Byla 2S-561-198/2008

2Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės pranešėjos Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės, Laimanto Misiūno,

3teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui UAB „Žalgirio loto“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išeitinės kompensacijos priteisimo ir moralinės žalos atlyginimo.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

5Ieškovė prašė pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu, 2007-05-16 sudarytą darbo sutartį laikyti nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, priteisti iš atsakovo 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką skaičiuojant nuo atleidimo iš darbo dienos – 2008 m. spalio 6 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, priteisti 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-05-16 buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią ji buvo priimta į UAB „Žalgirio loto“ vadybininkės pareigas. Darbo vieta darbo sutartyje nebuvo nurodyta, tačiau žodžiu sutarta, jog ji bus Utenos r., ( - ). Su darbdaviu ryšį palaikė informacinėmis technologijomis, todėl nereikėdavo vykti į darbdavio buveinę Vilniuje.

62008 m. lapkričio 18 d. nutartimi Utenos rajono apylinkės teismas ieškovės ieškinį atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, kad reikalavimas neteismingas Utenos rajono apylinkės teismui. Nurodė, kad ieškovė turi teisę ieškinį pateikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui. Iš ieškovės pateiktos tarp R. S. ir UAB „Žalgirio loto“ atstovo – generalinio direktoriaus Š. D. 2007-05-16 sudarytos darbo sutarties Nr. ( - ) punkto nustatė, kad ieškovės darbo vieta (darbovietė) yra UAB „Žalgirio loto“, kurios buveinės adresas yra ( - ), Vilnius. Todėl, pagal bendrąsias teismingumo taisykles, vadovaujantis CPK 29 str., juridiniam asmeniui ieškinys turėjo būti pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Be to, nurodė, jog vadovaujantis DK 99 str. 1 d. ir 2 d., darbo sutartis laikoma sudaryta raštu tik kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų, numatytų DK 95 str., t. y. raštu susitarė dėl visų būtinųjų darbo sutarties sąlygų, tarp jų ir sąlygos dėl darbuotojo darbo vietos (vietos, kur darbas bus dirbamas, buvo dirbamas ar turėjo būti dirbamas), todėl pagal darbo sutartyje sulygtą darbuotojo darbo vietos sąlygą, ieškinys turi būti pareiškiamas taip pat pagal darbdavio buveinės adresą.

7Atskiruoju skundu ieškovė prašo apylinkės teismo nutartį, kaip neteisėtą ir nepagrįstą, panaikinti ir klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad teismas neteisingai taikė CPK 411 str. 2 d., pagal kurią ieškinys darbo bylose gali būti paduodamas ne tik pagal bendrojo teismingumo taisykles, bet ir pagal vietą, kurioje darbas yra dirbamas, buvo dirbamas ar turėjo būti dirbamas. Ieškinyje aiškiai nurodyta, kad darbo sutartyje darbo vieta nebuvo nurodyta, tačiau žodžiu sutarta ir faktiškai dirbamas darbas bei darbo priemonės buvo ( - ), Utenos r. Tarp ieškovės ir atsakovo atstovo – generalinio direktoriaus Š. D. 2007-05-16 sudarytos darbo sutarties Nr. ( - ) punkte nurodyta ne darbuotojos R. S. darbo vieta, o tik darbovietė. Ieškovė gyvendama Utenos r. niekaip nebūtų sutikusi darbo pradėti darbdavio buveinėje, esančioje ( - ), Vilniuje. Nors teismas ir konstatavo, jog darbdavys ir darbuotojas turėjo raštu susitarti dėl visų būtinųjų darbo sutarties sąlygų, kartu ir sąlygos dėl darbuotojo darbo vietos, tačiau ne darbuotojas atsako už sutarties sudarymo sąlygų įforminimo teisingumą, bet darbdavys pagal įstatymą tai privalėjo padaryti. Esant tokioms aplinkybėms, ji (ieškovė) turėjo teisę į alternatyvųjį teritorinį teismingumą.

8Atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 p.).

9Pagal CPK 411 straipsnio 2 dalį ieškinys darbo bylose gali būti paduodamas pagal bendrojo teismingumo taisykles arba pagal vietą, kurioje darbas yra, buvo ar turėjo būti dirbamas, t.y. įstatymas darbuotojui numato alternatyvaus teismingumo galimybę. Ar šiuo konkrečiu atveju ieškovė R. S. galėjo pasinaudoti alternatyvaus teismingumo galimybe pirmos instancijos teismas teisingai sprendė analizuodamas šalių 2007m. gegužės 16 d. sudarytos darbo sutarties Nr. ( - ) turinį ( b.l.19). Darbo sutarties turinys yra šalių sulygtos sutarties sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas ( DK 94 str.1d.). Iš šalių sudarytos darbo sutarties turinio matyti, jog šalys susitarė dėl būtinųjų sutarties sąlygų: darbuotojo darbovietės ir darbo funkcijų (DK 95 str.1 d.). Ieškovė R. S. priimta dirbti į darbovietę - UAB „Žalgirio loto“, kurios buveinė ( - ), Vilnius, vadybininke.

10Darbo kodekse vartojami du terminai: darbovietė ir darbo vieta. Kalbine prasme šios sąvokos yra tapačios (Darbo kodekso 95 straipsnio komentaras), tačiau neretai darbovietė suprantama kaip darbdavys (įmonė, įstaiga, organizacija) o darbo vieta – siauriau – kaip konkreti darbo funkcijų atlikimo vieta. Teisėjų kolegija sprendžia, kad remiantis lingvistiniu įstatymo aiškinimu nurodyti darbovietę (įmonę) būtina, o darbo vietą (struktūrinį padalinį) reikia nurodyti šalių susitarimu. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytoje sutartyje nurodyta darbovietė (UAB „Žalgirio loto“) ir darbo vieta sutampa. Darbovietė ir darbo vieta yra ( - ), Vilnius. Atsakovė iki teismo posėdžio pradžios į apeliacinės instancijos teismo paklausimus 2008-12-17 raštais Nr.01-3108 ir 01-3109 informavo, jog pagal darbo sutartį R. S. darbovietė ir darbo vieta yra ( - ), Vilnius, kitų susitarimų dėl darbo vietos nebuvo. Nors apeliantė nurodo, jog su darbdaviu buvo sutarta, jog jos darbo vieta kaip ir faktiškai dirbamas darbas yra ( - ) Utenos rajone, tačiau akivaizdu, jog šalys dėl šios konkrečios darbo vietos (struktūrinio padalinio adreso) nebuvo susitarusios. Pagrindinis darbo sutarties požymis yra tas, kad viena sutarties šalis yra priimama į darbą tam, kad vykdytų tam tikrą nustatytą funkciją. Pats darbo sutarties turinys Darbo kodekse nėra griežtai apibrėžtas. Tai reiškia, kad sudarant darbo sutartį, abi šalys gali derėtis, sukurti savo sąlygas, kurios turi būti priimtinos abiem pusėm. Abiejų šalių sutarimu sulygtos darbo sutarties sąlygos galioja, jei jų nustatyti nedraudžia įstatymai, kiti norminiai aktai arba kolektyvinės sutartys (DK 95 str.4 d.). Ieškovei R. S., kaip darbo sutarties šaliai, sulygtos darbo sutarties sąlygos darbo sutarties sudarymo metu buvo žinomos, nes ji darbo sutartį, kaip ir darbdavys, pasirašė (b.l.19). Todėl atskirojo skundo argumentas, jog už sutarties sudarymo sąlygų įforminimo teisingumą atsako tik darbdavys yra visiškai nepagrįstas. Pirmos instancijos teismo išvada, kad pagal bendrąsias teismingumo taisykles, vadovaujantis CPK 29 str., juridiniam asmeniui ieškinys turėjo būti pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre, yra pagrįsta, padaryta nepažeidžiant procesinių teisės normų dėl bylos teismingumo reikalavimų.

11Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

12Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

13Priteisti iš R. S., a. k. ( - ) 10,00 Lt (dešimt litų) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Proceso dalyviai
Ryšiai