skolininkas negali gintis, remdamasis atsikirtimais, susijusiais su jo kaltės nebuvimu.

32Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad šios atsakomybės pagrindas – rizika. Asmuo naudoja pavojingą objektą (daiktą, įrenginius, mechanizmus, medžiagas ir kt.) arba vykdo tokio pavojingumo veiklą (pvz., vežimus, transporto veiklą, tam tikros rūšies gamybą, tam tikrų pramoginių paslaugų teikimą bei kt.), kurių jis nepajėgus visiškai kontroliuoti. Reikalavimas laikytis visų įmanomų saugumo reikalavimų tokiu atveju neišnyksta, tačiau nėra esminis, nes net ir elgiantis maksimaliai saugiai, išlieka realus žalos padarymo kitiems pavojus. Tai reiškia, kad, jeigu asmens veikla arba joje naudojami objektai kelia didesnę žalos atsiradimo riziką, tačiau asmuo, ją suvokdamas, veikia ir savo veiklos neatsisako, tai jis prisiima atsakomybę už galimą šios rizikos materializavimąsi – žalos atsiradimą, net ir tada, kai ji padaryta atsitiktinai. Dėl to tokiais atvejais atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų pažeidimu ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kalte; neturi reikšmės, buvo pažeisti saugumo reikalavimai ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. L. v. UADB „ERGO Lietuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-446/2011).

33Kaip nustatyta, atsakovui R. L. vairuojant automobilį „R. L.“ tamsiu paros metu ir esant drėgnai kelio dangai, nepasirinkus saugaus važiavimo greičio, automobilį sumėtė ir jis atsitrenkė į metalinius skiriamosios juostos atitvarus, taigi byloje neginčijamai nustatyta, autoįvykis vairuojant automobilį „R. L.“ įvyko dėl atsakovo R. L. neteisėtų veiksmų.

34Apeliantas teigia, kad ieškovas nepateikė tinkamai įformintų įrodymų, sąskaitų, receptų, kurie įrodytų, jog būtent nurodyti medikamentai ir kitos higienos priemonės buvo perkamos ieškovui. Nenurodytos nešiojamo kompiuterio ASUSK72D, nešiojamo kompiuterio krepšio, telefono NOKIA sąskaitos faktūros, įrodančios nurodytų daiktų įsigijimą. Šis apelianto argumentas atmestinas.

35Kaip nustatyta CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

36Konstatuotina, kad nustačius atsakovo R. L. kaltus veiksmus dėl pirmojo autoįvykio, kurio metu buvo sugadinti ieškovo daiktai, yra pagrindas iš jo ieškovui priteisti turtinę žalą už sugadintus daiktus. Ieškovas nurodė, kad nešiojamasis kompiuteris ASUS K72D - visiškai sugadintas, nuostolis 1900 Lt; nešiojamojo kompiuterio krepšys - suplėšytas, nuostolis 150 Lt; telefonas NOKIA - visiškai sugadintas, nuostolis 451 Lt; rankinis laikrodis, sudaužytas, nuostolis 100 Lt; vilkėti rūbai (žieminė striukė, džinsai, marškinėliai) - suplėšyti, nebetinkami naudojimui-600 Lt. Byloje nėra ginčo, kad minėti daiktai buvo sugadinti, tačiau atsižvelgiant į bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad dalis ieškovo daiktų, tai yra, laikrodis bei rūbai, buvo sugadinti autoįvykio su automobiliu „M. B.“ metu, todėl žalos už šiuos daiktus iš atsakovo R. L. nėra pagrindo priteisti (CPK 178, 185 straipsniai), taigi atsižvelgiant į sugadintus daiktus ir jų nurodytą kainą, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta daiktų kaina nėra pernelyg didelė ar neprotinga, todėl yra pagrindas ieškovo nurodytą žalą už sugadintus daiktus, tai yra, 1200 Lt (347,54 eurų) už sugadintą kompiuterį, 80 Lt (23,17 eurų) už sugadintą kompiuterio krepšį, 250 Lt už sugadintą telefoną (72,41 eurų) iš viso 1530 Lt (443,12 eurų) priteisti (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).

37Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (CK 6.987 str.). CK 6.251 str. 1 d. numato, kad padaryti nuostoliai turi būti visiškai atlyginti, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Apsidraudęs civilinę atsakomybę asmuo (fizinis ar juridinis), turėtų prievolę atlyginti padarytą žalą tik ta dalimi, kiek nuostolių dydis viršytų ribotos civilinės atsakomybės draudimo sumą arba draudiko nemokumo atveju. Iš įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo matyti, kad automobilis „R. L.“, v/n ( - ) buvo apdraustas civilinės atsakomybės draudimu AB „Lietuvos draudimas“ nuo 2011-09-17 iki 2012-09-16 (b. b. 82-1-00658-11, l. 58), todėl 544,49 eurų (1880 Lt) turtinė žala už sugadintus daiktus priteisiama iš atsakovų R. L. ir AB „Lietuvos draudimas“ solidariai (CK 6.6 straipsnis).

38Apeliantas teigia, kad tyrimo metu neginčijamai nustatyta, kad kūno sužalojimai, dėl kurių sunkiai sutrikdyta ieškovo sveikata, atsirado partrenkus jį automobiliu M. B. E 220", ir ieškovo nurodyti sužalojimai padaryti ne automobilio „R. L." vairuotojo R. L. veiksmais, tačiau Plungės rajono apylinkės teismas šių aplinkybių visai nevertino. Teisėjų kolegija su šiais argumentais sutinka.

39Baudžiamojoje byloje esančioje specialisto išvadoje nurodyta, kad neatmetama galimybė, kad ieškovas galėjo patirti kai kuriuos kūno paviršiaus sužalojimus būdamas automobilio „R. L.“ keleiviu ir kontaktuodamas su šio automobilio salono dalimis, tačiau išskirti juos po to, kai jis žymiai didesne jėga buvo nutrenktas automobiliu „M. B.“ būdamas pėsčiuoju, nėra galimybės (prij. baudžiamoji byla, b. l. 173). Taigi nesant duomenų, kokie ieškovo sužalojimai atsirado būtent automobiliui „R. L.“ atsitrenkus į atitvarus, nėra pagrindo iš atsakovo R. L. priteisti žalą už ieškovo patirtus sužalojimus (CPK 178, 185 straipsniai).

40CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

41Kaip byloje nustatyta, ieškovo nurodyta neturtinė žala padaryta ne dėl nusikaltimo, be to, nustatyta, kad atsakovas R. L. nėra atsakingas už ieškovo patirtus sužalojimus, taigi nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp R. L. veiksmų ir ieškovo patirtų sužalojimų yra priežastinis ryšys, taigi nesant įstatymuose numatytų civilinės atsakomybės sąlygų, konstatuotina, kad neturtinės žalos atlyginimas iš atsakovo R. L. priteistas nepagrįstai (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

42Dėl kitų atsakovo apeliacinio skundo argumentų kaip neturinčių įtakos procesiniam bylos rezultatui teisėjų kolegija nepasisako.

43Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovo R. L. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, iš atsakovų R. L. ir AB „Lietuvos draudimas“ solidariai priteistina 443,12 eurų žalos atlyginimo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

44Dėl atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinio skundo.

45Į atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinio skundo argumentus iš esmės atsakyta pasisakant dėl atsakovų S. D. ir R. L. skundu, teisėjų kolegijos nuomone, netikslinga dėl tų pačių argumentų pasisakyti pakartotinai.

46Kadangi ieškovo ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas, taip pat netikslinga pasisakyti ir dėl apeliantės argumento, jog iš AB „Lietuvos draudimas“ kartu su kitais atsakovais turėjo būti priteista ne daugiau nei 8632 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

47Esant nurodytoms aplinkybėms atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, iš atsakovų R. L. ir AB „Lietuvos draudimas“ solidariai priteistina 544,49 eurų žalos atlyginimo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

48Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, pažeidė procesines bei materialinės teisės normas, šie pažeidimai lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovų R. L. ir AB „Lietuvos draudimas“ solidariai priteistina 544,49 eurų (1880 Lt) žalos atlyginimo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 329 straipsnio 1 dalis, CPK 330 straipsnis), kita ieškinio dalis atmestina.

49Dėl bylinėjimosi išlaidų.

50Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs ar panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šalys pirmosios instancijos teisme patyrė šias išlaidas: ieškovas sumokėjo 21, 10 eurų (72,85 Lt) žyminio mokesčio už ieškinį (t. 1, b. .l 2), 1448,10 eurų (5000 Lt) už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme (t. 2, b. l. 145), su laikinųjų apsaugos priemonių vykdymu susijusios išlaidos 64,49 eurų (222,66 Lt) (t. 2, b. l. 146), advokato pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme 868,86 eurų (3000 Lt) (t. 4, b. l. 84). Atsakovas S. D. patyrė šias išlaidas: 13,83 eurų (47,75 Lt) už kopijas pirmosios instancijos teisme (t. , b. l. 80), 2490,73 eurų (8600 Lt) advokato pagalbos išlaidų, 504,23 eurų (1741 Lt) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Atsakovas R. L. patyrė šias išlaidas: 231,70 eurų (800 Lt) advokato pagalbos išlaidų (t. 1, b. l. 127), 1,67 eurų (5,75 Lt) išlaidų už kopijavimą (t. 2, b. l. 10), sumokėjo 57,92 eurų (200 Lt) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (t. 4, b. l. 13), atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ sumokėjo 630,21 eurų (2176 Lt) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (t. 4, b. l. 7).

51Tenkinus ieškovo ieškinį iš dalies, tai yra, atmetus ieškinio dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo S. D., bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo priteistinos atsakovui S. D.. Kaip minėta, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas S. D. turėjo 8600 Lt advokato išlaidų. Priteisdamas bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą, teismas priteistinų advokato išlaidų dydį nustato atsižvelgdamas į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus advokatų paslaugų įkainius (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, advokato laiko sąnaudas, iš ieškovo atsakovui priteistina 1250 eurų (4316 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 2004-04-02 LR teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2, 8.11 punktai), taip pat 504,23 eurų (1741 Lt) žyminio mokesčio bei 13,83 eurų (47,75 Lt) už dokumentų kopijas, iš viso 1768,06 eurų bylinėjimosi išlaidų.

52Tenkinus iš esmės 5 procentus ieškovo reikalavimų ieškinio dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos solidariai priteisimo iš atsakovų R. L. ir AB „Lietuvos draudimas“, ieškovui iš R. L. ir AB „Lietuvos draudimas“ priteistina po 60,06 eurus bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2, 5dalys).

53Atmetus 95 procentus ieškovo reikalavimų iš ieškovo atsakovui R. L. priteistina 276,72 eurų bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovo atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ priteistina 598,70 eurų bylinėjimosi išlaidų(CPK 93 straipsnio 2, 5dalys).

54Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

55Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo G. Č. ieškinį tenkinti iš dalies.

56Priteisti ieškovui G. Č. solidariai iš atsakovų R. L. ir AB „Lietuvos draudimas“ 443,12 eurų (1530 Lt) žalos atlyginimo.

57Kitą ieškinio dalį atmesti.

58Priteisti iš ieškovo G. Č. atsakovui S. D. 1768,06 eurų bylinėjimosi išlaidų.

59Priteisti iš atsakovų R. L. ir AB „Lietuvos draudimas“ lygiomis dalimis po 60,06 eurus bylinėjimosi išlaidų ieškovui G. Č..

60Priteisti iš ieškovo G. Č. atsakovui R. L. 276,72 eurų bylinėjimosi išlaidų.

61Priteisti iš ieškovo G. Č. atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ 598,70 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų... 3. Plungės rajono apylinkės teismas 2014-10-15 sprendimu ieškinį tenkino iš... 4. Apeliaciniu skundu atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti... 5. Apeliaciniu skundu atsakovas R. L. prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės... 6. Apeliaciniu skundu atsakovas S. D. prašo panaikinti 2014 m. spalio 15 d.... 7. Atsiliepime į atsakovo S. D. į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą... 8. Atsiliepime į atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą... 9. Atsiliepime į atsakovo R. L. apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą... 10. Atsiliepime į atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą... 11. Trečiasis asmuo BUAB „Kelių remonto grupė“ atsiliepime į atsakovų... 12. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų į apeliacinius skundus... 13. Atsakovo S. D. apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovų AB „Lietuvos... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 15. Nustatyta, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 82-1-00658-11, 2012-11-30 priimtas... 16. Iš 2012-01-05 apžiūros protokolo, jo priedų – fotolentelių matyti, kad... 17. Dėl atsakovo S. D. apeliacinio skundo. ... 18. Apeliantas teigia, kad buvo pažeista CPK 185 straipsnio 1 dalis, kurioje... 19. Objektyvus įrodymų vertinimas reiškia, kad teismas juos privalo vertinti... 20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad... 21. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su... 22. Civilinei atsakomybei už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą taikyti... 23. 2012-09-28 specialisto išvadoje Nr.11-2351 (12) baudžiamojoje byloje... 24. Be to, CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatytas nukentėjusio asmens didelis... 25. Apeliantas S. D. motyvuoja, kad ieškovas pažeidė Keliu eismo taisyklių 48;... 26. Nustatyta, kad tamsiu paros metu būdamas kelyje ieškovas nevilkėjo... 27. Dėl kitų atsakovo apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos... 28. Dėl atsakovo R. L. apeliacinio skundo. ... 29. Apeliantas teigia, kad teismas pažeidė CPK 270 str. 4d. 2p. reikalavimus. Su... 30. Pabrėžtina ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne... 31. Kaip minėta, CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla... 32. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad šios... 33. Kaip nustatyta, atsakovui R. L. vairuojant automobilį „R. L.“ tamsiu paros... 34. Apeliantas teigia, kad ieškovas nepateikė tinkamai įformintų įrodymų,... 35. Kaip nustatyta CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, žala yra asmens turto netekimas... 36. Konstatuotina, kad nustačius atsakovo R. L. kaltus veiksmus dėl pirmojo... 37. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje... 38. Apeliantas teigia, kad tyrimo metu neginčijamai nustatyta, kad kūno... 39. Baudžiamojoje byloje esančioje specialisto išvadoje nurodyta, kad neatmetama... 40. CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis... 41. Kaip byloje nustatyta, ieškovo nurodyta neturtinė žala padaryta ne dėl... 42. Dėl kitų atsakovo apeliacinio skundo argumentų kaip neturinčių įtakos... 43. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovo R. L. apeliacinis skundas tenkintinas... 44. Dėl atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinio skundo. ... 45. Į atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinio skundo argumentus iš... 46. Kadangi ieškovo ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo... 47. Esant nurodytoms aplinkybėms atsakovės AB „Lietuvos draudimas“... 48. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, nurodytą teisinį... 49. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 50. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs ar... 51. Tenkinus ieškovo ieškinį iš dalies, tai yra, atmetus ieškinio dalį dėl... 52. Tenkinus iš esmės 5 procentus ieškovo reikalavimų ieškinio dalyje dėl... 53. Atmetus 95 procentus ieškovo reikalavimų iš ieškovo atsakovui R. L.... 54. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų... 55. Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimą panaikinti ir... 56. Priteisti ieškovui G. Č. solidariai iš atsakovų R. L. ir AB „Lietuvos... 57. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 58. Priteisti iš ieškovo G. Č. atsakovui S. D. 1768,06 eurų bylinėjimosi... 59. Priteisti iš atsakovų R. L. ir AB „Lietuvos draudimas“ lygiomis dalimis... 60. Priteisti iš ieškovo G. Č. atsakovui R. L. 276,72 eurų bylinėjimosi... 61. Priteisti iš ieškovo G. Č. atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ 598,70...