Byla e2-964-631/2020

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieškovo R. S. atstovei advokatei Jurgitai Judickienei, atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovams advokatui Sauliui Urbonavičiui ir įgaliotai atstovei R. K., atsakovo viešosios įstaigos Respublikinės Klaipėdos ligoninės atstovei advokatei Ievai Darandei, trečiojo asmens D. S. atstovui advokatui Pauliui Alšauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai ir viešajai įstaigai Respublikinei Klaipėdos ligoninei dėl konkurso rezultatų panaikinimo, sveikatos apsaugos ministro įsakymo dėl konkurso į VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės ( - ) pareigas komisijos sudarymo panaikinimo, darbo sutarties su ieškovu nutraukimo pripažinimo neteisėtu, ieškovo grąžinimo į pareigas, vidutinio darbo užmokesčio nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys D. S., AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujama filialo Lietuvoje.

2Teismas

Nustatė

3Ieškovas R. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, nurodydamas, kad nuo ( - ) dirbo VšĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje (toliau – Ligoninė), o nuo ( - ) ir jai vadovavo. Buvo sulaukęs pripažinimo kolegų, pacientų ir miesto bendruomenės tarpe. Jam vadovaujant Ligoninė buvo pilnai renovuota, joje buvo atidarytas naujas gydomasis korpusas, sudarytos puikios sąlygos pacientams teikti aukščiausios kokybės paslaugas. Ligoninė neturi jokių finansinių įsiskolinimų. 2018 m. ieškovas buvo nominuotas „Metų klaipėdiečio“ rinkimuose už nuopelnus medicinos srityje „Garbės klaipėdiečio“ kategorijoje. 2018 m. birželio 29 d., pasibaigus ieškovo terminuotai darbo sutarčiai, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. K-550 pagrindu buvo nutarta pratęsti ieškovo vadovavimą Ligoninei, jį paskiriant laikinai eiti ( - ) pareigas, iki kol viešo konkurso būdu bus priimtas VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės ( - ), bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams. Nurodyto įsakymo pagrindu 2018 m. liepos 9 d. pasirašyta terminuota darbo sutartis Nr. DS-91, kurios 3 punkte nurodyta termino pabaiga - „iki kol viešo konkurso būdu bus priimtas VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės ( - ), bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiai“. 2018 m. gruodžio 21 d. Ministro įsakymu Nr. K-926 pakeistas Įsakymas Nr. K-550 ir ieškovo darbo sutarties terminas pratęstas paskiriant ieškovą laikinai eiti Ligoninės ( - ) pareigas „iki kol viešo konkurso būdu bus priimtas VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės ( - )“ Ministras 2019 m. gegužės 13 d. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-560 paskelbė viešą konkursą Ligoninės ( - ) pareigoms eiti, o 2019 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-662 sudarė konkurso komisiją. 2019 m. gegužės 20 d. ieškovas pateikė prašymą dalyvauti konkurse kartu su visais reikiamais dokumentais, dalyvavo konkurse. Konkurso komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. birželio 19 d. posėdžio metu konkurso dalyviai buvo įvertinti, nustatytas jų įvertinimų eiliškumas ir priimtas protokolinis sprendimas Nr. 13-18 dėl dviejų daugiausiai balų, bet ne mažiau kaip 6 balus, surinkusių pretendentų – D. S. ir J. K. – kvietimo į antrą atrankos etapą – pokalbį su ministru. Po antrojo konkurso etapo (pokalbio su ministru) išrinktas jo laimėtojas – D. S.. Ministras 2019 m. liepos 23 d. priėmė įsakymą Nr. K530 „Dėl D. S. priėmimo į viešosios įstaigos Respublikinės Klaipėdos ligoninės ( - ) pareigas“. 2019 m. liepos 29 d. su D. S. pasirašyta darbo sutartis. Ieškovas nesutinka su konkurso rezultatais, yra įsitikinęs, kad Komisija buvo šališka, nes Komisijos pirmininkės, laikinai einančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ministerija, atsakovas) kanclerės pareigas O. V. motina B. B. dirbo toje pačioje Šilutės ligoninėje su konkurso laimėtoju D. S., be to, neoficialiais duomenimis, O. V. ir D. S. siejo ir asmeninė pažintis. O. V. nenusišalino nuo pretendentų vertinimo ir Komisijos sprendimo priėmimo konkurse, kuriame dalyvavo ir laimėjo D. S., todėl Komisijos sprendimas dėl Konkurso I-ojo etapo rezultatų vertinimo, yra neteisėtas. Komisijos sprendimas pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus, nes nebuvo užtikrintas objektyvus dalyvių vertinimas, o neteisėtu, Komisijos sprendimu buvo užkirstas kelias dalyvauti antrajame konkurso etape – pokalbyje su ministru. Ieškovas 2019 m. liepos 2 d. pateikė pirminį ieškinį teismui, siekdamas užginčyti konkurso rezultatus. Ieškovo poziciją dėl konkurso komisijos neteisėtos sudėties ir šališkumo palaikė ir Ligoninės bendruomenė, kuri, kilus ieškovo ginčui su ministerija dėl konkurso rezultatų, kreipėsi į valstybės institucijas dėl problemos sprendimo. Ieškovas taip pat mano, kad konkurso rezultatams įtakos turėjo ir įtampa jo bei ministerijos vadovybės santykiuose. Pažymi, kad po 2016 metų rinkimų ieškovo, kaip Ligoninės vadovo, ir naujosios ministerijos vadovybės santykiai klostėsi komplikuotai. Ligoninės prašymų ministerijai dėl pritarimo įsigyjant brangią medicinos įrangą svarstymai būdavo vilkinami. Kaip pavyzdį ieškovas pateikia 2016 m. lapkričio 2 d. prašymo leisti įsigyti universalią skaitmeninę rentgenodiagnostinę angiografijos sistemą nagrinėjimo vilkinimą ministerijoje. Po ilgų susirašinėjimų ir svarstymų prašymas buvo atmestas informuojant apie tai tik 2017 m. birželio 6 d. raštu. Tokius Ministerijos veiksmus ieškovas skundė Seimo kontrolieriui, kuris 2018 m. vasario 9 d. išvadoje Nr. 4D-2017/1-1587 konstatavo, kad nagrinėjant, svarstant ir vertinant Ligoninės prašymus leisti įsigyti medicininę įrangą bei teikiant atsakymus buvo pažeistos įstatymų nuostatos. Neabejotina, kad ieškovas nebuvo parankus ministerijos vadovybei, todėl ieškovas neatmeta, kad konkurso rezultatų vertinimui turėjo reikšmės ir šios aplinkybės. Ieškovas pažymi, kad darbo sutartis su juo buvo nutraukta 2019 m. liepos 31 d. Darbo sutarties nutraukimo pagrindas: „atsižvelgiant į tai, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. į VšĮ Klaipėdos Respublikinės ligoninės ( - ) pareigas bus priimtas asmuo laimėjęs viešą konkursą pareigoms užimti“. Ministras neteisėtai nutraukė su ieškovu sudarytą darbo sutartį, neįvykus aplinkybei, su kuria buvo siejama darbo sutarties termino pabaiga. Ieškovas buvo atleistas iš Ligoninės ( - ) pareigų anksčiau, nei jas pradėjo eiti konkursą laimėjęs asmuo. Ieškovas reikalauja ne tik pripažinti neteisėtu konkurso komisijos sprendimą, bet ir darbo sutarties su ieškovu nutraukimą bei grąžinti ieškovą laikinai eiti Ligoninės ( - ) pareigas. Ieškovas reikalauja panaikinti 2019 m. birželio 19 d. konkurso komisijos protokolinį sprendimą Nr. 13-18 dėl pretendentų įvertinimo bei dviejų daugiausiai balų surinkusių pretendentų – D. S. ir J. K. kvietimo į antrą atrankos etapą – pokalbį su ministru, bei ministro 2019 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. K530 dėl D. S. priėmimo į viešosios įstaigos Respublikinės Klaipėdos ligoninės ( - ) pareigas; pripažinti ieškovo R. S. ir atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos darbo sutarties nutraukimą neteisėtu; priteisti ieškovo R. S. naudai iš VšĮ Klaipėdos Respublikinės ligoninės vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 30 d. iki sprendimo įvykdymo dienos grąžinti ieškovą R. S. laikinai eiti VšĮ Klaipėdos Respublikinės ligoninės ( - ) pareigas arba priteisti ieškovui iš VšĮ Klaipėdos Respublikinės ligoninės šešių ieškovo vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją; priteisti ieškovo R. S. naudai iš VšĮ Klaipėdos Respublikinės ligoninės 5 000 EUR dydžio neturtinę žalą. Kaip teisinius argumentus ieškovas savo reikalavimų pagrindu nurodo, jog konkurso komisijos pirmininkė O. V. veikė interesų konflikto situacijoje, nesilaikė valstybės tarnautojams keliamų tarnybinės etikos, viešųjų interesų viršenybės principų, apskritai ji negalėjo būti skiriama vadovauti konkurso komisijai pagal Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų konkursų organizavimo nuostatus, nes turėjo asmeninį suinteresuotumą dėl konkurso dalyvių vertinimo, kadangi su D. S. buvo asmeniškai pažįstama, be to, jis dirbo toj pačioj ligoninėj, kurioje dirbo ir O. V. motina. Komisijos pirmininkė buvo šališka, todėl negali būti vertinama, kad konkursas vyko skaidriai ir nešališkai, todėl tokios komisijos sprendimas turi būti pripažintas neteisėtu. Darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta neteisėtai, nes nebuvo įvykusios darbo sutarties termino pasibaigimo sąlygos, sprendimai dėl darbo sutarties nutraukimo su ieškovu buvo padaryti dar neįsigaliojus darbo sutarčiai su konkursą laimėjusiu D. S.. Ministras, gavęs reikšmingų duomenų apie konkurso komisijos pirmininkės galimą šališkumą, nepagrįstai priėmė skubotą sprendimą dėl ieškovo atleidimo iš pareigų ir naujo vadovo paskyrimą, nesuėjus jo darbo sutarties terminui, nelaukęs teisminių ginčų pabaigos. Be to, ieškovas, dalyvavęs konkurse atitiko visus reikalavimus kandidatui, bei turėjo pakankamai kompetencijos ir patirties toliau eiti Ligoninės vadovo pareigas. Prašo panaikinti 2019 m. birželio 19 d. konkurso komisijos protokolinį sprendimą Nr. 13-18 dėl pretendentų įvertinimo bei dviejų daugiausiai balų surinkusių pretendentų – D. S. ir J. K. kvietimo į antrą atrankos etapą – pokalbį su ministru, bei ministro 2019 m. liepos 23 d. įsakymą Nr. K530 Dėl D. S. priėmimo į Viešosios įstaigos Respublikinės Klaipėdos ligoninės ( - ) pareigas; pripažinus ieškovo atleidimą neteisėtu, jam priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2019 m. liepos 31 d., iki sprendimo įvykdymo dienos, o jei teismas negrąžintų ieškovo į darbą, priteisti šešių mėnesių ieškovo vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją iš Ligoninės, bei 5000 Eur patirtos neturtinės žalos atlyginimą (el.b.l. 1-10, t.I, 156-166, t.II).

4Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija su ieškiniu nesutinka, atsiliepime nurodo, kad reikalavimai visiškai nepagrįsti, kadangi konkursas buvo vykdomas laikantis visų teisės aktų reikalavimų, užtikrinant skaidrią ir nešališką pretendentų atranką. Ieškovas, ilgą laiką vadovavęs ligoninei, tačiau nelaimėjęs konkurso į Ligoninės vadovo pareigas, piktnaudžiaudamas teise skųsti konkurso rezultatus, siekia visomis įmanomomis priemonėmis vadovauti Ligoninei, todėl pateikė nepagrįstą ieškinį. Ministerija pažymi, kad ieškovas teigdamas, jog O. V. buvo suinteresuota konkurso rezultatais ir galimai darė įtaką kitiems komisijos nariams, nepateikė jokių tai patvirtinančių objektyvių įrodymų, o tik savo subjektyvią nuomonę. Konkurso organizavimo nuostatuose apibrėžta situacija, kada preziumuojama, kad yra interesų konfliktas, o kitais atvejais dėl galimo interesų konflikto yra sprendžiama kiekvienu atveju individualiai. Šiuo atveju, jokio interesų konflikto nebuvo nustatyta. Nei Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – VTEK), nei kitos institucijos nėra nustačiusios, kad O. V. atlikdama savo pareigas, būtų pažeidusi tarnybinę etiką ar padariusi pažeidimus, kurie leistų konstatuoti, kad ji veikė interesų konflikte. Aplinkybės, kad ieškovas ir seniau ieškovui pavaldžios įstaigos darbuotojai kreipėsi į įvairias institucijas, dėl ministro ir/arba O. V. veiksmų, niekaip nepagrindžia ieškovo teiginių apie komisijos šališkumą. Net jei būtų pripažinta, kad O. V. veikė interesų konflikte, dėl to Konkurso komisijos protokolinis sprendimas Nr. 13-18 dėl pretendentų įvertinimo bei dviejų daugiausiai balų surinkusių pretendentų ir ministro įsakymas dėl D. S. priėmimo į viešosios įstaigos Respublikinės Klaipėdos ligoninės ( - ) pareigas neturėtų būti naikinami, kadangi O. V. vertinimo rezultatų pašalinimas savaime nedarytų komisijos veiklos neteisėta. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad O. V. suinteresuotumas ir jos vertinimas galėjo iš esmės pakeisti konkurso rezultatus, nes net neskaičiuojant O. V. vertinimų ieškovas nebūtų užėmęs nei pirmos, nei antros vietos, t.y. pakliuvęs tarp dviejų, daugiausia balų surinkusių kandidatų. Atsakovas – ministerija taip pat nesutinka, kad su ieškovu darbo sutartis negalėjo būti nutraukta, nes nebuvo įvykdyta sąlyga, dar nebuvo įsigaliojusi sutartis su konkursą laimėjusiu D. S.. Nurodo, kad ieškovo laikinojoje darbo sutartyje nurodyta, kad ji galiojo iki tos dienos kol viešo konkurso būdu bus priimtas VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės ( - ). Darbo sutartyje nebuvo sutarta, kad darbo sutartis su ieškovu bus nutrauktą tą dieną, kai bus priimtas naujas Ligoninės vadovas arba, kad diena, kada pareigas pradeda vykdyti naujas vadovas, įskaičiuojama. Darbo sutartyje nurodyta „iki“, kas žymi laiko ribą. Ieškovo darbo sutartis nebegali būti vykdoma priėmus naują Ligoninės vadovą, t.y. nutraukiama iki „bus priimtas naujas vadovas“. Šiuo atveju tai ir buvo įgyvendinta – ieškovas dirbo iki ( - ) darbo dienos pabaigos, o D. S. pradėjo pareigas eiti nuo ( - ) darbo dienos pradžios. Ieškovo darbo sutartis buvo įgyvendinta pažodžiui. Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovas nepasisakė ir nepagrindė reikalaujamos priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos dydžio (el.b.l. 138-144, t.I, 72-77, t.III).

5Atsakovas VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė (pradinėje bylos stadijoje – trečiasis asmuo, procesinė padėtis į atsakovo pakeista po ieškinio patikslinimo, 2019-12-02 teismo posėdžio metu, atsižvelgus į byloje dalyvaujančių asmenų nuomones, el. b. l. 157-158, 186-187, t.III, 13-14, t.IV) nesutinka su ieškiniu. Atkreipia dėmesį, kad ginčo pradžioje civilinėje byloje buvo formuota ne Ligoninės kaip juridinio asmens, o tikėtina, ieškovo pozicija, palaikanti savo paties keliamus reikalavimus. Ligoninės galutinė pozicija, jog ieškinys yra visiškai nepagrįstas, neįrodytas ir turi būti atmestas. Ligoninė nesutinka su ieškovo pozicija, kad jį palaikanti Ligoninės bendruomenė dėl situacijos kreipėsi į valstybės institucijas ir tai atspindi bendrą darbuotojų požiūrį į ieškovo kaip Ligoninės vadovo svarbą Ligoninėje. Atsakovas mano, kad tai buvo formuojama ir teikiama ne juridinio asmens, o jo vadovo nuomonė, kuri niekaip nesusijusi su Ligoninės kaip juridinio asmens interesais. Ieškovo nurodytos aplinkybės dėl Ligoninės bendruomenės neva keliamo susirūpinimo susiklosčiusia neskaidria situacija vykdant konkursą yra ne tik, kad objektyviai nepagrindžianti patikslinto ieškinio reikalavimų, tačiau ir neatspindi realios situacijos. Pabrėžia, jog praėjus daugiau nei mėnesiui laiko po Ligoninės vadovo pasikeitimo Ligoninės personalas nėra pateikęs jokių nusiskundimų, jų tiesioginis darbas renkant parašus ant įvairių neaiškaus pobūdžio peticijų nėra trikdomas ir darbas vyksta sklandžiai. Byloje turėtų būti kritiškai vertinami ieškovo teikiami dokumentai, kurie ne tik nepatvirtina jokių objektyvių duomenų, reikšmingų tinkamam bylos išsprendimui, tačiau ir pats jų turinys bei autentiškumas yra kvestionuotinas. Dėl ginčo esmės - ieškovas, siekdamas nuginčyti komisijos sprendimą, remiasi ne objektyviomis aplinkybės ir įrodymais, o subjektyviu asmeniniu situacijos vertinimu. Nėra jokių objektyvių įrodymų apie komisijos narės O. V. ar kito komisijos nario šališkumą ieškovo atžvilgiu. Nėra teisinio pagrindo teigti, jog komisijos pirmininkė pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas. Kita vertus, net ir tuo atveju, jei būtų pripažinta, kad komisijos pirmininkė pažeidė minėtą įstatymą, tai nesudaro pagrindo viso komisijos sprendimo pripažinimo neteisėtu. Civilinėje byloje nėra įrodymų, kad komisijos pirmininkė veikė interesų konflikto situacijoje ar buvo šališka ieškovo atžvilgiu. Ieškovas nepateikia jokių įrodymų dėl konkurso neskaidrumo ar kitų teisės aktuose nustatytų reikalavimų konkurso organizavimui pažeidimo faktų, nėra ir priežastinio ryšio tarp galimo pažeidimo bei ieškovo galimybės laimėti konkursą ar faktiškai kitokių rezultatų galimybės, todėl vien faktas, jog ieškovas nelaimėjo konkurso, nesudaro pagrindo panaikinti viso konkurso rezultatus. Ligoninė nesutinka ir su ieškovo argumentais dėl taikytinos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos nutartyse, kuriose buvo sprendžiama dėl savivaldybių vadovų/ministro, kuriems taikomi ne tik aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, bet ir pareiga laikytis aukštesnių moralės ir tarnybinės etikos principų. Pažymi, kad ginčas konkrečioje byloje yra nagrinėjamas atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes, jas siejant su taikytinomis teisės normomis. Dėl terminuotos darbo sutarties nutraukimo teisėtumo atsakovas pažymi, kad ginčo, kokiomis datomis ieškovas buvo atleistas ir priimtas į pareigas naujas vadovas nėra, tad kad trečiasis asmuo Ligoninės ( - ) pareigas pradėjo eiti jau kitą dieną, t. y. 2019 m. rugpjūčio 1 d., negali būti laikoma pažeidimu ieškovo atžvilgiu. Ieškovo pateikiamas vertinimas prieštarauja pačiam terminuotos darbo sutarties terminui, kuris buvo apibrėžtas „iki“ naujo vadovo priėmimo, o ne „po“ jo. Negalima situacija, kad Ligoninėje vienu metu dirbtų du vadovai, nes tai sukurtų teisinį neapibrėžtumą, prieštarautų Ligoninės interesams. Realiai Ligoninė nebuvo nei vienos dienos be vadovo. Dėl kitų ieškovo reikalavimų atsakovas pažymi, kad nėra jokio teisinio pagrindo juos tenkinti. Net ir tuo atveju, jei darbo sutarties nutraukimas būtų pripažintas neteisėtu, tai nesudarytų pagrindo ieškovo grąžinti į Ligoninės vadovo pareigas, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio, DK 41 straipsnio 3 dalies bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ patvirtinto Aprašo ir Pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas, sąrašo 2.1 punkto nuostatomis, į Ligoninės vadovo pareigas asmuo turi būti renkamas konkurso būdu. Šiuo metu Ligoninės ( - )s pareigas vykdo teisėtai konkurso būdu išrinktas trečiasis asmuo, su kuriuo 2019 m. liepos 29 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. DS-144. Atsakovo nuomone, neturtinės žalos reikalavimas taip pat nepagrįstas ir atmestinas (el.b.l.61-67, t.III).

6Trečiasis asmuo D. S., nesutikdamas su ieškiniu, pateikė atsiliepimą, kuriame išdėstė nesutikimo argumentus. Nurodė, kad iš ieškovo ieškinio matyti ieškovo noras bet kokiu būdu panaikinti konkurso rezultatus. Ieškinio reikalavimams pagrįsti pateikiami tik deklaratyvūs teoriniai teiginiai, t. y. teorinio pobūdžio pasvarstymai dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų konkursų organizavimo nuostatų, patvirtintų ministro 2018 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. V-574 neteisėtumo, neetiški kaltinimai ministrui (dėl neva aktyvių jo veiksmų, kuriais jis pažeidė skaidrumo principus) ir komisijos pirmininkei bei realių faktinių aplinkybių neatitinkantys pasvarstymai dėl neva komisijos padarytų pažeidimų, kurie net ir tuo atveju jei būtų nustatyti, nėra ir negalėtų būti pripažinti kaip turintys esminės reikšmės konkurso rezultatams. Trečiasis asmuo nurodo, kad atsižvelgtina į tai, kad ieškovas nepateikia jokių įrodymų ir net argumentų kaip konkrečiai ir realiai buvo pažeistos jo teisės, todėl ieškinio reikalavimai vertintini kaip tiesiogiai nesusiję su ieškovo teisėmis ir pareigomis, todėl kyla ne tik pagrįstų abejonių dėl ieškovo tinkamumo civilinėje byloje, tačiau ir dėl ieškovo piktnaudžiavimo savo teisėmis. Trečiasis asmuo pažymi, kad ieškovas motyvuojamojoje dalyje aiškiai nurodo, jog panaikinus konkurso rezultatus iš naujo turėtų būti sudaryta terminuota darbo sutartis su R. S. iki tol, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus išrinktas naujas Respublikinės Klaipėdos ligoninės ( - ). Tačiau ieškovas savo užimtos ketvirtos vietos konkurse neginčija, be to, jis buvo ministro 2018 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. K-926 priimtas į ( - ) pareigas iki „kol viešo konkurso būdu bus priimtas VšĮ respublikinės Klaipėdos ligoninės ( - )“; ieškovo ( - ) darbo sutartis Nr. DS-91 yra terminuota. Todėl D. S. laiko, kad pagrindinis ieškovo siekis civilinėje byloje yra pats procesas su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, realiai siekiant išlaikyti vadovo pareigas VšĮ Klaipėdos Respublikinėje ligoninėje, o ne ieškinio reikalavimų, kurie niekaip neįtakoja jo teisių ir pareigų, patenkinimas. Trečiasis asmuo vertina, jog ieškovas reiškia ne tik nepagrįstus, bet ir neteisėtus reikalavimus. Vien faktas, kad asmuo nelaimėjo konkurso, nesudaro pagrindo panaikinti konkurso rezultatus, jeigu neįrodoma, kad pažeidimą ir pretendento galimybės laimėti šį konkursą netekimą sieja priežastinis ryšys. Ieškovas nepateikia jokių konkrečių jo teisių pažeidimo įrodymų bei nenurodo jokių aplinkybių dėl konkrečių pažeidimų ir jų sąsajų su ieškovo galimybe laimėti konkursą. Dėl Ieškinyje nurodytų teiginių, susijusių su Nuostatų teisėtumu, trečiasis asmuo nurodo, kad byloje nėra sprendžiamas jų teisėtumo klausimas, todėl visi ieškinyje nurodyti hipotetiniai ieškovo pasvarstymai dėl Nuostatų neteisėtumo yra niekiniai ir vertintini kaip nepasitenkinimo dėl nelaimėto konkurso išraiška bei nesąžiningo elgesio įrodymas. Ieškovas visus savo ieškinio teiginius grindžia tik prielaidomis. Ieškinyje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų kaip konkrečiai Nuostatai ar atskiri jų punktai (kuriuos jis taip pat vertina subjektyviai) pažeidė ieškovo teisę į darbą. Dėl teiginių, susijusių su komisijos pirmininkės nešališkumu, trečiasis asmuo pasisako, kad ieškovo deklaratyvūs teiginiai, jog komisijos pirmininkė buvo šališka, palaikanti kurią nors šalį, nepagrįsti jokiais įrodymais. Pasvarstymai dėl komisijos pirmininkės ir trečiojo asmens pažinties, kilimo iš to pačio miesto nesudaro pagrindo teigti, jog komisijos pirmininkė buvo neobjektyvi ar nepagrįstai palaikė, kurį nors kitą konkurso dalyvį. Priešingai, iš konkurso protokolo išrašo matyti, jog komisijos pirmininkė ieškovui skyrė vieną didžiausių balų, kas realiai lėmė, jog komisijos pirmininkės skirtas balas ieškovui tik padidino bendrą balų vidurkį. Konkurso nuostatai negalėjimą dalyvauti komisijos veikloje sieja su artimu ryšiu, tačiau tokio ryšio tarp komisijos pirmininkės ir trečiojo asmens ieškovas nenurodo. Vien aplinkybė, kad komisijos pirmininkė ir tretysis asmuo kažkuriuo gyvenimo etapu gyveno tame pačiame mieste nesudaro pagrindo teigti, kad komisijos pirmininkė būtų susijusi su konkurso laimėtoju. Realiai, ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie komisijos pirmininkės galimą šališkumą, kuris pasireikštų akivaizdaus palankumo ar prioriteto nepagrįstu suteikimu (ar priešingai, akivaizdaus nepalankumo demonstravimu) vienam ar kitam konkurso dalyviui. Ieškovas nėra pateikęs jokių objektyvių komisijos pirmininkės šališkumo jo atžvilgiu įrodymų. Nors ieškovas teigia, kad komisija veikė nesilaikydama Nuostatų, tačiau nepateikia jokių objektyvių įrodymų dėl galimų procedūrinių pažeidimų ir jų apskritai nedetalizuoja. Ieškinyje nėra pateikta jokio loginio pagrindimo kaip konkrečiai menami Nuostatų pažeidimai paveikė ieškovo teisių (ir kokių) pažeidimus. Ieškovas nepateikia net ir jokių įrodymų ar faktinių aplinkybių, kokie menami Nuostatų pažeidimai ir kaip konkrečiai galėjo įtakoti bent jau bendrus konkurso rezultatus ar kuriuos nors komisijos pateiktus konkurso dalyvių vertinimus. Teiginiai apie konkurso pažeidimus yra tik ieškovo subjektyvi nuomonė, kuri galbūt galėjo būti lemta lūkesčių laimėti konkursą bei kilusio nepasitenkinimo konkurso rezultatais, pagal kuriuos ieškovas užėmė tik ketvirtą vietą arba siekiant kritikuoti absoliučiai viską, nepaisant pagrįstumo, taip siekiant vienintelio tikslo – ištęsti civilinės bylos procesą, o ne apginti kažkokias savo teises. Išdėstytų motyvų pagrindu trečiasis asmuo daro išvadą, jog nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti, jog, vykdant ginčo konkursą, buvo padaryti esminiai procedūriniai konkurso pažeidimai, kurie galėjo turėti įtakos konkurso rezultatams ar komisijos narių vertinimui konkrečiai ieškovo atžvilgiu. Prašo atmesti visus ieškinio reikalavimus, kaip neturinčius loginio ryšio su ieškinio pagrindu, nepagrįstus nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisiniais argumentais ar konkrečiais įrodymais, nepagrįstus ir neįrodytus (el.b.l.127-134, t.I, 41-48, t.III).

7Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, veikiantis atsakovo Sveikatos apsaugos ministerijos pusėje, teigia, kad ieškovo ieškinys grindžiamas tik prielaidomis ir subjektyvia jo paties nuomone, kad konkursas vadovo pareigoms užimti buvo neteisėtas, tačiau jokių įrodymų ar kitų faktinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima teigti, kad konkursas buvo vykdomas pažeidžiant teisės aktus ir dėl to jo rezultatai turėtų būti panaikinti nepateikia. Sutinka su byloje dalyvaujančių šalių teismui teikiamais argumentais, kad ieškovas piktnaudžiaudamas savo teise, siekia asmeninės naudos sau, t.y. inicijuodamas civilinį procesą byloje ir prašydamas teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip siekdamas kuo ilgiau išlaikyti VšĮ Klaipėdos Respublikinės ligoninės ( - ) pareigas. Atsižvelgiant į visus argumentus, bei į tai, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų ar faktinių aplinkybių, pagrindžiančių ieškovo reikalavimus, ir nesant nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimus, prašo ieškovo R. S. ieškinį dėl konkurso rezultatų panaikinimo, atmesti kaip nepagrįstą, bylą nagrinėti draudimo bendrovei nedalyvaujant (el.b.l. 97-98, t.II).

8Teismo posėdyje ieškovo atstovė, duodama paaiškinimus, palaikė visus argumentus ir reikalavimus, išdėstytus procesiniuose dokumentuose, prašydama ieškinį tenkinti. Nurodė, kad sveikatos apsaugos ministerijos organizuotas ir vykdytas konkursas neatitiko įsakymo Nr.V-574 nuostatų, ieškovas nežinojo apie ministro priimtą įsakymą dėl komisijos sudėties, negalėjo jo skųsti, o atsakovas neįrodė, kad apie tokį 2019-06-04 įsakymą buvo žinoma anksčiau, nei jis buvo pateiktas į bylą; visos aplinkybės įrodo komisijos pirmininkę buvus šališką, išimtinai palankią asmeniškai pažįstamam trečiajam asmeniui D. S., komisijos pretendentams taikyti vertinimo kriterijai, vertinimo gairės neatitinka konkurso organizavimo nuostatų, yra neobjektyvūs, ką pagrindžia ieškovo į bylą pasitelktų mokslininkų/specialistų išvados. Komisijos darbas nevyko skaidriai, parengiamieji posėdžiai nebuvo protokoluojami, nepateiktos nešališkumo deklaracijos, kurias numato Nuostatai. Be to, ieškovas nurodo buvęs konflikte su sveikatos apsaugos ministerija dėl įrangos įsigijimo, atvejis buvo tirtas Seimo kontrolieriaus, dėl to, ministras galėjo turėti neigiamą nuomonę apie ieškovą. Nors ieškovas niekada nebuvo gavęs jokių priekaištų dėl vadovavimo. Pats komisijos darbas konkurso metu vyko neskaidriai, klausimai buvo uždavinėjami ne tik iš pretendentams nurodytų teisės aktų, bet ir iš projektų, t.y. iš Pacientų teisių į žalos atlyginimą įstatymo projekto, kurio nebuvo nurodyta tarp būtinų teisės aktų, netinkamai atliktas pretendentų įvertinimas, ne pagal gaires ir neteisingas galutinis įvertinimas. Ieškovui, net ir turint Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimą dėl O. V., kyla daug ir pagrįstų abejonių jos šališkumu, sprendimas apskųstas teismui, ieškovas tikina esąs įsitikinęs asmenine komisijos pirmininkės pažintimi su trečiuoju asmeniu ir dėl to atitinkamai susiklosčiusiais konkurso rezultatais. Ieškovo atstovės nuomone, su ieškovu darbo sutartis buvo nutraukta neteisėtai, dar prieš trečiajam asmeniui pradedant eiti pareigas, t.y. neįvykus sutartyje numatytai sąlygai, atleidimas iš darbo turi būti pripažintas neteisėtu ir priteistos kompensacinės išmokos, bei neturtinės žalos atlyginimas.

9Atsakovo Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai paaiškinimais palaikė atsiliepimo argumentus, prieštaraudami ieškovo atstovės argumentams, paaiškino, kad komisijos nariai turi teisę užduoti pretendentams klausimus iš patvirtinto teisės aktų sąrašo, be to, pacientų teisių įstatymo projektas yra tiek aktualus ir plačiai aptariamas, kad akivaizdu, jog pretenduojantys į vadovaujančias pareigas asmenys turi žinoti aktualijas ir kaip norima reglamentuoti naujai tam tikrą svarbią sritį. Nurodė, kad konkurse nevyko žinių tikrinimas, tai buvo daugiau pretendentų elgesio vertinimas, kaip ir numato Nuostatai. Vertinant užduotis raštu nebuvo tikslo, kad būtų pateikiama tiksli informacija, labiau buvo žiūrima, kaip asmuo orientuojasi pateiktoje situacijoje. Darbo sutarties nutraukimo aplinkybės negali kelti jokių abejonių, nes sutartis buvo nutraukta prieš pradedant dirbti konkursą laimėjusiam asmeniui, kad nebūtų situacijos kai ligoninei vadovauja du vadovai. Ieškovas sutartis baigėsi liepos 31 d., trečiasis asmuo pradėjo dirbti rugpjūčio 1 d. ieškovo reikalavimai nepagrįsti visa apimtimi ir turi būti atmesti.

10Atsakovo VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės atstovė nesutikdama su ieškovo ieškiniu, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad konkursas vyko skaidriai, nebuvo Nuostatai pažeisti, konkurse stebėtojo teisėmis dalyvavo gydytojų vadovų sąjungos narys, nenustatyta jokių pažeidimų, o dėl darbo sutarties pasibaigimo pažeidimų nurodė, kad ieškovas lyg įvardino, kad buvo pažeidimai padaryti, bet konkrečiai kokie tie pažeidimai, nenurodė.

11Trečiojo asmens D. S. atstovas nurodė, kad trečiasis asmuo neigia bet kokius asmeninius ryšius su komisijos primininke, ieškovas neįrodė savo ieškinio argumentų ir reikalavimų, piktnaudžiauja procesu, už ką turėtų būti svarstoma jam skirti baudą. Prašo atmesti ieškinį.

12Ieškinys atmetamas.

13Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas R. S. Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje (ankstesnis pavadinimas – Klaipėdos raudonojo kryžiaus ligoninė) dirbo nuo ( - ), o nuo ( - ) – ( - ) pareigose (el.b.l.20-26, t.I). 2018 m. birželio 29 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. K-550 pagrindu ieškovas priimtas nuo ( - ) į Ligoninės ( - ) pareigas, įskaitant ir papildomas ( - ) pareigas 0,5 etato krūviu, iki kol viešo konkurso būdu bus priimtas VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės ( - ), bet ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams. Pagal ( - ) sudarytą terminuotą darbo sutartį Nr. DS-91, ieškovui nustatomas darbo sutarties terminas: iki kol viešo konkurso būdu bus priimtas VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės ( - ), bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiai. Ieškovas kartu dirbo ir papildomose pareigose 0,5 etato krūviu – Ligoninės Pilvo ir endoskopinės chirurgijos skyriuje ( - ) gydytoju (el.b.l.27, 85, 88, t.I). 2018 m. gruodžio 21 d. ministro įsakymu pakeistas minėtas 2018-06-26 įsakymas Nr.K-550, nustatant darbo sutarties termino pabaigą – iki kol viešo konkurso būdu bus priimtas VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės ( - ) (el.b.l.88, t.I).

14Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 41 straipsnio 3 dalis nustato, kad darbuotojui parinkti į vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų pareigas, taip pat tokias pareigas, kurias eiti gali asmenys, turintys tam tikrų gebėjimų arba kuriems keliami ypatingi intelekto, fiziniai, sveikatos ar kiti reikalavimai, gali būti rengiamas konkursas. Pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas, sąrašą ir konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, išskyrus įstaigas, kuriose pareigybių, dėl kurių gali būti rengiamas konkursas, sąrašą ir konkursų organizavimo ir vykdymo tvarką nustato specialūs įstatymai. Asmuo, laimėjęs konkursą, turi teisę reikalauti, kad su juo ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų būtų sudaryta darbo sutartis, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.

152018 m. gegužės 10 d. sveikatos apsaugos ministro priimtu įsakymu Nr.V-574 buvo patvirtinti Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų konkursų organizavimo nuostatai.

162019 m. gegužės 13 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-560 „Dėl konkursų organizavimo“ buvo paskelbti vieši konkursai keturių įstaigų vadovų pareigoms eiti, viena iš jų – VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė. Įsakymo 2 punktu Ministerijos Teisėkūros ir teisinio vertinimo skyriaus patarėjai pavesta organizuoti konkurso paskelbimą, sutikrinti ir vertinti pretendentų dokumentų atitiktį pareiginės instrukcijos reikalavimams, atlikti konkurso dalyvių informavimą ir dokumentų pateikimą ministrui ir konkursų komisijoms (el.b.l.87, 145, t.I). Apie konkursą paskelbta viešai (el.b.l. 11-13, 146, t.I). Dėl konkurso paskelbimo ir pretendentų dokumentų pateikimo, jų informavimo byloje ginčo nėra.

17Ieškovas 2019 m. gegužės 20 d. per Valstybės tarnybos departamento sistemą VATIS pateikė prašymą dalyvauti konkurse į Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovo pareigas bei visus reikiamus dokumentus. 2019 m. gegužės 30 d. jam buvo išsiųstas pranešimas, kad prašymas priimtas, o 2019 m. birželio 10 d. jis per VATIS buvo informuotas apie konkurso vietą ir laiką bei konkurso metu taikomus metodus: praktinę užduotį ir interviu ir kad abiejų užduočių vertinimas turės lygiavertę reikšmę, t. y. po 50 procentų galutinio įvertinimo. Tą pačią dieną visiems pretendentams buvo išsiųsta informacija apie tai, su kokiais teisės aktais pretendentai turi susipažinti, iš kurių konkurso metu gali būti modeliuojamos pretendentų vertinimo užduotys ir klausimai (el.b.l.39-43, t.I).

182019 m. birželio 4 d. ministro įsakymu Nr.V-662 buvo sudaryta konkurso į viešosios įstaigos Respublikinės Klaipėdos ligoninės ( - ) pareigas komisija ir nustatyta pretendentų vertinimo komisijoje pirmajame atrankos etape data 2019 m. birželio 19 d.

19Kaip nustatyta iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, konkurse dalyvauti pretendavo aštuoni asmenys, septyni iš jų dalyvavo atrankos posėdyje (el.b.l.165-168, t.I). Iš konkurso vertinimo suvestinės lentelės matyti, kad iš septynių įvertintų pretendentų ieškovas užėmė 4 vietą, 3 vietą užėmė pretendentė I. B., 2 - ą – J. K. ir 1 – ą – D. S..

20Nagrinėjamu atveju, esminis byloje kilęs ginčas yra dėl 2019 m. birželio 19 d. įvykusį viešą konkursą Respublikinės Klaipėdos ligoninės ( - ) pareigoms užimti vykdžiusios ir pretendentus vertinusios komisijos teisėtumo ir skaidrumo dėl jos pirmininkės O. V. galimo šališkumo, viso konkurso organizavimo ir vykdymo atitikimo Vadovų konkursų organizavimo nuostatams, patvirtintiems 2018-05-10 sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Ieškovo teigimu, organizuojant ir vykdant konkursą bei nustatant konkurso laimėtoją buvo pažeisti imperatyvūs teisės aktai, reglamentuojantys konkurso į asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovo pareigas organizavimo ir vykdymo tvarką, nesilaikyta skaidrumo, objektyvumo ir lygiateisiškumo principų. Teismas nesutinka su ieškovo teiginiais dėl konkurso organizavimo neatitikimo teisės aktų reikalavimams ar komisijos šališkumo bei paties konkurso neskaidrumo toliau išdėstytais motyvais.

21Byloje nėra jokių įrodymų, galinčių patvirtinti konkurso organizavimui ir vykdymui nustatytų reikalavimų nesilaikymą. Kaip anksčiau nurodyta, konkursas į pareigas buvo skelbtas viešai, pretendentams nebuvo jokių kliūčių pateikti dokumentus, jie buvo informuoti apie konkurso tvarką, vertinimo būdus, reikalingus žinoti teisės aktus ir pan. (el.b.l.39-43, t.I). Komisija pretendentų atrankai vykdyti sudaryta laikantis Nuostatų IV skyriaus reikalavimų.

22Konkurso komisijos sudarymo aplinkybės teismui nekelia abejonių dėl jos nešališkumo ir kompetencijos. Kaip patvirtino atsakovo – sveikatos apsaugos ministerijos atstovai, bei kas nustatyta pagal rašytinius įrodymus, komisija sudaryta iš ministerijos ir Vyriausybės kompetentingų, su sveikatos apsaugos priežiūra, socialiniais, personalo reikalais susijusių darbuotojų, taip pat dalyvavo stebėtojo teisėmis K. Š. – Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas. Vertintina, jog konkurso komisijos narių kompetencija atitiko įstaigos veiklos sritį, tikslus ir kryptis. Konkurso į viešosios įstaigos Respublikinės Klaipėdos ligoninės ( - ) pareigas komisija sudaryta 2019 m. birželio 4 d. ministro įsakymu Nr.V-662; jos pirmininke paskirta O. V., einanti ministerijos Asmens sveikatos departamento ( - ) pareigas bei laikinai vykdanti ministerijos kanclerio funkcijas, pavaduotoja – R. K., ministerijos vyriausioji patarėja, komisijos nariais - A. M. – Vyriausybės kanclerio pavaduotojas, M. M. – sveikatos apsaugos ministerijos Teisėkūros ir teisinio vertinimo skyriaus patarėja, V. S. – sveikatos apsaugos ministro patarėja (el.b.l.147, t.I).

23Ištyrus ir įvertinus rašytinius įrodymus, išklausius šalių atstovų paaiškinimus, liudytojos O. V. parodymus, taip pat išklausius pretendentų atrankos posėdžio garso įrašą, nustatyta, kad pretendentams į Ligoninės ( - ) pareigas susirinkus konkurso dieną, pirmiausia visiems buvo pateikta užduotis raštu (el. b. l. 150 – 159, t.I). Po to su kiekvienu kandidatu (abėcėlės tvarka) įvyko individualus pokalbis. Pretendentų rašto užduočių vertinimas ir interviu dalies vertinimas vyko po minėtų konkurso abiejų dalių. Komisijos nariai užpildė savo individualaus vertinimo lentelės dalis: pokalbio įvertinimo balais stulpelį ir praktinės užduoties įvertinimo balais stulpelį (el.b.l. 160 – 164, t.I). Kaip nustatyta, rašto užduoties vertinimas vyko pagal rašto užduoties vertinimo gaires (el.b.l.150, t.I). Kaip paaiškino ministerijos atstovė R. K., bei liudytoja O. V., komisijos nariai žinojo pretendentų vertinimo gaires, jomis vadovavosi, niekam nekilo klausimų ar abejonių dėl užduočių neatitikimo teisės aktų reikalavimams.

24Dėl komisijos pirmininkės O. V. galimo šališkumo, ryšių su pretendentu ir konkursą laimėjusiu trečiuoju asmeniu D. S. pasisakytina, kad ieškovo teiginių (išdėstytų tiek bylos procesiniuose dokumentuose, tiek pateiktuose įrodymuose apie kreipimusis į kitas valstybės institucijas ir Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją) apie O. V. ir D. S. neformalius ryšius, galimus susitikimus namuose, asmeninio pobūdžio santykius byloje nepatvirtina jokie įrodymai. Aplinkybė, kad O. V. artimas šeimos narys (motina) dirbo Šilutės ligoninėje vienu metu, kai šioje ligoninėje vyr. gydytoju dirbo D. S., nagrinėjamo ginčo kontekste neturi jokios vertinamosios reikšmės. VTEK 2019-10-02 sprendime Nr.KS-224, tirdama O. V. elgesio atitiktį Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms, įvertinusi tyrimo metu surinktą medžiagą dėl minėtų aplinkybių (artimo asmens eitų pareigų sveikatos apsaugos ministerijai nepavaldžiai, savivaldybės pavaldumo sveikatos priežiūros įstaigoje) sprendė, kad O. V., dalyvaudama 2019 m. birželio 4 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.V-662 patvirtintos konkurso į Respublikinės Klaipėdos ligoninės ( - ) pareigas komisijos veikloje ir vertindama tuometinio Šilutės ligoninės vyriausiojo gydytojo D. S. tinkamumą užimti pareigas bei nedeklaruodama duomenų apie artimo asmens darbovietę, nepažeidė Viešų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio dalies 2 punkto, 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 7 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų (el.b.l.140-150, t.III).

25Aplinkybę, kad O. V. nebuvo kliūčių eiti komisijos pirmininkės pareigas patvirtina ir Nuostatų 21 punkto sąlyga, nustatanti, kad komisijos nariais negali būti skiriami asmenys, kurie yra pretendentų tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai, sutuoktiniai, sugyventiniai, taip pat pretendentų sutuoktinių, sugyventinių vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai. Sąlyga, jog komisijos nariais taip pat negali būti asmenys, dėl kurių nešališkumo kelia abejonių ir kitos su pretendentais susijusios aplinkybės, nagrinėjamu atveju O. V. atžvilgiu atmestina, nes kaip jau minėta, nebuvo nustatyta jokių objektyvių faktų, kurie būtų kėlę abejonių komisijos pirmininkės nešališkumu. Teismas negali remtis gandais, nuogirdomis, ar vien ieškovo subjektyvia nuomone dėl komisijos pirmininkės šališkumo, tai neatitiktų CPK 185 straipsnio reikalavimų įrodymų vertinimo procese.

26Pati O. V. byloje apklausta liudytoja papasakojo, kokia tvarka vyksta konkurso organizavimas, komisijos narių pasirengimo veiksmai, pasiskirstymas tarp komisijos narių dėl atitinkamų kompetencijų vertinimo, kokią reikšmę turi vertinimo gairės, kaip vyksta užduočių teikimas pretendentams, pokalbiai, pati vertinimo tvarka ir t.t. Iš liudytojos parodymų, rašytinių įrodymų ir garso įrašo, teismas neturi pagrindo vertinti buvus bent kokį O. V. šališkumą pretendentų atrankoje ir jų vertinime. Tas pats pasakytina ir apie kitus komisijos narius, nesant duomenų apie jų galimą šališkumą, o pačių užduočių, klausimų pretendentams ir atsakymų į juos vertinimo teismas neturi teisinio pagrindo vertinti.

27Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutarime (byla Nr. 24/07), aiškindamas valstybės tarnybos teisinių santykių pobūdį bei teismo vaidmenį sprendžiant ginčus dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, yra konstatavęs, „kad teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą.“ Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išaiškino, kad <...> „Konstitucinis lygių sąlygų stojant į valstybės tarnybą imperatyvas suponuoja stojančiųjų konkurenciją, taip pat objektyvų, nešališką stojančiųjų į valstybės tarnybą vertinimą ir atranką. Piliečiai, siekiantys būti priimti į valstybės tarnybą, negali būti diskriminuojami arba jiems negali būti teikiama privilegijų nei Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje expressis verbis nurodytais, nei kitais konstituciškai nepateisinamais pagrindais.“ <...>

28Remiantis tokia konstitucine doktrina darytina išvada, kad teismo kompetencijai, nagrinėjant šio pobūdžio bylas, nėra priskirta teisė vertinti klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys tą valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas. Šiuo atveju teismas konkurso teisėtumą revizuoja tik konkurso organizavimo tvarkos aspektu, kuri <...> turi užtikrinti vienodas galimybes visiems asmenims dalyvauti šiame konkurse bei būti įvertintiems pagal vienodas visiems iš anksto žinomas sąlygas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1163/2013).

29Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl viešo konkurso organizavimo principų ir jų pažeidimo teisinės reikšmės, yra nurodęs, kad viešo konkurso sąlygos turi būti aiškios ir suprantamos, o jų taikymas turi būti toks, kad pagal viešo konkurso sąlygas rezultatas būtų prognozuojamas (objektyviai nuspėjamas). Tai reiškia, kad viešą konkursą skelbiant, jį vykdant ir nustatant jo laimėtoją turi būti laikomasi skaidrumo principo. Skaidrumas, kaip viešo konkurso principas, susideda iš konkurso sąlygų išdėstymo aiškiai ir suprantamai, jų nekintamumo, taip pat jų laikymosi tokiu būdu, kad pagal deklaruotas sąlygas sprendimai būtų nuspėjami. Sąlygų nekintamumo principo turi būti laikomasi sąlygas skelbiant, jas keičiant įstatymo ar konkurso sąlygų nustatyta tvarka (CK 6.948 straipsnis) ir jas taikant pagal paskelbtų konkurso sąlygų reikalavimus, kad konkurso rengėjo sprendimai ar kiti veiksmai (priimant dokumentus, nagrinėjant skundus, vertinant darbus ar rezultatus ir kt.) atitiktų deklaruotas konkurso sąlygas ir juos būtų galima nuspėti (prognozuoti). Skaidrumo principas reikalauja, kad būtų užtikrinti: 1) konkurso sąlygų aiškus ir suprantamas išdėstymas, jų paskelbimas ir taikymas; 2) konkurso sąlygų keitimas įstatymo ar konkurso sąlygų nustatyta tvarka; 3) vienodas požiūris į konkurso dalyvius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. Plungės rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-83/2009; 2013 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-383/2013; kt.).

30Atsižvelgiant į išdėstytą teisminę praktiką, ginčą nagrinėjančio teismo kompetencijos ribas tokio pobūdžio bylose, teismas nagrinėjamoje byloje ieškovo pateiktas 2019 m. lapkričio 14 d. Mykolo Romerio universiteto viešojo valdymo fakulteto lyderystės ir strateginio valdymo instituto doc. dr. R. V. ir 2019 m. lapkričio 11 d. Klaipėdos universiteto Sveikatos fakulteto docento dr. A. G. išvadas dėl pretendentų rašto darbų įvertinimo vertina kritiškai ir jomis nesiremia (el.b.l. 162-184, t.III). Ieškovo pasitelktų mokslininkų išvados padarytos išimtinai ieškovo prašymu ir jo pateiktos medžiagos pagrindu, bei išeina už ginčo nagrinėjimo ribų. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, remiantis vadovų konkursų organizavimo nuostatų 27 punktu, taip pat kaip patvirtino liudytoja ir atsakovo – sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota atstovė (komisijos narės), vertinant nėra siekiama žinių tikslumo tam tikros srities egzamino lygiu, tikrinamas ir vertinamas pretendento elgesys tam tikroje situacijoje, įgūdžiai ir patirtis, pretendento profesinė, darbo patirtis, dalykinės savybės, vadovavimo gebėjimai. Taigi, ieškovo pateiktos specialistų išvados iš esmės negali paneigti atsakovo teisėtai sudarytos komisijos, veikusios Nuostatų pagrindu, siekiant atrinkti geriausius pretendentus sekančiam konkurso etapui (pokalbiui su ministru) vertinimo rezultatų, kurie detaliai atskleisti byloje ne tik rašytiniais įrodymais, bet ir pretendentų atrankos garso įrašu, liudytojų parodymais, šalių duotais paaiškinimais ir teismui nekelia abejonių.

31Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta nešališkumo, objektyvumo, skaidrumo principų pažeidimų, o konkurso sąlygos, užduotys visiems buvo vienodos. Pripažintina, kad ligoninės ( - ) yra vadovaujančio pobūdžio pareigybė, vykdantis administracines funkcijas, kur svarbiausi vadybiniai, organizaciniai gebėjimai, o ne jo kaip atitinkamos medicinos srities profesionalo patirtis ir gebėjimai, kuriems įvertinti būtų reikalingi būtent šios srities specialistai. Nagrinėjamu atveju, komisijos nariams Nuostatais suteikta diskrecijos teisė vertinti dalyvių tinkamumą vadovo pareigoms, balais nuo 1 iki 10. Vertinti vadovavimo gebėjimai, darbų koordinavimas, strateginis mąstymas, supratimas apie žmogiškųjų išteklių valdymą, t.y. komisijos nariai laikėsi atsakymų vertinimo gairių (el.b.l.150, t.I). Vertinant pateiktus rašytinius įrodymus – vertinimo suvestinę lentelę, individualaus vertinimo lenteles, matyti, jog komisijos narių vertinimai R. S. atžvilgiu niekaip ypatingai neišsiskyrė, lyginant su kitais pretendentais, balai surašyti aiškiai, be taisymų ar pastabų (el.b.l. 32-38, 160-164, t.I). Bendrame vertinime, ieškovas surinko mažiau balų, nei I. B., J. K. ir D. S., tačiau daugiau nei J. A., L. B. ir I. N. (el.b.l.166, t.I). Posėdžio eigai fiksuoti darytas skaitmeninis garso įrašas (pateiktas į bylą), komisijos nariai visiems pretendentams teikė vienodus klausimus, atidžiai ir santūriai, mandagiai išklausė atsakymų. Vertinama, kad tokios konkurso organizavimo tvarkos nuostatos skirtos formuoti vienodam požiūriui į dalyvius, nesukuriant nei vienam jų palankesnės padėties. Byloje nenustatyta, kad su kuriuo nors iš pretendentų buvo elgiamasi nevienodai, sudarant išskirtines sąlygas ar ribojant kokias nors kitų pretendentų teises.

32Išklausius į bylą pateiktą per konkursą darytą garso įrašą, nenustatyta, kad bent kuris komisijos narys būtų uždavęs nekompetentingus ar neetiškus, šališkus klausimus, klausimų formuluotės aiškios, suteikta galimybė pretendentams laisvai reikšti mintis, parodyti savo gebėjimus ir kompetencijas pretenduojant į vadovo pareigybę. Bylos medžiagoje pateiktos pretendentų pokalbio vertinimo kortelės parodo, koks komisijos narys kokiais balais įvertino kiekvieną pretendentą. Iš bendro vertinimo, nustatyta, jog D. S. ir J. K. surinko daugiausia balų, dėl to buvo atrinkti antrajam konkurso etapui – pokalbiui su ministru. Ieškovas tarp pretendentų užėmė ketvirtą vietą. Kaip matyti, vertinimų aritmetinis vidurkis atspindi objektyvų komisijos požiūrį į pretendentus, todėl nepagrįstas ir niekuom neparemtas ieškovo vertinimas, kad jis buvo nepagrįstai žemai įvertintas kitų pretendentų atžvilgiu.

33Teismas neturi pagrindo kvestionuoti komisijos narių atliktų pretendentų rezultatų vertinimo. Teismas taip pat nesutinka su ieškovo atstovės argumentais, kad komisija negalėjo užduoti klausimų apie teisės aktų projektus (t.y. apie Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo projektą). Tarp pretendentams nurodytų teisės aktų šaltinių buvo paminėtas Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (el.b.l.43, t.I), todėl vertinti, kad komisija negalėjo klausti pretendentų apie rengiamą šio teisės akto naują redakciją, nėra jokio pagrindo. Sutiktina su atsakovo pozicija, jog šis teisės aktas yra svarbus ligoninės vadovo darbe, todėl pretendentų supratimas ir domėjimasis pacientų teisių apsauga ir žalos atlyginimu gali būti suprantamas ir vertinami atsakymai plačiau, nei vien iš galiojančio įstatymo. Teismas taip pat atmeta ieškovo abejones, kad komisijos nariams galėjo stigti kompetencijos ir jie galėjo negebėti įvertinti konkurso dalyvių atitikimo pareigoms lygio, nes dalis komisijos narių nesusiję su sveikatos apsauga. Kaip jau minėta, komisijos nariai buvo atrinkti ministro įsakymu, iš įvairių ministerijos struktūrinių padalinių, Vyriausybės, pasitelktas ir stebėtojas – gydytojų vadovų sąjungos prezidentas, teismas neturi pagrindo abejoti komisijos narių kompetencija.

34Iš bylos medžiagos, ieškovo atstovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovui nelaimėjus konkurso ligoninės vadovo pareigoms užimti ir, atitinkamai, šį konkursą laimėjus trečiajam asmeniui, ieškovas, jo kolegos Respublikinės Klaipėdos ligoninės darbuotojai kreipėsi su skundais, prašymais į skirtingas institucijas (Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą, Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, Respublikos Prezidentą ir t.t.), siekdamas inicijuoti tyrimus dėl galimo konkurso komisijos pirmininkės O. V. piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi bei viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto, nepasitikėjimo sveikatos apsaugos ministru A. V. (el.b.l.4-64, t.II). Pažymėtina, kad skundų institucijoms pateikimas, byloje nesant duomenų apie tyrimų eigą ir jų rezultatus, bei tokių tyrimų įtaką konkurso į Ligoninės vadovo pareigas eigai, pats savaime nesudaro pakankamo pagrindo vertinti vykusį konkursą kaip neskaidrų, vykusį nesilaikant teisės aktų reikalavimų ar pažeidžiant Konkursų organizavimo nuostatus, darbo teisės normas. Teismas įvertino byloje surinktus įrodymus, kartu su žodiniais paaiškinimais ir pažeidimų konkurso organizavime, pretendentų vertinimo eigoje nenustatė.

35Darytina išvada, kad ieškovo nesutikimas su komisijos atliktu bendru pretendentų į Ligoninės vadovo pareigas įvertinimu grindžiamas tik jo paties subjektyviu vertinimu, nenustačius jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti visos komisijos ar kurio nors jos nario objektyvumu ar nešališkumu, ir daryti išvadą, kad komisija būtų piktnaudžiavusi diskrecijos teise ar nesilaikiusi vadovų konkursų organizavimo nuostatų reikalavimų pretendentų į ligoninės ( - ) pareigybę vertinimo pirmajame etape. Ieškovo reikalavimai atmetami.

36Dėl darbo sutarties su ieškovu nutraukimo teisėtumo

37Ieškovas teigia, kad su juo sudarytos darbo sutarties nutraukimas turi būti pripažįstamas neteisėtu, nes jis buvo atleistas neįvykus aplinkybei, kuri buvo numatyta kaip pagrindas nutraukti su ieškovu sudarytą darbo sutartį.

38Teismas nesutinka su tokiais ieškovo argumentais. Kaip jau nustatyta, pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. K-550, ieškovas nuo 2018 m. liepos 1 d. terminuotos sutarties pagrindu priimtas į Ligoninės ( - ) pareigas (įskaitant ir papildomas gydytojo chirurgo pareigas 0,5 etato krūviu), iki kol viešo konkurso būdu bus priimtas VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės ( - ), bet ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams. 2018 m. gruodžio 21 d. ministro įsakymu minėtas įsakymas Nr.K-550 pakeistas, patikslinant darbo sutarties termino pabaigą – iki kol viešo konkurso būdu bus priimtas VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės ( - ) (el.b.l.27, t.I, 65, t.II). Kaip nustatyta, viešo konkurso būdu, per du etapus, laimėjusiu konkursą į Respublikinės Klaipėdos ligoninės ( - ) pareigas pripažintas trečiasis asmuo D. S., su kuriuo ( - ) sudaryta darbo sutartis Nr. DS-144, kurios 7 punkte nustatyta, kad ji įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti ( - ) (el.b.l. 113, t.II, 49-50, t.III). Ieškovas atleistas ( - ), ši diena buvo dar ieškovo darbo diena, vadinasi, darbo sutarties pasibaigimas įformintas laikantis įstatymo nuostatų. Nėra ginčo, kad D. S. Ligoninės ( - ) pareigas pradėjo eiti ( - ). Tokiu būdu, nebuvo pažeistos nei ieškovo (darbo sutarties pasibaigimo), nei trečiojo asmens (pradėjimo dirbti) teisės, bei buvo užtikrintas ligoninės ( - ) funkcijų nepertraukiamumas, nuosekli tęstinė pačios ligoninės veikla.

39Atsakovui tinkamai ir nustatytais terminais įforminus ieškovo atleidimą iš darbo, nesant ginčo dėl atsiskaitymo su ieškovu atleidžiant iš darbo, nėra pagrindo ieškovo reikalavimų dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo ir iš to sekančių išvestinių reikalavimų tenkinimui.

40Kartu pasisakant dėl išvestinio reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, jį ieškovas kildino iš neteisėtų atsakovo veiksmų organizuojant konkursą, atleidžiant iš darbo. Teismui atmetus pagrindinius ieškovo reikalavimus, bei nenustačius jokių neteisėtų atsakovų veiksmų, nėra visų būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti. Ieškovo reikalavimas priteisti jam 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą atmetamas.

41Dėl baudos skyrimo

42Civilinio proceso kodekso 95 straipsnis nustato, kad teismas dalyvaujantį byloje asmenį, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali įpareigoti atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius arba paskirti iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

43Ieškovo atstovė prašo atsakovui Sveikatos apsaugos ministerijai skirti baudą. Baudą prašoma skirti, nes atstovės vertinimu, atsakovas, nesilaikydamas teismo nustatyto termino pateikti garso įrašą veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

44Savo ruožtu, trečiojo asmens D. S. atstovas teismo posėdyje prašė skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu pačiam ieškovui.

45Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atveju yra būtinos dvi sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio nepagrįstumas jį pateikiant teismui. Alternatyvus tokio pobūdžio sankcijų taikymo pagrindas yra, kai šalis veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Siekdama savo tikslų ir naudodamasi savo procesinėmis teisėmis šalis negali jomis piktnaudžiauti, t. y. naudotis per didelėmis, neproporcingomis priemonėmis, darančiomis nuostolių kitai šaliai. CPK 95 straipsnio prasme, esant piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejui, gali būti atlyginami tik tie realūs nuostoliai, kurie susidarė kaip piktnaudžiavimo tiesioginė pasekmė. Sprendžiant nuostolių vienai šaliai dėl kitos šalies paduoto procesinio dokumento, kitos šalies sugaištas dėl bylinėjimosi laikas, su tuo susiję nepatogumai ir teisinis neapibrėžtumas nelaikytini aplinkybėmis, pačiomis savaime darančiomis reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo pagrįstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224).

46Vertinant ieškovo atstovės prašyme išdėstytas aplinkybes, surinktą rašytinę bylos medžiagą, didelės apimties garso įrašą, teisme duotus šalių atstovų paaiškinimus, teismas neturi pagrindo išvadai, kad atsakovas (ar pats ieškovas) būtų sąmoningai klaidinę proceso dalyvius ar teismą, veikę prieš greitą bylos išnagrinėjimą, dėl ko priešinga šalis būtų patyrusi papildomų bylinėjimosi išlaidų, ar keitųsi savo poziciją dėl ieškinio dalyko.

47Teismas išsprendė šalių ginčą dėl konkurso rezultatų ir atleidimo iš darbo atmesdamas ieškovo reikalavimus. Tačiau tai savaime nereiškia nei ieškovo piktnaudžiavimo savo teise kreiptis į teismą dėl konkurso rezultatų nuginčijimo, nei atsakovo piktnaudžiavimo teikiant įrodymus, vėluojant pagal teismo nustatytą terminą. Teismas visus šalių procesinius veiksmus byloje sprendė nutartimis, rezoliucijomis, įvertindamas įrodymų reikalingumą, sąsąjumą byloje, bei terminus įrodymams pateikti nustatydamas ir pratęsdamas, atsižvelgiant į šalių nurodomas vienokius ar kitokius veiksmus pagrindžiančias priežastis. Šalys papildomų nuostolių dėl atsakovo nesavalaikiai pateiktų įrodymų nepatyrė, be to, ieškovo procesinės teisės teikti įrodymus taip pat buvo užtikrintos (priimti papildomi įrodymai, susiję su specialistų išvadomis, į kurias atsakovams sudarytos galimybės atskirsti). Taigi, pripažįstant, kad visos šalys byloje aktyviai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, nėra pagrindo išvadai dėl piktnaudžiavimo jomis ir dėl to galimai patirtų nuostolių. Byloje nesant akivaizdžių įrodymų, leidžiančių konstatuoti kurios nors proceso šalies piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nėra pagrindo taikyti Civilinio proceso kodekso 95 straipsnį.

48Dėl bylinėjimosi išlaidų.

49Atsakovas Sveikatos apsaugos ministerija prašo priteisti iš ieškovo patirtas 4507,25 Eur išlaidas už ministeriją atstovavusio advokato teisines paslaugas byloje. Atsakovas pateikė į bylą dokumentus, pagrindžiančius susidariusių išlaidų pagrįstumą ir ryšį su byla (el. b. apyrašo 2-8 psl.).

50Atsakovas Respublikinė Klaipėdos ligoninė prašo priteisti iš ieškovo patirtas 6736,01 Eur išlaidų už ją atstovavusio advokato teisines paslaugas byloje. Atsakovas taip pat pateikė į bylą bylinėjimosi išlaidų ataskaitas, sąskaitas-faktūras, mokėjimo nurodymų kopijas, t.y. dokumentus, pagrindžiančius susidariusių išlaidų pagrįstumą ir ryšį su byla (el.b.l.1-9, 49-51, t.IV, el. b. apyrašo psl.15-20).

51Trečiasis asmuo D. S. prašo priteisti iš ieškovo ir pateikia išlaidas patvirtinančius įrydomus apie 2610 Eur patirtų išlaidų jį atstovavusių advokatų teisinėms paslaugoms apmokėti (el. b. l. 127-136, t.III, el. b. apyrašo psl. 9 – 13).

52Pagal teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (įsakymo redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (2019 m. III ketvirtį – 1317,6 Eur).

53CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį atmetus, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos iš ieškovo.

54Atsižvelgiant į Rekomendacijose įtvirtintus koeficientus, taip pat įvertinus bylos medžiagos apimtį, teismo posėdžių trukmę, ginčo pobūdį, šalių teiktų procesinių prašymų, įrodymų gausą, spręstina, jog šalių prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos iš dalies atitinka Rekomendacijose nurodomus maksimalius dydžius.

55Teismas sprendžia, jog iš ieškovo atsakovo Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos visa 4507,25 Eur apimtimi, atsižvelgiant į šių išlaidų būtinumą, ryšį su byla, teiktus atsiliepimus į ieškinį, atskiruosius skundus, nuomones dėl prašymų dėl papildomų įrodymų, atstovavimo teismo posėdžiuose ir t.t.

56Tokiais pat kriterijais vertinant atsakovo VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės naudai priteistinas teisinės pagalbos išlaidas, jų suma mažintina, kadangi prašoma priteisti 6736,01 Eur bylinėjimosi išlaidų suma yra akivaizdžiai per didelė, viršijanti rekomendacijose nustatytus dydžius. Tačiau teismas įvertina atsakovo atstovės vykimą į teismo posėdžius į kitą vietovę, aktyvų dalyvavimą ir bendradarbiavimą su šalimis ir teismu proceso metu, ir laiko pagrįstu ir teisingu priteisti iš atsakovo Ligoninės naudai 5000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

57Dėl trečiųjų asmenų teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad nors įstatyme tiesiogiai nenurodyta apie trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teises ir pareigas dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau ir šie proceso dalyviai laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, tačiau nesusijusias su bylinėjimosi išlaidomis. Be to, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, nepripažinimas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais neatitiktų trečiųjų asmenų instituto paskirties – sudaryti sąlygas nurodytiems asmenims savarankiškai ginti savo teises ir interesus, užtikrinti galimybę spręsti civilines bylas operatyviai ir ekonomiškai. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimas į bylinėjimosi išlaidų paskirstymą toje byloje, kurioje bylinėjimosi išlaidos atsirado, sudaro sąlygas išspręsti šį klausimą koncentruotai, operatyviai ir ekonomiškai, nereiškiant tretiesiems asmenims regresinio ieškinio vien dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010, 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340-415/2016).

58Taigi, esant trečiojo asmens D. S. prašymui priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas bei pateikus tai patvirtinančius įrodymus, atsižvelgiant į atmestą ieškinį, kartu įvertinant tai, kad trečiasis asmuo palaikė atsakovų poziciją, dalyvavo atsakovų pusėje, yra pagrindas trečiajam asmeniui iš ieškovo priteisti 2610 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

59Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str., 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 279 str., 307 str., 410 str., teismas

Nutarė

60ieškovo R. S. ieškinį atmesti.

61Priteisti iš ieškovo R. S., a.k. ( - ) atsakovo biudžetinės įstaigos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, j.a.k. 188603472, naudai 4 507,25 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus septynis eurus 25 euro centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

62Priteisti iš ieškovo R. S., a.k. ( - ) atsakovo viešosios įstaigos Respublikinės Klaipėdos ligoninės, j.a.k. 191340088, naudai 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

63Priteisti iš ieškovo R. S., a.k. ( - ) trečiojo asmens D. S., a.k. ( - ) naudai 2610 Eur (du tūkstančius šešis šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

64Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, sekretoriaujant... 2. Teismas... 3. Ieškovas R. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl darbo ginčo dėl... 4. Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija su ieškiniu... 5. Atsakovas VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė (pradinėje bylos stadijoje... 6. Trečiasis asmuo D. S., nesutikdamas su ieškiniu, pateikė atsiliepimą,... 7. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje,... 8. Teismo posėdyje ieškovo atstovė, duodama paaiškinimus, palaikė visus... 9. Atsakovo Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai paaiškinimais palaikė... 10. Atsakovo VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės atstovė nesutikdama su... 11. Trečiojo asmens D. S. atstovas nurodė, kad trečiasis asmuo neigia bet kokius... 12. Ieškinys atmetamas.... 13. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių atstovų paaiškinimų... 14. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 41 straipsnio 3 dalis... 15. 2018 m. gegužės 10 d. sveikatos apsaugos ministro priimtu įsakymu Nr.V-574... 16. 2019 m. gegužės 13 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-560 „Dėl... 17. Ieškovas 2019 m. gegužės 20 d. per Valstybės tarnybos departamento sistemą... 18. 2019 m. birželio 4 d. ministro įsakymu Nr.V-662 buvo sudaryta konkurso į... 19. Kaip nustatyta iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, konkurse dalyvauti... 20. Nagrinėjamu atveju, esminis byloje kilęs ginčas yra dėl 2019 m. birželio... 21. Byloje nėra jokių įrodymų, galinčių patvirtinti konkurso organizavimui ir... 22. Konkurso komisijos sudarymo aplinkybės teismui nekelia abejonių dėl jos... 23. Ištyrus ir įvertinus rašytinius įrodymus, išklausius šalių atstovų... 24. Dėl komisijos pirmininkės O. V. galimo šališkumo, ryšių su pretendentu ir... 25. Aplinkybę, kad O. V. nebuvo kliūčių eiti komisijos pirmininkės pareigas... 26. Pati O. V. byloje apklausta liudytoja papasakojo, kokia tvarka vyksta konkurso... 27. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutarime (byla... 28. Remiantis tokia konstitucine doktrina darytina išvada, kad teismo... 29. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl viešo konkurso organizavimo principų ir... 30. Atsižvelgiant į išdėstytą teisminę praktiką, ginčą nagrinėjančio... 31. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta nešališkumo,... 32. Išklausius į bylą pateiktą per konkursą darytą garso įrašą,... 33. Teismas neturi pagrindo kvestionuoti komisijos narių atliktų pretendentų... 34. Iš bylos medžiagos, ieškovo atstovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovui... 35. Darytina išvada, kad ieškovo nesutikimas su komisijos atliktu bendru... 36. Dėl darbo sutarties su ieškovu nutraukimo teisėtumo... 37. Ieškovas teigia, kad su juo sudarytos darbo sutarties nutraukimas turi būti... 38. Teismas nesutinka su tokiais ieškovo argumentais. Kaip jau nustatyta, pagal... 39. Atsakovui tinkamai ir nustatytais terminais įforminus ieškovo atleidimą iš... 40. Kartu pasisakant dėl išvestinio reikalavimo dėl neturtinės žalos... 41. Dėl baudos skyrimo... 42. Civilinio proceso kodekso 95 straipsnis nustato, kad teismas dalyvaujantį... 43. Ieškovo atstovė prašo atsakovui Sveikatos apsaugos ministerijai skirti... 44. Savo ruožtu, trečiojo asmens D. S. atstovas teismo posėdyje prašė skirti... 45. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimui dėl nuostolių... 46. Vertinant ieškovo atstovės prašyme išdėstytas aplinkybes, surinktą... 47. Teismas išsprendė šalių ginčą dėl konkurso rezultatų ir atleidimo iš... 48. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 49. Atsakovas Sveikatos apsaugos ministerija prašo priteisti iš ieškovo patirtas... 50. Atsakovas Respublikinė Klaipėdos ligoninė prašo priteisti iš ieškovo... 51. Trečiasis asmuo D. S. prašo priteisti iš ieškovo ir pateikia išlaidas... 52. Pagal teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl... 53. CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 54. Atsižvelgiant į Rekomendacijose įtvirtintus koeficientus, taip pat... 55. Teismas sprendžia, jog iš ieškovo atsakovo Sveikatos apsaugos ministerijos... 56. Tokiais pat kriterijais vertinant atsakovo VšĮ Respublikinės Klaipėdos... 57. Dėl trečiųjų asmenų teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą,... 58. Taigi, esant trečiojo asmens D. S. prašymui priteisti jo patirtas... 59. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str., 259-260... 60. ieškovo R. S. ieškinį atmesti.... 61. Priteisti iš ieškovo R. S., a.k. ( - ) atsakovo biudžetinės įstaigos... 62. Priteisti iš ieškovo R. S., a.k. ( - ) atsakovo viešosios įstaigos... 63. Priteisti iš ieškovo R. S., a.k. ( - ) trečiojo asmens D. S., a.k. ( - )... 64. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...