Byla A2-699-42/2007

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Burdulio, kolegijos teisėjų R. B. ir A. Ž. , sekretoriaujant Rasmai Rinkūnaitei, dalyvaujant pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro atstovei Arūnei Alimaitei, ieškovei A. U. , suinteresuotam asmeniui Z. A. , atsakovo Lietuvos žemės ūkio ministerijos atstovams E. K. ir J. K. , trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Agrometa“ atstovui advokatui G. Č. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, ieškovės A. U. ir suinteresuoto asmens Z. A. atskiruosius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 27 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-269/2001, pagal ieškovų: D. P. , V. P. , R. G. , E. G. , D. S. , S. S. , V. B. , A. B. , N. Š. S., R. B. , N. B. , D. P. , J. M. M., D. M. G., V. M. , J. P. , G. J. , D. V. , G. V. , V. L. , D. L. , J. K. , V. K. , D. J. , S. J. , A. M. , R. A. , A. A. , M. B. , L. B. , A. B. , V. M. , J. Ž. , A. Ž. , A. U. , R. A. ieškinį atsakovams AB "Kauno alus", Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, tretieji asmenys: VĮ "Valstybės turto fondas", Kauno miesto valdyba, AB "Kauno alus" akcininkai dėl pažeistų teisių atstatymo, viešosios akcijų pasirašymo sutarties, visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu, įstatinio kapitalo sumažinimo, teisinės registracijos panaikinimo, įpareigojimo sudaryti gyvenamosios patalpos pirkimo-pardavimo sutartį ir

Nustatė

2Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-269/2001, nes apeliacinės instancijos teismo nutartyje yra padaryta aiški teisės taikymo klaida (CPK 366 str. 1 d. 9 p.). Pareiškėjas nurodė, jog Kauno miesto apylinkės teismas 2001-06-27 sprendimu atstatė ieškininės senaties terminą reikalavimams dėl teisinės registracijos panaikinimo pareikšti, pripažino patalpas, esančias Savanorių pr. 9, Kaune, gyvenamosiomis bei atitinkančiomis Butų privatizavimo įstatymo 2 str. pirkimo-pardavimo objektui keliamus reikalavimus ir įpareigojo AB „Kauno alus" sudaryti gyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutartis su ieškovais D. P. , V. P., R. G. , E. G. , D. S. , S. S. , V. B. , A. B. , N. Š. S., R. B. , N. B. , D. P. , J. M. M., D. M. G., V. M. , J. P. , G. J. , D. V. , G. V. , V. L. , D. L. , J. K. , V. K. , D. J. , S. J. , A. M. . Teismas pripažino negaliojančia viešąją akcijų pasirašymo sutartį, kuria į AB alaus darykla „Žalsvytis" įstatinį kapitalą buvo įtrauktas gyvenamasis namas, esantis Savanorių pr. 9, Kaune; pripažino negaliojančia AB alaus darykla „Žalsvytis" 1993-05-01 visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo dalį, kuriuo patvirtintas bendrovės įstatų 3.1 p. dėl įstatinio kapitalo padidinimo 14192,03 Lt sumai; sumažino AB alaus darykla „Kauno alus" įstatinį kapitalą 1759,68 Lt sumai. Teismas priėmė ieškovių A. U. ir R. A. atsisakymą nuo ieškinio ir šioje dalyje bylą nutraukė, o ieškovų L. B. , A. B. , V. M. , J. Ž. ir A. Ž. ieškininius reikalavimus paliko nenagrinėtais.

3Kauno apygardos teismas 2002-07-03 nutartimi iš dalies pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2001 06 -27 sprendimą ir panaikino sprendimo dalį, kuria pripažinta negaliojančia viešoji akcijų pasirašymo sutartis, visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo dalis dėl įstatinio kapitalo padidinimo, sumažintas įstatinis kapitalas 1759,68 Lt sumai, patalpos, esančios Savanorių pr. 9, Kaune, pripažintos gyvenamosiomis ir atitinkančiomis Butų privatizavimo įstatymo 2 str. pirkimo-pardavimo objektui keliamus reikalavimus bei AB „Kauno alus" įpareigota sudaryti gyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutartis su ieškovais. Kitoje dalyje sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėjas nurodė, kad ši nutartis yra nepagrįsta, kadangi padarytos aiškios materialinės ir procesinės teisės normų taikymo klaidos. Kauno apygardos teismas, spręsdamas dėl pastato paskirties ir nuomos santykių, pažeidė įrodymų vertinimo bendrąsias nuostatas.

4Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. kovo 27 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.2-269/2001 atmetė.

5Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus įstatymu nustatytų terminų.

6Teismas, įvertinęs teismo posėdyje ištirtus žodinius šalių paaiškinimus bei byloje esančius rašytinius įrodymus laikė, kad prokuroro prašymas dėl aiškių materialinės teisės normų taikymo klaidų, yra nepagrįstas. Nutartyje nurodoma, kad iš LR generalinio prokuroro prašyme išdėstytų motyvų dėl apeliacinės instancijos teismo nutartyje padarytos akivaizdžios materialinės teisės klaidos, akivaizdu, jog pareiškėjas nesutinka su apeliacinės instancijos teismo taikytomis materialinės teisės normomis, bet su teismo išvadomis, padarytomis taikant materialinės teisės normas. Teismas sprendė, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai spręsdami ginčą šioje byloje taikė tinkamas teisės normas ir procesiniuose dokumentuose nurodė teisingus straipsnių numerius. Teismas laikė, kad pareiškėjas neįrodė, jog apeliacinės instancijos teismas aiškiai neteisingai taikė LR butų privatizavimo įstatymą, LR Vyriausybės 1991-08-16 nutarimą Nr. 335 ir LR Vyriausybės 1991-07-31 nutarimą Nr. 309.

7Pareiškėjo argumentus dėl netinkamai pritaikytų procesinių teisės normų, t.y. jog teismas pažeidė: įrodymų vertinimo bendrąsias nuostatas (LR CPK 1964 m. redakcijos 176-185 str.) bei LR CPK 1964 m. redakcijos 331 str. 4 d. 3 p nuostatas, numatančias, kad sprendime (nutartyje) turi būti nurodyti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; neišsiaiškino tikrosios A. U. ir R. A. valios dėl bylos nutraukimo ir neišaiškino pasekmių, pažeisdamas minėtų asmenų teises ir padarydamas procesinių teisės normų taikymo klaidą, teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus. Teismas padarė išvadą, jog teismai, priimdami procesinius sprendimus, vadovavosi visais byloje esančiais įrodymais ir savo sprendime bei nutartyje jais rėmėsi, konstatuodamas kurios aplinkybės nustatytos, o kurios ne. Teismas pažymėjo, kad civiliniame procese galiojant dispozityvumo ir rungimosi principui, teismas tik vertina šalių pateiktus įrodymus, tačiau neturi įrodinėjimo pareigos, o taip pat negali vieną šalį įpareigoti įrodyti tai, ką privalo įrodinėti kita šalis, nes būtų pažeistas rungimosi principas.

8Teismas taip pat nustatė, kad 2000-05-30 A. U. ir R. A. parašė teismui prašymą išbraukti iš trečiųjų asmenų sąrašo, kadangi su atsakovu ieškinio klausimus išsprendė gera valia ir šios ieškovės vėlesniuose teismo posėdžiuose nedalyvavo. Teismui priėmus sprendimą dėl A. U. ir R. A. atsisakymo nuo ieškinio, jos šio sprendimo dalies apeliacine tvarka neskundė, nors kitiems ieškovams pirmosios instancijos teismas priėmė palankų sprendimą, todėl teismas, įvertinęs aplinkybių visumą, sprendė, kad ieškovės atsisakė ieškinio ir teismas jų atsisakymą priėmė pagrįstai.

9Atskiruoju skundu pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - prašymą dėl proceso atnaujinimo patenkinti.

10Skundas grindžiamas šiais argumentais:

111) teismo argumentas, kad pareiškėjas neįrodė, jog apeliacinės instancijos teismas aiškiai neteisingai taikė LR butų privatizavimo įstatymą, LR Vyriausybės 1991-08-16 nutarimą Nr. 335 ir 1991-07-31 nutarimą Nr. 309, yra nepagrįstas. Apelianto nuomone, Kauno apygardos teismas, padaręs išvadą, kad pastatas Savanorių pr.9, Kaune, nėra privatizavimo objektas dėl to, kad šis pastatas nebuvo įregistruotas bendrabučiu nei buvusiame inventorizavimo biure, nei miesto valdyboje, kaip to reikalauja 1992-09-25 LR Vyriausybės nutarimu Nr.704 patvirtinti bendrabučių nuostatai, o ir su ieškovais nebuvo sudarytos gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys, neteisingai aiškino ir taikė ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai taikė LR Butų privatizavimo įstatymą, LR Vyriausybės 1991-08-16 nutarimą Nr.335 ir 1991-07-31 nutarimą Nr.309, ir netaikė 1993-07-15 įstatymo Nr.I-224, kuriuo buvo pakeistas Butų privatizavimo įstatymas ir LR Vyriausybės 1993-09-03 nutarimo Nr.680 ,,Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų butų privatizavimo klausimais papildymo ir dalinio pakeitimo“, ir dėl to padarė aiškią ir esminę klaidą. Bendrabučiai buvo privatizuojami butų privatizavimo įstatymo ir Vyriausybės 1991-07-31 nutarimo Nr.309 su pakeitimais ir papildymais nustatyta tvarka, pagal kurią privatizavimo procesą vykdė, jei bendrabučiai nebuvo perduoti savivaldybei, ta įmonė, kurios balanse yra ar buvo šis butų fondas. Kadangi AB alaus darykla ,,Žalsvytis“ į įmonės balansą įtraukdama bendrabutį pažeidė LR Vyriausybės nutarimą 1991-08-18 Nr.335, nustatantį, kad privatizuojant įmones į jų įstatinį kapitalą žinybinį butų fondą sudarantis valstybinis kapitalas neįtraukiamas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad 1994-03-18 akcininkų susirinkimo nutarimas prieštarauja Vyriausybės nutarimui Nr.335, 1992-05-29 nutarimui Nr.410, Centrinės privatizavimo komisijos 1992-03-12 protokolui Nr.34, ir pripažino ginčo pastatą gyvenamosiomis patalpomis bei įpareigojo atsakovą jas parduoti gyventojams;

122) apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad prašymą dėl gyvenamosios patalpos privatizavimo asmenys turėjo teisę paduoti iki 1992-12-01, o ne dėl savo kaltės laiku jų nepadavę, galėjo juos paduoti tik Seimo sudarytai Valstybinei komisijai iki 1997-12-31, nepagrįstai nusprendė, kad ieškovai nebuvo tinkami privatizavimo subjektai. 1993-07-15 įstatymu Nr.I-224 pakeitus Butų privatizavimo įstatymą, buvo leista privatizuoti kambarius bendrabučiuose, o prašymų dėl privatizavimo padavimo terminai buvo nustatyti LR Vyriausybės 1993-09-03 nutarimo Nr.680 1 punktu, pagal kurį tokie prašymai turėjo būti paduoti iki 1993-11-30. Tačiau šių normų teismas netaikė ir todėl padarė aiškia ir esminę klaidą, nuspręsdamas, kad ieškovai nėra privatizavimo subjektai;

133) apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl pastato paskirties ir nuomos santykių, pažeidė įrodymų vertinimo bendrąsias nuostatas, nes neįvertino byloje esančių įrodymų ir nemotyvavo, kodėl juos atmeta, o tik vadovavosi formaliu pagrindu, kad bendrabutis nebuvo registruotas nustatyta tvarka. Tuo teismas pažeidė LR CPK 1964 m. redakcijos 222 str. 4 d. 3 punkto bei 57-65 str. nuostatos;

144) pirmosios instancijos teismas, neišsiaiškinę tikrosios ieškovių valios dėl atsisakymo nuo ieškinio ir neišaiškinęs joms tokio atsisakymo pasekmių, nesilaikė LR CPK 1964 m. redakcijos 186 str. 1 d. reikalavimų, netinkamai taikė LR CPK 1964 m. redakcijos 244 str. 3 d. ir padarė procesinių teisės normų taikymo klaidą.

15Ieškovė A. U. ir suinteresuotas asmuo Z. A. atskiruoju skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo patenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

161) Kauno apygardos teismas priimdamas 2002-07-03 nutartį, vadovavosi tik formaliu pagrindu, kad bendrabutis nebuvo registruotas nustatyta tvarka. T. K. miesto apylinkės teismas 1994-04-27 teisėtai ir pagrįstai sprendimu pripažino pastatą Savanorių pr. 9, Kaune, bendrabučiu, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, kad AB ,,Žalsvytis“ priklausantis pastatas yra bendrabutis, jame gyveno ieškovai nuomininkų teisėmis, o aplinkybė, jog pastatas buvo įregistruotas kaip administracinis, nekeičia pastato paskirties. Teismas netaikė tuo metu galiojusio Butų privatizavimo įstatymo ir LR Vyriausybės 1991-07-31 nutarimo Nr.309;

172) ieškovė A. U. pareiškimu atsisakė nuo savo reikalavimų kaip tretysis asmuo (akcininkė), nes ji akcininkų susirinkime nebalsavo už bendrabučio įtraukimą į įstatinio kapitalo sudėtį, tačiau nuo ieškinio reikalavimų neatsisakė ir teismas neišaiškino atsisakymo nuo ieškinio pasekmių, kaip to reikalavo LR CPK 1964 m. redakcijos 186 str. 1 d.

18Pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras atsiliepimu į ieškovės A. U. ir suinteresuoto asmens Z. A. atskirąjį skundą prašo jį tenkinti skunde išdėstytais motyvais.

19Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo juos atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog prašymas atnaujinti procesą atmestas pagrįstai, kadangi pareiškėjas neįrodė proceso atnaujinimo pagrindo, t.y. kad Kauno apygardos teismo 2002-07-03 nutartyje yra aiški teisės taikymo klaida. Ginčo pastatas negalėjo būti privatizavimo objektu, nes jis nebuvo įregistruotas kaip bendrabutis nei inventorizavimo biure, nei miesto valdyboje, kaip to imperatyviai reikalavo Bendrabučių nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 1992-09-25 nutarimu Nr.704 2 punktas. Be to, pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme.

20Atsakovas AB ,,Kauno alus“ atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo juos atmesti. Nurodo, jog iš pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstytų motyvų dėl apeliacinės instancijos teismo nutartyje padarytos akivaizdžios materialinės teisės normos taikymo klaidos, akivaizdu, kad pareiškėjas nesutinka ne su apeliacinės instancijos teismo taikytomis materialinės teisės normomis, bet su teismo išvadomis, padarytomis jas taikant. Be to, skunduose nurodytos faktinės aplinkybės, kurias, apeliantų nuomone, neteisingai vertino Kauno apygardos teismas, tačiau skundžiama teismo nutartimi pirmosios instancijos teismas tik pasisakė ir nagrinėjo proceso atnaujinimo klausimą. Skundai atmestini, nes nenurodyti skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo motyvai.

21Tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į pareiškėjo Lietuvos generalinio prokuroro atskirąjį skundą prašo jį tenkinti. Atsiliepimas pagrįstas motyvais, išdėstytais pareiškėjo atskirajame skunde.

22Atskirieji skundai atmestini.

23Civilinio proceso kodekso 365 straipsnyje nustatyta, kad bylos užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. CPK 365 sraipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymus dėl proceso atnaujinimo, siekiant apginti viešąjį interesą, gali paduoti ir Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras.

24Pareiškėjas – Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, siekdamas apginti viešąjį interesą, pateikė prašymą atnaujinti procesą Kauno m. apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2- 269/2001 CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, tai yra, kad Kauno apygardos teismas 2002 m. liepos 3 d. nutartimi, iš dalies pakeisdamas Kauno m. apylinkės teismo 2001 m. birželio 27d. sprendimą, padarė aiškias materialinės ir procesinės teisės normų taikymo klaidas.

25Pagal paminėtą teisės normą, procesas gali būti atnaujintas tuo atveju, kai teismas padarė aiškią materialinės ar procesinės teisės normos taikymo klaidą, kurią būtina ištaisyti. Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jos netinkamas taikymas. Pažymėtina, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, tai yra, tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą ir nepagrįstą bei yra pagrindas tą sprendimą (nutartį) pakeisti ar panaikinti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2005 ; Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2005).

26Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2002 m. liepos 3 d. nutartimi iš dalies pakeitė Kauno m. apylinkės teismo 2001 m. birželio 27 d. sprendimą ir panaikino jo dalį, kuria pripažinta negaliojančia viešoji akcijų pasirašymo sutartis, visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo dalis dėl įstatinio kapitalo padidinimo, sumažintas įstatinis kapitalas 1759,68 Lt sumai, patalpos, esančios Savanorių pr. 9, Kaune pripažintos gyvenamosiomis ir atitinkančiomis Butų privatizavimo įstatymo 2 str. pirkimo – pardavimo objektui keliamus reikalavimus bei AB „Kauno alus“ įpareigota sudaryti su ieškovais gyvenamųjų patalpų pirkimo – pardavimo sutartis. Kitą sprendimo dalį, kuria priimti ieškovių A. U. ir R. A. atsisakymas nuo ieškinio ir šioje dalyje civilinė byla nutraukta bei palikti ieškovų A. B. , L. B. , V. M. , J. Ž. ir A. Ž. ieškiniai nenagrinėti, paliko nepakeistą.

27Laikytinas nepagrįstu apeliantų atskirųjų skundų argumentas, kad apylinkės teismas, atsisakydamas atnaujinti procesą pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašymą, nepagrįstai konstatavęs, kad tiek pirmosios instancijos teismas ( Kauno m. apylinkės teismo 2001 06 27 sprendimas), tiek ir apeliacinės instancijos teismas (Kauno apygardos teismo 2002 07 03 nutartis), priimdami paminėtus procesinius dokumentus, nėra padarę aiškios materialinės teisės taikymo klaidos.

28Iš prašomos atnaujinti procesą civilinės bylos medžiagos matyti, kad ginčas kilęs dėl pastato, esančio Savanorių pr. 9, Kaune patalpų privatizavimo. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad teismai, spręsdami ginčą šioje byloje taikė teisės normas, reglamentuojančias valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo – pardavimo tvarką nuomininkams: tai yra, 1991 m. gegužė 28 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), poįstatyminius aktus - Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 7 d. nutarimą Nr. 309 „Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. 410 „Dėl įmonių, įstaigų ir organizacijų bendrabučių“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą Nr. 335 „Dėl įmonių žinybinio butų fondo apskaitos“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugsėjo 25 d. nutarimą Nr. 704 „Dėl gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ patvirtintuose Bendrabučių nuostatuose įtvirtintomis nuostatomis.

29Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, taikydamas teisės normas reglamentuojančias butų privatizavimą, padarė priešingą išvadą, negu apylinkės teismas, ir nustatė, kad ginčo pastatas Savanorių pr. 9, Kaune nebuvo nustatyta tvarka įregistruotas bendrabučiu, o su ieškovais nebuvo sudarytos gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys, todėl pagal Butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnio nuostatas ginčo pastatas negalėjo būti privatizavimo objektu, o ieškovai tinkami privatizavimo subjektai. Tokiu būdu, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad atnaujinti procesą pareiškėjo nurodytu pagrindu (CPK 366 str. 1 d. 9 p.), jog teismai spręsdami ginčą padarė aiškias ir esmines materialinės teisės normos taikymo klaidas, dėl kurių teismų procesiniai dokumentai galėtų būti pakeisti ar panaikinti, nėra pagrindo.

30Laikytini nepagrįstais pareiškėjo, ieškovės A. U. ir suinteresuoto asmens Z. A. atskirųjų skundų argumentai ir dėl aiškių procesinės teisės normų taikymo pažeidimų.

31Nustatyta, kad nagrinėjant bylą apylinkės teisme, ieškovės A. U. ir R. A. pateikė teismui prašymą, kuriuo nuo ieškinio atsisakė, kadangi klausimą su atsakovu išsprendusios gera valia (tomas V, b. l. 2). Apeliantų nuomone, teismas priimdamas atsisakymą nuo ieškinio, neišsiaiškinęs tikrosios ieškovių valios, neišaiškinęs joms bylos nutraukimo pasekmių, be to, jos laikiusios save byloje trečiaisiais asmenimis ir prašiusios išbraukti iš trečiųjų asmenų sąrašo. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. U. ir R. A. procese dalyvavo šalies (ieškovų) teisėmis ir kaip matyti iš teismo posėdžių protokolų, pateikusios paminėtą prašymą, kituose teismo posėdžiuose nedalyvavusios. Iš A. U. paaiškinimo, sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo (t.2, b. l. 36 ) matyti, kad ji paminėto turinio prašymą parašiusi patariant teisininkei, ir nenorėjusi toliau dalyvauti teismo posėdžiuose, be to, manė, kad jos reikalavimai nebus patenkinti. Pažymėtina, kad apylinkės teismui priėmus sprendimą dėl ieškovių atsisakymo nuo ieškinio, jos šios sprendimo dalies apeliacine tvarka neskundė, nors kitų ieškovų reikalavimai buvo patenkinti. Laikytina, kad ieškovės turėjo teisę atsisakyti nuo reikalavimų, kuriuos jos pareiškė, o paminėtos prašyme aplinkybės, jog (su atsakovu ieškinio klausimus išsprendė gera valia), patvirtina ieškovių valią atsisakyti nuo ieškinio. Pažymėtina, kad iki 2003 m. sausio 1 d. galiojusio Civilinio proceso kodekso 35 straipsnis (byla išnagrinėta pagal tuo metu galiojusias procesinės teisės normas) nustatė, kad teismas nepriima ieškovo atsisakymo nuo ieškinio, jeigu tie veiksmai prieštarauja įstatymui arba pažeidžia kieno nors teises ir įstatymo saugomus interesus. Tačiau tokių aplinkybių bylos duomenimis nenustatyta.

32Kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą Kauno m. apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-269/2001 Civilinio proceso kodekso 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, nenustačius aiškių ir esminių tiek materialinės, tiek ir procesinės teisės normų pažeidimų, todėl atskirieji skundai atmestini, o teismo nutartis nekeistina (CPK 337 str.1 p.)

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

34Atskiruosius skundus atmesti. Kauno m. apylinkės teismo 2007 m. kovo 27 d. nutarties nekeisti.

Proceso dalyviai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą,... 3. Kauno apygardos teismas 2002-07-03 nutartimi iš dalies pakeitė Kauno miesto... 4. Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. kovo 27 d. nutartimi pareiškėjo... 5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad prašymas atnaujinti procesą... 6. Teismas, įvertinęs teismo posėdyje ištirtus žodinius šalių paaiškinimus... 7. Pareiškėjo argumentus dėl netinkamai pritaikytų procesinių teisės normų,... 8. Teismas taip pat nustatė, kad 2000-05-30 A. U. ir R. A. parašė teismui... 9. Atskiruoju skundu pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras,... 10. Skundas grindžiamas šiais argumentais:... 11. 1) teismo argumentas, kad pareiškėjas neįrodė, jog apeliacinės instancijos... 12. 2) apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad prašymą dėl... 13. 3) apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl pastato paskirties ir... 14. 4) pirmosios instancijos teismas, neišsiaiškinę tikrosios ieškovių valios... 15. Ieškovė A. U. ir suinteresuotas asmuo Z. A. atskiruoju skundu prašo Kauno... 16. 1) Kauno apygardos teismas priimdamas 2002-07-03 nutartį, vadovavosi tik... 17. 2) ieškovė A. U. pareiškimu atsisakė nuo savo reikalavimų kaip tretysis... 18. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras atsiliepimu į... 19. Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepimu į... 20. Atsakovas AB ,,Kauno alus“ atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo juos... 21. Tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į pareiškėjo Lietuvos... 22. Atskirieji skundai atmestini.... 23. Civilinio proceso kodekso 365 straipsnyje nustatyta, kad bylos užbaigtos... 24. Pareiškėjas – Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, siekdamas... 25. Pagal paminėtą teisės normą, procesas gali būti atnaujintas tuo atveju,... 26. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2002 m. liepos 3 d. nutartimi iš... 27. Laikytinas nepagrįstu apeliantų atskirųjų skundų argumentas, kad... 28. Iš prašomos atnaujinti procesą civilinės bylos medžiagos matyti, kad... 29. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, taikydamas teisės normas... 30. Laikytini nepagrįstais pareiškėjo, ieškovės A. U. ir suinteresuoto asmens... 31. Nustatyta, kad nagrinėjant bylą apylinkės teisme, ieškovės A. U. ir R. A.... 32. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą... 33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 34. Atskiruosius skundus atmesti. Kauno m. apylinkės teismo 2007 m. kovo 27 d....