Byla e2A-847-864/2020
Dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo – UAB ,,Ratvilė“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovei R. D. dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo – UAB ,,Ratvilė“, ir

Nustatė

2I.

3Ginčo esmė 1.

4Ieškovė R. R. (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti iš atsakovės R. D. (toliau ir atsakovė) 3 992 Eur negrąžintų paskolų sumą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Be kita ko, patikslintame ieškinyje ieškovė taip pat prašė priimti dalies pradinio ieškinio reikalavimų atsisakymą bei grąžinti ieškovei 136 Eur dydžio žyminio mokesčio permoką. 2.

5Ieškovė nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 15 d. iki 2017 m. gruodžio 16 d. suteikė atsakovei 6 072 Eur paskolų asmeninėms atsakovės reikmėms. Ieškovės teigimu, ji paskolas atsakovei teikė mokėjimais iš savo asmeninės sąskaitos, esančios AB ,,Swedbank“. Nurodė, kad didžiąją dalį 2017 m. gegužės 23 d., 2017 m. gegužės 24 d. ir 2017 m. gegužės 28 d. paskolintų lėšų atsakovė panaudojo jos gautų iš A. K. paskolų grąžinimui, t. y. po šių sumų gavimo iš ieškovės, atsakovė atlikdavo atitinkamus mokėjimus A. K., o paskolų likutis buvo panaudotas kitoms atsakovės reikmėms. 3.

6Anot ieškovės, atsakovė atsiliepime į pradinį ieškinį patvirtino, jog įrangą ,,RollShaper“ ieškovė ir atsakovė pirko kiekviena įnešdama savo dalis šios įrangos kainos. Teigė, jog savo dalį atsakovė pasiskolino iš G. P. ir A. K., o vėliau neturėjo pinigų šioms paskoloms grąžinti ir pasiskolino iš ieškovės. Paaiškino, kad 2017 m. gegužės 1 d. 1 000 Eur atsakovei buvo paskolinti grynais pinigais; kitą dieną šią sumą atsakovė įnešė į banko sąskaitą ir iš jos grąžino skolą G. P.. Tuo tarpu, kitos paskolos atsakovei suteiktos, jai neturint pakankamai piniginių lėšų gyvenimui Lietuvoje. Ieškovės teigimu, iš suteiktų paskolų atsakovė jai (ieškovei) grąžino 3 160 Eur, o 2 912 Eur suma iki šiol negrąžinta. 4.

7Paaiškino, kad paskolas, susijusias su UAB ,,Ratvilė“ veikla, ieškovė teikė iš kitos sąskaitos, esančios AB SEB banke, dalį šių paskolų atsakovė taip pat panaudojo ne pagal paskirtį, o asmeninėms reikmėms. Teigė, kad 2017 m. balandžio 10 d. ieškovė paskolino atsakovei 1 000 Eur tikslu sumokėti šią sumą įrangos ,,RollShaper“ pirkimui UAB ,,Ratvilė“, tačiau iš šios sumos atsakovė pasiliko sau 180 Eur asmeninėms reikmėms. Tuo tarpu, 2017 m. balandžio 12 d. ieškovė atsakovei paskolino 900 Eur, kurie buvo skirti UAB ,,Ratvilė“ veiklai reikalingų baldų – Česterfildo sofos ir fotelio įsigijimui, tačiau šios sumos atsakovė neapskaitė UAB ,,Ratvilė“ buhalterinėje apskaitoje, ši suma (900 Eur) panaudota asmeninėms atsakovės reikmėms – įvairiems pirkiniams prekybos centruose ir kt., mokant už įvairias paslaugas, išmokai K. D., grąžinant skolą E. C.. 5.

8Ieškovės teigimu, bendra negrąžintų paskolų sumą – 3 992 Eur (2912 Eur + 180 Eur + 900 Eur). 6.

9Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti. 7.

10Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės nėra ir nebuvo jokių paskolos teisinių santykių; paskolos teisiniais santykiais ieškovė yra susieta su UAB ,,Ratvilė“, kurios 100 proc. akcijų turėtoja ji dabar yra. 8.

11Atsakovė paaiškino, kad 2016 m. rugpjūčio 1 d. skrydžio bilietams į Norvegiją ir kelionės išlaidoms ieškovė jai paskolino 300 Eur, pervesdama pinigus į atsakovės banko sąskaitą; šią sumą atsakovė su pertekliumi grąžino ieškovei 2017 m. sausio 5 d., 2017 m. vasario 17 d. ir 2017 m. vasario 25 d. pavedimais, pervesdama į ieškovės sąskaitą 469 Eur sumą. Nurodė, jog kadangi atsakovė ieškovei pervedė per didelę pinigų sumą, ieškovė 2017 m. kovo 15 d. pavedimu grąžino atsakovei 136 Eur sumą. 9.

12Pažymėjo, kad patikslintame ieškinyje nurodytas 2017 m. kovo 31 d. 400 Eur pavedimas yra kaip dalis ieškovės įnašo į UAB „Ratvilė“ veiklą. Anot atsakovės, visiškai nepagrįstas ieškovės teiginys, kad atsakovė 2017 m. gegužės 1 d. pasiskolino iš ieškovės grynaisiais 1 000 Eur; tą dieną banko sąskaitą atsakovė papildė savo asmeninėmis lėšomis. Paaiškino, kad ieškovės į atsakovės sąskaitą 2017 m. gegužės 23 d., 2017 m. gegužės 24 d., 2017 m. gegužės 28 d. ir 2017 m. birželio 6 d. pervestos lėšos nebuvo panaudotos UAB „Ratvilė“ veikloje, todėl atsakovė jas grąžino ieškovei 2017 m. liepos 7 d., 2017 m. rugpjūčio 1 d. ir 2017 m. spalio 3 d. mokėjimo pavedimais, kadangi šalys siekė dalyvauti įmonės veikloje lygiomis dalimis. 10.

13Pažymėjo, kad 2017 m. UAB „Ratvilė“ veikla buvo nuostolinga ir nuolat trūko apyvartinių lėšų įmonės trumpalaikiams įsipareigojimams vykdyti, todėl gyvendama ir dirbdama Norvegijoje atsakovė 2017 m. rugsėjo 4 d. į UAB „Ratvilė“ sąskaitą pervedė 900 Eur paskolą. Nurodė, jog kadangi atsakovės finansinis indėlis į UAB „Ratvilė“ veiklą buvo didesnis, siekiant dalyvauti versle lygiomis dalimis ir sulyginti indėlio į įmonės veiklą balansą, ieškovė 2017 m. spalio 6 d. eilinį kartą įmonės apyvartinėms lėšoms skirtą 718 Eur sumą pervedė ne į įmonės, bet į atsakovės sąskaitą. 11.

14Atsakovės teigimu, visiškai nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad jos 2017 m. spalio 17 d. į atsakovės sąskaitą pervesta 400 Eur suma ir 2017 m. gruodžio 16 d. į atsakovės sąskaitą pervesta 300 Eur suma buvo panaudotos atsakovės asmeninėms reikmėms; šias lėšas eilinį kartą ieškovė pervedė ne į įmonės, bet į atsakovės sąskaitą. Nurodė, kad šios sumos buvo skirtos įmonės apyvartinėms lėšoms neginčytinai patvirtina atsakovės veiksmai. Paaiškino, kad 2017 m. spalio 17 d. ieškovės pervestus 400 Eur atsakovė išėmė iš savo banko sąskaitos 2017 m. spalio 18 d. 8 val. 28 min., ir iš karto tą pačią dieną 8 val. 30 min., įnešė į UAB „Ratvilė“ sąskaitą tame pačiame bankomate; 2017 m. gruodžio 16 d. ieškovės pervestus 300 Eur 2017 m. gruodžio 17 d. 13 val. 19 min. atsakovė išėmė iš savo sąskaitos ir pridėjusi 200 Eur, iš karto 2017 m. gruodžio 17 d. 13 val. 20 min., tame pačiame bankomate įnešė 500 Eur sumą į UAB „Ratvilė“ sąskaitą. 12.

15Nurodė, kad patikslintame ieškinyje ieškovė pripažįsta, kad 2017 m. balandžio 10 d. paskolino UAB „Ratvilė“ 1 000 Eur „Roll Shaper“ pirkimui; kartu reikalauja teismo iš šios sumos priteisti 180 Eur kaip asmeninę paskolą ieškovei. Atsakovės teigimu, reikalavimas grindžiamas spėjimu, kad būtent iš jos pervestų 1 000 Eur ieškovė savo asmeninėms reikmėms panaudojo 180 Eur sumą. Nurodė, kad atsakovės banko sąskaitoje tiek prieš ieškovei pervedant 1 000 Eur 2017 m. balandžio 10 d., tiek po to, kai atsakovė atliko 3 715 Eur įnašą į UAB „Ratvilė“ sąskaitą už perkamą įrangą 2017 m. balandžio 11 d., ji turėjo pakankamai asmeninių lėšų, dėl to ieškovės šis reikalavimas laikytinas neįrodytu, nepagrįstu ir atmestinu. 13.

16Nurodė, kad už įmonės baldų Česterfildo sofos ir fotelio pirkimą atsakovė sumokėjo gerokai anksčiau – 2017 m. balandžio 4 d. iš savo banko sąskaitos ir šį faktą patvirtina atsakovės banko sąskaitos išrašas. Atsakovės teigimu, ši 900 Eur suma nebuvo ir negalėjo būti apskaityta UAB „Ratvilė“ buhalterinėje apskaitoje kaip suteikta paskola, nes šio mokėjimo paskirtis buvo visiškai kita; 900 Eur suma ieškovės sumokėta atsakovei 2017 m. balandžio 12 d. buvo išankstinis dalinis atsiskaitymas su atsakove už vėliau ieškovei perleistas UAB „Ratvilė“ akcijas. 14.

17Atsakovės teigimu, ieškovė, reikšdama ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo, nepateikė teismui jokių leistinų ir pakankamų rašytinių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti paskolos teisinių santykių tarp ieškovės ir atsakovės egzistavimą. Nurodė, kad įrodymai į bylą ir negali būti pateikti objektyviai, nes atsakovė asmeniškai nesiskolino reikalaujamų pinigų iš ieškovės. 15.

18Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir jame nurodytas aplinkybes bei prašė ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovei suteiktas paskolas sąlyginai galima sugrupuoti į dvi grupes – vienos buvo susijusios su galimu būsimu ieškovės ir atsakovės verslu (teiktos iš AB SEB banko sąskaitos), o kitos buvo teikiamos asmeninėms atsakovės reikmėms (iš AB ,,Swedbank“ sąskaitos). Paaiškino, kad iš AB ,,Swedbank“ sąskaitos atsakovei buvo suteiktos grynai asmeninės paskolos, kurių ieškovė ir prašo priteisti šioje byloje, išskyrus du mokėjimus iš AB SEB banko sąskaitos, kurios nebuvo panaudotos UAB ,,Ratvilė“ veiklai. Nurodė, kad, priešingai nei teigia atsakovė, tarp šalių nebuvo jokio susitarimo po lygiai finansuoti UAB ,,Ratvilė“ veiklą, tokių įrodymų atsakovė nepateikė. Teigė, jog palaiko 2019 m. spalio 21 d. teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, susijusias su kiekvienu mokėjimu. Paaiškino, kad nebuvo susitarimo per atsakovės sąskaitą finansuoti UAB ,,Ratvilė“ veiklą; net jei toks susitarimas ir būtų buvęs, tuomet UAB ,,Ratvilė“ būtų skolinga atsakovei. Teigė, kad tarp šalių buvo pakankamai draugiški santykiai, todėl rašytinės paskolos sutartys pagal tarp šalių susiformavusią praktiką nebuvo sudaromos. Pažymėjo, kad kasacinis teismas vertina, kad bankinis pavedimas gali būti įrodymas, patvirtinantis paskolos suteikimo faktą. Šiuo atveju atsakovė neneigia, kad mokėjimai yra paskola, tik teigia, kad paskola buvo suteikta UAB ,,Ratvilė“. Nurodė, kad ieškovė skolino atsakovei pinigus asmeninėms reikmėms, nes su atsakove buvo geri santykiai. Teigė, jog jei paskola būtų teikiama UAB ,,Ratvilė“, tai ji turėjo būti teikiama tiesiogiai. Paaiškino, kad skolą perleisti be kreditoriaus sutikimo draudžiama, todėl teiginiai apie bet kokius paskolinius santykius su UAB ,,Ratvilė“ yra niekiniai. 16.

19Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas nurodė, kad su reikalavimais nesutinka ir prašė juos atmesti. Nurodė, kad piniginės lėšos buvo pervedamos UAB ,,Ratvilė“ veiklai, dalis šių lėšų nebuvo panaudotos ,,Ratvilė“ veiklai, todėl jos ieškovei buvo grąžintos. Teigė, jog neatsiradus klientų nebuvo tikslo pirkti papildomos įrangos, todėl šios lėšos buvo grąžintos ieškovei. Paaiškino, kad dar iki UAB ,,Ratvilė“ įsteigimo ieškovė pervedė atsakovei 300 Eur skrydžiui į Norvegiją, tuos pinigus atsakovė ieškovei grąžino. Teigė, jog dar būnant Norvegijoje ieškovei kilo idėja kurti verslą, atsakovės sąskaita buvo naudojama, nes UAB ,,Ratvilė“ dar neturėjo sąskaitos (įmonės sąskaita buvo atidaryta 2017 m. balandžio 11 d.), kurią atidarė atsakovė, grįžusi į Lietuvą. Paaiškino, kad visos lėšos buvo skirtos UAB ,,Ratvilė“ veiklai, o kodėl ieškovė jas pervedinėjo į atsakovės, o ne UAB ,,Ratvilė“ sąskaitą, kai ji jau buvo atidaryta, atsakovė nurodė nežinanti. Atsakovė nurodė 2017 m. gegužės 1 d. 1 000 Eur grynais pinigais iš ieškovės negavusi. Teigė, kad nei vienas rašytinis dokumentas nepatvirtina, kad atsakovei minėti pinigai buvo pervesti skolinantis. Šalių veiksmai rodo siekį daryti bendrą verslą, verslas sekėsi sunkiai, ieškovė nesąžiningai nepasisekusio verslo naštą siekia perkelti atsakovei. Tuo atveju, jei ieškinys ar jo dalis būtų tenkinti, atsakovė prašė sumažinti ieškovei jai priteistinų atstovavimo išlaidų sumą, kadangi prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neatitinka bylos sudėtingumo.

20II.

21Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 17.

22Pirmosios instancijos teismas 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimu priėmė ieškovės atsisakymą nuo pradinio ieškinio dalies dėl 5 226 Eur paskolų sumos, 750,52 Eur palūkanų už laikotarpį iki 2019 m. gegužės 16 d., metinių palūkanų nuo 2019 m. gegužės 17 d. iki pilno paskolų grąžinimo ir 44,17 Eur kompensuojamųjų palūkanų už laikotarpį iki bylos iškėlimo teisme priteisimo ir šią bylos dalį nutraukė, o kitą ieškinio dalį atmetė. 18.

23Teismas pažymėjo, kad ieškovė byloje įrodinėjo, jog atsakovei suteikė šias paskolas asmeninėms reikmėms: 2017 m. kovo 15 d. – 136 Eur, 2017 m. kovo 31 d. – 400 Eur, 2017 m. gegužės 1 d. – 1 000 Eur, 2017 m. gegužės 23 d. – 1 000 Eur, 2017 m. gegužės 24 d. – 1 000 Eur, 2017 m. birželio 6 d. – 100 Eur, 2017 m. spalio 6 d. – 718 Eur, 2017 m. spalio 17 d. – 400 Eur ir 2017 m. gruodžio 16 d. – 300 Eur. Be to, ieškovė įrodinėjo, kad dalį 2017 m. balandžio 10 d. ir 2017 m. balandžio 12 d. mokėjimo pavedimais ieškovės atsakovei pervestų lėšų UAB ,,Ratvilė“ veiklai (atitinkamai 180 Eur ir 900 Eur), atsakovė panaudojo savo reikmėms, todėl jos taip pat priteistinos iš atsakovės kaip paskola. 19.

24Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog tarp šalių nebuvo sudarytos paskolos sutarties (paskolų sutarčių) bendraja paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme, o paskolos teisinių santykių egzistavimą tarp šalių ieškovė įrodinėja mokėjimo pavedimais (išskyrus 2017 m. gegužės 1 d. paskolintą 1 000 Eur, kurią, ieškovės teigimu, ji paskolino atsakovei grynaisiais pinigais). Teismas pažymėjo, kad byloje pateiktas ieškovės AB ,,Swedbank“ sąskaitos išrašas patvirtina, kad ieškovė minėtas sumas (išskyrus ieškovės nurodytą 2017 m. gegužės 1 d. 1 000 Eur paskolą, kurią ji įrodinėja perdavusi atsakovei grynais pinigais) pervedė į atsakovės sąskaitą, mokėjimo paskirties laukeliuose nurodydama ,,sąskaitos papildymas“. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nurodyti mokėjimo pavedimai patvirtina piniginių lėšų pervedimo į atsakovės sąskaitą faktą (ir ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra), tačiau savaime nepatvirtina, kad jais pervestos lėšos atsakovei buvo suteiktos kaip paskola. 20.

25Teismas atkreipė dėmesį, jog nei atsiliepime į patikslintą ieškinį, nei teismo posėdžio metu atsakovė nepripažino, kad patikslintu ieškiniu prašomos priteisti sumos buvo skolintos. Nurodė, jog, priešingai nei teigia ieškovė savo 2019 m. spalio 21 d. rašytiniuose paaiškinimuose, atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė neįrodinėja, kad atsakovė 2017 m. sausio 5 d., 2017 m. vasario 17 d. ir 2017 m. vasario 25 d. mokėjimo nurodymais ieškovei grąžino ieškovės nurodomą 2017 m. kovo 15 d. atsakovei pervestą 136 Eur sumą. Pažymėjo, kad, priešingai, atsakovės pozicija yra ta, kad ieškovė 2016 m. rugpjūčio 1 d. paskolino ieškovei 300 Eur skrydžio bilietams į Norvegiją ir šią sumą atsakovė grąžino ieškovei 2017 m. sausio 5 d., 2017 m. vasario 17 ir 2017 m. vasario 25 d. mokėjimo nurodymais pervesdama 469 Eur, todėl permoką 2017 m. kovo 15 d. mokėjimo nurodymu ieškovė grąžino atsakovei (o ne paskolino). Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė šios atsakovės pozicijos nepaneigė, nors tokia pareiga (įrodyti paskolos suteikimo faktą) tenka ieškovei. 21.

26Teismas nustatė, kad ieškovę ir atsakovę siejo draugiški ir verslo santykiai – šalys nusprendė įkurti masažo studiją, tam tikslui buvo įsteigta įmonė ,,Ratvilė“, tiek ieškovė, tiek atsakovė tam tikru periodu gyveno Norvegijoje, šalių ir UAB ,,Ratvilė“ bankų sąskaitų išrašai patvirtina, kad ieškovė ir atsakovė pervedinėjo viena kitai pinigines lėšas, atsakovė įnešdavo lėšas į UAB ,,Ratvilė“ sąskaitą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės argumentas, jog atsakovė neįrodė, kad minėtos lėšos buvo pervedamos kaip įnašai į ,,Ratvilė“ veiklą, neatitinka įrodinėjo naštos paskirstymo taisyklių, nes ieškovė turi įrodyti paskolos tarp šalių sudarymo faktą, o ne atsakovė jį paneigti. Teismas pažymėjo, kad be pačios ieškovės paaiškinimų byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad patikslintu ieškiniu prašomos priteisti sumos buvo pervestos atsakovei kaip paskola, kad atsakovė būtų įsipareigojusi minėtas sumas grąžinti. Taigi, įvertinęs aplinkybes, kad šalis siejo verslo santykiai, byloje nėra ginčo dėl to, kad tam tikru metu ieškovė pervedinėjo į atsakovės sąskaitą lėšas, skirtas bendram verslui (iki UAB ,,Ratvilė“ banko sąskaitos atidarymo), teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog patikslintu ieškiniu prašomos priteisti lėšos taip pat buvo skirtos bendro verslo vystymui, o ne suteiktos atsakovei kaip asmeninės paskolos. 22.

27Teismas nurodė, kad tai, jog minėtos sumos nebuvo pervestos atsakovei kaip paskola, netiesiogiai papildomai patvirtina ir faktas, kad ieškovė jų neprašė priteisti pradiniu ieškiniu ir tik atsakovei pateikus atsiliepimą į jį ir savo banko sąskaitos išrašą, ieškovė nurodė kitas sumas už iš esmės tą patį laikotarpį, kurias vertina kaip atsakovei suteiktas paskolas. Atkreipė dėmesį, kad ir pati ieškovė nurodė, kad lėšos, pervestos 2017 m. balandžio 10 d. ir 2017 m. balandžio 12 d. mokėjimo nurodymais, buvo pervestos UAB ,,Ratvilė“ įrangai pirkti, o ne paskolintos atsakovei. 23.

28Be kita ko, teismas pažymėjo, kad pats savaime faktas, kad atsakovė į savo sąskaitą 2017 m. gruodžio 1 d. įnešė 1 000 Eur sumą ir 2017 m. gegužės 2 d. pervedė G. P. 2 000 Eur, priešingai nei teigia ieškovė, nepatvirtina, kad ieškovė 2017 m. gegužės 1 d. paskolino atsakovei 1 000 Eur. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, liudytoja apklaustos M. G. paaiškinimai taip pat nepatvirtina, kad ieškovė 2017 m. gegužės 1 d. paskolino atsakovei 1 000 Eur, kadangi, pirma, ieškovė nenurodė, kad egzistuoja sąlygos, dėl kurių būti galima netaikyti draudimo remtis liudytojų parodymais, o, antra, liudytoja M. G. patvirtino, kad ją su ieškove sieja draugiški santykiai, paties pinigų perdavimo fakto ji nematė, apie pinigų perdavimą sužinojo iš ieškovės, dėl ko net ir nesant įstatyminio ribojimo šiuo atveju remtis liudytoju parodymais, šios liudytojos paaiškinimai negalėtų būti vertinami kaip patvirtinantys 1 000 Eur paskolos atsakovei 2017 m. gegužės 1 d. suteikimo faktą.

29III.

30Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 24.

31Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo teismo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį visiškai tenkinti, priteisti ieškovei iš atsakovės pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. 25.

32Ieškovės teigimu, remiantis aktualiu ginčo situacijai teisiniu reglamentavimu ir teismų praktikos išaiškinimais, pirmosios instancijos teismas šioje byloje turėjo išsamiai ištirti ir įvertinti, ar ieškovės mokėjimai atsakovei atlikti paskolos teisinių santykių pagrindu, o jei ne – privalėjo konstatuoti, kokių teisinių santykių pagrindu atlikti ieškovės reikalaujami grąžinti mokėjimai. Anot ieškovės, pirmosios instancijos teismas šių pareigų neatliko. 26.

33Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino esminę bylos aplinkybę - paskolos teisinių santykių faktas byloje nebuvo neigiamas ir dėl to iš esmės nebuvo šalių ginčo; atsakovė neginčijo, jog bylos objektu esančių ieškovės mokėjimų paskirtis buvo paskola. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė tik teigė, neva, ieškovė tokiu būdu skolino pinigus ne pačiai atsakovei, o trečiajam asmeniui UAB „Ratvilė“. Atsižvelgiant į tai, ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo vertinti ieškovės atliktų mokėjimų paskirties kitaip nei juos vertino abi šalys, t. y. jog mokami pinigai buvo skolinami. Pažymi, kad šalių ginčas kilo būtent tik dėl to, kas buvo skolininkas pagal ieškovės atliktus mokėjimus. Anot ieškovės, atsakovė teigdama, jog skolininku buvo ne ji (atsakovė), o trečiasis asmuo UAB „Ratvilė“, turėjo įrodyti šiuos teiginius. Atsižvelgiant į tai, anot ieškovės, skundžiamo sprendimo išvadų esmė, jog vien ieškovė turėjo įrodinėti paskolos teisinių santykių faktą, o atsakovei nereikia įrodinėti atsikirtimų, kad lėšos buvo skolinamos ne jai, o „pervedamos bendram šalių vykdytam verslui – UAB ,,Ratvilė“ veiklai“, pažeidžia Civilinio proceso kodekso 12 ir 178 straipsnių normų numatytą rungtyniškumo principą bei įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę. 27.

34Ieškovės teigimu, atsakovės sumokėtos UAB „Ratvilė“ sumos tikslu paskolinti pinigų laikytinos atsakovės paskolomis šiai bendrovei, nepriklausomai nuo šių lėšų pradinio šaltinio, o atsakovės gautos iš ieškovės lėšos laikytinos ieškovės paskolomis atsakovei (kurias atsakovė privalo asmeniškai grąžinti ieškovei) nepriklausomai nuo to, kur ir kaip atsakovė panaudojo šias lėšas. 28.

35Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad atsakovės teiginiai, jog (neva) ieškovė nusprendė finansuoti UAB „Ratvilė“ veiklą, mokėdama pinigus per atsakovės asmeninę sąskaitą, ne tik nepagrįsti įrodymais, tačiau neatitinka protingumo kriterijų (kodėl reikėtų įmonės reikmėms skirtas sumas mokėti ne pačiai įmonei, o asmeniškai jos vadovei/akcininkei?); to atsakovė negalėjo paaiškinti ir 2019 m. spalio 22 d. teismo posėdyje. 29.

36Anot ieškovės, iš skundžiamo sprendimo motyvų spręstina, kad teismas ir nesiekė identifikuoti ginčo lėšų mokėjimo pagrindų, apsiribodamas konstatavimu, jog ieškovės mokėtos lėšos nėra paskolos atsakovei. Pažymi, kad konstatavus, jog atsakovė neprivalo grąžinti ieškovės sumokėtų pinigų sumų, turėjo būti pateiktas aiškus ir teisiškai pagrįstas atsakymas, kodėl atsakovė gali negrąžinti gautų mokėjimų, kokiu teisiniu pagrindu ji gavo (negrąžintinai) šias pinigų sumas. 30.

37Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog atsakovės nurodomos aplinkybės nepagrįstos jokiais faktiniai duomenimis ir prieštaringos: atsakovė teigė, jog ieškovė UAB „Ratvilė“ užėmė plėtros direktorės pareigas, jog pirkti įrangą UAB „Ratvilė“ neva buvo įsipareigojęs ir ieškovės sūnus M. R. (atsakovės paaiškinimai ir atsakymai į klausimus 2019 m. lapkričio 21 d. teismo posėdyje), jog (neva) buvo susitarimas, kad ieškovė lygiomis dalimis finansuos UAB „Ratvilė“ veiklą, tačiau realiai ieškovė prisidėjo tik prie įrangos ir daiktų, reikalingų UAB „Ratvilė“ veiklai pirkimo, jokio susitarimo dėl lygaus veiklos finansavimo nebuvo. Nuodo, jog iki 2017 m. gegužės mėn. ieškovė net nebuvo UAB „Ratvilė“ akcininke, o iki pat 2018 m. pab. visą UAB „Ratvilė“ veiklą vykdė, kontroliavo bei UAB „Ratvilė“ vadove buvo atsakovė. Teigia, kad jokie bylos įrodymai nepatvirtina abstrakčios (ir neaiškaus turinio) išvados, jog „šalys į viena kitos sąskaitas pervedinėjo įvairias pinigų sumas“. Teigia, jog tai, kad ieškovė skyrė lėšų kuriamam verslui, nereiškia, kad ji negalėjo skolinti lėšų atsakovei asmeniškai. 31.

38Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas ignoravo aplinkybes, kad didžiąją dalį ieškovės suteiktų paskolų atsakovė naudojo būtent asmeninėms reikmėms; jokių kitų pajamų, išskyrus ieškovės teiktas paskolas, atsakovės Swedbank AB sąskaitoje nefiksuota. 32.

39Nurodo, jog aplinkybė, kad ieškovė pakeitė ieškinio reikalavimus, negali būti tam tikrų aplinkybių įrodymu. 33.

40Teigia, jog motyvai dėl draudimo remtis liudytojų parodymais nėra aktualūs, kadangi teismas leido šį faktą įrodinėti liudytojos parodymais. Nuodo, jog tai, kad liudytoją su ieškove sieja draugiški santykiai, savaime nereiškia, jog liudytojos parodymais negalima tikėti. Ieškovės teigimu, ginčo atveju liudytojos parodymus teismas turėjo vertinti santykyje su kitais bylos įrodymais, tarp jų – atsakovės banko sąskaitos išrašu, iš kurio seka, kad: 1) visus stambesnius mokėjimus 2017 m. vasario – birželio mėn. atsakovė atliko iš skolintų (dažniausiai – iš ieškovės skolintų) lėšų; 2) ieškovės mokėtas lėšas atsakovė ir vėliau naudojo skoloms kitiems asmenims grąžinti (2018 m. gegužės 23-24 d. grąžino skolas A. K.); 3) 2019 m. gegužės 1 d. atsakovės sąskaita buvo papildyta 1 000 Eur grynųjų pinigų įnašu, kurie jau kitą dieną buvo panaudoti grąžinti skolą kreditoriui G. P. (atsakovė nenurodė jokio kito lėšų šaltinio, iš kur galėjo būti gauti paminėti 1 000 Eur grynųjų pinigų). 34.

41Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašo teismo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. 35.

42Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, laikėsi įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių. 36.

43Pažymi, kad atsakovė niekada nepripažino paskolos teisinių santykiu egzistavimo tarp ieškovės ir atsakovės. 37.

44Nurodo, jog šioje byloje ieškovė teigė, kad pervesdama pinigus į ieškovės sąskaitą tariamai skolino jai pinigus (faktinis ieškinio pagrindas) ir reiškė materialinį teisinį reikalavimą priteisti skolą (ieškinio dalykas), o reikalavimas priteisti be pagrindo įgytą turtą šioje byloje nebuvo pareikštas. Šiame kontekste atsakovė pažymi, kad priimdamas sprendimą byloje teismas negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko, nei ieškinio pagrindo. 38.

45Teigia, jog aplinkybė, kad, teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma nesudarė pagrindo konstatuoti, kad ieškovė įrodė, jog šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, nereiškia netinkamo bylos aplinkybių tyrimo ir įrodymų vertinimo.

46IV.

47Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

48teisiniai argumentai ir išvados

49Apeliacinis skundas netenkintinas. 39.

50Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. 40.

51Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimo dalis, kurioje teismas atmetė ieškovės ieškinio reikalavimus dėl 3 992 Eur sumos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės. 41.

52Ieškovė apeliaciniame skunde šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies neteisėtumą bei nepagrįstumą grindžia aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas, anot ieškovės, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir pažeidė rungtyniškumo principą, netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius, netinkamai vertino įrodymus, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais. 42.

53Remiantis bylos medžiaga, ieškovė šioje byloje reikalavimą priteisti 3 992 Eur sumą iš atsakovės kildino išimtinai iš tarp šalių susiklosčiusių paskolos teisinių santykių. Pažymėtina, jog nors apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, jog šioje byloje atsakovė net neginčijo paskolos teisinių santykių tarp ginčo šalių buvimo ir pirmosios instancijos teismas iš esmės negalėjo vertinti šių santykių kitaip negu juos vertina pačios ginčo šalys, tačiau toks ieškovės teiginys vertintinas tik kaip ieškovės gynybinė pozicija, kadangi iš byloje pateiktų atsakovės procesinių dokumentų, akivaizdu, jog atsakovė niekada nepripažino paskolos teisinių santykių egzistavimo tarp ieškovės ir atsakovės, bei įrodinėjo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu visiškai kitą, priešingą ieškovei, poziciją dėl gautų iš ieškovės sumų pagrindo (atsakovės teigimu, ginčo sumos į atsakovės sąskaitą buvo pervestos ne kaip paskola atsakovei, o skirtos UAB ,,Ratvilė“ veiklai (abiejų šalių vykdytam bendram verslui), išskyrus 2017 m. kovo 15 d. pervestą 136 Eur sumą; dalis ginčo sumos – 1 000 Eur grynais pinigais – realiai nebuvo gauta). Teisėjų kolegija pažymi, jog vien tai, kad savo procesiniuose dokumentuose atsakovė paminėjo, kad paskolos teisiniais santykiais ieškovė yra susieta su UAB ,,Ratvilė“, nėra ir negali būti vertinama kaip atsakovės paskolos teisinių santykių tarp ginčo šalių pripažinimas, kadangi tai tik atsakovės pozicija dėl, jos nuomone, ieškovę bei trečiąjį asmenį siejančių teisinių santykių, kurie šioje byloje vertinami bei analizuojami labai siauru aspektu, t. y. nustatant tarp ginčo šalių egzistavusių teisinių santykių pobūdį. Taigi, įvertinus aplinkybes, kad šioje byloje ieškovė savo ieškinio reikalavimą kildino iš paskolos teisinių santykių, kurių kita šalis (atsakovė) nepripažino ir ginčijo, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl šalių įrodinėjimo pareigos paskirstymo, t. y. jog būtent ieškovė, įrodinėdama ieškinio reikalavimo pagrįstumą, turėjo pareigą šiuo atveju įrodyti, kad šalis siejo paskolos teisiniai santykiai (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės į instancijos teismas sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentai tuo aspektu, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę bei atitinkamai rungtyniškumo principą, padarydamas išvadą, kad tik vien ieškovė turėjo įrodinėti paskolos teisinių santykių faktą, o atsakovei nereikia įrodinėti atsikirtimų, kad lėšos buvo skolinamos ne jai, o „pervedamos bendram šalių vykdytam verslui – UAB ,,Ratvilė“ veiklai“, laikytini nepagrįstais. 43.

54Be to, teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytai pozicijai, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės konstatavęs, jog tarp ginčo šalių neegzistavo paskolos teisiniai santykiai, nevertino ir neanalizavo byloje, kokie teisiniai santykiai tarp ginčo šalių vis dėlto egzistavo, tokiu būdu, anot ieškovės, iš esmės neįvykdė pareigos dėl teisinių santykių kvalifikavimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės nuomone, jog sprendžiant tokio pobūdžio ginčą (kai ieškinio reikalavimas kildinamas iš paskolos teisinių santykių, kurių kita šalis nepripažįsta), teismas turi iš esmės nustatyti, kokio pobūdžio teisiniai santykiai buvo susiklostę tarp ginčo šalių, atitinkamai vertinant ir analizuojant paskolos teisinių santykių egzistavimo (ne)galimumą. Išanalizavus skundžiamo sprendimo turinį, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas šioje byloje, priešingai negu nurodo ieškovė, vertino bei analizavo, kokio pobūdžio teisiniai santykiai buvo susiklostę tarp ginčo šalių, vertindamas konkrečių faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie santykių tarp šalių pobūdį, visumą. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas labai aiškiai skundžiamame sprendime nurodė, kad paskolos teisinių santykių tarp ginčo šalių buvimas byloje nėra įrodytas, o byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog patikslintu ieškiniu prašomos priteisti lėšos buvo skirtos bendro verslo vystymui, o ne suteiktos atsakovei kaip asmeninės paskolos. Taigi, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas byloje nustatė ginčo sumų atsakovei pervedimo pagrindą, tarp šalių buvusių teisinių santykių pobūdį. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovė nepagrįstai apeliaciniame skunde apeliuoja į tai, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės neįvykdė pareigos dėl teisinių santykių tarp ginčo šalių kvalifikavimo. 44.

55Be to, nagrinėjamu atveju atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad, nenustatęs paskolos teisinių santykių, pirmosios instancijos teismas atitinkamai turėjo savo iniciatyva taikyti kitus galimus ieškovės teisių gynimo būdus. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pareikšdama ieškinio reikalavimą priteisti 3 992 Eur sumą iš atsakovės paskolos teisinių santykių pagrindu, ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio dalyką bei pagrindą (Civilinio proceso kodekso 135 straipsnis) ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą nagrinėjo būtent pareikšto reikalavimo ribose. Atkreiptinas dėmesys, jog ne teismas, o ieškovė, pareikšdama konkretų reikalavimą, apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, kurių teismas negali savo iniciatyva peržengti. 45.

56Išanalizavęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Pažymėtina, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014). Pažymėtina, jog, įvertinus pareikšto reikalavimo pobūdį (reikalavimas priteisti 3 992 Eur sumą iš atsakovės kildina išimtinai iš tarp šalių susiklosčiusių paskolos teisinių santykių), pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai šioje byloje apibrėžė įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus – konstatavimas. Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šių aplinkybių (ne)buvimo, išsamiai išanalizavo bei įvertino faktą dėl rašytinės paskolos sutarties tarp ginčo šalių nebuvimo, šalių bei trečiojo asmens banko sąskaitų išrašus bei ginčo mokėjimuose atsakovei nurodytą mokėjimų paskirtį, šalis siejusių teisinių santykių pobūdį (t. y. nustatė, kad ieškovę ir atsakovę siejo draugiški ir verslo santykiai), aplinkybes, susijusias su 1 000 Eur paskolos grynais pinigais atsakovei 2017 m. gegužės 1 d. (ne)suteikimu. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimo pagrįstumo klausimą sprendė, analizuodamas būtent aplinkybes, sudarančias šiuo ginčo atveju byloje įrodinėjimo dalyką, išsamiai vertindamas visus byloje įrodymus bei vadovaudamasis įrodymų vertinimo tikėtinumo taisykle padarė pagrįstas išvadas, su kuriomis apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka. Be to, šiuo atveju, nors apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo išvadas grindė ir faktu, jog ieškovė atitinkamų ginčo sumų neprašė priteisti pradiniu ieškiniu ir tik atsakovei pateikus atsiliepimą į jį ir savo banko sąskaitos išrašą, ieškovė nurodė kitas sumas už iš esmės tą patį laikotarpį, kurias vertina kaip atsakovei suteiktas paskolas, teisėjų kolegija su tokiu ieškovės argumentu nesutinka, kadangi net ir įstatyme nustatytas šalies procesinių teisių įgyvendinimo būdas yra aplinkybė, kurią teismas turi teisę vertinti bei analizuoti kartu su kitais įrodymais, spręsdamas dėl tam tikrų aplinkybių (ne)buvimo. Tuo tarpu, vien aplinkybė, kad ieškovė tiesiog kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų vertinimo bei kvalifikavimo, nesudaro pagrindo spręsti, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. 46.

57Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus įrodymus, šalių argumentus, tinkamai taikė materialines teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo 47.

58Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis). Atsakovė nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, dėl ko šios išlaidos jai neatlyginamos.

59Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

60ieškovės R. R. apeliacinį skundą atmesti.

61Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I.... 3. Ginčo esmė 1.... 4. Ieškovė R. R. (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį... 5. Ieškovė nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 15 d. iki 2017 m. gruodžio... 6. Anot ieškovės, atsakovė atsiliepime į pradinį ieškinį patvirtino, jog... 7. Paaiškino, kad paskolas, susijusias su UAB ,,Ratvilė“ veikla, ieškovė... 8. Ieškovės teigimu, bendra negrąžintų paskolų sumą – 3 992 Eur (2912 Eur... 9. Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti. 7.... 10. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės nėra ir nebuvo jokių paskolos... 11. Atsakovė paaiškino, kad 2016 m. rugpjūčio 1 d. skrydžio bilietams į... 12. Pažymėjo, kad patikslintame ieškinyje nurodytas 2017 m. kovo 31 d. 400 Eur... 13. Pažymėjo, kad 2017 m. UAB „Ratvilė“ veikla buvo nuostolinga ir nuolat... 14. Atsakovės teigimu, visiškai nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad jos 2017 m.... 15. Nurodė, kad patikslintame ieškinyje ieškovė pripažįsta, kad 2017 m.... 16. Nurodė, kad už įmonės baldų Česterfildo sofos ir fotelio pirkimą... 17. Atsakovės teigimu, ieškovė, reikšdama ieškinį dėl skolos ir palūkanų... 18. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas palaikė patikslinto ieškinio... 19. Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas nurodė, kad su reikalavimais... 20. II.... 21. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 17.... 22. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimu priėmė... 23. Teismas pažymėjo, kad ieškovė byloje įrodinėjo, jog atsakovei suteikė... 24. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje nėra ginčo dėl... 25. Teismas atkreipė dėmesį, jog nei atsiliepime į patikslintą ieškinį, nei... 26. Teismas nustatė, kad ieškovę ir atsakovę siejo draugiški ir verslo... 27. Teismas nurodė, kad tai, jog minėtos sumos nebuvo pervestos atsakovei kaip... 28. Be kita ko, teismas pažymėjo, kad pats savaime faktas, kad atsakovė į savo... 29. III.... 30. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 24.... 31. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo teismo pirmosios... 32. Ieškovės teigimu, remiantis aktualiu ginčo situacijai teisiniu... 33. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino esminę bylos... 34. Ieškovės teigimu, atsakovės sumokėtos UAB „Ratvilė“ sumos tikslu... 35. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad atsakovės... 36. Anot ieškovės, iš skundžiamo sprendimo motyvų spręstina, kad teismas ir... 37. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog... 38. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas ignoravo aplinkybes, kad... 39. Nurodo, jog aplinkybė, kad ieškovė pakeitė ieškinio reikalavimus, negali... 40. Teigia, jog motyvai dėl draudimo remtis liudytojų parodymais nėra aktualūs,... 41. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašo teismo apeliacinį skundą... 42. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą... 43. Pažymi, kad atsakovė niekada nepripažino paskolos teisinių santykiu... 44. Nurodo, jog šioje byloje ieškovė teigė, kad pervesdama pinigus į... 45. Teigia, jog aplinkybė, kad, teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų... 46. IV.... 47. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 48. teisiniai argumentai ir išvados... 49. Apeliacinis skundas netenkintinas. 39.... 50. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Civilinio proceso kodekso 320... 51. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo... 52. Ieškovė apeliaciniame skunde šios pirmosios instancijos teismo sprendimo... 53. Remiantis bylos medžiaga, ieškovė šioje byloje reikalavimą priteisti 3 992... 54. Be to, teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti ieškovės apeliaciniame... 55. Be to, nagrinėjamu atveju atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliacinio skundo... 56. Išanalizavęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir... 57. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios... 58. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas... 59. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 60. ieškovės R. R. apeliacinį skundą atmesti.... 61. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti...