Byla e2A-579-1120/2020

Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. F., H. K

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Gintaro Pečiulio ir Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Viltecha Transport“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Viltecha Transport“ ieškinį atsakovui M. M. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. F., H. K..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Viltecha Transport“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš M. M. (toliau – atsakovas) 239 414,38 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė sumažino pareikštus reikalavimus, prašydama iš atsakovo priteisti 68 290,55 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas.

82.

9Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla. Pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro pateiktą 2014 m. gruodžio 31 d. balansą, ieškovė turėjo 239 414,38 Eur turtą, iš kurio – ilgalaikis turtas: 189,41 Eur nematerialus turtas; 166 651,12 Eur materialus turtas; trumpalaikis turtas: 9 580,92 Eur atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys; 59 605,83 Eur per vienerius metus gautinos sumos; 3 387,11 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai.

103.

11Atsakovas nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. ėjo ieškovės vadovo pareigas. Vadovas, kaip asmuo, atsakingas už bendrovės turto apskaitą ir išsaugojimą privalo atlyginti bendrovei ir jos kreditoriams žalą, kurie ją patyrė dėl to, kad atsakovas nevykdė pareigos išsaugoti ir perduoti bankroto administratoriui įmonės finansinį turtą. Atsakovo vadovavimo laikotarpiu kreditoriams išaugo 68 290,55 Eur skola. Paskirtas įmonės vadovas turėjo rūpintis įmone, buvo atsakingas už įmonės finansinės apskaitos tvarkymą, šių pareigų nevykdė, todėl privalo atlyginti padarytą žalą.

124.

13Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 3 d. ir 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimis patvirtinti ieškovės antros eilės kreditorių Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 65 795,08 Eur; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus 2 507,47 ir trečios eilės kreditoriaus BUAB „Viltecha“ 79 982,91 Eur kreditoriniai reikalavimai, iš viso 148 285,46 Eur. Nesant dokumentų, patvirtinančių bendrovės prarasto turto vertės sumažėjimą, direktorius turi atlyginti dėl prarasto turto, taip pat dėl išaugusių kreditorinių reikalavimų atsiradusią žalą.

145.

15Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jis nerašė pareiškimo būti priimtas į darbą pas ieškovę. Šioje įmonėje nedirbo nė vienos dienos, negavo atlyginimo, neperėmė įmonės turto ar dokumentų. Akcininkas H. K. telefonu pasiūlęs būti ieškovės vadovu, kažkur kieme ar prie namo laiptinės davęs kaip įmonės direktoriui pasirašyti tarp kitų asmenų sudarytą dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, netrukus informavo, kad jis negali eiti ieškovės įmonės vadovo pareigų, nes neturi reikiamo išsilavinimo, o ieškovės veikla sustabdyta.

166.

17Trečiasis asmuo D. F. teismui paaiškino, kad jis 2015 m. rugsėjo 8 d. kartu su kitu akcininku pardavė įmonės akcijas H. K.. Įmonės perleidimo metu ieškovė finansinio turto nebeturėjo, nes lizinguojamas transporto priemones perėmė lizingo įmonė, kitas įmonės turtas, įskaitant ieškovės nurodytas 5 transporto priemones, įsigytas iš UAB „Viltecha“, parduotas, atsiskaityta su kreditoriais. Jis asmeniškai turto ar dokumentų atsakovui neperdavė, šio atsakovo nepažįsta. Visus įmonės dokumentus perdavė akcininkui H. K. pagal 2015 m. spalio 6 d. priėmimo-perdavimo aktą.

187.

19Trečiasis asmuo H. K. teismui paaiškino, kad jis 2015 m. rugsėjo 8 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo ieškovės akcijas, ketindamas vykdyti veiklą. Ši įmonė turto neturėjo, buvo kaip priedas prie pirktos UAB „Viltecha“, nes buvo šios įmonės laiduotoja bankui pagal kredito sutartį. Darbo teisinių santykių su atsakovu nespėjo įforminti, nes labai greitai sužinojo, kad bankas pateikė reikalavimą UAB „Viltecha“ ir jos laiduotojai ieškovei dėl kredito skolos grąžinimo. Įmonei neturint turto ir prasidėjus teisminiams procesams, nurodė, kad nebuvo prasmės įmonės veiklos vykdymui.

20II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

218.

22Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė, panaikino atsakovo atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nustatė, kad Juridinių asmenų registre atsakovas ieškovės direktoriumi registruotas nuo 2015 m. spalio 15 d. Nurodyta paskyrimo data 2015 m. rugsėjo 30 d. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta darbo sutartis. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jis įsipareigojimų dėl darbo ieškovei neturėjo, ieškovė jam atlyginimo nemokėjo. Ieškovės turtas jam nebuvo perduotas, veiksmų kaip ieškovės vadovas neatliko, nesilankė įmonės buveinėje.

239.

24VSDFV Vilniaus skyriaus duomenimis atsakovas draudžiamų pajamų pas ieškovę neturėjo. 2017 m. sausio 27 d. sprendimu atsakovui įrašyta 2016 m. spalio 1 d. valstybinio socialinio draudimo pabaiga, nurodant draudimo pabaigos priežastį – draudimo pabaiga skyriaus iniciatyva. Iš VSDFV pateiktų ieškovės apdraustųjų asmenų draudžiamųjų pajamų ir valstybinio socialinio draudimo įmokų matyti, kad už 2015 m. spalį atsakovui apskaityta 150 Eur draudžiamųjų pajamų suma.

2510.

26Ieškovė bendrovės vadovo buvimo faktu rėmėsi VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis. Teismas nurodė, kad vadovo (direktoriaus) teisės ir pareigos atsiranda darbo sutarties pagrindu, kurios nagrinėjamu atveju nebuvo nei de jure (lietuviškai – teisiškai, pagal teisę) nei de facto (lietuviškai – faktiškai, iš tikrųjų). Teismas priėjo išvados, kad aplinkybė, jog atsakovas Juridinių asmenų registre įregistruotas kaip ieškovės vadovas, ieškovės už 2015 m. spalį apskaityta 150 Eur draudžiamųjų pajamų suma, nesudaro pagrindo pripažinti atsakovą ėjusį ieškovės vadovo pareigas. Nustačius, kad atsakovas nei teisiškai nei faktiškai ieškovės vadovu nebuvo, nėra teisinio pagrindo pripažinti atsakovą atsakingu už įmonės veiklą, apskaitos tvarkymą, bankrutuojančios įmonės turto ir finansinių dokumentų neperdavimą, ieškovės nurodyta 68 290,55 Eur apimtimi išaugusius kreditorių finansinius reikalavimus. Teismas priėjo išvados, kad ieškinys atsakovo atžvilgiu neįrodytas, todėl ieškinio netenkino.

27III.

28Apeliacinio skundo ir atsiliepimo esmė

2911.

30Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti 2019 m. spalio 18 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3111.1.

32Nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. iki bankroto bylos iškėlimo, ieškovės vadovo pareigas ėjo atsakovas. Šias aplinkybes patvirtina VĮ Registrų centro duomenys. Apie atsakovo įdarbinimą ieškovės direktoriumi 2015 m. spalio 5 d. pranešta VSDFV, atsakovo socialinio draudimo pabaiga buvo tik 2016 m. spalio 1 d., t. y. po metų, atsakovas Juridinių asmenų registre ieškovės direktoriumi įregistruotas 2015 m. rugsėjo 29 d. įmonės visuotinio akcininkų sprendimo pagrindu, kurio metu atsakovas ir išrinktas įmonės direktoriumi nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. Minėti duomenys bei dokumentai nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas nepagrįstai juos ignoravo bei dėl jų nepasisakė.

3311.2.

34Atsakovas apie tai, kad jis paskirtas direktoriumi žinojo dar prieš jį paskiriant į šias pareigas, su tuo sutiko bei pateikė savo asmens duomenis. Šias aplinkybes atsakovas patvirtino teismo posėdžio metu nurodydamas, kad direktoriumi pabūti jo paprašė trečiasis asmuo H. K., kuris buvo įmonės akcininku, atsakovas sutiko pabūti direktoriumi, nes jam reikėjo darbo.

3511.3.

36Atsakovas ėjo ieškovės direktoriaus pareigas ir iš buvusio direktoriaus – trečiojo asmens D. F. perėmė įmonės dokumentus bei antspaudą. Tai patvirtina 2019 m. spalio 17 d. teismo posėdžio metu trečiojo asmens D. F. pateiktas įmonės dokumentų priėmimo-perdavimo aktas. Teismas dokumentų priėmimo-perdavimo akto nevertino, jo neįkėlė į elektroninę bylos kortelę, tai procesinis pažeidimas turėjęs esminės reikšmės neteisingam bylos išnagrinėjimui. Teismas nepagrįstai prie civilinės bylos neprijungė 2019 m. spalio 17 d. teismo posėdžio metu pateiktus šalių papildomus dokumentus: dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, VĮ Regitra duomenis.

3711.4.

38Atsakovas tiek teisiškai, tiek ir faktiškai buvo ieškovės direktoriumi. Priešingu atveju nebūtų buvę pagrindo atsakovo registruoti VĮ Registrų centre, perduoti duomenų VSDFV bei jam nebūtų reikėję perimti įmonės dokumentų bei antspaudo. Tokia teismo logika formuoja ydingą praktiką, kad bet kuris įmonės direktorius nurodydamas, kad su juo nebuvo sudaryta darbo sutartis, t. y. iš esmės ją nuslėpdamas, galėtų išvengti atsakomybės dėl savo neteisėtų veiksmų. Darbo sutartys bankroto administratoriui nebuvo perduotos. Todėl nėra galimybės tinkamai patikrinti ar iš tiesų su atsakovu nebuvo sudaryta darbo sutartis ir esant šiai situacijai – atsakovui žinant, kad bankroto administratorius neturi darbo sutarčių, akivaizdu, kad atsakovas stengdamasis išvengti atsakomybės, jos ir nepateikė, ir tai teismas turėjo vertinti kaip atsakovo gynybinę poziciją.

3911.5.

40Teismas nepagrįstai nevertino to, kad atsakovas ginčo laikotarpiu buvo ne tik ieškovės direktoriumi, bet ir UAB „Viltecha“ direktoriumi. Atsakovas gerai išmanė savo, kaip direktoriaus, pareigas ir turėtų už jų nevykdymą (dėl nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo) prisiimti atsakomybę.

4111.6.

422018 m. gruodžio 3 d. ir 2018 m. gruodžio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimis civilinėje byloje Nr. eB2-4571-577/2018 patvirtintas ieškovės kreditorių sąrašas ir jų finansinių reikalavimų dydis: antros eilės kreditoriai ir jų reikalavimai: VMI – 65 795,08 Eur; VSDFV Vilniaus skyrius – 2 507,47 Eur; trečios eilės kreditoriai ir jų reikalavimai: BUAB „Viltecha“ – 79 982,91 Eur. Iš viso 14 8285,46 Eur. Kreditorių finansiniai reikalavimai –VMI 65 783,09 Eur, o VSDFV Vilniaus skyriui – 2 507,47 Eur atsirado būtent atsakovo vadovavimo laikotarpiu. Byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, kad atsakovui pradėjus eiti įmonės direktoriaus pareigas įmonė buvo nemoki. Todėl atsakovas privalėjo nedelsiant kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas laiku nesikreipė dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, atsakovas yra atsakingas už įmonei dėl to padarytą žalą.

4312.

44Atsakovas atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo šiuos argumentus:

4512.1.

46Pas ieškovę faktiškai nedirbo nė vienos dienos, veikla buvo sustabdyta, nes ieškovė yra UAB „Viltecha“ laiduotoja verslo santykiuose susijusiuose su UAB „Viltecha“ banko paskolos gavimu ir gražinimu, dėl kurios iki šiol vyksta teismo procesai. Atsižvelgiant į tai nebuvo inicijuojamas bankroto bylos iškėlimas.

4712.2.

482018 m. lapkričio 9 d. teismo nutarimu byloje Nr. A6-2549-1033/2018 konstatuota, kad byloje nėra surinkta pakankamai neginčijamų įrodymų išvadai, kad atsakovas, kaip ieškovės vadovas, veikdamas tiesiogine ar netiesiogine tyčia atliko jam inkriminuoto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius dėl bankroto bylos neinicijavimo bendrovei ir kreditoriaus (VMI) teisių pažeidimo, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta nesant jo veiksmuose (neveikime) administracinio nusižengimo požymių.

4912.3.

50Atsakovui įsidarbinus pas ieškovę nebuvo ilgalaikio ar trumpalaikio turto. Pas ieškovę nedirbo nė vienos dienos, negavo atlyginimo, neperėmė turto, nepasirašė su ieškove susijusių dokumentų.

51Teisėjų kolegija

konstatuoja:

52IV.

53Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl apeliacinio proceso ribų

5413.

55Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinis procesas vyksta pagal apeliacinio skundo ribas.

56Dėl teismo posėdžio metu pateiktų įrodymų

5714.

58Ieškovė apeliaciniame skunde, be kita ko, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriėmė 2019 m. spalio 17 d. teismo posėdžio metu pateiktų šalių papildomų įrodymų: dokumentų priėmimo-perdavimo akto, akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, VĮ Regitra duomenų.

5915.

60Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės minimų dokumentų kopijų elektroninėje bylos versijoje nėra, tačiau 2015 m. spalio 6 d. dokumentų priėmimo-perdavimo akto, 2015 m. rugsėjo 8 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties ir 2018 m. spalio 18 d. VĮ Regitros pažymos su priedais kopijos yra elektroninės bylos popieriniame priede. Be to, 2019 m. spalio 17 d. teismo posėdžio metu pateikus minėtus dokumentus, bylą nagrinėjusi teisėja teismo posėdžio metu susipažinusi su pateiktais dokumentais nurodė, kad bus padarytos dokumentų kopijos, o originalai grąžinami (2019 m. spalio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 21 min 20 s). Dėl nurodytų aplinkybių nesutiktina su ieškove, kad teismas atsisakė minėtus įrodymus priimti. Šią išvadą taip pat pagrindžia ir tai, kad byloje nėra pirmosios instancijos teismo motyvuoto atsisakymo priimti minėtus įrodymus (CPK 181 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinio proceso metu, patikrinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina visus byloje (elektroninėje byloje ir jos popieriniame priede) esančius įrodymus, tame tarpe ir ieškovės minėtus įrodymus. Dėl atsakovo buvimo ieškovės vadovu fakto

6116.

62Apeliaciniame skunde ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys atsakovui dėl žalos atlyginimo. Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog byloje esantys įrodymai neleidžia spręsti apie atsakovo vadovavimą įmonei. Ieškovės vertinimu, atsakovas buvo įmonės vadovu, šis faktas registruotas VĮ Registrų centro, duomenys apie atsakovo įdarbinimą perduoti VSDFV, o atsakovas perėmė įmonės antspaudą ir dokumentus, todėl faktiškai vadovavo ieškovei. Būdamas ieškovės vadovu nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, o iškėlus bankroto bylą nevykdė pareigos perduoti įmonės dokumentus bankroto administratoriui (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Todėl iš atsakovo turi būti priteista suma, kuria padidėjo ieškovės įsipareigojimai kreditoriams.

6317.

64Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas 2015 m. rugsėjo 29 d. ieškovės visuotinio akcininkų susirinkimo metu nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. paskirtas ieškovės vadovu. VSDFV Vilniaus skyriaus duomenimis atsakovas draudžiamų pajamų pas ieškovę neturėjo. Iš „SoDra“ pateiktų duomenų, 2017 m. sausio 27 d. atsakovui įrašyta valstybinio socialinio draudimo pabaiga nuo 2016 m. spalio 1 d., nurodant draudimo pabaigos priežastį – draudimo pabaiga skyriaus iniciatyva, o iš išrašo apie ieškovės apdraustus asmenis, jų draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas matyti, kad už 2015 m. spalį atsakovui apskaityta 150 Eur draudžiamųjų pajamų.

6518.

66Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nesant duomenų apie su atsakovu sudarytą darbo sutartį, kiti byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo pripažinti atsakovą ėjusį šios įmonės vadovo pareigas. Teismas nustatė, kad atsakovas nei teisiškai nei faktiškai ieškovės vadovu nebuvo, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti atsakovą atsakingu už įmonės veiklą, apskaitos tvarkymą, bankrutuojančios įmonės turto ir finansinių dokumentų neperdavimą, įmonės apskaitos tvarkymą, ieškovės išaugusius kreditorių finansinius reikalavimus.

6719.

68Sutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad tai, jog nebuvo sudaryta darbo sutartis su atsakovu ar jos nėra byloje, savaime nėra pagrindas išvadai, kad atsakovas nebuvo ieškovės direktoriumi.

6920.

70Vadovo ir įmonės santykiai kasacinio teismo praktikoje įvardijami kaip pavedimo teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2011; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018). Pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis (CK 6.756 straipsnio 1 dalis). Pavedimo teisiniai santykiai atsiranda esant trijų juridinių faktų sumai – pirma, įgaliotojo pavedimui jo vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus, antra, įgaliotinio sutikimui šiuos veiksmus atlikti. Trečioji būtina sąlyga, įtvirtinta CK 6.761 straipsnio 3 dalyje – jeigu ko kita nenustato sutartis, įgaliotojas privalo aprūpinti įgaliotinį priemonėmis, reikalingomis pavedimui įvykdyti, atlyginti įgaliotiniui išlaidas, kurios buvo būtinos pavedimui tinkamai įvykdyti.

7121.

72Sutiktina su ieškove, kad ieškovė atliko teisinius veiksmus pavedimo teisiniam santykiui atsirasti. ABĮ numato, kad vadovo paskyrimas yra akcininkų susirinkimo ar valdybos kompetencijoje (ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai, 37 straipsnio 3 dalis). Byloje yra duomenys, kad 2015 m. rugsėjo 29 d. ieškovės visuotinio akcininkų susirinkimo metu nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. atsakovas paskirtas ieškovės vadovu. Be to, ieškovės akcininko H. K. prašymu atsakovas Juridinių asmenų registre įregistruotas kaip ieškovės vadovas.

7322.

74Aplinkybė, kad atsakovas buvo paskirtas ieškovės vadovu, nustatyta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-2549-1033/2018, kurioje teismas iš VSDFV Vilniaus skyriaus 2018 m. spalio 24 d. pažymos apie asmens valstybinio socialinio draudimo laikotarpius nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 24 d. nustatė, kad atsakovas buvo įdarbintas pas ieškovę nuo 2015 m. spalio 5 d. iki 2016 m. spalio 1 d., tačiau didžiąją šio periodo dalį, t. y. nuo 2015 m. lapkričio 11 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d., buvo nedraudiminis laikotarpis, todėl formaliai buvo įdarbintas tik 27 dienas – nuo 2015 m. spalio 5 d. iki 2015 m. spalio 31 d.

7523.

76CK 6.757 straipsnio 2 dalis ir ABĮ nenumato specialios vadovo sutikimo būti bendrovės vadovu formos, sutikimas gali būti išreikštas aiškiai arba tylėjimu. Vertinant atsakovo sutikimą būti ieškovės vadovu, iš bylos duomenų galima spręsti, kad atsakovas sutiko eiti šias pareigas. Šią aplinkybę įrodo atsakovo paaiškinimai teismo posėdžio metu, atsakovas nurodė, kad direktoriumi pabūti jo paprašė H. K., atsakovas sutiko pabūti direktoriumi, nes jam reikėjo darbo, teigė žinojęs, kad buvo direktoriumi bei pateikė savo asmens duomenis, reikalingus įdarbinimui. Taip pat atsakovas, kaip ieškovės vadovas, pasirašė 2015 m. spalio 6 d. dokumentų priėmimo-perdavimo aktą.

7724.

78Taigi, iš esmės byloje ir nėra ginčo dėl to, kad atsakovas išrinktas į ieškovės vadovo pareigas, to neginčija ir pats atsakovas, tačiau atsakovas teigia, kad kaip ieškovės vadovas veiksmų neatliko, turto ir dokumentų neperėmė, taigi, ginčija aplinkybę, kad jis realiai galėjo įvykdyti savo, kaip vadovo pareigas, nes ieškovė neperdavė tam būtinų priemonių (dokumentų, turto), taigi pažeidė CK 6.761 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą įgaliotojo pareigą aprūpinti įgaliotinį būtinomis priemonėmis įgaliojimui vykdyti.

7925.

80Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nors ir netinkamais argumentais (sprendė, kad atsakovas nebuvo vadovu, nes su juo nebuvo sudaryta darbo sutartis), priėjo pagrįstos išvados, kad atsakovas realiai neįgijo ieškovės vadovo statuso. Tačiau, net ir nustačius, kad byloje pakanka duomenų teigti, jog atsakovas ieškovės vadovu buvo, byloje nėra duomenų leidžiančių nustatyti jo civilinės atsakomybės sąlygas. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės

8126.

82Nagrinėjamu atveju ieškovė privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015 ir kt.).

8327.

84Ieškovė įrodinėja, kad atsakovas, būdamas ieškovės vadovu, nevykdė įstatyminės pareigos išsaugoti ieškovės turtą, bei įstatyminės ir teismo nustatytos pareigos ieškovei iškėlus bankroto bylą perduoti ieškovės turtą ir dokumentus bankroto administratoriui. Pareiga įmonės valdymo organams perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą ginčo metu buvo įtvirtinta ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte (priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo nustatyti laikotarpį, ne ilgesnį kaip 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus) ir ĮBĮ 7 dalies 1 punkte (įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus).

8528.

86Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad atsakovas po bankroto bylos iškėlimo ieškovei neperdavė paskirtam bankroto administratoriui ieškovės turto ir dokumentų. Tačiau nagrinėjamu atveju, vadovaujantis visuotinai pripažintu teisės principu, kad neįmanomas dalykas negali sukurti prievolės (impossibilium nulla obligatio est (lot.)) ir CK 6.3 straipsnio 4 dalimi, kuri aiškiai numato, kad prievolės dalyku negali būti tai, kas neįvykdoma, teigtina, jog atsakovas neatliko neteisėtų ir kaltų veiksmų neperduodamas ieškovės dokumentų ir turto administratoriui, nes nors ir buvo paskirtas formaliu ieškovės vadovu, tačiau neturėjo objektyvios galimybės vykdyti ieškovės vadovui įstatymo ir teismo nutartimi nustatytas pareigas.

8729.

88Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad D. F. nuo 2010 m. spalio 22 d. iki 2015 m. spalio 29 d. buvo ieškovės vadovu ir iki 2015 m. rugsėjo 8 d. vienu iš ieškovės akcininkų, iki parduodant akcijas H. K.. Iš 2015 m. spalio 6 d. priėmimo-perdavimo akto matyti, jog D. F. pardavė, o ieškovės akcininkas H. K. priėmė ieškovės anspaudą bei dokumentus (priėmimo-perdavimo aktą taip pat pasirašė ir atsakovas). Teismo posėdžio metu D. F. paaiškino, kad jis turto ar dokumentų atsakovui neperdavė, atsakovo nepažįsta, o visus įmonės dokumentus perdavė akcininkui H. K. pagal 2015 m. spalio 6 d. priėmimo-perdavimo aktą. Atsakovas paaiškino, kad kitų asmenų jau pasirašytą priėmimo-perdavimo aktą akcininkas H. K. atsakovui yra davęs pasirašyti. Šie duomenys leidžia teigti, jog atsakovas, nors ir pasirašė 2015 m. spalio 6 d. priėmimo-perdavimo aktą, tačiau ieškovės antspaudo ir dokumentų neperėmė – šiuos perėmė ieškovės akcininkas H. K., šias aplinkybės patirtino ir pats H. K.. Be to, kaip nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-2549-1033/2018, ieškovė, atstovaujama H. K., 2018 m. spalio 11 d. priėmimo-perdavimo aktu perdavė ieškovės bankroto administratoriui bendrovės antspaudą, registravimo pažymėjimą, įstatų originalus ir kitus dokumentus. Taigi, minėtos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad atsakovas ieškovės dokumentų neperėmė, atitinkamai neturėjo duomenų apie ieškovės finansinę padėtį (turtimą turtą, įsipareigojimus).

8930.

90Atsakovui neturint ieškovės antspaudo, dokumentų, duomenų apie ieškovės turtą ir įsipareigojimus, atsakovas objektyviai negalėjo įvykdyti ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto reikalavimo bei 2018 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties (perduoti bankroto administratoriui ieškovės turtą ir dokumentus), atitinkamai ir pareigos turtą (jeigu tokio buvo) išsaugoti, todėl neegzistuoja atsakovo kaltė dėl jo, kaip ieškovės formalaus (de jure) vadovo veiksmų (neveikimo). Kiti byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina tik atsakovo buvimą ieškovės formaliu (de jure) vadovu, išrinktu, įregistruotu, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas savarankiškai atliko kokius nors veiksmus kaip ieškovės vadovas. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės, objektyvios galimybės veikti kaip ieškovės vadovui, kitų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų nustatymas neturi prasmės, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

9131.

92Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat teigia, kad atsakovas privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei, tačiau laiku nesikreipė ir yra atsakingas už įmonei dėl to padarytą žalą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovė neįrodinėjo atsakovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo pirmosios instancijos teisme, o ieškinį grindė išskirtinai turto ir dokumentų neperdavimu. Kadangi ieškovė šių aplinkybių pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo, savo apeliacinio skundo ieškovė negali grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių naujai nurodomų aplinkybių nepasisako.

93Dėl bylos procesinės baigties

9432.

95Dėl šioje nutartyje nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija priėjo išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės ieškinio, priėmė teisingą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai skundžiamą sprendimą pakeisti ar panaikinti nesudaro pagrindo. Dėl to skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

9633.

97Šalys nenurodė, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidų ir jų priteisti neprašė, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu nepasisako.

98Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Nutarė

99Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.