Byla 2A-814-260/2011

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimondo Buzelio, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės ir Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant ieškovo atstovui Arūnui Abromavičiui, trečiojo asmens AB LESTO (AB „Rytų skirstomieji tinklai“ teisių perėmėjas) atstovei Milai Nordbi, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-2895-559/2010 pagal ieškovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį atsakovei antstolei R. M., tretiesiems asmenims A. B. ir AB „Rytų skirstomieji tinklai“ (teisių perėmėjas – AB LESTO) dėl turto arešto panaikinimo, ir

Nustatė

2Ieškovas Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ieškiniu prašė panaikinti antstolės R. M. 2010-01-26 areštą vykdomojoje byloje Nr.0064/09/01456, uždėtą automobiliui ( - ) valst. Nr. ( - ) VIN kodas ( - ). Nurodė, kad Ukmergės rajono apylinkės teismas 2009-09-21 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-137-161/2009 iš A. B., a. k. ( - ), konfiskavo transporto priemonę ( - ), valst. Nr. ( - ). Antstolė N. J. 2009-10-26 areštavo minėtą automobilį bei informavo Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją (toliau - VMI) apie konfiskuotą automobilį. VMI specialistė D. D., dalyvaujant antstolei N. J., apžiūrėjo ir įvertino konfiskuotą automobilį 3.000 Lt suma bei įtraukė automobilį į VMI apskaitą. Perėmusi į savo apskaitą konfiskuotą automobilį, VMI inicijavo jo realizavimo procedūrą. Antstolė R. M., vykdydama išieškojimą iš A. B. išieškotojo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ naudai, 2010-01-26 areštavo minėtą automobilį. VMI 2010-06-10 raštu Nr. (14.10)-46-19238 ir pakartotinai 2010-07-16 raštu Nr. (14.10)-46-22261 kreipėsi į antstolę R. M. su prašymu panaikinti areštą konfiskuotam automobiliui, nes VMI įtraukė šį automobilį į savo apskaitą ir perdavė jį realizuoti, o dėl turto arešto negali įvykdyti šios pareigos. Antstolė R. M. 2010-07-28 priėmė patvarkymą Nr. 2720 vykdomojoje byloje Nr.0064/09/01456, kuriuo atsisakė tenkinti VMI prašymą dėl konfiskuoto turto arešto panaikinimo. Antstolė R. M. neteisėtai 2010-01-26 areštavo valstybei nuosavybės teise priklausantį automobilį ( - ), valst. Nr. ( - ). Sudarius 2009-11-20 turto apskaitos ir perdavimo aktą Nr. 343, konfiskuotas automobilis ( - ), valst. Nr. ( - ) tapo valstybės nuosavybe, o VMI įgijo teisę valdyti patikėjimo teise. Antstolė R. M., vykdydama išieškojimo veiksmus iš skolininko, nepasidomėjo, kokie apribojimai nustatyti automobiliui bei, ar įmanoma vykdyti priverstinio išieškojimo veiksmus iš jo.

3Atsakovė antstolė R. M. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovas nuo konfiskuoto automobilio 2009 m. lapkričio 20 d. turto apskaitos ir perdavimo akto Nr.343, kuris civiliniuose teisiniuose santykiuose pripažintinas sandoriu, surašymo, privalėjo jį įregistruoti viešame registre. Tuo metu, kai 2010 m. sausio 26 d. antstolė R. M. areštavo automobilį, jis buvo registruotas skolininko A. B. vardu. Be to, jokių areštų, įkeitimų ar kitokių apsunkinimų viešajame registre taip pat nebuvo registruota. Todėl valstybė, sandorio pagrindu įgijusi nuosavybės teisę į automobilį, sandorio negali panaudoti prieš sąžiningus trečiuosius asmenis (skolininką, išieškotoją, antstolę ir pan.). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 755 straipsnio 1 dalį, vykdant teismo nuosprendį, nutartį ar nutarimą dėl turto konfiskavimo, skolininko turtas perduodamas realizuoti po to, kai yra patenkinti iki teismo nuosprendžio priėmimo dienos pareikšti nuteistojo kreditorių turtiniai reikalavimai ir padengtos su tuo susijusios vykdymo išlaidos. Išieškotojo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ turtinis reikalavimas dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo kaip tik ir buvo pareikštas baudžiamojoje byloje, kurioje priimtu nuosprendžiu nusikaltimo padarymo priemonė - ginčo automobilis - buvo konfiskuota. Išieškotojo turtinis reikalavimas buvo pareikštas iki teismo nuosprendžio priėmimo dienos, todėl kol nėra pilnai patenkintas išieškotojo turtinis reikalavimas, kylantis iki nuosprendžio priėmimo pareikšto turtinio reikalavimo, ieškovas negali reikalauti panaikinti konfiskuoto automobilio arešto, o tuo labiau jo realizuoti.

4Jonavos rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimu (b.l. 92-98) ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009-09-21 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-137-161/2009 buvo nutarta konfiskuoti iš nuteistojo A. B. automobilį ( - ), valst. Nr. ( - ). kuris buvo priemone padarant nusikalstamas veikas, taip pat tuo pačiu nuosprendžiu buvo patenkintas civilinio ieškovo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ civilinis ieškinys ir priteista solidariai iš A. B. kartu su kitais nuteistaisiais turtinės žalos atlyginimas. Įsiteisėjusio teismo nuosprendžio pagrindu nuteistojo A. B. atžvilgiu 2009-10-14 buvo išduoti du vykdomieji raštai: vienas dėl automobilio ( - ) konfiskavimo, antras dėl 1.156,93 Lt skolos išieškojimo solidariai iš A. B. su kitais dviem nuteistaisiais. Antstolė N. J., vykdydama pirmąjį vykdomąjį dokumentą, 2009-10-26 areštavo minėtą automobilį, tačiau VĮ „Regitra“ apie turto areštą nebuvo pranešta ir šis aktas registre neregistruotas. VMI specialistė D. D. apžiūrėjo ir įvertino konfiskuotą automobilį 3.000 Lt suma bei įtraukė automobilį į VMI apskaitą. Perėmusi į savo apskaitą konfiskuotą automobilį, VMI inicijavo jo realizavimo procedūrą. Duomenys apie tai, kad administracinio akto pagrindu pasikeitė daiktinės teisės į minėtą automobilį, valstybinio registro tvarkytojui perduoti nebuvo. Antrasis vykdomasis raštas dėl 1.156,93 Lt skolos išieškojimo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ naudai buvo gautas antstolės R. M. kontoroje 2009-11-02. Vykdydama išieškojimą, antstolė R. M. 2009-11-06 išsiuntė skolininkui A. B. raginimą įvykdyti sprendimą, o 2010-01-26 turto arešto aktu areštavo skolininko automobilį ( - ), valst. Nr. ( - ) 2010-07-16 raštu Nr. (14.10)-46-22261 ieškovas kreipėsi į antstolę R. M. su prašymu panaikinti areštą konfiskuotam automobiliui, nes VMI įtraukė šį automobilį į savo apskaitą ir perdavė jį realizuoti, o dėl turto arešto negali įvykdyti šios pareigos - automobilį realizuoti. Antstolė R. M. 2010-07-28 priėmė patvarkymą Nr. 2720 vykdomojoje byloje Nr.0064/09/01456, kuriuo atsisakė priimti Vilniaus apskrities VMI prašymą dėl arešto panaikinimo ir grąžino prašymą jį padavusiam asmeniui. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, padarė išvadą, jog patenkinus ieškinį būtų pažeista CPK 755 straipsnio 1 dalyje nustatyta teismo nuosprendžio dėl turto konfiskavimo vykdymo eilė. Tiek civilinius, tiek baudžiamuosius teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir teismų praktika, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo teisę į padarytos žalos atlyginimą, pirmumą teikia žalos atlyginimo institutui, o turto konfiskavimas taikomas tik patenkinus kreditorių turtinius reikalavimus. AB „Rytų skirstomieji tinklai“ civilinis ieškinys buvo pareikštas toje pačioje baudžiamojoje byloje Nr.1-137-161/2009, t.y. iki nuosprendžio toje byloje priėmimo, todėl šiuo atveju, taikant CPK 755 straipsnio 1 dalį, pirma eile turi būti patenkinami išieškotojo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ pareikšti reikalavimai vykdomojoje byloje Nr.0064/09/01456 dėl 1.156,93 Lt išieškojimo. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad antstolė R. M. neturėjo teisės pradėti vykdyti išieškojimą iš skolininko A. B. vienintelio turto – automobilio ( - ), valst. Nr. ( - ), kuris arešto metu jau buvo konfiskuotas. Teismas nustatė, kad turto arešto momentu skolininko vienintelės pajamos buvo našlaičio ir maitintojo netekimo pensijos – 773,30 Lt. VSDFV duomenimis A. B. nuo 2010-10-18 dirba UAB „Jonavos apdaila“. Be minėtos vykdomosios bylos Nr. 0064/09/01456, antstolės R. M. kontoroje yra atliekami vykdymo veiksmai skolininko A. B. atžvilgiu dar aštuoniolikoje vykdomųjų bylų pagal to paties išieškotojo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ pateiktus vykdomuosius raštus Nr. 1-137-161/2009. 2009-09-21 teismo nuosprendžiu buvo patenkinti civilinio ieškovo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ civiliniai ieškiniai A. B. atžvilgiu, bendra solidariai išieškotina suma iš A. B. kartu su kitais nuteistaisiais – 33.767,40 Lt. Skolininkas A. B. įsiskolinimą dengia sumokėdamas dalimis – po 100 Lt, tačiau išieškotina solidariai priteista suma yra didelė, todėl skolininko gaunamų pajamų nepakaktų prievolei įvykdyti. Kito turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, skolininkas neturi. Todėl šiuo atveju turi būti taikoma CPK 755 straipsnio 2 dalis, kad iš konfiskuotų daiktų gali būti vykdomas išieškojimas, kai nėra kito turto, iš kurio gali būti išieškoma, arba kai jo neužtenka.

5Apeliaciniu skundu (b.l. 101-102) ieškovas Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo 2010 m. gruodžio 20 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad Vilniaus apskrities VMI privalėjo perimti iš antstolės N. J. perduodamą realizuoti automobilį ( - ), nes antstolė patikrino ir nenustatė, kad yra kliūčių vykdyti teismo nuosprendį - perduoti turtą VMI. VMI privalėjo perimti turtą realizavimui, nes jai nėra nustatyta pareiga aiškintis, ar yra patenkinti kreditorių turtiniai reikalavimai, priteisti baudžiamojoje byloje. VMI pavestas vienintelis elgesio variantas, t.y. perimti iš antstolės perduodamą valstybei turtą ir realizuoti jį. Vykdomieji raštai buvo išduoti 2009-10-14, tačiau antstolė R. M. tik 2010-01-26 turto arešto aktu areštavo ginčo automobilį (apribojimas valstybiniame registre įregistruotas 2010-02-01), t. y. VMI 2009-11-20 jau perėmus turtą į savo apskaitą ir tapus jo valdytoju. Todėl teismo išvada, kad antstolė R. M. teisėtai areštavo VMI antstolės N. J. perduotą realizuoti automobilį, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad šioje byloje taikytinas CPK 755 straipsnis, kuris reglamentuoja turto konfiskavimo vykdymo eilę. Apelianto nuomone, šioje byloje ginčas kilęs iš nuosavybės teisinių santykių, t.y. bylos nagrinėjimo dalykas yra valstybės nuosavybės apribojimo teisėtumas. Būtent pareikštas reikalavimas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, todėl nuosprendžio vykdymo eiliškumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Antstolė N. J. vykdė Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009-09-21 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr.1-137-161/2009 ir ji turėjo išspręsti klausimą dėl automobilio ( - ) realizavimo. Todėl šioje byloje nebuvo pagrindo taikyti CPK 755 straipsnį, nes tik jai esant ieškove arba atsakove kiltų pagrindas ginčą nagrinėti šios teisės normos prasme. Todėl laikytina, kad VMI ir antstolės R. M. nesieja nuosprendžio vykdymo eiliškumo santykiai. Pirmosios instancijos teismas apskritai neanalizavo CPK 755 straipsnio aiškinimo ir taikymo prasme, neatskleidė šios normos turinio, todėl netinkamai ją taikė ginčo santykiui. Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog transporto priemonės savininkui neįregistravus šio fakto viešame registre, tačiau naujam savininkui įrodžius, jog jis yra savininkas, areštas turėjo būti panaikintas, o ieškinys - tenkintas.

6Atsiliepime į ieškovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą (b.l. 110-112) atsakovė antstolė R. M. prašo apeliacinį skundą atmesti, Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ji nurodė, jog ieškovo teiginiai, kad realizuojant konfiskuotą turtą CPK 755 straipsnis netaikytinas, nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2010 m. spalio 18 d. nutartyje Nr.3K-3-397/2010 yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į CPK 638 straipsnio 2 dalyje, 691, 692 straipsniuose įtvirtintų normų prasmę, jų tarpusavio ryšį, darytina išvada, kad teismo sprendimu (nutarimu) konfiskuotas turtas turi būti perduodamas realizuoti būtent valstybinei mokesčių inspekcijai, o konfiskuoto turto realizavimas reiškia bet kokius veiksmus, susijusius su konfiskuoto turto pardavimu ar realizavimu CPK nustatyta tvarka (CPK 691 straipsnio 1 dalis). Todėl VMI turi turtą realizuoti laikydamasi CPK reikalavimų. Išieškotojo kreditorinis reikalavimas pareikštas toje pačioje baudžiamojoje byloje, kurioje konfiskuotas skolininko automobilis, todėl net ir perdavus konfiskuotą automobilį realizuoti VMI, tačiau pastarajai to dar nepadarius, bet paaiškėjus aplinkybėms, kad yra nepatenkinti nuteistojo kreditorių reikalavimai, pareikšti iki teismo nuosprendžio priėmimo dienos, o nuteistasis kito turto ar lėšų, kurių pakaktų išieškojimams pilnai įvykdyti, neturi, išieškojimas nukreipiamas į konfiskuotą turtą (CPK 755 str. 1 ir 2 d.). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolė išsiaiškino, to neginčija ir ieškovas, kad nuteistasis (skolininkas) kito turto ar lėšų, kurių pakaktų išieškojimams pilnai įvykdyti, neturi, todėl pagrįstai ieškovo ieškinį dėl arešto panaikinimo atmetė. Teismas, atmetęs ieškinį, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuris yra išaiškinęs, jog pirmumas taikomas nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimui, o ne turto konfiskavimui. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinio skundo argumentai, kad šioje byloje, sprendžiant konfiskuoto automobilio arešto panaikinimo klausimą, neturėjo būti analizuojama ar iš šio turto neturi būti atlyginama nuteisto skolininko nusikaltimu padaryta žala ir taikomas CPK 755 straipsnis, atmestini. Taip pat atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad teismas, pripažinęs, jog transporto priemonės savininkas, nors ir neįregistravęs šio fakto viešajame registre, tačiau įrodęs, kad yra automobilio savininkas, turėjo panaikinti areštą ir ieškinį tenkinti. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartyje Nr.3K-7-309/2010 pateiktu išaiškinimu, kad pagal formuojamą teismų praktiką tuo atveju, kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, jog jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar neįregistravo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre, konstatavo, kad net ir neišviešinus iš skolininko konfiskuoto automobilio daiktinių teisių perdavimo valstybei fakto, antstolė, vykdanti išieškojimą iš skolininko turto, areštuodama ginčo automobilį negali remtis automobilio konfiskavimo fakto neišviešinimu. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada padaryta neteisingai aiškinant kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išvadas. Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino tik tai, jog įstatyme nenustatyta privalomo automobilio perleidimo sandorių registravimo. Tačiau nurodytoje byloje teisėjų kolegija nieko nepasisakė dėl daiktinių teisių suvaržymo į daiktą registravimo. CPK 691 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, kad realizuoti galima tik areštuotą turtą. Todėl, perduodant VMI realizuoti konfiskuotą iš skolininko automobilį, jis privalėjo būti areštuotas. Pagal Turto arešto aktų registro įstatymo 6 straipsnio Turto arešto aktų registre registruojami teismų, teisėjų, antstolių, prokurorų, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir kitų valstybės institucijų bei pareigūnų turto arešto aktai, kuriais įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka laikinai priverstinai apribojamos teisės į Lietuvos Respublikoje esantį turtą, jį areštuojant. Todėl ieškovui perduoto realizuoti iš skolininko konfiskuoto automobilio arešto aktas privalėjo būti registruotas turto arešto aktų registre. To nebuvo padaryta. Nesant Turto areštų registre duomenų, kad iš skolininko konfiskuotas automobilis yra areštuotas, antstolė R. M., vykdanti išieškojimą iš skolininko turto, turėjo teisę šį turtą areštuoti.

7Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovo atstovas apeliacinį skundą prašė patenkinti, o trečiojo asmens AB LESTO atstovė – apeliacinį skundą atmesti.

8Apeliacinis skundas atmestinas.

9CPK 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

10Teisėjų kolegija vertina, kad apeliacinis skundas paduotas dėl teisės taikymo, dėl teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių ginčo nėra.

11Apeliantas skunde nurodo, jog jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad antstolė R. M., vykdydama išieškojimą iš A. B. pagal Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 09 21 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-137-161/2009 AB „Rytų skirstomieji tinklai“ naudai, 2010 01 26 teisėtai areštavo Vilniaus valstybinei mokesčių inspekcijai antstolės N. J. 2009 11 20 perduotą realizuoti Ukmergės rajono apylinkės teismo tuo pačiu 2009 09 21 nuosprendžiu. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad šioje byloje taikytinas CPK 755 straipsnis, kuris reglamentuoja turto konfiskavimo vykdymo eilę. Tačiau, apelianto nuomone, šioje byloje ginčas kilęs iš nuosavybės teisinių santykių, t.y. bylos nagrinėjimo dalykas yra valstybės nuosavybės apribojimo teisėtumas.

12Teisėjų kolegija vertina, kad antstolė R. M., vykdydama išieškojimą iš nuteistojo A. B., 2010 01 26 turėjo teisę areštuoti šiam skolininkui pagal viešojo registro duomenis priklausantį automobilį.

13Antstolė N. J. , vykdydama nuosprendžio dalį konfiskuoti A. B. priklausantį automobilį, 2009 10 26 Turto arešto aktu areštavo šiam asmeniui priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. ( - ) šį automobilį 2010 11 23 perdavė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ( b.l. 4 ir 7). Šie faktai nebuvo įregistruoti viešame registre, nors pagal CPK 4.253 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 05 25 įsakymu Nr. 260 patvirtintas Kelių transporto priemonių registravimo taisykles transporto priemonės registruojamos viešajame Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre. Sutinkamai su CK 4.254 straipsnio 4 p. ir 7 p., , šiame registre turi būti registruojami su daiktinėmis teisėmis susiję tokie juridiniai faktai kaip registruoto turto areštas ir įsiteisėję teismo sprendimai, turintys įtakos registruoto turto teisiniam režimui. Nesant įregistruotiems tokiems faktams viešame Kelių transporto priemonių registre, antstolė R. M. turėjo teisinį pagrindą areštuoti pagal paminėto registro duomenis skolininkui A. B. priklausantį automobilį.

14Po to, kai antstolė areštavo automobilį, kaip teigia apeliantas, šioje byloje ginčas kilo iš nuosavybės teisinių santykių, t.y. bylos nagrinėjimo dalykas yra valstybės nuosavybės apribojimo teisėtumas. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka.

15Pagal Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisykles (toliau – Taisyklės), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, konkrečiai jų 3.1 p., konfiskuotas turtas apskaitomas pagal teismų nuosprendžius baudžiamosiose bylose. Pagal šias Taisykles, kaip nurodyta jų 2 p., mokesčių inspekcija priima, apskaito, saugo, realizuoja, grąžina ir pripažįsta atliekomis bešeimininkį, konfiskuotą, valstybės paveldėtą, į valstybės pajamas perduotą turtą. Taigi valstybinė mokesčių inspekcija nėra tas subjektas, kuris pilnai disponuoja valstybei perduotu konfiskuotu turtu, o rūpinasi tokiu turtu iki jo realizavimo ir teisės aktų nustatyta tvarka jo realizavimu. Tai patvirtina ir Taisyklių 6 punktas, pagal kurį mokesčių inspekcija apskaito tik tokį valstybės nuosavybėn perduotiną turtą, kuris yra realizuotinas. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ginčas kilo ne dėl nuosavybės teisių gynimo, kaip kad teigia ieškovas, o dėl antstolės R. M. veiksmų, kuriais jį sutrukdė ieškovui realizuoti konfiskuotą turtą, taigi, iš esmės dėl teismo nuosprendžio dėl turto konfiskavimo vykdymo eilės.

16Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, tokį ginčą išsprendė teisingai. Kadangi ieškovas reikalavo panaikinti antstolės R. M. 2010 01 26 areštą automobiliui ( - ), valstybinis numeris CZS 131, dėl to, kad turto areštas trukdo realizuoti automobilį, teismas pagrįstai pripažino, kad realizuojant šį valstybinės mokesčių inspekcijos apskaitytą konfiskuotą turtą privalu vadovautis CPK 755 straipsnio nuostatomis: turtą realizuoti po to, kai yra patenkinti iki teismo nuosprendžio priėmimo dienos pareikšti nuteistojo kreditorių turtiniai reikalavimai, o jei nuosprendyje išvardinti daiktai konfiskuoti, nuteistojo kreditorių turtiniai reikalavimai turi būti tenkinami išieškant iš kito turto, iš konfiskuotų daiktų išieškoma tik tada, kai nėra kito turto, iš kurio būtų galima išieškoma, arba kai to neužtenka. Dėl šios priežasties, ieškovui neįrodžius, jog antstolės areštuotą turtą – automobilį – galima realizuoti nepažeidus CPK 755 straipsnio nuostatų, ieškovo apeliacinį skundą pripažinti pagrįstu ir jį patenkinti, nėra pagrindo.

17Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 12 punkte numatyta, kad kompetentingas asmuo, perduodamas mokesčių inspekcijai teismo nuosprendžiu (nutarimu) konfiskuotą turtą, turi pateikti patvirtintą nuosprendžio kopiją ir turto arešto (turto aprašymo) faktą patvirtinančius dokumentus. Teisėjų kolegija preziumuoja, kad taip ir buvo padaryta, todėl mokesčių inspekcijai turėjo būti žinoma ir apie nuosprendžiu nustatytus nuteistojo A. B. kreditoriaus trečiojo asmens AB „Rytų skirstomieji tinklai“, kurio teises konkrečiu atveju gina CPK 755 straipsnio nuostatos, turtinius reikalavimus, ką atsiliepime nurodė ir šis tretysis asmuo.

18Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

19apeliacinį skundą atmesti.

20Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

21Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Ieškovas Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ieškiniu... 3. Atsakovė antstolė R. M. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovas nuo... 4. Jonavos rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimu (b.l.... 5. Apeliaciniu skundu (b.l. 101-102) ieškovas Vilniaus apskrities valstybinė... 6. Atsiliepime į ieškovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos... 7. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovo atstovas... 8. Apeliacinis skundas atmestinas.... 9. CPK 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 10. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliacinis skundas paduotas dėl teisės... 11. Apeliantas skunde nurodo, jog jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 12. Teisėjų kolegija vertina, kad antstolė R. M., vykdydama išieškojimą iš... 13. Antstolė N. J. , vykdydama nuosprendžio dalį konfiskuoti A. B. priklausantį... 14. Po to, kai antstolė areštavo automobilį, kaip teigia apeliantas, šioje... 15. Pagal Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas... 16. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, tokį ginčą... 17. Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas... 18. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio... 19. apeliacinį skundą atmesti.... 20. Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti... 21. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....