Byla 2S-1479-254/2011

1

2Kauno apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Dales Burdulienes, kolegijos teiseju Birutes Bobrel, Nijolios Indreikienes, teismo posedyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejusi atsakovo P. D. atskiraji skunda del Kauno miesto apylinkes teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutarties civilineje byloje Nr. 2-2208-375/2011 pagal ieškovu P. R. R. ir V. S. R. ieškini del tevu valdžios apribojimo, nuolatines globos, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir atsakovo P. D. priešieškini del vaiko gražinimo tevui, moralines žalos atlyginimo, laikinosios globos panaikinimo, kitas atsakovas byloje Kauno miesto savivaldybes administracija, byloje dalyvaujancios institucijos Šiauliu miesto ir Kauno miesto savivaldybiu administraciju Vaiko teisiu apsaugos skyriai, n u s t a t e:

32010 m. rugpjucio 26 d. ieškovai P. R. R. ir V. S. R. kreipesi i Kauno miesto apylinkes teisma su ieškiniu ir praše apriboti neterminuotai atsakovo P. D. tevu valdžia sunaus J. D. atžvilgiu, nustatyti vaiko nuolatine globa ieškovams P. R. R. ir V. S. R. ir su jais vaiko gyvenamaja vieta bei priteisti iš atsakovo ieškovu turetas bylinejimosi išlaidas. Ieškinio užtikrinimui ieškovai praše taikyti laikinasias apsaugos priemones - uždrausti matytis atsakovui P. D. su sunumi J. D. iki procesinio dokumento priemimo šioje byloje (bylos dalis 1 t., 3-9). 2011 m. balandžio 15 d. ieškovai pateike papildoma prašyma priteisti vaikui išlaikyma po 1 300 Lt kas menesi mokamomis periodinemis išmokomis, priteista suma indeksuojant kasmet Vyriausybes nustatyta tvarka atsižvelgiant i infliacija iki sprendimo civilineje byloje Nr. 2-2208-375/2011 priemimo. Uzufrukto teise lešu tvarkytoju paskirti vaiko globeja P. R. R. (bylos dalis 3 t., b.l. 14-15). Ieškovai nurode, kad butina taikyti laikinasias apsaugos priemones del to, kad atsakovas visiškai ignoruoja atitinkamu instituciju rekomendacijas, taip pat atsižvelgiant i vaiko interesus, siekiant jo netraumuoti, palaukti kol jis bus pasiruošes bendrauti su tevu, ji pripažinti, i atsakovo rodoma nepagarba mirusiosios motinos atžvilgiu, i grasinimus bei siekima nutraukti vaiko mokslus Kauno Senamiescio pagrindineje mokykloje ir nuo 2010 m. rugsejo 1 d. išvežti mokytis i Šiaulius. Ivertinus tai, kad tevo agresyvus elgesys neigiamai veikia vaiko sveikata, ka patvirtina medicininiai dokumentai, ieškovai mane, kad yra pakankamas pagrindas taikyti laikinaja apsaugos priemone ir uždrausti atsakovui matytis su sunumi J. D. iki procesinio sprendimo priemimo šioje civilineje byloje. Del laikino išlaikymo nurode, kad Kauno miesto apylinkes teismo 2001-07-18 nutarimu civilineje byloje Nr. 2-10306/2001 iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas sunui J. D. ¼ dalies dydžio uždarbio (pajamu) iki jo pilnametystes nuo 2001-06-27, taciau atsakovas gera valia sunaus neišlaiko, isiskolinimas yra nuo 2010 m. rugpjucio men. VšI Respublikine Šiauliu ligonine sugražino i byla vykdomaji rašta, kuri ieškovai turi, taciau pagal ji išlaikymas neišieškomas. Atsakovas nurode, kad jo uždarbis siekia 5200 Lt i rankas, gyvena turtingai, turi daug nekilnojamojo turto, todel iš jo priteistina po 1300 Lt kas menesi mokamomis periodinemis išmokomis.

4Atsakovas P. D. 2011 m. balandžio 10 d. teismui pateike prašyma del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo (bylos dalies 3 t., b.l. 3-7) ir praše nustatyti nepilnamecio sunaus J. D. gyvenamaja vieta su tevu P. D. kol bus patenkintas patikslintas priešieškinis ir priimtas teismo sprendimas byloje; panaikinti Kauno miesto savivaldybes administracijos direktoriaus V. G. 2010-09-02 isakyma Nr. A-2909 del J. D. laikinosios globos nustatymo kaip neteiseta; ipareigoti Šiauliu m. savivaldybes administracijos vaiko teisiu apsaugos skyriu ištirti šeimos aplinkos salygas nepilnamecio sunaus J. D. deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ( - ) ieškinio priemimo nagrineti dienai ir tik po šio ištyrimo pateikti teismui išvada del patikslinto ieškinio byloje; paskirti medicinine ekspertize nepilnamecio sunaus J. D. psichikos buklei ivertinti VšI Vilniaus universiteto Vaiku ligonines filialo Vaiko raidos centre (3 t. b. l. 3-7). Nurode, kad vaikas iki motinos D. D. mirties gyveno pagal 2001-07-18 nutarime nustatytas salygas, o gincas tarp šaliu iškilo po vaiko motinos mirties. Pagal istatymus tevai turi teise ir pareiga aukleti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaiku auklejima ir vystyma, privalo rupintis savo vaiku sveikata, ju dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tevai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teise prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Mirus vaiko motinai, vienintele teiseta vaiko gyvenamaja vieta laikytina vaiko tevo nuolatine gyvenamoji vieta ir tevai turi teise reikalauti gražinti jiems vaikus iš kiekvieno asmens, laikancio juos pas save ne pagal istatyma ar teismo sprendima. Atsakovas yra vienintelis teisetas vaiko teisiu ir pareigu vykdytojas, 2010-08-24 deklaravo vaiko gyvenamaja vieta savo gyvenamosios vietos adresu ir pagal ja nuo 2010-09-04 nukreipe sunu i Šiauliu „Romuvos“ pagrindines mokyklos penkta klase. Kauno miesto savivaldybes administracijos VTAS 2010-08-13 sprendimu nustate, kad vaikas tevo nepažista, todel butina atkurti tarpusavio ryši. Atsakovas dalyvavo psichologo konsultacijose, taciau vaikas nei karto nepasisveikino, kalbinamas nusisukdavo, i klausimus neatsakinejo, taciau vykde ieškovo nurodymus, tai rodo iš anksto tendencingai kuriama neigiama itaka tevo atžvilgiu, todel vaiko atskyrimas nuo Roku yra butinas, nes jie bruka vaikui neigiama informacija apie teva. Vaikas yra nepilnametis, todel jis nera pakankamai veiksnus, kad savarankiškai nusprestu, su kuo jam gyventi yra geriau. Laikinosios globos vaikui nustatymas atskyre vaika nuo tevo. Laikinaja globa nustato savivaldybe, kurioje deklaruota vaiko gyvenamoji vieta, todel ja turejo nustatyti Šiauliu miesto savivaldybes administracijos direktoriaus isakymu. Del savo amžiaus pagal istatyma ieškovai negalejo buti paskirti vaiko globejais. Šiauliu miesto savivaldybes administracijos VTAS 2010-09-08 išvada yra melaginga, pateikta neatlikus šeimos aplinkos salygu tyrimo, tik pagal ieškini, neivertinus priešieškinio aplinkybiu. Per 6 menesius ši institucija neatlieka jai pavestu veiksmu ir negina vaiko interesu. Laikinosios apsaugos priemones turi buti taikytos apginant vaiko ar vienintelio likusio gyvo sutuoktinio interesus, vadovaujantis vaiko teisiu ir teisetu interesu apsaugos principu.

52011 m. balandžio 29 d. nutartimi Kauno miesto apylinkes teismas ieškovu P. R. R. ir V. S. R. prašymus tenkino ir taike laikinasias apsaugos priemones: iki 2011-11-01 uždraude atsakovui P. D. matytis su sunumi J. D., priteise laikina išlaikyma J. D. po 1 300 Lt kas menesi mokamomis periodinemis išmokomis nuo 2010-09-01, priteista suma indeksuojant Vyriausybes nustatyta tvarka atsižvelgiant i infliacija iki teismo sprendimo priemimo, uzufrukto teise lešu tvarkytoju paskyre vaiko globeja P. R. R., o atsakovo P. D. prašymus del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo atmete (bylos dalies 3 t., b. l. 37-41).

6Teismas nurode, kad siekdamas visapusiško visu reikšmingu bylai aplinkybiu išsiaiškinimo paskyre žodini bylos nagrinejima, kurio metu buvo apklaustas vaikas J. D., jo mokytoja N. A.. Nustatytos aplinkybes teismui leido daryti išvada, kad šiuo metu ieškovu prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemone – uždraudimas atsakovui matytis su savo sunumi J. D. nera per griežta ir siekiant apsaugoti vaika nuo streso, psichologines itampos ja butina taikyti, nors ši priemone teises teorijoje vertinama kaip kraštutine. Paprastai ji taikoma tik ypatingais atvejais - kai bendravimas su vaiku gali buti žalingas jo sveikatai ( tiek fizinei, tiek psichinei). Apklausus pati vaika, jo mokytoja, ivertinus byloje pateiktus rašytinius irodymus darytina išvada, kad šiuo metu atsakovo bendravimas su vaiku gali daryti ypatinga žala vaiko psichinei sveikatai. Atsakovas neneigia, kad nuo pat sunaus gimimo jis su juo nebendravo, visiškai jo gyvenime nedalyvavo. Ir nors del to jis kaltina savo velione žmona, vaiko mama D. D., taciau nepateike jokiu duomenu, jog per tuos 10 metu jis butu kreipesis ar i Vaiko teisiu apsaugos skyriu, ar i teisma del savo, kaip tevo teisiu pažeidimo ir dejes pastangas ryšiui su sunumi atkurti ir ta ryši palaikyti (CPK 178 str.). Tarp atsakovo ir jo sunaus nera jokio emocinio ryšio. Suprantama, kad uždraudimas atsakovui matytis su sunumi nepades ta ryši atstatyti, taciau ivertinus istatymo leidejo reikalavima visur ir visada pirmiausia privalu paisyti vaiko interesu bei išklausius pati vaika, jo mokytoja, ivertinus kitus byloje esancius irodymus darytina išvada, kad šiuo metu net minimalus ieškovo ir vaiko bendravimas kenkia vaiko teisems ir teisetiems interesams. Nurode, kad vaikas ka tik išgyveno savo mamos mirti ir yra visiškai nepasiruošes bendrauti su savo tevu, kurio jis ne tik kad nepažista, bet ir bijo. Ta vaikas patvirtino apklausos metu. Vaikas nurode: „aš nebenoriu bendrauti su teciu net cia Kaune, nes jis tyciojasi iš mano mirusios mamos ir aš jo bijau“. Teismas, betarpiškai bendraudamas su vaiku isitikino, kad jis yra pakankamai brandus savo nuomonei išreikšti ir nors labai išgyvena mamos mirti, taciau labai kategoriškai ir ryžtingai atmeta nors menkiausia galimybe bendrauti su atsakovu, nes jis jo bijo. Bylos duomenys rodo, jog atsakovas visiškai nepaiso vaiko išgyvenimu, jo noru, nepadeda jam išgyventi jam brangiausio žmogaus – mamos - mirties. Šiai netekciai išgyventi vaikui reikia suaugusio ir labai artimo žmogaus pagalbos. Tuo tarpu, kaip paaiškino pats vaikas, atsakovas ji grasina jega išsivežti i Šiaulius tiesiai reždamas, kad vežant i Sibira niekas sutikimo neklause. Vaikas patvirtino, kad atsakovas grasina pasodinti jo senelius i kalejima. Seneliai bei vaiko teta, mirusios mamos sesuo, mirus mamai, šiuo metu vaikui yra patys artimiausi žmones, ji geriausiai suprantantys ir užjauciantys, todel grasinimai juos pasodinti i kalejima vaikui reiškia saugios aplinkos praradima ir kelia jam didele baime. Bylos nagrinejimo metu atsakovas kalbedamas apie vaiko senelius nuolat vadino juos pagrobejais. Atsakovo siulymas patalpinti vaika i vaiku globos namus vien del to, kad abi puses turetu vienodas galimybes matytis su vaiku arba prašymas skirti medicinine ekspertize vaiko psichinei buklei ivertinti rodo, kad bendravimas su atsakovu vaikui keltu didele emocine itampa, žalotu jo psichika, neleistu vykti normaliam gedejimo procesui. J. D. mokytoja N. A. taip patvirtino, jog berniukas paniškai bijo savo tevo, bijo, kad nebutu išvežtas i Šiaulius. Mokytoja paliudijo, kad del atsakovo sukeltos baimes berniuko senelis turejo buti per pamokas , o jai paciai tekdavo ji lydeti net i tualeta ar valgykla. Atsakovo elgesys su vaiku leidžia daryti išvada, kad šiuo metu jis net nemato poreikio palaipsniui atkurti savo santykius su sunumi, o nori drastiškai išplešti ji iš jam iprastos aplinkos. 2010 12 02 Kauno apygardos teismui panaikinus nutarti del laikinosios apsaugos priemones taikymo atsakovas turejo galimybes bent jau bandyti užmegzti kontakta su savo sunumi, juolab, jog buvo Kaledu šventes, Naujieji metai, sausio 27 d. berniuko gimtadienis, kreiptis psichologines pagalbos, taciau duomenu apie tokias atsakovo pastangas nera. Teismas dare išvada, kad atsakovas iškeldamas savo, kaip biologinio tevo teise i vaika, nesivadovauja vaiko interesais, neisiklauso i jo poreikius, yra labai kategoriškas bendraudamas su vaiku, neadekvaciai vertina sunaus veiksmus ir emocijas, todel tokiu teisiu igyvendinimas šiuo metu kenkia vaiko interesams. Atsakovo bendravimas su sunumi savo teises iškeliant aukšciau vaiko teisiu ir jo poreikiu šiuo metu tik darytu žala vaiko sveikatai, pažeistu jo teise augti sveiktoje, saugioje ir ramioje aplinkoje todel ieškovu prašyma iš esmes tenkino. Spresdamas del laikinosios apsaugos priemones taikymo trukmes, ivertines bylos sudetinguma ir eiga, teismas nustate, kad ji taikytina iki konkrecios datos - šiek tiek ilgiau po vaiko mamos mirties metiniu. Teismas remesi psichologes R. P. paaiškinimu, kad gedejimo procesas gali vykti apie metus ( 1 t. b.l.10), todel ivertines vaiko emocine busena, jo paniška baime tevui ir kategoriška atsisakyma su juo bendrauti bei atsižvelgiant i susiklosciusia aštria konfliktine situacija tarp atsakovo ir ieškovu, laikinaja apsaugos priemone taike tik iki 2011-11-01. Nurode, kad per ta laika pats atsakovas turetu galimybe pasiruošti bendrauti su savo sunumi , kad vaikas pats to bendravimo noretu ir jo nebijotu. Tam butina psichologo pagalba, todel atsakovas, noredamas igyvendint savo, kaip tevo teises, turetu kreiptis pas psichologa. Suejus nurodytam terminui ir esant butinybei teismas gali iš naujo svarstyti laikinosios apsaugos priemones pratesimo klausima .

7Teismas patenkines ieškovu prašyma ir uždraudus atsakovui iki 2011 11 01 matytis su sunumi J. D., tu paciu motyvu pagrindu atmete atsakovo prašymas taikyti laikinaja apsaugos priemone ir iki teismo sprendimo priemimo nustatyti sunaus J. D. gyvenamaja vieta su juo. Nurode, kad vaikui kategoriškai pasisakant prieš bendravima su atsakovu, nera galimybiu priversti J. D. tai daryti, juolab priversti gyventi, nes tai vienareikšmiškai pažeistu vaiko interesus, kurie teismui yra prioritetiniai.

8Del atsakovo prašymo taikyti kita laikinaja apsaugos priemone – panaikinti Kauno m. savivaldybes administracijos 2010 09 02 isakyma Nr. A-2909 del J. D. laikinosios globos nustatymo, teismas pasisake, kad laikinosios apsaugos priemones yra laikinas ( kol bus priimtas teismo sprendimas) ginco objekto apsaugos mechanizmas bei busimo teismo sprendimo tinkamo ivykdymo užtikrinimas. Laikinosios apsaugos priemones nera materialieji teisiniai civiliniu teisiu gynybos budai – jos tik padeda geriau užtikrinti kai kuriu materialiuju teisiu gynyba. Tuo tarpu atsakovo prašomos laikinosios apsaugos priemones analogiškos jo priešieškinyje reiškiamam reikalavimui, todel jas taikyti šioje bylos nagrinejimo stadijoje yra visiškai neimanoma, nes tik nagrinejant byla iš esmes bus vertinamos visos ginco sprendimui reikšmingos aplinkybes ir irodymai.

9Teismas atsakovo prašyma ipareigoti Šiauliu m. savivaldybes administracijos VTAS ištirti šeimos gyvenimo salygas sunaus J. D. gyvenamoje vietoje ( - ) nelaike laikinaja apsaugos priemone. O prašyma paskirti jo nepilnameciui vaikui medicinine ekspertize psichikos buklei ivertinti atmete laikydamas, kad atsakovas pirmiausiai vadovaujasi tik savo, o ne nepilnamecio sunaus interesais, iškelia juos aukšciau, visiškai nesiekia suprasti savo vaika. Visu pirma, tiesiogiai pabendravus su J. D. teismui nekilo net menkiausiu abejoniu del vaiko psichines bukles. Atvirkšciai, matosi, jog vaikas intelektualus, turi puikia iškalba ir sugeba sklandžiai formuluoti savo mintis bei išreikšti argumentuota nuomone. Tai, kad vaikas šiuo metu nera pasiruošes ir nenori bendrauti su atsakovu negali buti pagrindu abejonems del vaiko psichines bukles. Sutiko su Šiauliu miesto savivaldybes administracijos atstoves argumentais , jog tokio prašymo patenkinimas žemintu berniuka, moraliai ji žalotu. Vaikas mokosi vien dešimtukais, yra pareigingas, megstamas klases draugu, aktyvus (klases draugu yra išrinktas seniuno pavaduotoju). Suprantama, kad del patirtu išgyvenimu del mamos mirties, nuolatines baimes buti išpleštam iš jam iprastos ir artimos aplinkos bei išvežtam ji i Šiaulius itakoje jam buvo diagnozuoti emociju sutrikimai, taciau byloje nera jokiu duomenu, leidžianciu manyti, kad yra nors menkiausi psichikos sutrikimai ir del to jam butina skirti medicinine ekspertize psichikos buklei ivertinti (CPK 185 str.).

10Del laikinuju priemoniu taikymo del išlaikymo teismas nurode, kad atsakovas išlaikymo po vaiko motinos mirties neteikia, nors istatymas numato tevu pareiga išlaikyti materialiai savo nepilnamecius vaikus. Išlaikymo dydis turi buti proporcingas nepilnameciu vaiku poreikiams bei ju tevu turtinei padeciai ir užtikrinti butinas vaikui vystytis salygas ( CK 3.192 str. 1, 2 d.). Bylos duomenys rodo, jog berniukas yra aktyvus, megsta sportuoti (lanke teniso, krepšinio treniruotes), mokesi anglu kalbos UAB „Kauno Ames kalbu akademijoje“. Harmoningam jo asmenybes vystymuisi reikalingas išlaikymas ne tik racionaliai ir pilnavertei mitybai, socialiniu, kulturiniu, bet ir sveikatos poreikiu patenkinimui. Pats atsakovas 2010 07 30 pareiškime, adresuotame Kauno m. savivaldybes administracijos VTAS nurodo, jog jo materialine padetis yra gera – jis turi 4 kambariu buta Šiauliuose ir 3 kambariu buta Vilniuje, turi pastovu, gerai apmokama darba, pastaraisiais metais jo užmokestis sieke 5200 Lt atskaicius mokescius, jis teike sunaus išlaikymui po 1300 Lt (1 t. b.l.78). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto, dirba gydytoju, daug keliauja, jo žodžiais tariant, teike 1300 Lt išlaikyma, todel taike laikinosios apsaugos priemones ir iš atsakovo sunaus J. D. išlaikymui priteise po 1300 Lt periodinemis išmokomis ( CK 3.65 str. 2 d. 4p., CPK 3 str. 6 d., 145 str. 1 d. 11 p.).

11Atsakovas P. D. atskiruoju skundu (bylos dalies 3 t., b. l. 48-58) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkes teismo 2011-04-29 nutarti ir klausima išspresti iš esmes: - priimti sprendima, ipareigojanti Kauno m. apylinkes teisma civilineje byloje Nr.2-02208-375/2011 (civ. byla Nr.2-20564-375/2010) ieškovo pagal priešieškini 2011-04-15 prašyma del bylos teismingumo išspresti rašytine nutartimi, del kurios gali buti paduodamas atskirasis skundas, vadovaujantis LR CPK 34 straipsnio 3 dalimi; - priimti sprendima, ipareigojanti Kauno m. apylinkes teisma civilineje byloje Nr.2-02208-375/2011 (civ. byla Nr.2-20564-375/2010) pareiškejo J. D., a.k. ( - ) 2011-04-15 pareiškima del istojimo i procesa treciuoju asmeniu civilineje byloje Nr.2-02208-375/2011 išspresti rašytine nutartimi, del kurios gali buti paduodamas atskirasis skundas; - taikyti laikinasias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamecio sunaus J. D. gyvenamaja vieta su tevu P. D., kol bus patenkintas patikslintas priešieškinis ir priimtas teismo sprendimas byloje; panaikinti Kauno m. savivaldybes administracijos direktoriaus V. G. 2010-09-02 isakyma Nr.A-2909 del J. D. laikinosios globos nustatymo kaip neteiseta; ipareigoti Šiauliu m. savivaldybes administracijos vaiku teisiu apsaugos skyriu ištirti šeimos gyvenimo salygas, šeimos aplinkos salygas mano nepilnamecio sunaus J. D. deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ( - ), ieškinio priemimo nagrineti dienai, ir tik po šio ištyrimo pateikti teismui išvada del patikslinto priešieškinio byloje; paskirti medicinine ekspertize sunaus J. D. psichikos buklei ivertinti Vš I Vilniaus universiteto Vaiku ligonines filialo Vaiku raidos centre : Vytauto g. 15, Vilnius LT-08118.

12Atsakovas atskirajame skunde nurode, kad su Kauno m. apylinkes teismo 2011-04-29 nutartimi nesutinka del žemiau nurodytu motyvu.

13Lietuvos apeliacinis teismas civ. byloje Nr.2KT-19/2011 2011-01-24 nutartimi nustate, kad, vadovaujantis CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, pažeidžiant teismingumo taisykles iškelta civiline byla teismas nutartimi turi perduoti nagrineti tam teismui, kuriam ji teisminga. Bylos perdavimo klausimo išsprendimas tokiu atveju priskirtinas byla nagrinejanciam teismui, o ne aukštesnes pakopos teismui. Kauno m. apylinkes teismas civilineje byloje Nr.2-02208-375/2011 (civ. byla Nr.2-20564-375/2010) ieškini nagrinejimui prieme 2010-08-27 teisejos I.Poderienes rezoliucija (bylos I tomas, 3 lapas) ir po to šios bylos teismingumo klausimu daugiau nepasisake. 2010-12-08 teisejos I.Poderienes rezoliucija buvo priimtas P. D. 2010-09-27 patikslintas priešieškinis (II tomas, 14-25 lapai) civ. byloje Nr.2-20564-375/2010 (civiline byla Nr.2-2208-375/2011). Pagal patikslinto priešieškinio turini ir prieduose pridetus dokumentus paaiškejo, kad byla priimta, pažeidžiant teismingumo taisykles. Pareiškejas nurode, kad 2011-04-15 parengiamojo posedžio pradžioje kreipesi i teisma, prašymas išnagrineti 2011-04-15 prašyma del bylos teismingumo, ji tenkinti ir perduoti civiline byla Nr.2-2208-375/2011 (civ. byla Nr.2-20564-375/2010). Teismas neteisetai atmete prašyma del bylos teismingumo žodine nutartimi, irašydamas ja i 2011-04-15 teismo posedžio protokola, kadangi ši prašyma išspresti privalejo rašytine nutartimi, del kurios gali buti paduodamas atskirasis skundas, vadovaujantis LR CPK 34 straipsnio 3 dalimi.

14Atskirajame skunde apeliantas remiasi Kauno apygardos teismo 2010-12-02 nutartimi civilineje byloje Nr.2S-2046-324/2010, kuria buvo panaikinta laikinoji apsaugos priemone - draudimas matytis su sunumi J. D. ir nurodyta, kad pagal CK 3.195 str., 3.180 str. 3 dalies nuostatas ieškovu reikalavimo patenkinimo atveju atsakovui išliktu teise matytis su vaiku, o draudimas matytis su sunumi yra kraštutine priemone, taikytina tik nustacius ypatingai žalinga tevo elgesio poveiki vaikui. Vien ta aplinkybe, kad, tevams gyvenant skyrium, atsakovas ilga laika venge aukleti vaika, savaime nesudaro pagrindo uždrausti jam matytis su vaiku. Nutartyje buvo nurodyta, kad psichologe R. P. siulo stebeti tevo ir sunaus tarpusavio ryši. Šios rekomendacijos neduoda pagrindo manyti, kad draudimas atsakovui matytis su sunumi yra butina vaiko baimes likvidavimo salyga. Vaiko teisiu apsaugos pagrindu istatymo 23str. 2d. itvirtinta nuostata, kad išskirti vaika su tevais prieš vaiko, taip pat tevu valia galima tik išimtiniais istatymu numatytais atvejais bei nustatyta tvarka, vadovaujantis teismo sprendimu, nuosprendžiu ir kai toks išskyrimas vaikui yra butinas (siekiama išvengti pavojaus vaiko gyvybei, sveikatai, butina pasirupinti jo priežiura, auklejimu, apsaugoti kitus svarbius vaiko interesus). Nurode, kad apylinkes teismas, skirdamas laikinasias apsaugos priemones, nepagristai vadovavosi CK 3.65 str., nes šiame straipsnyje nurodytos laikinosios apsaugos priemones taikytinos civilinese bylose del santuokos nutraukimo.

15Apeliantas nurode, kad neturejo net teorines galimybes vaikui sukelti nerima, baime, paniekinti jo mirusia motina, pareikšti nuomone apie senelius vaiko akivaizdoje. Baime, neapykanta tevo atžvilgiu sukure nepilnamecio sunaus pagrobejai Rokai, kurie sistemingai psichologiškai terorizavo nepilnameti sunu. Po motinos mirties LSMULKK vaiku psichiatras D. K. 2010-08-04 ir 2011-01-05 nepilnameciui sunui diagnozavo adaptacijos sutrikimus: vyrauja kiti emociju sutrikimai (išrašai iš medicinines dokumentacijos prijungti prie bylos). Nemotyvuotas nerimas del saugumo, nepagrista baime tevo atžvilgiu yra sunkaus psichinio susirgimo pradžios simptomai. Del šiu aplinkybiu atsakovas praše teismo paskirti medicinine ekspertize vaiko psichikos buklei ivertinti, taciau teismas ši prašyma atmete, todel skundžiamoje 2011-04-29 nutartyje remiasi nepilnamecio galimai psichinio ligonio parodymais, neleisdamas tevui dalyvauti sunaus apklausoje.

162010-12-08 teisejos I.Poderienes rezoliucija priimtas P. D. 2010-09-27 patikslintas priešieškinis, kurio priedu kopijas teiseja privalejo patvirtinti. Taip pat nemotyvuotai nebuvo tenkintas prašymas iškviesti liudytojus, galincius paliudyti faktine bylos medžiaga: sunaus seneli, dede, psichologe. Teismas remesi sunaus mokytojos N. A. parodymais, kad atsakova ji mato pirma karta, bet iš ieškovu Roku pasakojimu girdejusi, kad atsakovas yra baisus žmogus.

17Nepilnamecio sunaus senelis J. D. 2011-04-15 pareiškimu kreipesi del istojimo i procesa treciuoju asmeniu , taciau teiseja paskelbe uždara teismo posedi ir jam, kaip artimam nepilnamecio anuko giminaiciui (seneliui), neteisetai neleido dalyvauti stebetojo teisemis, sprendžiant istojimo i procesa treciuoju asmeniu klausima. Jo pareiškimo neteisetai netenkino žodine nutartimi, irašydama ja i 2011-04-15 teismo posedžio protokola, nors privalejo priimti rašytine nutarti. J. D. neitraukimas treciuoju asmeniu byloje pažeide jo pilietines teises, numatytas LR Konstitucijos 29 straipsnyje ir preziumuojant, jog 2011-04-29 nutartis turejo itakos šio asmens teisems ir pareigoms, todel yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (LR CPK 329 str. 2d. 2p.).

18Apeliantas prašyma del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo ieškovu Vidos S. R. ir P. R. R. atžvilgiu grinde faktais del vaiko tevu santuokos nutraukimo, išlaikymo priteisimo bei jo mokejimo, aplinkybe, kad nebuvo nustatyta bendravimo su sunumi tvarka. Nuo 2001m. iki 2010m. nei vaiko motina D. D., nei vaiku teises atstovaujanti valstybine institucija nera nustate pagrindu tevu valdžiai apriboti. Vaiko motina, kerštaudama del skyrybu neleido susitikti su sunumi Jonu, todel neturejo pagrindo skustis teismui, kad tevas nebendrauja su sunumi. Atsakovas bei vaikas gyveno skirtinguose miestuose, todel bet ju susitikimai buvo apsunkinti. Vaiko motinai 2010-07-28 mirus ieškovai privalejo perduoti nepilnameti sunu J. D. tevui, taciau jie nuslepe nuo atsakovo motinos mirties fakta, apie susidariusia padeti neinformavo Kauno m. savivaldybes administracijos vaiku teisiu apsaugos skyriaus. Iš nepriklausomu šaltiniu atsakovas sužinojes apie D. D. mirti, 2010-07-30 pareiškimais kreipesi i Kauno m. savivaldybes administracijos vaiku teisiu apsaugos tarnyba ir LR vaiko teisiu apsaugos kontroliere E.Žiobiene. Šios institucijos iki 2010-08-05 privalejo išspresti laikinosios globos paskyrima, jeigu tokia buvo butina, bet to nepadare, todel vaiko teisiu apsaugos tarnyba iki 2010-08-05 neturejo jokiu pagrindu tevo valdžiai apriboti. Apelianto nuomone, susidariusi padetis turi buti vertinama pagal aplinkybes ir irodymus, buvusias po vaiko motinos mirties.

19Tevai turi pirmumo teise ir pareiga prieš kitus asmenis aukleti savo vaikus, ju nuolatine gyvenamaja vieta laikoma ju tevu nuolatine gyvenamoji vieta. Tokiu budu, mirus motinai, nepilnamecio sunaus vienintele teiseta gyvenamoji vieta yra tevo nuolatine gyvenamoji vieta. Tevai turi teise reikalauti gražinti jiems nepilnamecius vaikus iš kiekvieno asmens, laikancio juos pas save ne pagal istatyma ar teismo sprendima, tevo atsisakymas nuo teisiu ir pareigu savo nepilnameciams vaikams negalioja, tevai yra savo nepilnameciu vaiku atstovai pagal statymus. Atsakovas 2010-08-24 deklaravo savo gyvenamaja vieta kartu su nepilnameciu sunumi J. D. adresu: ( - ) su tikslu sudaryti reikiamas salygas tevo ir sunaus ryšiui tobulinti. Pagal deklaruota gyvenamaja vieta Šiauliu mieste nuo 2010-09-04 atsakovas nukreipe savo nepilnameti sunu i Šiauliu „Romuvos" pagrindines mokyklos penkta klase, nes mokykloje dirba psichologas, galesiantis teikti sunui psichologo paslaugas.

20Kauno m. savivaldybes administracijos vaiko teisiu apsaugos skyrius 2010-08-13 sprendimu Nr. 19-2-2772 nustate, kad sunus atsakovo nepažista, todel butina sukurti tevo ir sunaus ryši. Šiam tikslui institucija vaika nukreipe psichologo pagalbai. Atsakovas 2010 metu eilines atostogas skyre tevo ir sunaus ryšio kurimui pagal Kauno m. savivaldybes administracijos vaiko teisiu apsaugos skyriaus darbuotoju parengta psichologo konsultaciju programa. Per 4 savaites surengtose penkiose psichologo konsultacijose po 1 valanda atsakovas, kartu su sunaus seneliu J. D. dalyvavo pagal programa numatytose psichologo konsultacijose. Psichologo konsultaciju metu vaikas su tevu nei karto nepasisveikino, kalbinamas nusisukdavo, i jo užduotus klausimus neatsakydavo, taciau puikiausiai vykde bet kokius nepilnamecio sunaus pagrobejo Roko nurodymus. Atsakovas laiko, kad tai akivaizdžiai parodo Roku iš anksto tendencingai kuriama neigiama itaka nepilnameciui sunui tevo atžvilgiu. Vaikas yra tik 11 metu, todel atsakovas laiko, jog dar nera pakankamai veiksnus, kad savarankiškai nusprestu, su kuo jam gyventi yra geriau (su tevu ar su seneliais), dar nesugeba prognozuoti gyvenimo ateityje. Vertinant tevo ir seneliu galimybes po 5 metu, po 10 metu, po 15 metu, po 20 metu, jauno pajegaus tevo pranašumas prieš paliegusius senelius yra akivaizdus visose srityse be išimties. Tokiu budu, gyvenimas su nusenusiais, paliegusiais, serganciais vežiu seneliais butu akivaizdi klaida, kurios ištaisyti po keleriu metu gali nebepavykti.

21Atsakovas nurode, kad vaiko atskyrimas nuo pagrobeju Roku yra butinas, nes jie naudojasi sunaus patiklumu ir tendencingai bruka neigiama informacija apie teva. Jie tikrai nepaaiškino sunui, kad jo tevas yra ramus, geros širdies žmogus, išsiilges savo sunaus, pasiruošes ji auginti ir aukleti, jo tevas yra išsilavines, baiges mokykla aukso medaliu, dirba sudetinga ir kilnu darba, yra gerbiamas kolegu, už nuopelnus darbe apdovanotas Kauno senojoje prezidenturoje. Jie teva sunui nupiešia juodžiausiomis spalvomis. Del tokios neigiamos itakos nepilnametis berniukas nebesusigaudo susidariusioje situacijoje ir, pagal pagrobeju Roku teigima, prašosi apginamas nuo jo mažoje galveleje sukurto „baubo", kuri jam pagrobejai Rokai ivardija tevu. Ieškinyje klaidingai vertinamas sunaus emociju sutrikimas, praejus 5 paroms po motinos mirties. Iki psichiatro D. K. apžiuros atsakovas savo sunu mate vieninteli karta 2010-07-29, tai yra laidotuviu diena. Pabendrauti su juo pavyko vos keleta sekundžiu, užuojautos pareiškimas negalejo sutrikdyti jo sveikatos.

222010-09-02 18:00 ieškovams neatvežus vaiko i psichologo konsultacija pas psichologe R. P. i VšI „Šeimos santykiu instituta“ buvo priverstinai nutrauktas beprasidedantis užsimegzti ryšys tarp atsakovo ir sunaus J. D.. To priežastimi buvo Kauno m. apylinkes teismo 2010-08-27 slapta nutartis, kuria, kaip neteiseta, panaikino Kauno apygardos teismas 2010-12-02 nutartimi. Psichologo konsultaciju priverstinis nutraukimas nutrauke gležna beužsimezganti ryši tarp tevo ir sunaus, del ko ieškovui ir jo tevui padaryta moraline žala, patikslintame priešieškinyje ivertinta 10000 Lt.

23Tokioje emociškai sudetingoje aplinkoje prieš atsakovo valia laikomam vaikui 2011m. sausio menesi pakartotinai diagnozuotas adaptacijos sutrikimas, vyraujant kitiems emociju sutrikimams. Ši diagnoze nustatyta, praejus 6 menesiams po motinos laidotuviu ir atsakovui neleidus nei karto susitikti su sunumi. Tai irodo, kad ieškovai ir teta R. R. toliau psichologiškai terorizuoja sunu J. D. su tikslu priešiškai nustatyti prieš atsakova, pasinaudojant vaiko teisiu apsaugos instituciju neveiklumu ir abejingumu.

24Atsakovas laiko, kad Kauno m. savivaldybes administracijos direktoriaus, kaip atsakovo šioje byloje, 2010-09-02 isakymas Nr. A-2909 del J. D. laikinosios globos nustatymo po Kauno apygardos teismo 2010-12-02 nutarties paskelbimo civ. byloje Nr.2S-2046-324/2010 yra akivaizdžiai neteisetas, todel turetu buti panaikintinas. Vaiko deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2010-08-24 iki 2010-09-16 buvo ( - ), todel akivaizdu, kad Kauno m. savivaldybes administracijos direktoriaus V. G. 2010-09-02 isakymas Nr. A-2909 del J. D. laikinosios globos nustatymo yra nesavalaikis, neteisetas ir priimtas ne pagal administracinio paskirstymo principa, priimtas nekompetentingo subjekto, atskyre nepilnameti sunu nuo tevo, mirus motinai. Šiauliu mieste deklaruotam nepilnameciui sunui J. D., a/k ( - ) laikinoji globa turejo buti nustatoma Šiauliu miesto savivaldybes administracijos direktoriaus isakymu pagal Šiauliu m. savivaldybes administracijos Vaiku teisiu apsaugos skyriaus teikima. Be to, del savo amžiaus ieškovai negalejo buti skiriami vaiko globejais. Šiauliu m. savivaldybes administracijos vaiku teisiu apsaugos skyriaus 2010-09-08 žinomai melagingos išvados Nr. SVT-1966 nurodyti faktai neatitinka tikroves, mineta išvada pateikta neatlikus tyrimo, neparemta jokiais dokumentais, o tik remiantis niekiniu raštu - tai yra nenagrinetu ieškiniu civilineje byloje Nr.2-20564-375/2010 (2-2208-375/2011) Kauno m. apylinkes teisme ir nevertindama priešieškinio, parode išankstini nenugincijama šališkuma ir priešiškuma atsakovui. Institucija netyre šeimos gyvenimo salygu sunaus J. D. deklaruotoje gyvenamojoje vietoje: ( - ) ir per daugiau kaip 6 menesius Šiauliu m. savivaldybes administracijos vaiku teisiu apsaugos skyrius nesieme jokiu LR istatymuose numatytu veiksmu nepilnamecio sunaus teisems apginti. Kauno apygardos teismas 2010-12-02 nutartimi pripažino, kad atsakovo tevo teises nepilnamecio sunaus atžvilgiu nera apribotos, todel Kauno apygardos teismo 2010-12-02 nutartis yra privaloma vykdymui Šiauliu m. savivaldybes administracijos vaiku teisiu apsaugos skyriui.

25Apeliantas laiko, kad Kauno m. apylinkes teismas 2011-04-29 nutartimi pakartotinai uždraude matytis su sunumi, nors nenustate pagrindu, numatytu Vaiko teisiu apsaugos pagrindu istatymo 23 str. 2 d. Vaiko teisiu apsaugos pagrindu istatymo 23 str. 2d. itvirtinta nuostata, kad išskirti vaika su tevais prieš vaiko, taip pat tevu valia galima tik išimtiniais istatymu numatytais atvejais bei nustatyta tvarka, vadovaujantis teismo sprendimu (nuosprendžiu) ir kai toks išskyrimas vaikui yra butinas (siekiama išvengti pavojaus vaiko gyvybei, sveikatai, butina pasirupinti jo priežiura, auklejimu, apsaugoti kitus svarbius vaiko interesus). Kauno m. apylinkes teismo 2011-04-29 nutarties motyvavimas psichiškai nestabilios bukles nepilnamecio fantazijomis, draudžiant atlikti nepilnamecio sunaus medicinine ekspertize psichikos buklei ivertinti, vertintinas niekiniu liudijimu. Kauno m. apylinkes teismo 2011-04-29 nutarties motyvavimas nepilnamecio sunaus mokytojos N. A. liudijimu yra niekinis, nes LR CK 3.65 straipsnyje nurodytos laikinosios apsaugos priemones taikytinos civilinese bylose del santuokos nutraukimo. Tokiu budu Kauno m. apylinkes teismo 2011-04-29 nutartis yra neteiseta šioje dalyje. Be to, Kauno apygardos teismas jau 2010-12-02 nutartyje nustate, kad pagal CK 3.195 str., 3.180 str. 3 dalies nuostatas ieškovu reikalavimo patenkinimo atveju atsakovui išliktu teise matytis su vaiku".

26Apeliantas laiko, kad Kauno m. apylinkes teismas 2011-04-29 nutartimi uzufrukto teise lešu tvarkytoju neteisetai paskyre P. R. R. Nepilnametis sunus nera daiktas, o yra žmogus, todel žmogus negali buti uzufrukto objektu ir tapti pagrobejo asmenine nuosavybe. Teismui 2011-04-29 nutartyje nustacius uzufruktoriumi P. R. R. uzufrukto objektu tapo nepilnametis sunus (uzufruktoriaus vergu). Tokiu budu, vaiko pagrobejas neteisetu teismo sprendimu igijo versla (vergvaldyste), iš kurio gales pelnytis, laikydamas pagrobta nepilnameti vaika (verga). Kauno miesto apylinkes teismas 2011-04-29 nutartimi panaikino Lietuvos Respublikos Konstitucijoje itvirtintas teisines normas ir atkure Romos imperijos laiku vergovines santvarkos teisines normas mano nepilnamecio sunaus atžvilgiu.

27Kauno m. apylinkes teismas 2011-04-29 nutartyje neteisetai priteise J. D. neadekvatu ir neproporcinga, neatitinkanti atsakovo uždarbio ir finansiniu galimybiu laikina išlaikyma kas menesi mokamomis periodinemis išmokomis po 1670 Lt (iš tevo 1300 Lt, plius Valstybes skiriama našlaiciu pensija 370 Lt). Apeliantas nurode, kad dirbdamas neurochirurgu pilnu kruviu, per menesi, atskaiciuos mokescius, uždirba 2000 Lt. Pagal bendraja teismu praktika vienam nepilnameciui vaikui vieno iš tevu skiriamos menesines išmokos neviršija 400 Lt. Be to, Kauno m. apylinkes teismas 2011-04-29 nutartyje neteisetai nustate termina periodines išmokas moketi atbuline data nuo 2010-09-01. Atsakovo sunus laikotarpi nuo 2010-09-01 iki 2011-04-29 pragyveno iš valstybes skiriamos našlaicio pensijos.

28A. K. miesto savivaldybes administracija atsiliepimu i atsakovo P. D. atskiraji skunda prašo ji atmesti, teismo nutarti palikti nepakeista. Nurode, kad apeliantas skunda grindžia argumentais, nesusijusiais su skundžiama teismo nutartimi, tuo tarpu nenurodo jokiu teisiniu pagrindu, kuriais remiantis butu galima naikinti 2011-04-26 nutarti. Tokiais savo veiksmais atsakovas piktnaudžiauja savo teise ir pažeidžia CPK 7 straipsnyje itvirtintus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Atsiliepime nurode, kad visiškai nesutinka su skundo argumentais vaiko senelio J. D. atžvilgiu. Atsakovui nera suprantama kokioms J. D. (senelio) teisems ir pareigoms gali tureti itakos Kauno miesto apylinkes teismo sprendimas, kadangi, esant gyvam J. D. (vaiko) tevui, ji globoti siekia ieškovai Rokai ir P. D., o ne senelis J. D., todel nera aišku kokias, išskyrus moralines teises ir pareigas, kurias J. D., kaip vaiko senelis, yra igijes dar 2000-01-27, gimus anukui, papildomai gali tureti itakos.

29Kauno miesto savivaldybes administracija visiškai nesutinka su atsakovo argumentu, kad pareiga bendrauti, rupintis vaiku, sukuria tik teismo sprendimai. Atsakovas mano, kad priešingai, tevas privalo visomis išgalemis, visais imanomais budais siekti bendrauti su vaiku, juo rupintis, sekti jo raida ir panašiai, tokia pareiga kyla iš šeimos santykiu, o ne iš teismo sprendimu. Teismines institucijos i procesa kišasi tik tuomet, kai tevai negali tinkamai pasirupinti savo vaiku. P. D. prie atskirojo skundo nepridejo jokiu irodymu, patvirtinanciu jog jis sieke bendrauti su vaiku, kreipesi i vaiko motina, senelius, bet jam nebuvo leidžiama, todel atsakovas laiko, kad tevas nevykde pareigos dorai aukleti ir prižiureti savo vaika, rupintis jo sveikata ir pan. Todel jo 2011-05-21 atskirajame skunde išdestytas argumentas, kad iš jo buvo atimta teise rupintis savo vaiku yra nepagristas ir neirodytas LR CPK 178 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovas savo sunu vertina kaip daikta, kuri galima butu iš kažko paimti ir kažkam perduoti. Atsakovas pats nurodo, kad su sunumi niekaip nebendravo nuo 2010-08-27 iki 2011-04-29, net nesieke su juo susitikti, pasikalbeti, bet prašo nustatyti vaiko gyvenamaja vieta su juo. Be to, vaiko vertinimas kaip nepakankamai subrendusio, kad galetu pasirinkti su kuo jam gyventi, laikytina nepagristu ir neirodytu. Teismo posedžio metu apklausus vaika nekilo abejoniu del jo gebejimo sklandžiai suformuluoti savo pažiuras. Jis nuosekliai išdeste savo nuomone ir pasirinkima argumentavo.

30Kauno miesto savivaldybes administracija nesutinka, kad 2010-09-02 isakymas Nr. A-2909 del J. D. laikinosios globos nustatymo po Kauno apygardos teismo 2010-12-02 nutarties paskelbimo civilineje byloje Nr. 2S-2046-324/2010 yra akivaizdžiai neteisetas, todel turetu buti naikintinas. Visu pirma, šis klausimas nagrinejamas ginco teisena, teismo sprendimas del tevo valdžios apribojimo dar nera priimtas, todel toks atsakovo reikalavimas negali buti nagrinejamas šioje proceso stadijoje, kuomet skundžiamas atskiras procesinis veiksmas - laikinuju apsaugos priemoniu taikymas. LR CPK 301 straipsnio 1 dalis apibrežia, jog apeliacine tvarka yra skundžiami neisiteiseje pirmosios instancijos teismo sprendimai (isakymai, nutartys). Taigi, klausima del Administracijos direktoriaus 2010-09-02 isakymo Nr. A-2909 pagristumo apeliacine tvarka bus galima skusti tik tuomet, kai pirmosios instancijos teismas iš esmes išspres tevo valdžios apribojimo ir vaiko globos nustatymo klausima. Kauno miesto apylinkes teismui priemus 2010-08-27 nutarti (uždraudus tevui matytis su vaiku), Kauno miesto savivaldybes administracijos direktorius privalejo skubiai spresti J. D. laikinosios globos nustatymo klausima, kad butu užtikrinta LR vaiko teisiu apsaugos pagrindu istatymo 4 straipsnio 5 punkto nuostata, t.y. vaikui butu nustatyta laikinoji globa, kol bus išnagrineta civiline byla Nr. 2-20564-375/2010 del tevo valdžios apribojimo ir globeju skyrimo. Isiteisejus sprendimui ir ieškini atmetus, šis isakymas bus panaikintas.

31Atsakovas, gincydamas laikino išlaikymo priteisimo klausima, atskirtajame skunde keicia savo ankstesne pozicija apie savo itin gera materialine padeti. Anksciau nurode, kad jo menesines pajamos i rankas yra 5200 Lt, butent todel, teismas atsižvelgdamas i tevo materialine padeti ir i LR CK 3.155 išlaikyti savo vaikus, priteise J. D. išlaikyma po 1300 Lt per menesi.

32Kauno miesto savivaldybes administracijai yra visiškai nesuprantamas atsakovo reikalavimas taikyti laikinaja apsaugos priemone ir vaiko gyvenamaja vieta nustatyti su juo ( - ), jei pats atsakovas pripažista, jog su sunumi visiškai nebendrauja, lankesi pas psichologa tevo ir vaiko ryšiui atstatyti. Kauno miesto savivaldybes administracijos nuomone, tai tik dar karta irodo, kad ieškovas, prašydamas teismo priimti tokius sprendimus, visiškai neatsižvelgia i savo mažamecio sunaus interesus, nesiekia naudos ir saugumo vaikui, o tik siekia patenkinti savo interesus ir atskirti vaika nuo ji nuo gimimo auginusiu seneliu.

33Atsakovo reikalavimas paskirti medicinine ekspertize J. D. (vaikui), kurio Kauno miesto savivaldybes nuomone Kauno miesto apylinkes teismas pagristai netenkino, laikytinas visiškai nepagristu, todel atmestinu, kadangi tiek byloje surinkti rašytiniai irodymai, tiek liudytojos N. A. parodymai patvirtina fakta, kad vaikas yra sveikas, protingas, gebantis destyti savo nuomone, iniciatyvus, imlus, o tai, jog medicininiuose dokumentuose yra nurodyta, jog jis yra jautrus, nervingas, išsigandes ir pan., Kauno miesto savivaldybes administracijos nuomone, tik patvirtina fakta, jog vaikas nera pilnai atsigaves po mamos mirties ir yra išsigandes del savo ateities, t.y. negalintis ramiai gedeti ir nuolat bijantis buti jega paimtas iš seneliu ir išvežtas i tevo namus.

34Ieškovai P. R. R. ir V. S. R. atsiliepimu i ieškovo atskiraji skunda prašo ji atmesti, nutarti palikti nepakeista, priteisti bylinejimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantas ne pirma karta kelia šios bylos teismingumo klausima. Šis klausimas jau buvo išsprestas ne tik apeliacines instancijos teismo 2010 12 02 nutartyje (civ. byloje Nr. 2S-2046-324/2010), bet ir Lietuvos Apeliacinio teismo. Pirmos instancijos teismas procesinio dokumento priemimo klausima išsprende rezoliucija (CPK 115 str.). Ieškinio priemimo metu išnagrinejamas ir teismingumo klausimas. Bylas del tevo valdžios apribojimo nagrineja vaiko gyvenamosios vietos apylinkes teismas. Globejo, su kuriuo kartu gyvena vaikas, ieškinys gali buti paduotas ieškovo gyvenamosios vietos apylinkes teismui. J. D., gimes 2000 m. sausio 27 d., del kurio vyksta gincas šioje byloje, nuo gimimo gyvena Kaune, mokosi Kauno Senamiescio pradineje mokykloje, šiame mieste Burio g. 18 gyvena ir berniuko globejai, todel pirmos instancijos teismas pagristai nusprende ieškovu ieškini nagrineti Kauno miesto apylinkes teisme. Tai, kad atsakovas be vaiko, mokyklos, globeju žinios sunaus J. D. gyvenamaja vieta nuo 2010 08 24 iki 2010 09 16 deklaravo Šiauliuose, nesudaro pagrindo byla perduoti nagrineti Šiauliu miesto apylinkes teismui. Šios deklaracijos metu vaikas Šiauliu mieste negyveno. Šiuo metu nepilnamecio vaiko gyvenamoji vieta deklaruota Kauno mieste. Kauno apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, nagrinedama apelianto P. D. atskiraji skunda, 2010 m. gruodžio 2 d. nutartyje (civ. byla Nr. 2S-2046-324/2010) nurode, kad kolegija kaip nepagrista atmeta P. D. atskirojo skundo argumenta del bylos neteismingumo Kauno miesto apylinkes teismui. Lietuvos Apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus pirmininkas A.Driukas, išnagrinejes P. D. prašyma del šios bylos perdavimo nagrineti kitam teismui, 2011 metu kovo 18 d. nutartimi (civ. byla Nr. 2KT-37/2011) taip pat atmete atsakovo P. D. pareiškima del Kauno miesto apylinkes teisme nagrinejamos civilines bylos Nr. 2-2208-375/2011 perdavimo nagrineti Šiauliu miesto apylinkes teismui. Atsižvelgiant i aukšciau nurodytas aplinkybes, atsakovo prašymas del bylos teismingumo negali buti patenkintas. Atmestinas ir atsakovo P. D. teiginys, kad teismas, netenkindamas jo pakartotino prašymo del bylos teismingumo, privalejo išspresti tai rašytine nutartimi, del kurios gali buti paduotas atskirasis skundas, vadovaujantis LR CPK 34 straipsnio 3 dalimi. Mineta procesine teises norma numato, kad atskiruoju skundu yra skundžiama teismo nutartis del bylos perdavimo kitam teismui, t.y. priešingai, nei teigia apeliantas.

35Del laikinosios apsaugos priemones uždrausti atsakovui P. D. matytis su sunumi iki 2011-11-01. Apeliantas teisingai nurodo, kad išskyrimas vaiko su tevu yra butinas, kai siekiama išvengti pavojaus vaiko gyvybei, sveikatai, butina pasirupinti jo priežiura, auklejimu, apsaugoti kitus svarbius vaikos interesus. Teismas, taikydamas šia laikinaja apsaugos priemone, išimtinai atsižvelge i paties nepilnamecio J. D. bei jo aukletojos išsakytus argumentus 2011 m. balandžio 15 d. posedyje. Nepilnametis 11-kos metu vaikas teismui patvirtino, kad jau praejus dienai po vaiko mamos laidotuviu, tevas grasino jam, kad jis bus jega paimtas i Šiaulius, o jo senelius jis patalpins i kalejima. Sunu gasdino, kad ji pati taip pat patalpins i globos istaiga. Teismo posedžio metu berniukas išreiške savo nuomone apie teva, kad tevas negražiai su juo elgiasi, ižeidineja jo mirusia mama, su kuria berniuka siejo labai glaudus ryšys. Vaikas bijo savo tevo, prašo artimuju, bendraklasiu apsaugoti ji nuo tokio tevo. Berniukas jauciasi labai nesaugus, o tai atsiliepia jo sveikatai. Teismui pateiktas išrašas iš medicininiu dokumentu patvirtina, kad 2011 metu sausio men. berniukas buvo konsultuotas nervu sistemos ligu ambulatoriniame skyriuje vaiku ir paaugliu psichiatro del sustiprejusio nerimo, itampos, baimes, kad gali buti pagrobtas tevo ir išvežtas. Mineti nusiskundimai butent atsirado teismui panaikinus draudima tevui susitikti su vaiku. Psichiatrui vaikas teige, kad nori gyventi su seneliais ir teta (mamos seserimi) ir visiškai nenori gyventi su tevu. Mokykloje berniukas vaikšto iš klases i klase, valgykla tik palydimas klases draugu, o i mokykla ir iš jos važineja tik su seneliais, sunkiai užmiega vakarais. Analogiškas aplinkybes nurode ir J. D. aukletoja, patvirtindama, kad berniukas yra drausmingas, mokosi labai gerai, bendraklasiu labai mylimas, ju išrinktas klaseje seniuno pavaduotoju. Tevo reikalavimas atlikti šiam vaikui ekspertize psichikos buklei ivertinti, jos kaip aukletojos nuomone, turetu ypatingai neigiamos itakos tiek berniukui, tiek jo draugams. Neatmetama, kad iš vaiko butu pastoviai pasityciojama, todel visiškai nesuprantama, kai to siekia pats vaiko tevas. Aukletojai visos nurodytos aplinkybes apie tevo grasinimus žinomos iš paties mokinio pasakojimu. Kadangi nepilnametis vaikas turi teise jaustis saugiu, gyventi ramu gyvenima, todel visu proceso dalyviu isitikinimu, tokia laikinoji apsaugos priemone - uždrausti matytis su tevu yra butina. Atsakovas vaiko mylimus ir gerbiamus senelius pastoviai vadina pagrobejais. Šiu žodžiu nevengia ir juos pastoviai vartoja ir savo atskirajame skunde. Vaiko akivaizdoje tevas kalba, kad jo mama mire skurde, sunu vadina ikaitu, kurcnebyliu.

36Vadovaudamasis Europos Žmogaus teisiu teismo praktika, kasacinis teismas pabreže, kad kiekvienu atveju teismui tenka svarbi užduotis nustatyti teisinga pusiausvyra tarp vaiko teises i jo geriausiu interesu užtikrinima, augima saugioje ir stabilioje aplinkoje. Tevams negali buti suteikta teise i priemones, kurios padarytu žalos vaiko sveikatai ir jo raidai (Johansen v. Norwayjudgement of 7 August 1996, Reports of Judgements and Decisions 1996-III, p. 1008 -09, (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2009 03 03 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Jungtiniu Tautu vaiko teisiu apsaugos konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokiu vaika liecianciu veiksmu, nesvarbu, ar tai darytu valstybines, ar privacios istaigos, užsiimancios socialiniu aprupinimu, teismai, administracijos ar istatymu leidimo institucijos, svarbiausia yra vaiko interesai. Vaiko teisiu apsaugos istatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas pabrežia, kad visur ir visada pirmiausia turi buti atsižvelgiama i teisetus vaiko interesus. Tokiu budu Lietuvos teises sistemoje yra itvirtintas prioritetinis vaiku teisiu ir interesu apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 dalis), reiškiantis, kad tiek priimant teises aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kuriu teises aktai nereglamentuoja, visada butina ivertinti sprendima ar bet koki kita veiksma vaiko interesu požiuriu ir užtikrinti, kad jie nebutu pažeisti (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2003 m. vasario 12 d. nutartis civilineje byloje Nr.3K-3-223/2003).

37Atsižvelgiant i nepilnamecio vaiko interesus, teismas pagristai pritaike laikinaja apsaugos priemone tevo atžvilgiu. Atsakovo prašymai iškviesti jo priešieškinyje nurodytus liudytojus visiškai nera susije su teismo priimtos nutarties teisetumu ar pagristumu. 2011 04 15 posedyje buvo sprendžiami tik ieškovu bei atsakovo prašymai del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo.

382011 metu balandžio 15 d. teismui buvo pateiktas atsakovo tevo J. D. prašymas del jo itraukimo treciuoju asmeniu. Teismas pagristai ši atsakovo tevo prašyma atmete, nes teismo sprendimas jokios itakos šio asmens teisems ir pareigoms netures.

39Apelianto atskirojo skundo 5-8 lapuose nurodytos aplinkybes visiškai nera susijusios su pirmos instancijos teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartimi. Jos teismo bus vertinamos byla nagrinejant iš esmes teismo posedyje, todel del ju nepasisakome.

40Patenkinus ieškovu prašyma del laikinosios apsaugos priemones taikymo ir uždraudus atsakovui iki 2011-11-01 matytis su sunumi, jo prašymas nustatyti nepilnamecio sunaus J. D. gyvenamaja vieta su tevu iki bus priimtas sprendimas šioje byloje pagristai buvo atmestas. Reikalavimas panaikinti Kauno miesto savivaldybes administracijos 2010 09 02 isakyma Nr. A-2909 nera laikinoji apsaugos priemone (CPK 145 str.). Tai atsakovo priešieškinio reikalavimas, kuris bus išnagrinetas kartu su ieškiniu (LR CPK 265 str. 2 dalis). Ipareigojimas institucija duodancia išvada - Šiauliu miesto savivaldybes administracijos Vaiko teisiu apsaugos skyriu ištirti atsakovo šeimos gyvenimo salygas, nera laikinoji apsaugos priemone. LR CK 3.178 straipsnio 1 dalis numato, kad nagrinejant gincus del vaiku, butinas valstybines vaiko teisiu apsaugos institucijos dalyvavimas. Valstybine vaiko teisiu apsaugos institucija, ištyrusi šeimos aplinkos salygas, pateikia teismui išvada del ginco. Mineta institucija nurode, kad jie tikrins atsakovo gyvenimo salygas ir pateiks teismui duomenis. Teismas pagristai atmete tevo prašyma jo nepilnameciui vaikui skirti medicinine ekspertize psichikos buklei nustatyti. Byloje nera jokiu irodymu, patvirtinanciu, kad tokia ekspertize J. D., gim. 2000 01 27, yra reikalinga ir toks prašymas nesusijes nei su ieškovu, nei atsakovo reikalavimais šioje byloje.

41Tevai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamecius vaikus. Išlaikymo dydis turi buti proporcingas nepilnameciu vaiku poreikiams bei ju tevu turtinei padeciai ir užtikrinti butinas vaikui vystytis salygas. Atsakovas P. D. patikslintame priešieškinyje nurode, kad „paskutiniu keleriu metu laikotarpyje mano uždarbis sieke 5200 Lt. („i rankas“), tokiu budu sunaus išlaikymui kiekviena menesi skirdavau 1300 Lt. Visada alimentai buvo mokami laiku ir nustatyto dydžio“. Turiu pastovu gerai apmokama darba (dirbu VšI Šiauliu ligonineje neurochirurgu ir chirurgu), turiu du butus Šiauliuose (keturiu kambariu buta) ir Vilniuje (triju kambariu buta)“. Todel akivaizdu, kad teismo priteista suma yra analogiška, kokia, atsakovo teigimu, jis mokejo pagal teismo vykdomaji rašta anksciau. Išlaikymas sunui buvo priteistas Kauno miesto apylinkes teismo 2001 07 18 nutarimu civilineje byloje Nr. 2-10306/2001. Atsižvelgiant i paties atsakovo teigiamas aplinkybes del jo labai geros turtines padeties, yra pagrindas išlaikyma priteisti kas menesi mokamomis periodinemis išmokomis po 1300 Lt. Po sunaus motinos mirties (2010 07 28), atsakovas nurode savo darbovietei nutraukti iš jo išlaikymo išieškojima. Byloje pateikti rašytiniai irodymai patvirtina, kad jis net pasisavino iš vaiko už kelis menesius valstybes moketa našlaicio pensija, išlaikymo sunui visiškai neteike, nors žinojo, kad jo sunus gyvena ir mokosi Kaune. Apeliantas teigia, kad jo nepilnametis sunus nuo 2010 09 01 iki 2011 04 29 pragyveno iš valstybes skiriamos našlaicio pensijos (370 Lt.). Šis teiginys prasilenkia su normalia logika ir supratimu. Ne valstybe, o tevas privalo tinkamai rupintis savo vaiku ir ji išlaikyti. Teiginys, kad nera jokio teisinio pagrindo uzufrukto teise neteisetai paskirtam lešu tvarkytojui skirti pajamas už neatlikta darba, atmestinas kaip nepagristas ir prieštaraujantis tevo pareigai išlaikyt vaika (CK 3.192 str. ld.).

42Visi apelianto teiginiai šiame atskirajame skunde tik dar karta patvirtina, kad yra objektyvus pagrindas ieškovu ieškini del tevo valdžios apribojimo patenkinti pilnai.

43Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažistamas savarankišku civiliniu teisiniu santykiu subjektu. Tai reiškia tevu ir vaiku turtiniu teisiu atskyrimo principo itvirtinima šalies teises sistemoje. I tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas del išlaikymo priteisimo nepilnameciam vaikui. Nurodytu CK straipsniu pagrindu išlaikymas priteisiamas vaikui, o ne jo istatyminiams atstovams ir tai aiškiai nurodyta teismo nutartyje. Teismas pagristai išlaikyma priteise sunui J. D., gim. 2000 01 27, uzufrukto teise lešu tvarkytoju paskyre vaiko globeja P.R. R., vadovaujantis Aukšciausiojo Teismo suformuota praktika bei vadovaujantis LR CK 3.192, 3.194 ir 3.196 straipsniuose nustatytomis normomis del išlaikymo priteisimo nepilnameciam vaikui. Apelianto visi teiginiai del uzufrukto aiškinimo ir taikymo, jo vartoji žodžiai procesiniuose dokumentuose, jo akivaizdi nepagarba pirmos instancijos teismui, tik sustiprina musu abejones, ar jo prašoma psichikos ekspertize atlikti sunui, nera akivaizdžiai butinajam paciam.

44Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

45Bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuciu nutarties negaliojimo pagrindu patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrineti taikytinos taisykles, reglamentuojancios procesa apeliacines instancijos teisme (CPK 338 str.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytu absoliuciu nutarties negaliojimo pagrindu nenustatyta, todel pasisako del atskirojo skundo faktiniu bei teisiniu pagrindu.

46Kasacinis teismas yra išaiškines, kad apeliacines instancijos teismas sprendime (nutartyje) privalo pasisakyti del visu apeliacinio skundo argumentu, turi teise neanalizuoti tik tu, kurie visiškai nesusije su byla arba yra draudžiami, taciau atsisakymas analizuoti apeliacinio skundo argumentus turi buti motyvuotas; motyvuota nutartimi galima pripažinti tik tokia apeliacines instancijos teismo nutarti, kurioje argumentuotai ivertinti visi (tiek faktiniai, tiek teisiniai) apeliacinio skundo argumentai (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2003 m. lapkricio 24 d. nutartis civilineje byloje V. P. v. Vilniaus miesto savivaldybe ir kt., bylos Nr. 3K-3-1114/2003; 2005 m. kovo 7 d. nutartis civilineje byloje UAB DK „Lindra“ v. V. B. individuali imone, bylos Nr. 3K-3-169/2005; 2006 m. liepos 3 d. nutartis civilineje byloje J. G. ir kt. v. J. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-429/2006). Šiuo aspektu kolegija turi teise neanalizuoti apelianto atskirojo skundo motyvu, del kuriu draudžiama paduoti atskiraji skunda, t.y. del aplinkybiu, kurios buvo pagrindu apeliantui prašyti ipareigoti pirmosios instancijos teisma jo 2011-04-15 prašyma del bylos teismingumo išspresti rašytine nutartimi, nes priimta nutartis neužkerta kelio bylos eigai; taip pat del ipareigojimo Šiauliu miesto savivaldybes administracijos vaiko teisiu apsaugos skyriu ištirti jo šeimos aplinkos salygas ir tik po to pateikti teismui išvada bei del atsisakymo paskirti J. D. ekspertize, nes CPK nenumato galimybes skusti irodymu rinkimo klausimu priimta nutarti (jos dali, CPK 177, 197 straipsniai).

47Prašymas taikyti laikinasias apsaugos priemones pateikiamas teismui, kuris pagal teismingumo taisykles nagrines ieškini (CPK 148 straipsnio 2 dalis). Teismas, kompetentingas nagrineti ieškini, yra kompetentingas spresti laikinuju apsaugos priemoniu taikymo klausima, nepriklausomai nuo to, ar prašymas paduodamas kartu su ieškiniu ar ne. Ieškovai kreipesi i teisma su ieškiniu ir praše apriboti neterminuotai atsakovo P. D. tevu valdžia sunaus J. D. atžvilgiu, nustatyti nepilnamecio J. D. nuolatine globa ieškovams P. R. R. ir V. S. R. ir su jais nustatyti nepilnamecio vaiko gyvenamaja vieta bei priteisti iš atsakovo ieškovu turetas bylinejimosi išlaidas. Ieškovu ieškinys priimtas 2010-08-31 teisejos rezoliucija (bylos dalis 1 t., b.l. 3, CPK 400, 401 straipsniai). Priešieškinys, neatsižvelgiant koks jo teismingumas, pareiškiamas tos vietos teismui, kuriame nagrinejamas pradinis ieškinys. Tik jeigu priešieškinio padavimas keicia rušini teisminguma, pradini ieškini nagrinejantis teismas perduoda visa byla nagrineti pagal rušini teisminguma (CPK 33 straipsnio 2 dalis). Nagrinejamu atveju priešieškinio padavimas rušinio teismingumo nepakeite, todel pirmosios instancijos teismas buvo kompetentingas spresti šaliu prašomu taikyti laikinuju apsaugos priemoniu klausima.

48Lietuvos Aukšciausiasis Teismas, formuodamas praktika del CK 3.65 straipsnyje nustatytu laikinuju apsaugos priemoniu taikymo šeimos bylose (2011-04-29 nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-216/2011), nurode, kad šiame straipsnyje ,,Laikinosios apsaugos priemones“ itvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus i sutuoktiniu vaiku, taip pat i vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinasias ju apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teises normos tikslas - apsaugoti nepilnameciu vaiku interesus - yra aktualus visoms iš šeimos santykiu kilusioms byloms, ne tik santuokos nutraukimo del sutuoktinio kaltes atvejais. Teiseju kolegija išaiškino, kad šeimos santykiu prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 teises norma laikytina bendraja CK treciosios knygos ,,Šeimos teise“ normu reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiaja kitu istatymu atžvilgiu, todel teismas gali joje numatytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankama pagrinda – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiemus laikinuju apsaugos priemoniu bus pakenkta turtinems ar asmeninems neturtinems nepilnamecio vaiko ar vieno sutuoktinio teisems. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytu laikinuju apsaugos priemoniu remdamasis suinteresuotu asmenu prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai butina apsaugoti vaiko (vaiku) interesus, inter alia ir bylose, kuriose sprendžiamas vaiko globos klausimas. Šiuo aspektu apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas negalejo remtis CK 3.65 straipsniu, spresdamas nagrinejamoje byloje klausima del uždraudimo atsakovui matytis su sunumi, yra nepagristas.

49Pagal savo tiksla laikinosios apsaugos priemones gali buti keliu rušiu, tame tarpe ir teisinius santykius laikinai sureguliuojancios laikinosios apsaugos priemones, sudarancios salygas užtikrinti asmenu teisiu apsauga, ginco teisiniu santykiu normalu funkcionavima, kol nera priimtas ir isiteisejes teismo sprendimas (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1–4, 7 punktai); Nagrinejamoje byloje kaip tik ir buvo sprendžiama del tokios rušies laikinuju apsaugos priemoniu. Pažymetina, kad tiek tarptautineje, tiek Lietuvos teises sistemoje yra itvirtintas prioritetines vaiku teisiu ir interesu apsaugos ir gynimo principas (Jungtiniu Tautu vaiko teisiu konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis), reiškiantis, kad priimant teises aktus, juos taikant, sprendžiant klausimus, kuriu teises aktai nereglamentuoja, visada butina ivertinti sprendima ar bet koki kita veiksma vaiko interesu požiuriu bei užtikrinti, kad jie nebutu pažeisti. Kolegija konstatuoja, kad šio principo nuostatos sprendžiant šaliu prašymus del laikinuju apsaugos priemoniu, numatytu CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2, 7 punkte taikymo, kuriomis siekiama sureguliuoti teisinius santykius, atsiradusius po nepilnamecio J. D. motinos D. D. mirties (mire 2010-07-28), nebuvo pažeistos.

50Pagal CK 3.177 straipsni, teismas nagrinedamas gincus del vaiku, privalo išklausyti vaika, sugebanti išreikšti savo pažiuras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Šios normos nuostatos pagristai taikytos ir sprendžiant klausima del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad nepilnametis J. D. sugeba sklandžiai formuoti savo mintis bei išreikšti argumentuota nuomone (bylos dalies 3 t., b.l. 28-29). Savo nuomone vaikas grinde aplinkybemis, kurios neabejotinai svarbios formuojantis tevo ir vaiko tarpusavio santykiams: nurode, kad tevui jo nereikejo 10 metu; iki motinos mirties jis su tevu nebuvo bendraves; jis nepaskambindavo net per šventes; dovanu iš jo nera gaves. Vaikas nurode i tevo nepagarbu elgesi su seneliais iš motinos puses, negerbima motinos atminimo (pravardžiavo psichine ligone), jo paties neigiama charakterizavima (vadino kurcnebyliu), kitus tevo pasisakymus (grasinima, kad jega paims ir kt.), todel vaikas padare išvada, kad tevas jo nemyli, yra blogas žmogus, jis jo bijo. Kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad i šias vaiko pažiuras teismas neturejo atsižvelgti ar, kad visos aplinkybes, svarbios nagrinejamu klausimu, turejo buti vertinamos tik pagal faktus del atsakovo tevu valdžios igyvendinimo, buvusius po vaiko motinos mirties, nes tevu valdžia igyvendinama nuo vaiko gimimo iki jo pilnametystes (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.160 straipsnis). Apeliantas vaiko pažiuras laiko psichiškai nestabilios bukles nepilnamecio fantazijomis (bylos dalies 3 t., b.l. 56), taciau jo nurodytu aplinkybiu del tevo ir sunaus bendravimo, ju tarpusavio ryšio nebuvimo apeliantas nepaneige. Apeliantas pats pripažista, kad tevo ir sunaus ryši reikia atkurti ir nurodo, kad aktyviai tuo rupinosi. Taciau negalima paneigti pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytos išvados, kad atsakovas, iškeldamas savo, kaip biologinio tevo, teise i vaika, nesivadovauja vaiko interesais, neisiklauso i jo poreikius, yra labai kategoriškas bendraudamas su vaiku, neadekvaciai vertina sunaus veiksmus ir emocijas, todel tokiu teisiu igyvendinimas šiuo metu kenkia vaiko interesams. Atsakovas savo prašyme del laikinuju apsaugos priemoniu nurode, kad jau nuo 2010-08-24 deklaravo sunaus gyvenamaja vieta savo gyvenamojoje vietoje ir nuo 2010-09-04 nukreipe ji mokytis i Šiauliu „Romuvos“ pagrindines mokyklos penktaja klase (bylos dalis 1 t., b.l. 69, 3 t., b.l. 5). Tuomet kiek daugiau nei po menesio laiko po motinos mirties vaikas turejo pakeisti savo gyvenamaja vieta, išvykti nuolat gyventi i Šiaulius, kuriuose buvo buves tik ekskursijoje. Tokie atsakovo aktyvus veiksmai igyvendinant tevo valdžia, labai emociškai sunkiu vaikui laikotarpiu, galejo tureti itakos tevo baimei atsirasti, nesaugumo jausmui susiformuoti, apie kuri liudijo vaiko aukletoja (bylos dalies 3 t., b.l. 29). Vaiko teisiu apsaugos kontroliere 2010-09-27 pažymoje Nr. 25-2010/1-170/1-201, tirdama atsakovo skunda del sunaus J. D. teisiu ir teisetu interesu pažeidimo nusprende atkreipti P. D. demesi, kad jis turi imtis visu imanomu priemoniu, kad apsaugotu savo sunu nuo neigiamu pasekmiu jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, moraliniam, psichiniam ir socialiniam vystymuisi. Igyvendinant tevu valdžia, vaiko interesai turi buti laikomi prioritetiniais, net jeigu jie nesutampa su tevu interesais. Taigi, nagrinejamu atveju pirmosios instancijos teismas turejo pagrindo taikyti laikinosios apsaugos priemone – uždrausti atsakovui matytis su sunumi J. D. ir taip laikinai sureguliuoti susidariusius santykius. Tokia priemone atitinka prioritetinius vaiko interesus ir neproporcingai nepažeidžia jo tevo P. D. interesu. Apeliantas atkreipe demesi i tai, kad ieškovai vaikui nenurode jo geruju asmeniniu savybiu, jo geru ketinimu sunaus atžvilgiu, neakcentavo jo gero išsilavinimo, atliekamo sudetingo ir kilnaus darbo, del kurio jis yra gerbiamas kolegu bei ivertintas apdovanojimais. Taciau šie faktai yra svarbus sprendžiant šaliu ginca iš esmes ir nepaneigia butinybes laikinai sureguliuoti santykius, prioritetiškai atsižvelgiant i vaiko interesus.

51Pagal CK 3.65 straipsnio 1 dali laikinosios apsaugos priemones taikomos iki bus priimtas teismo sprendimas del bylos esmes, taciau teismas, atsižvelgdamas i konkrecias faktines aplinkybes, laikinuju priemoniu galiojimo klausima gali išspresti kitaip negu numatyta CK 3.65 straipsnio 1 dalyje. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas sprende, kad laikinosios apsaugos priemones del draudimo atsakovui matytis su sunumi taikytinos iki 2011-11-01. Toki sprendima teismas siejo su psichologes R. P. nurodyta gedejimo proceso trukme. Be to, butinybe atsakovui pasirengti bendrauti su sunumi. Kolegija sutinka, kad šie kriterijai buvo svarbus nustatant laikinuju apsaugos priemoniu taikymo termina ir jie neproporcingai nesuvarže atsakovo tevu valdžios. Pažymetina, kad spresdamas laikinuju apsaugos priemoniu taikymo klausima, teismas nevertino ieškinio ir priešieškinio reikalavimu pagristumo, nepasisake del ginco esmes, teismas tik sprende del laikinuju priemoniu reikalingumo konkreciu atveju, atsižvelgiant i šeimos bylu nagrinejimo ypatumus bei prioritetines vaiku teisiu ir interesu apsaugos ir gynimo principa.

52Del apelianto argumentu, susijusiu su irodinejimu. Pagal CPK 178 straipsni šalys turi irodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi proceso šalis, prašanti taikyti laikinasias apsaugos priemones, turetu irodyti ju butinybe, o atsakovas, siekdamas išvengti tokiu priemoniu taikymo, turetu teikti irodymus, kurie tokia gresme paneigia. Atsakovas prašyma del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo pateike raštu, kuriame nera išreiškes prašymo kviesti liudytojus šiam klausimui nagrineti (bylos dalis 3 t., b.l. 3-7). Taip pat nera duomenu, jog šia teise apeliantas pasinaudojo 2011-04-15 teismo posedžio metu, todel kolegija neturi pagrindo konstatuoti irodinejimo procesa reglamentuojanciu teises normu pažeidimo.

53Absoliuciu skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindu pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkta apeliantas laiko nepagrista 2011-04-15 vaiko senelio J. D. pareiškimo itraukti ji i byla treciuoju asmeniu atmetima. Kolegija su tokiais argumentais nesutinka, kadangi nagrinejamu klausimu nebuvo nuspresta del šio asmens teisiu ir pareigu. Del apelianto prašymo ipareigoti pirmosios instancijos teisma šio asmens 2011-04-15 pareiškima išspresti rašytine nutartimi pažymetina, kad šis asmuo savo pažeistas teises turi ginti pats arba per savo atstova. J. D. pareiškime nurodoma, kad byla nera vedama per advokata (bylos dalis 3 t., b.l. 8).

54Pirmiau nurodytos aplinkybes yra pagrindu konstatuoti, kad apelianto atskirojo skundo argumentai del nutarties dalies, kuria iki 2011-11-01 buvo uždrausta P. D. matytis su sunumi J. D., nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarti, todel atskirasis skundas šioje dalyje atmestinas, o nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

55Del laikino išlaikymo J. D. priteisimo. CK itvirtintas vaiku ir tevu turto atskyrimo principas (CK 3.185 straipsnio 1 dalis), pagal kuri nepilnametis gali buti nuosavybes teisiniu santykiu subjektas, turto savininkas. Del to išlaikymas priteisiamas vaikui, o ne jo istatyminiam atstovui – tevui (motinai) ar globejui (rupintojui) (CK 3.157 straipsnis, 3.272 straipsnio 1 dalis). Nagrinejamoje byloje nustatyta, kad išlaikymas iš P. D. sunui J. D. yra priteistas Kauno miesto apylinkes teismo 2001-07-18 nutarimu civilineje byloje Nr. 2-10306/2001 pagal vaiko motinos D. D. pareiškima. Šis nutarimas buvo vykdomas VI Šiauliu ligonineje. Pastarosios istaigos 2010-09-13 pažyma del alimentu išskaiciavimo patvirtina atsakovo teikto išlaikymo sunui iki 2010-07 dydi, t.y. vidutiniškai per 2010 m. po 1148,23 Lt kas menesi (bylos dalis 1 t., b.l. 128). Išieškotoja D. D. mire 2010-07-28. Kauno miesto savivaldybes administracijos direktoriaus 2010-09-02 isakymu Nr. A-2909 (bylos dalis 2 t., b.l. 19) J. D. nuo 2010-08-30 nustatyta laikinoji globa ir globejais paskirti ieškovai V. S. R. ir P. R. R. Ju prašyme del laikinojo išlaikymo nurodyta, kad vykdomasis raštas po vaiko motinos mirties buvo gražintas i civiline byla, iš kurios išduotas ieškovams (bylos dalis 3 t., b.l. 14-15, 21). Pagal CPK 629 straipsni, mirus išieškotojui vykdomoji byla nutraukiama, jeigu reikalavimas nepereina mirusiojo asmens teisu peremejui. Duomenu, kad vykdomoji byla buvo nutraukta CPK 630 straipsnio nustatyta tvarka nera. Ieškovai, budami J. D. globejais, yra tinkami išieškotojai CK 3.202 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pradetame vykdymo procese teisiu peremima reglamentuoja CPK 596 straipsnis. Vienok, aplinkybes, kad išieškotojas nepakeistas, nera pagrindu kreiptis i teisma su prašymu taikyti laikinosios apsaugos priemones, kai nepilnamecio vaiko teise gauti išlaikyma iš tevo yra išspresta isiteisejusiu ir vykdytinu Kauno miesto apylinkes teismo 2001-07-18 nutarimu civilineje byloje Nr. 2-10306/2001. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturejo pagrindo tenkinti ieškovu prašyma del laikino išlaikymo priteisimo, kai išlaikymas vaikui jau yra priteistas, todel nutartis šioje dalyje naikintina ir ieškovu prašymas atmestinas (CPK 337 straipsnio 2 punktas). Tuo paciu pažymetina, kad atskirojo skundo argumentai del uzufrukto teises nustatymo neatitinka CK 3.185 straipsnio nuostatu.

56Del apelianto prašomu taikyti laikinosios apsaugos priemoniu konstatuotina, kad paprastai laikinuju apsaugos priemoniu taikymu neturi buti sprendžiami klausimai, i kuriuos turetu buti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu ir tik prevencinio ieškinio specifika lemia, kad laikinoji apsaugos priemone ir ieškinio dalykas, taip pat busimo teismo sprendimo turinys gali visiškai ar iš dalies sutapti. Atsakovo prašymas laikinosios apsaugos priemoniu taikymo pagrindu panaikinti Kauno m. savivaldybes administracijos direktoriaus V. G. 2010-09-02 isakyma Nr. A-2909 del J. D. laikinosios globos nustatymo ir nustatyti vaiko gyvenamaja vieta su atsakovu ne tik susijes su klausimais, kurie bus sprendžiami galutiniu teismo sprendimu, bet ir su aplinkybemis, kurios buvo pagrindu patenkinti ieškovu prašyma del uždraudimo atsakovui P. D. matytis su sunumi J. D., todel pirmosios instancijos teismas pagristai atsakovo prašyma atmete.

57Pirmiau nurodytu argumentu pagrindu, apelianto atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. Kauno miesto apylinkes teismo 2011-04-29 nutartis, dalyje del laikino išlaikymo priteisimo iš atsakovo P. D. sunui J. D. panaikintina ir ieškovu prašymas šioje dalyje atmestinas. Kitoje dalyje skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

58Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 2 p., 339 str., teiseju kolegija

Nutarė

59

60Kauno miesto apylinkes teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutarties dali, kuria buvo priteistas laikinas išlaikymas J. D. po 1 300 Lt kas menesi mokamomis periodinemis išmokomis nuo 2010-09-01, priteista suma indeksuojant Vyriausybes nustatyta tvarka atsižvelgiant i infliacija iki teismo sprendimo priemimo bei paskyrimo uzufrukto teise išlaikymo lešu tvarkytoju vaiko globeja P. R. R. panaikinti ir klausima išspresti iš esmes - ieškovu P. R. R. ir V. S. R. prašyma šioje dalyje atmesti.

61Nutarti kitoje dalyje palikti nepakeista. Kolegijos pirmininke

62Dale Burduliene

Ryšiai
1. ... 2. Kauno apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti... 3. 2010 m. rugpjucio 26 d. ieškovai P. 4. Atsakovas P. D. 2011 m. balandžio 10 d. teismui pateike... 5. 2011 m. balandžio 29 d. nutartimi Kauno miesto apylinkes... 6. Teismas nurode, kad siekdamas visapusiško visu reikšmingu bylai aplinkybiu... 7. Teismas patenkines ieškovu prašyma ir uždraudus atsakovui iki 2011 11 01... 8. Del atsakovo prašymo taikyti kita laikinaja apsaugos priemone – 9. Teismas atsakovo prašyma ipareigoti Šiauliu m. savivaldybes administracijos... 10. Del laikinuju priemoniu taikymo del išlaikymo teismas nurode, kad atsakovas... 11. Atsakovas P. D. atskiruoju skundu (bylos dalies 3 t., b.... 12. Atsakovas atskirajame skunde nurode, kad su Kauno m.... 13. Lietuvos apeliacinis teismas civ. byloje Nr.2KT-19/2011 2011-01-24 nutartimi... 14. Atskirajame skunde apeliantas remiasi Kauno apygardos... 15. Apeliantas nurode, kad neturejo net teorines galimybes vaikui sukelti nerima,... 16. 2010-12-08 teisejos I.Poderienes rezoliucija priimtas P.... 17. Nepilnamecio sunaus senelis J. D. 2011-04-15 pareiškimu... 18. Apeliantas prašyma del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo ieškovu Vidos 19. Tevai turi pirmumo teise ir pareiga prieš kitus asmenis aukleti savo vaikus,... 20. Kauno m. savivaldybes administracijos vaiko teisiu apsaugos skyrius 2010-08-13... 21. Atsakovas nurode, kad vaiko atskyrimas nuo pagrobeju Roku yra butinas, nes jie... 22. 2010-09-02 18:00 ieškovams neatvežus vaiko i psichologo konsultacija pas... 23. Tokioje emociškai sudetingoje aplinkoje prieš atsakovo valia laikomam vaikui... 24. Atsakovas laiko, kad Kauno m. savivaldybes administracijos... 25. Apeliantas laiko, kad Kauno m. apylinkes teismas... 26. Apeliantas laiko, kad Kauno m. apylinkes teismas... 27. Kauno m. apylinkes teismas 2011-04-29 nutartyje neteisetai priteise 28. A. K. miesto savivaldybes administracija atsiliepimu i... 29. Kauno miesto savivaldybes administracija visiškai nesutinka su atsakovo... 30. Kauno miesto savivaldybes administracija nesutinka, kad 2010-09-02 isakymas Nr.... 31. Atsakovas, gincydamas laikino išlaikymo priteisimo klausima, atskirtajame... 32. Kauno miesto savivaldybes administracijai yra visiškai nesuprantamas atsakovo... 33. Atsakovo reikalavimas paskirti medicinine ekspertize J.... 34. Ieškovai P. R. R. ir V. 35. Del laikinosios apsaugos priemones uždrausti atsakovui 36. Vadovaudamasis Europos Žmogaus teisiu teismo praktika, kasacinis teismas... 37. Atsižvelgiant i nepilnamecio vaiko interesus, teismas pagristai pritaike... 38. 2011 metu balandžio 15 d. teismui buvo pateiktas atsakovo tevo 39. Apelianto atskirojo skundo 5-8 lapuose nurodytos aplinkybes visiškai nera... 40. Patenkinus ieškovu prašyma del laikinosios apsaugos priemones taikymo ir... 41. Tevai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamecius vaikus. Išlaikymo... 42. Visi apelianto teiginiai šiame atskirajame skunde tik dar karta patvirtina,... 43. Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame... 44. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.... 45. Bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 46. Kasacinis teismas yra išaiškines, kad apeliacines instancijos teismas 47. Prašymas taikyti laikinasias apsaugos priemones pateikiamas teismui, kuris... 48. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas, formuodamas praktika del 49. Pagal savo tiksla laikinosios apsaugos priemones gali buti keliu rušiu, tame... 50. Pagal CK 3.177 straipsni, teismas nagrinedamas gincus del vaiku, privalo... 51. Pagal CK 3.65 straipsnio 1 dali laikinosios apsaugos priemones taikomos iki bus... 52. Del apelianto argumentu, susijusiu su irodinejimu. Pagal CPK 178 straipsni... 53. Absoliuciu skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindu pagal CPK 329 straipsnio... 54. Pirmiau nurodytos aplinkybes yra pagrindu konstatuoti, kad apelianto atskirojo... 55. Del laikino išlaikymo J. D. priteisimo. CK itvirtintas... 56. Del apelianto prašomu taikyti laikinosios apsaugos priemoniu konstatuotina,... 57. Pirmiau nurodytu argumentu pagrindu, apelianto atskirasis skundas tenkintinas... 58. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str.... 59. ... 60. Kauno miesto apylinkes teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutarties dali, kuria... 61. Nutarti kitoje dalyje palikti nepakeista. Kolegijos pirmininke... 62. Dale Burduliene...