Byla A-82-602/2016

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Šilalės priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas P. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas:

51) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Vidaus reikalų ministerija, VRM) 2014 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. 1D-1033(12);

62) įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1998 m. sausio 1 d. įskaityti į pareiškėjo ištarnautą laiką pensijai skirti;

73) įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją perskaičiuoti pareiškėjui skiriamos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį;

84) įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją grąžinti įsiskolinimą, susidariusį nuo 2010 m. rugpjūčio 22 d.;

95) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) dėl Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 straipsnio 1 punkto ir 16 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. liepos 31 d.) prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 52 straipsniams, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, socialinės darnos, teisingumo, protingumo ir proporcingumo konstituciniams principams ir tuo pagrindu sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą.

10Paaiškino, kad į pareiškėjo tarnybos laiką pensijai skirti nebuvo įskaitytas laikotarpis nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1998 m. sausio 1 d., nurodant, kad nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 21 d. pareigūno ištarnautas laikas sudaro 12 metų ir 8 mėnesius. Įskaičius laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1998 m. sausio 1 d., turėtų būti 15 metų ir 8 mėnesiai, todėl ir pareiškėjui mokama pareigūno pensija atitinkamai turėtų būti didesnė. Pareiškėjo nuomone, tai, kad laikotarpiu nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1998 m. sausio 1 d. visoje Lietuvoje laipsniškai vyko priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų reorganizavimas (sukarinimas) nepaneigia fakto, kad pareiškėjas šiuo laikotarpiu dirbo Šilalės rajono priešgaisrinėje tarnyboje, todėl trejų metų laikotarpis nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1998 m. sausio 1 d. turėtų būti įskaičiuotas į pareiškėjo tarnybos laiką pensijai skirti.

11Pažymėjo, kad tiek pareiškėjui dirbant ugniagesiu nuo 1992 m. balandžio 16 d. iki 1996 m. lapkričio 14 d., tiek sargybos viršininku nuo 1996 m. lapkričio 14 d. iki 1997 m. gruodžio 31 d., tiek sukarinus ir tapus pareigūnu ir dirbant dispečeriu nuo 1998 m. sausio 1 d., keitėsi tik įstaigos pavadinimai, tačiau darbovietės adresas išliko tas pats, tarnybos byla buvo vedama to paties darbdavio. Remdamasis Lietuvos Respublikos laikinojo vidaus tarnybos įstatymo 1 straipsnio nuostatomis teigė, kad Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šilalės rajono priešgaisrinė tarnyba laikotarpiu nuo 1992 m. sausio 5 d. iki 1998 m. sausio 1 d., t. y. kol nebuvo sukarinta, buvo struktūrinis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemos vidaus tarnybos padalinys, o juose dirbę asmenys dirbo profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padaliniuose (Įstatymo 16 str. 3 d. 3 p.), jiems buvo garantuotos visos Konstitucijoje įtvirtintos socialinės, ekonominės, politinės ir asmeninės teisės. Todėl nuo 1995 m. sausio 1 d., kai įsigaliojo naujas pareigūnų pensijų įstatymas, iki 1998 m. sausio 1 d., kai pareiškėjas buvo paskirtas dispečeriu Šilalės miesto sukarintoje priešgaisrinėje dalyje, jo išdirbtas laikas yra prilygintinas darbo laikui išdirbtam profesionaliojoje priešgaisrinėje apsaugoje (Įstatymo 16 str. 3 d. 3 p.) ir įskaitytinas į tarnybos laiką pensijai apskaičiuoti.

12Pareiškėjas teigė, kad į jo tarnybos laiką neįskaičius laikotarpio nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1998 m. sausio 1 d. buvo pažeista jo, kaip pareigūno, teisė gauti papildomas Konstitucijos ir kitų vidaus tarnybos santykius reglamentuojančių įstatymų garantuojamas socialines garantijas – pareigūnų pensiją, taip pat buvo pažeisti lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, socialinės darnos, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principai.

13Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

14Atsiliepime teigė, kad 2014 m. sausio 7 d. prašyme pareiškėjas pripažino, jog pagal Įstatymo nuostatas jo 1995–1997 m. pagal darbo sutartį dirbtas darbas neįskaitytinas į tarnybos laiką pensijai skirti. Pažymėjo, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas nei pagal 16 straipsnio 3 dalies 2 punktą, nei pagal 3 punktą, minėtu laikotarpiu pareiškėjo eitų ugniagesio, sargybos viršininko pareigų nelaiko tarnybos laiku pensijai skirti, nes 3 dalis kalba apie laikotarpius iki 1995 metų. Nurodė, kad Vidaus reikalų ministerija vadovavosi pareiškėjo pensijos byloje esančiu tarnybos laiko apskaitos lapu, kuriame ginčijamas 1995–1997 m. laikotarpis nenurodytas, bei pareiškėjo kartu su prašymu pateiktais dokumentais.

15Trečiasis suinteresuotas asmuo Tauragės apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

16Atsiliepime paaiškino, kad į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti įskaitomas tarnybos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie VRM pavaldžiose vidaus reikalų įstaigose pareigūno pareigose laikas. Be to, vadovaujantis Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktu, asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnais ir kariais, muitinės pareigūnais (muitinės sistemoje dirbti muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikti operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą), į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti įskaitomi buvę iki 1995 m. sausio 1 d. laikotarpiai, išdirbti profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais. Nurodė, kad pareiškėjas Šilalės rajono priešgaisrinės tarnybos viršininko 1992 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 12 nuo 1992 m. balandžio 16 d. buvo paskirtas į ugniagesio pareigas; Šilalės rajono priešgaisrinės tarnybos viršininko 1996 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. 33 – į sargybos viršininko pareigas; Priešgaisrinės apsaugos departamento prie VRM Šilalės miesto sukarintos priešgaisrinės dalies viršininko 1997 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 36TE nuo 1998 m. sausio 1 d. pareiškėjas paskirtas dispečeriu, suteikiant jam eilinio laipsnį. Teigė, kad neturėjo teisinio pagrindo laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1998 m. sausio 1 d. įskaičiuoti į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti.

17II.

18Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimu pareiškėjo P. K. skundą atmetė.

19Teismas vertino, ar ginčo laikotarpiu (1995 m. sausio 1 d.–1998 m. sausio 1 d.) pareiškėjas, oficialiai dirbdamas sargybos viršininku, ugniagesiu, buvo atestuotu pareigūnu ir ar šis laikotarpis gali būti įskaitytas į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti. Nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 patvirtinti Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatai (toliau – ir Nuostatai).

20Vadovavosi Įstatymo 6 straipsnio 1 punktu, 16 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktais, Nuostatų 4 punktu. Nustatė, kad pareiškėjas Šilalės rajono priešgaisrinės tarnybos viršininko 1992 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 12 nuo 1992 m. balandžio 16 d. paskirtas į ugniagesio pareigas; Šilalės rajono priešgaisrinės tarnybos viršininko 1996 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. 33 – į sargybos viršininko pareigas; Šilalės miesto sukarintos priešgaisrinės dalies viršininko 1997 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 36TE nuo 1998 m. sausio 1 d. – dispečeriu, suteikiant eilinio laipsnį. Iš tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapo Nr. R4-516 darė išvadą, kad pareiškėjo stažas vidaus reikalų sistemoje sudaro 17 metų 3 mėnesius 25 dienas, pareiškėjas su tarnybos laikotarpiais sutiko, pasirašė lape, pastabų nereiškė.

21Atsižvelgęs į VRM sekretoriaus–vidaus tarnybos dalinių vyriausiojo vado 1995 m. gruodžio 19 d. patvirtintą etapinę šalies priešgaisrinių padalinių sukarinimo programą, iš kurios matyti, kad Šilalės miesto priešgaisrinėje dalyje atestuotų (pareigūnų) etatų nėra, yra 24 laisvai samdomi etatai, teismas konstatavo, jog Šilalės miesto priešgaisrinėje dalyje atestuotų etatų (pareigūnų) nebuvo, o vieną iš Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytų sąlygų pareiškėjas atitiko nuo 1998 m. sausio 1 d. paskirtas dirbti dispečeriu, suteikiant eilinio laipsnį.

22Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ginčo laikotarpis (nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1998 m. sausio 1 d.) negali būti įskaitytas į laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, nes Įstatymo 16 straipsnio 3 dalis numato stažo skaičiavimą iki 1995 m. sausio 1 d., o pareiškėjas siekia, kad jam būtų įskaičiuotas ugniagesio (pareigūno) stažas po 1995 m. sausio 1 d., kai statutiniu pareigūnu jis nebuvo, o dirbo pagal darbo sutartį. Ginčo laikotarpiu pareiškėjo pareigos buvo įvardintos sargybos viršininkas, ugniagesys, tačiau jo pareigos nebuvo priskirtos prie atestuotų (pareigūno) pareigų. Bylos įrodymai aiškiai patvirtina, kad pareiškėjas pareigūnu tapo nuo 1998 m. sausio 1 d., paskyrus jį dispečeriu.

23Konstatavęs, kad ginčo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas sprendė, jog negali būti tenkinami ir pareiškėjo reikalavimai įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1998 m. sausio 1 d. įskaityti į pareiškėjo ištarnautą laiką pensijai skirti, įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją perskaičiuoti pareiškėjui skiriamos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį, įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją grąžinti įsiskolinimą, susidariusį nuo 2010 m. rugpjūčio 22 d.

24Teismui nagrinėjamu atveju nekilo abejonių, ar Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 punkto ir 16 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Įstatymo 6 straipsnio 1 punkto ir 16 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatų prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 52 straipsniams, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, socialinės darnos, teisingumo, protingumo ir proporcingumo konstituciniams principams, netenkino.

25III.

26Pareiškėjas P. K. su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

27Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, atmesdamas pareiškėjo reikalavimą dėl pareigūnų pensijos stažo perskaičiavimo, vadovavosi vienintele aplinkybe, t. y. kad laikotarpiu nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1998 m. sausio 1 d. pareiškėjas de jure nebuvo statutinis pareigūnas, tačiau neatsižvelgė į tai, kad nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1998 m. sausio 1 d. pareiškėjas faktiškai dirbo statutinio pareigūno (gaisrininko) darbą. Pareiškėjas nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1998 m. sausio 1 d. statutiniu pareigūnu teisiškai nebuvo pripažintas dėl nuo jo nepriklausiusių aplinkybių. Priešgaisrinės apsaugos tarnybų darbuotojų pripažinimas pareigūnais priklausė nuo šių tarnybų statuso pakeitimo (sukarinimo), o Šilalės priešgaisrinės tarnybos sukarinimas vėlavo ir įvyko tik 1998 metais; dėl vėlavimo sukarinti tarnybą pareiškėjas atsidūrė blogesnėje padėtyje, palyginus su kitų Lietuvos priešgaisrinių tarnybų darbuotojais, kurių darbovietės buvo sukarintos anksčiau, pavyzdžiui, Ukmergėje tai buvo padaryta 1996 metais, nors tarnybų funkcijos ir gaisrininkų darbas visur buvo toks pat.

28Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės, nei Vidaus reikalų ministerijos dokumentai, susiję su konkrečios tarnybos sukarinimu nėra viešai paskelbti, todėl nėra aiški tiksli Šilalės priešgaisrinės apsaugos tarnybos sukarinimo data, galinti turėti įtakos pareiškėjo tarnybos laiko pensijai apskaičiuoti perskaičiavimui.

29Pažymi, jog iki sukarinimo priešgaisrinė tarnyba, kurioje dirbo pareiškėjas, pagal Lietuvos Respublikos laikinojo vidaus tarnybos įstatymo 1 straipsnį buvo vidaus tarnybos sistemos dalimi, o visiems vidaus tarnybos pareigūnams buvo numatytos Konstitucijoje ir kituose įstatymuose įtvirtintos socialinės, ekonominės, politinės ir asmeninės Lietuvos Respublikos piliečių teisės ir laisvės (17 str.), įskaitant ir teisę gauti pareigūnų pensiją. Tai pat pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, jog ginčo laikotarpiu jis atliko lygiai taip pat pavojingą darbą, kaip ir laikotarpiu nuo 1992 m. balandžio 16 d. iki 1995 m. sausio 1 d. Mano, jog gaisrininkais dirbusiems asmenims turi būti išsaugotas ne tik iki Įstatymo įsigaliojimo, bet ir po jo (iki sukarinimo) įgytas darbo stažas.

30Taip pat apeliaciniame skunde pareiškėjas pakartotinai prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies ir 16 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatų (redakcija, galiojusi 2010 m sausio 1 d.–2011 m. liepos 31 d.) atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 ir 52 straipsniams, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, socialinės darnos, teisingumo, protingumo ir proporcingumo konstituciniams principams. Pažymi, jog susiklosčiusi situacija laikytina teisės spraga, kuri turi būti užpildyta (ką, konkrečiu atveju, ad hoc gali padaryti ir teismas, taikydamas teisę).

31Atsakovas Vidaus reikalų ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

32Be atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytų argumentų, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog Laikinojo vidaus tarnybos įstatymo 5 straipsnyje buvo nustatyta, kad vidaus tarnybos darbuotojai yra pareigūnai ir tarnautojai; vidaus tarnybos pareigūnas yra Lietuvos Respublikos pilietis, tarnaujantis vidaus tarnybos padaliniuose, turintis laipsnį ir vykdantis vidaus tarnybos funkcijas; vidaus tarnybos tarnautojas yra asmuo, dirbantis joje pagal darbo sutartį, tuo tarpu pareiškėjas savo valia sudarė darbo sutartį ir dirbo jos pagrindu. Kadangi jis nebuvo statutinis pareigūnas, jam netaikyti statutinių pareigūnų atrankos kriterijai.

332015 m. gruodžio 29 d. pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė papildomus paaiškinimus, nurodydamas, kad Konstituciniame Teisme jau buvo nagrinėti labai panašūs teisiniai santykiai dėl darbo stažo įskaitymo, kurių reglamentavimas buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Toje byloje pareiškėjas suabejojo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies konstitucingumu tiek, kiek joje nenustatyta, kad laikotarpis einant A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas į tarnybos Lietuvos valstybei stažą įskaitomas asmenims, priimtiems į pareigas valstybės tarnyboje po Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo, priimto 2002 m. balandžio 23 d., įsigaliojimo, nors nustatyta, kad toks laikotarpis įskaitomas asmenims, priimtiems į pareigas valstybės tarnyboje iki šio įstatymo įsigaliojimo (Konstitucinio Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutarimas). Buvo konstatuota, kad nuo 1999 m. liepos 30 d. iki 2002 m. liepos 1 d. Valstybės tarnybos įstatyme buvo įtvirtinta pareiškėjų administracinėje byloje teisė į tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimą, taigi jie (tarnautojai) buvo įgiję teisėtą lūkestį, kad minėtu laikotarpiu eito A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigos bus įskaitomos į tarnybos Lietuvos valstybei stažą. 2002 m. liepos 1 d. redakcijos Valstybės tarnybos įstatyme sąvokos ,,paslaugų valstybės tarnautojai“ nebeliko.

34Pareiškėjas mano, kad ginčijamos Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatos pažeidžia Konstituciją, nes jos numatė pareigūno statuso įgijimą tokiu būdu, kuris visiškai nepriklausė nuo asmens valios. Kadangi skirtinguose rajonuose sukarinimas vyko skirtingu metu, pareigūnų socialinė apsauga tapo nevienoda, nors visi dirbo tokį patį darbą, ir tai yra konstitucinio asmenų lygybės principo pažeidimas.

35Pareiškėjas nurodo, kad nepripažįsta, jog pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatas jo darbas 1995–1997 m. pagal darbo sutartį neįskaitytinas į tarnybos laiką pensijai gauti. Su pareiškėju nebuvo sudaryta darbo sutartis, pareigas eiti jis pradėjo pagal 1992 m. balandžio 15 d. tarnybos viršininko įsakymą. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas turėtų teismui pateikti dokumentus apie tarnybos sukarinimo faktą, nes, priklausomai nuo to, kada tai įvyko, priklauso ir pareiškėjo tarnybos trukmė. Pareiškėjas tvirtina, kad buvo pareigūnas, nes atitiko tris įstatyme numatytas sąlygas: 1) Šilalės priešgaisrinė tarnyba visą laiką buvo vidaus tarnybos padalinys; 2) pareiškėjas vykdė vidaus tarnybos funkcijas; 3) laipsnio pareiškėjas neturėjo, nes priešgaisrinės apsaugos tarnybose laipsnius buvo imta teikti tik po sukarinimo. Be to, statutinių pareigūnų atrankos kriterijai pareiškėjui faktiškai buvo taikomi, nes prieš pradėdamas dirbti jis turėjo atlikti medicininę patikrą, dviejų savaičių įvadinius mokymus ir nuolatinius fizinio pasirengimo patikrinimus.

36Teisėjų kolegija

konstatuoja:

37IV.

38

39Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas siekia, jog į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti būtų įskaičiuotas visas faktinis darbo ugniagesiu laikas, į tarnybos laiką pensijai skirti įtraukiant ir laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. gruodžio 31 d. (įskaitytinai). Pareiškėjas savo reikalavimus grindžia tuo, kad minėtu laikotarpiu, nors de jure nebuvo statutinis pareigūnas, tačiau faktiškai dirbo statutinio pareigūno (gaisrininko) darbą. Pareiškėjo teigimu, jeigu Lietuvos valstybė būtų laiku (iškart visoje šalyje) įgyvendinusi priešgaisrinės apsaugos tarnybų reformą (sukarinimą), tai pareiškėjas statutiniu pareigūnu būtų tapęs anksčiau nei 1998 m. sausio 1 d. Atsakovas, vadovaudamasis Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nurodo, kad įstatymas nenustato, jog pareiškėjo nurodomas laikotarpis gali būti įskaičiuotas į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, bei pažymi, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas dirbo Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo pagrindu, jis neatitiko statutiniams pareigūnams keliamų reikalavimų.

40Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, nustatė, kad pareiškėjas P. K. laikotarpiu nuo 1992 m. balandžio 16 d. iki 1995 m. sausio 1 d. dirbo Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šilalės profesionalioje priešgaisrinėje dalyje, ugniagesiu. Nuo 1998 m. sausio 1 d. iki 1999 m. liepos 31 d. pareiškėjas paskirtas Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šilalės miesto sukarintos priešgaisrinės dalies dispečeriu. Nuo 1999 m. rugpjūčio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjas dirbo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šilalės priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, dispečeriu, o nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 22 d. jis dirbo Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Šilalės priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, dispečeriu (b. l. 32–33). 2010 m. rugpjūčio 31 d. Vidaus reikalų ministerijos kanclerio sprendimu Nr. 11SP-2290 nustatyta, kad pareiškėjo ištarnautas laikas pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti yra 17 metų 3 mėnesiai ir 25 dienos, į kurį neįskaitytas laikotarpis nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1998 m. sausio 1 d., kai pareiškėjas dirbo Šilalės rajono priešgaisrinėje tarnyboje ugniagesiu (iki 1996 m. vasario 19 d.), skyrininku (nuo 1996 m. vasario 19 d. iki 1996 m. lapkričio 14 d.) bei ėjo sargybos viršininko pareigas (nuo 1996 m. lapkričio 14 d. iki 1998 m. sausio 1 d.) (b. l. 11, 15, 40).

41Pažymėtina, kad nuo įsidarbinimo Priešgaisrinės apsaugos departamento prie VRM Šilalės miesto profesionaliojoje priešgaisrinėje dalyje 1992 m. balandžio 16 d. iki išėjimo į pensiją 2010 m. rugpjūčio 22 d. pareiškėjas nuolat dirbo toje pačioje priešgaisrinės apsaugos įstaigoje, keitėsi tik jo pareigos bei institucijos pavadinimas. Be to, sukarinus Priešgaisrinės apsaugos departamento prie VRM Šilalės miesto profesionaliąją priešgaisrinę dalį ir jai tapus Priešgaisrinės apsaugos departamento prie VRM Šilalės miesto sukarinta profesionaliąja priešgaisrine dalimi, jos viršininko įsakymu „Dėl tarnybos eigos“ pareiškėjas buvo priimtas į dispečerio pareigas Priešgaisrinės apsaugos departamento prie VRM Šilalės miesto sukarintoje profesionaliojoje priešgaisrinėje dalyje, suteikiant jam eilinio laipsnį, t. y. po įstaigos reorganizavimo pareiškėjas tapo sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnu.

42Pareiškėjas dėl neįskaityto laiko pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, kuri šioje administracinėje byloje skundžiamu 2014 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. 1D-1033(12) pareiškėjo prašymo netenkino ir neįskaitė šio laikotarpio pensijai gauti, nurodydama, kad nėra teisinio pagrindo pareiškėjo darbą pagal darbo sutartį įskaityti į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti (b. l. 43–46, 57–58).

43V.

44Pareigūnų ir karių tarnybos laiko pensijai skirti nustatymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 83 patvirtinti Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo nuostatai (neteko galios nuo 2015 m. vasario 14 d.). Pagal šį teisinį reglamentavimą, laikotarpiai, įskaitomi į tarnybos laiką pensijai skirti, nustatyti minėto įstatymo 6 straipsnyje ir Nuostatų 7 punkte. Tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami laikotarpiai, buvę iki 1995 m. sausio 1 d., nustatyti nurodyto įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje (2007 m. sausio 18 d. įstatymo Nr. X-1027 redakcija ir 2012 m. spalio 2 d. įstatymo Nr. XI-2254 redakcija) bei Nuostatų 6 punkte.

45Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnais ir kariais, muitinės pareigūnais (muitinės sistemoje dirbti muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikti kriminalinę žvalgybą (pensijos pareiškėjui skyrimo metu galiojusioje 2007 m. sausio 18 d. įstatymo Nr. X-1027 redakcijoje – operatyvinę veiklą) ir (arba) ikiteisminį tyrimą), tarnybos laikui pensijai skirti, be kita ko, prilyginamas, buvęs iki 1995 m. sausio 1 d., darbo laikas, išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais (3 p.) (2012 m. spalio 2 d. įstatymo Nr. XI-2254 redakcija), o pagal Įstatymo 6 straipsnio 1 punktą vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, muitinės sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnams ir kariams į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomas tarnybos vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente, jam pavaldžiose įstaigose bei valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą (pensijos pareiškėjui skyrimo metu galiojusioje 2007 m. sausio 18 d. įstatymo Nr. X-1027 redakcijoje – operatyvinę veiklą) ir (arba) ikiteisminį tyrimą) laikas nuo paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos (2012 m. spalio 2 d. įstatymo Nr. XI-2254 redakcija).

46Iš šių Įstatymo nuostatų matyti, jog laikotarpiams pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti yra prilyginami asmenų priešgaisrinės apsaugos padaliniuose dirbti laikotarpiai, buvę iki šio Įstatymo įsigaliojimo (1995 m. sausio 1 d.), taip pat į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomi priešgaisrinės apsaugos įstaigose, priskiriamose vidaus reikalų įstaigoms, asmenų išdirbti laikotarpiai nuo jų paskyrimo į pareigūno pareigas dienos. Tačiau laikotarpiams pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti nėra prilyginami po Įstatymo įsigaliojimo buvę asmenų darbo priešgaisrinės apsaugos įstaigose laikotarpiai, kurių metu šiems asmenims nebuvo suteiktas pareigūno statusas, neatsižvelgiant nei į tokio statuso nesuteikimo aplinkybes, nei į tokio asmens dirbto darbo pobūdį, t. y. į tarnybos laikui pareigūnų ir karių pensijai skirti prilyginamus laikotarpius neįskaitomas faktinis tokios tarnybos laikas po Įstatymo įsigaliojimo datos.

47Nagrinėjamoje byloje pagal turimą taikyti minėtą Įstatymo reguliavimą susidarė tokia situacija, kai į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti yra įskaičiuojami laikotarpiai nuo 1992 m. balandžio 16 d. iki 1995 m. sausio 1 d. (už darbą pagal darbo sutartį, kai vėliau darbuotojas buvo paskirtas pareigūnu), nuo 1998 m. sausio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 22 d. (už tarnybos laiką), tačiau nėra įskaičiuojamas laikotarpis nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. gruodžio 31 d. (už darbą pagal darbo sutartį, kai vėliau darbuotojas buvo paskirtas pareigūnu). Ši situacija atsirado ne dėl nuo pareiškėjo valios priklausančių priežasčių, bet dėl Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų besikeitusio ir ginčijama įstatymo norma nustatyto reguliavimo.

48Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nurodyta data – 1995 m. sausio 1 d., nustatanti ribą, iki kurios skaičiuojami tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami laikotarpiai, yra Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo įsigaliojimo data. Taigi galima daryti prielaidą, kad įstatymų leidėjas, 1994 metais įstatymu sureguliuodamas pareigūnų ir karių valstybinių pensijų klausimą ir priimdamas Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, kuriame buvo nustatytos normos dėl jo įsigaliojimo, siekė užtikrinti tarnybos tęstinumą ir iš to išplaukiantį tinkamą karių ir pareigūnų pensinį aprūpinimą.

49Pažymėtina, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio pavadinimas yra „Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas“, originalioje redakcijoje buvo įtvirtintas pavadinimas „Įstatymo įsigaliojimas“, ginčijamos normos turinys liko iš esmės nepakeistas, išskyrus originalios redakcijos apibrėžimą dėl tarnybos laikui pensijai skirti prilyginamo laikotarpio apibūdinimo (buvo – „laikotarpiai, buvę iki šio įstatymo įsigaliojimo“, po 2007 m. sausio 18 d. įstatymo Nr. X-1027 priėmimo – „laikotarpiai, buvę iki 1995 m. sausio 1 d.“).

50Reguliavimas, pagal kurį tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami laikotarpiai skaičiuojami siejant juos vien su Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo įsigaliojimo data, ir kartu reguliavimas, pagal kurį faktiškai tam tikros garantijos atsiranda dėl laikotarpių tik iki įstatymo įsigaliojimo datos, tačiau nesant jokių su pensijos gavėjo teise gauti pensiją susijusių subjektyvių priežasčių ir įstatymų leidėjo paaiškinimų neatsiranda dėl analogiškų laikotarpių po įstatymo įsigaliojimo datos, gali būti vertinamas, kaip nesuderinamas su Konstitucijos 52 straipsnyje įtvirtinta piliečių teise gauti pensijas.

51VI.

52Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, jog Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie VRM tiesiogiai pavaldžių priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų pertvarkymas vyko nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo iki 2007 m., t. y. ir ginčo laikotarpiu, pagal minėtą teisinį reguliavimą yra skirtingai traktuojami asmenys, kurie tuo pat metu dirbo vienodą darbą, tačiau skirtingais pagrindais (paskyrimo pareigūnu arba Darbo sutarties įstatymo pagrindu), kurių pasirinkti neturėjo galimybės, nes priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų pertvarkymas šalyje vyko palaipsniui sukarinant atskirus padalinius.

53Tai, jog priešgaisrinės apsaugos sukarinimas šalies mastu vyko ne vienu metu, todėl skirtinguose padaliniuose dirbę ir iš esmės tapačias funkcijas atlikę asmenys atsidūrė nelygiavertėje padėtyje, matyti iš byloje esančių Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sekretoriaus–vidaus tarnybos dalinių vyriausiojo vado 1995 m. gruodžio 19 d. patvirtintos Etapinės šalies priešgaisrinių padalinių sukarinimo programos (ja numatyta, kad Šilalės rajono priešgaisrinė tarnyba prie policijos komisariato sukarinti numatoma 1998 metais (III etape), taip pat, kad Šilalės miesto sukarintoje priešgaisrinėje dalyje, sudarytoje iš Šilalės rajono priešgaisrinės tarnybos prie policijos komisariato ir Šilalės miesto priešgaisrinės dalies (kurioje dirbo pareiškėjas), numatyti 46 atestuoti ir 4 laisvai samdomi darbuotojų etatai) bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1997 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. 457 „Dėl etatų pakeitimo“, kuriuo patvirtinti Širvintų miesto sukarintos priešgaisrinės dalies, kaip vieno iš Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naujai steigiamų padalinių, etatai.

54Konstitucinis Teismas 2008 m. gruodžio 24 d. nutarime pažymėjo, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme įtvirtintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos paskirtis yra inter alia atlyginti už sudėtingą, atsakingą, dažnai rizikingą ir pavojingą asmens tarnybą valstybei; valstybinių pensijų ypatumai leidžia įstatymų leidėjui, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir paisant Konstitucijos normų bei principų, nustatyti atitinkamas šios pensijos skyrimo sąlygas; šių pensijų gavimas siejamas su atitinkamu asmens statusu (tarnyba, nuopelnais ar kitomis aplinkybėmis, nuo kurių priklauso valstybinės pensijos skyrimas).

55Įstatymų leidėjas, įstatymu nustatydamas tam tikrą pensiją, turi pareigą įtvirtinti teisinį reguliavimą, užtikrinantį šios pensijos mokėjimą asmenims, atitinkantiems įstatyme nustatytas sąlygas. Asmeniui, atitinkančiam įstatyme nustatytas sąlygas, priklauso teisė reikalauti, kad valstybė vykdytų prisiimtą įsipareigojimą ir mokėtų nustatyto dydžio išmokas. Įstatymu nustatyta pensija yra paskirta ir mokama, ši asmens įgyta teisė ir teisėtas lūkestis yra sietini su šio asmens nuosavybės teisių apsauga. Konstitucinis teisinės valstybės principas inter alia reiškia, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės institucijos turi veikti remdamosi teise ir paklusdamos teisei, kad Konstitucija turi aukščiausią teisinę galią ir kad įstatymai bei kiti teisės aktai turi atitikti Konstituciją. Neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Šie principai inter alia suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra teisinio saugumo principas, kuris reiškia, kad valstybė turi pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus lūkesčius (Konstitucinio Teismo 2002 m. balandžio 23 d. nutarimas, 2003 m. liepos 4 d. nutarimas, 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimas, 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

56Pensinio aprūpinimo ir socialinės paramos pagrindai nustatyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnyje. Pagal šį Konstitucijos straipsnį įstatymų leidėjas privalo įstatymu nustatyti senatvės ir invalidumo pensijas, taip pat socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės ir maitintojo netekimo atvejais. Pagal Konstituciją įstatymu gali būti nustatytos ir kitokios, ne tik Konstitucijos 52 straipsnyje nurodytosios pensijos ar socialinė parama (Konstitucinio Teismo 2002 m. balandžio 23 d. ir 2002 m. lapkričio 25 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad įstatymu taip pat gali būti nustatytos ir pensijos už tam tikrą tarnybą Lietuvos valstybei. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d. nutarime, be kita ko, pažymėta, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas pareigūnų ir karių pensiją už tarnybą, negali įtvirtinti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmuo į pensiją išeitų nepagrįstai anksti arba tokiai pensijai gauti būtų nustatytas nepagrįstai trumpas tarnybos ar darbo stažas, arba nustatant skiriamos pensijos dydį nebūtų atsižvelgiama į pareigūno ar kario darbo užmokesčio dydį ar kitaip būtų pažeidžiami teisingumo, protingumo bei proporcingumo principai.

57Pareiškėjo priėmimo į tarnybą Priešgaisrinės apsaugos departamento prie VRM Šilalės miesto profesionaliojoje priešgaisrinėje dalyje ir ginčo laikotarpiu galiojęs Lietuvos Respublikos laikinasis vidaus tarnybos įstatymas nustatė, jog Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemos vidaus tarnyba yra struktūrinių padalinių, veikiančių Lietuvos vidaus reikalų sistemoje ir vykdančių specifines valstybės vidaus tvarkos palaikymo funkcijas, visuma. Vidaus tarnybą sudaro Tardymo, Pataisos reikalų, Priešgaisrinės apsaugos departamentai, Emigracijos ir imigracijos tarnyba, vidaus daliniai, budėtojų dalis ir vadovybė (1 str.). Pagal šio įstatymo 17 straipsnio nuostatas, vidaus tarnybos pareigūnams buvo užtikrintos Lietuvos Respublikos Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme (Konstitucijoje) ir kituose įstatymuose įtvirtintos socialinės, ekonominės, politinės ir asmeninės Lietuvos Respublikos piliečių teisės bei laisvės. Taigi, ginčo laikotarpiu toliau eidamas iki Įstatymo įsigaliojimo eitas pareigas bei atlikdamas dažnai rizikingą ir pavojingą asmens tarnybą valstybei, pareiškėjas turėjo teisėtą lūkestį, kad šis laikotarpis bus įskaičiuotas į stažą. Teisėjų kolegijos nuomone, tokiu būdu yra pažeistas ir Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios pateisintų skirtingą stažo apskaičiavimą pareiškėjui, ėjusiam minėtas pareigas Šilalės miesto profesionaliojoje priešgaisrinėje dalyje, ir kitiems asmenims, kuriems ginčo laikotarpiu jau buvo suteiktas pareigūno statusas, nes paskirtas pareigas jie ėjo jau sukarintose profesionaliosiose priešgaisrinėse dalyse. Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas suponuoja pareigą įstatymų leidėjui nustatyti vienodą (nediferencijuotą) teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių vienodoje padėtyje, atžvilgiu, kai tarp tų asmenų kategorijų nėra tokio pobūdžio ir apimties skirtumų, kad nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 22 d. nutarimas).

58Nagrinėjamos bylos kontekste, stažo nustatymo bei teisės į valstybinę pensiją atsiradimo aspektais teisėjų kolegijai kyla abejonių, ar pareiškėjo faktinis tarnybos Šilalės miesto priešgaisrinėje dalyje laikas nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. gruodžio 31 d., kai pagal ankstesnį reglamentavimą jis turėjo būti įskaičiuojamas į tarnybos laiką valstybinei pensijai gauti, ir pareiškėjas galėjo pagrįstai tikėtis, jog ši teisė bus išlaikyta bei įgyvendinama ir ateityje, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo vykdoma tarnyba minėtu laikotarpiu niekuo nesiskyrė nuo jau reformuotuose Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM priešgaisrinės apsaugos padaliniuose tapačias pareigas ėjusių, pareigūnais jau paskirtų, asmenų vykdomos tarnybos, ji buvo reikalinga Lietuvos valstybei ir buvo nukreipta į tai, kad būtų užtikrinti Lietuvos valstybės piliečių saugumas ir interesai, pagrįstai ir teisėtai nėra įskaičiuojamas į stažą pensijai gauti.

59Apibendrindama nutartyje nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad kyla abejonių, ar įstatymų leidėjo nustatytas teisinis reguliavimas, t. y. įtvirtinimas, kad asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnais ir kariais, muitinės pareigūnais (muitinės sistemoje dirbti muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikti kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą), tarnybos laikui pensijai skirti prilyginamas laikotarpis, išdirbtas iki 1995 m. sausio 1 d. darbo profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais, ta apimtimi, jog į tarnybos laikui pensijai skirti neprilyginamas po 1995 m. sausio 1 d. išdirbtas faktinis tarnybos laikas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais Darbo sutarties įstatymo pagrindais, tuose profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padaliniuose, kurių reformavimas (sukarinimas) vyko po 1995 m. sausio 1 d., neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 52 straipsniams ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

60Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

61Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 9 dalimi, 98 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 99 straipsnio 3 punktu, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

62Atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

63Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatos (2007 m. sausio 18 d. įstatymo Nr. X-1027 redakcija ir 2012 m. spalio 2 d. įstatymo Nr. XI-2254 redakcija), ta apimtimi, kuria nenustatyta, kad asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnais ir kariais, muitinės pareigūnais (muitinės sistemoje dirbti muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikti kriminalinę žvalgybą (operatyvinę veiklą) ir (arba) ikiteisminį tyrimą), tarnybos laikui pensijai skirti prilyginamas (arba į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomas) po 1995 m. sausio 1 d. išdirbtas faktinis tarnybos laikas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais Darbo sutarties įstatymo pagrindais, tuose profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padaliniuose, kurių reformavimas (sukarinimas) vyko po 1995 m. sausio 1 d., iki to konkretaus profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinio reformavimo (sukarinimo), jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 52 straipsniams, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, socialinės darnos, teisingumo, protingumo ir proporcingumo konstituciniams principams.

64Bylos nagrinėjimą sustabdyti iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės pateiktą prašymą.

65Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas P. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi... 5. 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir... 6. 2) įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d.... 7. 3) įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją perskaičiuoti pareiškėjui... 8. 4) įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją grąžinti įsiskolinimą,... 9. 5) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir... 10. Paaiškino, kad į pareiškėjo tarnybos laiką pensijai skirti nebuvo... 11. Pažymėjo, kad tiek pareiškėjui dirbant ugniagesiu nuo 1992 m. balandžio 16... 12. Pareiškėjas teigė, kad į jo tarnybos laiką neįskaičius laikotarpio nuo... 13. Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija su skundu nesutiko... 14. Atsiliepime teigė, kad 2014 m. sausio 7 d. prašyme pareiškėjas pripažino,... 15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tauragės apskrities priešgaisrinė gelbėjimo... 16. Atsiliepime paaiškino, kad į tarnybos laiką pareigūnų ir karių... 17. II.... 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimu... 19. Teismas vertino, ar ginčo laikotarpiu (1995 m. sausio 1 d.–1998 m. sausio 1... 20. Vadovavosi Įstatymo 6 straipsnio 1 punktu, 16 straipsnio 3 dalies 2 ir 3... 21. Atsižvelgęs į VRM sekretoriaus–vidaus tarnybos dalinių vyriausiojo vado... 22. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ginčo laikotarpis (nuo 1995... 23. Konstatavęs, kad ginčo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas... 24. Teismui nagrinėjamu atveju nekilo abejonių, ar Lietuvos Respublikos... 25. III.... 26. Pareiškėjas P. K. su Vilniaus apygardos administracinio... 27. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, atmesdamas pareiškėjo reikalavimą... 28. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės,... 29. Pažymi, jog iki sukarinimo priešgaisrinė tarnyba, kurioje dirbo... 30. Taip pat apeliaciniame skunde pareiškėjas pakartotinai prašo kreiptis į... 31. Atsakovas Vidaus reikalų ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį... 32. Be atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytų argumentų, atsiliepime į... 33. 2015 m. gruodžio 29 d. pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam... 34. Pareiškėjas mano, kad ginčijamos Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų... 35. Pareiškėjas nurodo, kad nepripažįsta, jog pagal Pareigūnų ir karių... 36. Teisėjų kolegija... 37. IV.... 38. ... 39. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas siekia, jog į tarnybos... 40. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga,... 41. Pažymėtina, kad nuo įsidarbinimo Priešgaisrinės apsaugos departamento prie... 42. Pareiškėjas dėl neįskaityto laiko pareigūnų ir karių valstybinei... 43. V.... 44. Pareigūnų ir karių tarnybos laiko pensijai skirti nustatymą reglamentuoja... 45. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 46. Iš šių Įstatymo nuostatų matyti, jog laikotarpiams pareigūnų ir karių... 47. Nagrinėjamoje byloje pagal turimą taikyti minėtą Įstatymo reguliavimą... 48. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje... 49. Pažymėtina, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16... 50. Reguliavimas, pagal kurį tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami... 51. VI.... 52. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, jog Priešgaisrinės... 53. Tai, jog priešgaisrinės apsaugos sukarinimas šalies mastu vyko ne vienu... 54. Konstitucinis Teismas 2008 m. gruodžio 24 d. nutarime pažymėjo, kad... 55. Įstatymų leidėjas, įstatymu nustatydamas tam tikrą pensiją, turi pareigą... 56. Pensinio aprūpinimo ir socialinės paramos pagrindai nustatyti Lietuvos... 57. Pareiškėjo priėmimo į tarnybą Priešgaisrinės apsaugos departamento prie... 58. Nagrinėjamos bylos kontekste, stažo nustatymo bei teisės į valstybinę... 59. Apibendrindama nutartyje nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų... 60. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas... 61. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4... 62. Atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.... 63. Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar... 64. Bylos nagrinėjimą sustabdyti iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas... 65. Nutartis neskundžiama....