Byla A-662-1810-14
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Stasio Gagio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alsunga“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alsunga“ skundą atsakovui Druskininkų savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Alsunga“ (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 5-9) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas:

51) panaikinti Druskininkų savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) tarybos (toliau – ir atsakovas, Taryba) 2012 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. T1-189 (toliau – ir Sprendimas);

62) įpareigoti Druskininkų savivaldybės tarybą pritaikyti UAB „Alsunga“ vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą nuolaidą patalpoms, esančioms ( - ), Druskininkuose, kurių unikalūs numeriai 1595-8002-4017:0008, 1595-8002-4017:0021, 1595-8002-4017:0001, 1595-8002-4017:0018, 1595-8002-4017:0006, 1595-8002-4017:0014, pradedant nuo 2008 m.

7Pareiškėjas skunde paaiškino, kad 2007 m. gruodžio 20 d. Druskininkų savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. T1-247, kuriuo nuo 2008 metų įvedė vietinę rinkliavą Druskininkų mieste už komunalinių atliekų tvarkymą ir patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Paaiškino, kad pareiškėjas nuosavybės teise valdo 7 nekilnojamojo turto vienetus, esančius ( - ), iš kurių 6 patalpos, kurių unikalūs numeriai 1595-8002-4017:0008, 1595-8002-4017:0021, 1595-8002-4017:0001, 1595-8002-4017:0018, 1595-8002-4017:0006, 1595-8002-4017:0014, yra netinkamos naudoti kaip maitinimo patalpos pagal jų paskirtį. Savivaldybės pavedimu trečiasis suinteresuotas asmuo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras nuo 2008 metų atlieka vietinės rinkliavos paskaičiavimą ir nepagrįstai pareiškėjui priskaičiuoja rinkliavą už 6 nekilnojamojo turto objektus („Maitinimo patalpas“), nors pareiškėjas negali naudotis minėtais objektais pagal jų paskirtį. Pareiškėjas daug kartų kreipėsi į Savivaldybę, jog iš apmokestinamųjų nekilnojamojo turto objektų registro būtų eliminuotos netinkamos naudoti minėtos 6 patalpos („Maitinimo patalpos“), tačiau tai iki šiol nėra padaryta. Po paskutiniojo pareiškėjo 2012 m. rugsėjo 24 d. prašymo apskaičiuoti vietinės rinkliavos sumą, Savivaldybė priėmė Sprendimą dėl vietinės rinkliavos lengvatos pareiškėjui nesuteikimo. Pareiškėjas kasmet Savivaldybei teikė prašymus dėl vietinės rinkliavos lengvatos pritaikymo, todėl atsakovas privalėjo suteikti pareiškėjui vietinės rinkliavos lengvatą jau nuo 2008 metų. Ginčijamas Sprendimas prieštarauja Druskininkų savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T1-247 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 13 punktui. Sprendimas prieštarauja Druskininkų savivaldybės tarybos 2008 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. T1-239 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatos“ (toliau – ir Lengvatų tvarka) 1.1 punktui. Nors dėl objektyvių aplinkybių (ypač dėl atsakovo neveikimo) UAB „Alsunga“ kartu su prašymu suteikti lengvatą nepateikė atsakovui pažymos apie vietinės rinkliavos sumokėjimą, teisingai, sistemiškai bei sąžiningai taikant teisės normas, reglamentuojančias vietinės rinkliavos skaičiavimo tvarką, Taryba privalėjo suteikti pareiškėjui vietinės rinkliavos lengvatą maitinimo patalpoms jau nuo 2008 m. ir dirbtinai nedidinti pareiškėjo įsiskolinimo savivaldybei, kadangi lengvata bendrovei priklauso ne savivaldybės biudžeto sąskaita, kaip klaidingai nurodo atsakovas, o remiantis 2006 m. balandžio 5 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyva 2006/12/EB dėl atliekų (toliau – ir Direktyva) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo šiuo klausimu suformuota praktika.

8Atsakovas Druskininkų savivaldybės taryba atsiliepimu į skundą (b. l. 58-63) su pareiškėjo skundu nesutiko.

9Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo nuosavybės teise turimos patalpos nėra nei fiziškai sunaikintos, nei sugriuvusios. Tą patvirtina Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktai, kuriuose konstatuojama, kad pastato būklė patenkinama, bei fotonuotraukos, kurios įrodo, kad pareiškėjas pastatą naudoja ir kad jame įrengtos gyvenamosios patalpos. Pareiškėjas niekada nėra prašęs išbraukti jo valdomą nekilnojamojo turto objektą iš vietinės rinkliavos mokėtojų registro, remiantis Nuostatų 13 punktu. Nurodė Nuostatų 10 punktą ir pažymėjo, kad Nuostatai Vietinės rinkliavos mokėtojų registro organizavimą bei tvarkymą paveda ne Tarybai, o UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui. Tai, jog pareiškėjui buvo žinomi Lengvatų tvarkos reikalavimai, įrodo 2009 m. gegužės 21 d., 2011 m. kovo 22 d., 2012 m. balandžio 11 d. pareiškėjo prašymai dėl vietinės rinkliavos lengvatos suteikimo ir Druskininkų savivaldybės administracijos 2009 m. birželio 22 d. raštas Nr. S12-1548-(17.25), 2011 m. balandžio 6 d. raštas Nr. PVR-48 ir 2012 m. balandžio 26 d. raštas Nr. PVR-56, kuriais pareiškėjas buvo informuotas, kokius dokumentus jis turi pateikti. Pareiškėjas nepateikė visų Tarybos nustatytų privalomų dokumentų ir todėl lengvata nebuvo suteikta. Iš Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – ir Rinkliavų įstatymas) 2 straipsnio 1 dalies, 11 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas, kitaip tariant, jis privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu, t. y. jis privalo mokėti už tai, kad „teršia“. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2005 m. liepos 8 d. nutarime pateiktu išaiškinimu, darytina išvada, jog biudžeto formavimas ir vietinių rinkliavų bei jų lengvatų nustatymas savivaldybės biudžeto sąskaita yra savivaldybių tarybų prerogatyva. Vadovaudamasi Rinkliavų įstatymo 12 straipsniu, Savivaldybės taryba turi teisę, bet ne pareigą priimti sprendimą taikyti vietinės rinkliavos lengvatą. Taryba įvertinusi aplinkybes (tarybos sprendimo aiškinamasis raštas) ir vadovaudamasi Tarybos 2011 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. T1-117 patvirtinto Druskininkų savivaldybės administravimo ir biudžeto vykdymo tvarkos aprašo 45 punktu, kuris reglamentuoja, kad savivaldybės taryba savo biudžeto sąskaita lengvatų nesuteikia asmenims, turintiems mokesčių, vietinių rinkliavų skolų savivaldybės biudžetui, nesuteikė pareiškėjui vietinės rinkliavos lengvatos.

10Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras prašė skundą atmesti.

11Paaiškino, kad šioje byloje nėra sprendžiamas ginčas nei dėl UAB „Druskininkų komunalinis ūkis“ 2012 m. spalio 5 d. pareikštos pretenzijos dėl 63 339,24 Lt išieškojimo pagrįstumo, nei dėl UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro pareiškėjui priskaičiuotos vietinės rinkliavos dydžio (ne)teisingumo, nes nei Savivaldybė, nei jos įgaliotas asmuo nėra kreipęsis į teismą dėl 63 339,24 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą priteisimo iš UAB „Alsunga“. Taryba turi teisę priimti sprendimą taikyti vietinės rinkliavos lengvatą. Pareiškėjas nepateikė savivaldybei duomenų, jog jo atžvilgiu turi būti taikoma lengvata.

12II.

13Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

14Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-471/2010. Akivaizdu, kad šioje byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl UAB „Druskininkų komunalinis ūkis“ 2012 m. spalio 5 d. pareikštos pretenzijos dėl 63 339,24 Lt išieškojimo pagrįstumo, nei dėl UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras pareiškėjui priskaičiuotos vietinės rinkliavos dydžio (ne)teisingumo.

15Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjo nuosavybės teise turimos patalpos nėra nei fiziškai sunaikintos, nei sugriuvusios. Tą patvirtina ir pareiškėjo pridedami Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktai, kuriose konstatuojama, kad pastato būklė patenkinama, bei fotonuotraukos, kurios įrodo, kad pareiškėjas šį pastatą naudoja ir kad jame įrengtos gyvenamosios patalpos (b. l. 73-76). Sprendimas yra grindžiamas Tarybos sprendimo projekto aiškinamajame rašte bei Tarybos posėdžio protokole (8 svarstytas klausimas) išdėstytomis kitokiomis nei skunde nurodo pareiškėjas faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais (b. l. 71-72). Šiuose dokumentuose pažymėta, kad techninės apžiūros metu nustatyta, jog UAB „.Alsunga“ nekilnojamojo turto objektai ( - ), Druskininkuose, kurių unikalūs numeriai 1595-8002-4017:0008, 1595-8002-4017:0021, 1595-8002-4017:0001, 1595-8002-4017:0018, 1595-8002-4017:0006, 1595-8002-4017:0014, yra faktiškai naudojami ir beveik visuose juose vykdoma sandėliavimo veikla. Pagal byloje esančius Tarybos priimtus teisės aktus, vietinės rinkliavos lengvata suteikiama tik (a) pareiškėjui atitinkant lengvatos suteikimui būtinas sąlygas (pateikus įrodymą apie neturėjimą skolų dėl vietinės rinkliavos sumokėjimo), ir (b) pateikus visus reikalingus dokumentus. Pareiškėjas Savivaldybės biudžetui 2012 m. spalio 30 d. buvo skolingas 63 339,24 Lt, taip pat nepateikė Savivaldybei dokumentų, patvirtinančių, kad UAB „Alsunga“ nuosavybės teise priklausančios 6 maitinimo patalpos nėra naudojamos ir jų teritorija yra tinkamai sutvarkyta (t. y. užsandarinus pastatą), todėl atsižvelgiant į tai, rinkliavos mokėjimo lengvata nebuvo pritaikyta.

16Pareiškėjas niekada nėra prašęs išbraukti jo valdomą nekilnojamojo turto objektą iš vietinės rinkliavos mokėtojų registro, remiantis Nuostatų 13 punktu. Pareiškėjas į Druskininkų savivaldybės administraciją kreipėsi ne dėl Nuostatų 13 punkto taikymo, kas nėra lengvata, o yra vietinės rinkliavos mokėtojų registro koregavimas, atsižvelgiant į aplinkybes, kad nekilnojamo turto fiziškai nelieka dėl jo sunaikinimo ar sugriuvimo, bet dėl lengvatos taikymo, atsižvelgiant į tai, kad pastatas yra nenaudojamas/netinkamas naudoti.

17Pareiškėjas skundžia Sprendimą kaip neatitinkantį Nuostatų 13.4. punkto reikalavimų. Nuostatų III skyriaus „Vietinės rinkliavos registro sudarymas“ 10 punktas nustato, kad Vietinės rinkliavos mokėtojų registrą organizuoja ir tvarko UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras. Nuostatų 13 punktas nustato aplinkybes, kuriomis remiantis UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras koreguoja minėtą registrą. Taigi Nuostatai Vietinės rinkliavos mokėtojų registro organizavimą bei tvarkymą paveda ne Tarybai, o UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui. Tarybos sprendimas nesuteikti lengvatos niekaip negalėjo pažeisti Nuostatų atitinkamų punktų dėl registro koregavimo, kadangi subjektas, priimantis sprendimą koreguoti registrą, nėra Taryba.

18Lengvatų tvarkos 2 punkto 2.3 papunktis reglamentuoja (b. l. 102), kad asmuo, norintis gauti minėtą lengvatą, privalo pateikti dokumentus, įrodančius, kad asmuo nėra įsiskolinęs savivaldybės biudžetui. Minėto sprendimo 4 punktas nustato, kad nepateikus visų 2 punkte nurodytų dokumentų, vietinės rinkliavos lengvata netaikoma. Taigi pareiškėjo pateikti argumentai prieštarauja galiojančiam Tarybos sprendimui ir yra atmestini. Tai, jog pareiškėjui buvo žinomi Lengvatų tvarkos reikalavimai, įrodo 2009 m. gegužės 21 d., 2011 m. kovo 22 d. ir 2012 m. balandžio 11 d. pareiškėjo prašymai dėl vietinės rinkliavos lengvatos suteikimo ir Druskininkų savivaldybės administracijos 2009 m. birželio 22 d raštas Nr. S12-1548-(17.25), 2011 m. balandžio 6 d. raštas Nr. PVR-48 ir 2012 m. balandžio 26 d. raštas Nr. PVR-56, kuriais pareiškėjas buvo informuotas, kokius dokumentus turi pateikti (b. l. 65-70). Pareiškėjas nei karto nepateikė visų Tarybos nustatytų privalomų dokumentų ir todėl lengvata pareiškėjui nebuvo suteikta.

19Kaip matyti iš Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje pateikiamo sąrašo, vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Įstatymų leidėjas vietinės rinkliavos dydžio nesieja su vietos savivaldos patiriamomis ekonominėmis sąnaudomis, nenustato, kam turi būti panaudojama vietinė rinkliava. Tai savo ruožtu leidžia teigti, jog vietine rinkliava nėra siekiama atlyginti vietos savivaldos institucijų patirtas išlaidas. Pastebėtina ir tai, jog Rinkliavų įstatymas vietinės rinkliavos dydžio niekaip nesieja su vietinės rinkliavos objekto verte ir jį nustatyti paveda savivaldybių taryboms (Rinkliavų įstatymo 13 str.). Teismas pažymėjo, jog Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje pateikiami vietinės rinkliavos objektai iš esmės patenka į atitinkamų teisinių santykių reguliavimo sritį, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – ir Konstitucija), Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) ir (ar) kitus teisės aktus priskirtą savivaldybių kompetencijai.

20Teismas nurodė Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir pažymėjo, kad įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtoją pačiam tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Paminėtas ir atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, reiškiantis, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas ir (ar) medžiagų bei gaminių, tarp jų – pakuotės, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas. Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas, kitaip tariant, jis privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu, t. y. jis privalo mokėti už tai, kad „teršia“. Pastarąją išvadą pagrindžia ir Atliekų tvarkymo įstatyme apibrėžtas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos teisinis reguliavimas. Pateiktas Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų aiškinimas suponuoja, jog vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu.

21Akcentuota ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir aptarta paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl, skirtingai nei teigia pareiškėjas, aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (atliekų išvežimu) CK 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Pastebėta, jog toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2008 m. liepos 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008, Administracinių teismų praktika Nr. 15, 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kt.). Konstatuota, jog Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme. Tai savo ruožtu lemia, jog pareiškėjo nurodomas atlygintinumo už suteiktas paslaugas principas nagrinėjamu atveju netaikytinas ir nevertintinas. Pareiškėjo teiginys, kad lengvata bendrovei priklauso ne savivaldybės biudžeto sąskaita, o remiantis Direktyva, yra prieštaraujantis galiojančioms teisės normoms. Dėstomus argumentus patvirtina Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d. nutarime pateiktas išaiškinimas, pagal kurį biudžeto formavimas ir vietinių rinkliavų bei jų lengvatų nustatymas savivaldybės biudžeto sąskaita yra savivaldybių tarybų prerogatyva.

22Pareiškėjas nenurodė teisinio argumentavimo, kaip skundžiami administraciniai aktai pažeidė jo teises ir kokius teisės aktus pažeidė atsakovas, priimdamas skundžiamą aktą. Skunde išdėstyti faktiniai duomenys ir aplinkybės dėl susidariusios situacijos. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu taip pat akcentavo susidariusią situaciją, nes jos nuomone, pareiškėjas atsidūrė situacijoje be išeities. Pagal Nuostatus, visi Druskininkų savivaldybės teritorijoje esantys nekilnojamojo turto subjektai yra apmokestinai vietine rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, o tokių objektų savininkai pripažįstami vietinės rinkliavos mokėtojais ir turi prievolę mokėti Nuostatais patvirtinto dydžio vietinę rinkliavą. Nurodė Nuostatų 2, 3, 10, 11 punktus. Nuostatų Priedas Nr. 1 nustato mėnesinius vietinės rinkliavos dydžius, priklausomai nuo apmokestinamojo nekilnojamojo turto paskirties (pvz., gyvenamoji, prekybos, maitinimo ir kt.) ir nuo jų ploto kv. m. Teismas nurodė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 22, 23 ir 4 straipsnius bei darė išvadą, jog pareiškėjas pateikė duomenis, kurių pagrindu patalpos įregistruotos Nekilnojamojo turto registre kaip maitinimo patalpos. UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras pagrįstai vadovavosi Nekilnojamojo turto registro duomenimis tvarkant ir organizuojant Vietinės rinkliavos mokėtojų registrą.

23Teismas išdėstė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio nuostatas ir pažymėjo, kad pareiškėjas skunde neįvardija, kokių aukštesnių teisės aktų reikalavimų nevykdė atsakovas, priimdamas skundžiamą aktą, o tai paneigia ir galimą sprendimo panaikinimo pagrindą pagal ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pareiškėjas nenurodo ir procedūrinių pažeidimų, taip pat kitų aplinkybių, kurios daro skundžiamą sprendimą neteisėtu.

24Dėl įpareigojimo pritaikyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą nuolaidą teismas nurodė, jog nenustačius Sprendimo neteisėtumo nėra pagrindo tenkinti ir skundo antrojo reikalavimo dėl įpareigojimo Druskininkų savivaldybės tarybą pritaikyti UAB „Alsunga“ vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą nuolaidą patalpoms. Visus likusius proceso dalyvių argumentus teismas laikė pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui), dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstyti ir neanalizuoti.

25III.

26Pareiškėjas UAB „Alsunga“ apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį ir išlaidas už advokato pagalbą).

27Apeliaciniame skunde išdėsto, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjant bylą neteisingai ir neobjektyviai vertino faktines bylos aplinkybes bei byloje esančius rašytinius įrodymus, neatskleidė bylos esmės, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo šios kategorijos bylose suformuotos praktikos, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjas nenurodė teisinio argumentavimo, kaip Sprendimas pažeidė jo teises. Pareiškėjas nurodė teismui, kad nuo 2008 m. dėl neteisingai skaičiuojamos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą už pareiškėjui priklausančius nekilnojamojo turto objektus susidarė nepagrįstai didelė įsiskolinimo suma, dėl kurios priverstinio sumokėjo įgaliota įmonė Druskininkų komunalinis ūkis kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą (civilinės bylos Nr. I-3298-426/2013). Pareiškėjo nuomone, nėra pagrindo skaičiuoti jam atsakovo Nuostatuose patvirtinto dydžio vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą už pareiškėjui nuosavybės teise priklausančius nekilnojamojo turto objektus, esančius ( - ), Druskininkuose, kaip už maitinimo patalpas, nes būtent tokia patalpų naudojimo paskirtis yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, o vietinė rinkliava turi būti skaičiuojama atsižvelgiant į faktinį pareiškėjui priklausančių patalpų naudojimą kaip sandėliavimo (t. y. po 1 Lt už 100 kv. m. patalpų) ir buto (t. y. po 17 Lt už 1 kv. m. patalpų) patalpų. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ankščiau nurodytus argumentus, jų nevertino ir sprendime dėl jų nepasisakė, nors aplinkybes, kad pareiškėjo patalpos naudojamos sandėliavimui, o ne maitinimui ir pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą patalpų paskirtį negali būti naudojamos dėl objektyvių priežasčių (nėra inžinierinių tinklų, nenaudojama elektra, nėra vidaus apdailos, neišduotas Maisto ir veterinarijos tarnybos pažymėjimas maitinimo veiklai) patvirtina atsakovo teismui kartu su atsiliepimu pateiktas aiškinamasis raštas, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Teismas nekomentavo Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimų, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimų analogiškose bylose, iš kurių darytina išvada, kad vietinės rinkliavos mokėtojui turi būti sudaryta galimybė mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą pagal deklaruojamų atliekų kiekį.

28Pažymi, pareiškėjas pateikė teismui prašymą ištirti norminių teisės aktų teisėtumą ryšium su individualia byla. Šiuo prašymu pareiškėjas prašė teismą ištirti Druskininkų savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T1-247 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą“ patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų su vėlesniais pakeitimais ir Druskininkų savivaldybės tarybos 2008 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. T1-239 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatos“ patvirtintos Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatų taikymo atvejų ir tvarkos su vėlesniais pakeitimais teisėtumą. Pareiškėjo teigimu, minėti teisės aktai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų ir kaip neteisėti norminiai administraciniai teisės aktai varžo pareiškėjo teisę mokėti pagrįstai apskaičiuotą vietinę rinkliavą už komunalines atliekas, galinčias susidaryti pareiškėjui priklausančiuose nekilnojamojo turto objektuose ( - ), Druskininkuose, todėl egzistavo objektyvus pagrindas ir būtinybė ištirti ankščiau nurodytų norminių administracinių teisės aktų teisėtumą pagal ABTĮ 111 straipsnio 1 dalį. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi pareiškėjo prašymą ištirti norminių teisės aktų teisėtumą atmetė, todėl pareiškėjas prašo apeliacinės instancijos teismą nagrinėjant šį skundą įvertinti ir šią aplinkybę bei pareiškėjo motyvus, kuriais jis grindė savo prašymą ištirti dvejų norminių teisės aktų teisėtumą, turintį tiesioginę sąsają su skundžiamu sprendimu. Pareiškėjas išdėsto savo 2013 m. rugpjūčio 26 d. patikslinto prašymo argumentus dėl Nuostatų neatitikties VAĮ 3 straipsnio 3 punktui, Lengvatų tvarkos neatitikties VAĮ 3 straipsnio 1 ir 4 punktams.

29Pareiškėjo teigimu, atliekų turėtojų teisė mokėti vietinę rinkliavą pagal deklaruojamą atliekų kiekį yra įtvirtinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotuose taisyklėse analogiškose administracinėse bylose (2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011 ir kt.), todėl nurodytose bylose priimti sprendimai laikytini teisės šaltiniais ir jais būtina vadovautis priimant sprendimą tiek šioje, tiek kitose analogiškose bylose. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje šiais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimais nesivadovavo, o skundžiamą sprendimą grindė žymiai senesniais 2005, 2008 metų sprendimais. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, Konstitucijos 31 straipsnį ir Konstitucinio Teismo suformuotą praktiką (2002 m. lapkričio 25 d. nutarimas, 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimas, 2000 m. birželio 30 d. nutarimas ir kt.), sudarė prielaidas mokesčių administratoriui piktnaudžiauti teise.

30Atsakovas Druskininkų savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

31Nurodo, jog pareiškėjas, pateikdamas apeliacinį skundą, nenurodė, kokius materialinės ar proceso įstatymo pažeidimus padarė teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai turi būti atmesti. Apeliacinio skundo argumentas, jog teismas nevertino pareiškėjo į bylą pateiktų faktinių aplinkybių, yra nepagrįstas, prieštaraujantis teismo priimto sprendimo turiniui. Pareiškėjas, kaip subjektas, galintis kreiptis į atsakovą dėl prašymo suteikti lengvatą, neatitiko atsakovo administraciniuose teisės aktuose numatytų reikalavimų, todėl jau vien dėl šios aplinkybės pareiškėjo reikalavimai atmestini. Atsakovo priimtu Sprendimu nebuvo sprendžiami klausimai nei dėl vietinės rinkliavos dydžio nustatymo, nei jų dydį patvirtinančių taisyklių, kurios atsakovo sprendimu jau buvo nustatytos ir jomis buvo remiamasi priimant skundžiamą sprendimą, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl vietinės rinkliavos apskaičiavimo būdų ir dėl priskaičiuotos skolos dydžio nustatymo turi būti atmesti jų nenagrinėjant, kadangi tokie argumentai išeina už pareikšto skundo ribų. Pareiškėjui nepateikus atsakovo sprendimu nustatytų imperatyvių reikalavimų, nebuvo taikyta lengvata. Prašomi ištirti administraciniai teisės aktai neturi tiesioginės sąsajos tarp prašomų ištirti norminių aktų ir skundo reikalavimų. Nesant tiesioginės sąsajos, teismas negalėjo nukrypti nuo imperatyvių reikalavimų ir teismų suformuotos praktikos.

32Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

33Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė Atliekų tvarkymo įstatymą, reglamentuojantį komunalinių atliekų tvarkymą bei šalinimą, ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir Teisingumo Teismas) praktiką šiais klausimais, taip pat Rinkliavų įstatymą. Apeliantas neteisingai aiškina minėtus teisės aktus, suformuotą teisminę praktiką, iškraipo faktines aplinkybes. Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2014 m. sausio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2014 m. vasario 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-615/2014, 2014 m. vasario 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-689/2014, 2014 m. sausio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-225/2014 ir kt. Palaiko pirmosios instancijos teismo poziciją dėl norminių administracinių aktų teisėtumo netyrimo. Druskininkų savivaldybės vietinės rinkliavos lengvatos suteikimo teisinis reglamentavimas atitinka VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Pareiškėjo apeliaciniame skunde, kaip ir prašyme ištirti norminio administracinio teisės akto teisėtumą, šiuo aspektu tėra pateikti bendro pobūdžio teiginiai, nesudarantys pakankamo pagrindo teismui pradėti tyrimą dėl Druskininkų savivaldybės vietinės rinkliavos lengvatos suteikimo teisinio reglamentavimo atitikimo VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimams.

34Teisėjų kolegija

konstatuoja:

35IV.

36Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Druskininkų savivaldybės tarybos 2012 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. T1-189 teisėtumo ir pagrįstumo bei Druskininkų savivaldybės tarybos įpareigojimo pritaikyti UAB „Alsunga“ vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą nuolaidą patalpoms, esančioms ( - ), Druskininkuose, kurių unikalūs numeriai 1595-8002-4017:0008, 1595-8002-4017:0021, 1595-8002-4017:0001, 1595-8002-4017:0018, 1595-8002-4017:0006, 1595-8002-4017:0014, pradedant nuo 2008 m.

37Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą ir konstatavo, jog pareiškėjas nenurodė teisinio argumentavimo, kaip skundžiami administraciniai aktai pažeidė jo teises ir kokius teisės aktus pažeidė atsakovas, priimdamas skundžiamą aktą, atitinkamai reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus taip pat buvo netenkintas.

38Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, mano, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjant bylą neteisingai ir neobjektyviai vertino faktines bylos aplinkybes bei byloje esančius rašytinius įrodymus, neatskleidė bylos esmės.

39Kaip matyti iš Druskininkų savivaldybės administracijos 2012 m. lapkričio 6 d. rašto Nr. 312-2885-(17.25) „Dėl vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą“, Sprendimas buvo priimtas atsakant į pareiškėjo 2012 m. rugsėjo 24 d. raštą Nr. 12/07 „Dėl vietinės rinkliavos suteikimo objektui ( - ), Druskininkai“, kuriuo pareiškėjas prašė perskaičiuoti UAB „Alsunga“ nuo 2008 m. priskaičiuotą vietinės rinkliavos už atliekų šalinimo sumą ir anuliuoti nepagrįstai priskaičiuotą vietinę rinkliavą už atliekų šalinimą netinkamose naudoti ir rekonstruojamose patalpose. Minėtame prašyme pareiškėjas taip pat akcentavo, jog UAB „Alsunga“ priklauso vietinės rinkliavos lengvata.

40Druskininkų savivaldybės taryba 2012 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. T1-189 nusprendė nesuteikti UAB „Alsunga“ vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatos nekilnojamojo turto objektams, esantiems ( - ), Druskininkuose, kurių unikalūs numeriai 1595-8002-4017:0008; 1595-8002-4017:0021; 1595-8002-4017:0001; 1595-8002-4017:0018; 1595-8002-4017:0006; 1595-8002-4017:0014, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 18 punktu, pagal kurį išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priklauso sprendimų teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita priėmimas, Rinkliavų įstatymo 12 straipsniu, kuriame aptartas vietinių rinkliavų nustatymas, ir Nuostatais.

41Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus. Skundo sudedamosios dalys yra: skundo dalykas – pareiškėjo reikalavimas, ir pagrindas – aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis 2007 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-217/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 1(11), 2007 m.).

42Dispozityvumo principas administracinių bylų teisenoje reiškia, kad bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde (prašyme) suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo (prašymo) dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kurioms grindžia savo reikalavimą (skundo (prašymo) pagrindą) (ABTĮ 23 str. 1 d. 6 ir 7 p.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-257/2012). Nei kvaziteisminė institucija, nei teismas negali keisti skundo dalyko, t. y. turi nagrinėti bylą pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ribose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1627/2008).

43Nagrinėjamu atveju bylos dalykas yra reikalavimas panaikinti Sprendimą bei įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus – pritaikyti UAB „Alsunga“ vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą nuolaidą.

44Pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui teikti argumentai dėl Sprendimo neteisėtumo buvo susiję su tuo, jog Sprendimas neatitina Nuostatų 13 punkto reikalavimų, taip pat prieštarauja Lengvatų tvarkos 1.1 punktui, vietinės rinkliavos lengvata buvo kildinama iš 2006 m. balandžio 5 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų. Taigi, kaip matyti iš nagrinėjamu atveju aptariamo ginčo ir pareiškėjo pirmosios instancijos teiktame skunde apibrėžtų ginčo ribų, šioje byloje nagrinėtinas klausimas yra susijęs su UAB „Alsunga“ vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatos taikymu.

45Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus atsakant į pareiškėjo skundo argumentus, kuriais jis grindė Sprendimo neteisėtumą, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms (ABTĮ 136 str.).

46Nuostatų 13.4 punktas, kuriam, anot pareiškėjo, prieštarauja Sprendimas, numato, kad į vietinės rinkliavos mokėtojų registrą atsižvelgiant į seniūnų ir paslaugos teikėjo siūlymus pagal savivaldybės pateiktus duomenis UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras neįtraukia (išbraukia) ir duomenys koreguojami nuo vietinės rinkliavos įvedimo dėl nekilnojamojo turto objektų, kurie yra fiziškai sunaikinti arba sugriuvę. Šiuo aspektu pastebėtina, jog pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 24 d. rašte, kuriame kreipėsi į atsakovą, reikalavimo dėl vietinės rinkliavos registro koregavimo nekėlė, atitinkamai Sprendime toks klausimas nebuvo nagrinėjamas, kadangi jis nėra susijęs su vietinės rinkliavos lengvatos suteikimu pareiškėjui. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pagal Nuostatų 10 punktą, Vietinės rinkliavos mokėtojų registrą organizuoja ir tvarko UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras, o ne Taryba. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Sprendimu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl vietinės rinkliavos registro koregavimo, atitinkamai Nuostatų 13 punktas, kuris reglamentuoja minėto pobūdžio klausimus, Sprendime nebuvo taikytas, todėl pareiškėjo argumentais dėl Sprendimo prieštaravimo Nuostatų 13 punktui yra nepagrįsti.

47Pažymėtina, kad pagal Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 3 punktą lengvatas vietinių rinkliavų mokėtojams nustato atitinkamos savivaldybės taryba savo sprendimu. Druskininkų savivaldybės taryba 2008 m. rugsėjo 12 d. priėmė sprendimą Nr. T1-239 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatos“, pagal kurio nustatytą tvarką ir sąlygas asmuo galėjo įgyti teisę mokėti mažesnio dydžio rinkliavą ar visai jos nemokėti. Lengvatų tvarkos 1.1 punkte yra nustatyta 100 proc. atleidimo nuo vietinės rinkliavos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvata asmeniui, valdančiam, naudojančiam, disponuojančiam nekilnojamo turto objektą savivaldybės teritorijoje, netinkamą naudoti/gyventi ar fiziškai sunaikintą. Būtent šio punkto pagrindu pareiškėjas ir siekė gauti vietinės rinkliavos lengvatą. Dėmesys atkreiptinas į tai, jog minėtoje nuostatoje kalbama apie nekilnojamo turto objektą savivaldybės teritorijoje netinkamą naudoti/gyventi. Pareiškėjo nuosavybės teise valdomi objektai, esantys ( - ), Druskininkuose, Nekilnojamoje turto registre įregistruoti kaip maitinimo patalpos (b. l. 11-16). Iš pastatų fotonuotraukų (b. l. 73-76) matyti, jog patalpos nėra fiziškai sunaikintos ar sugriuvusios. Savivaldybės tarybos 2012 m. spalio 23 d. sprendimo „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatos UAB „Alsunga“ projekto“ aiškinamajame rašte užfiksuota, jog nekilnojamo turto objektai ( - ), Druskininkuose, yra naudojami, juose vykdoma sandėliavimo veikla.

48Lengvatų tvarkos 2 punkte yra išdėstyti duomenys, kuriuos Druskininkų savivaldybės administracijai turi pateikti asmenys, norintys, kad jiems būtų suteikta minėta lengvata. Lengvatų tvarkos 4 punkte numatyta, kad nepateikus visų 2 punkte nurodytų dokumentų, vietinės rinkliavos lengvata netaikoma. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjui vietinės rinkliavos lengvata nebuvo taikyta dėl to, jog jis nepateikė vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimo kopijos bei mokėjimus patvirtinančių dokumentų arba UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro pažymos, kad asmuo nėra įsiskolinęs savivaldybės biudžetui, ir dokumentų, įrodančių, kad nekilnojamo turto objekto teritorija yra sutvarkyta, t. y. pareiškėjas neatitiko Lengvatų tvarkos 2.3 ir 2.4 punktų reikalavimų. Aplinkybių, jog minėti dokumentai nebuvo pateikti atsakovui, pareiškėjas neginčija, byloje įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, nėra, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, jog Sprendimas yra neteisėtas dėl netinkamo Lengvatų tvarkos 1.1 punkto taikymo. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, tai, jog pareiškėjui buvo žinomi Lengvatų tvarkos reikalavimai, įrodo 2009 m. gegužės 21 d., 2011 m. kovo 22 d. ir 2012 m. balandžio 11 d. pareiškėjo prašymai dėl vietinės rinkliavos lengvatos suteikimo ir Druskininkų savivaldybės administracijos 2009 m. birželio 22 d raštas Nr. S12-1548-(17.25), 2011 m. balandžio 6 d. raštas Nr. PVR-48 ir 2012 m. balandžio 26 d. raštas Nr. PVR-56, kuriais pareiškėjas buvo informuotas, kokius dokumentus turi pateikti (b. l. 65-70). Be to, Lengvatų tvarkos 3 punkte nustatyta, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvata įsigalioja nuo ataskaitinio ketvirčio, kai visi 2 punkte nurodyti dokumentai pateikiami iki ataskaitinio ketvirčio paskutinės dienos, ir galioja 1 metus. Taigi lengvatos už vietinę rinkliavą taikymas yra nustatomas ateinančiam laikotarpiui, todėl pareiškėjo prašymas taikyti vietinės rinkliavos lengvatą niekaip negalėjo lemti lengvatos vietinei rinkliavai pritaikymą jau praėjusiam laikotarpiui, t. y. nuo 2008 m.

49Pareiškėjo teigimu, vietinės rinkliavos lengvata UAB „Alsunga“ priklauso remiantis 2006 m. balandžio 5 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyva 2006/12/EB dėl atliekų ir Taryba privalo pritaikyti pareiškėjui vietinės rinkliavos lengvatą nuo 2008 metų, siekiant eliminuoti iš UAB „Alsunga“ pateiktos apmokėjimui sumos neteisėtai ir nepagrįstai priskaičiuotą vietinę rinkliavą už maitinimo patalpas.

50Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 punktas taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Vadinasi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

51Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Minėtoje nutartyje teismas akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunalinė paslauga (šiukšlių išvežimu) Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka formuojamą praktiką kitose teismo nutartyse (2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-3542/2011 ir kt.), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas.

52Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 taip pat pažymėjo, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama. Vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

532006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų 15 straipsnyje įtvirtintas principas „teršėjas moka“, pagal kurį „atliekų šalinimo išlaidas privalo padengti [atliekų] turėtojas, kurio atliekas tvarko atliekų surinkėjas arba įmonė, <...> ir (arba) ankstesni [atliekų] turėtojai arba produkto, iš kurio atliekos atsirado, gamintojai“. Pastebėtina, jog Atliekų tvarkymo įstatyme vartojamos sąvokos atitinka Direktyvos 1 straipsnio pateikiamas sąvokų inter alia atliekų gamintojo, turėtojo, atliekų tvarkymo bei atliekų surinkimo reikšmes. Teisingumo Teismas, aiškindamas minėtą principą, yra nusprendęs, jog, kalbant apie komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimą, kiek tai susiję su paslauga, kuri kolektyviai teikiama visiems atliekų turėtojams, valstybės narės turi, remdamosi Direktyvos 15 straipsnio a punktu, užtikrinti, kad iš principo visi šios paslaugos vartotojai, kaip atliekų turėtojai tos pačios Direktyvos 1 straipsnio prasme, kolektyviai padengtų visas minėtų atliekų šalinimo išlaidas (Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. prejudicinis sprendimas byloje Futura Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (C-254/08), 46 p.), o valstybės narės finansinės atsakomybės už išlaidas, susijusias su atliekų šalinimu, atžvilgiu turi teisę pasirinkti formą ir būdus šiam rezultatui pasiekti (Teisingumo Teismo 2008 m. birželio 24 d. didžiosios kolegijos prejudicinis sprendimas byloje Commune de Mesauer (C-l88/07), 80 p.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-3542/2011).

54Kaip teisingai savo skunde pažymi pareiškėjas, tiek Europos Sąjungos, tiek nacionalinės teisės nuostatos nedraudžia komunalinių atliekų turėtoju pripažinti nekilnojamojo turto savininkus ar naudotojus, o principo „teršėjas moka“ įgyvendinimą sieti ne su faktiškai susidariusiu, bet dėl atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimo atitinkamu būdu galinčiu susidaryti atliekų kiekiu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010). Rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. Nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. sprendimas Futura byloje Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (C-254/08), 48–50 p.).

55Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalį, savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 18 punktą, išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priklauso sprendimų teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita priėmimas. Teisėjų kolegija jau anksčiau pažymėjo, kad lengvatų vietinių rinkliavų mokėtojams nustatymas yra pavestas atitinkamoms savivaldybės taryboms (Rinkliavų įstatymo 12 str. 3 p.). Teisėjų kolegijos vertinimu, lengvatų vietinių rinkliavų mokėtojams taikymas yra nacionalinės teisės reguliavimo objektas. Pažymėtina, jog iš pareiškėjo teikiamų argumentų darytina išvada, jog jis iš esmės kelia ginčą ne dėl vietinės rinkliavos lengvatos taikymo, o dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą už pareiškėjui nuosavybės teise priklausančius nekilnojamojo turto objektus, esančius ( - ), Druskininkuose, dydžio ar jos apskaičiavimo. Tai patvirtina ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog nėra pagrindo skaičiuoti atsakovo Nuostatuose patvirtinto dydžio vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą už pareiškėjui nuosavybės teise priklausančius nekilnojamojo turto objektus, esančius ( - ), Druskininkuose, kaip už maitinimo patalpas, o vietinė rinkliava turi būti skaičiuojama atsižvelgiant į faktinį pareiškėjui priklausančių patalpų naudojimą kaip sandėliavimo (t. y. po 1 Lt už 100 kv. m. patalpų) ir buto (t. y. po 17 Lt už 1 kv. m. patalpų) patalpų. Taip pat pareiškėjas nurodo, jog vietinės rinkliavos mokėtojui turi būti sudaryta galimybė mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą pagal deklaruojamų atliekų kiekį. Iš šių pareiškėjo argumentų matyti, jog jis iš esmės nesutinka su jam nustatytu ir apskaičiuotu vietinės rinkliavos dydžiu, tačiau atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus motyvus teisėjų kolegija pažymi, jog vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą už pareiškėjui nuosavybės teise priklausančius nekilnojamojo turto objektus, esančius ( - ), Druskininkuose, dydis ar jos apskaičiavimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, šis klausimas šioje byloje nenagrinėtinas, todėl nėra pagrindo vertinti pareiškėjo argumentus, susijusius su ne šios bylos dalyku.

56Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė ištirti Druskininkų savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T1-247 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą“ patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų su vėlesniais pakeitimais ir Druskininkų savivaldybės tarybos 2008 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. T1-239 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatos“ patvirtintos Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatų taikymo atvejų ir tvarkos su vėlesniais pakeitimais teisėtumą. Pareiškėjo teigimu, minėti teisės aktai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų principų.

57Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą ryšium su individualia byla motyvuodamas, jog byloje tiesioginės sąsajos tarp prašomų ištirti norminių aktų ir skundo reikalavimų nėra, pareiškėjo prašomi ištirti norminiai aktai sprendžiant individualų ginčą nebus tiesiogiai taikomi.

58ABTĮ 111 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog prašyti administracinio teismo ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais administracinis teismas nutartimi išsprendžia prašymo priėmimo klausimą. Teismas atmeta prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, jeigu prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla (1 p.); yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčijamo norminio administracinio akto (2 p.); teismo žinioje yra byla dėl ginčijamo norminio administracinio akto (3 p.); prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais (4 p.).

59Dėl Druskininkų savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T1-247 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą“ patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų su vėlesniais pakeitimais teisėtumo tyrimo tuo aspektu, jog Nuostatose nenumatyta galimybė atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamą atliekų kiekį, pažymėtina, jog minėtas norminis teisės aktas šiuo atveju neturi tiesioginės sąsajos su nagrinėjamu atveju sprendžiamu individualiu ginču, t. y. sprendžiat dėl pareiškėjo skundo reikalavimų – dėl Sprendimo, kuriuo atsisakyta taikyti vietinės rinkliavos lengvatą, teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo pritaikyti UAB „Alsunga“ vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą nuolaidą patalpoms – Nuostatai, reglamentuojantys vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, nebuvo tiesiogiai taikyti, dėl to pareiškėjo prašymas ištirti minėto norminio akto teisėtumą atmetamas, kadangi prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla.

60Nors atitinkamos Druskininkų savivaldybės tarybos 2008 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. T1-239 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatos“ nuostatos byloje nagrinėjamam ginčui yra aktualios, tačiau teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjo prašymą ištirti Lengvatų tvarkos 2.3, 3 ir 4 punktų nuostatų teisėtumą.

61Pažymėtina, jog ABTĮ 114 straipsnio 1 dalis numato, kad bylos dėl norminių administracinių aktų teisėtumo nagrinėjamos pagal bendrąsias šiame įstatyme nustatytas proceso taisykles, todėl pareiškimo dėl norminio administracinio akto teisėtumo turinys turėtų iš esmės atitikti ABTĮ 23 ir 24 straipsniuose išdėstytus reikalavimus, atsižvelgiant į specialių procesinių normų, išdėstytų ABTĮ šešioliktame skirsnyje, nuostatas bei ginčų dėl norminių administracinių aktų specifiką. Taigi kreipimosi į administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo pagrindas yra teisiniai argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia savo abejonę dėl ginčijamo norminio administracinio akto (ar jo dalies) teisėtumo. Pareiškėjas negali apsiriboti vien bendro pobūdžio teiginiais, taip pat vien tik tvirtinimu, kad norminis administracinis aktas, jo manymu, prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijamo norminio administracinio akto punktai (jų pastraipos ar punktų papunkčiai), kokia apimtimi prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, ir savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamo norminio administracinio akto (jo dalies) nuostatos atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Pareiškėjas, formuluodamas teisinius argumentus, keliančius abejonių norminio administracinio akto teisėtumu, turi išnagrinėti tiek atitinkamo norminio administracinio akto (jo dalies) turinį, tiek aukštesnės galios teisės akto (įstatymo ar Vyriausybės norminio akto) turinį ir pateikti savo konkrečią nuomonę dėl prieštaravimų tarp šių aktų. Priėmus nagrinėti pareiškimą dėl norminio administracinio akto (jo dalies) teisėtumo ištyrimo, kurio turinys neatitinka minėtų reikalavimų, nebūtų užtikrinamas rungimosi principo įgyvendinimas, nes būtų suvaržytos atsakovo (viešojo administravimo institucijos, priėmusios ginčijamą norminį administracinį aktą) teisės, kadangi atsakovui būtų sunkiau atsiliepime išdėstyti savo poziciją dėl pareiškėjo argumentų bei pasirengti teisminiam nagrinėjimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1503/2012).

62Konstatuotina, jog pareiškėjo prašymas ištirti norminio administracinio akto – Druskininkų savivaldybės tarybos 2008 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. T1-239 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatos“ 2.3, 3 ir 4 punktuose įtvirtintų nuostatų teisėtumą neatitinka ankščiau nurodytų kriterijų. Teisėjų kolegijai abejonių dėl nurodyto norminio administracinio akto teisėtumo nekyla. Pabrėžtina, kad klausimas dėl norminio administracinio akto teisėtumo ryšium su individualia byla yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis dėl norminio administracinio akto teisėtumo ryšium su individualia byla su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikimo įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui.

63Kadangi byloje sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, jis neturi teisės į teismo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44 str. 1 d.), todėl jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

64Įvertinus nurodytas faktines ir teisines bylos aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti pagrįstais pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Peržiūrėjusi bylą ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 5 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

65Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

66Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alsunga“ apeliacinį skundą atmesti.

67Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Alsunga“... 5. 1) panaikinti Druskininkų savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) tarybos... 6. 2) įpareigoti Druskininkų savivaldybės tarybą pritaikyti UAB „Alsunga“... 7. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad 2007 m. gruodžio 20 d. Druskininkų... 8. Atsakovas Druskininkų savivaldybės taryba atsiliepimu į skundą (b. l.... 9. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo nuosavybės teise turimos patalpos nėra... 10. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras... 11. Paaiškino, kad šioje byloje nėra sprendžiamas ginčas nei dėl UAB... 12. II.... 13. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 5 d. sprendimu... 14. Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir... 15. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjo nuosavybės teise turimos... 16. Pareiškėjas niekada nėra prašęs išbraukti jo valdomą nekilnojamojo turto... 17. Pareiškėjas skundžia Sprendimą kaip neatitinkantį Nuostatų 13.4. punkto... 18. Lengvatų tvarkos 2 punkto 2.3 papunktis reglamentuoja (b. l. 102), kad asmuo,... 19. Kaip matyti iš Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje pateikiamo... 20. Teismas nurodė Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir pažymėjo,... 21. Akcentuota ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų... 22. Pareiškėjas nenurodė teisinio argumentavimo, kaip skundžiami... 23. Teismas išdėstė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 24. Dėl įpareigojimo pritaikyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų... 25. III.... 26. Pareiškėjas UAB „Alsunga“ apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos... 27. Apeliaciniame skunde išdėsto, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjant... 28. Pažymi, pareiškėjas pateikė teismui prašymą ištirti norminių teisės... 29. Pareiškėjo teigimu, atliekų turėtojų teisė mokėti vietinę rinkliavą... 30. Atsakovas Druskininkų savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 31. Nurodo, jog pareiškėjas, pateikdamas apeliacinį skundą, nenurodė, kokius... 32. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras... 33. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė Atliekų... 34. Teisėjų kolegija... 35. IV.... 36. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Druskininkų savivaldybės tarybos 2012... 37. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą ir konstatavo, jog... 38. Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 39. Kaip matyti iš Druskininkų savivaldybės administracijos 2012 m. lapkričio 6... 40. Druskininkų savivaldybės taryba 2012 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. T1-189... 41. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus, kiekviename skunde... 42. Dispozityvumo principas administracinių bylų teisenoje reiškia, kad bylos... 43. Nagrinėjamu atveju bylos dalykas yra reikalavimas panaikinti Sprendimą bei... 44. Pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui teikti argumentai dėl... 45. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija įvertinusi pirmosios... 46. Nuostatų 13.4 punktas, kuriam, anot pareiškėjo, prieštarauja Sprendimas,... 47. Pažymėtina, kad pagal Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 3 punktą lengvatas... 48. Lengvatų tvarkos 2 punkte yra išdėstyti duomenys, kuriuos Druskininkų... 49. Pareiškėjo teigimu, vietinės rinkliavos lengvata UAB „Alsunga“ priklauso... 50. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3... 51. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje... 52. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija,... 53. 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB... 54. Kaip teisingai savo skunde pažymi pareiškėjas, tiek Europos Sąjungos, tiek... 55. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalį, savivaldybių... 56. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas... 57. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi... 58. ABTĮ 111 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog prašyti administracinio teismo... 59. Dėl Druskininkų savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr.... 60. Nors atitinkamos Druskininkų savivaldybės tarybos 2008 m. rugsėjo 12 d.... 61. Pažymėtina, jog ABTĮ 114 straipsnio 1 dalis numato, kad bylos dėl norminių... 62. Konstatuotina, jog pareiškėjo prašymas ištirti norminio administracinio... 63. Kadangi byloje sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, jis neturi teisės... 64. Įvertinus nurodytas faktines ir teisines bylos aplinkybes, byloje surinktus... 65. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 66. Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 5 d. sprendimą palikti... 67. Nutartis neskundžiama....