Byla 2A-1498-798/2013
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės, Jūratės Varanauskaitės, A. R. (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. T. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. T. ieškinį atsakovui V. C., notarei J. V. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

2Išnagrinėjusi bylą teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas S. T. prašė pripažinti negaliojančiu 2009-11-25 S. C. testamentą. Nurodė, kad S. C. buvo jo krikšto mama. Ji mirė 2010-03-11. Ieškovas yra S. C. testamentinis įpėdinis, ką patvirtina 1999-04-13 surašytas testamentas. Pradėjęs domėtis palikimo priėmimo galimybėmis, ieškovas sužinojo, kad 2009-11-25 S. C. sudarė naują testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko atsakovui. Testamentas pasirašytas kito asmens, kadangi palikėja to padaryti nebegalėjo. Ieškovo teigimu testamentas sudarytas ne laisva valia, nes S. C. jo surašymo metu sunkiai sirgo, ją buvo ištikęs insultas, dėl ko ji negalėjo kalbėti, nevaldė galūnių. Be to, ji sirgo Parkinsono liga, išemine galvos smegenų liga, ją nuolat vargino padidintas kraujospūdis, bronchinės astmos priepuoliai. Nors tuo metu S. C. ir nebuvo pripažinta neveiksnia, tačiau testamento sudarymo dieną jos sveikatos būklė buvo labai sunki, todėl ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Dėl šių priežasčių mano, kad ji negalėjo savarankiškai, laisva valia priimti sprendimo dėl testamento sudarymo. Todėl ieškovas prašė pripažinti 2009-11-25 testamentą negaliojančiu.

5Atsakovas V. C. ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad nors ir sunkiai sirgdama, testatorė paprašė iškviesti notarą, kad jis galėtų sudaryti ir patvirtinti jos testamentą. Turtą palikti atsakovui testatorė ruošėsi jau anksčiau. 2009-11-25 į Zarasų ligoninę buvo iškviesta Zarasų rajono 1-ojo notarų biuro notarė J. V., kurios akivaizdoje buvo sudarytas, pasirašytas S. C. testamentas. Kadangi pati S. C. dėl savo sveikatos būklės testamento pasirašyti negalėjo, jį dviejų liudininkų akivaizdoje pasirašė A. J.. Testamento sudarymo metu S. C. buvo veiksni, puikiai suvokė savo veiksmus ir galėjo juos valdyti. Todėl teigė, kad testamento pripažinti negaliojančiu nėra pagrindo.

6Atsakovė notarė J. V. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ji patvirtino 2009-11-25 S. C. testamentą. Atsakovės teigimu, testamento sudarymo metu testatorė buvo sąmoninga ir nors buvo sunkios sveikatos būklės į aplinką reagavo, savo veiksmus suvokė. Išsiaiškinus ar ji nori sudaryti testamentą bei kam nori palikti savo turtą, perskaičius visą testamento turinį, testatorė savo valią išreiškė paspausdama notarei ranką ir linktelėdama galvą, ką gali paliudyti palatoje buvę asmenys.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinys atmestas. Atsakovui priteista 3 000 Lt išlaidų susijusių su advokato teikta teisine pagalba.

9Teismas įvertinęs bylos aplinkybes, liudytojų parodymus (išskyrus liudytojų D. B., V. K. ir R. V. parodymus, kurie teismo nuomone, nelaikytini reikšmingais, kadangi jais nei patvirtintos, nei paneigtos bylai svarbios aplinkybės) S. C. ligos istorijas, pomirtinės ekspertizės išvadas konstatavo, kad 2009-11-25, t.y. testamento sudarymo metu, S. C. savo veiksmų esmę suprato ir galėjo juos valdyti, taigi išreiškė savo valią palikti palikimą atsakovui. Teismo vertinimu, nors ieškovas ir ginčijo aplinkybę dėl asmens valios išreiškimo rankos paspaudimu, tačiau tokia valios išreiškimo forma buvo tinkama (CK 1.64 str. 1-2 d.). Nors testamento sudarymo metu S. C. buvo sunkios būklės, tačiau nustačius, kad testamente pasirašė liudytojai, teismas padarė išvadą, jog testamentas sudarytas nepažeidžiant procedūrai keliamų reikalavimų (CK 5.29 str.).

10Teismas sprendė, kad vien aplinkybė, jog anksčiau testamentu palikimą ji buvo nusprendusi palikti ieškovui, nepaneigė sandorio pagrįstumo ir protingumo, nes CK 5.35 straipsnio 1 dalis numato testatoriui teisę bet kuriuo metu persigalvoti dėl testamento ir jį panaikinti sudarant naują testamentą. Testamento sudarymo tvarką reglamentuojančiomis teisės normomis visų pirma siekiama užtikrinti tinkamą testatoriaus teisės palikti testamentu turtą savo nuožiūra teisės įgyvendinimą, o gero elgesio (geros moralės) taisyklės reikalauja gerbti testatoriaus valią. Taigi, nenustačius CK 1.89 straipsnio apibrėžtų aplinkybių, testamento pripažinti negaliojančiu nėra jokio pagrindo, priešingu atveju būtų nusižengiama testatorės valiai. Dėl nurodytų priežasčių ieškinys buvo atmestas. Iš ieškovo atsakovui priteista 3 000 Lt išlaidų už advokato teiktą teisinę pagalbą apmokėti, o valstybės naudai 134,10 Lt bylinėjimosi išlaidų.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12Ieškovas S. T. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą. Pripažinti negaliojančiu 2009-11-25 S. C. testamentą, notarinio registro Nr. 3586.

13Nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas neįvertino, jog sudarydama testamentą S. C. negalėjo suprasti sudaromo sandorio teisinių pasekmių ir jų norėti. Ekspertas K. M. atlikęs ekspertizę nurodė, kad ,,S. C. ,,galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti“, tačiau ekspertizės akte nenurodoma, kad S. C. ,,suprato“ savo veiksmų esmę. Žodis ,,galėjo“ rodo tik galimybę (tikimybę), o ne supratimą. Galimybė buvo aiški ir be eksperto išvadų, o reikėjo įrodyti supratimo (nesupratimo) faktą. Teigia, kad ekspertizės akte buvo nurodyti liudytojų parodymai bei aptarta medicininė dokumentacija, tačiau nėra nė vienos eilutės apie testamento pasirašymo dieną (ir prieš tai) S. C. skirtus vaistus ir jų poveikį. Apelianto teigimu, S. C. vaistus vartojo dideliais kiekiais (po 3-5 tabletes kelis kartus per dieną). Po dviejų insultų vaistų vartojimas padidėjo. Todėl mano, kad ekspertas neatsakė į klausimą ar S. C. suprato sandorio teisines pasekmes. Mano, kad vertinant liudytojų parodymus neatsižvelgta į tai, kad jie yra atsakovo ir jo žmonos artimi giminės (sesuo, pusseserė, tėvai, tetos) ir kai kuriais klausimais jų parodymai iki atskirų žodžių ir sakinių buvo identiški. Todėl mano, kad liudytojų parodymai buvo neobjektyvūs. Tuo tarpu gydytojų parodymai rodė labai sunkią ligonės būklę. Gydytoja B. apie S. C. sveikatą parodė, kad testamento sudarymo dieną ji ,,akimis negalėjo duoti ženklų, žiūrėjo į vieną tašką kaip į židinį“. Neurologo išvada tą pačią dieną ,,galvos smegenų patologija, teigiamas Babinskio refleksas“. Gydytoja S. M. parodė, kad ,,Aš gydžiau C. 10 metų. Lapkričio 25 d. ryte aš nesusikalbėjau, tuo metu kontakto nebuvo, bet dieną būklė stabilizuojasi, tai gali būti dienos būklė“. Atsižvelgiant į liudytojų parodymų prieštaringumą mano, kad teismo išvada, jog ,,C. savo veiksmų esmę suprato ir galėjo juos valdyti“ yra keista, nes kalbėti apie paralyžuoto žmogaus, gyvenančio su širdies stimuliatoriumi, be akinių į tolį nematančio, prieš keliolika valandų patyrusio antrą insultą ir prieš keletą valandų atlaikiusio 100 kilometrų kelionę į Uteną bei kvėpuojančio per įvestą vamzdelį galimybės suprasti, kas dedasi aplink jį yra labai sunkios. Teigia, kad S. C. vargiai suprato testamente minimas sąvokas ,,kilnojamąjį“ ir nekilnojamąjį“ turtą, jei tokių sąvokų nėra CK. Pagrįsdamas savo teiginį Apeliantas remiasi CK 1.97 ir 1.98 straipsniais. Mano, jog atsižvelgiant į tai, kad testamento turinys yra neaiškus ir/ar nesuprantamas jis negalioja. Apelianto teigimu, testamentas buvo sudarytas V. C. įtakojant notarę, nes V. C. nuvykęs pas notarę nurodė jai ką surašyti testamente, o V. J. apibūdino jai S. C. būklę. Teigia, kad notaras prieš patvirtindamas sandorį privalo įsitikinti jį sudarančio asmens veiksnumu, o sunkiais atvejais, tokiais kaip šis, imtis papildomų veiksmų nustatydamas asmens veiksnumą: pvz.: įvertinti norimo sudaryti sandorio racionalumą, naudingumą, asmenų, norinčių sudaryti sandorį tarpusavio ryšius (pvz. giminystę), rašyti sandorio sudarymo protokolą, kuriame būtų fiksuojami rūpimi klausimai bei paaiškinimai, siekiant išsiaiškinti šalių valią ir išaiškinti asmeniui sandorio pasekmes. Tačiau šiuo atveju to daroma nebuvo. Apeliantui lieka neaišku, kaip notarė nustatė, kad S. C. negali pasirašyti. Mano, kad notarės teiginiai, jog S. C. savo valią išreiškė galvos linktelėjimu, prieštarauja liudytojų parodymams ir teigia, kad atsakovo testamente nėra išreikšta tikroji S. C. valia. Apelianto teigimu yra ir daugiau požymių rodančių, kad testamentas buvo sudarytas pažeidžiant nustatytą tvarką: už testatorę pasirašė atsakovo pusseserė, ji kartu ir Zarasų teismo teisėjo Kurasovo, vedusio šią bylą sekretorė. Ji savo parodymuose teigia, kad ,,pati velionė nepasirašė, aš pasirašiau už ją“, nors atsakovo testamente nurodyta, kad už S. C. pasirašė A. J.. Atsakovas notarei nurodė, kad S. C. niekam nebuvo jokio turto palikusi, nebuvo sudariusi kito testamento. Minėtas aplinkybes apeliantui patvirtino ir pati notarė 2009-03-15, kai jis su V. A. lankėsi pas ją notarinėje kontoroje. Po kilusios ginčo, vėliau, teismo posėdžio metu atsakovas siūlė ieškovui 20 000 Lt sumą. Mano, kad tai irgi patvirtina, jog sudarant testamentą nebuvo išreikšta tikroji S. C. valia. Teigia, kad dar 1999 metais būdama geresnės sveikatos S. C. sudarė pirmą testamentą, kuriame išreiškė valią, kad visas turtas liktų apeliantui. Savo nuostatų niekada nekeitė ir apie pirmąjį testamentą nuolat prisimindavo, o kalbėdama su apelianto motina klausė ar jis nepametęs testamento, sakė, kad jis yra galiojantis. Nesutinka su teismo teiginiu, kad ,,iš liudytojų parodymų matyti, kad palikimą atsakovui palikti ji planavo iš anksto“, nes apeliantas nemanė, kad atsakovo ir jo žmonos artimų giminaičių liudijimai gali būti reikšmingi, todėl nekvietė savo giminaičių, kurie galėjo patvirtinti, kad palikimas buvo planuojamas palikti jam. Teigia, kad apelianto motinai S. C. yra minėjusi, kad yra įkalbinėjama užrašyti namus V. C., už tai jis prižiūrėtų jos vyro kapą. Mano, kad V. C. nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad jis pasiėmęs S. C. kortelę per tris mėnesius nuėmė nuo jos sąskaitos beveik 8 000 Lt. Ši aplinkybė apeliantui tapo žinoma, kai buvo tariamasi dėl turto dalybų. Anksčiau Apeliantas neskelbė minėtų aplinkybių, nes šališkas Zarasų teismas dirbtinai vilkino bylos nagrinėjimą ir ieškinį atmetinėjo dėl smulkmenų, kvietė atsakovo liudytojus. Mano, kad tokie veiksmai buvo atliekami turint tikslą, kad apeliantas užmirštų nepalankius faktus. Teigia, kad teisinėms išlaidoms jis neturi pinigų, nes dukros mokosi, o jo gaunama alga nedidelė. Taip pat mano, kad Molėtų rajono apylinkės teismas dirbtinai skubino procesą, nieko nesiaiškino ir į nieką nesigilino. Todėl Apeliantas manė, kad neverta tuščiai švaistyti pinigų teismo posėdžiams.

14Atsakovas V. C. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15Nurodo, kad apelianto teiginiai dėl to, kad S. C. testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti paneigiami ekspertizės išvada ir yra visiškai nepagrįsti. Byloje jokių duomenų apie S. C. psichikos ligą nėra, todėl pagrindo atlikti tokio pobūdžio ekspertizę nebuvo. Byloje buvo apklausti 22 liudytojai, iš jų tik trys artimi atsakovo asmenys. Kiti liudytojai, kaimynai, ligoninės darbuotojai, S. C. giminaičiai, jokio teisinio suinteresuotumo byla neturėjo ir jokio pagrindo abejoti jų parodymais nebuvo. Pažymi, kad ne vienas liudytojas taip pat nurodė, jog S. C. iki mirties buvo nurodžiusi, kad ketina testamentą sudaryti atsakovo naudai. Tai patvirtina, jog jos apsisprendimas susiformavo dar iki ligos. Tuo paneigiami ir apelianto teiginiai, kad turtas buvo ketinamas palikti jam. Testamentas buvo sudarytas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, atitiko jos valią ir yra teisėtas, o testamento klaidos, jeigu tikroji testatoriaus valia yra išreikšta aiškiai ir galima nustatyti įpėdinius ir turtą, kuris jiems skiriamas, nesudaro pagrindo panaikinti testamentą.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliaciniame skunde nustatytos ribos gali būti peržengtos tik tais atvejais, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

18Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuota. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis ir jų nebekartoja. Todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

19Apeliacinis skundas atmestinas.

20CK 5.15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Pagal CK 1.89 straipsnį gali būti pripažintas negaliojančiu sandoris, kurį fizinis asmuo sudarė nors ir būdamas juridiškai veiksnus - nesant galiojančio teismo sprendimo dėl pripažinimo neveiksniu - bet kuris sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Ekspertų išvada yra vienas iš bylos įrodymų. Ji, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, neturi teismui iš anksto nustatytos galios, nėra privaloma ir vertinama laikantis bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civ.b. Nr. 3K-3-253/2010; 2009 m. sausio 27 d. nutartis civ.b. Nr. 3K-3-54/2009). Taigi teismas ją turi įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu įrodymų viseto ištyrimu (CPK 218 str.).

21Apeliantas teigia, kad atlikus ekspertizę liko neįrodytas S. C. atliekamų veiksmų supratimo faktas sudarant 2009-11-25 testamentą, o ekspertizės išvadoje nepasisakyta dėl testamento pasirašymo dieną (ir prieš tai) jai skirtus vaistus ir jų poveikį jos galimybei suprasti atliekamus veiksmus.

22Bylos medžiaga tvirtina, kad siekiant pašalinti kilusius prieštaravimus dėl palikėjos S. C. gebėjimo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti testamento sudarymo dieną (2009-11-25) byloje buvo skirta S. C. pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė (CPK 212-214 str.). Ekspertas atsakydamas į jam pateiktus klausimus 2011-04-12 ekspertizės akte konstatavo, kad S. C. sudarydama 2009-11-25 testamentą psichine liga ar silpnaprotyste nesirgo ir galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Išvadoje nurodoma, kad skiriamų vaistų poveikis jos galimybėms suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti neigiamos įtakos neturėjo (CPK 216 str.) (b.l. 134-135,137-143, T1).

23Todėl teisėjų kolegija atmeta, kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad ekspertizės išvadoje nebuvo pasisakyta apie S. C. gebėjimą suprasti savo atliekamus veiksmus 2009-11-25 sudarant testamentą atsakovo naudai ir apie jai skirtų vaistų poveikį, nes iš ekspertizės išvados yra akivaizdu, kad 2009-11-25 sudarydama testamentą ji buvo veiksni, o skiriami vaistai neturėjo jokios neigiamos įtakos S. C. galimybei suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (CK 5.15 str. 2 d.).

24Negalima sutikti ir su Apelianto teiginiu, kad S. C. būdama sunkios būklės vargiai suprato testamente minimas sąvokas ,,kilnojamąjį“ ir „nekilnojamąjį“ turtą, jei tokių sąvokų nėra CK. Minėtos sąvokos yra aptariamos CK ketvirtojoje knygoje ,,Daiktinė teisė“. Todėl apeliantas nepagrįstai remiasi CK 1.97 ir 1.98 straipsniais.

25Teisėjų kolegijos nuomone, galbūt iš testamento konteksto išėmus ir atskirai vartojant minėtas sąvokas ,,kilnojamąjį“ ir „nekilnojamąjį“ turtą, jos atsižvelgiant į sunkią S. C. sveikatos būklę ir galėjo jos būti sunkiai suvokiamos. Tačiau perskaičius testamentą ir nurodžius, kad „visas ,,nekilnojamasis“ ir ,,kilnojamasis“ turtas, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų yra paliekamas V. C.“, šios sąvokos tampa visiškai suprantamos. Juo labiau atsiskleidžia minėtų sąvokų kontekstas ir prasmė. Todėl negalima teigti, jog minėtų sąvokų vartojimas galėjo turėti įtakos testamento sudarymui ir S. C. valios išraiškai sudarant testamentą. Juo labiau, notarė neneigė, kad testamentas buvo sudarytas V. C. prašant, patvirtino, kad S. C. savo valią t.y. sutikimą su perskaitytu testamento tekstu išreikš rankos paspaudimu, o jei nesutiks papurtys galvą. Perskaičius testamento tekstą, S. C. linktelėjo galvą. Notarei paklausus ar S. C. nori sudaryti testamentą ir kieno naudai, ji parodė į Cibulskį, o į klausimą ar visą turtą palieka C. ji paspaudė ranką (b.l. 101, T1). Liudytojai D. Š. ir O. I. patvirtino notarės parodymus (b.l. 102-103, T1) (CPK 177 str. 2 d.,178 str.).

26Teisėjų kolegijos vertinimu, virš minėti veiksmai, kuriuos atliko S. C., atsižvelgiant į jos sveikatos būklę, laikytini pakankamu ir tinkamu valios išreiškimu, leidžiančiu spręsti apie jos valios išraišką testamento sudarymo metu – ,,visą man priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų mano mirties dienai, palieku V. C.“ (CK 1.64 str. 1 d.) (b.l. 6, T1). Todėl teigti, kad net tuo atveju, jei S. C. ir nesuprato atskirų žodžių ,,nekilnojamasis“ ir ,,kilnojamasis“ turtas reikšmės, tai lemtų testamento negaliojimą, nėra jokio pagrindo.

27Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu teismo sprendimu, teigia, kad liudytojų parodymai buvo nenuoseklūs ir prieštaringi, todėl mano, kad priimant skundžiamą sprendimą teismas netinkamai įvertino liudytojų parodymus. Teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu nesutinka.

28Minėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką, kuri nereikalauja, kad neginčytinai būtų patvirtintas ar paneigtas vienas ar kitas šalies teiginys. Pakankama sąlyga įrodymų vertinimui yra įsitikinimas, kad labiau tikėtina, jog ginčo faktas buvo arba jo nebuvo.

29Nagrinėjamu atveju liudytojai patvirtino, jog S. C. savo valią dėl testamento sudarymo ir viso ,,nekilnojamojo“ ir „kilnojamojo“ turto palikimo, patvirtino šalių (notarės ir testatorės) pasiūlytais ženklais. Teisėjų kolegija įvertinusi liudytojų parodymus (b.l. 98-110; 129-133, T1) ir jų pagrindu apylinkės teismo padarytas išvadas, sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai ištyrė ir įvertino liudytojų parodymus ir jų pagrindu padarė pagrįstas išvadas, o smulkūs neatitikimai liudytojų parodymuose neleidžia spręsti, kad jie buvo neobjektyvūs.

30Negalima sutikti ir su apelianto teiginiu, kad tvirtindama testamentą notarė turėjo imtis papildomų veiksmų: įvertinti norimo sudaryti sandorio racionalumą, naudingumą, asmenų, norinčių sudaryti sandorį tarpusavio ryšius (pvz. giminystę), protokole fiksuoti jo sudarymo eigą bei šalių pasisakymus.

31Įstatymas nenumato notarui pareigos vertinti sudaromo sandorio racionalumą, nes tokia pareiga tenka jį sudarančioms šalims, o įrodymų apie tai, kad būtų šalių reikalavimas rašyti sandorio sudarymo protokolą byloje nėra (Notariato įst. 30 str. 2 d.; CPK 178 str.). Tokio reikalavimo būvimo nepatvirtino ir sandorio dalyviai.

32Įstatymas numato notaro pareigą patikrinti asmens veiksnumą t.y. jo gebėjimą sandorio sudarymo metu suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti bei išaiškinti asmenims atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes (Notariato įst. 2 str. 1 d., 26 str. 1 d., 30 str., 32 str.,).

33Nagrinėjamu atveju dėl S. C. sveikatos būklės testamentas buvo tvirtinamas ligoninėje (Notariato įst. 32 str. 2 d.). Esant tokiai situacijai tvirtinant testamentą svarbu, nustatyti ar testamentas buvo pasirašytas liudytojų bei jį pasirašiusio asmens, testatoriui dalyvaujant. Ir tik nustačius, kad tokių asmenų dalyvavimas neatitiko testatoriaus valios, galima konstatuoti CK 5.29 straipsnio pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-06-30 d., nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010).

34Bylos duomenys tvirtina, kad prieš tvirtindama testamentą (vienašalį sandorį) notarė įsitikino S. C. veiksnumu. Tvirtinant testamentą (vienašalį sandorį) S. C. dėl sveikatos būklės negalint jo pasirašyti, už testatorę – S. C. jį pasirašė A. J., notarės, S. C. ir liudytojų O. I., D. Š. akivaizdoje (b.l. 6, T1). Todėl teigti, kad testamento pasirašymo procedūra buvo organizuota su trūkumais taip pat nėra jokio pagrindo (CK 5.29 str.).

35Pažymėtina, kad testatoriaus, šiuo atveju S. C. teisė ir valia sudaryti, pakeisti, atsisakyti sudaryti testamentą, priklauso tik jai vienai, o teismas nagrinėdamas bylą tiria ir vertina tik teismo posėdyje ištirtas aplinkybes bei liudytojų parodymus ir sprendimą grindžia tik vadovaudamasis teismo posėdyje ištirtais įrodymais (CK 5.35 str. 1 d., CPK 263 str.2 d.). Todėl apeliantui leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodžius, kad keičiant testamentą buvo veikiama prieš jos valią, jo argumentai dėl tariamų liudytojų parodymų galėjusių paneigti byloje nustatytas aplinkybes, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

36Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad Zarasų rajono apylinkės teismas turėjo išankstinę nuostatą prieš jį ir vilkino bylos nagrinėjimą.

37Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantui pareiškus prašymą dėl teismo nušalinimo (b.l. 156, T1). Jo prašymas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d., nutartimi buvo patenkintas ir byla perduota nagrinėti Molėtų apylinkės teismui (b.l. 159-160, T1), o aplinkybių, kad Molėtų rajono apylinkės teismas būtų bylą nagrinėjęs paskubomis ir nesigilinęs į ją teisėjų kolegija nenustatė. Tokių įrodymų nepateikė ir apeliantas. Todėl šis apeliacinio skundo argumentas, taip pat atmestinas, kaip teisiškai nepagrįstas.

38Nurodytais argumentais apeliacinis skundas atmestinas. Ieškovas prašo priteisti išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą 3 025 Lt. Pateikė tai patvirtinančius įrodymus (b.l. 61-63,T2) (CPK 178 str.). Minėtas išlaidų dydis viršija LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d., rekomendacijose ,,dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.11 punkto reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, ieškovui priteistina – 1 400 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginti (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

39Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

40Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

41Priteisti iš S. T. (a.k. ( - ) V. C. (a.k. ( - ) naudai 1400 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus litų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Išnagrinėjusi bylą teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas S. T. prašė pripažinti negaliojančiu 2009-11-25 S. C.... 5. Atsakovas V. C. ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad nors ir sunkiai... 6. Atsakovė notarė J. V. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ji patvirtino... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinys... 9. Teismas įvertinęs bylos aplinkybes, liudytojų parodymus (išskyrus... 10. Teismas sprendė, kad vien aplinkybė, jog anksčiau testamentu palikimą ji... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 12. Ieškovas S. T. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 13. Nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas neįvertino, jog... 14. Atsakovas V. C. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o... 15. Nurodo, kad apelianto teiginiai dėl to, kad S. C. testamento sudarymo metu... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 18. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuota. Apeliacinės... 19. Apeliacinis skundas atmestinas.... 20. CK 5.15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad testamentą gali sudaryti tik... 21. Apeliantas teigia, kad atlikus ekspertizę liko neįrodytas S. C. atliekamų... 22. Bylos medžiaga tvirtina, kad siekiant pašalinti kilusius prieštaravimus dėl... 23. Todėl teisėjų kolegija atmeta, kaip nepagrįstus apeliacinio skundo... 24. Negalima sutikti ir su Apelianto teiginiu, kad S. C. būdama sunkios būklės... 25. Teisėjų kolegijos nuomone, galbūt iš testamento konteksto išėmus ir... 26. Teisėjų kolegijos vertinimu, virš minėti veiksmai, kuriuos atliko S. C.,... 27. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu teismo sprendimu, teigia, kad... 28. Minėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką, kuri... 29. Nagrinėjamu atveju liudytojai patvirtino, jog S. C. savo valią dėl... 30. Negalima sutikti ir su apelianto teiginiu, kad tvirtindama testamentą notarė... 31. Įstatymas nenumato notarui pareigos vertinti sudaromo sandorio racionalumą,... 32. Įstatymas numato notaro pareigą patikrinti asmens veiksnumą t.y. jo... 33. Nagrinėjamu atveju dėl S. C. sveikatos būklės testamentas buvo tvirtinamas... 34. Bylos duomenys tvirtina, kad prieš tvirtindama testamentą (vienašalį... 35. Pažymėtina, kad testatoriaus, šiuo atveju S. C. teisė ir valia sudaryti,... 36. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad Zarasų rajono... 37. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantui pareiškus prašymą dėl teismo... 38. Nurodytais argumentais apeliacinis skundas atmestinas. Ieškovas prašo... 39. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 40. Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti... 41. Priteisti iš S. T. (a.k. ( - ) V. C. (a.k. ( - ) naudai 1400 Lt (vieną...