Byla I-1431-662/2007
Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Bakaveckas, sekretoriaujant Renatai Klezytei, dalyvaujant pareiškėjų atstovei Leokadijai Daujotaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų I. Č., I. Č., V. Č., V. D., I. G., A. G., J. I., D. K., D. K., V. M., S. M., J. M., V. N., D. P., H. P., K. R., D. R., J. S., A. Š., E. V. skundą atsakovams Vilniaus teritorinei muitinei ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovo Vilniaus teritorinės muitinės darbo užmokesčio nepriemoką, kuri siekia: I. Č. – 9 696,03 Lt; I. Č. – 15 637,79 Lt; V. Č. – 11 218,21 Lt; V. D. – 19 429,95 Lt; I. G. - 14 253,79 Lt, A. G. – 11 209,23 Lt; J. I. – 15 971,55 Lt; D. K. – 17 813,89 Lt; D. K. – 16 729,42 Lt; V. M. – 13 443,85 Lt; S. M. – 17 728,78 Lt; J. M. – 15 793,37 Lt; V. N. – 11 396,52 Lt; D. P. – 13 680,90 Lt; H. P. – 14 179,91 Lt; K. R. – 18 092,91 Lt; D. R. – 11 225,82 Lt, J. S. – 14 487,29 Lt; A. Š. - 6 415,42 Lt; E. V. – 12 231,38 Lt. Taip pat pareiškėjai reikalauja kiekvienam iš jų atlyginti 5 000 Lt dydžio neturtinę žalą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-07-18 nutarimu Nr.937 “Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo” darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA), nustatyta 450 Lt MMA, o valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams nustatyta 430 Lt MMA. Vėlesniuose Vyriausybės nutarimuose minimalios mėnesinės algos dydžiai buvo didinami tik darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga. Valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams minimalus mėnesinės algos dydis, nepaisant spartaus valstybės ekonomikos augimo, didėjančio pragyvenimo lygio, infliacijos, nekito. Tokia teisinė situacija pažeidžia konstitucinį proporcingumo principą, konstitucinius teisėtų lūkesčių ir teisinės valstybės principus, Konstitucijos 48 str., 29 str. nuostatas. Pareiškėjai pažymi, kad aukščiau minėtais neteisėtais Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiksmais jiems buvo padaryta žymi neturtinė žala.

6Atsakovas Vilniaus teritorinė muitinė (toliau – Muitinė) atsiliepime teismui nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Muitinė paaiškino, kad pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms. Kadangi išimtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, yra suteikta Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui, kai nėra atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimas byloje Nr. 51/01-26/02-19/03-11/03-26/03-27/03). Pareiškėjų prašymas priteisti neturtinę žalą, atsakovo manymu, taip pat yra nepagrįstas, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str., neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Tai reiškia, jog neturtinės žalos atlyginimo galimybė siejama su specialiaisiais įstatymais, kurie nustato tokios žalos atlyginimo atvejus, būdus ir pan. Toks specialus įstatymas yra Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, kurio 39 str. numato galimybę be turtinės žalos atlyginti ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų. Vilniaus teritorinės muitinės veiksmuose neteisėtų veiksmų nebuvo, nes ji veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti ir vykdė galiojusius teisės aktus. Nesant Muitinės veiksmuose neteisėtumo, pareiškėjų prašymas atlyginti neturtinę žalą negali būti tenkinamas.

7Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundo tenkinimui taip pat prieštaravo.

8Skundas atmestinas.

9Nustatyta, jog pareiškėjai kelia ginčą dėl to, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-07-18 nutarimu Nr. 937 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2003, Nr. 73-3371), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-03-24 nutarimu Nr. 316 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2004, Nr. 46-1511), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-04 nutarimu Nr. 361 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2005, Nr. 45-1444) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-03-27 nutarimu Nr. 298 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2006, Nr. 35-1251), nuo 2003-09-01 apskaičiuojant jiems darbo užmokestį, buvo taikomas tas pats minimalios mėnesinės algos dydis – 430 Lt, neatsižvelgiant į tai, kad minimali mėnesinė alga buvo nuolat didinama, bet tik darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimali mėnesinė alga.

10Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio klausimus ginčijamu laikotarpiu reguliavo 2002-04-23 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-855 23 str., kuris nustatė, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos, bei šio įstatymo 24 str., kuris numatė, kad valstybės tarnautojo pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą, pagal šio įstatymo priedėlį. Koeficiento vienetas yra Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžio. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš minimalios mėnesinės algos.

11Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-03-20 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-07-18 nutarimo Nr. 937 1, 2 punktai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-03-24 nutarimo Nr.316 1, 2 punktai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-04 nutarimo Nr. 361 1, 2 punktai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-03-27 nutarimo Nr. 298 1 punktas ta apimtimi, kuria valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams patvirtinti mažesnis minimalusis valandinis atlygis ir mažesnė MMA negu darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma MMA, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

12Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui konstatavus, kad teisės aktai, kurių pagrindu pareiškėjams buvo apskaičiuotas ir mokamas darbo užmokestis, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat nesant duomenų, kad pareiškėjams buvo taikomas mažesnis nei 430 Lt minimalios mėnesinės algos dydis, darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo priteisti iš Muitinės pareiškėjų prašomą darbo užmokesčio skirtumą.

13Pareiškėjai taip pat teigia, kad Vyriausybė 2003-07-18 nutarimu Nr.937, 2004-03-04 nutarimu Nr.316, 2005-04-04 nutarimu Nr.361 ir 2006-03-27 nutarimu Nr.937 valstybės tarnautojams paliko nepakeistą 430 Lt MMA, todėl pasielgė neteisėtai, kas sudarė pagrindą neišmokėti viso jiems priklausančio darbo užmokesčio ir atsirasti moralinei žalai (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.271 str.). Teismui nustačius, kad pareiškėjams teisingai buvo apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis bei nesant byloje jokių nurodytą moralinę žalą pagrindžiančių įrodymų, darytina išvada, kad dėl to Muitinėje dirbantys pareigūnai nepatyrė neturtinės (moralinės) žalos, todėl jų reikalavimas iš Lietuvos valstybės kiekvienam priteisti po 5 000 Lt neturtinės (moralinės) žalos atlyginimą, atmestinas.

14Kadangi sprendimas priimamas atsakovų naudai, pareiškėjai neturi teisės gauti išlaidų, susijusių su šios bylos nagrinėjimu, atlyginimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d.).

15Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str.,

Nutarė

18atmesti pareiškėjų I. Č., I. Č., V. Č., V. D., I. G., A. G., J. I., D. K., D. K., V. M., S. M., J. M., V. N., D. P., H. P., K. R., D. R., J. S., A. Š., E. V. skundą kaip nepagrįstą.

19Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai