Byla A6.-5297-1123/2019

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė, sekretoriaujant Agnei Grinkevičiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. M.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. M., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), traukiamam administracinėn atsakomybėn už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, nusižengimo padarymą,

3Teismas

Nustatė

4Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu, prašydama iškelti administracinio nusižengimo bylą E. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį ir skirti jam ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudos vidurkį, dėl to, kad jis, laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 3 d. iki 2019 m. vasario 15 d., būdamas UAB „( - )“ (toliau – ir Bendrovė) vadybininku, pagal įgaliojimą ėjusiu Bendrovės vadovo pareigas, nuo 2019 m. vasario 15 d. būdamas Bendrovės vadovu, laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gegužės 20 d. nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui po mokestinės nepriemokos susidarymo datos (2018 m. gruodžio 18 d.), vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais per banką, kasą ir per atskaitingus asmenis.

5Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 25 d nutartimi iškėlė administracinio nusižengimo bylą E. M., kaip UAB „( - )“ faktiniam vadovui pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo.

6E. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pripažįsta, jog tuo metu, kai juridiškai direktore buvo jo dukra V. M., faktiškai UAB „( - )“ vadovu buvo jis. Nurodė, kad VMI nepriemoka nesumokėta iki šiol. UAB „( - )“ šiuo metu yra nemokumo būklėje, iš esmės todėl, kad įmonės nevykdo savo įsipareigojimų, pavyzdžiui UAB „A“ skola yra apie 27 000 Eur, VMI yra pasakiusi, kad inicijuos bankroto bylos iškėlimą. Paaiškino, kad nesilaikė įstatymu nustatyto mokėjimo eiliškumo, todėl, kad visų pirma, reikėjo atsiskaityti su tiekėjais, vykdyti sutartinius įsipareigojimus, kad įmonė galėtų vykdyti veiklą. Tuo metu nelabai žinojo, kokia tiksliai įstatymu nustatyta atsiskaitymų tvarka, bet iš kitų įmonių vadovų buvo girdėjęs, kad pirmiausia buvo galima atsiskaityti su darbuotojais, ir tik po to su institucijomis, tačiau vėliau sužinojo, kad yra kitaip. Patvirtino, kad VMI pareiškime nurodytos aplinkybės yra teisingos, su nustatytais pažeidimais sutinka ir prašė paskirti kuo mažesnę baudą, nes dėl sunkios finansinės įmonės ir jo paties padėties, kadangi įmonė yra neveikianti ir jis apie pusę metų nedirba, tiesiog neturės finansinių galimybių šią baudą sumokėti.

7Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pateiktame pareiškime dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodyta, kad UAB „( - )“ yra VMI skolininkė. 2019 m. rugpjūčio 22 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 21 911,95 Eur. VMI Bendrovės atžvilgiu vykdo priverstinį išieškojimą, o išieškojimo užtikrinimui priėmė sprendimą nustatyti turto priverstinę hipoteką. Siekiant nustatyti Bendrovės įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis, 2019 m. gegužės 20 d. buvo pradėtas operatyvus patikrinimas, kurio metu Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 20805,90 Eur. 2019 m. birželio 19 d. buvo surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma. Tikrinta: mokesčių mokėtojo pareigų, susijusių su mokesčių sumokėjimu į biudžetą, įvykdymas už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gegužės 20 d. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui po mokestinės nepriemokos susidarymo datos (2018 m. gruodžio 18 d.), vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais per banką, kasą ir per atskaitingus asmenis.

8Pareiškime nurodyta, kad turimais duomenimis Bendrovė turi atsiskaitomąsias sąskaitas: Nr. LT ( - ), Nr. LT( - ), Nr. LT( - ). AB SEB banko pateiktos sąskaitos Nr. LT( - ) išrašo duomenimis, 2018 m. gruodžio 18 d. lėšų likutis 3026,04 Eur, nuo 2018 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. balandžio 7 d. gauta 41567,41 Eur įplaukų, išleista 44596,27 Eur. Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus pateiktų sąskaitų Nr. LT954010051003932909 ir LT484010051004067130 duomenimis, 2018 m. gruodžio 1 d. lėšų likutis 0,00 Eur, nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 gegužės 15 d. lėšų judėjimo nebuvo, likutis 2019 m. gegužės 15 d. buvo 0,00 Eur. Pateiktos Didžiosios knygos „272-1 Kasa“ duomenimis, 2018 m. gruodžio 1 d. likutis 12860,24 Eur, nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. gauta 3039,13 Eur įplaukų, išleista 5306,76 Eur, iš jų: 2019 m. sausio 25 d. išmokėtas 53,79 Eur darbo užmokestis, 2019 m. vasario 26 d. išmokėtas 700,00 Eur darbo užmokestis, 2019 m. kovo 18 d. išmokėtas 700,00 Eur darbo užmokestis, 2019 m. balandžio 16 d. išmokėtas 661,48 Eur darbo užmokestis, 2019 m. balandžio 29 d. išmokėtas 540,00 Eur darbo užmokestis, 2019 m. balandžio 30 d. grąžinta 2651,49 Eur atskaitingam asmeniui E. M., 2019 m. balandžio 30 d. kasos likutis 10592,61 Eur. Bendrovėje yra atskaitingi asmenys: V. M., M. R., K. M., E. M., A. Š., V. J.. Didžiosios knygos „2435 Atskaitingi asmenys“ likutis 2018 m. gruodžio 1 d. sudarė – 5296,04 Eur, nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. išmokėti atskaitingiems asmenims 50340,27 Eur, panaudoti 44276,77 Eur, debeto likutis 2019 m. balandžio 30 d. 767,46 Eur, iš jų: 150,00 Eur skolinga M. R., 160,00 Eur skolingas K. M., 407,46 Eur skolingas A. Š., 50,00 Eur skolingas V. J.. Pateiktais atskaitingo asmens V. M. avansinių apyskaitų duomenimis, 2018 m. gruodžio 1 d. likutis buvo 2233,84 Eur, nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. gavo 34847,27 Eur, panaudojo 37081,11 Eur, iš jų: 2018,00 Eur sumokėjo 2018 m. gruodžio 20 d. UAB „B“, 1000,00 Eur sumokėjo 2018 m. gruodžio 29 d. AUB „B“, kt. grąžino 2300,00 Eur, likutis 2019 m. balandžio 30 d. 0,00 Eur. Pateiktais atskaitingo asmens E. M. avansinių apyskaitų duomenimis, 2018 m. gruodžio 1 d. likutis buvo 8297,34 Eur, nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. gavo 15493,00, išleido 7195,66 Eur, iš jų: 2018 m. gruodžio 18 d. sumokėjo 2150,00 Eur UAB „C“, 2019 m. vasario 26 d. sumokėjo 300,00 Eur AB „D“, 2019 m. kovo 18 d. sumokėjo 300,00 Eur UAB F, kt. likutis 2019 m. balandžio 30 d. 0,00 Eur. Pateiktais avansinių apyskaitų duomenimis, 2019 m. vasario 11 d. atliktas atskaitingo asmens V. M. 12841,51 Eur skolos Bendrovei perkėlimas atskaitingam asmeniui E. M.. Nurodytos operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovė atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems kreditoriams, o ne VMI prie FM.

9Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

10ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais).

11CK 6.9301 straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Šio straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtinta, jog atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai.

12Pažymėtina, jog CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

13Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Swedbank“, AB v. R. N., bylos Nr. 3K-7-173/2010), kad išskiriamos trys įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas bendrųjų civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas. Ši norma įtvirtina bendrą principinę nuostatą, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

14Vilniaus miesto apylinkės teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-4493-908/2019, kuri buvo nagrinėjama dėl V. M. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad ji, būdama UAB „( - )“ (toliau – ir Bendrovė) vadove, nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gegužės 20 d. nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui po mokestinės nepriemokos susidarymo datos (2018 m. gruodžio 18 d.), vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais per banką, kasą ir per atskaitingus asmenis, nustatė, kad faktinis įmonės vadovas buvo V. M. tėvas, kuris vykdė atsiskaitymus su tiekėjais ir kreditoriais. V. M. parodymai apie tai, kad ji tėvo prašymu pasirašydavo jai tėvo į namus atvežtus dokumentus, į juos nesigilindama, rodo, kad ji faktiškai nevaldė bendrovės, nežinojo jos finansinės padėties ir jokių sprendimų dėl to nepriėmė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kad V. M. buvo reali ir faktinė UAB „( - )“ vadovė, tuo labiau, kad iš 2017-11-03 UAB “ ( - )” direktorės įsakymo matyti, kad visi įmonės vadovo įgaliojimai, įskaitant ir Bendrovės banko sąskaitų valdymą, piniginius mokėjimus, pavesti įmonės vadybininku tuo metu dirbusiam E. M. (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A6-4493-908/2019).

15Tiek paties E. M. paaiškinimais, tiek bylos duomenimis nustatyta, kad E. M. bylai reikšmingu laikotarpiu buvo vienintelis UAB „( - )“ akcininkas ir faktinis vadovas. Nors laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 3 d. iki 2019 m. vasario 15 d. įmonės vadove buvo paskirta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duktė V. M., faktiniu vadovu visu šiuo laikotarpiu buvo Bendrovėje vadybininku dirbęs E. M., jis buvo atsakingas už įmonės finansus, kasoje buvusius pinigus, sprendė visus Bendrovės ūkinės ir komercinės veiklos klausimus.

16Iš teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duotų paaiškinimų, bylos medžiagos yra akivaizdu, jog E. M., kaip UAB „( - )“ faktiniam vadovui, buvo žinoma apie Bendrovės sudėtingą finansinę padėtį, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais savo kreditoriais, tai žinodamas ir būdamas atsakingu už mokėjimų organizavimą ir vykdymą, E. M. sąmoningai suteikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais Bendrovės kreditoriais, taip pažeisdamas CK 6.9301 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

17Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo rūpestingumo pareigos turinio, taip pat yra išaiškinęs, kad vadovo rūpestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų, be to, vadovas privalo prižiūrėti, kad ir įmonės veikla būtų teisėta: vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015). Remiantis šia teismo suformuota praktika, darytina išvada, jog E. M. teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, jog jis nelabai žinojo tikslios įstatymu nustatytos atsiskaitymo tvarkos, nelaikytinos šalinančiomis jo atsakomybę.

18Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir nutarime išdėstytų įrodymų visuma leidžia teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad E. M. kaltė padarius minėtą nusižengimą yra įrodyta ir jo veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

19E. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

20Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį ir nusižengimo padarymo aplinkybes. Padarytas nusižengimas, susijęs su vadovaujamos įstaigos įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, padarytas pažeidimas yra šiurkštus ir realiai pažeidžia kreditorių teises bei interesus, todėl vien tik simbolinės atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes.

21Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į šio nusižengimo padarymo aplinkybes ( Bendrovė atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti visi atsiskaitymai su valstybės biudžetu, iki šiol nepriemoka VMI nėra padengta), pažeidėjo kaltės formą (nusižengimas įvykdytas tiesiogine tyčia, suvokiant savo pareigą pirmiausia atsiskaityti su valstybės biudžetu), į tai, kad yra nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino ir gailisi padaręs nusižengimą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – nedirbantis, nuo 2019 m. gegužės mėnesio negaunantis nuolatinių pajamų (SODRA duomenys), išsituokęs, neteistas, administracine tvarka baustas. Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas daro išvadą, jog ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis bus tinkamai įgyvendinta, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus minėto straipsnio sankcijoje numatyta administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis lygus įstatyme įtvirtinam minimaliam dydžiui.

22Vadovaudamasis ANK 120 straipsnio 2 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,

Nutarė

23E. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

24Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

25Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19106018443.

26Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

27Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

28Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo... 3. Teismas... 4. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų... 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 25 d nutartimi iškėlė... 6. E. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pripažįsta, jog tuo metu, kai... 7. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų... 8. Pareiškime nurodyta, kad turimais duomenimis Bendrovė turi atsiskaitomąsias... 9. Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo... 10. ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už... 11. CK 6.9301 straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais... 12. Pažymėtina, jog CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios... 13. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 14. Vilniaus miesto apylinkės teismas administracinio nusižengimo byloje Nr.... 15. Tiek paties E. M. paaiškinimais, tiek bylos duomenimis nustatyta, kad E. M.... 16. Iš teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens... 17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti... 18. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir nutarime išdėstytų... 19. E. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltę dėl... 20. Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį ir... 21. Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į šio nusižengimo padarymo... 22. Vadovaudamasis ANK 120 straipsnio 2 dalimi, 627-637 straipsniais, 675... 23. E. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK... 24. Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per... 25. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją... 26. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus... 27. Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad,... 28. Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar...