Byla 3K-3-537/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Norkūno ir Antano Simniškio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Z. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Z. K. prevencinį ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Valstybės turto fondo, dėl nuosavybės teisės gynimo; tretieji asmenys: Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno miesto savivaldybės administracija.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Nagrinėjamoje byloje sprendžiami ieškinio dalyko, t. y. ieškinio pareiškime suformuluoto materialinio teisinio reikalavimo atsakovui, kvalifikavimo ir su tuo susiję teismingumą nustatančių civilinio proceso normų taikymo klausimai; ar prevencinio ieškinio reikalavimas uždrausti atsakovui disponuoti žemės sklypu, į kurio dalį ieškovas pretenduoja atkurti nuosavybės teises, jį parduodant ar kitaip perleidžiant trečiųjų asmenų nuosavybėn ar naudojimuisi, kitaip jį suvaržant, išskyrus jo grąžinimą natūra ieškovui nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu ir tvarka, pripažintinas ieškiniu dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, nagrinėtinu pagal CPK 31 straipsnyje nustatytas išimtinio teismingumo taisykles.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Vilniaus miesto 3–iasis apylinkės teismas, išnagrinėjęs iš esmės civilinę bylą pagal pateiktą prevencinį ieškinį, 2007 m. vasario 5 d. sprendimu uždraudė atsakovui perleisti trečiųjų asmenų nuosavybėn žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0906-0517, Kaune, Panerių 252, iki bus išspręstas ieškovo prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į nurodytą žemės sklypą; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė ieškovui iš atsakovo 700 Lt išlaidų advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir 100 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 16 d. nutarimo Nr. 1023 „Dėl valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo ir nuomos“ (Žin., 2005, Nr. 113-4121) 2.2 punkto nuostata, jog priskirti privatizavimo objektams valstybinės žemės sklypai, numatomi grąžintini buvusiems savininkams pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (Žin., 1997, Nr. 65-1558), kartu su privatizavimo objektu neparduodami ir neišnuomojami, rodo apie valstybės siekį suteikti garantijas šiems asmenims ir jų teisių paveldėtojams. Atsakovas patikėjimo teise valdo 2,0692 ha valstybinės žemės sklypą Kaune, Panerių g. 252; jis vykdo Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių statinių nurodytu adresu privatizavimą; kaip šių objektų privatizavimo sąlyga yra nustatyta, kad viešojo aukciono laimėtojas turi įsigyti nuosavybėn privatizavimo objektams priskirtą žemės sklypą; ieškovas pretenduoja atkurti nuosavybės teises į nurodyto sklypo dalį – 1,7 ha. Teismo vertinimu, kai valstybė, per savo įgaliotas institucijas neišsprendusi asmenų prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, parduoda žemės sklypą kitiems asmenims, konstatuotinas pirmiau nurodyto Nutarimo nuostatų pažeidimas. Teismas pripažino nepagrįstu atsakovo argumentą, kad jis yra netinkamas atsakovas byloje; atsakovas valdo ginčo sklypą patikėjimo teise, jis turi valstybės deleguotą teisę sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį. Pagal CK 6.255 straipsnio 1 dalį pagrindas prevenciniam ieškiniui yra realus pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žalos; nagrinėjamu atveju, pardavus žemės sklypą, į kurio dalį pretenduoja ieškovas, net ir esant įstatymo nustatytoms nuosavybės teisių atkūrimo natūra alternatyvoms, išlieka reali turtinės ir neturtinės žalos padarymo ieškovui ateityje grėsmė; jis prarastų galimybę tapti ginčo sklypo savininku.

7Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo valstybės įmonės Valstybės turto fondas ir trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus, 2007 m. gegužės 25 d. nutartimi Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2007 m. vasario 5 d. sprendimą panaikino, perdavė bylą pagal teismingumą Kauno miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas pareikštu prevenciniu ieškiniu reikalauja apriboti atsakovo teisę disponuoti jam priklausančiu žemės sklypu; ieškovas pareiškė reikalavimą dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą; toks reikalavimas turi būti nagrinėjamas pagal išimtinio teismingumo taisykles, t. y. ginčas yra teismingas nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Šiuo atveju byla pagal teismingumą nagrinėtina Kauno miesto apylinkės teismo (CPK 31 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas kartu nurodė, kad civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą; teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jis neteismingas tam teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 puntas). Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 31 straipsnyje nustatytas išimtinio teismingumo taisykles, nurodytas pažeidimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Ieškinio argumentą, kad jame nekeliamas daiktinių teisių į žemės sklypą klausimas, apeliacinės instancijos teismas pripažino nepagrįstu; iš ieškinio turinio matyti, kad jame keliami būsimo civilinio teisinio sandorio teisėtumo ir valstybės, kaip savininko, galimybių disponuoti daiktu (sklypu) klausimai.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 25 d. nutartį, perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, priteisti iš atsakovo ieškovui bylinėjimosi išlaidas, jo turėtas kasaciniame teisme. Kasaciniame skunde pateikiami išsamūs argumentai dėl apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties, kurių esmė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog prevencinis ieškinys, kuriuo prašoma uždrausti atlikti neteisėtus veiksmus – disponuoti žemės sklypu iki tol, kol bus išspręstas nuosavybės teisių į šį sklypą atkūrimo klausimas – yra ieškinys dėl daiktinių teisių, padaryta pažeidžiant materialinės teisės normas, reglamentuojančias daiktines teises, prevencinio ieškinio institutą, be to, netinkamai aiškinant ir taikant procesinės teisės normas dėl išimtinio teritorinio teismingumo. Daiktinė teisė yra absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių (CK 4.20 straipsnis). Daiktinės teisės absoliutumas nereiškia, kad ši teisė neribojama; ši sąvoka apibūdina teisinio santykio formą bei jo subjektus ir reiškia, kad daiktinės teisės siejamos su bet kuriuo asmeniu ir bet kuris kitas asmuo gali jas pažeisti; daiktinių teisių kaip absoliučių teisių sąrašas yra išsamus, įtvirtintas CK ketvirtoje knygoje. Toks daiktinės teisės sąvokos bei jos esmę nustatančių požymių apibūdinimas suponuoja išvadą, kad CPK 31 straipsnyje nustatyta ieškinio dėl daiktinių teisių sąvoka apima tuos atvejus, kai ieškinyje keliamas kurios nors daiktinės teisės kaip absoliučios teisės, nustatytos CK ketvirtoje knygoje, klausimas. Nuosavybės teisių atkūrimo teisinė prigimtis – restitucija, t. y. prievolinis teisinis santykis tarp valstybės, vienašališkai įsipareigojusios grąžinti neteisėtai nusavintą ir iki šiol išlikusį nekilnojamąjį turtą, ir buvusio savininko ar jo teisių perėmėjo. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė prevencinį ieškinį prievolinių teisinių santykių pagrindu, siekdamas apsaugoti savo turtinę, bet ne daiktinę teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei išvengti galimos žalos savo teisėms ir teisėtiems interesams; vienintelė daiktinė teisė, šiuo atveju susijusi su pareikštu prevenciniu ieškiniu, tai valstybės nuosavybė teisė į žemės sklypą, tačiau ieškovas prevenciniu ieškiniu nuosavybės teisės kaip absoliučios daiktinės teisės klausimo nekėlė ir neginčijo valstybės kaip žemės sklypo savininko nuosavybės teisės. Teisė disponuoti turtu nėra daiktinė teisė, bet tik tam tikrų daiktinių teisių (nuosavybės ir patikėjimo) turinio sudedamoji dalis (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.106 straipsnio 1 dalis); nuosavybės teisė kaip absoliuti daiktinė teisė yra turtinių teisių (teisės disponuoti, naudotis bei jį valdyti) visuma; dėl to viena šių daiktinių teisės turinį sudarančių teisių neatstoja ir netapati nuosavybės teisei kaip daiktinei teisei. Taigi ir ieškinys dėl vienos iš sudėtinių daiktinės teisės turinio dalių nelaikytinas ieškiniu dėl daiktinės teisės kaip turtinių teisių visumos. Kurios nors daiktinės teisės turinį sudarančios teisės apribojimas nepaneigia ir nedaro įtakos daiktinės teisės absoliutumui (pavyzdžiui, uždraudus valstybei disponuoti žemės sklypu, jos nuosavybės teisė į sklypą neprarastų absoliutumo); dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad ieškiniu dėl daiktinės teisės apribojimo keliamas daiktinės teisės kaip absoliučios klausimas. Tokia išvada išplaukia ir iš CPK 31 straipsnio turinio analizės; nurodyto straipsnio 1 dalyje ieškiniai dėl daiktinių teisių ir dėl arešto nekilnojamajam turtui panaikinimo išskirti į savarankiškus atvejus, kai taikomas išimtinis teritorinis teismingumas; tai rodo, kad ieškinio dėl daiktinių teisių sąvokai nesuteikta tapati prasmė kaip ir ieškiniui dėl daiktinių teisių apribojimų. Iš kitų specialiųjų CPK normų turinio analizės ( CPK 46, 524 straipsniai, 543 straipsnio 1 dalis, 580 straipsnio 3 dalis) taip pat matyti, kad ieškiniais dėl daiktinių teisių laikytini tik ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl daiktinių teisių kaip absoliučių teisių pripažinimo, nustatymo, panaikinimo, bet ne ieškiniai dėl tokių teisių apribojimų (suvaržymų). Teisės doktrinoje pripažįstama, kad specialiosios teisės normos negali būti aiškinamos plečiamai, šiuo atveju galimas tik siaurinamasis teisės aiškinimas. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas šią teisės aiškinimo taisyklę, ieškinio dėl daiktinių teisių sąvokai suteikė platesnį turinį, nei yra tikrasis normos turinys.

10Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad prevencinis ieškinys dėl uždraudimo veiksmų, keliančių pagrįstą grėsmę žalai atsirasti, laikytinas ieškiniu dėl daiktinių teisių, neatitinka prevencinio ieškinio instituto esmės bei tikslų, t. y. padaryta pažeidžiant CK 6.255 straipsnio nuostatas. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą prevenciniu ieškiniu galima uždrausti neteisėtus veiksmus arba veiksmus, kurių teisėtumo ar neteisėtumo klausimas neišspręstas; ieškovas prašė uždrausti neteisėtą disponavimą žemės sklypu, į kurį neišspręstas nuosavybės teisių atkūrimo natūra klausimas ir kuris yra ginčo objektas, disponavimas kuriuo yra neteisėtas pats savaime. Taigi įstatymo nustatyti prevencinio ieškinio tikslai, taip pat šio instituto vieta CK patvirtina, kad prevencinis ieškinys yra prievolinės teisės institutas ir prievolių teisės gynimo būdas; dėl savo esmės ir tikslų netapatus ir neprilyginamas ieškiniams dėl daiktinių teisių. Pirmiau nurodytų materialinės ir procesinės teisės normų netinkamas aiškinimas ir taikymas šioje byloje nulėmė neteisėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimą; pažeista byloje dalyvaujančių asmenų teisė į bylos išnagrinėjimą per trumpiausią laiką (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis), taip pat proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principai (CPK 7 straipsnis), be teisinio pagrindo paneigtas viešo pobūdžio civilinio proceso tikslas kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis).

11Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl ieškinio sumos ir rūšinio atitinkamos bylos teismingumo, nors tai privalėjo padaryti (CPK 27 straipsnio 1 punktas, 85 straipsnio 9 punktas).

12Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas valstybės įmonė Valstybės turto fondas prašo kasacinio skundo netenkinti, apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir nurodo, kad kasaciniu skundu ieškovas siekia paneigti teismui pareikšto prevencinio ieškinio sąsajos su reikalavimu dėl daiktinės teisės į ginčo objektą buvimą. Kasatorius tvirtina, kad prevencinį ieškinį pareiškė prievolinių teisinių santykių pagrindu, siekdamas apsaugoti savo turtinę teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei išvengti galimos žalos savo teisėms ir teisėtiems interesams. Iš kasacinio skundo argumentų neišplaukia, koks konkretus prievolinis teisinis santykis sieja ieškovą asmeniškai ir valstybę (viešąjį subjektą), atstovaujamą valstybės įmonės Valstybės turto fondo, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste. Kasatorius neįvardijo tariamai egzistuojančio prievolinio teisinio santykio atsiradimo pagrindo; jis pripažįsta, kad vienintelė daiktinė teisė, kuri šiuo atveju susijusi su pareikštu prevenciniu ieškiniu, valstybės nuosavybės teisė į žemės sklypą; tačiau ieškovas nurodė, kad prevenciniu ieškiniu jis nekėlė nuosavybės teisės kaip absoliučios daiktinės teisės klausimo. Tuo tarpu CK 4.20 straipsnio normų lingvistinė analizė suponuoja išvadą, kad ieškovo ieškinys dėl draudimo disponuoti valstybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, yra laikytinas ieškiniu dėl daiktinės teisės kaip absoliučios valstybės teisės, kuri pasireiškia galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises. Bet kurio nuosavybės teisės turinį sudarančio elemento nebuvimas (suvaržymas) lemia asmens (valstybės) nebuvimą savininku. Teisė disponuoti (jus disponendi) arba teisė elgtis suvokiama kaip asmeniui įstatymais suteikta teisė savo nuožiūra su daiktu elgtis taip, kaip jam yra tikslingiausia, t. y. nulemti turto likimą (jį parduoti, įkeisti, išnuomoti ar kitokiu įstatymo leidžiamu būdu juo naudotis); teisė elgtis savo turiniu apima ir daikto sunaudojimą (sunaikinimą – jus abutendi). Minėta, kad kasatorius nepagrindė aplinkybės, koks konkretus prievolinis teisinis santykis sieja ieškovą ir valstybę, kaip nagrinėjamos bylos šalis; dėl to darytina išvada, kad Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Valstybės turto fondo, yra netinkamas atsakovas byloje; jis nėra ginčo materialinio teisinio santykio subjektas ir neturi pareigos atsakyti į pareikštą ieškovo reikalavimą; ieškovas byloje nepateikė įrodymų, kokias jo materialines teises ir kokiu būdu yra pažeidęs ar galėtų pažeisti atsakovas šioje byloje. Ieškovo inicijuota administracinė byla, kurioje jis kelia reikalavimą vykdyti jo nuosavybės teisių atkūrimo į žemę natūra procedūrą, patvirtina apeliacinės instancijos teismo šioje byloje padarytą pagrįstą išvadą, kad ieškovo pateiktas prevencinis ieškinys yra dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą; nagrinėtinas pagal CPK 31 straipsnyje nustatytas išimtinio teismingumo taisykles.

13Atsiliepime į kasacinį skundą trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija prašo kasacinį skundą atmesti, apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Jis nurodo, kad ginčas kilo dėl disponavimo teisės nekilnojamuoju daiktu – žeme – apribojimo; CPK 31 straipsnyje įtvirtina imperatyvioji norma, kad ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu yra teismingi nekilnojamojo daikto ar jo pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Pripažintini nepagrįstais kasacinio skundo argumentai, kad pareikštas prevencinis ieškinys nesusijęs su daiktinėmis teisėmis į nekilnojamąjį daiktą, bet atsirado prievolinių teisinių santykių pagrindu, kurie susiklosto nuosavybės teisių atkūrimo procese tarp valstybės ir pretendento į nuosavybės teisių atkūrimą; taikant CPK 31 straipsnį, būtina vertinti ne tik ieškinio pagrindą, bet ir dalyką; šioje byloje ieškinio reikalavimas suformuluotas aiškiai, t. y. reikalaujama uždrausti atsakovui disponuoti žemės sklypu. Nors ieškovas kasaciniame skunde nurodo, kad pareikštu ieškiniu neginčijama absoliuti atsakovo į žemės sklypą nuosavybė, tačiau ieškinio reikalavimas uždrausti disponuoti žemės sklypu reiškia draudimą įgyvendinti dalį daiktinių teisių; ginčas dėl vieno iš daiktinių teisių turinio elemento apribojimo laikytinas ginču dėl daiktinių teisių. Dėl to trečiasis asmuo laiko, kad pripažintini nepagrįstais kasacinio skundo argumentai, jog apeliacinės instancijos teismas ieškinio dėl daiktinių teisių sąvokai suteikė platesnį turinį, nei yra tikrasis. Kasatorius argumentuoja, kad CPK 31 straipsnyje nustatyti atskiri atvejai ieškiniams dėl arešto nekilnojamojo daikto panaikinimo teismingumui spręsti rodo, jog įstatymo nustatyta norma nesiekiama suteikti šiems ieškiniams tapačios prasmės kaip ir ieškiniams dėl daiktinių teisių; trečiojo asmens vertinimu, nurodytoje procesinėje normoje nustatytas reglamentavimas nereiškia, kad ieškiniai dėl daiktinių teisių negali būti prilyginami ieškiniams dėl daiktinių teisių apribojimo; esmė yra ta, kad pagal CPK 150 straipsnio 1 dalį laikinųjų apsaugos priemonių, nustatytų CPK 145 straipsnio 1 dalyje, panaikinimo klausimo išnagrinėjimas priskirtas teismui, kurio žinioje yra byla.

14Teisėjų kolegija

konstatuoja:

15IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

16Ieškovas CPK 29 straipsnyje nustatyta tvarka pareiškė prevencinį ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės Valstybės turto fondui, kuriuo prašė iki tol, kol bus išspręstas jo prašymas dėl nuosavybės teisių į dalį žemės sklypo Kaune, Panerių g. 252, atkūrimo, uždrausti veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti, t. y. uždrausti atsakovui bei jį atstovaujančiam valstybės įmonės Valstybės turto fondui disponuoti žemės sklypu, jį parduodant ar kitaip perleidžiant trečiųjų asmenų nuosavybėn ar naudojimuisi, kitaip jį suvaržant, išskyrus jo grąžinimą natūra ieškovui nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu ir tvarka. Vilniaus miesto 3–iasis apylinkės teismas iš esmės išnagrinėjo bylą, prevencinį ieškinį patenkino iš dalies; apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pareikštas ieškinys dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą pagal CPK 31 straipsnyje nustatytas išimtinio teismingumo taisykles nagrinėtinas Kauno miesto apylinkės teismo. Ieškovas ginčija, kad prevencinis ieškinys, kuriuo prašoma uždrausti atlikti neteisėtus veiksmus – disponuoti žemės sklypu, yra ieškinys dėl daiktinių teisių.

17V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

18Nagrinėjamu atveju kasacinio skundo argumentų esmė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas ir jas netinkamai aiškino, kad apeliacinės instancijos teismas neįvykdė pareigos nustatant tinkamą teismingumą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

19Teisėjų kolegija, tirdama šiuos kasacinio skundo argumentus dėl procesinės teisės normų pažeidimo, pažymi, kad Z. K. prašymas teismui nėra prevencinis ieškinys CK 6.255 straipsnio prasme, o yra prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 144 straipsnis). Z. K. daiktinių teisių į pretenduojamą žemės sklypą nereiškia, o tik prašo uždrausti atsakovams atlikti tam tikrus veiksmus, kuriuos atlikus jis galėtų prarasti galimybę pasinaudoti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo reikalavimas yra susijęs su disponavimu žemės sklypu.

20CPK 31 straipsnis nustato, kad ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jos dalies buvimo vietos teismui.

21Šioje konkrečioje byloje ieškovas siekia teismine tvarka uždrausti atsakovui perleisti trečiųjų asmenų nuosavybėn žemės sklypą Kauno m., Panerių g. 252, iki bus išspręstas jo prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į šį žemės sklypą, todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą išvadai, kad ieškovo reikalavimas susijęs su daiktinių teisių į valstybei priklausančio žemės sklypo suvaržymu ir turi būti nagrinėjamas CPK 31 straipsnio numatytomis išimtinio teismingumo taisyklėmis.

22Civilinių bylų teismingumą reglamentuojančių procesinės teisės normų pažeidimas buvo pagrindas sprendimui panaikinti (CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

23Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų ir priėmė teisėtą nutartį, todėl kasacinio skundo argumentai nėra pagrindas naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį kasacine tvarka (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

24Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

25Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

26Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Nagrinėjamoje byloje sprendžiami ieškinio dalyko, t. y. ieškinio... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 6. Vilniaus miesto 3–iasis apylinkės teismas, išnagrinėjęs iš esmės... 7. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 10. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad prevencinis ieškinys dėl... 11. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl ieškinio sumos... 12. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas valstybės įmonė Valstybės turto... 13. Atsiliepime į kasacinį skundą trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės... 14. Teisėjų kolegija... 15. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 16. Ieškovas CPK 29 straipsnyje nustatyta tvarka pareiškė prevencinį ieškinį... 17. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 18. Nagrinėjamu atveju kasacinio skundo argumentų esmė yra ta, kad apeliacinės... 19. Teisėjų kolegija, tirdama šiuos kasacinio skundo argumentus dėl procesinės... 20. CPK 31 straipsnis nustato, kad ieškiniai dėl daiktinių teisių į... 21. Šioje konkrečioje byloje ieškovas siekia teismine tvarka uždrausti... 22. Civilinių bylų teismingumą reglamentuojančių procesinės teisės normų... 23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės... 24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 25. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m.... 26. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...