Byla 2-475/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Z. Š. ir trečiojo asmens bankrutuojančios akcinės bendrovės „Daisotra“ atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 9 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-611-230/09 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Eurazijos logistika“ ieškinį atsakovams Z. Š. , Daimler Chrysler Bank AG, trečiajam asmeniui bankrutuojančiai akcinei bendrovei „Daisotra“ dėl reikalavimo perleidimo sutarties nesudarymo fakto nustatymo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskiruosius skundus,

Nustatė

3Ieškovas UAB „Eurazijos logistika“ kreipėsi su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui Z. Š. iki pareiškiant ieškinį ir prašė: 1) uždrausti parduoti savo reikalavimo teisę BAB „Daisotra“ tretiesiems asmenims; 2) sustabdyti ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalyje numatytas kreditoriaus teises: dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus; kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą; kreiptis į teismą dėl tyčinio bankroto nustatymo ir kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų, balsuoti kreditorių susirinkimuose visais kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimais; 3) sustabdyti 2008 m. lapkričio 10 d. turinčio įvykti BAB „Daisotra“ kreditorių pakartotinio susirinkimo pravedimą pagal kreditoriaus Z. Š. pasiūlytą darbotvarkę. Kauno apygardos teismas 2008 m. lapkričio 11 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovo UAB „Eurazijos logistika“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo dienos ir nutarė taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: uždrausti atsakovui Z. Š. parduoti jo reikalavimo teisę AB „Daisotra“ bankroto byloje tretiesiems asmenims ir sustabdyti ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalyje numatytas kreditoriaus teises: dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus, kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą, kreiptis į teismą dėl tyčinio bankroto nustatymo ir kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų, balsuoti kreditorių susirinkimuose visais kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimais. UAB „Eurazijos logistika“ pateikė Kauno apygardos teismui ieškinį, kuriuo jis prašė pripažinti faktą, jog tarp Z. Š. ir Daimler Chrysler Bank AG nebuvo sudaryta 2007 m. liepos 9 d. reikalavimo perdavimo sutartis ir nebuvo perleistos Daimler Chrysler Bank AG reikalavimo teisės į BAB „Daisotrą“ Z. Š. . Atsakovas Z. Š. pateikė teismui prašymą panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Prašyme nurodė, kad ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir ieškinys priimti pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 29, 33 148 str.), nes ieškinys teismingas Klaipėdos apygardos teismui arba Vilniaus apygardos teismui pagal atsakovų buvimo vietą. Laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia

4Z. Š. teises, neatitinka ekonomiškumo, proporcingumo principų ir yra netikslingos. Bankrutavusios įmonės kreditoriaus balsavimo teisės sustabdymas nėra numatytas nei CPK 145 straipsnio 1-12 punktuose, nei Įmonių bankroto įstatyme. Vien faktas, kad ieškovas ginčija tarp Z. Š. ir Mercedes-Benz Bank AG sudarytą kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartį, nesudaro pagrindo taikyti kreditoriaus teisių apribojimą, nes tokie apribojimai niekaip neįtakos galimo teismo sprendimo įvykdymą. Z. Š. balsavimas bankrutavusios AB „Daisotra“ kreditorių susirinkimuose nedaro priimtų sprendimų neteisėtais, o kiekvienas kreditorius savo teises gali ginti, apskųsdamas kreditorių susirinkimo sprendimus. Ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes apie reikalavimo perleidimą žinojo daugiau kaip metus ir ginčijo visas teismo nutartis dėl Z. Š. ir Mercedes-Benz Bank AG finansinio reikalavimo patvirtinimo AB „Daisotra“ bankroto byloje. Ieškovas, turėjęs daugiau kaip 50 procentų balsų AB „Daisotra“ kreditorių susirinkimuose, galėjo visus sprendimus priimti tik savo balsų dauguma, o ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu padavė tik tada, kai neteko lemiamos įtakos kreditorių susirinkimuose, t.y. Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus nutartį dėl Z. Š. 5 442 338 Lt reikalavimo patvirtinimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi taip pat sprendė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal ieškovo prašymą sustabdyti Z. Š. teises, numatytas Įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. gruodžio 30 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3P-1576/2008) nurodė, kad taikyti tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones nėra jokio teisinio pagrindimo. Spręsdamas atsakovo prašymą, Kauno apygardos teismas į šią nutartį turėtų atsižvelgti. Kauno apygardos teismas 2009 m. vasario 9 d. nutartimi atsakovo Z. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė. Teismas nutartyje nurodė, kad AB „Daisotra“ bankroto byloje, kurioje priimta atsakovo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nutartis, ginčijamas Z. Š. kreditorinio reikalavimo dydis pagal kreditoriaus UAB „Eurazijos logistika“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 12 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutarčių peržiūrėjimo. Tuo tarpu nagrinėjamos bylos dalykas yra nustatyti, ar sandoris dėl reikalavimo perleidimo Z. Š. yra įvykęs. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, teismas negali vertinti ieškinio pagrįstumo, tačiau, lyginant kreditoriaus UAB „Eurazijos logistika“ pareikštų reikalavimų turinį abiejose bylose, matyti, kad jie nėra tapatūs, nes skiriasi ir reikalavimo dalykas, ir pagrindas: vienu atveju ginčijamas Z. Š. finansinio reikalavimo dydis, kitu - Z. Š. įgyto finansinio reikalavimo buvimas. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos kiekvienu konkrečiu atveju atskirai, siekiant užtikrinti būtent tos bylos reikalavimus ir pagal toje byloje pareikštų reikalavimų turinį. Teismas padarė išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir yra būtinos galimo teismo sprendimo vykdymo užtikrinimui. Teismas nurodė, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktų nuostatos numato draudimą atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose ar imtis tam tikrų veiksmų ir įpareigojimą atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti. Teismas nurodė, kad atsakovas nepasinaudojo teise teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį apskųsti apeliacine tvarka, nutartis yra įsiteisėjusi. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas nėra išnykęs. Atsakovas Z. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartį, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkinti ir panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

5Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

61. Nei CPK, nei ĮBĮ nenumato tokios laikinosios apsaugos priemonės, kaip bankrutavusios įmonės kreditoriaus balsavimo teisės sustabdymas, tad ji negali būti taikoma bankroto procese (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 30 d. nutartis, civ. b. Nr. 2-553-2/2008). 2. Teismo nutartimi buvo nepagrįstai sustabdytos visos Z. Š. priklausančios teisės, numatytos ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalyje, jis neturi teisės balsuoti bankrutavusios AB „Daisotra“ bankroto byloje ir net teisės kreiptis į teismą dėl tyčinio bankroto nustatymo, ginčyti kreditorių susirinkimo (komiteto) priimtus sprendimus. 3. Taikyti apribojimai (teisės balsuoti kreditorių susirinkimuose) niekaip neįtakos galimo teismo sprendimo įvykdymo. Z. Š. dalyvavimas ir balsavimas bankrutavusios AB „Daisotra“ kreditorių susirinkimuose automatiškai nedaro priimtų sprendimų neteisėtais. 4. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra tikslingos, o ieškovas piktnaudžiauja jam suteiktomis teisėmis. Ieškovas ieškinį pareiškė tada, kai teismas patvirtino atsakovo kreditorinį reikalavimą ir ieškovas neteko lemiamos įtakos bankrutavusios AB „Daisotra“ kreditorių susirinkimuose. 5. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. gruodžio 30 d. nutartimi nurodė, jog nėra jokio teisinio pagrindo sustabdyti Z. Š. teises, numatytas Įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje. Trečiasis asmuo BAB „Daisotra“ atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartį panaikinti bei priimti naują nutartį ir panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartimi Z. Š. taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

7Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: 1. Nutartis yra neteisėta, nepagrįsta ir pažeidžia ne tik atsakovo Z. Š., bet ir kitų BAB „Daisotra“ kreditorių teises. 2. Ieškovas ieškinyje nurodo kitą reikalavimą, nei buvo nurodyta prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Reikalavimas dėl fakto nebuvimo nėra tapatus reikalavimui dėl teisės pažeidimo. Ieškovas nenurodė, kokią juridinę reikšmę turės šio fakto pripažinimas. Paaiškėjus, jog ieškinio reikalavimas nėra susijęs su ieškovo pažeistomis teisėmis, laikinosios apsaugos priemonės turėjo būti panaikintos, nes išnyko jų taikymo pagrindas. Tarp atsakovui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir ieškinio dalyko nėra teisinio priežastinio ryšio. Laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos, siekiant užtikrinti ieškovo tariamai pažeidžiamas teises bankroto byloje. Tačiau ieškinys ir jo reikalavimai su bankroto byla nėra nesusiję. 3. Teismas 2009 m. vasario 10 d. nutartimi pripažino, kad ieškiniu neprašoma priteisti turtą ar pinigų sumą, kad ieškinio reikalavimų nereikėtų vykdyti priverstine tvarka. Jei teismo sprendimo nereikės vykdyti priverstine tvarka, laikinosios apsaugos priemonės nėra reikalingos. Neaišku, kaip gali apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą ar padaryti jį nebeįmanomą atsakovo dalyvavimas kreditorių susirinkimuose arba informacijos apie bankroto eigą gavimas iš administratoriaus kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. 4. Nutartimi nepagrįstai pažeidžiama atsakovo teisė kreiptis į teismą, pvz. dėl tyčinio bankroto nustatymo ir kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų, akivaizdžiai pažeidžia atsakovo konstitucines teises (CPK 5 str., LR Konstitucijos 30 str. 1 d.). 5. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavė nesąžiningas asmuo. Visi kreditorių susirinkimo nutarimai nuo pat bankroto procedūros pradžios buvo priimami vien tik ieškovo balsais. Jo reikalavimai yra užtikrinti transporto priemonių įkeitimu bei nekilnojamojo turto hipoteka, todėl jis turi teisę neparduotą per dvejas varžytines įkeistą turtą pasiimti už šio turto kreditorių susirinkime nustatytą pradinę kainą (ĮBĮ 33 str. 5 d.). Ieškovas siekia perimti natūra jam įkeistą turtą už mažesnę nei rinkos kainą ir šiam tikslui pasiekti buvo apsunkinama turto pardavimo tvarka bei buvo nustatinėjamos nerealios, t.y. žymiai didesnės, turto pardavimo kainos, siekiant susiaurinti potencialių pirkėjų ratą. Ieškovui įkeisto BAB „Daisotra“ turto vertė žymiai viršija jam neįkeisto turto vertę, tad jam turi atitekti didesnė administravimo išlaidų padengimo dalis. Tačiau ieškovas jų paskirstymo tarp hipotekos kreditorių ir kitų kreditorių nesvarsto, visais įmanomais būdais bando išvengti administravimo išlaidų apmokėjimo. Ieškovas piktnaudžiauja savo teisėmis ir ginčija kitų kreditorių reikalavimo teises. Atskirieji skundai tenkintini iš dalies.

8Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Remiantis šia proceso teisės norma, suinteresuoto asmens prašymu teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones.

9Teisėjų kolegijos nuomone, laikinoji apsaugos priemonė, kuria šioje byloje buvo sustabdytos Z. Š. ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalyje numatytos jo, kaip kreditoriaus, teisės, nėra tikslinga ir yra perteklinė.

10Atsižvelgiant į tai, kad, patenkinus šioje byloje pareikšto ieškinio dalyką, t.y. reikalavimą pripažinti, jog tarp Z. Š. ir Daimler Chrysler Bank AG nebuvo sudaryta 2007 m. liepos 9 d. reikalavimo perdavimo sutartį ir nebuvo perleistos Daimler Chrysler Bank AG reikalavimo teisės į BAB „Daisotra“ Z. Š. , kreditorius Z. Š. būtų pakeistas ankstesniu kreditoriumi Daimler Chrysler Bank AG. Tad tokiam reikalavimui užtikrinti turi būti taikomos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios faktiškai užtikrintų ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, nepažeistų šalių lygiateisiškumo ir proporcingumo principų bei laikinųjų apsaugos priemonių tikslo. Tokį ieškinio reikalavimą užtikrina draudimas parduoti reikalavimo teisę BAB „Daisotra“ tretiesiems asmenims.

11Atsakovui Z. Š. taikyta laikinoji apsaugos priemonė - kreditoriaus teisių, numatytų ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalyje, sustabdymas - nėra proporcinga. Ji nepagrįstai suvaržo galimybę naudotis svarbiausiomis bankroto procese kreditoriaus teisėmis.

12Nors ieškovas nurodė, kad tokią laikinąją apsaugos priemonę taikyti būtina, nes atsakovas, pasinaudojęs tokiomis teisėmis, galės priimti sprendimus, kuriais padarys didelės žalos BAB „Daisotra“ ir kitiems kreditoriams, tačiau jis nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas galimai veiks įmonės ir jos kreditorių nenaudai. Nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovas, turėdamas didžiausią finansinį reikalavimą BAB „Daisotra“, imtųsi veiksmų ar neveikimo, kuriais būtų užkirstas kelias atgauti iš bankrutuojančios bendrovės įsiskolinimą. Priešingai, jis yra suinteresuotas atgauti visą teismo patvirtinto kreditorinio reikalavimo sumą, o tai jis gali įgyvendinti tik turėdamas ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalimi kreditoriui suteiktas teises. Patenkinus ieškinį ir Z. Š. pakeitus pradiniu kreditoriumi, pastarajam ir turėtų atitekti visos lėšos, skirtos jo reikalavimui patenkinti. Ieškovas, manydamas, kad priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jo ir kitų kreditorių teises, teisės aktus ir pan., gali kreiptis į teismą, apskųsdamas kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus (ĮBĮ 21 str. 2 d. 3 p.). Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą, iš dalies neteisingai taikė procesinės teisės normas ir dėl to klausimas iš dalies buvo išspręstas neteisingai, o tai yra pagrindas skundžiamos nutarties dalį panaikinti (CPK 329 str. 1 d.).

13Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

14Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 9 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas atsakovo prašymas panaikinti laikinąją apsaugos priemonę - kreditoriaus teisių sustabdymą, panaikinti.

15Atsakovo Z. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkinti iš dalies ir panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalyje numatytų kreditoriaus teisių - dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus; kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą; kreiptis į teismą dėl tyčinio bankroto nustatymo ir kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų, balsuoti kreditorių susirinkimuose visais kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimais - sustabdymą.

Proceso dalyviai
Ryšiai