Byla I-819-342/2017
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Viktorijai Safošinai, atsakovės atstovams Daivai Brazauskienei, Benediktui Sauseriui,

22017 m. balandžio 26 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Geras poilsis” skundą atsakovei Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai, atstovaujamai Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4pareiškėjas UAB „Geras poilsis” (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 1 – 5) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio 2016-12-13 sprendimą Nr. S-3K-02-61 ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016-12-08 prašymą leisti neatlygintinai žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. 2501/0031:207, nustatytų servitutų ribose kirsti mišką.

5Nurodo, jog yra savininkė pastato – sanatorijos, unikaliu Nr. ( - ), esančios žemės sklype, adresu ( - ). Pažymi, kad minėtas žemės sklypas yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), o nuomos teisė priklauso pareiškėjui. Teigia, jog į minėtą žemės sklypą su tam tikromis išlygomis buvo patenkama per Basanavičiaus gatvę, kurioje draudžiamas mechanizuotas transportas.

6Taip pat nurodo, jog Kultūros ministro 2016-04-11 įsakymu Nr. ĮV-309 buvo patvirtintas Palangos miesto istorinės dalies (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 12613, buvęs kodas U2) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas – teritorijos ir apsaugos zonų ribų planas ir tvarkymo planas (toliau – ir Specialusis planas), pagal kurį į nuomojamą ginčo žemės sklypą nustatyta patekti iš Gedimino gatvės, servitutiniu keliu per gretimą miškų ūkio paskirties žemės sklypą. Akcentuoja, kad minėtas sklypas yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, kurį patikėjimo teise valdo NŽT. Pažymi, kad vadovaujantis Specialiuoju planu, Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT, sudarė notarinę servituto sutartį Nr. JD-226 (toliau – ir Servituto sutartis), kurią įregistravo nekilnojamojo turto registre, ir taip valstybinėje žemėje buvo nustatyti tarnaujantys kelio servitutas ir servitutas su teise tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas. Nurodo, jog servituto davėjas yra Lietuvos Respublika, o gavėjas – pareiškėjas, sutartimi Servituto davėjas su gavėju susitarė, jog servituto davėjas neatlygintinai suteikia teisę gavėjui tiesti, patarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas ir kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku su visomis iš šio servituto kylančiomis teisėmis ir pareigomis, o servituto tikslas buvo tai, kad pareiškėjas į planuojamą žemės sklypą nevažinėtų iš Basanavičiaus gatvės (Lietuvos valstybės interesas, siekiant išsaugoti vertingas teritorijas).

7Teigia, jog nustatyto kelio servituto vietoje auga medžiai, kuriuos reikia pašalinti, norint patekti į bendrovės naudojamą žemės sklypą, tačiau tam reikalingas sutikimas. Nurodo, kad vadovaujantis Miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 4 punktu kreipėsi į atsakovę su prašymu leisti neatlygintinai nustatytų servitutų ribose kirsti medžius. Pažymi, kad atsakovė 2016-12-06 raštu Nr. S-3K-02-57 atsisakė tenkinti prašymą motyvuodama tuo, kad nebuvo pateikti visi reikalingi teisės aktuose nurodyti dokumentai. Atkreipia dėmesį, kad 2016-12-08 raštu iš naujo kreipdamasis į atsakovę pateikė paaiškinimus ir paprašė skubiai duoti leidimą neatlygintinai žemės sklype nustatytų servitutų ribose kirsti mišką. Akcentuoja, kad minėtame rašte nurodė, kad teisės aktai nereikalauja, jog servituto turėtojas prieš kirsdamas mišką pakeistų žemės naudmenas, tam reikia tik Miškotvarkos tarnybos sutikimo ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, nustatančių miške servitutą, taip pat nurodė, kad Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklės nenumato leidimų išdavimo tvarkos kirsti mišką servituto turėtojams servituto, kurį suteikė pati valstybė, vietoje augantiems medžiams. Pažymi, kad 2016-12-13 raštu Nr. S-3K-02-61 atsakovė nurodė, kad dėl servituto kelio įrengimo atsakė aukščiau minėtu raštu. Daro išvadą, kad atsakovė galutinai atsisakė duoti leidimą kelio servituto vietoje kirsti medžius.

8Mano, kad atsakovės reikalavimas dar kartą atlikti teritorijų planavimo procedūras ir miško žemę paversti kitomis naudmenomis bei už tai kompensuoti užkerta galimybę patekti į nuomojamą žemės sklypą ir naudotis nuosavybės teise priklausančiu pastatu, todėl atsakovės 2016-12-13 raštas pažeidžia pareiškėjo teises bei teisėtus interesus. Argumentuoja, jog atsakovė nenurodė konkrečios teisės normos, teigdama, kad kelio servituto vietoje negalima kirsti medžių neatlikus miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūros. Pažymi, jog kelio servitutas buvo suplanuotas Specialiuoju planu, o nustatytas Servituto sutartimi. Akcentuoja, jog Specialus planas numato Palangos miesto istorinės dalies, į kurią patenka pareiškėjo naudojamas bei ginčo sklypas, naudojimo ir tvarkymo reglamentus, todėl visa veikla toje teritorijoje gali būti vykdoma taip, kaip nustatyta Specialiajame plane (į nuomojamą žemės sklypą privaloma važiuoti nustatyto kelio servituto ribose). Atkreipia dėmesį, kad nei Specialusis planas, nei Servituto sutartis nėra nuginčyta ir neginčijama, todėl yra galiojantys dokumentai ir jų privaloma laikytis kitiems asmenims.

9Vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis ir teigia, jog Lietuvos Respublika, būdama ginčo žemės sklypo savininkė, per savo atstovus turi vykdyti įsipareigojimus duotus Servituto sutartyje, o atsakovė, neleisdama naudotis servitutais, nustatytais Servituto sutartyje, pažeidžia CK 6.189 straipsnio 1 dalies nuostatas. Mano, kad atsisakymas leisti kirsti mišką galėjo būti priimtas tik dviem atvejais: jei miško kirtimas nebūtinas įgyvendinant servitutu suteiktas teises ir/arba jei jis buvo nustatytas ne pagal teritorijų planavimo dokumentą. Argumentuoja, kad ginčijamas raštas priimtas tik todėl, kad servituto virtoje būtų pakeistos miško naudmenos kitomis, o tokia priežastis nenumatyta Miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 4 punkte ir tuo atsakovė pažeidė jai įstatymais suteiktą diskrecijos teisę.

10Mano, kad ginčijamame sprendime nurodytas poįstatyminis teisės aktas (2011-09-28 Vyriausybės nutarimas Nr. 1131) nėra skirtas Miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytų nuostatų įgyvendinimui. Daro išvadą, jog ginčijamas sprendimas yra be motyvų, nesuprantamos atsisakymo priežastys, todėl jis laikytinas ydingu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme ir todėl yra naikintinas.

11Taip pat nurodo, kad atsakovė neteisingai taikė materialinės teisės normas. Mano, kad atsakovė sumaišė teisės normas, reglamentuojančias teritorijų planavimo dokumentais jau nustatytų servitutų vietose augančių medžių pašalinimą su teritorijų planavimo procedūromis, kurių metu miško naudmenos keičiamos kitomis naudmenomis. Pažymi, kad Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad ginčo žemės sklypas yra miškų ūkio paskirties, o naudojimo būdas – rekreacinių miškų sklypai. Teigia, jog žemės naudojimo būdas nedraudžia, kad tokio tipo miškuose būtų įrengiami minimali inžinerinė infrastruktūra, o Miškų įstatymas nenumato, kad nukirtus medį miške, toje vietoje pasikeis miško žemė (naudmenos), nes kirtavietės taip pat laikomos miško žeme.

12Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu prašo skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.

13Atsakovė Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba (toliau – ir atsakovė) atsiliepimu (b. l. 36 – 38) su skundu nesutinka.

14Nurodo, jog pareiškėjas 2016-11-28 kreipėsi dėl leidimo išdavimo miškui kirsti su tikslu žemės sklype, nustatytų servitutų ribose, kirsti mišką. Pažymi, kad Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinis poskyris (toliau – ir Klaipėdos teritorinis poskyris), išnagrinėjęs minėtą prašymą, 2016-12-06 raštu informavo pareiškėją apie tai, jog leidimas miškui kirsti gali būti išduotas tik pateikus Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 8 punkte nurodytus dokumentus.

15Nurodo, jog 2016-12-08 pareiškėjas pateikė Specialųjį planą bei paaiškinimą. Teigia, jog minėtu planu patvirtinta Palangos miesto istorinės dalies ir jos teritorijos išsaugojimo reikalavimai bei Palangos miesto istorinės dalies teritorijoje bei apsaugos zonoje taikomų reikalavimų įteisinimas. Atkreipia dėmesį, jog kelio servitutas ginčo sklype Specialiuoju planu suformuotas nebuvo, o nustatytas tik 2016-01-26 Servituto sutartimi (pasirašyta anksčiau nei sudarytas Specialusis planas). Pažymi, jog kelio servitutas Servituto sutartimi nustatytas žemės sklype, kuris patenka į Kretingos miškų urėdijos Palangos girininkijos 108 kvartalo 35 taksacinį sklypą, o ši teritorija Vyriausybės nutarimu Nr.1370 priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams ir yra registruota Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre. Daro išvadą, kad kelio servitutas nustatytas miško žemėje, nes nėra duomenų apie tai, jog minėtoje teritorijoje teisės aktų nustatyta tvarka būtų atliktas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis.

16Vadovaujasi Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo 13.3 punktu, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio nuostatomis, Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis aprašu. Teigia, kad pasiūlymus dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo su Tvarkos aprašo 16 punkte nurodyta dokumentacija, suderinta Tvarkos aprašo 17 punkte nustatyta tvarka Aplinkos ministerijai turi teisę pateikti savivaldybės administracija arba kiti teritorijų planavimo organizatoriai. Akcentuoja, jog miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis laikomas įvykusiu, kai kitomis naudmenomis paverčiamas miško žemės plotas išregistruojamas iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro ir, kai vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir Nekilnojamojo turto registro įstatymu bei Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenimis, pakeitimai įregistruojami Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre. Pažymi, kad asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, įskaitant servituto turėtojus, miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis kompensuoja sumokėdami į valstybės biudžetą piniginę kompensaciją.

17Pažymi, kad leidimas kirsti mišką servituto turėtojams ar jų įgaliotiems asmenims gali būti išduodamas pateikus teritorijų planavimo dokumentą, kurio sprendiniams įgyvendinti būtinas leidimas, ir servituto teisę patvirtinančius dokumentus. Apibendrina, jog servitutas buvo nustatytas ne pagal teritorijų planavimo dokumentą, o tik servituto sutartimi, todėl pagrįstai buvo atsisakyta išduoti leidimą kirsti mišką valstybinės reikšmės miške.

18Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu prašo skundą atmesti atsiliepime nurodytais pagrindais.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20byloje kilo ginčas dėl atsakovo 2016 12 13 sprendimo Nr. S-3K-02-61 „Dėl leidimo miškui kirsti išdavimo valstybinės reikšmės miško sklype kadastrinis Nr. ( - )“ teisėtumo ir pagrįstumo.

21Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas 2016 12 08 kreipėsi raštu į atsakovę dėl leidimo miškui kirsti servituto ribose išdavimo. 2016 01 26 tarp Lietuvos Valstybės ir UAB „Geras poilsis“ buvo pasirašyta servituto sutartis, kuria įregistruojama daiktinė teisė- Kelio servitutas- teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis) ir daiktinė teisė- Servitutas-teisė tieėsti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis) teisės naudotojui UAB „Geras poilsis“ žemės sklype Nr. ( - ). Atsakovė 2016 12 13 raštu (sprendimu) Nr. S-3K-02-61 nenagrinėjo pareiškėjo 2016 12 08 prašymo, o informavo pareiškėją, kad 2016 12 06 raštu išspręstas klausimas dėl leidimo išdavimo. LVAT 2017 03 02 nutartimi konstatavo, kad pareiškėjo 2016 m. gruodžio 8 d. prašymas nebuvo pakartotinis, kadangi atsakovo 2016 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. S-3K-02-57 pareiškėjo pirmasis prašymas nebuvo nagrinėjamas dėl to, kad trūko būtinos papildomos informacijos, reikalingos prašymui išnagrinėti. Todėl pareiškėjui dar kartą pateikus prašymą (su papildoma informacija) atsakovas priėmė naują individualų administracinį sprendimą – 2016 m. gruodžio 13 d. raštą Nr. S-3K-02-61. Vadovaujantis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 49 punktu, asmuo, nesutinkantis su institucijos atsakymu, turi teisę paduoti skundą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo trečiojo skirsnio „Administracinė procedūra“ nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo nustatyta tvarka administracinių ginčų komisijai, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui. Tokiu būdu, atsakovo 2016 m. gruodžio 13 d. raštas Nr. S-3K-02-61 neišduoti leidimo miškui kirsti, kaip sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes, skųstinas ir administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

22Dėl skundžiamo rašto (atsakymo) kaip individualaus administracinio akto

23Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad administracinis ginčas - asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas. Prie administracinių ginčų priskiriami ir tarnybiniai ginčai, taip pat rinkimų ginčai. VAĮ 2 straipsnio 11 dalyje reglamentuota, kad administracinis sprendimas – administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia.

24Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja praktiką, jog savarankišku administracinės bylos (skundo, reikalavimo) dalyku administraciniame teisme yra visi viešojo administravimo institucijų priimti aktai, nepaisant jų formos, sukeliantys materialaus (ne procedūrinio) pobūdžio pasekmes (žr., pvz., LVAT 2012-09-19 aprobuotas LVAT praktikos, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, apibendrinimas; Administracinė jurisprudencija 23, p. 542-877, II.4. skyrius).

25Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčijamu administraciniu aktu pareiškėjui nurodoma, kad jo prašymas nesvarstomas ir neišduodamas leidimas miškui kirsti. Tai reiškia, jog ginčijamame sprendime yra išreikšta viešojo administravimo subjekto valia (atsisakymas) ir jis laikytinas administraciniu aktu, sukeliančiu teisines pasekmes pareiškėjui. Teisėjų kolegija laiko, kad ginčijamas sprendimas pagal savo turinį bei formą laikytinas individualiu teisės aktu. Atsakovė šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtinas viešojo administravimo subjektui, todėl savo veikloje (taip pat ir priimdamas administracinius aktus) privalo vadovautis ir VAĮ nuostatomis.

26Taigi, nagrinėjant bylą turi būti tikrinamas ginčijamo akto teisėtumas ir pagrįstumas, sprendžiama, ar viešojo administravimo subjektas kompetentingas atlikti reikalaujamus veiksmus, ar turi pareigą juos atlikti, o pareiškėjas reikalauti tokių veiksmų atlikimo.

27Dėl skundžiamo individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo

28Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas siekė įgyvendinti teisės aktais nustatytą subjektinę teisę, t. y. gauti leidimą miškui kirsti nustatyto sutartimi Kelio servituto ribose. Susipažinus su ginčijamu atsakovės sprendimu, darytina išvada, kad sprendimu pareiškėjui yra atsisakyta įgyvendinti teisės aktais nustatytą subjektinę teisę. Tai reiškia, jog ginčijame sprendime yra išreikšta viešojo administravimo subjekto valia (atsisakymas spręsti klausimą dėl leidimo išdavimo) ir jis laikytinas administraciniu aktu, sukeliančiu teisines pasekmes pareiškėjui. Taigi, nagrinėjant bylą turi būti tikrinamas ginčijamo akto teisėtumas ir pagrįstumas, sprendžiama ar viešojo administravimo subjektas kompetentingas atlikti reikalaujamus veiksmus, ar turi pareigą juos atlikti, o pareiškėjas reikalauti tokių veiksmų atlikimo.

29Pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas minėto įstatymo straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (2014 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-827-14, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440-14). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556- 633/2008 pažymėta, kad vadovaujantis VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis įvertinimas. Teisėjų kolegija vertina, jog atsakovės priimtam sprendimui, kaip individualiam administraciniam aktui, taikomi Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. To paties įstatymo 8 straipsnio 2 dalis nustato, jog individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

31Vertintina, jog Valstybinė miškų tarnyba, priimdama byloje skundžiamą sprendimą, jo nepagrindė teisės aktais. Atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais, šiuo atveju nustatytais ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Pagal Įstatymo 3 straipsnio 2 punktą objektyvumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas) – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais (žr. pvz. LVAT 2015-07-07 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2266-858/2015; 2015-02-11 sprendimas administracinėje byloje Nr. R-12-422/2015). Atitinkamai VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Nagrinėjamu atveju skundžiamame sprendime nenurodyti pagrindiniai faktai ir argumentai, teisinis pagrindas. Taip pat sprendime nenurodytas jo apskundimo terminas. Pažymėtina, jog viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-990/2007, 2014 m. kovo 28 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A858-111/2014).

32Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo 2016 12 13 sprendimo turinį, daro išvadą, kad ginčijamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnyje individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų. Ginčijamas sprendimas yra nemotyvuotas, neargumentuotas ir nepagrįstas teisės aktų normomis, nenurodyta apskundimo tvarka ir terminai. VAĮ 8 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Iš ginčijamo sprendimo turinio nėra galimybės suprasti, kokiu pagrindu ir motyvais priimtas būtent toks administracinis aktas. Toks sprendimas sukėlė teisiškai neaiškią situaciją ir suvaržė pareiškėjų galimybes tinkamai apginti savo teises. Tai suponuoja VAĮ 3 straipsnio numatyto viešojo administravimo principų - objektyvumo principo, reiškiančio, jog sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, teisėtumo principo, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus, pricipo valdžia tarnauja žmogui, teisėtų lūkesčių principo, bei pasitikėjimo viešojo administravimo institucijomis principo pažeidimus.

33Viešojo administravimo subjekto priimto individualaus administracinio akto neatitikimas VAĮ 8 straispsnio nustatytiems individualaus administracinio akto bendriesiems reikalavimams yra pakankamas pagrindas pripažinti skundžiamą aktą nepagrįstu, neteisėtu ir jį panaikinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu (aktas yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams).

34Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2016 12 13 sprendimas Nr. S-3K-02-61 „Dėl leidimo miškui kirsti išdavimo valstybinės reikšmės miško sklype kadastrinis Nr. ( - )“ yra be motyvų, neatitinka jam įstatymo keliamų privalomų reikalavimų, yra neteisėtas iš esmės, todėl naikintinas. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, panaikinus ginčiajamą sprendimą tuo pagrindu, kad neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, kiti administracinio akto neteisėtumo ir nepagrįstumo pagrindai nenagrinėtini. Atsakovė įpareigotina teisės aktuose nustatyta tvarka iš naujo išnagrinėti pareiškėjo UAB „Geras poilsis“ 2016 12 08 prašymą „Dėl leidimo miškui kirsti išdavimo“.

35Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

36pareiškėjo UAB „Geras poilsis“ skundą patenkinti.

37Panaikinti Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio 2016 12 13 sprendimą Nr. S-3K-02-61 „Dėl leidimo miškui kirsti išdavimo valstybinės reikšmės miško sklype, kadastrinis Nr. ( - )“ ir įpareigoti atsakovę Valstybinę miškų tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo UAB „Geras poilsis“ 2016 12 08 prašymą dėl leidimo kirsti mišką išdavimo.

38Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. 2017 m. balandžio 26 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. pareiškėjas UAB „Geras poilsis” (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b.... 5. Nurodo, jog yra savininkė pastato – sanatorijos, unikaliu Nr. ( - ),... 6. Taip pat nurodo, jog Kultūros ministro 2016-04-11 įsakymu Nr. ĮV-309 buvo... 7. Teigia, jog nustatyto kelio servituto vietoje auga medžiai, kuriuos reikia... 8. Mano, kad atsakovės reikalavimas dar kartą atlikti teritorijų planavimo... 9. Vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK)... 10. Mano, kad ginčijamame sprendime nurodytas poįstatyminis teisės aktas... 11. Taip pat nurodo, kad atsakovė neteisingai taikė materialinės teisės normas.... 12. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu prašo skundą tenkinti jame... 13. Atsakovė Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinė miškų... 14. Nurodo, jog pareiškėjas 2016-11-28 kreipėsi dėl leidimo išdavimo miškui... 15. Nurodo, jog 2016-12-08 pareiškėjas pateikė Specialųjį planą bei... 16. Vadovaujasi Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos... 17. Pažymi, kad leidimas kirsti mišką servituto turėtojams ar jų įgaliotiems... 18. Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu prašo skundą atmesti atsiliepime... 19. Teisėjų kolegija... 20. byloje kilo ginčas dėl atsakovo 2016 12 13 sprendimo Nr. S-3K-02-61 „Dėl... 21. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas 2016 12 08 kreipėsi raštu... 22. Dėl skundžiamo rašto (atsakymo) kaip individualaus administracinio akto... 23. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo... 24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja praktiką, jog... 25. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčijamu administraciniu aktu pareiškėjui... 26. Taigi, nagrinėjant bylą turi būti tikrinamas ginčijamo akto teisėtumas ir... 27. Dėl skundžiamo individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo... 28. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas siekė įgyvendinti teisės... 29. Pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti... 30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra... 31. Vertintina, jog Valstybinė miškų tarnyba, priimdama byloje skundžiamą... 32. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo 2016 12 13 sprendimo turinį, daro... 33. Viešojo administravimo subjekto priimto individualaus administracinio akto... 34. Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija... 35. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86... 36. pareiškėjo UAB „Geras poilsis“ skundą patenkinti.... 37. Panaikinti Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų... 38. Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...