Byla 2A-644-330/2015
Dėl prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia, autoriaus teisių gynimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-400-258/2015 pagal ieškovo T. K. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė“ dėl prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia, autoriaus teisių gynimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas T. K. (toliau – ieškovas) pateiktu ieškiniu prašė:

  1. pripažinti atsakovės akcinės bendrovės „Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė“ (toliau – AB „Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė“ arba atsakovė) prekių ženklo “VCUP” registraciją Nr. ( - ) negaliojančia;
  2. uždrausti atsakovei bet kokiu būdu naudoti žymenį “VCUP”;
  3. priteisti iš atsakovės ieškovui 128 000 Lt turtinės žalos atlyginimą, 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei teismo išlaidas.

5Ieškovas teigia, kad yra vaizdinio žymens „VCUP“ (toliau – žymuo, logotipas) autorius ir išimtinių autorių turtinių bei neturtinių teisių į šį žymenį turėtojas (žymens vaizdo nuorašas, I t., b.l. 10). Ieškovas nurodė, kad 2003 m. grafiškai vizualizavo kelis prekybos centro pavadinimus ir kiekvienam sukūrė nuo kelių iki keliolikos skirtingų grafinių kompozicijų variantų. 2003 m. spalio pabaigoje buvo išrinktas žymens „VCUP“ dizainas, kuriam ieškovas taip pat sukūrė pristatymo ir panaudojimo vadovą. Šiame vadove yra nurodyta tiek žymens sukūrimo data (2003 m.), tiek jo autorius – dizaineris T. K. (ieškovas). Atsakovė 2005-08-03 pateikė paraišką vaizdinio prekių ženklo „VCUP“ registracijai 35 klasės paslaugoms, šis ženklas 2006-11-17 buvo įregistruotas prekių ženklų registre. Sugretinus atsakovės registruotą prekių ženklą ir ieškovo sukurtą žymenį, akivaizdu, kad jie yra beveik tapatūs, vienintelis skirtumas yra tas, kad atsakovės prekių ženklas yra registruotas nespalvotas. Ieškovas savo ieškinio reikalavimą pripažinti atsakovės prekių ženklo “VCUP” registraciją Nr. ( - ) negaliojančia grindžia tuo, kad atsakovės ženklas yra klaidinamai panašus į ieškovo sukurtą vaizdinį žymenį, o ieškovas nėra davęs atsakovei sutikimo šio žymens registracijai prekių ženklu. Ieškovas taip pat nurodo, kad atsakovė be ieškovo sutikimo nuo 2003 m. pabaigos naudoja žymenį prekybos centro pavadinime, reklamoje bei kitoje savo komercinėje veikloje. Ieškovo nuomone, atsakovė tokiais savo neteisėtais veiksmais pažeidžia jo kaip autoriaus turtines teises pagal Prekių ženklų įstatymo ir Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą (toliau – ATGTĮ). Ieškovas nurodo, kad atsakovė gautų ieškovo leidimą nustatytu būdu naudotis jo sukurtu kūriniu, jeigu sumokėtų ieškovui 128 000 Lt už šių teisių suteikimą. Ieškovas taip prašo priteisti 10 000 Lt dydžio neturtinę žalą, kadangi atsakovė, naudodama žymenį, tačiau nenurodydama ieškovo, kaip šio žymens autoriaus, vardo, pažeidė ieškovo teisę į autoriaus vardą.

6Atsakovė atsiliepimu į ieškinį nesutiko su pareikštais reikalavimais.

7Atsakovė nurodė, kad ieškovas nėra žymens “VCUP” autorius ir visų turtinių teisių į jį turėtojas. Žymens kūrimo procese ieškovas dalyvavo ne kaip savarankiškas fizinis asmuo, o kaip bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės “Nada focus” atstovas (toliau – UAB arba BUAB “Nada focus”, arba bendrovė). Kadangi ieškovas buvo BUAB “Nada focus” darbuotojas, visos turtinės teisės į žymenį, jei tokias ieškovas iš viso turėjo, perėjo BUAB “Nada focus”, o pastaroji sutartimis perdavė visas turtines teises į žymenį atsakovui ir atsakovas už tai sumokėjo. Atsakovė neužsakė pas ieškovą ieškovo, kaip fizinį asmenį, sukurti kokių nors kūrinių. Ieškovas nepagrindė ir neįrodė nei žalos fakto, nei dydžio, todėl reikalavimas atlyginti 128 000 Lt dydžio turtinę žalą bei 10 000 Lt neturtinę žalą yra nepagrįstas.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.

10Teismas, ištyręs byloje esančius duomenis, nustatė, kad atsakovė ir UAB „Nada focus“ 2003 m. rugpjūčio 14 d. pasirašė Rangos sutartį (t. 1, b. l. 82-85), pagal kurią UAB „Nada focus“ įsipareigojo suprojektuoti, pagaminti ir sumontuoti išorinę vaizdinę reklaminę iškabą, susidedančią iš tūrinių ženklų, sudarančių logotipą MECCA, elektros instaliacijos ženkluose ir ženklus laikančios konstrukcijos, kurios tvirta jungtimi turi būti surištos su pastato konstrukcija. Šios sutarties 8.3 p. numatyta, jog užsakovui (atsakovei) visiškai atsiskaičius už rangovo (UAB „Nada focus“) atliktus darbus, darbų rezultato nuosavybė pereina užsakovui. 2003 m. spalio 28 d. buvo pasirašytas priedas prie 2003-08-14 Rangos sutarties (t. 1, b. l. 86), kuriuo sutarties šalys susitarė pakeisti Rangos sutarties 1 straipsnio 1 dalį „Sutarties objektas“ ir išdėstyti ją taip: “Rangovas įsipareigoja savo rizika, jėgomis, medžiagomis bei darbo priemonėmis atlikti sutartyje numatytus Vilniaus centrinės universalinės parduotuvės prekybos centro reklaminio-informacinio apipavidalinimo darbus: suprojektuoti, pagaminti ir sumontuoti išorinę vaizdinę reklaminę iškabą, susidedančią iš tūrinių šviečiančių ženklų, sudarančių logotipą (rodyklė, taškas VCUP)..., toliau dėstyti kaip sutarties tekste“. Už darbus pagal Rangos sutartį atsakovė atsiskaitė su rangovu UAB „Nada focus“. Iš atsakovės paaiškinimų teismas nustatė, kad 2003 m. lapkričio mėn. viduryje atsakovė nutarė sprendimą dėl prekybos centro naujojo pavadinimo priimti bendruose atsinaujinusios atsakovės vadovybės ir kolektyvo susirinkimuose, kurių metu bendru sutarimu buvo nutarta atsakovės parduotuvių centrui palikti buvusį „Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė“ pavadinimą, o naujam parduotuvių centrui skirto prekinio ženklo dominuojantį žodinį elementą „VCUP“ panaudoti kaip pavadinimo trumpinį, kurį atsakovė savo ūkinėje komercinėje veikloje naudojo dar nuo 2000 m. Bendrų susirinkimų metu buvo aptartas ir logotipo grafinis vaizdas, parinktos iki tol naudotos raudona, mėlyna spalvos. Atsakovė neginčijo to, kad ieškovas dalyvavo logotipo derinimo procese kaip UAB „Nada focus“ darbuotojas, tačiau atsakovė akcentavo, kad ieškovui nebuvo pavesta individualiai kurti logotipą. Atsakovė 2005-08-03 pateikė paraišką vaizdinio prekių ženklo „VCUP“ registracijai 35 klasės paslaugoms (t. 1, b. l. 11). Šis ženklas nuo 2006-11-17 yra registruotas akcinės bendrovės „Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė“ vardu, dėl ko teismas darė prielaidą, jog atsakovė yra šio ženklo savininkė ir šį įrodymą pripažino prima facie (pakankamu) autoriaus teisių galiojimo ir faktų, nurodytų registracijos liudijime, konstatavimui. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė trumpinį VCUP naudoja nuo 2000 m. rugsėjo 18 d., kai buvo įregistruotas internetinis domenas „vcup.lt“ (t. 1, b. l. 79). Teismas nustatė, kad ieškovo nurodytame logotipo „pristatymo ir panaudojimo vadove“ jau yra nurodyta, kad „logotipas yra registruotas prekių ir paslaugų ženklas, skirtas žymėti AB „Vilniaus universalinė parduotuvė“ paslaugoms bei veiklai“. Teismas nesutiko su ieškovu, jog Rangos sutarties ir jos priedų objektas neapima logotipo sukūrimo, ir vadovaudamasis bylos aplinkybėmis bei ištirtais įrodymais (atsakovės atstovų paaiškinimais, liudytojų V. R., R. P. parodymais), konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, jog atsakovė sudarė sutartį būtent su ieškovu ar ieškovui, kaip fiziniam asmeniui, pateikė užsakymą sukurti logotipą. Teismas taip pat akcentavo kad kūrinio, kuris buvo sukurtas pagal Rangos sutartį, autorių teisių turėtojas yra subjektas, kuris už jį sumokėjo (užsakovas), o ne asmuo, kuris jį sukūrė, kas reiškia, jog nagrinėjamu atveju atsakovei, kuri pavedė UAB „Nada focus“ sukurti prekių (paslaugų) ženklą, atsiskaičius už atliktus darbus nėra teisinio pagrindo ieškovą pripažinti nurodyto kūrinio autoriumi. Teismas nurodė kad prekės ženklo registracija preziumuoja, kad atsakovė yra vienintelė teisėta jo savininkė, turinti išimtinę teisę naudoti šį ženklą. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, darė išvadą, jog nurodyta prezumpcija nepaneigta, teismas neturi pagrindo ieškovą laikyti ginčijamo logotipo autoriumi ir tuo pagrindu tenkinti jo pareikštus reikalavimus.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Apeliaciniu skundu ieškovas T. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.

13Skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai darė išvadą, jog žymens bendraautoriai yra atsakovo vadovybė ir kolektyvas. Teismas neįvardino, kokie konkrečiai asmenys sukūrė ginčo vaizdinį ženklą. Šiuo klausimu teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog atsakovės vadovybė ir kolektyvas sukūrė logotipą, nei vieno iš vadovybės ir kolektyvo narių autorystė byloje nėra įrodyta, byloje nėra jokių įrodymų, išskyrus deklaratyvius atsiliepimo teiginius, apie tai, kad logotipą būtų kūrę A. P., S. B., E. B., A. H.. Šie asmenys nebuvo apklausiami kaip liudytojai ir savo autorystės nepatvirtino.
  2. Ieškovo nuomone, neįrodžius kitų asmenų autorystės/bendraautorystės, akivaizdu, kad logotipą sukūrusiu asmeniu gali būti laikomas tik vienas asmuo – ieškovas. Ieškovo pripažinimas autoriumi paneigia ir kitą teismo nepagrįstą argumentą, kad ieškovui nebuvo pavesta sukurti logotipą. Tai, kad atsakovė kreipėsi į ieškovą dėl ženklo sukūrimo, patvirtina ir tas faktas, jog ieškovas jau 2003 m. buvo žinomas dizaineris, kuris kūrė ženklus, kaip fizinis asmuo, o ne kaip BUAB „Nada focus“ atstovas. Tai, kad ieškovas, būdamas dizaineriu, veikdavo kaip atskiras fizinis asmuo, o ne kaip BUAB „Nada focus“ darbuotojas, patvirtina autorinės sutartys, kurias su užsakovais ieškovas sudarinėjo asmeniškai. Tais atvejais, kai užsakymą dėl dizaino sukūrimo gaudavo BUAB „Nada focus“, ši bendrovė su ieškovu taip pat sudarydavo atskirą sutartį dėl dizaino kūrimo.
  3. Liudytojų parodymai patvirtina, kad Rangos sutarties objektu nebuvo logotipo sukūrimas. Tai, kad logotipo kūrimas nebuvo sutarties, pasirašytos tarp atsakovės ir UAB „Nada focus“ objektu, patvirtina atsakovės atstovo parodymai, kuriais jis pažymėjo, kad kai šalys sukūrė logotipą, BUAB „Nada focus“ ėmėsi jį gaminti, kas reiškia, jog tuo metu kai BUAB „Nada focus“ ėmėsi gamybos proceso (t.y. pradėjo rangos sutarties pagrindu gaminti reklamines švieslentes), logotipas buvo jau sukurtas.
  4. Teismas nevertino aplinkybės, jog ieškovas savo bendrovėje (UAB „Nada focus“) užėmė prezidento pareigas ir buvo atsakingas už bendrovės valdymą, o į jo pareigas neįėjo intelektinės nuosavybės objektų, įskaitant logotipus, kūrimas.
  5. Ieškovo vertinimu, vadovaujantis ATGTĮ 9 straipsnio 2 dalimi, praėjus 5 m. laikotarpiui nuo kūrinio sukūrimo 2008 m. pabaigoje, visos autorių teisės grįžo kūrinio autoriui – ieškovui.
  6. Teismas nevertino tos aplinkybės, jog į bylą nėra pateikta jokių leistinų įrodymų apie turtinių autoriaus teisių perleidimo faktą tarp ieškovo ir UAB „Nada focus“ – nėra nei autorinių sutarčių, nei perdavimo aktų nei kitų įrodymų.
  7. Teismas klaidingai teigia, kad byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog iki atsakovės prekių ženklo registracijos, ieškovas, kaip autorius, buvo pranešęs visuomenei apie savo teises į kūrinį. Byloje pateikti duomenys apie tai, kad ieškovas logotipo autoriumi nurodytas logotipo „Pristatymo ir panaudojimo vadove“, David E. Carter knygoje „Logo Book 5“ (2007), Straipsnyje „The PIONEER - designer T. K.“, iš „Portfelio“ žurnalo 2007 m., ieškovo asmeniniame tinklalapyje <www.kaltenis.com>.
  8. Atsakovė nagrinėjamoje byloje neginčijo ženklo tapatumo/klaidinančio panašumo, o kvestionavo ieškovo autorystę. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės registruotas ženklas yra klaidinamai panašus į ieškovo sukurtą logotipą, kad ieškovas nėra davęs sutikimo atsakovei dėl šio logotipo registracijos prekių ženklu, darytina išvada, kad prekių ženklo „VCUP“ registracija Nr. ( - ) yra neteisėta, todėl pripažintina negaliojančia.
  9. Ieškovas nurodė, kad nustačius ieškovo autorystės faktą, teismas turėjo tenkinti reikalavimą uždrausti atsakovei naudoti logotipą, nepaisant tos aplinkybės, jei teismas pripažintų visiškai ar iš dalies neįrodytu reikalavimą dėl prašomo priteisti užmokesčio dydžio.
  10. Ieškovas nurodo, jog atsakovė klaidina teismą dėl priteistinos autorinio honoraro sumos. Autorinio atlyginimo dydžio apskaičiavimo pagrįstumą – 64 000 Lt (200 lt x 40 Lt/val. x 8 logotipo variacijos, t.y. pagal 2003 m. rinkoje galiojusį įkainį bei vienam logotipui sukurti sugaištamų valandų kiekį) pavirtina Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos (toliau - KOMAA) 2013-08-14 raštas Nr. KOM-021. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė veikė tyčia, tai yra žinojo arba turėjo žinoti, kad ieškovas yra vaizdinio žymens „VCUP“ autorius, kad ji naudojo ieškovo žymenį neturėdama sutikimo, ieškovas, vadovaudamasis ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 2 punktu, reikalauja du kartus didesnio autorinio atlyginimo, t.y. 128 000 Lt.
  11. Ieškovas nesutinka su atsakovės teiginiais, esą ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie patirtos neturtinės žalos faktą ir dydį. Pats autorių teisių pažeidimas savaime reiškia tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos padarymą, kadangi dėl neteisėto kūrinio panaudojimo ir jo platinimo teisių subjektas praranda pajamas, pakenkiama jo reputacijai, vardui, o teisių pažeidėjas pasipelno iš to, kad nemoka teisių turėtojui nustatyto licencinio atlyginimo už įgyjamas kūrinio naudojimo teises. Atsakovės veiksmai daro nepataisomą žalą per daugelį metų įgytai ieškovo reputacijai, žemina ieškovą kolegų dizainerių akyse, daro neigiamą poveikį ieškovo, kaip menininko biografijai, palaužia tiek dvasiškai, tiek psichiškai, kas lemia sumažėjusį pasitikėjimą savo jėgomis, verslo partnerių sąžiningumu, o toks profesinio kūrybinio darbo nuvertinimas sukelia beviltiškumo ir bejėgiškumo jausmą, kūrybinės apatijos būseną.
  12. Teismas nepagrįstai iš ieškovo priteisė atsakovės patirtas išlaidas advokato pagalbai, kadangi atsakovė nepateikė tinkamų šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų.

14Atsakovas akcinė bendrovė „Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

  1. Ieškovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių motyvuotų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, o tik iš naujo pakartojo savo ankstesniuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus reikalavimus bei atsikirtimus į atsakovės argumentus.
  2. Atsakovė nurodė, kad sudarius sutartį su BUAB „Nada focus“ dėl prekybos centro išorinės vaizdinės reklaminės iškabos projektavimo, pagaminimo ir sumontavimo darbų, buvo nuspręsta į atsakovės vadovybės susirinkimus pakviesti BUAB „Nada focus“ atstovą – ieškovą. Liudytojų parodymai patvirtina, kad tuo metu su ieškovu, kaip fiziniu asmeniu, nebuvo sudarytos jokios atskiros sutartys, atsakovė neužsakė pas ieškovą jokių kūrinių, ieškovas susirinkimuose dalyvavo kaip BUAB „Nada focus“ darbuotojas, jos atstovas. Ginčui aktualiu laikotarpiu ieškovas jokia forma neinformavo atsakovės, kad jis veikia ne kaip BUAB „Nada focus“ atstovas. Ieškovas priešingų įrodymų, tai yra pagrindžiančių, jog atsakovė buvo pavedusi ieškovui sukurti logotipą, nepateikė.
  3. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad abreviatūra „VCUP“ yra jo idėja, kadangi atsakovė šią abriaviatūrą naudojo nuo 2000 m. įregistravusi internetinį domeną <www.vcup.lt>.
  4. Ieškovo teiginiai, kad jau 2003 m. ieškovas buvo žinomas dizaineris, nepaneigia aplinkybės, jog tarp rangos sutarties šalių – atsakovės ir UAB „Nada focus“ buvo aiškus ir nedviprasmiškas susitarimas dėl atitinkamo intelektinės nuosavybės objekto sukūrimo.
  5. Ieškovas pats pripažįsta, kad kaip atskiras fizinis asmuo, o ne kaip BUAB „Nada focus“ atstovas, veikdavo autorinių sutarčių pagrindu, kurias jis su užsakovais sudarydavo asmeniškai. Byloje nagrinėjamu atveju tokia sutartis tarp ginčo šalių sudaryta nebuvo. Atsakovės nuomone, tai, kad ieškovas buvo (jo teigimu) profesionalus ir žinomas dizaineris, leidžia manyti, jog ieškovas būtų pasirūpinęs atskiros sutarties su atsakove sudarymu.
  6. Prekių ženklo registracija negali būti pripažinta negaliojančia ir dėl to, kad ženklo registracijos metu atsakovė buvo įgijusi autoriaus teises į logotipą ir nepažeidė jokių asmenų teisių. Taip pat neegzistuoja PŽĮ 46 straipsnyje nurodyti pagrindai pripažinti prekių ženklo registraciją negaliojančia. Be to, ieškovas daugiau nei 5 metus žinojo apie atsakovės registruotą prekių ženklą ir toleravo jo egzistavimą.
  7. Ieškovas neįrodinėjo turtinę žalą sudarančių aplinkybių, įskaitant ir aplinkybes, kad atsakovė užsakė ieškovui sukurti kitų pavadinimų vaizdinius logotipus, kad ieškovas apskritai pateikė ir perdavė atsakovei kitus kūrinius, kad šalys buvo susitarusios dėl tokių darbų kainos. Ieškovas nepagrindė savo faktiškai sugaišto kūrybai laiko.
  8. Ieškovas neįrodinėjo konkrečių aplinkybių dėl patirtos neturtinės žalos, nepagrindė, jog atsakovės tariamai padarytas autorių teisių pažeidimas sukėlė ieškovui konkretų neigiamą poveikį.
  9. Atsakovė faktiškai patyrė išlaidas advokato pagalbai, pateikė tai pagrindžiančius duomenis. Nurodė, kad už advokato paslaugas apmokėta uždarajai akcinei bendrovei „AAA Law“, kuri yra sudariusi sutartį su advokatu, o tas advokatas atstovavo atsakovei teismo posėdžiuose, teikė kitas su byla susijusias teisines paslaugas.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

17Byloje kilo ginčas, dėl to, kas yra vaizdinio žymens „VCUP“ (toliau – žymuo, logotipas) autorius, ir ar atsakovė teisėtai yra kūrinio autorių teisių savininkė bei turi išimtines teises naudoti kūrinį.

18Dėl ginčo prekės ženklo (žymens) vertinimo autorių teisės aspektu

19Nagrinėjamu atveju ieškiniu yra siekiama apginti autorių teisių subjekto turtines ir neturtines teises į kūrinį. Vadinasi, asmuo, pareiškiantis reikalavimus dėl tokių teisių gynimo, turi būti autorių teisių subjektas, o atsakovas – bet kuris asmuo, kurio neteisėtais veiksmais pažeidžiamos autorių teisių subjekto teisės ar gresia toks pažeidimas. Sprendžiant, ar ieškovas yra autorių teisių subjektas, visų pirma turi būti vadovaujamasi įstatymų numatytomis prezumpcijomis.

20Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog vaizdinis žymuo „VCUP“ (toliau – žymuo, ženklas, logotipas) prekių ženklų registre įregistruotas 2006 m. lapkričio 17 d. Šio žymens, kaip prekių ženklo, savininke nurodyta atsakovė. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl autorių teisių gynimo, padarė išvadą, kad ženklo registracija suteikia prekių ženklo savininkui išimtinę teisę naudoti prekių ženklą, todėl jo registracija leidžia daryti prielaidą, kad atsakovė yra šio ženklo savininkė. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (CK) 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad žymuo yra įregistruotas atsakovės vardu kaip jos prekės ženklas, egzistuoja prezumpcija, jog atsakovė yra teisėta to žymens ir su jo naudojimu susijusių teisių savininkė, todėl apeliantas (ieškovas), siekdamas įrodyti ieškinio dalyką sudarančias aplinkybes, turi šią prezumpciją paneigti.

21Apeliantas, siekdamas paneigti šią prezumpciją, teigė, kad jis ginčo logotipą sukūrė kaip fizinis asmuo, todėl yra laikytinas jo autoriumi (Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (ATGTĮ) 6 str. 1 d.) su visomis iš to kylančiomis teisėmis į šį kūrinį. Pasak ieškovo, atsakovė už logotipo sukūrimą nesumokėjo, todėl išimtinės autoriaus tiek neturtinės, tiek turtinės teisės į šį kūrinį vis dar priklauso ieškovui. Ieškovas šią poziciją įrodinėjo teigdamas, jog jo vadovaujamos UAB „Nada focus“ ir atsakovės 2003 m. rugpjūčio 14 d. sudarytos rangos sutarties bei 2003 m. spalio 28 d. pasirašyto priedo prie rangos sutarties objektas neapėmė logotipo sukūrimo.

22Pirmos instancijos teismas nesutiko su tokia ieškovo pozicija ir, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, konstatavo, kad atsakovė neužsakė ieškovui, kaip fiziniam asmeniui, sukurti logotipą, nebuvo sudariusi jokių sutarčių su ieškovu, kaip fiziniu asmeniu, dėl kūrinio (žymens, logotipo) sukūrimo.

23Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad, kaip aiškino ir pirmosios instancijos teismas, logotipo sukūrimas buvo sudėtinė pirmiau nurodytos Rangos sutarties dalis, pagal kurios sąlygas reklaminės iškabos, kurią projektavo bei gamino UAB „Nada focus“, ženklai ir turėjo sudaryti atsakovės logotipą – grafinį prekybos centro ženklą. UAB „Nada focus“ ir atsakovę siejo sutartiniai teisiniai santykiai pagal Rangos sutartį, o byloje neįrodyta, kad atsakovę ir ieškovą, kaip fizinį asmenį, būtų sieję sutartiniai kūrinio sukūrimo pagal užsakymą teisiniai santykiai. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovo argumentai šiuo klausimu yra gana prieštaringi. Ieškovas teigia, kad 2003 m. jis veikė ne tik kaip UAB „Nada focus“ prezidentas, bet ir kaip dizaineris, su įvairiais užsakovais sudarydavęs autorines sutartis. Visgi nagrinėjamu atveju ieškovas, kaip profesionalus ir savarankiškai veikiantis dizaineris, nesudarė jokių autorinių sutarčių su atsakove dėl logotipo sukūrimo. Šios aplinkybės tik patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ieškovas logotipą atsakovės poreikiams galėjo kurti kaip UAB „Nada focus“, tuo reikalu sudariusios atitinkamą sutartį su atsakove, darbuotojas. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas nurodo, jog tais atvejais, kai užsakymą dėl dizaino sukūrimo gaudavo jo vadovauta UAB „Nada focus“, ši bendrovė su ieškovu taip pat sudarydavo atskirą sutartį dėl dizaino kūrimo. Hipotetiškai vertinant, tokiu atveju, jeigu ieškovas mano esant jo, kaip autoriaus, teisių pažeidimui, jis turėtų kreiptis į bendrovę, kurios užsakymu kūrė kūrinį, ir kuri jam už kūrinio (pvz., logotipo, kaip šioje byloje) sukūrimą nesumokėjo, nors įprastai būdavo sudaromos atskiros autorinių teisių sutartys ir už šį darbą buvo sumokama. Išanalizavus bylos aplinkybes bei įvertinus joje esančius įrodymus, darytina išvada, kad logotipą sukūrė ieškovas kaip UAB „Nada focus“ darbuotojas, šiai veikiant pagal Rangos sutartį su atsakove, kaip kūrinio sukūrimo užsakove. Kūrinio, sukurto atliekant tarnybines pareigas ar darbo funkcijas, autorius yra fizinis asmuo (ATGTĮ 9 str. 1 d.). Tačiau turtinės autorių teisės į kūrinį, kurį sukūrė darbuotojas atlikdamas tarnybines pareigas ar darbo funkcijas, išskyrus kompiuterių programas, 5 metams pereina darbdaviui, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje (ATGTĮ 9 str. 2 d.), todėl būtent BUAB „Nada focus“ laikytina turtinių teisių į logotipą, kaip autorių teisių objektą, turėtoja šį objektą (žymenį) sukūrus. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovės ir UAB „Nada focus“ sutartis numatė kitokį jų susitarimą dėl autorių turtinių teisių į kūrinį, UAB „Nada focus“, perduodama pagal Rangos sutartį darbus, perdavė atsakovei visas autorių turtines teises į ginčo logotipą, kaip grafinio dizaino kūrinį (ATGTĮ 38 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą ir išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo ieškovą, kaip fizinį asmenį – kūrinio kūrėją, pripažinti turtinių teisių į grafinio dizaino kūrinį – logotipą – turėtoju, kadangi atsakovė sukurti prekių (paslaugų) ženklą sudarantį žymenį sutartimi pavedė UAB „Nada focus“, už šį darbą sumokėjo ir tokiu būdu įgijo išimtines autoriaus turtines teises į logotipą pagal Rangos sutarties 8.3 p. sąlygas, kurios numatė, jog užsakovui (atsakovei) visiškai atsiskaičius už rangovo (UAB „Nada focus“) atliktus darbus, darbų rezultato nuosavybė pereina užsakovui (atsakovei).

24Atsižvelgdama į aukščiau aptartas nuostatas, jog siekiant apginti autorių teisių subjekto turtines ir neturtines teises į kūrinį, asmeniu, pareiškiančiu reikalavimą šias teises ginti, taip pat turi būti tų teisių subjektas, į konstatuotas aplinkybes, jog ieškovas nėra šiuo ieškiniu ginamų autorių turtinių teisių subjektas, tai yra autorių turtinių teisių į logotipą (žymenį) turėtojas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog ieškovas, siekiantis šio ieškinio reikalavimais apginti savo, kaip autorių teisių subjekto, turtines teises, tokių teisių neturi, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimų.

25Teisėjų kolegija akcentuoja tai, kad autorių asmeninės neturtinės teisės neperduodamos kitiems asmenims, kas reiškia, jog nepaisant to, kad ieškovas nėra turtinių teisių į ginčo objektą turėtojas, jis gali ginti savo, kaip autoriaus, asmenines neturtines teises pagal ATGTĮ 14 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamu atveju ieškovo, kaip autoriaus asmeninių neturtinių teisių subjekto, teisių gynimas nesudaro ginčo šioje byloje dalyko (įvertinus ieškinio reikalavimų ir aplinkybių, kuriomis buvo grindžiami tie reikalavimai, turinį). Nežiūrint to, visgi galima atkreipti dėmesį ir į tai, kad ieškovo pateiktame logotipo pristatymo ir panaudojimo vadove (t. 1, b. l. 10) nėra įrašyta, kad naudojant logotipą AB „Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė“ paslaugoms bei veiklai žymėti, būtinas logotipo autoriaus vardo nurodymas. Dėl šios priežasties nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad panaudodama savo veikloje ginčo vaizdinį žymenį (logotipą) atsakovė būtų pažeidusi kūrinio autoriaus neturtines teises.

26Apeliantas pateiktame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus bei darė nepagrįstą išvadą, jog ginčo žymens bendraautoriais yra atsakovo vadovybė ir darbuotojų kolektyvas. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas tokios išvados nepadarė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovės vadovybės ir kolektyvo susirinkimuose bendru sutarimu buvo nutarta atsakovės parduotuvių centrui palikti buvusį „Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė“ pavadinimą, naujam parduotuvių centrui skirtino prekių ženklo dominuojantį žodinį elementą pasirinkti „VCUP“, jog buvo aptartas logotipo grafinis vaizdas, pasirinktos iki tol naudotos raudona, mėlyna spalvos. Visgi tokios teismo nustatytos aplinkybės savaime nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo logotipo sukūrimo bendraautorystės faktą. Nurodydamas aukščiau aptartus atsakovės vadovybės ir kolektyvo veiksmus, pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog su atsakove pareiginiais ar darbo ryšiais susiję asmenys, dalyvavę tokiuose susirinkimuose, logotipą sukūrė bendru kūrybiniu darbu, kaip tai apibrėžta pagal ATGTĮ 7 straipsnyje išdėstytas nuostatas.

27Nustačius, jog atsakovė yra teisėta išimtinių autorių turtinių teisių į ginčo logotipą turėtoja, nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimų dėl prekių ženklo “VCUP” registracijos Nr. ( - ) pripažinimo negaliojančia bei uždraudimo atsakovei bet kokiu būdu naudoti ginčo žymenį.

28Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, kurie sudarytų pagrindą tenkinti ieškinio reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

29Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

30Remdamasi pirmiau išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas dėl ginčo esmės. Smulkiau neaptarti kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo kitokiai teisėjų kolegijos išvadai dėl ginčo išsprendimo baigties susiformuoti.

31Dėl bylinėjimosi išlaidų

32Apeliantas skundžia ir tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta iš jo priteisti atsakovei 2 036,35 Eur sumą išlaidų, skirtų advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, kad PVM sąskaitos-faktūros atsakovei yra išrašytos ne atstovavusio advokato, o privataus juridinio asmens – BUAB „AAA Law“, kuris ir yra gavęs iš atsakovės apmokėjimą pagal bankinius pavedimus. Be to, į priteistas išlaidas yra įskaičiuojamas 883,40 Lt (255,85 Eur) PVM. Atsakovė yra PVM mokėtoja, todėl apmokėjusi PVM sąskaitą-faktūrą, įgyja teisę į PVM atskaitą („susigrąžinimą“) dėl 883,4 Lt (255,85 Eur) sumos.

33Kaip matyti iš byloje esančių PVM sąskaitų-faktūrų (II t., b.l. 3-11), atsakovė uždarajai akcinei bendrovei „AAA Law“ sumokėjo 2036,35 Eur (7031,12 Lt) sumą už teisines paslaugas. Teisines paslaugas sudarė ieškinio ir jo priedų analizė, atsiliepimo ir tripliko parengimas, pasirengimas teismo posėdžiams bei atstovavimas juose. Atsakovė už teisines paslaugas mokėjo pagal 2013-12-20 atstovavimo sutartį, kuria atsakovė pavedė advokatui Andriui Iškauskui pilnai atstovauti atsakovę nagrinėjamoje byloje. Kaip matyti iš byloje esančių atsakovės procesinių dokumentų, teismo posėdžių pažymų, advokatas Andrius Iškauskas parengė atsakovės atsiliepimą į ieškinį bei tripliką, dalyvavo teismo posėdžiuose. Atsižvelgiant į tai, kad byloje priimtas procesinis teismo sprendimas yra palankus atsakovei, ji turi teisę reikalauti, kad jai būtų priteistos advokato atstovavimo išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas ir pan. (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

34Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų ir tuo pagrindu, kad, atlyginant atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš apelianto buvo priteistas 883,40 Lt (255,85 Eur) PVM pagal PVM sąskaitą-faktūrą BSC Nr. 24167, kurią apmokėjusi, atsakovė įgyja teisę į PVM atskaitą („susigrąžinimą“) 883,4 Lt (255,85 Eur) sumoje. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą šių ieškovo nurodytų aplinkybių neginčijo, nenurodė juos paneigiančių argumentų. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su analizuotu apeliacinio skundo argumentu ir konstatuoja, kad yra pagrindas mažinti priteisiamų atlyginti bylinėjimosi išlaidų sumą, tai yra nepriteisti iš apelianto 883,40 Lt (255,85 Eur) PVM sumos pagal PVM sąskaitą-faktūrą BSC Nr. 24167 (sprendžiama pagal apeliacinio skundo šioje dalyje ribas).

35Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš apelianto apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus – PVM sąskaitą faktūrą serija ALAW Nr. 626 dėl 500 Eur sumos (be PVM), vietinio mokėjimo nurodymą, kuriuo apmokėta minėta sąskaita.

36Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (patvirtintų Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, taikant jų redakciją, įsigaliojusią 2015-03-19) 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Remiantis Lietuvos statistikos departamento Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2015 m. antrąjį ketvirtį sudarė 713,9 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai yra mažesnės už rekomenduojamą maksimalų dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, šios išlaidos laikytinos teisingomis ir protingomis, todėl priteistinos (be PVM) (CPK 3 str. 7 d., 88 str. 1 d., 98 str. 1-2 d.).

37Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

38Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 4 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, sumažinant iš ieškovo T. K. (asmens kodas ( - ) atsakovei akcinei bendrovei „Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė“ priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 1780,50 Eur sumos.

39Priteisti atsakovei akcinei bendrovei „Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė“ iš ieškovo T. K. (asmens kodas ( - ) 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas T. K. (toliau – ieškovas) pateiktu ieškiniu prašė: 5. Ieškovas teigia, kad yra vaizdinio žymens „VCUP“ (toliau – žymuo,... 6. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį nesutiko su pareikštais reikalavimais.... 7. Atsakovė nurodė, kad ieškovas nėra žymens “VCUP” autorius ir visų... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 10. Teismas, ištyręs byloje esančius duomenis, nustatė, kad atsakovė ir UAB... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Apeliaciniu skundu ieškovas T. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 13. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
  1. Teismas... 14. Atsakovas akcinė bendrovė „Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė“... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)... 17. Byloje kilo ginčas, dėl to, kas yra vaizdinio žymens „VCUP“ (toliau –... 18. Dėl ginčo prekės ženklo (žymens) vertinimo autorių teisės aspektu... 19. Nagrinėjamu atveju ieškiniu yra siekiama apginti autorių teisių subjekto... 20. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog vaizdinis žymuo „VCUP“ (toliau... 21. Apeliantas, siekdamas paneigti šią prezumpciją, teigė, kad jis ginčo... 22. Pirmos instancijos teismas nesutiko su tokia ieškovo pozicija ir, įvertinęs... 23. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad, kaip aiškino ir pirmosios... 24. Atsižvelgdama į aukščiau aptartas nuostatas, jog siekiant apginti autorių... 25. Teisėjų kolegija akcentuoja tai, kad autorių asmeninės neturtinės teisės... 26. Apeliantas pateiktame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 27. Nustačius, jog atsakovė yra teisėta išimtinių autorių turtinių teisių... 28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas... 29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai... 30. Remdamasi pirmiau išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 31. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 32. Apeliantas skundžia ir tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria... 33. Kaip matyti iš byloje esančių PVM sąskaitų-faktūrų (II t., b.l. 3-11),... 34. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų ir... 35. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš apelianto... 36. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar... 37. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 38. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 4 d. sprendimą iš esmės palikti... 39. Priteisti atsakovei akcinei bendrovei „Vilniaus centrinė universalinė...