Byla 2A-741/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Gailiūno ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Šilutės rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Šilutės polderiai“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-389-253/2012 pagal ieškovo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Šilutės rajono savivaldybei ir UAB „Šilutės polderiai“ dėl žalos, padarytos gamtai, atlyginimo, tretieji asmenys Valstybinės saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Nemuno deltos regioninio parko direkcija.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas ieškiniu prašė: 1) pripažinti negaliojančiu 2010 m. gegužės 17 d. Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kintų seniūnijos leidimą kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje Nr. 4; 2) solidariai priteisti iš atsakovų Šilutės rajono savivaldybės ir UAB „Šilutės polderiai“ valstybės naudai 561 468 Lt žalos, padarytos neteisėtai iškirtus medžius, augusius Minijos upės pakrantėse, Mingės (Minijos) kaime, Šilutės rajone, žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. ( - ) ir ( - ); 3) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Šilutės polderiai“ 2010 m. balandžio 23 d. raštu Nr. 49 informavo Šilutės rajono savivaldybės administraciją (toliau – Administracija) apie ketinimus kartu su jungtinės veiklos partneriais – UAB „Įtampa“, UAB „Hidrosfera“ ir UAB „Žiba“ pradėti vykdyti projekto „Minijos kaimo krantinių sutvarkymas“ paruošiamuosius darbus pagal 2010 m. vasario 22 d. rangos sutartį Nr. R5 (9.40)-93. Buvo prašoma sudaryti komisiją sprendimui leisti pašalinti parengiamiesiems darbams trukdančius želdinius, esančius Minijos upės pakrantėse, bei išduoti leidimą iškirsti šiuos želdinius. 2010 m. gegužės 17 d. posėdyje Administracijos želdynų ir želdinių apsaugos bei priežiūros komisija nusprendė leisti iškirsti 198 vienetus savaime upės pylimo zonoje išaugusių menkaverčių medžių iki 24 cm skersmens ir 50 vienetų savaime upės pylimo zonoje išaugusių medžių iki 32 cm skersmens. 2010 m. gegužės 17 d. Administracijos Kintų seniūnija išdavė leidimą Nr. 4 kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje. Leidimas išduotas šalinti savaime išaugusius menkaverčius medžius pylimo zonoje – 148 vnt. Leidimą suderino Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas, Administracijos vyr. specialistas-gamtosaugininkas, Nemuno deltos regioninio parko direktorius. UAB „Šilutės polderiai“ 2010 m. birželio 1–6 dienomis iškirto 251 vnt. įvairių rūšių lapuočių medžių, augusių Minijos kaime, Minijos upės pakrantėse, žemės sklypuose, kurių kadastriniai ( - ) ir ( - ). Ieškovo nuomone, leidimas išduotas ir minėti medžiai iškirsti pažeidžiant imperatyvias įstatymų normas ir reikalavimus, todėl pripažintinas negaliojančiu. Bendra nuostolių, padarytų sunaikinus želdinius, suma sudaro 561 468 Lt.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį tenkino ir pripažino negaliojančiu 2010 m. gegužės 17 d. Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kintų seniūnijos leidimą kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje Nr. 4; priteisė valstybės naudai solidariai iš atsakovų 561 468 Lt žalos, padarytos neteisėtai iškirtus medžius, augusius Minijos upės pakrantėse, Minijos kaime, Šilutės rajone, žemės sklypuose, kurių kadastriniai ( - ) ir ( - ), bei po 4 807,5 Lt žyminio mokesčio ir po 64,78 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas konstatavo, kad Minijos kaimas yra Nemuno deltos regioniniame parke, Minijos kaimo architektūriniame draustinyje, todėl nagrinėjamu atveju aktualūs Saugomų teritorijų, Aplinkos apsaugos, Želdinių, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos, Teritorijų planavimo bei kiti įstatymai, Nemuno deltos regioninio parko nuostatai, jo apsaugos reglamentas, Saugomų teritorijų tipiniai apsaugos reglamentai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos ir pan. Nurodė, jog pagal LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 nustatytų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126. 6 punktą pakrantės apsaugos juostoje ne miškų ūkio paskirties žemėje kirsti saugotinus medžius ir krūmus draudžiama. Pažymėjo, kad sprendimai, susiję su veikla regioniniame parke, turi būti priimami tik kompleksiškai, išsamiai išnagrinėjus visus teisės aktus, o ne remiantis tik vienomis aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašą (toliau – Tvarkos aprašas) 4.10 ir 10.1 punktų nuostatomis, kurios nėra specialiai skirtos konkrečiai saugomai teritorijai. Atkreipė dėmesį, jog nagrinėjamu atveju savivaldybė, išduodama leidimą, turėjo jį suderinti su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritoriniu padaliniu, tačiau to nepadarė. Padarė išvadą, kad išduodant ginčijamą leidimą Nr. 4 buvo pažeistos įstatymų imperatyvios nuostatos, todėl atsakovui Šilutės rajono savivaldybės administracijai atsakomybė kyla CK 6.271 straipsnio 1 dalies pagrindu, o atsakovui UAB „Šilutės polderiai“ – CK 6.263 straipsnio pagrindu, kadangi pastarasis iškirto 251 vnt. lapuočių medžių saugotinoje teritorijoje. Konstatavo, kad atsakovų veiksmai buvo neteisėti, todėl jie privalo atlyginti padarytą žalą. Priteisdamas žalą, teismas vadovavosi ieškovo pateiktu skaičiavimu, grindžiamu LR aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 198 (Metodikos redakcija, galiojusi žalos padarymo metu) patvirtinta nuostolių apskaičiavimo metodika.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Apeliaciniu skundu atsakovas Šilutės rajono savivaldybės administracija prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:

91. Teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, nepagrįstai netaikė LR aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kurio 4.10 ir 10.1 punktų nuostatos numato, kad saugotini medžiai gali būti kertami neatlygintinai ir be leidimo, kai jie auga pylimo (polderių) šlaituose ir jų apsaugos zonose. Šios nuostatos skirtos ne konkrečiai teritorijai, o specialiai inžineriniams įrenginiams – polderiams, nesvarbu, kur jie yra. Byloje esančioje Minijos ir Staniškių polderių dambų (pylimų) ekspertizėje teigiama, kad medžių ir krūmų poveikiai trukdė polderiams funkcionuoti, komplikavo jų naudojimą bei priežiūrą.

102. Teismas nevertino byloje esančios ekspertizės išvados, tuo pažeisdamas civilinio proceso įstatymų reikalavimus, bei nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes. Ieškovas neįrodė, ar žala padaryta gamtai, ar Minijos kaimo vertingosioms savybėms. Apelianto nuomone, dabartinė situacija Minijos kaime, kai upės šlaituose išaugę krūmai ir griūvantys medžiai ardė pylimus ir juose įrengtus polderius, atspindėjo ne vietovės autentiškumą, o apleistą ir netvarkomą kultūros vertybių objekto teritoriją.

113. Nuostolių paskaičiavimas yra akivaizdžiai neteisingas. Pagal 2008 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. D1-343 „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ 13 punktą želdinių atkuriamosios vertės įkainiai atsižvelgiant į želdinių būklę turi būti mažinami. Iš dr. J. B., LR aplinkos ministerijos Želdynų ir želdinių inventorizavimo eksperto 2010 m. liepos 8 d. išvados matyti, kad didžioji dalis medžių (želdinių) buvo blogos būklės, t.y. iš 168 medžių – 101 medis.

12Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Šilutės polderiai“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi byloje yra kilę sudėtingi teisės aiškinimo klausimai, reikalaujantys sisteminio specialių teisės aktų aiškinimo; be to, tik bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka bus sudaryta galimybė šalims būti tinkamai išklausytoms, ištirti visus byloje esančius įrodymus. Skundą grindžia šiais argumentais:

131. Teismas netinkamai aiškino ir taikė LR aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtintą Tvarkos aprašą. Atskiras šio teisės akto nuostatas teismas taikė pasirinktinai, neatsižvelgė į įtvirtintas išimtis, kada leidimai medžių kirtimui nėra reikalingi.

142. Teismas nevertino ir neatsižvelgė, kad medžiai, augę žemės sklypuose, kurių kadastriniai ( - ) ir ( - ), turėjo būti pašalinti, nes darė žalą Staniškių ir Minijos vasariniams polderiams.

153. Teismas nepagrįstai žalą, neva padarytą Minijos kaimo vertingosioms savybėms, apskaičiavo taikydamas teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias želdiniams padarytos žalos atlyginimą. Mingės kaime yra saugomos tik sodybos, ne želdynai, todėl žala kaimo vertingosioms savybėms medžių iškirtimu negalėjo būti objektyviai padaryta.

164. Didžioji dalis medžių (želdinių) buvo blogos būklės, todėl žalos priteisimo atveju, žala turėtų būti mažinama.

17Ieškovas atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus prašo skundų netenkinti, palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

181. Apeliantai neteisūs, kad žala gamtai nebuvo padaryta, kadangi neteisėtai nukirtus medžius padaryta žala gamtai buvo skaičiuojama du kartus, komisijai faktiškai apmatuojant kirtimvietėje likusius kelmus. Vaismedžių rūšys į sudarytą sąrašą nebuvo įtrauktos ir jų vertė nebuvo skaičiuota.

192. Apeliantai ignoruoja teisės aktų nuostatas, numatančias, kada leidimai saugotinų medžių kirtimui nereikalingi. Žemės sklypai, kuriuose buvo iškirsti medžiai randasi Nemuno deltos regioniniame parke, Minijos kaimo architektūriniame draustinyje. Be to, ši teritorija yra nekilnojamoji kultūros vertybė. Todėl veiklos, galimos vykdyti šiose teritorijose pobūdis, mastas ir tvarka visų pirma yra reguliuojami specialiaisiais, šių teritorijų teisinį statusą ir veiklą jose, atsižvelgiant į jų specifiką, reglamentuojančiais teisės aktais, ir tik nesant specialaus teisinio reglamentavimo – vadovaujantis bendrųjų teisės aktų nuostatomis. Todėl ginčo atveju netaikytina 2008 m. sausio 31 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto tvarkos aprašo 10 punkto nuostatos.

203. LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 126.6 punkte imperatyviai draudžiama vandens telkinio apsaugos juostoje, ne miškų ūkio paskirties žemėje, kirsti saugotinus medžius ir krūmus. Minijos kaimas yra abipus Minijos upės, kuriai nustatyta pakrantės apsaugos juosta. Atsižvelgiant į LR Vyriausybės 2001 m. lapkričio 7 d. nutarimo Nr. 1312 bei 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo Nr. 996, Nemuno deltos regioninio parko tvarkymo plano nuostatas, medžių ir krūmų kirtimas Minijos kaimo architektūriniame draustinyje galimas, kai darbai vykdomi pagal projektus, numatančius konkrečias architektūrines ir gamtinės aplinkos formavimo priemones. Tuo tarpu medžių kirtimo darbai Minijos kaime buvo vykdomi be minėto projekto.

214. Lapuočiai medžiai, augę palei Minijos upę ant pylimo, yra nurodyti kaip nekilnojamojo kultūros objekto vertingoji savybė, todėl savivaldybė, išduodama leidimą kirsti saugotinus medžius ir krūmus, jį privalėjo suderinti ne tik su saugomos teritorijos direkcija, bet ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritoriniu padaliniu.

225. UAB „Šilutės polderiai“ prašyme Šilutės rajono savivaldybės administracijos želdynų ir želdinių apsaugos bei priežiūros komisijai nebuvo nurodyti reikalingi duomenys bei leidimas nebuvo suderintas su Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos skyriumi, tuo pažeidžiant Tvarkos aprašo reikalavimus.

236. Aplinkybė, jog nurodytose teritorijose buvo veikiantys polderiai, esminės reikšmės neturi. Tai, kad medžiai neigiamai veikė dambų šlaitų pastovumą ir stabilumą, nesuteikė atsakovams teisės nesilaikyti galiojančios tvarkos.

247. Minijos kaime yra saugomos tiek gamtinės, tiek kultūrinės vertybės, todėl neteisėtai iškirtus medžius, buvo sunaikinta vizualinė, teritorijos landšaftą formuojanti išraiška, paukščių lizdaviečių buveinės ir pan. atliktais neteisėtais veiksmais buvo pažeistos nekilnojamosios kultūros vertybės – Minijos kaimo vertingosios savybės – autentiškumas, apibūdinamas kultūros paveldo vietovės išraiška bei aplinka.

258. Teismas pasisakė ne tik dėl priteistinos žalos dydžio paskaičiavimo metodikos tinkamumo, bet ir ją naudojant paskaičiuoto žalos dydžio pagrįstumo.

269. Apelianto UAB „Šilutės polderiai“ pateiktas prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra pagrįstas reikšmingais argumentais.

27Atsakovas UAB „Šilutės polderiai“ atsiliepime į atsakovo Šilutės rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą prašo skundą tenkinti. Atsiliepimą grindžia analogiškais motyvais, kaip ir apeliacinį skundą.

28Trečiasis asmuo LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į atsakovo UAB „Šilutės polderiai“ apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

291. Iškirsti medžiai priskirtini saugotiniems (Želdynų įstatymo 20 straipsnio 1 dalis, LR Vyriausybės 2008 m. kovo 2 d. nutarimo Nr. 206 3.2 p., 3.10 p., 3.13 p.). Vykdant bet kokią veiklą regioniniame parke turi būti vertinamos visų teisės aktų ir planavimo dokumentų nuostatos. Teismas pagrįstai aiškino LR aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. D1-87 nuostatas, atsižvelgdamas į aukščiausią juridinę galią turinčius teisės aktus ir kompleksiškai vertindamas poįstatyminių teisės aktų nuostatas.

302. Skaičiuojant nuostolius, buvo vertinami tik nukirsti medžiai: uosiai, beržai, ievos, juodalksniai, gluosniai, liepos, klevai, pušys, kalninės pušys, o ne vaismedžiai. Taigi vaismedžių vertė nebuvo nurodyta skaičiavime.

313. Apeliantas nepagrįstai nurodė, kad teismas nenurodė, kokie konkretūs teisės aktų reikalavimai, reguliuojantys medžių iškirtimo tvarką, buvo pažeisti.

324. Nekilnojamojo turto registro išraše nėra jokių įrašų, patvirtinančių polderių egzistavimą bei nėra nurodyta jokių apribojimų dėl melioracinių įrenginių.

335. Pagal LR aplinkos ministro įsakymo 2010 m. kovo 15 d. Nr. D1-193 3 punktą nustatyta, kad tais atvejais, kai statinio objekte numatoma iškirsti, persodinti ar kitaip pašalinti saugotinus medžius ir krūmus, priskirtinus saugotiniems vadovaujantis Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašu, statytojas ar jo įgaliotas atstovas turi gauti savivaldybės leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams.

346. Želdinių atkuriamoji vertė buvo pagrįstai paskaičiuota vadovaujantis LR aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 patvirtintais įkainiais.

357. Apelianto teiginys esą 101 medis buvo pažeistas puvinio nepagrįstas, ką patvirtina pateiktos nupjautų kelmų nuotraukos.

36Trečiasis asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie LR Aplinkos ministerijos atsiliepime į atsakovo UAB „Šilutės polderiai“ apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

371. Teismas tinkamai taikė ir aiškino LR aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtintą Tvarkos aprašą bei kitus teisės aktus, taikytinus šios teritorijos tvarkymui. Apeliantas neįvertino šios teritorijos svarbos ir statuso ir nesilaikė sisteminio aiškinimo reikalavimų. Taip pat apeliantas nepagrįstai rėmėsi vien tik Tvarkos aprašo 4.10 ir 10.1 punktų nuostatais. Veikla, įskaitant medžių ir krūmų kirtimą Minijos kaimo architektūriniame draustinyje galima, kai darbai vykdomi pagal projektus, numatančius konkrečias architektūrines ir gamtinės aplinkos formavimo priemones.

382. Byloje nebuvo pateikta jokių faktinių aplinkybių, kad medžiai darė žalą, ir kirtimo darbai turėjo vykti ne pagal teisės aktų reikalavimus.

393. Teismas teisingai konstatavo, kad atsakovų veiksmai buvo neteisėti, todėl jie privalo atlyginti žalą, padarytą iškirtus 251 vnt. lapuočių medžių.

404. Atsakovai, nurodydami, kad žalos apskaičiavimas yra neteisingas, nepateikė jokių kitų skaičiavimų.

41Trečiasis asmuo Nemuno deltos regioninio parko direkcija atsiliepime į atsakovo UAB „Šilutės polderiai“ apeliacinį skundą nurodo, kad pritaria Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie LR Aplinkos ministerijos atsiliepime išdėstytai pozicijai.

42Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsilipime į apeliacinius skundus prašo skundus atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais;

431. Minijos kaimas buvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ir paskelbtas valstybės saugomu, šis kaimas yra Nemuno deltos reginiame parke, Minijos kaimo architektūriniame draustinyje. Todėl toks išskirtinis šios vietovės statusas liudija apie išskirtinę šios teritorijos svarbą Lietuvos Respublikai. Minijos kaime saugoma tiek kultūrinė, tiek gamtinė aplinka.

442. Šilutės rajono savivaldybės administracija, išdavusi leidimą kirsti medžius, augusius palei Minijos upę ant pylimo, bei nederinusi šio leidimo su Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriumi, pažeidė Tvarkos aprašo 13.5.3 punkto reikalavimus. Kultūros vertybių registre Minijos kaimo vertingąja savybe nurodomi ir želdynai, todėl visi lapuočiai medžiai, tame tarpe ir vaismedžiai, priskirtini prie saugotinų.

453. Ekspertai, pripažinę, kad medžiai, augantys polderių dambų (pylimų) šlaituose daro neigiamą įtaką dambų būklei, tačiau nebuvo nurodyta konkreti žala, jos mastas. Byloje nėra duomenų apie kilusias pavojingas situacijas, susijusias su medžių poveikių polderiams.

464. Apskaičiuojant žalą pagrįstai buvo remiamasi LR aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“. Atliekant matavimus, nė vienas iš apeliantų jokių pastabų dėl nurodyto iškirstų medžių kiekio ir jų būklės nepareiškė. Be to, apeliantai nepateikė kitų skaičiavimų, galinčių paneigti atliktų matavimų ir vertės paskaičiavimo teisingumą.

47IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

48Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

49CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

50Byloje sprendžiama, ar teisėtai išduotas leidimas kirsti medžius Minijos kaime ir ar tokiu kirtimu padaryta žala aplinkai.

51Nustatyta, kad UAB „Šilutės polderiai“ 2010 m. balandžio 23 d. raštu Nr. 49 kreipėsi į Šilutės rajono savivaldybės administraciją sudaryti komisiją sprendimui leisti pašalinti projekto „Minijos kaimo krantinių sutvarkymas“, vykdomo pagal 2010 m. vasario 22 d. rangos sutartį Nr. R5 (9.40)-93, parengiamiesiems darbams trukdančius želdinius (t. 1, b. l. 24). 2010 m. gegužės 17 d. posėdyje Šilutės rajono savivaldybės administracijos Želdynų ir želdinių apsaugos bei priežiūros komisija nusprendė leisti iškirsti 198 vienetus menkaverčių medžių (iki 24 cm skersmens) ir 50 vnt. medžių (32 cm skersmens) (t. 1, b. l. 25–26). Tą pačią dieną Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kintų seniūnija išdavė leidimą Nr. 4 šalinti savaime išaugusius menkaverčius medžius pylimo juostoje – 148 vnt. UAB „Šilutės polderiai“ 2010 m. birželio 1–6 dienomis iškirto 251 vnt. įvairių rūšių lapuočių medžių, buvusių Mingės (Minijos) kaime, Minijos upės pakrantėse, žemės sklypuose, kurių kadastriniai ( - ) ir Nr. ( - ), kurių vidutiniai kelmų skersmenys yra nuo 10 cm iki 97 cm (t. 1, b. l. 12–17).

52Dėl teisės aktų, reglamentuojančių saugotinų medžių iškirtimo tvarką, pažeidimo

53Apeliantai teigia, jog vadovaujantis LR aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Tvarkos aprašo 4.10 bei 10 punktais, saugotini medžiai ir krūmai neatlyginamai ir be leidimo gali būti kertami (šalinami), kai jie auga pylimų (polderių) šlaituose, melioracijos griovių (išskyrus sureguliuotas upes ir upelius) šlaituose ir jų apsaugos zonose. Byloje atliktame ekspertizės akte konstatuota, kad Minijos kaime Minijos upės krantuose bei pakrantėse, žemės sklypuose, unikalus ( - ) ir unikalus Nr. ( - ) yra įrengti polderiai (t. 4, ekspertizės aktas, b. l. 7). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog iškirsti medžiai ir krūmai augo ant polderių, nėra tiek reikšminga, lyginant su teritorijos, kurioje veikė polderiai, statuso, nustatyto teisės aktuose, svarba.

54Minijos (Mingės) kaimas yra Nemuno deltos regioniniame parke, Minijos kaimo architektūriniame draustinyje, todėl bet kokią veiklą jame reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas ir su juo susiję poįstatyminiai teisės aktai. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vykdant bet kokią veiklą regioniniame parke, turi būti sistemiškai vertinamos visų teisės aktų ir planavimo dokumentų nuostatos, atsižvelgiant į tai, kokią vertybę norima išsaugoti. Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalis valstybiniuose parkuose draudžia arba riboja veiklą, galinčią pakenkti saugomiems kompleksams ir objektams (vertybėms). Pagal Nemuno deltos regioninio parko ir jo zonų ribų planą, Minijos kaimas yra sudėtinė Nemuno deltos regioninio parko išsaugančios zonos dalis. LR Vyriausybės 2001 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1312 nustatyta, kad Mingės (Minijos) kaimo architektūrinio draustinio tikslas – išsaugoti gatvinio–upinio etnografiškai vertingo žvejų kaimo architektūros pobūdį, planinę erdvinę struktūrą. LR kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 Minijos kaimo architektūrinis draustinis buvo pripažintas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Pagal Nemuno deltos regioninio parko tvarkymo planą, Minijos kaimo architektūrinis draustinis priskiriamas kultūros paveldo pažiūriu vertingų miestų, miestelių, kaimų ir jų dalių kraštovaizdžio išsaugančio tvarkymo (GEk) zonai, kurioje svarbu laikytis erdvinės sąrangos ir erdvinių ryšių reikalavimų, todėl darbai turi būti vykdomi pagal projektus, numatančius konkrečias architektūrinės ir gamtinės aplinkos formavimo priemones (LR Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo „Dėl saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų patvirtinimo“ 25 p.). Išskirtinis šios teritorijos statusas lemia tai, kad nagrinėjamu atveju svarbus yra ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (toliau – NKPAĮ), kurio 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, jog draudžiama naikinti ar kitaip žaloti kultūros paveldo objekto pase nurodytas vertingąsias savybes. Taigi iškirsti lapuočiai medžiai, augę palei Minijos upę, sklypų unikalus Nr. 4400-1968-3355 ir unikalus Nr. 4400-1968-3244 teritorijoje, priskirtini nekilnojamojo kultūros objekto vertingosioms savybėms, todėl pagal LR aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Tvarkos aprašo 13.5.3 punktą turi būti ne tik gautas leidimas šalinti šiuos medžius, bet savivaldybė leidimą turi suderinti su Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos teritoriniu padaliniu. Byloje nustatyta, kad Šilutės rajono savivaldybės administracija, 2010 m. gegužės 17 d. išdavusi leidimą Nr. 4, šio leidimo nesuderino su Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniu padaliniu, tuo pažeisdama Tvarkos aprašo 13.5.3 punkto reikalavimą.

55Teisėjų kolegija pažymi, kad nors ekspertizės išvadoje nurodoma, jog medžių ir krūmų poveikiai vienokiu ar kitokiu būdais trukdė polderiams funkcionuoti, komplikavo jų priežiūrą, tai nesudaro pagrindo ignoruoti aukščiau nurodytais teisės aktais nustatytą specifinį Minijos kaimo statusą ir jam taikomą teisinį režimą, nes visa veikla architektūriniame draustinyje turi būti vykdoma pagal projektus, numatančius konkrečias architektūrines ir gamtinės aplinkos formavimo priemones.

56Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad apeliantai nesivadovavo įstatymais, kurie turi viršenybę poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu, neatsižvelgė į Minijos (Mingės) kaimo nustatytą teisinį režimą bei jam taikomus reikalavimus, tuo pažeisdami Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, numatantį prievolę juridiniams ir fiziniams asmenims saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų, 14 straipsnio 3 dalies 2 punktą, reikalaujantį gamtos išteklius naudoti racionaliai ir taupiai, nepažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimų, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies ir 4 dalies nuostatas, draudžiančias naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytas vertingąsias savybes bei viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte formuoti naują planinę struktūrą ir kitaip naikinti autentiškumo požymius, Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalį, saugomose teritorijose draudžiančią veiklą, galinčią pakenkti saugomiems kompleksams ir objektams (vertybėms).

57Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentu, kad želdiniai Minijos kaime nėra saugomi. Leidimo išdavimo metu galiojusio saugomų teritorijų įstatymo 12 straipsnio 2 punkte buvo nurodyta, kad regioniniai parkai – saugomos teritorijos, įsteigtos gamtiniu, kultūriniu ir rekreaciniu požiūriais regioninės svarbos kraštovaizdžiui ir ekosistemoms saugoti, jų rekreaciniam bei ūkiniam naudojimui reglamentuoti. Taigi Minijos kaime yra saugoma tiek kultūrinė, tiek gamtinė aplinka. Be to, kaip jau minėta, Mingės kaimo architektūrinio draustinio tikslas – išsaugoti gatvinio–upinio etnografiškai vertingo žvejų kaimo architektūros pobūdį, planinę erdvinę struktūrą. Tai leidžia daryti išvadą, kad gamtinė aplinka taip pat lemia Minijos kaimo autentiškumą. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 3 d. sprendime, spręsdamas dėl N. G. tarnybinės atsakomybės einant Nemuno deltos regioninio parko direktoriaus pareigas, nurodė, jog minėtas asmuo savo sutikimu sudarė prielaidas sunaikinti vertingus Mingės kaimo architektūrinio draustinio, taip pat ir pakrantės apsaugos juostos želdinius, sumenkinti saugomo kaimo kraštovaizdžio savitumą. Todėl nesutiktina su apeliantais, jog nagrinėjamu atveju žala gamtai atribotina nuo žalos kaimo vertingosioms savybėms.

58Iš nurodyto, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog atsakovų veiksmai, be tinkamai išduoto ir suderinto leidimo minėtuose žemės sklypuose iškertant medžius, yra neteisėti, taip pat, kad tarp atsiradusios žalos ir atsakovų neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl teisėjų kolegija palieka nepakeistą sprendimo dalį, kuria 2010 m. gegužės 17 d. Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kintų seniūnijos leidimas kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje, Nr. 4 pripažintas negaliojančiu.

59Dėl žalos dydžio nustatymo

60Teisėjų kolegija pritaria ieškovui, jog nagrinėjamu atveju taikytinos LR aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ patvirtintos tvarkos nuostatos, tačiau byloje nėra duomenų, jog buvo padaryta būtent nurodyta žala. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Kelmų matavimo aktas (t. 1, b. l. 12-17), kurį pasirašė ir apeliantų atstovai, yra tinkamas iškirstų medžių kokybės įrodymas. Pažymėtina, kad Kelmų matavimo akte apeliantų atstovai patvirtino tik kelmų kiekį ir jų skersmenų dydį, tačiau iškirstų medžių kokybė nebuvo nustatinėjama. Byloje esančioje dr. J. B. 2010 m. liepos 8 d. išvadoje konstatuota, jog buvo iškirsta 269 žali medžiai, 3 sausuoliai ir 21 vaismedis, neskaitant 8 cm ir mažesnio skersmens medžių ir krūmų (karklų) savaiminukų (t. 2, b. l. 103-105). Išvadoje pateiktoje lentelėje nurodyta, kad iš 168 saugotinų medžių 101 buvo blogos būklės. Sutiktina su apeliantu UAB „Šilutės polderiai“, kad skaičiuojant medžių atkuriamąją vertę svarbus yra ir LR aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ 2 priede nustatytas medžių būklės skirstymas į gerą, patenkinamą ir nepatenkinamą. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kiek medžių buvo patenkinamos ar nepatenkinamos būklės.

61Taigi pirmosios instancijos teismas, priteisdamas visą ieškovo prašomą žalos atlyginimą, neįvertino visų teisingam žalos atlyginimo reikalavimo išsprendimui reikšmingų faktinių aplinkybių, netyrė iškirstų medžių kokybės ir nenustatė tikrojo žalos dydžio. Apeliacinės instancijos teismas neturi duomenų, kokia žala buvo padaryta ir kiek medžių buvo prastos būklės; iš esamų bylos duomenų negalima atsakyti į apeliantų pateiktus argumentus dėl netinkamo žalos dydžio nustatymo, todėl ši bylos dalis grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

62Dėl naujų įrodymų prijungimo

63Apeliantas UAB „Šilutės polderiai“ nagrinėjamoje byloje pareiškė prašymus prijungti naujus papildomus rašytinius įrodymus – atliktų darbų aktus ir fotonuotraukas bei UAB „Šilutės polderiai“ kreipimąsi Nr. C/06-1090 ir LR Žemės ūkio ministerijos išaiškinimą Nr. 2D-4363 (12.141) dėl užtvinimo dambų (polderių) teisinės registracijos ir priežiūros. Nurodo, kad statybos rangos ir projekto „Minijos kaimo krantinių sutvarkymas“ darbai buvo atlikti bylą jau nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Minėtais įrodymais apeliantas įrodinėja, kad medžiai buvo iškirsti siekiant įgyvendinti minėtą projektą. Kitų įrodymų būtinumą apeliantas grindžia tuo, jog anksčiau ieškovas nebuvo kėlęs klausimo dėl registracijos polderiams būtinumo.

64Pagal CPK 314 straipsnio nuostatą, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegijos nuomone, prašomi prijungti įrodymai patvirtina polderių egzistavimo faktą bei tai, kad Minijos upės pakrantėse Minijos kaime žemės sklypuose, kurių kadastriniai ( - ) ir Nr. ( - ), yra vykdomi statybos darbai. Kadangi šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, jie prijungiami prie bylos.

65Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

66Apeliantas UAB „Šilutės polderiai“ prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

67Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Sutiktina su apeliantu, kad byloje kilę sudėtingi teisės aiškinimo klausimai. Tačiau paminėta aplinkybė per se nelemia žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos nuostatas bylos nagrinėjimas neprivalo būti žodinis, kai nėra tam tikrų išskirtinių aplinkybių, pavyzdžiui, kai nėra tiriamos faktinės aplinkybės arba teisės klausimai, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis vien bylos rašytine medžiaga ir šalių rašytiniais paaiškinimais (2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Döry prieš Švediją). Žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje ir trečiojoje instancijose gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Helmers prieš Švediją).

68Teisėjų kolegija pažymi, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis, kadangi apeliacinio proceso metu šalys ir jų atstovai neteikia teismui paaiškinimų, o pasako kalbas, kurių turinys turi atitikti pateiktų procesinių dokumentų turinį (CPK 324 str. 2 d.). Šalys procesiniuose dokumentuose yra pateikusios išsamų savo ginčo situacijai taikytinos teisės aiškinimą ir įrodymų vertinimą. Byloje yra ekspertizės išvada, kurioje ekspertai pateikę savo vertinimą, o teisės aiškinimo klausimams specialiųjų žinių nereikia. Tuo pačiu atsižvelgtina ir į tai, kad byloje yra daug dalyvaujančių asmenų, todėl žodinis bylos nagrinėjimas neatitiks proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų.

69Atsižvelgiant į tai, kad šalys procesiniuose dokumentuose pateikė savo motyvuotus argumentus, naujų įrodymų, kuriuos reikėtų tirti žodinio proceso tvarka, nėra pateikta, teisėjų kolegija mano, kad nėra pagrindo pripažinti, jog yra būtinas žodinis šios bylos nagrinėjimas.

70Dėl nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai konstatavo, jog byloje yra visos sąlygos atsakovams taikyti civilinę atsakomybę, tačiau nenustatė padarytos žalos dydžio, todėl sprendimas dalyje dėl žalos dydžio priteisimo perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str. 2 d.).

71Dėl bylinėjimosi išlaidų

72Kadangi esminė bylos dalis, susijusi su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas priklauso nuo bylos baigties, todėl šių išlaidų priteisimo klausimą, įskaitant ir patirtas apeliacinės instancijos teisme, turės nustatyti pirmosios instancijos teismas, išsprendęs iš esmės grąžintą iš naujo nagrinėti bylą.

73Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

74Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimo dalį, kuria solidariai iš atsakovų Šilutės rajono savivaldybės ir UAB „Šilutės polderiai“ valstybės naudai priteista 561 468 Lt žalos, padarytos neteisėtai iškirtus medžius, augusius Minijos upės pakrantėse, Mingės (Minijos) kaime, Šilutės rajone, žemės sklypuose, kurių kadastriniai ( - ) ir ( - ), bei kuria iš atsakovų Šilutės rajono savivaldybės ir UAB „Šilutės polderiai“ valstybės naudai priteista po 4 807,5 Lt žyminio mokesčio ir po 64,78 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

75Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas ieškiniu prašė: 1) pripažinti negaliojančiu 2010 m. gegužės 17... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį tenkino... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Apeliaciniu skundu atsakovas Šilutės rajono savivaldybės administracija... 9. 1. Teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas,... 10. 2. Teismas nevertino byloje esančios ekspertizės išvados, tuo pažeisdamas... 11. 3. Nuostolių paskaičiavimas yra akivaizdžiai neteisingas. Pagal 2008 m.... 12. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Šilutės polderiai“ prašo panaikinti... 13. 1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė LR aplinkos ministro 2008 m. sausio 31... 14. 2. Teismas nevertino ir neatsižvelgė, kad medžiai, augę žemės sklypuose,... 15. 3. Teismas nepagrįstai žalą, neva padarytą Minijos kaimo vertingosioms... 16. 4. Didžioji dalis medžių (želdinių) buvo blogos būklės, todėl žalos... 17. Ieškovas atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus prašo skundų... 18. 1. Apeliantai neteisūs, kad žala gamtai nebuvo padaryta, kadangi neteisėtai... 19. 2. Apeliantai ignoruoja teisės aktų nuostatas, numatančias, kada leidimai... 20. 3. LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl... 21. 4. Lapuočiai medžiai, augę palei Minijos upę ant pylimo, yra nurodyti kaip... 22. 5. UAB „Šilutės polderiai“ prašyme Šilutės rajono savivaldybės... 23. 6. Aplinkybė, jog nurodytose teritorijose buvo veikiantys polderiai, esminės... 24. 7. Minijos kaime yra saugomos tiek gamtinės, tiek kultūrinės vertybės,... 25. 8. Teismas pasisakė ne tik dėl priteistinos žalos dydžio paskaičiavimo... 26. 9. Apelianto UAB „Šilutės polderiai“ pateiktas prašymas nagrinėti bylą... 27. Atsakovas UAB „Šilutės polderiai“ atsiliepime į atsakovo Šilutės... 28. Trečiasis asmuo LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos... 29. 1. Iškirsti medžiai priskirtini saugotiniems (Želdynų įstatymo 20... 30. 2. Skaičiuojant nuostolius, buvo vertinami tik nukirsti medžiai: uosiai,... 31. 3. Apeliantas nepagrįstai nurodė, kad teismas nenurodė, kokie konkretūs... 32. 4. Nekilnojamojo turto registro išraše nėra jokių įrašų,... 33. 5. Pagal LR aplinkos ministro įsakymo 2010 m. kovo 15 d. Nr. D1-193 3 punktą... 34. 6. Želdinių atkuriamoji vertė buvo pagrįstai paskaičiuota vadovaujantis LR... 35. 7. Apelianto teiginys esą 101 medis buvo pažeistas puvinio nepagrįstas, ką... 36. Trečiasis asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie LR Aplinkos... 37. 1. Teismas tinkamai taikė ir aiškino LR aplinkos ministro 2008 m. sausio 31... 38. 2. Byloje nebuvo pateikta jokių faktinių aplinkybių, kad medžiai darė... 39. 3. Teismas teisingai konstatavo, kad atsakovų veiksmai buvo neteisėti, todėl... 40. 4. Atsakovai, nurodydami, kad žalos apskaičiavimas yra neteisingas,... 41. Trečiasis asmuo Nemuno deltos regioninio parko direkcija atsiliepime į... 42. Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos... 43. 1. Minijos kaimas buvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ir... 44. 2. Šilutės rajono savivaldybės administracija, išdavusi leidimą kirsti... 45. 3. Ekspertai, pripažinę, kad medžiai, augantys polderių dambų (pylimų)... 46. 4. Apskaičiuojant žalą pagrįstai buvo remiamasi LR aplinkos ministro 2008... 47. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 48. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.... 49. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 50. Byloje sprendžiama, ar teisėtai išduotas leidimas kirsti medžius Minijos... 51. Nustatyta, kad UAB „Šilutės polderiai“ 2010 m. balandžio 23 d. raštu... 52. Dėl teisės aktų, reglamentuojančių saugotinų medžių iškirtimo tvarką,... 53. Apeliantai teigia, jog vadovaujantis LR aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d.... 54. Minijos (Mingės) kaimas yra Nemuno deltos regioniniame parke, Minijos kaimo... 55. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors ekspertizės išvadoje nurodoma, jog... 56. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad apeliantai nesivadovavo įstatymais,... 57. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentu, kad želdiniai Minijos... 58. Iš nurodyto, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai... 59. Dėl žalos dydžio nustatymo... 60. Teisėjų kolegija pritaria ieškovui, jog nagrinėjamu atveju taikytinos LR... 61. Taigi pirmosios instancijos teismas, priteisdamas visą ieškovo prašomą... 62. Dėl naujų įrodymų prijungimo... 63. Apeliantas UAB „Šilutės polderiai“ nagrinėjamoje byloje pareiškė... 64. Pagal CPK 314 straipsnio nuostatą, apeliacinės instancijos teismas atsisako... 65. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ... 66. Apeliantas UAB „Šilutės polderiai“ prašo bylą nagrinėti žodinio... 67. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą... 68. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas gali... 69. Atsižvelgiant į tai, kad šalys procesiniuose dokumentuose pateikė savo... 70. Dėl nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 71. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 72. Kadangi esminė bylos dalis, susijusi su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu,... 73. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 74. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimo dalį, kuria... 75. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą....