Byla 2S-2782-803/2017

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos „Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centras“ atskirąjį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus pareiškėjos antstolės V. L. prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, suinteresuoti asmenys N. D., viešoji įstaiga Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centras, Širvintų rajono savivaldybė bei Širvintų rajono savivaldybės taryba, civilinėje byloje pagal ieškovės N. D. ieškinį atsakovams viešajai įstaigai „Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centras“ ir Širvintų rajono savivaldybei dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Širvintų rajono savivaldybės taryba.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51. Apeliacinėje byloje ginčo objektas kyla dėl to, ar mokėtinų mokesčių suma apima teismo sprendimu darbuotojui priteistą vidutinio darbo užmokesčio sumą, kaip kompensaciją.

62. Antstolė V. L. kreipėsi į teismą, nurodydama, jog Širvintų rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-361-984/2016 ieškovei N. D. iš atsakovo viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro priteisė 37 743,83 Eur vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką, nuo 2016 m. vasario 10 d., iki terminuotos darbo sutarties pabaigos – 2018 m. liepos 1 d., 1 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 1 254 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-523-852/2017 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, priteisdamas ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-684/2017, pakeitė apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir sumaždamas ieškovei priteistą vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 37 743,83 Eur iki 20 000 Eur; nutarties dalį, kuria ieškovei priteista 1 200 Eur neturtinė žala, paliko nepakeistą, bei atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, paskirstė bylinėjimosi išlaidas (b. l. 8-17).

73. Pareiškėja antstolė V. L. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išdėstymo, prašydama teismo išaiškinti, ar ieškovei N. D. priteista 20 000 Eur vidutinio darbo užmokesčio suma nurodyta neatskaičius visų nuo darbo užmokesčio mokamų mokesčių, t. y. tiek darbuotojo, tiek darbdavio, ar neatskaičius tik darbuotojo nuo darbo užmokesčio mokamų mokesčių.

8Nurodė, kad vykdant teismo sprendimą kilo neaiškumų, todėl prašo jį išaiškinti, kadangi darbdavys atsiskaitė su darbuotoja (ieškove), tačiau iš ieškovei priteistos sumos išskaitė ne tik darbuotojo, bet ir darbdavio mokamą socialinio draudimo įmoką. Pažymėjo, kad ieškovės nuomone, priteista vidutinio darbo užmokesčio suma nurodyta neatskaičius tik darbuotojo (apdraustojo) mokamų mokesčių (24 proc.), kai tuo tarpu darbdavio mokami mokesčiai yra darbdavio išlaidos (31,18 proc.) ir jos neišskaičiuojamos iš priteistos sumos (b. l. 1-3).

94. Atsakovas VšĮ Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centras atsiliepime į antstolės pareiškimą nurodė, jog sumokėdamas 22 071,36 Eur skolos ir 246,82 Eur vykdymo išlaidų tinkamai įvykdė teismo sprendimą ir įsipareigojimų ieškovei nebeturi. Pažymėjo, jog ieškovei priteista kompensacijos suma neatskaičius mokesčių, todėl ir buvo atskaičiuoti mokesčiai (b. l. 24-25).

10II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

115. Širvintų rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 13 d. nutartimi išaiškino, jog ieškovei N. D. iš atsakovo VšĮ Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro priteista 20 000 eurų vidutinio darbo užmokesčio suma yra neatskaičius tik darbuotojo mokamų mokesčių, taip pat paskyrė atsakovo direktorei L. B. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis 300 Eur baudą, pusę jos paskirdamas N. D..

126. Teismas nurodė, jog asmens gaunamas darbo užmokestis pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą (toliau – GPMĮ) yra priskiriamas A klasės pajamoms ir apmokestinamas 15 procentų dydžio gyventojų pajamų mokesčiu, kurį išskaičiuoja ir į biudžetą sumoka darbdavys, išmokėdamas darbo užmokestį (GPMĮ 5 straipsnio 4 dalies 5 punktas, 6 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 2 dalies punktas, 23 straipsnis). Taip pat pažymėjo, kad asmens gaunamas darbo užmokestis taip pat yra priskiriamas pajamoms, nuo kurių pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą (toliau – VSDĮ) yra skaičiuojamos apdraustojo socialinio draudimo įmokos, kurias taip pat sumoka darbdavys, išmokėdamas darbo užmokestį (VSDĮ 12 straipsnio 1 dalis). Teismas nurodė, jog privalomojo sveikatos draudimo įmokos dydis yra 6 procentai ir pensijų ir socialinio draudimo įmokos dydis yra 3 procentai teismas konstatavo, jog šie mokesčiai apskaičiuojami nuo darbo užmokesčio, nurodyto darbo sutartyje bei visų papildomų uždarbių ir išskaičiuojami išmokant darbo užmokestį darbuotojui; jų suma mažėja darbuotojui tiesiogiai išmokamas darbo užmokestis. Išaiškino, jog nuo asmens darbo užmokesčio yra skaičiuojamos ir draudėjo – darbdavio, socialinio draudimo įmokos, tačiau šios įmokos nėra įskaitomos į darbuotojo darbo užmokestį, kaip ir buvo byloje pateiktoje N. D. priskaičiuoto darbo užmokesčio pažymoje (b. l. 35-37).

13III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

147. Atskiruoju skundu apeliantė (suinteresuotas asmuo) VšĮ „Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centras“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017 m. spalio 13 d. nutarties dalį dėl teismo sprendimo išaiškinimo ir klausimą išspęsti iš esmės – pripažinti, jog suinteresuotas asmuo nuo priteistos 20 000 Eur kompensacijos neprivalėjo mokėti jokių mokesčių Sodrai (nei darbuotojo, nei darbdavio) bei priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirajame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:

157.1. teismas neteisingai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 300 straipsnio 4 dalyje numatytos kompensacijos teisinį reguliavimą bei neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus dėl kompensacijos dydžio sumažinimo. Mano, jog išaiškindamas sprendimą teismas padidino priteistą konkrečią sumą (sankciją) darbdaviui, nors kasacinis teismas aiškiai nustatė konkrečią 20 000 Eur sankciją darbdaviui;

167.2. nuo teismo priteistos kompensacijos apskritai neturėjo būti mokamos jokios socialinio draudimo įmokos, kadangi pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. spalio 11 d. išaiškinimą kasacinio teismo ieškovei priteista suma yra laikoma kompensacija darbuotojui, patenkanti į VSDĮ 11 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymą, dėl ko nėra skaičiuojama nei VSD, nei PSD;

177.3. pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 278 straipsnio 1 dalį, kadangi padidindamas atsakovui priteistos kompensacijos dydį iš esmės pakeitė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarties turinį (b. l. 41-45).

188. I. N. D. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog skundžiama nutartimi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis buvo išaiškinta tinkamai, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Nurodo, jog kasacinis teismas priteisė ne turtinės žalos atlyginimą, išreikštą konkrečiu galutiniu dydžiu, o vidutinio darbo užmokesčio dydį, nuo kurio yra skaičiuojami ir mokami mokesčiai. Atsakovo pateiktame Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos rašte aiškiai nurodoma, jog VSD įmokos mokamos nuo vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą bei negautų pajamų, jis ir buvo priteistas vadovaujantis DK 129 straipsnio 5 dalimi, o ne turtinės žalos atlyginimas, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti VSDĮ 11 straipsnio 1 dalies 10 punktą dėl VSD įmokų neskaičiavimo. Apylinkės teismas, išaiškindamas kasacinio teismo nutartį, nekeitė nutarties prasmės, argumentų bei motyvų, priteista 20 000 Eur vidutinio užmokesčio suma liko ta pati (b. l. 69-72). Teismas

konstatuoja:

19IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

209. Nagrinėjamoje byloje apeliantė VšĮ „Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centras“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria išaiškinta, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi sumažintas ieškovei priteistas vidutinis darbo užmokestis nuo 37 743,83 Eur iki 20 000 Eur nurodytas neatskaičius tik darbuotojo mokesčių.

2110. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-684/2017 atsisakydamas aiškinti pagal N. D. prašymą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį nurodė, jog priklausomai nuo situacijos vykdymo procese neaiškus gali būti ne teismo sprendimas, bet jo vykdymo tvarka; tokiu atveju aiškinama sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma (CPK 589 straipsnio 1 dalis).

2211. Nagrinėjamu atveju iš antstolės V. L. pareiškimo turinio matyti, jog iš tiesų kilo neaiškumas vykdant išduotą vykdomąjį dokumentą, bet ne dėl pirmosios instancijos priimto neaiškaus teismo sprendimo (CPK 278 straipsnio 1 dalis), o dėl vykdymo tvarkos. Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo aiškinti priimto sprendimo vykdymo tvarką (CPK 589 straipsnio 1 dalis).

2312. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tiek CPK 278 straipsnio 1 dalis, tiek 589 straipsnio 1 dalis sudaro vieną visumą ir skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti ir tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2007), tačiau bet kuriuo atveju teismas negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų.

2413. Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog teismas sprendė ieškovei N. D. priteisti 37 743,82 eurų vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2016 m. vasario 10 d. iki terminuotos darbo sutarties pabaigos, t. y. 2018 m. liepos 1 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-684/2017, pakeitė apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir sumaždamas ieškovei priteistą vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 37 743,83 Eur iki 20 000 Eur. Taigi teismai priteisė konkrečią kompensaciją ir nagrinėjamoje byloje kyla ginčas, ar nuo jos skaičiuojami mokesčiai.

2514. Apeliantė, ginčydama nutarties teisėtumą, iš esmės pasisako dėl darbdaviui taikomos sankcijos paskirties, kai darbdavys pažeidžia darbuotojo interesus, neteisėtai jį atleisdamas iš darbo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas tai, jog ginčo objektas yra mokesčių skaičiavimo tvarka, dėl šių apeliantės argumentų nepasisako.

2615. Taip pat apeliantė įrodinėja, kad nuo priteistos sumos apskritai neturėjo būti mokami jokie mokesčiai SoDrai (b.l.43). Taigi šiuo argumentu apeliantė pripažino, jog netinkamai įvykdė teismo sprendimą, nes VšĮ Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centras 2017-08-30 rašto 1.3-204 pateiktoje detalizacijoje nurodė, kad pervedė įmokas SoDrai tiek nuo darbuotojos, tiek nuo darbdavio (b.l.18). Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, kuris ir priėmė 2016 m. liepos 27 d. sprendimą, skundžiama nutartimi išaiškino, jog iš atsakovo priteista 20 000 Eur vidutinio darbo užmokesčio suma yra neatskaičius tik darbuotojo mokamų mokesčių, motyvuodamas, kokie duomenys sudarė skaičiuojamą kompensaciją.

2716. Apeliantė įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 278 straipsnio 1 dalies taikymą. Šis apeliantės argumentas yra neatitinkantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-684/2017 išaiškinimo, jog nėra pagrindo aiškinti teismo procesinio sprendimo, kai kyla ginčas dėl jo vykdymo tvarkos. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl sprendimo vykdymo tvarkos, todėl CPK 278 straipsnio 1 dalies taikymas yra neaktualus.

2817. Kaip minėta, teismas skundžiama nutartimi išaiškino, jog iš atsakovo priteista 20 000 Eur vidutinio darbo užmokesčio suma yra neatskaičius tik darbuotojo mokamų mokesčių. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokie turi būti ir kam sumokėti darbuotojo mokesčiai procentais. Po teismo priimtos nutarties antstolei nekilo klausimų, kokia yra teismo sprendimo vykdymo tvarka, o pati apeliantė nurodė, jog susigrąžins sumokėtas VSD ir PSD įmokas ir sumokės ieškovei šią dalį. Taigi apeliantei nėra nurodyta kiek procentų reikia sumokėti mokesčių SoDrai, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti panaikinta šiuo pagrindu.

2918. Taigi atsižvelgdamas į tai, jog pirmosios instancijos teismas išaiškino savo paties priimto sprendimo vykdymo tvarką, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje pateiktu išaiškinimu. Be to, teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog teismas turi nurodyti priteisiamą sumą, iš kurios nėra išskaitytas fizinių asmenų pajamų mokestis, o vykdant teismo sprendimą, ši mokestį apskaičiuoja ir išskaito darbdavys (pvz., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2A-920-560/2014).

3014. Dėl kitų apeliantės argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą(nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).

3115. Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

32Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Nutarė

33apeliantės atskirojo skundo netenkinti.

34Palikti Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartį nepakeistą.

35Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1. Apeliacinėje byloje ginčo objektas kyla dėl to, ar mokėtinų mokesčių... 6. 2. Antstolė V. L. kreipėsi į teismą, nurodydama, jog Širvintų rajono... 7. 3. Pareiškėja antstolė V. L. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo... 8. Nurodė, kad vykdant teismo sprendimą kilo neaiškumų, todėl prašo jį... 9. 4. Atsakovas VšĮ Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centras... 10. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 11. 5. Širvintų rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 13 d. nutartimi... 12. 6. Teismas nurodė, jog asmens gaunamas darbo užmokestis pagal Lietuvos... 13. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 14. 7. Atskiruoju skundu apeliantė (suinteresuotas asmuo) VšĮ „Širvintų... 15. 7.1. teismas neteisingai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso... 16. 7.2. nuo teismo priteistos kompensacijos apskritai neturėjo būti mokamos... 17. 7.3. pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio... 18. 8. I. N. D. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog skundžiama... 19. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 20. 9. Nagrinėjamoje byloje apeliantė VšĮ „Širvintų rajono pirminės... 21. 10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartimi... 22. 11. Nagrinėjamu atveju iš antstolės V. L. pareiškimo turinio matyti, jog... 23. 12. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Lietuvos... 24. 13. Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. sprendimo... 25. 14. Apeliantė, ginčydama nutarties teisėtumą, iš esmės pasisako dėl... 26. 15. Taip pat apeliantė įrodinėja, kad nuo priteistos sumos apskritai... 27. 16. Apeliantė įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 278... 28. 17. Kaip minėta, teismas skundžiama nutartimi išaiškino, jog iš atsakovo... 29. 18. Taigi atsižvelgdamas į tai, jog pirmosios instancijos teismas išaiškino... 30. 14. Dėl kitų apeliantės argumentų apeliacinės instancijos teismas... 31. 15. Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos... 32. Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 33. apeliantės atskirojo skundo netenkinti.... 34. Palikti Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartį... 35. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos....