Byla N-62-1355-11
Dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarties R. B. administracinio teisės pažeidimo byloje

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarties R. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

5Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2010 m. vasario 24 d. nutarimu R. B. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 straipsnio („Teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, pažeidimas“) 4 dalyje numatytą veiką skiriant už tai 2000 Lt baudą su stirnos patelės skerdienos konfiskavimu. Nutarime nurodyta, jog nuobauda R. B. skirta už tai, kad šis 2010 m. vasario 19 d., apie 15 val., Šilininkų kaime kartu su B. V. medžiojo svetimuose medžioklės plotuose neturėdamas teisės medžioti, neturėdamas medžioklės lapo bei licencijos, uždraustu stirnų pateles medžioti laiku bei draudžiamu būdu (sumedžiojo stirną metaline kilpa), taip pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Medžioklės taisyklės) 18.1, 18.2, 18.4, 19, 60.1, 60.14 ir 60.31 punktų reikalavimus.

6II.

7Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs R. B. skundą, 2010 m. gegužės 20 d. nutartimi jį atmetė ir Inspekcijos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas nurodė, jog Medžioklės taisyklių 18.1 punktas numato, kad medžioklės metu privaloma turėti medžiotojo bilietą; 18.2 ir 19 punktai – galiojantį medžioklės lapą; o 18.4 punktas – licencijas medžiojamiesiems gyvūnams medžioti; 60.1 punktas įtvirtinta, jog draudžiama būti medžioklės plotuose su medžioklės įrankiais, medžiokliniais paukščiais arba palaidais šunimis, vienam ar keliems asmenims, neturintiems teisės medžioti; 60.14 punktas draudžia medžioti žvėris ir paukščius naudojant neatrankinius būdus, dėl kurių atitinkamų rūšių populiacijos gali išnykti vietiniu mastu arba būti labai trikdomos, medžioti žvėris ir paukščius, kurie pagal Medžioklės taisyklių reikalavimus nėra priskirti medžiojamiesiems, taip pat medžiojamuosius gyvūnus draudžiamu juos medžioti terminu arba medžiojamuosius gyvūnus, kurių medžioklė uždrausta arba pasibaigęs (neprasidėjęs) jų medžioklės sezonas, neturint Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduoto leidimo, arba medžiojamuosius gyvūnus, kurių medžioklė licencijuojama, neturint licencijų šiems gyvūnams sumedžioti; 60.31 punktas draudžia gaminti, laikyti, pirkti ir parduoti kilpas. Teismas pažymėjo, jog administracinio teisės pažeidimo protokole tik išvardinant Medžioklės taisyklių atitinkamus punktus ir neišdėstant jų esmės buvo pažeisti ATPK 260 straipsnio reikalavimai, keliami administracinio teisės pažeidimo turiniui, tuo pačiu pažeista administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė šia apimtimi gintis nuo pareikšto kaltinimo, o tai sudaro pagrindą iš administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nutarimo pašalinti Medžioklės taisyklių 18.1, 18.2, 18.4, 19, 60.1, 60.14, 60.31 punktuose numatytus pažeidimus. Tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole yra aiškiai išdėstyta R. B. veika dėl to, kad jis pastatė metalinę kilpą ir sugavo stirnos patelę, ir ši veika atitinka Medžioklės taisyklių 60.30 punktą, kuris įtvirtina draudimą gaudyti gyvūnus statant kilpas, naudojant klijus, kablius ir kitus įrankius bei priemones arba būdus, kurie Medžioklės taisyklėse nenumatyti kaip leistini. Minėta veika administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime teisingai kvalifikuota pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį, o minėto punkto nenurodymas administracinio teisės pažeidimo protokole laikytinas neesminiu pažeidimu, nesudarančiu pagrindo panaikinti nutarimą, nes pažeidimo esmė (dėl metalinės kilpos pastatymo ir stirnos sugavimo, t. y. dėl medžiojimo draudžiamu būdu) buvo atskleista ir pareiškėjo paaiškinimas patvirtina, jog kaltinimas šia apimtimi jam buvo suprantamas. Teismas pabrėžė, jog nors asmuo ir ginčiją pažeidimą, jo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, fotonuotraukomis, liudytojų V. O., D. Š., G. S. nuosekliais parodymais. Liudytojo B. V. parodymais teismas nesirėmė nurodęs, jog jie nepatikimi, nes su R. B. jį sieja artimi santykiai, dėl to paties įvykio ir šiam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

8Teismas nurodė, jog paties R. B. paaiškinimus vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės, objektyvių duomenų, kad šiam būtų daromas psichologinis spaudimas, atliekami kokie nors neteisėtų veiksmai, nenustatyta, o pastarojo atstovo argumentai dėl veikos perkvalifikavimo pagal ATPK 85 straipsnio 5 dalį atmestini, nes paneigti byloje surinktais įrodymais. Dėl R. B. teiginių, jog nagrinėjant administracinę bylą Inspekcijoje tinkamai nebuvo užtikrintos jo procesinės teisės, teismas nurodė, kad kreipdamasis į teismą su skundu jis pateikė visus, jo nuomone, reikšmingus įrodymus, dalyvaudamas teismo posėdyje pasinaudojo teise duoti paaiškinimus, advokato pagalba, kitomis procesinėmis teisėmis, kas leidžia teigti, jog klaidos, kurios galėjo būti padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje, yra pašalintos.

9III.

10Nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi, R. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo veiką kvalifikuoti pagal ATPK 85 straipsnio 5 dalį. Apeliaciniame skunde nurodo, jog protokole nurodytą stirną jis rado kilpoje ir parsinešė namo, o vėliau psichologinio spaudimo pasekoje jis parašė prisipažinimą, kad kilpą pagamino ir miške pastatė jis. Teigia, jog V. O. parodė, kad B. V. garaže buvo rastas trosas, iš kurio buvo pagaminta kilpa, tačiau toks trosas prie bylos nepridėtas, be to, V. O. apie B. V. atsiliepė kaip apie „žinomą šios srities specialistą“, tačiau apie pastarojo baustumus byloje duomenų nėra, kas rodo, jog V. O. suinteresuotas apkaltinti B. V.. Mano, jog teismas nepagrįstai atmetė B. V. parodymus. Teigia, jog už tai, kad suradęs medžioklės plotuose kilpa sugautą stirną jos neatidavė medžioklės plotų naudotojui, taip pažeisdamas Medžioklės taisyklių 45 ir 46 punktus, jis trauktinas atsakomybėn pagal ATPK 85 straipsnio 5 dalį.

11Atsiliepdamas į apeliacinį skundą Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo jį atmesti palaikydamas Kauno apygardos administracinio teismo nutarties motyvus. Papildomai nurodo, jog R. B. teiginius, kad jis siekė padėti gyvūnui vienareikšmiškai paneigia faktinės bylos aplinkybės bei paties elgesys, t. y. pažeidimo fiksavimo metu stirna buvo vis dar su užveržta ant kaklo metaline kilpa, liudytojai D. Š. bei G. S. matė, jog gyvūnas namo buvo nešamas ne glėbyje, o už kilpos troso, gyvūnas paliktas garaže ir užtrenkus spyną, nuo kurios rakto R. B. neturėjo. Mano, jog savo veiksmais R. B. stengėsi, kad sumedžioto gyvūno niekas nepastebėtų.

12Teisėjų kolegija

konstatuoja:

13IV.

14Apeliacinis skundas atmestinas.

15Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog R. B. kaltė, padarius ATPK 85 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, veika kvalifikuota ir nuobauda, atsižvelgus į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, individualizuota tinkamai.

16R. B. jam inkriminuotą pažeidimą neigia teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas jo kaltę nustatė netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus.

17Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, apklausė liudytojais betarpiškai pažeidimą mačiusius asmenis D. Š., G. S. bei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusį inspektorių V. O., kurių parodymais paneigta apelianto teikta įvykio versija, jog stirną tik rado kilpoje ir parsinešė į namus. Pabrėžtina, jog jokių esminių prieštaravimų tarp liudytojų parodymų bei kitos bylos medžiagos nenustatyta, pagrįstų įrodymais aplinkybių, dėl kurių minėti liudytojai būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, apeliantas nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl jais pagrįstai remtasi nustatant nuoseklią įvykių seką, t. y. tokią, kokia iš esmės fiksuota Inspekcijos nutarime. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nepasitvirtinus administraciniame kaltinime bei Inspekcijos nutarime nurodytai aplinkybei (nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų), kad apeliantas neteisėtą veiką atliko su B. V., tokia aplinkybė iš minėtų procesinių dokumentų šalintina.

18Apeliantas teigia, jog iš V. O. parodymų matyti, jog šis suinteresuotas apkaltinti B. V., o tai daro apkaltindamas ir jį, tačiau tokie teiginiai tik prielaidos. Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog kertiniai parodymai byloje yra betarpiškai pažeidimą mačiusių asmenų D. Š. ir G. S., kurių priešiškumas R. B. atžvilgiu nenustatytas.

19Liudytojo B. V. parodymais pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė, jų atmetimo argumentus teisėjų kolegija palaiko ir nebekartoja.

20Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Kauno apygardos administracinis teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistu.

21Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

Nutarė

23R. B. apeliacinį skundą atmesti.

24Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

25Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai