Byla 2S-795-464/2008

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės, kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Petro Jaržemskio, kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus UAB „Toleita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2008 m. liepos 14 d. nutarties dalies panaikinti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Toleita“ pareiškimą dėl teismo įsakymo priteisti įsiskolinimą iš skolininko UAB „Čerleda“.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3kreditorius UAB „Toleita“ 2008-06-04 kreipėsi į Vilniaus m. 3-ąjį apylinkės teismą su pareiškimu išduoti teismo įsakymą, kuriuo iš skolininko UAB „Čerleda“ būtų priteista (išieškota) jo naudai 15 576 Lt skola bei 2 964 Lt delspinigių su 6 % dydžio procesinėmis palūkanomis ir bylinėjimosi išlaidos (b.l.1). Kartu prašė imtis laikinųjų apsaugos priemonių, nes skola didelė, skolininko finansinė būklė sunki ir pastarasis vengia atsiskaityti su kreditoriumi.

4Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2008-06-06 nutartimi (b.l.16) patenkino kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo skolininko žemės sklypą (b.l.31-32). Kadangi teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti skolininkui registruotos nei faktinės buveinės adresais, teismas 2008-07-14 panaikino 2008-06-06 įsakymą bei nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, o pareiškimą dėl teismo įsakymo paliko nenagrinėtą (CPK 150 str., 431 str. 3 d.).

5Kreditorius UAB „Toleita“ atskiruoju skundu (b.l.36) prašo panaikinti Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo nutartį dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Atskirąjį skundą motyvavo tuo, jog jis oficialų skolininko buveinės adresą paėmė iš VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro, kurio duomenys laikomi teisingais, iki nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Todėl klaidinga pirmosios instancijos teismo išvada, jog skolininko buveinės adresas nežinomas. Be to, laikinosios apsaugos priemonės negali būti panaikintos, kol egzistuoja faktinis pagrindas jas taikyti.

6Atskirasis skundas atmestinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (plačiąja prasme) negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

8Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei įvertinusi skundo argumentus, konstatuoja, jog bylą nagrinėjęs teismas tinkamai aiškino ir pritaikė procesines teisės normas, priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį. Skundžiamą nutartį panaikinti arba pakeisti atskirajame skunde nurodytais motyvais įstatyminių pagrindų nėra.

9Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, jog apeliacijos dalykas yra susijęs su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, o ne su pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo palikimu nenagrinėtu, nes minėta nutarties dalis negali būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 431 str. 3 d.). Tokiu atveju teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl atskirojo skundo argumento, kuriuo iš esmės ginčijamas pareiškimo palikimas nenagrinėtu, tik akcentuoja tai, kad, panaikinus teismo įsakymą, kuriuo pareiškimas dėl skolos priteisimo buvo patenkintas visiškai, pirmosios instancijos teismas kartu turėjo panaikinti ir nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi išnyko grėsmė, jog teismo įsakymo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Kitaip tariant, tai reiškia, kad, išnykus juridiniam pagrindui taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d.), faktinio pagrindo egzistavimas nebeteko prasmės.

10Taip pat pažymėtina, jog bylų nagrinėjimo sumarinio proceso tvarka specifika lemia, kad teismo sprendimas (pvz., teismo įsakymas, preliminarus sprendimas) yra priimamas, prieš tai neišklausius priešingos šalies pozicijos (CPK 436 str. 1 d., 428 str. 1 d.). Siekiant įgyvendinti fundamentalų teisės principą išklausyti priešingą šalį (audiatur et altera pars), būtina bylų nagrinėjimo sumarinio proceso tvarka sąlyga (conditio sine qua non) - ne formalus, o realus teismo sprendimo (plačiąja prasme) įteikimas priešingai šaliai (CPK 429 str., 438 str.). Antraip, jei galutinis teismo procesinis dokumentas realiai nebuvo įteiktas priešingai šaliai dėl objektyvių priežasčių (pvz., pasikeitus skolininko buveinei), laikoma, jog sumarinis procesas buvo pradėtas neteisėtai (CPK 431 str. 2 d. 4 p.). Vadinasi, atlikti procesiniai veiksmai (šiuo konkrečiu atveju – žemės sklypo areštas) irgi neteisėti, todėl jų pasekmės privalo būti eliminuotos.

11Kita vertus, pirmosios instancijos teismo teisė ex officio spręsti laikinųjų apsaugos priemonių tolesnio galiojimo klausimą netiesiogiai išplaukia iš CPK 150 str. 4 d.. CPK 150 str. 4 d. sako, jog teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą privalo išspręsti sprendimu. Tas pats pasakytina ir apie kitokių rūšių procesinius dokumentus, kuriais yra užbaigiama byla (pvz., nutartį palikti pareiškimą nenagrinėtą). Tai paaiškintina tuo, jog užbaigiant nagrinėti bylą negali likti jokių neišspręstų procesinių klausimų, juolab - laikino pobūdžio, nes nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galiojimas nėra apibrėžtas kokiu nors terminu.

12Susiklosčius išvardintai situacijai apskųsta nutartis paliktina galioti nepakeista, o skundas atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.

13Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 p., teisėjų kolegija

Nutarė

14Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2008 m. liepos 14 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Proceso dalyviai