Byla e2A-241-273/2018
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-4021-292/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovei L. E. dėl skolos priteisimo,

3Teismas

Nustatė

4Ginčo esmė

5

    1. Ieškovė UAB „Gelvora“ kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės L. E. 7,89 Eur skolą, 8,12 Eur palūkanas, 2,84 Eur delspinigius, 0,73 Eur palūkanų delspinigius, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, sutartines 15 procentų dydžio palūkanas pagal sutartį Nr. 07-110555-EG nuo pagrindinės 7,89 Eur skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur žyminį mokestį bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
    2. Ieškinį grindė 2017-07-12 delspinigių paskaičiavimo aktu, 2017-07-12 palūkanų paskaičiavimo aktu, išrašu iš AB ,,Swedbank“ priedo Nr. 1 prie 2014-07-29 reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 14-20-42, 2007-10-10 EGO kortelės su kredito limitu sutartimi Nr. 07-110555-EG, 2014-03-19 pretenzija, 2014-08-07 pranešimu dėl reikalavimo perleidimo, 2014-07-29 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 14-20-42. Nurodė, kad AB „Swedbank“ nurodytų įrodymų pagrindu perleido ieškovei reikalavimo teises atsakovės atžvilgiu. Atsakovė ieškovei skolos nesumokėjo.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
    1. Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 7,89 Eur skolą, 8,12 Eur palūkanas, 2,84 Eur delspinigius, 0,73 Eur palūkanų delspinigius, 15,00 Eur žyminį mokestį, iš viso – 34,58 Eur; priteisė iš atsakovės ieškovei 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo 19,58 Eur sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo 2017-07-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovės valstybei 3,74 Eur už išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.
    2. Teismas, atlikęs formalų ieškinyje išdėstytų argumentų ir byloje pateiktų įrodymų vertinimą, sprendė, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti sprendimą ir ieškinį dėl skolos priteisimo tenkinti. Teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl 15 procentų nuo pagrindinės skolos sumos (7,89 Eur) sutartinių palūkanų pagal sutartį Nr. 07-110555EG nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo. Nurodė, kad dėl minėtų palūkanų priteisimo sutartyje Nr. 07-110555EG paskolos davėjas AB ,,Swedbank“ susitarė su paskolos gavėja atsakove, o ne su ieškove. Ieškovė 2014-07-29 reikalavimo perleidimo sutartimi, sudaryta su AB ,,Swedbank“ ir UAB ,,Gelvora“, įgijo reikalavimo teisę į konkrečią atsakovės skolą.
  1. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
    1. Apeliaciniame skunde ieškovė prašė panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimo dalį, kurioje atmestas ieškovės reikalavimas priteisti 15 procentų dydžio sutartines metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (7,89 Eur) ir šioje dalyje ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios teisme bei visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:
      1. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma - palūkanas. Skolininkui laiku negrąžinus paskolos sumos, jis privalo mokėti kreditoriui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos gražinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytu CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Šios nuostatos reiškia, kad, pažeidus paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali prašyti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir 6.213 straipsnio 1 dalies nuostatomis;
      2. Pradinis kreditorius AB „Swedbank“ su atsakove sudarė EGO kortelės su kredito limitu sutartį Nr. 07-110555-EG (toliau - Sutartis), kurioje susitarė dėl mokėjimo funkciją atliekančių 15 proc. dydžio metinių palūkanų. Sutartyje numatyta, kad paskola grąžinama ir palūkanos mokamos pagal numatytą grafiką nuo paskolos likučio už faktinį naudojimosi paskola laikotarpį, o sutartinės atsakovės prievolės dėl paskolos, palūkanų ir netesybų sumokėjimo galioja iki visiško atsiskaitymo (Sutarties 10.1 p.). Pagal CK 6.221 str. 1 d., sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Nagrinėjamos bylos atveju, šalys susitarė, kad palūkanos, kurios skaičiuojamos nuo kredito gavėjo paimtos ir negrąžintos kredito sumos, mokamos pagal patvirtintą grafiką, o skaičiuojamos iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos. Ši sutartinė nuostata patvirtina, kad kredito gavėjo (atsakovo) pareiga po Sutarties nutraukimo mokėti pelno palūkanas išlieka;
      3. Pagal Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 14-20-42, pradinis kreditorius (bankas) perleido ieškovei reikalavimo teisę gauti reikalavimo patenkinimą iš skolininkų tokia suma ir apimtimi, kiek tokią teisę suteikia įstatymai (Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 14-20-42 1.3 p.). Remiantis CK 6.101 str. 2 d., reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Pagal CK 6.101 str. bei Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 14-20-42, apeliantas įgijo reikalavimo teisę ne tik i pagrindinę skolą, bet ir papildomą teisę reikalauti mokėjimo funkciją atliekančiu palūkanų. Ieškovė, perėmusi reikalavimo teises iš pradinio kreditoriaus įgijo visas jam priklausančias reikalavimo teises atsakovės atžvilgiu tokia pačia apimtimi, kokia jos priklausė pradiniam kreditoriui, t. y. įgijo teisę atsakovei pateikti reikalavimą už visą laikotarpį, kuomet atsakovė naudojosi paskolos pinigais (nuo paskolos gavimo iki paskolos visiško grąžinimo). Reikalavimas priteisti 15 proc. dydžio mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo kredito likučio nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, turėjo būti tenkinamas pilna apimtimi, kadangi priteistos 8,12 Eur mokėjimo palūkanos yra paskaičiuotos tik iki ieškinio parengimo dienos, tuo tarpu kredito suma teismo sprendimo priėmimo dienai nėra grąžinta;
      4. Teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas (CK 6.101 str., 6.872 str.), kas sąlygojo neteisingą bylos išsprendimą. Teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų (Vartojimo kredito ir Reikalavimo perleidimo sutarčių) vertinimą - nevertino ir neanalizavo byloje esančių įrodymų visapusiškai.
    2. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė nepateikė.

6Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
    1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
    2. Byloje nustatyta, kad Swedbank, AB (buvęs pavadinimas AB „Hansabankas“) ir atsakovė L. E. 2007 m. spalio 10 d. sudarė EGO kortelės su kredito limitu sutartį Nr. 07-110555-EG, kuria atsakovui buvo suteiktas 1474,05 Lt dydžio kreditas. 2014 m. liepos 29 d. AB „Swedbank“ ir UAB „Gelvora“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 14-20-42, pagal kurią AB „Swedbank“ perleido ieškovei visus reikalavimus atsakovės atžvilgiu pagal nurodytą vartojimo kredito sutartį. Ieškovė UAB „Gelvora“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti negrąžintą kredito dalį, delspinigius ir palūkanas. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės sutartines palūkanas - 15 proc. nuo pagrindinės skolos sumos (7,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – atmetė.
    3. Apeliantė UAB „Gelvora“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje atmestas reikalavimas priteisti iš atsakovės sutartines palūkanas, prašo šią sprendimo dalį panaikinti ir priteisti iš atsakovės 15 proc. palūkanų nuo pagrindinės skolos (7,89 Eur) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
    4. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas atmetė ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės 15 proc. dydžio sutartines metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos.
    5. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutartyje nustatytu terminu traktuotinas kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs ir tai, kad šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo, tačiau taikant sutarčių teisės normas (pavyzdžiui, CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt.)
    6. 2007 m. spalio 10 d. EGO kortelės su kredito limitu sutartyje nustatyta, kad atsakovė L. E. įsipareigojo mokėti 15 procentų metines palūkanas už suteiktą kreditą. Sutarties 10.1 p. numatyta, kad palūkanos už paimtą kreditą pradedamos skaičiuoti nuo pirmos kredito suteikimo dienos ir skaičiuojamos iki kredito grąžinimo bankui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutartyje numatyta metinė palūkanų norma nėra per didelė ir nėra pagrindo prašomas priteisti palūkanas pripažinti neprotingai didelėmis. Taip pat nurodytos sutarties nuostatos nesukuria esminės šalių nelygybės ir nesuteikia pernelyg didelio pranašumo ieškovei.
    7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad netenkina ieškovės reikalavimo priteisti 15 proc. sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos, nes dėl minėtų palūkanų atsakovė susitarė ne su ieškove UAB „Gelvora“, bet su paskolos davėja AB „Swedbank“. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šis argumentas yra nepagrįstas, nes pagal Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 14-20-42 1.3 p., AB „Swedbank“ perleido apeliantei reikalavimo teisę gauti reikalavimo patenkinimą iš skolininkų tokia suma ir apimtimi, kiek tokią teisę suteikia įstatymai. Vadovaujantis CK 6.101 straipsniu UAB „Gelvora“, perėmusi reikalavimo teises iš pradinio kreditoriaus įgijo visas jam priklausančias reikalavimo teises atsakovės atžvilgiu tokia pačia apimtimi, kokia priklausė pradiniam kreditoriui, t.y. įgijo teisę atsakovei pateikti reikalavimą už visą laikotarpį, kuomet atsakovė naudojosi paskolos pinigais ir reikalauti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų.
    8. Kadangi atsakovė viso kredito negrąžino, todėl nuo negrąžintos sumos privalo mokėti palūkanas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, tame tarpe, mokėti sutartyje sutartą palūkanų dydį, todėl nėra teisinio pagrindo atsakovę atleisti nuo palūkanų mokėjimo (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnio 1 dalis, 6.881 straipsnio 1 dalis).
    9. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias palūkanų mokėjimą ir sutartinių įsipareigojimų vykdymą, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 15 proc. dydžio sutartines metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (7,89 Eur) panaikinama ir ieškinio reikalavimas šioje dalyje patenkinamas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Kadangi apeliaciniu skundu prašoma priteisti sutartines palūkanas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl palūkanos priteisiamos nuo 2017 m. rugsėjo 20 d.
    10. Apeliacinį skundą patenkinus, iš atsakovės priteisiama ieškovei 7 Eur sumokėto žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą (CPK 93 str.). Taip pat iš atsakovės priteisiama 5,33 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (CPK 96 str.).

7Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu

Nutarė

8Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimą už akių panaikinti iš dalies.

9Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimo už akių dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės L. E. 15 proc. dydžio sutartines metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (7,89 Eur) ir šioje dalyje ieškinio reikalavimą tenkinti.

10Priteisti iš atsakovės L. E. a. k. ( - ) ieškovei UAB „Gelvora“ j. a. k. 125164834 15 proc. dydžio metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (7,89 Eur) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2017 m. rugsėjo 20 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 7 Eur (septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

11Kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.

12Priteisti iš L. E. 5,33 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

13Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai