Byla A-511-822/2019
Dėl nurodymo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – K. D.) dėl nurodymo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėjas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir pareiškėjas, Vilniaus AVPK) kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašė panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2017 m. vasario 3 d. nurodymą Nr. 2R-845(2.13) (toliau – ir Nurodymas).

72.

8Prašyme pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu nurodymu Inspekcija pripažino neteisėtais Vilniaus AVPK Elektrėnų policijos komisariato veiksmus, tvarkant asmens duomenis apie K. D. giminystės ryšius. Inspekcija Vilniaus AVPK nurodė užtikrinti, kad tiriant administracinių nusižengimų bylas bei surašant administracinių nusižengimų protokolus asmens duomenų rinkimas iš Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko (toliau – ir Duomenų bankas) būtų pagrįstas vienu iš Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijų bei įpareigojo Vilniaus AVPK informuoti Inspekciją apie Nurodymo vykdymą. Pareiškėjo teigimu, pagrindiniai policijos uždaviniai įpareigoja policijos pareigūnus vykdyti nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų atskleidimą ir tyrimą. Siekdami įgyvendinti policijai keliamus uždavinius, policijos pareigūnai naudojasi atitinkamais duomenų registrais, šiuo atveju – Duomenų banku. Tiriant nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus, tokie duomenys yra būtini. Vilniaus AVPK administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.11-13-983/2016, kurioje K. D. Trakų rajono apylinkės teismo įsiteisėjusiu nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, teisės aktų nustatyta tvarka perdavė nagrinėti teismui pagal privalomąjį bylų žinybingumą. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu K. D. buvo pripažintas padaręs pavojingą ir priešingą teisei veiką, policija turėjo pareigą šią veiką ištirti, o teismas, gavęs bylą ir visus surinktus įrodymus, ją išnagrinėti. Vilniaus AVPK atkreipė dėmesį, kad draudimas tvarkyti ypatingus asmens duomenis nėra absoliutus (Įstatymo 5 str. 2 d. 6 p.). Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad ypatingus asmens duomenis galima tvarkyti, jei jie yra reikalingi bylai nagrinėti teisme. Šiuo atveju Vilniaus AVPK tvarkė ir teismui perdavė informaciją apie pavojingą viešajam saugumui veiką padariusį asmenį, taigi Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 6 punktas buvo taikomas išimtinai valstybės valdžios institucijų vykdomam ypatingų asmens duomenų tvarkymui nusikalstamų ar kitų neteisėtų veikų prevencijos arba tyrimo tikslais ir tik tuomet, kai toks asmens duomenų tvarkymas buvo įtvirtintas teisės aktuose. Inspekcija Vilniaus AVPK veiksmus įvertino tik Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, t. y. ar duomenų valdytojas buvo įpareigotas tvarkyti asmens duomenis. Prašyme Vilniaus AVPK pažymėjo, kad tiek Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) normų analizė, tiek teismų praktika patvirtina, kad policija turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą nustatyti visas reikšmingas bylos aplinkybes, patvirtinti jas įrodymais, pateikti duomenis apie pažeidėjo asmenybę, o teismas turėjo pareigą teisingai išnagrinėti bylą ir nuobaudą skirti atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį bei pažeidėjo asmenybę. Byloje surinktų įrodymų apie atsakomybėn traukiamą asmenį visuma ne tik pagrindžia byloje nustatytas aplinkybes, bet ir leidžia teismui taikyti proporcingą nuobaudą. Vilniaus AVPK į bylą nepateikus duomenų apie pažeidėjo asmenybę, teismas negalėtų užtikrinti, kad pažeidėjui būtų paskirta tinkamai individualizuota nuobauda. Duomenys apie pažeidėją – jo šeiminę padėtį, išlaikytinius, vaikus, taip pat ar pažeidėjas dirba ir kt., yra reikšmingi, nes tai asmenį charakterizuojanti informacija, kuri turi būti renkama ir kaupiama byloje. Vilniaus AVPK bylą su visais įrodymais perdavė teismui, todėl tik teismas, o ne policija ar Inspekcija, gali pasisakyti dėl pateiktų įrodymų tinkamumo ir vertinimo. Inspekcija į bylą nagrinėjusį teismą nesikreipė ir nenustatė, ar minėtų duomenų apie pažeidėjo asmenybę pateikimas yra laikytinas būtinu įrodymu byloje. Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad skundžiamame Nurodyme cituojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėse bylose Nr. A15-1778/2006 ir A525-1457/2010 nagrinėjamoje situacijoje netaikytina, nes nesutampa bylų faktinės aplinkybės. Be to, Inspekcija Nutarime vadovavosi nuomone dėl 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB „Dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo“ (toliau – ir Direktyva), kuri netaikytina teisiniams santykiams, susijusiems su visuomenės saugumu, gynyba ar valstybės saugumu, reglamentuoti. Skundžiamame Nurodyme Inspekcija taip pat nepasisakė, kokiu būdu duomenys apie pažeidėjo šeimos padėtį (tėvus, vaikus ir sutuoktinę), t. y. trečiuosius asmenis, pažeidė K. D. teises ir ar jis įgaliotas teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į Inspekciją dėl kitų asmenų tariamai pažeistų teisių gynimo. Vilniaus AVPK teigimu, Nurodymas laikytinas neteisėtu ir dėl šiurkštaus skundo nagrinėjimo terminų pažeidimo.

93.

10Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė jį atmesti.

114.

12Inspekcija atsiliepime nurodė, kad Vilniaus AVPK niekaip nepagrindė, kodėl laikytina, kad K. D. asmens duomenų apie šeiminę padėtį, buvusios sutuoktinės, tėvų ir vaiko asmens duomenų (vardų, pavardžių, asmens kodų, gimimo datų, lyčių, buvusios sutuoktinės mergautinės pavardės) tvarkymui (atspausdinimui) netaikomas Įstatymas bei kodėl konkrečiai tokį asmens duomenų tvarkymą reglamentuoja ATPK, Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas. Pareiškėjas taip pat nepagrindė, kad minėti duomenys buvo tvarkomi valstybės saugumo ir (arba) gynybos tikslais, ir jei šie duomenys iš tiesų buvo tvarkyti valstybės saugumo ir (arba) gynybos tikslu, kokie konkrečiai teisės aktai, jų straipsniai, dalys, punktai riboja Įstatymo taikymą aptariamam asmens duomenų tvarkymui. Inspekcija laikėsi pozicijos, kad policijos vykdomas administracinių teisės pažeidimų tyrimas sietinas išimtinai su administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos bei policijos uždavinių, kurie yra nesusiję su valstybės saugumu ir gynyba, vykdymu. Nagrinėjamu atveju buvo tvarkyti asmenų vardai, pavardės, asmens kodai, gimimo datos, duomenys apie lytį ir šeiminę padėtį. Šie duomenys nėra susiję su fizinio asmens rasine ar etnine kilme, politiniais, religiniais, filosofiniais ar kitais įsitikinimais, naryste profesinėse sąjungose, sveikata, lytiniu gyvenimu ar informacija apie asmens teistumą, todėl pareiškėjo teiginiai, kad tirdama K. D. skundą Inspekcija privalėjo atsižvelgti į Įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatytus ypatingų asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijus yra nepagrįsti. Informacija apie K. D. artimuosius yra tiek jo asmens duomenys, kuriais pasinaudojant galima netiesiogiai nustatyti jo tapatybę, tiek jo buvusios sutuoktinės, nepilnamečio vaiko ir tėvų asmens duomenys. Atsižvelgdama į skundo apimtį Inspekcija nagrinėjo tik K. D. asmens duomenų tvarkymo teisėtumą. Trečiųjų asmenų, t. y. K. D. buvusios sutuoktinės, nepilnamečio vaiko ir tėvų asmens duomenų tvarkymo teisėtumas vertintas nebuvo. K. D. padarytą administracinį teisės pažeidimą tyręs policijos pareigūnas, surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėjo galimybę asmens duomenis tvarkyti (atspausdinti) tokia apimtimi, kuri buvo reikalinga K. D. asmens tapatybei nustatyti, t. y. tvarkyti (atspausdinti) tik K. D. vardą, pavardę, asmens kodą, lytį, gimimo datą, amžių, deklaruotą gyvenamąją vietą ir datą, nuo kada šiuo adresu yra deklaruota gyvenamoji vieta, asmens dokumentų duomenis, duomenis ieškomų asmenų duomenų bazėje. Pareiškėjas K. D. asmens duomenų apie giminystės ryšius tvarkymą (atspausdinimą) grindė skirtingomis priežastimis. Skundo nagrinėjimo metu pareiškėjas Inspekcijai nepateikė informacijos, kuri leistų teigti, jog iš Duomenų banko surinkti K. D. tėvų, buvusios sutuoktinės, vaiko asmens duomenys buvo teisiškai reikšmingi tiriant padarytą administracinį teisės pažeidimą ir surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą. Atsiliepime Inspekcija atkreipė dėmesį, kad K. D. asmens duomenys apie giminystės ryšius buvo tvarkyti (atspausdinti) iš karto po to, kai 2015 m. rugpjūčio 20 d. buvo užfiksuotas jo padarytas administracinis teisės pažeidimas ir pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, o ne po dviejų mėnesių surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir siunčiant administracinio teisės pažeidimo bylą teismui. Ši aplinkybė paneigia pareiškėjo teiginius, kad asmens duomenys buvo tvarkyti (atspausdinti) siekiant juos pateikti teismui. Inspekcija pažymėjo, jog asmens duomenys negali būti tvarkomi todėl, kad jie gali būti reikalingi kitai institucijai, tos institucijos funkcijoms vykdyti. Būtent teismas, vykdydamas savo funkcijas – skirdamas administracinę nuobaudą, o ne policija turėjo teisę vertinti ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes.

135.

14Trečiasis suinteresuotas asmuo K. D. atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė jį atmesti, nurodė, kad Inspekcija skundą išnagrinėjo išsamiai ir teisingai, o Vilniaus AVPK jo asmens duomenis rinko neteisėtai, nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų, pažeisdamas jo privatumą.

15II.

166.

17Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė.

187.

19Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: Inspekcija 2016 m. gegužės 19 d. gavo K. D. skundą dėl Vilniaus AVPK perteklinės konfidencialios informacijos bei ypatingų asmens duomenų panaudojimo administracinių teisės pažeidimų bylose; Inspekcija 2016 m. birželio 17 d. raštu Nr. 2R-4235(2.13) pasiūlė pareiškėjui nurodyti, kokiu tikslu bei teisiniu pagrindu administracinėje byloje Nr. A2.11-13-983/2016 jis tvarkė (atspausdino) Duomenų banko duomenis apie K. D. giminystės ryšius, prašė pateikti šių duomenų rinkimo teisėtumą patvirtinančių dokumentų kopijas; pareiškėjas 2016 m. liepos 1 d. rašte Nr. 10-S-143344 Inspekcijai paaiškino, kad K. D. duomenis rinko ir prie administracinės bylos pridėjo tyrėjas V. J., kuriam suteikta naudotojo prieiga prie Duomenų banko, duomenys apie asmenį ir jo artimuosius yra aktualūs skiriant administracinę nuobaudą ir gali būti reikalingi bylos nagrinėjimo metu, jie nėra pertekliniai, yra būtini teismui sprendžiant asmens atsakomybės klausimą; Inspekcija 2017 m. vasario 3 d. Nurodymu Nr. 2R-845(2.13) Vilniaus AVPK nurodė užtikrinti, kad tiriant administracinių nusižengimų bylas bei surašant už jas administracinių nusižengimų protokolus asmens duomenų rinkimas iš Duomenų banko būtų pagrįstas vienu iš Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijų, nagrinėjamu atveju K. D. asmens duomenys apie jo šeiminę padėtį, buvusios sutuoktinės, tėvų ir vaiko asmens duomenys (vardai, pavardės, asmens kodai, gimimo datos, duomenys apie lytį, buvusios sutuoktinės mergautinė pavardė) buvo tvarkomi (atspausdinti) neturint tam teisinio pagrindo, t. y. nesant Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijaus ir tuo pažeidžiant Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

208.

21Teismas atkreipė dėmesį, kad ginčo duomenys nelaikytini ypatingais asmens duomenimis Įstatymo 2 straipsnio 8 dalies prasme, todėl pareiškėjas nepagrįstai rėmėsi ypatingų asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijais.

229.

23Atsižvelgdamas į Įstatymo 1 bei 5 straipsnių, ATPK 30 straipsnio, Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 bei 9 straipsnių reguliavimą, taip pat Direktyvos nuostatas, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad policija, įgyvendindama įstatymo jai pavestas funkcijas, turi įstatymu suteiktą teisę tvarkyti asmens duomenis, tačiau šie duomenys turi būti tvarkomi esant aiškiam ir teisėtam tikslui. Atsakovas Nurodyme pagrįstai konstatavo, kad V. J. tvarkė (atspausdino) duomenis apie K. D. tėvus, nepilnametį vaiką ir buvusią sutuoktinę, neturėdamas tam teisinio pagrindo, t. y. nesant Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijaus ir tuo pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad V. J. buvo sudarytos techninės galimybės Duomenų banko lange ,,Asmens anketiniai duomenys“ nuspaudus mygtuką ,,spausdinti viską“ gauti tik pareiškėjo asmens duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą, lytį, gimimo datą, amžių, deklaruotą gyvenamąją vietą ir datą, nuo kada jis šiuo adresu yra deklaruotas). Administraciniam teisės pažeidimo protokolui surašyti duomenys apie K. D. nepilnametį vaiką, tėvus ir buvusią sutuoktinę teisiškai nebuvo reikšmingi. Pagal ATPK 30 straipsnio 2 dalį pažeidėjo asmenybė turėjo būti vertinama teismo nuobaudos skyrimo metu, t. y. šias aplinkybes, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą bei skirdamas administracinę nuobaudą, turėjo vertinti teismas, o esant reikalui, išsireikalauti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Manydamas, kad duomenys apie jo nepilnametį vaiką, tėvus ir (arba) buvusią sutuoktinę gali turėti įtakos jo interesams administracinio teisės pažeidimo byloje, juos teismui galėjo pateikti ir pats K. D. Bylos duomenys patvirtina, kad K. D. aktyviai gynė savo interesus bei teikė informaciją apie save, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis teismui ar policijos komisariatui būtų teikęs duomenis apie jo nepilnametį vaiką, tėvus ir (arba) buvusią sutuoktinę.

2410.

25Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė, jog K. D. asmens duomenų apie jo nepilnametį vaiką, tėvus, buvusią sutuoktinę tvarkymas (atspausdinimas) buvo proporcingas bei tinkamas siekiant įgyvendinti Policijos įstatyme įtvirtintus uždavinius. Nors Vilniaus AVPK ginčo asmens duomenis tvarkė dėl teisėto intereso, tačiau duomenų apie K. D. tėvus, nepilnametį vaiką ir buvusią sutuoktinę tvarkymas (atspausdinimas) nebuvo reikalingas pareiškėjo siekiamiems tikslams įgyvendinti. K. D. asmens duomenys buvo tvarkomi didesne apimtimi, nei buvo būtina, tuo pažeidžiant K. D. teisę į privatų gyvenimą.

26III.

2711.

28Pareiškėjas Vilniaus AVPK apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.

2912.

30Apeliaciniame skunde pareiškėjas dėsto aplinkybes, analogiškas nurodytoms prašyme pirmosios instancijos teismui, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo ir taikė materialiosios teisės normas, vadovavosi šiam ginčo santykiui netaikytinu teisiniu reguliavimu (Direktyva), nenagrinėjo esminių skundo argumentų, todėl nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą. Vilniaus AVPK teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą pridėti prie bylos Trakų rajono apylinkės teismo raštą, kuris yra esminis įrodymas, patvirtinantis aplinkybę, jog ginčo duomenys buvo būtini teismui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą.

3113.

32Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

3314.

34Atsiliepime Inspekcija pažymi, jog apeliaciniame skunde Vilniaus AVPK dėsto argumentus dėl neteisėtų Inspekcijos veiksmų, o ne nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvus. Inspekcija taip pat atkreipia dėmesį, kad kartu su apeliaciniu skundu pateiktas Trakų rajono apylinkės teismo raštas apeliacinėje instancijoje negali būti vertinamas, kadangi pareiškėjas jo nepateikė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nors tam turėjo visas galimybes. Atsiliepime Inspekcija akcentavo aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju pažeidimas buvo nustatytas ne dėl to, kad Vilniaus AVPK ginčo duomenis pateikė teismui, o dėl to, kad šie duomenys buvo tvarkomi (atspausdinti) neteisėtai.

3515.

36Trečiasis suinteresuotas asmuo K. D. atsiliepime į Vilniaus AVPK apeliacinį skundą su juo nesutinka, teigia, kad ginčo asmens duomenys buvo tvarkomi neteisėtai.

37Teisėjų kolegija

konstatuoja:

38IV.

3916.

40Ginčas šioje byloje kilo dėl Inspekcijos Nurodymo, kuriuo nustatyta, kad Vilniaus AVPK duomenis apie K. D. šeiminę padėtį, buvusią sutuoktinę, tėvus ir vaiką (vardus, pavardes, asmens kodus, gimimo datas, duomenis apie lytį, mergautinę pavardę) tvarkė neturėdamas Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto teisinio pagrindo ir tuo pažeisdamas Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, teisėtumo ir pagrįstumo.

4117.

42Pirmosios instancijos teismas Vilniaus AVPK prašymą atmetė konstatavęs, kad administraciniam teisės pažeidimo protokolui surašyti duomenys apie K. D. nepilnametį vaiką, tėvus ir buvusią sutuoktinę nebuvo teisiškai reikšmingi, nes pažeidėjo asmenybė turėjo būti vertinama teismo nuobaudos skyrimo metu, t. y. šias aplinkybes, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą bei skirdamas administracinę nuobaudą, turėjo vertinti teismas, o esant reikalui, išsireikalauti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

4318.

44Vilniaus AVPK su tokiu Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu nesutinka, teigia, kad Direktyvoje nustatytas reguliavimas netaikomas teisiniams santykiams, susijusiems su visuomenės saugumu, gynyba ar valstybės saugumu, reglamentuoti. Nagrinėjamu atveju policija turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą nustatyti visas reikšmingas bylos aplinkybes, patvirtinti jas įrodymais, pateikti duomenis apie pažeidėjo asmenybę ir perduoti bylą administracinį teisės pažeidimą nagrinėjančiam teismui.

4519.

46Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas (2014 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. XII-1430 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 1 d.), kurio priede nustatyta, kad šiuo įstatymu yra įgyvendinama 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo. Apibrėžiant Įstatymo tikslą, paskirtį bei taikymo sritį, nustatyta, jog Įstatymas reglamentuoja santykius, kurie atsiranda tvarkant asmens duomenis automatiniu būdu, taip pat neautomatiniu būdu tvarkant asmens duomenų susistemintas rinkmenas: sąrašus, kartotekas, bylas, sąvadus ir kita. Įstatymas nustato fizinių asmenų, kaip duomenų subjektų, teises, šių teisių apsaugos tvarką, juridinių ir fizinių asmenų teises, pareigas ir atsakomybę tvarkant asmens duomenis (1 str. 2 d.). Asmens duomenys – bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai (2 str. 1 d.); duomenų tvarkymas – bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas: rinkimas, užrašymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), teikimas, paskelbimas, naudojimas, loginės ir (arba) aritmetinės operacijos, paieška, skleidimas, naikinimas ar kitoks veiksmas arba veiksmų rinkinys (2 str. 4 d.). Duomenų valdytojas privalo užtikrinti, kad asmens duomenys būtų tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai (3 str. 1 d. 2 p.). Asmens duomenys šio įstatymo nustatytais atvejais teikiami pagal duomenų valdytojo ir duomenų gavėjo sudarytą asmens duomenų teikimo sutartį (daugkartinio teikimo atveju) arba duomenų gavėjo prašymą (vienkartinio teikimo atveju) (6 str.). Kaip vykdomas šis įstatymas, išskyrus 8 ir 351 straipsnius, prižiūri ir kontroliuoja Inspekcija, tačiau ji neturi teisės kontroliuoti asmens duomenų tvarkymo teismuose (36 str. 1 ir 4 d.).

4720.

48Vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (2014 m. rugsėjo 25 d. įstatymo Nr. XII-1162 redakcija, galiojusi nuo 2014 m. spalio 4 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d.) nuostatomis, vienas pagrindinių policijos uždavinių yra nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas (5 str. 1 d. 5 p.). Policijos uždaviniams įgyvendinti būtini duomenys tvarkomi žinybiniuose registruose ir informacinėse sistemose, o įstatymų nustatytais atvejais – valstybės registruose. Policija, tvarkydama asmens duomenis, būtinus policijos uždaviniams įgyvendinti, asmens kodą naudoja be duomenų subjekto sutikimo. Asmens kodas gali būti teikiamas tik duomenų gavėjams, kuriems įstatymų nustatyta tvarka suteikta teisė jį gauti (62 str. 1 ir 2 d.).

4921.

50Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl K. D. tėvų, buvusios sutuoktinės ir nepilnamečio vaiko asmens duomenų tvarkymo administracinio teisės pažeidimo byloje, todėl aktualus ir teisinis reguliavimas, įtvirtintas ATPK. Pastarajame (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1829 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. liepos 15 d.) nustatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (30 str.). Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra: laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, užtikrinti priimto nutarimo įvykdymą, taip pat išaiškinti priežastis ir sąlygas, padedančias padaryti administracinius teisės pažeidimus, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų, stiprintų teisėtumą (248 str.). Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) (256 str. 1–3 d.). Organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (257 str.).

5122.

52Pateiktą teisinį reglamentavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste matyti, kad vykdydama savo funkcijas bei atskleisdama ir tirdama administracinius teisės pažeidimus policija neišvengiamai susiduria su pažeidėjų bei su jais susijusių duomenų tvarkymu. Atsižvelgdama į policijos veiklos tikslus ir uždavinius, asmens duomenis, gaunamus iš žinybinių registrų ir informacinių sistemų, policija tvarko vadovaudamasi administracinių teisės pažeidimų teiseną reglamentuojančiomis teisės normomis, susijusiomis su įrodymų administracinių teisės pažeidimų bylose rinkimu, jų pakankamumu bei perdavimu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam teismui, kuris pateiktus įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi nagrinėjamu atveju rinkdamas duomenis apie K. D. bei kartu su administracinio teisės pažeidimo byla pateikdamas juos Trakų rajono apylinkės teismui Vilniaus AVPK veikė kaip įrodymus byloje teismui teikiantis subjektas.

5323.

54Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 36 straipsnio 4 dalis nesuteikia Inspekcijai teisės kontroliuoti bet kurių su asmens duomenimis teismuose atliekamų veiksmų, t. y. asmens duomenų tvarkymo veiksmų, kuriuos atlieka teismai (žr., pvz., 2008 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-905/2008, 2018 m. vasario 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-17-822/2018).

5524.

56Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo asmens duomenis – 2015 m. rugpjūčio 25 d. išrašą iš Duomenų bazės (t. I, b. l. 88–89), kuriame be kitų duomenų buvo ir duomenys apie pareiškėjo tėvus (jų vardai, pavardės, gimimo datos ir asmens kodai), buvusią sutuoktinę (jos vardas, pavardė, mergautinė pavardė, gimimo data ir asmens kodas), taip pat nepilnametį vaiką (jo vardas, pavardė, gimimo data ir asmens kodas), Vilniaus AVPK teismui pateikė ATPK nustatyta tvarka (t. I, b. l. 84), t. y. surinkęs įrodymus, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą bei suformavęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje nutarimą dėl ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse K. D. padaryto pažeidimo galutinį nutarimą turėjo priimti teismas. Trakų rajono apylinkės teisme 2016 m. liepos 22 d. buvo išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.11.-13-983/2016 dėl nuobaudos pagal ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalis skyrimo K. D. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-899-365/2016 Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

5725.

58Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su Vilniaus AVPK argumentais, kad iš Duomenų bazės atspausdinti duomenys apie K. D. šeiminę padėtį yra jo asmenybę charakterizuojanti informacija ATPK 30 straipsnio 2 dalies prasme ir kad skirdamas nuobaudą už administracinį teisės pažeidimą teismas privalėjo ją įvertinti ir į ją atsižvelgti. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad duomenų apie K. D. šeiminę padėtį pateikimas teismui yra neatsiejamas nuo Vilniaus AVPK pareigos surinkti visapusišką su byla susijusią medžiagą (įrodymus), turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Kaip minėta, būtent bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, turi teisę spręsti dėl byloje pateiktų įrodymų ryšio su ginčo dalyku bei juos vertinti pagal vidinį savo įsitikinimą. Iš Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11.-13-983/2016 matyti, jog teismas atsižvelgė į Vilniaus AVPK pateiktus duomenis apie pareiškėjo šeiminę padėtį (nurodė, kad pareiškėjas yra išsituokęs), į bylą liudyti buvo kviesta (tačiau neatvyko) pareiškėjo motina; pažeidėją charakterizuojančius duomenis teismas vertino ir skirdamas jam konkretų nuobaudos dydį. Be to, Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 24 d. raštu Nr. DOK-197, kurio pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepridėjo prie bylos, patvirtino, jog minėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje pateikti duomenys apie pažeidėjo asmenybę buvo būtini siekiant individualizuoti jam skiriamą nuobaudos rūšį ir dydį. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus AVPK teismui pateikti duomenys konkrečiu atveju nebuvo pertekliniai ar nesusiję su nagrinėjama byla.

5926.

60Dėl Duomenų banke kaupiamų duomenų apimties pažymėtina, jog iš Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos paaiškinimų (t. I, b. l. 77, 78) matyti, kad atspausdindamas duomenis apie K. D. šeiminę padėtį atsakingas Vilniaus AVPK pareigūnas neturėjo galimybės diferencijuoti šios rūšies duomenų. Pasirinkus grafą „Asmens gimimo ir šeiminės padėties duomenys“ išraše automatiškai (nustatyta forma) yra pateikiami visi Duomenų bazėje jos tvarkytojo sukaupti ir tvarkomi duomenys apie asmenį ir jo šeiminę padėtį, t. y. tėvų (gyvų ir mirusių), sutuoktinių (esamų ir buvusių) bei vaikų duomenys (vardai, pavardės, gimimo datos ir asmens kodai). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į pirmiau byloje padarytą išvadą, kad informacija apie pažeidėjo šeiminę padėtį yra reikšminga skiriant (individualizuojant) nuobaudą administracinio teisės pažeidimo byloje, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo laikyti, jog Vilniaus AVPK, rinkdamas įrodymus bei formuodamas administracinio teisės pažeidimo bylą teismui, rinko ir tvarkė perteklinius K. D. asmens duomenis. Teisėjų kolegija vertina, kad Vilniaus AVPK turėjo teikti visapusiškus ir išsamius duomenis teismui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.11.-13-983/2016 vadovaujantis ATPK 248 ir 256 straipsniais.

6127.

62Kita vertus, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad įrodymų teikimas teismui negali būti vertinamas kaip asmens duomenų teikimas Įstatymo 6 straipsnio prasme. Kaip minėta, įrodymų teikimą šiuo atveju reglamentuoja ATPK, pagal kurį policijos komisariatas renka ir teikia administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam teismui įrodymus, turinčius reikšmės nagrinėjamai bylai, ir tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą priima sprendimą dėl teikiamų dokumentų ir įrodymų priėmimo ar atsisakymo juos priimti konkrečioje nagrinėjamoje byloje.

6328.

64Apibendrindama byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į teisės aktais nustatytą Inspekcijos kompetenciją, administracinių teismų formuojamą praktiką, taip pat į tai, kad administracinių teisės pažeidimų procesinius teisinius santykius, įskaitant įrodymų rinkimą ir teikimą teismui, reglamentuoja ATPK, bei į teismo turimą išskirtinę kompetenciją įrodinėjimo procese, laikytina, jog Inspekcija nėra įgaliota nagrinėjamu atveju vertinti Duomenų banko išrašų, kaip įrodymų, teikimo teismui tikslingumo ir teisėtumo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, netenkindamas Vilniaus AVPK prašymo ir palikdamas galioti skundžiamą Inspekcijos Nurodymą, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias Inspekcijos kompetenciją ir dokumentų, kaip įrodymų, teikimą teismui, nukrypo nuo teismų suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas kaip nepagrįstas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo Vilniaus AVPK prašymas panaikinti Inspekcijos Nurodymą tenkinamas.

65Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

66Pareiškėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.

67Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

68Pareiškėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymą tenkinti ir panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2017 m. vasario 3 d. nurodymą Nr. 2R-845(2.13).

69Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. 1.... 6. Pareiškėjas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau... 7. 2.... 8. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu nurodymu Inspekcija pripažino... 9. 3.... 10. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė jį atmesti.... 11. 4.... 12. Inspekcija atsiliepime nurodė, kad Vilniaus AVPK niekaip nepagrindė, kodėl... 13. 5.... 14. Trečiasis suinteresuotas asmuo K. D. atsiliepime į pareiškėjo prašymą... 15. II.... 16. 6.... 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu... 18. 7.... 19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: Inspekcija 2016 m. gegužės 19 d.... 20. 8.... 21. Teismas atkreipė dėmesį, kad ginčo duomenys nelaikytini ypatingais asmens... 22. 9.... 23. Atsižvelgdamas į Įstatymo 1 bei 5 straipsnių, ATPK 30 straipsnio, Lietuvos... 24. 10.... 25. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas darė... 26. III.... 27. 11.... 28. Pareiškėjas Vilniaus AVPK apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios... 29. 12.... 30. Apeliaciniame skunde pareiškėjas dėsto aplinkybes, analogiškas nurodytoms... 31. 13.... 32. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį... 33. 14.... 34. Atsiliepime Inspekcija pažymi, jog apeliaciniame skunde Vilniaus AVPK dėsto... 35. 15.... 36. Trečiasis suinteresuotas asmuo K. D. atsiliepime į Vilniaus AVPK apeliacinį... 37. Teisėjų kolegija... 38. IV.... 39. 16.... 40. Ginčas šioje byloje kilo dėl Inspekcijos Nurodymo, kuriuo nustatyta, kad... 41. 17.... 42. Pirmosios instancijos teismas Vilniaus AVPK prašymą atmetė konstatavęs, kad... 43. 18.... 44. Vilniaus AVPK su tokiu Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu... 45. 19.... 46. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas (2014 m. gruodžio 11 d.... 47. 20.... 48. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (2014 m.... 49. 21.... 50. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl K. D. tėvų, buvusios... 51. 22.... 52. Pateiktą teisinį reglamentavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių... 53. 23.... 54. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad... 55. 24.... 56. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo asmens duomenis – 2015 m.... 57. 25.... 58. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su Vilniaus AVPK... 59. 26.... 60. Dėl Duomenų banke kaupiamų duomenų apimties pažymėtina, jog iš... 61. 27.... 62. Kita vertus, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad įrodymų teikimas... 63. 28.... 64. Apibendrindama byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos... 65. Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos... 66. Pareiškėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį... 67. Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d.... 68. Pareiškėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymą... 69. Sprendimas neskundžiamas....