Byla e2A-228-340/2016
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams A. V., L. Ž., Z. L., L. D. dėl skolos priteisimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų L. D., Z. L., L. Ž., A. V. 7525,67 EUR (25984,63 Lt) sumą už būsto nuomą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Nurodė, kad gyvenamosios patalpos, esančios Justiniškių g. 184, Vilniuje, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kuri 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, o 2009 m. lapkričio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1291 SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise buvo perduotos naudoti ir valdyti įstatymų nustatyta tvarka visos Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos, socialinio būsto, bendrabučių gyvenamosios patalpos šio nekilnojamojo turto administravimo funkcijoms, nustatytoms įmonės įstatuose, vykdyti. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybė nebuvo ir nėra suteikusi teisės atsakovams naudotis gyvenamosiomis patalpomis nurodytu adresu, nėra priėmusi sprendimo išnuomoti jiems ginčo patalpas, nėra sudariusi gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, tačiau atsakovai gyvena Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiose patalpose, t.y. yra savavališkai jas užėmę. Nurodė, kad 2010-11-02 Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-638/2010 nutarė iškeldinti L. D. iš pastatų ir statinių, esančių Justiniškių g. 184, Vilniuje, su visu jam priklausančiu turtu, nesuteikiant jam kito gyvenamojo ploto. 2012-10-22 Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2005-534/2012, kuriuo nusprendė iškeldinti atsakovus Z. L., L. Ž., A. V. ir jų nepilnamečius vaikus iš savavališkai užimtų gyvenamųjų patalpų Justiniškių g. 184, Vilniuje. 2014-02-27 Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-217-160/2014 minėtą pirmos instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, tačiau atidėjo jo vykdymą iki 2014-08-27, sudarant sąlygas per tą laiką atsakovams susirasti kitą gyvenamąją vietą. Pasak ieškovo, atsakovai pripažįsta, kad gyvena nurodytu adresu ir neneigia, jog naudojasi visu namu, kuriame tvarkosi kaip su savo nuosavybe, gyvena nemokant mokesčių, nevykdo teismų priimtų sprendimų, vilkina priverstinį iškeldinimą, todėl jiems atsiranda pareiga mokėti už gautas paslaugas, t.y. konkrečiai už gyvenamųjų patalpų nuomą. Nagrinėjamu atveju, atsakovai nevykdydami įsiteisėjusio teismo sprendimo, vilkindami jo vykdymą, nepagrįstai sutaupė ieškovo sąskaita, t.y. daug metų gyvena Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiose patalpose nemokėdami jokio nuomos mokesčio. Pažymėjo, jog gyventojai kas mėnesį yra informuojami apie jiems priskaičiuotą mokestį už naudojimąsi patalpomis (prilyginamą pagal žemiau pateiktą formulę paskaičiuotam nuomos mokesčiui), kas mėnesį jiems teikiant apmokėjimui sąskaitas, tačiau jie tų sąskaitų neapmoka. Atsakovų įsiskolinimas už buto nuomą nuo 2012-06-01 iki 2014-08-31 sudaro 25 162,65 Lt, taip pat už termino sumokėti praleidimą paskaičiuota 821,84 Lt delspinigių. Viso įsiskolinimo dydis yra 25 984,64 Lt.

5Atsakovai A. V. ir L. D. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimu SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinio reikalavimas dėl nuomos mokesčio priteisimo iš atsakovų buvo atmestas, nes, be kita ko, ieškovas neįrodė, jog atsakovai padarė žalos. Namas Justiniškių g. 184, Vilniuje, dar nuo 1986 metų turėjo būti nugriautas, todėl reikalauti priteisti žalos atlyginimą už apsigyvenimą name, kurio ieškovas negali nuomoti kietiems asmenims yra nepagrįstas. Atsakovai tik savo sąskaita ir pastangomis ilgus metus namą išlaikė tinkamu gyventi, ieškovas prie to neprisidėjo ir net nuo 1986 metų iki 2008 metų visiškai nesidomėjo ginčo patalpų likimu. Bylą nagrinėjusių teismų nustatyta, kad atsakovų šeima ginčo patalpose gyveno iki 1986 metų, kai gyvenamasis namas buvo paimtas valstybės reikmėms. Taigi, iki 1986 metų namas priklausė nuosavybės teise atsakovų šeimai. Taip pat atsakovų šeimai iki nacionalizacijos priklausė ir žemes sklypas, ant kurio stovi namas Justiniškių g. 184. Vilniuje. Teisme ne vieną kartą nustatyta, kad atsakovų šeima išlaikė naudojamą bustą tinkamą gyvenimui, jį remontavo, mokėjo visus su būsto išlaikymu mokesčius ir iki šiol jokiu įsiskolinimų nėra, t.y. Vilniaus miesto savivaldybei žalos nepadarė, t.y. dujos namui nepajungtos; vanduo taip pat, tai naudoja šulinio vandenį; namas šildomas kietuoju kuru ir jokių komunalinių mokesčių minėtam namui nepriskirta.

6Atsakovė L. Ž. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas, jame esantis reikalavimas neįrodytas, be to, ieškinys pateiktas ne tam atsakovui, todėl atmestinas. Pažymėjo, kad atsakovo L. D. leidimu nuo 2004 m. gyvena minėtame name. Nurodė, kad ieškovas neteisėtai pareiškė jai reikalavimus kaip atsakovei, nes ji negali būti šios bylos šalimi - neturėjo ir neturi jokių sutartinių arba kitų įstatymuose nurodytų įsipareigojimų su ieškovu. Ieškovo teiginys apie tai, kad neva ji yra nuomininkė nepagrįstas jokiais įrodymais, nėra sudaryta nei pateikta teismui jokio akto, patvirtinančio, kad ji prisiėmė iš ieškovo nuomininko pareigas. Be to, jos ir jos šeimos materialinė padėtis yra tragiška, dirba tik ji, gauna labai mažą atlyginimą, jos motina pensininkė, senyvo amžiaus ligotas žmogus, sūnus lanko Medeinos pradinę mokyklą, kuri yra šalia namų, jokio kito nekilnojamojo turto nei ji, nei jos šeimos nariai neturi, nuo 2011-12-22 yra įrašyta į bendrąjį asmenų (šeimų) sąrašą socialinio būsto nuomai.

7Atsakovė Z. L. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas, jame esantis reikalavimas neįrodytas. Kadangi ieškinys yra pateiktas ne tam atsakovui, jis atmestinas. Iš esmės pakartojo atsakovės L. Ž. atsiliepime išdėstytas aplinkybes.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ valstybei 212,30 EUR išlaidų dalyvavusio byloje advokato pagalbai apmokėti. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą teismas padarė išvadą, kad L. D. nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, nes jis yra iškeldintas iš namo, esančio Justiniškių g. 184, Vilniuje, įvykdant Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-638/2010. Kiti atsakovai iki šiol gyvena name, todėl gali būti pripažinti tinkamais atsakovais šioje civilinėje byloje. Pažymėjo, kad nors atsakovės tvirtina, jog teisėtai apsigyveno ir iki šiol gyvena aukščiau minėtame name, tačiau šias aplinkybes paneigia įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-2005-534/2012, bei Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-217-160/2014. Atsižvelgiant į teismų nustatytas aplinkybes, kad būstą, esantį adresu Justiniškių g. 184, Vilniuje, Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1985-04-19 d. sprendimu Nr. 139 buvo nuspręsta nugriauti, teismas sprendė, kad ieškovas reikalauti priteisti nuomos mokestį už gyvenimą name, kurio ieškovas negali nuomoti kitiems asmenims, yra nepagrįstas. Pabrėžė, kad pats faktas, jog atsakovai neteisėtai naudojasi gyvenamąja patalpa, nuosavybės teise priklausančia Vilniaus miesto savivaldybei, ieškovui nesuteikia teisės manyti, kad šios patalpos galėtų būti išnuomotos kitiems asmenims, ir už tai ieškovas galėtų gauti pajamas – nuomos mokestį, kadangi ginčo patalpos yra griautinos. Pažymėjo, kad dėl atsakovų iškeldinimo iš Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių patalpų, yra priimti ir įsiteisėję teismų sprendimai, atsakovams geruoju nevykdant nurodytų tesimo sprendimų, ieškovas turi teisę kreiptis į teismo sprendimus vykdančius asmenis – antstolius, kad sprendimai būtų vykdomi priverstine tvarka.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į skundą argumentai

11Apeliaciniu skundu ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovo ieškinį visiškai. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas ginčijamame sprendime nepagrįstai nevertino, kad atsakovai, nesudarę rašytinės nuomos sutarties, gyvena bute, todėl nepagrįstai netaikė CK 1.93 str. 2 d. nuostatų, kad paprastos rašytinės sandorio formos nesilaikymas atima iš šalių teisę remtis liudininkų parodymais, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo vykdymo, tačiau sandorį daro negaliojančiu tik įstatymu įsakmiai nurodytais atvejais. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nuomos sutartis tarp šalių buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais, be to, atsakovai neginčijo naudojimosi butu fakto, kaip ir prašomos priteisti skolos dydžio;
  2. Apelianto nurodytoje kasacinio teismo 2004-06-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2004 pateikti išaiškinimai dėl prievolinių santykių susiklostymo šalių konkliudentiniais veiksmais ir atsakovų prievolės atsiskaityti, net jei jie nėra teisėti buto nuomininkai yra suformuoti tapačių nagrinėjamai bylai faktinių aplinkybių pagrindu;
  3. Byloje apskritai nebuvo tiriamas ieškovo galėjimas/negalėjimas nuomoti ar kitaip disponuoti butu dėl 1984 metais priimto sprendimo. Teismas netyrė aplinkybių, susijusių su ieškovo galimybe ginčo laikotarpiu nuomoti tretiesiems asmenims atsakovų užimtas ginčo gyvenamąsias patalpas ginčo laikotarpiu, patalpų tinkamumo gyventi, jų būklės, apsiribodamas 1984 m. sprendimo fakto konstatavimu;
  4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas L. D. nėra tinkamas atsakovas, nes pagal antstolio aktą yra iškeldintas iš ginčo patalpų. Teismas neįvertino fakto, jog po iškeldinimo atsakovas vėl pradėjo naudotis ginčo gyvenamosiomis patalpomis.

12Atsakovai A. V. ir L. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad apeliantas klaidingai nurodė, kad teismas neįvertino aplinkybių, jog tarp ieškovo ir atsakovų susiklostė nuomos santykiai ir kad atsakovai, nemokėdami nuomos mokesčio, padarė jam žalos. Be to, visiškai skiriasi apelianto nurodomos ir šios bylos faktinės aplinkybės, todėl jų palyginimas yra neįmanomas. L. D. yra iškeldintas iš buto, tačiau kartais lanko savo šeimą, padeda auklėti vaikus, todėl lankosi ginčo bute.

13Atsakovės Z. L. ir L. Ž. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad nuomos mokestis yra reikalaujamas nepagrįstai, kadangi panaudos santykiai tarp šalių nėra susiklostę. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybė sprendimo dėl kitokio ginčo patalpų panaudojimo nėra priėmusi, todėl ieškovas neturėjo ir neturi teisinio pagrindo jų nuomoti.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

15Apeliacinis skundas atmetamas.

16Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 176, 185 str.). Sprendimas teisėtas ir pagrįstas ( CPK 263 str.).

17Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovų pareigos mokėti nuomos mokestį už patalpas, esančias Justiniškių g. 184, Vilniuje, kuriomis jie faktiškai naudojasi. Atsakovas L. D. buvo iškeldintas iš ginčo patalpų su visu jam priklausančiu turtu, nesuteikiant jam kito gyvenamojo ploto 2010-11-02 Lietuvos apeliacinis teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-638/2010. Likusios atsakovės Z. L., L. Ž., A. V. su nepilnamečiais vaikais buvo iškeldintos iš ginčo patalpų 2012-10-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu. 2014-02-27 Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-217-160/2014 minėtą pirmos instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, tačiau atidėjo iškeldinimo vykdymą iki 2014-08-27, sudarant sąlygas atsakovėms susirasti kitą gyvenamąją vietą. Visgi, atsakovai ir toliau faktiškai gyvena patalpose, todėl privalo mokėti mokestį už naudojimąsi patalpomis (prilyginamą pagal žemiau pateiktą formulę paskaičiuotam nuomos mokesčiui). Ieškovo paskaičiavimais, atsakovų skolą už laikotarpį nuo 2012-06-01 iki 2014-08-31 sudaro 25 162,65 Lt, taip pat už termino sumokėti praleidimą paskaičiuota 821,84 Lt delspinigių.

18Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti ieškinį; teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius; apelianto vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tarp šalių susiformavo buto nuomos teisiniai santykiai, nuomos sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais, be to, atsakovai neginčijo naudojimosi butu fakto, kaip ir prašomos priteisti skolos dydžio. Teisėjų kolegija negali pritarti tokiai apelianto pozicijai. Kaip jau buvo paminėta, pagal bylos medžiagą 2012-10-22 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu buvo nuspręsta iškeldinti atsakovus Z. L., L. Ž., A. V. ir jų nepilnamečius vaikus iš savavališkai užimtų patalpų, 2014-02-27 Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-217-160/2014 minėtą pirmos instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, tačiau atidėjo iškeldinimo vykdymą iki 2014-08-27. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo pačiu buvo išspręstas ir ginčas dėl mokesčio už naudojimosi patalpomis priteisimo. Pirmosios instancijos teisme ieškovas buvo pareiškęs reikalavimą priteisti iš atsakovų 812,19 litų už būsto nuomą už 3 metus, tačiau pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą atmetė. Vilniaus apygardos teismas atmetė ieškovo apeliacinį skundą, paliko šį pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį galioti ir nurodė, kad ieškovo nuosavybės į patalpas buvo įregistruotos 2011-02-03, ieškinys pateiktas 2011-11-22, todėl teiginys, kad dėl atsakovių veiksmų ieškovas neteko galimybės iki ieškinio padavimo nuomoti patalpas 3 metus, nepagrįsta. Įvertinus aplinkybę, kad Vilniaus miesto savivaldybė (anksčiau Vilniaus miesto Vykdomasis komitetas) nuo pat 1986 metų, kai gyvenamasis namas buvo paimtas valstybės reikmėms, nesiėmė priemonių iškeldinti atsakovus ir ilgą laiką toleravo šios šeimos gyvenimą (nors ir neteisėtą), nugriauti skirtame name. Šeima išlaikė namą tinkamą gyvenimo sąlygoms, todėl šalių buvo susiklostę ne nuomos, o panaudos santykiai (CK 6.629 str. 1 d.), dėl to pirmosios instancijos teismas mokesčio už naudojimąsi namu nepriteisė pagrįstai. Tokiu būdu įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2014-02-27 procesiniu sprendimu buvo nustatytas faktas, kad šalių konkliudentinais veiksmais susiformavo gyvenamųjų patalpų panaudos santykiai.

19Teisėjų kolegija pažymi, kad nesant rašytinės patalpų nuomos sutarties šalių teisnių santykių turinys yra fakto klausimas; nagrinėjamu atveju faktas, kad tarp šalių susiformavo panaudos teisiniai santykiai nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu tarp tų pačių šalių ir negali būti nustatinėjamas iš naujo (CPK 182 str. 2 p.). Dėl išdėstyto, atmetamas apelianto argumentas, kad nagrinėjamoje situacijoje taikytini kasacinio teismo 2004-06-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2004 pateikti išaiškinimai dėl prievolinių santykių susiklostymo šalių konkliudentiniais veiksmais ir atsakovų prievolės atsiskaityti, net jei jie nėra teisėti buto savininkai. Sutiktina, kad panašiomis sąlygomis tarp šalių gali susiformuoti ir gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai, tačiau, kaip jau buvo paminėta, teisinių santykių turinys yra fakto klausimas, nagrinėjamoje byloje jau priimtas teismo procesinis sprendimas dėl šalių teisinių santykių įvertinimo ir vertinti juos iš naujo nėra jokio pagrindo. Vilniaus apygardos teismas 2014-02-27 nutartimi atidėjo sprendimo dėl atsakovių iškeldinimo vykdymą iki 2014-08-27, laikytina, kad panaudos santykiai tarp šalių tęsėsi iki šios datos, teismo sprendimu atsakovėms buvo leista gyventi ginčo patalpose iki 2014-08-27. Panaudos esmė – neatlygintinas naudojimasis daiktu (nagrinėjamoje byloje patalpomis) (CK 6.629 str. 1 d), t.y. reikalavimas dėl nuomos mokesčio ir delspinigių priteisimo nuo 2012-06-01 iki 2014-08-31 teismo buvo atmestas pagrįstai. Argumentai dėl nuomos mokesčio dydžio taip pat nėra nuoseklūs: paminėtoje išnagrinėtoje byloje buvo pareikštas reikalavimas dėl 812,19 litų už būsto nuomą už 3 metus priteisimo, nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo priteisti 25 162,65 Lt nuomos mokesčio skolą ir 821,84 Lt delspinigių už 2 metus ir 2 mėnesius; argumentų dėl tokio radikalaus pozicijos pakeitimo apeliantas nepateikė. Apelianto argumentas, kad byloje nebuvo tiriamas ieškovo galėjimas/negalėjimas nuomoti ar susijusių su ieškovo galimybe ginčo laikotarpiu nuomoti tretiesiems asmenims atsakovų užimtas ginčo gyvenamąsias patalpas ginčo laikotarpiu, patalpų tinkamumo gyventi, jų būklės, teismas apsiribodamas 1984 m. sprendimo fakto konstatavimu, atmetamas dėl analogiškų motyvų. Vilniaus apygardos teismas paminėta 2014-02-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-217-160/2014 palikdamas nepakeistą pirmos instancijos teismo sprendimą, papildė teismo sprendimo motyvus ir nurodė, kad ieškovas neįrodė kad patyrė nuostolį netekęs galimybės ginčo patalpas nuomoti; sprendimas priimtas byloje tarp tų pačių šalių, t.y. nustatinėti šias faktines aplinkybes iš naujo nebuvo pagrindo. Apygardos teismas pripažino, kad tarp šalių susiformavo gyvenamosios nuomos teisiniai santykiai inter alia dėl to, kad nuo sprendimo nugriauti pastatą 1984 m ieškovas visiškai nesidomėjo pastato likimu, toleravo visų atsakovių neatlygintiną gyvenimą ginčo patalpose.

20Apeliantas pažymėjo, kad atsakovės 2014-08-27 neišsikėlė, t.y. neįvykdė teismo sprendimo geruoju, pateikė prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo dar 24 mėnesiams, 2014-10-15 Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė šį prašymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovių gyvenimas ginčo patalpose po sprendimo dėl iškeldinimo atidėjimo datos – nuo 2014-08-27, prarado teisinį pagrindą; atitinkamai ieškovas įgijo teisę kreiptis dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo ir reikalauti nuostolių atlyginimą už laikotarpį nuo 2014-08-27. Visgi, atsakovių neteisėti veiksmai (atsisakymas įvykdyti geruoju teismo sprendimą dėl iškeldinimo) nesudaro pagrindo priteisti nuomos mokestį už ankstesnį laikotarpį dėl jau išdėstytų motyvų.

21Atmetami apelianto argumentai dėl atsakovo L. D.. Apeliantas neginčija įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimu nustatyto fakto, kad L. D. buvo iškeldintas iš užimamų patalpų, įvykdant Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-638/2010. Tačiau apeliantas nurodo, kad L. D. vėl apsigyveno patalpose. Pažymėtina, kad ieškovas kildino savo reikalavimą iš faktinių nuomos teisinių santykių, tačiau, jeigu iš tikrųjų iškeldintas atsakovas vėl apsigyveno tose pačiose patalpose, faktinės nuomos teisiniai santykiai tarp jo ir patalpų savininko negalėjo susiformuoti. Faktiniams teisiniams santykiams susiformuoti (kaip ir sutarties sudarymui) reikalinga abiejų šalių valia; nagrinėjamoje situacijoje neįtikėtina, kad patalpų savininkas pritarė iškeldinto atsakovo sugrįžimui. Nagrinėjamoje situacijoje ieškovas galėtų reikalauti žalos, atsiradusios dėl neteisėtų atsakovo veiksmų , atlyginimo, t.y. reikalavimą kildinti iš delikto. Neteisėtas gyvenimas patalpose prieš jų savininko valią yra tęstinis teisės pažeidimas, tuo tarpu byloje nėra jokių faktinių duomenų, kad atsakovas L. D. apsigyveno ginčo patalpose ir kiek jo gyvenimas tęsėsi. Apelianto paminėtas rašytinis įrodymas – 2014-07-07 L. D. prašymas Vilniaus miesto savivaldybei neįrodo, kad jis neteisėtai gyveno ginčo patalpose nuo 2012-06-01 iki 2014-08-31.

22Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

23Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

24Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str.).

25Atsakovėms L. Ž. ir Z. L. buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba apeliacinės instancijos teisme; antrinės teisinės pagalbos išlaidos (69,48 Eur) priteisiamos iš ieškovo (CPK 96, 99 str.).

26Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

Nutarė

27Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

28Priteisti iš ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“, į. k. 124568293, valstybei 69,48 Eur advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų... 5. Atsakovai A. V. ir L. D. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su... 6. Atsakovė L. Ž. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad... 7. Atsakovė Z. L. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinys yra... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į skundą argumentai... 11. Apeliaciniu skundu ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašo... 12. Atsakovai A. V. ir L. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė pirmosios... 13. Atsakovės Z. L. ir L. Ž. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.... 15. Apeliacinis skundas atmetamas.... 16. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo... 17. Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovų pareigos mokėti nuomos mokestį už... 18. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti... 19. Teisėjų kolegija pažymi, kad nesant rašytinės patalpų nuomos sutarties... 20. Apeliantas pažymėjo, kad atsakovės 2014-08-27 neišsikėlė, t.y. neįvykdė... 21. Atmetami apelianto argumentai dėl atsakovo L. D.. Apeliantas neginčija... 22. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 23. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų.... 24. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos... 25. Atsakovėms L. Ž. ir Z. L. buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė... 26. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 27. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimą palikti... 28. Priteisti iš ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“, į. k. 124568293,...