Byla A-492-189-13

Dėl įsakymų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra)

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „RIK grupė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „RIK grupės“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai dėl įsakymų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra).

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „RIK grupė“ (toliau – ir BUAB „RIK grupė“, Bendrovė, projekto vykdytojas), atstovaujamas bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Administratoriai LT“ (toliau – ir UAB „Administratoriai LT“) kreipėsi į teismą su skundu (t. I, b. l. 1–5) prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro (toliau – ir Ūkio ministras) 2012 m. birželio 27 d. įsakymą Nr. 4-582 „Dėl Finansavimo ir administravimo sutartis Nr. S-VP2-2.1-ŪM-04-K-01-313 nutraukimo ir lėšų grąžinimo į valstybės biudžetą“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 4-582); 2) panaikinti Ūkio ministro 2012 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 4-583 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2009 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. 4-671 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ekonomikos augimo veiksmų programą, skyrimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 4-583) 1.2 punktą; 3) panaikinti Ūkio ministro 2012 m. birželio 27 d. įsakymą Nr. 4-584 „Dėl Finansavimo ir administravimo sutartis Nr. S-VP2-2.1-ŪM-02-K-01-140 nutraukimo ir lėšų grąžinimo į valstybės biudžetą“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 4-584); 4) panaikinti Ūkio ministro 2012 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 4-585 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2009 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. 4-450 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ekonomikos augimo veiksmų programą, skyrimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 4-585) 1.2 punktą.

5Nurodė, kad atsakovas neturėjo teisės nutraukti su juo sudarytų sutarčių, nes pareiškėjas nėra pažeidęs jokių teisės aktų, tinkamai laikosi sutarties sąlygų. Paaiškino, kad viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – ir Agentūra) nustatyto pažeidimo esmė yra pareiškėjo bankrotas ir dėl to netinkamos finansuoti išlaidos. Akcentavo, kad Vilniaus apygardos teismo priimta nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo neįsiteisėjo, todėl pareiškėjas neįgijo bankrutuojančios įmonės statuso ir pagrindo pradėti 2011 m. lapkričio 9 d. pažeidimo tyrimą nebuvo. Pažymėjo, kad abu projektai yra visiškai įgyvendinti. Nurodė, kad Agentūra be jokio pagrindo bankroto bylos iškėlimo faktą laikė neištaisomu pažeidimu. Aiškino, jog nors Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. įsiteisėjusia nutartimi pareiškėjui yra iškelta bankroto byla, tačiau Bendrovė savo ūkinę komercinę veiklą tęsia, turi turto, yra reali tikimybė, kad bankroto byla baigsis taikos sutartimi. Atkreipė dėmesį į tai, kad projektų įgyvendinimo metu visos projekto priemonės buvo iš esmės susijusios su dalyvavimu parodose ir rinkodarinių priemonių paruošimo išlaidų kompensavimu, todėl visiškos restitucijos taikymas, nutraukus sutartį, yra neįmanomas. Teigė, kad Ūkio ministerija, reikalaudama susigrąžinti išmokėtą paramą po to, kai pareiškėjas yra įvykdęs visas savo pareigas pagal sutartis, nepagrįstai praturtėtų pareiškėjo sąskaita. Nurodė, kad sutarčių nutraukimas gali atnešti didelę žalą valstybei, nes įmonė nebus pajėgi grąžinti visą išmokėtą piniginę paramą, todėl lėšas į Europos Sąjungos (toliau – ir ES) fondus turės grąžinti Lietuvos valstybė iš biudžeto. Nurodė, kad pažeidimo tyrimo procedūra buvo atliekama, išvados bei skundžiami įsakymai priimti UAB „RIK grupė“ nežinant ir su ja nesikonsultuojant. Akcentavo, jog nors įmonei iškėlus bankrotą pradedamas taikyti specialus teisinis režimas, leidžiantis jai nevykdyti kai kurių anksčiau prisiimtų įsipareigojimų, tačiau bankroto administratorius 2012 m. balandžio 23 d. raštu informavo Ūkio ministeriją, kad Bendrovė toliau vykdys sutartis, todėl Agentūra be jokio pagrindo iniciavo, o Ūkio ministerija nutraukė sutartis.

6Atsakovas Ūkio ministerija atsiliepimu į skundą (t. I, b. l. 129–133) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7Nurodė, kad skundžiami įsakymai yra daugiau susiję su išmokėtų projektų finansavimo lėšų susigrąžinimu nustačius ES finansinės paramos naudojimo pažeidimus (Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1443 (toliau – ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės) 188 p.), nei su BUAB „RIK grupė“ įgyvendinant projektus padarytų pažeidimų tyrimu ir nustatymu, nes tai yra Agentūros kompetencija. Pažymėjo, jog BUAB „RIK grupė“ nėra įvykdžiusi visų savo įsipareigojimų pagal sutartis. Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, jog pažeidimo tyrimo procedūra buvo atliekama nesikonsultuojant su pareiškėju ir nurodė, kad Ūkio ministerija 2012 m. kovo 27 d. raštais informavo Bendrovę ir jos bankroto administratorių apie sutarčių nutraukimą. Rėmėsi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 198 punktu ir pažymėjo, jog nebuvo jokių objektyvių priežasčių atidėti sprendimų priėmimą, todėl skundžiamus įsakymus priėmė nedelsiant.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepimu į skundą (t. I, b. l. 27–29) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9Nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad Agentūra, gavusi informacijos, jog Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 11 d. iškėlė bankroto bylą, neturėjo teisės pradėti įtariamo pažeidimo tyrimo. Paaiškino, jog Agentūra 2011 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. R4-20190(13.3.14-108) paprašė, kad pareiškėjas pateiktų informaciją, tačiau pareiškėjo atsakymo negavo. Atkreipė dėmesį į tai, kad sutartys galioja iki tol, kol šalys įvykdys visus savo įsipareigojimus pagal šias sutartis arba sutartys bus nutrauktos. Nurodė, kad pareiškėjas buvo įsipareigojęs pasiekti projektų aprašymų 7 dalyse „Stebėsenos rodikliai“ nustatytus rodiklius. Todėl teigė, kad pareiškėjo teiginys, jog sutartys buvo tinkamai ir laiku įvykdytos, neatitinka faktinių aplinkybių, nes buvo baigtos projektų veiklos, tačiau prisiimti įsipareigojimai – nepasiekti. Nurodė, kad pareiškėjas neteikė Agentūrai informacijos, neteikė nustatytos formos privalomos ataskaitų, be to jam buvo iškelta bankroto byla, todėl pareiškėjas pažeidė projekto finansavimo ir administravimo sutartis.

10II.

11Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 15 d. sprendimu (II t., b. l. 34–40) pareiškėjo skundą atmetė.

12Teismas nustatė, kad ginčijami įsakymai priimti atsižvelgus į 2010 m. kovo 8 d. Projekto „UAB „VRS grupė“ kuriamų video reklamos ir TV programų pardavimų užsienio rinkose skatinimas“, projekto kodas Nr. VP2-2.1-ŪM-04-K-01-313, finansavimo ir administravimo sutarties Nr. S-VP2-2.1-ŪM-04-K-01-313 (toliau – Sutartis Nr. 313) ir 2009 m. lapkričio 4 d. Projekto „Reklamos agentūroms skirtos kompiuterinės programos įdiegimas įmonės konkurencingumui didinti”, projekto kodas Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-01-140, finansavimo ir administravimo sutarties Nr. S-VP2-2.1-ŪM-02-K-01-140 (toliau – Sutartis Nr. 140) bendrųjų sąlygų 2.1.17 ir 9.1 punktus bei Agentūros 2012 m. gegužės 31 d. surašytas Pažeidimo tyrimo išvadas Nr. S-VP2-2.1-ŪM-04-K-01-313/IT02 bei Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-01-140/IT02 (toliau – ir Pažeidimo tyrimo išvados). Teismas taip pat nustatė, jog Agentūra pažeidimo tyrimo metu (2011 m. lapkričio 9 d. – 2012 m. birželio 15 d.) nustatė, jog pareiškėjas pažeidė Sutarčių specialiųjų sąlygų 10.4 punktus ir bendrųjų sąlygų 2.1.13, 2.1.14, 2.1.15, 2.1.20, 7.4 bei 8.2 punktus. Teismas konstatavo, jog pareiškėjo argumentai, kad įgyvendinančioji institucija nevykdė pareigos bendradarbiauti, paneigti byloje surinktais rašytiniais įrodymais. Nurodė, jog Agentūra, vykdydama pažeidimo tyrimą, 2011 m. gruodžio 29 d. raštu paprašė pareiškėją pateikti informaciją ir dokumentus. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjant bylą pasitvirtino Agentūros nurodytas faktas, kad pareiškėjas į šį raštą neatsakė ir prašomų duomenų nepateikė. Todėl atsižvelgusi į tai, kad nustatytų pažeidimų ištaisyti neįmanoma ir projekto vykdytojui jau yra išmokėtos su pažeidimu susijusios projekto finansavimo lėšos Agentūra Ūkio ministerijai pateikė pasiūlymą nutraukti projekto finansavimo ir administravimo sutartis ir susigrąžinti visas sumokėtas lėšas. Teismas pabrėžė, kad Pažeidimo tyrimo išvados yra nenuginčytos ir galiojančios. Pareiškėjo argumentus, kad jis tęsia ūkinę veiklą ir yra realios galimybės nustatytus pažeidimus ištaisyti, teismas laikė neįrodytais. Teismas vadovavosi Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 (toliau – ir Finansinės paramos grąžinimo taisyklės) 4 punktu bei Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 198 punktu ir padarė išvadą, kad Ūkio ministerija yra saistoma Agentūros, kaip įgyvendinančios institucijos, sprendimų, kurie nagrinėjamu atveju nėra nuginčyti, t. y. galiojantys. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad skundžiami įsakymai laikytini teisėtais ir pagrįstais. Teismas taip pat kaip neįrodytus atmetė pareiškėjo argumentus dėl procedūrinių pažeidimų priimant skundžiamus įsakymus, dėl vykdančiosios institucijos nebendradarbiavimo, dėl įsakymais priimtų sprendimų neproporcingumo, prieštaravimo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

13III.

14Pareiškėjas BUAB „RIK grupė“ padavė apeliacinį skundą (II t., b. l. 44–48), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

15Prašo stabdyti bylą iki įsiteisės sprendimas administracinėje byloje Nr. I-4517-95/2012.

16Taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti, ar Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 1983 punktas nepažeidžia projektų administravimo ir finansavimo procese dalyvaujančių asmenų interesų pusiausvyros, projekto vykdytojo teisės kreiptis į teismą bei teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 29 str. 1 d., 30 str. 1 d.).

17Apeliacinį skundą grindžia tokiais esminiais argumentais:

181. Teigia, kad Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 1971 punktas jam formaliai suteikia teisę skųsti Agentūros veiksmus bei sprendimus, tačiau nesuteikta galimybė tokiais skundais realiai daryti įtaką Ūkio ministerijos sprendimų nutraukti finansavimo sutartis, reikalauti grąžinti visą suteiktą finansavimą priėmimo bei priverstinio vykdymo tvarka juos įgyvendinti. Mano, kad tokiu teisiniu reglamentavimu yra pažeidžiama asmens teisė kreiptis į teismą.

192. Pažymi, kad teismas atmetė skundą konstatavęs, jog Pažeidimo tyrimo išvados nėra nuginčytos, todėl nėra pagrindo naikinti Ūkio ministerijos įsakymų. Akcentuoja, kad ginčas dėl Pažeidimo tyrimo išvadų teisėtumo dar nėra išspręstas (administracinė byla Nr. I-4517-95/2012). Nurodo, kad prašė stabdyti bylos nagrinėjimą iki išsispręs ginčai dėl Pažeidimo tyrimo išvadų, tačiau teismas prašymo netenkino.

203. Teigia, kad pažeidimo tyrimo procedūra buvo vykdoma, išvados bei skundžiami įsakymai priimti UAB „RIK grupė“ nežinant, su ja nesikonsultuojant. Remiasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 166 punktu ir teigia, kad UAB „RIK grupė“ bankroto administratorius UAB „Administratoriai LT“ nėra gavęs raštiško Agentūros priminimo. Mano, kad Agentūros 2012 m. gruodžio 29 d. raštas negali būti laikomas priminimu Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 166 punkto prasme, nes šio rašto surašymo metu, pareiškėjas nebuvo praleidęs termino ataskaitai pateikti.

214. Akcentuoja, kad Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 197 punktas nustato, jog įgyvendinančioji institucija priima sprendimą dėl nustatyto pažeidimo tik tuo atveju, jei pažeidimo ištaisyti neįmanoma. Teigia, kad teismas nemotyvuotai konstatavo, jog Agentūros nustatyto pažeidimo ištaisyti neįmanoma. Aiškina, kad Agentūra be jokio pagrindo bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo faktą laiko neištaisomu pažeidimu. Akcentuoja, kad nors Bendrovei iškelta bankroto byla, ji savo veiklos nėra nutraukusi. Todėl teigia, jog neįrodyti teiginiai, jog pareiškėjo veikla yra nutrūkusi ir nėra realios galimybės ištaisyti pažeidimų.

225. Teigia, kad teismas neteisingai aiškino Finansinės paramos grąžinimo taisyklių 4 punktą. Teigia, kad šioje teisės normoje nustatyti alternatyvūs lėšų grąžinimo pagrindai. Mano, kad Ūkio ministerija skundžiamus įsakymus priėmė gavusi Pažeidimo tyrimo išvadas, o ne dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutarties.

23Atsakovas Ūkio ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 74–77) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti.

24Atsiliepime pažymi, jog Ūkio ministerija neatidėjo įsakymų priėmimo, o išnagrinėjo Pažeidimo tyrimo išvadas, nes Ūkio ministro įsakymai buvo priimti ankščiau, nei pareiškėjas pateikė skundą dėl šių išvadų, todėl Ūkio ministerija nesvarstė galimybės atidėti sprendimų priėmimą. Taip pat akcentuoja, kad Ūkio ministerija Šiaulių apygardos teismo, kuriame tuo metu buvo nagrinėjamas Ūkio ministerijos kreditorinis reikalavimas, buvo įpareigota iki nustatyto termino pateikti įrodymus dėl Sutarčių nutraukimo. Nurodo, kad Sutartys nėra tinkamai įvykdytos. Akcentuoja, jog vienas iš esminių pažeidimų nurodytų Pažeidimo tyrimo išvadose yra Sutarčių bendrųjų sąlygų 2.1.20 punkto pažeidimas. Pažymi, jog nors Projektų veiklų įgyvendinimo pabaigos terminas yra pasibaigęs, nebuvo išlaikytas Projektų veiklų tęstinumas, todėl Bendrovė nėra įvykdžiusi visų savo įsipareigojimų pagal Sutartis. Dėl prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą pažymi, kad pareiškėjas nepateikė teisiškai motyvuotų argumentų, jog Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 1983 punktas prieštarauja Konstitucijai. Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog pažeidimo tyrimo procedūra buvo atliekama, išvados bei skundžiami įsakymai priimti UAB „RIK grupė“ nežinant, su ja nesikonsultuojant. Paaiškina, kad Ūkio ministerija 2012 m. kovo 27 d. raštais informavo BUAB „RIK grupė“ ir pareiškėją apie Sutarčių nutraukimą. Taip pat nesutinka su teiginiu, kad nebuvo įrodyta, jog pareiškėjo veikla nutrūkusi ir nėra realios galimybės pažeidimų ištaisyti. Teigia, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių argumentų ir įrodymų, jog BUAB „RIK grupė“ tinkamai vykdys Sutarčių sąlygas, juolab, kai Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartimi UAB „RIK grupė“ jau buvo iškelta bankroto byla.

25Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 67–70) nurodo, kad taip pat su juo nesutinka.

26Paaiškina, kad teismas neturėjo pagrindo nagrinėti Pažeidimo tyrimo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo, nes pareiškėjas jų nebuvo apskundęs ir neprašė naikinti. Pažymi, kad nemano, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą. Atkreipia dėmesį į tai, kad Sutarčių šalys yra Ūkio ministerija, Agentūra ir pareiškėjas, todėl jam, kaip projektų vykdytojui, tenka pareiga informuoti Agentūrą apie visus pasikeitimus, susijusius su projektais, įskaitant ir kontaktų bei atsakingų asmenų duomenų atnaujinimą. Pažymi, kad negavusi jokios informacijos iš pareiškėjo apie pasikeitimus, negalėjo žinoti apie UAB „Administratoriai LT“ atstovavimą. Paaiškina, kad Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama yra orientuota į ilgalaikius tikslus. Ekonomikos augimo veiksmų programa siekiama ilgalaikio ekonomikos augimo tikslo – spartinti ūkio augimą ilguoju laikotarpiu, siekiant sumažinti Lietuvos ir Europos Sąjungos vidurio išsivystymo netolygumus. Todėl Bendrovei iškelta bankroto byla yra laikoma neištaisomu pažeidimu ir, vadovaujantis Finansinės paramos grąžinimo taisyklių 4 punktu, yra pagrindas projekto vykdytojui grąžinti jo gautas arba už jį sumokėtas lėšas.

27Teisėjų kolegija konstatuoja:

28IV.

29Apeliacinis skundas atmestinas.

30Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Ūkio ministro įsakymų, kuriais nutrauktos su pareiškėju sudarytos Finansavimo ir administravimo sutartys ir pareiškėjui nustatyta paramos grąžinimo bei palūkanų mokėjimo tvarka, teisėtumo bei pagrįstumo ir Ūkio ministro įsakymų, kuriais panaikinta Ūkio ministro įsakymų dalis dėl finansavimo pareiškėjo vykdomiems projektams skyrimo, teisėtumo bei pagrįstumo.

312009 m. rugsėjo 9 d. Ūkio ministro įsakymo Nr. 4-450 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ekonomikos augimo veiksmų programą, skyrimo“ 20 punktu UAB „VRS grupė“ (šiuo metu BUAB „RIK grupė“) projektui „Reklamos agentūroms skirtos kompiuterinės programos įdiegimas įmonės konkurencingumui didinti“ (VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros 2009 m. rugpjūčio 20 d. paraiškos kodas VP2-2.1-ŪM-02-K-01-140 Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir (ar) valstybės biudžeto finansavimui gauti vertinimo rezultatų ataskaita Nr. 854) veiklos ir kapitalo formavimo išlaidoms padengti nutarta skirti iki 71 500,00 litų finansavimo, finansavimo dalis (intensyvumas) – iki 50,00 proc. iš Europos Sąjungos Europos regioninės plėtros fondo Specialiosios ekonomikos augimo ir konkurencingumo didinimo programos. 2009 m. lapkričio 4 d. UAB „VRS grupė“, Ūkio ministerija ir Agentūra sudarė Projekto „Reklamos agentūroms skirtos kompiuterinės programos įdiegimas įmonės konkurencingumui didinti“, projekto kodas Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-01-140 finansavimo ir administravimo sutartį (I t., b. l. 171–197, II t., b. l. 1–6), kuria nustatytos Projekto, kuriam 2009 m. rugsėjo 9 d. Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-450 skirtos ES fondų ir (arba) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, finansavimo ir administravimo sąlygos bei tvarka.

322009 m. gruodžio 10 d. Ūkio ministro įsakymo Nr. 4-671 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ekonomikos augimo veiksmų programą, skyrimo“ 12 punktu UAB „VRS Grupė“ (šiuo metu BUAB „RIK grupė“) projekto „UAB „VRS Grupė“ kuriamų videoreklamos ir TV programų pardavimų užsienio rinkose skatinimas“ (VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros 2009 m. lapkričio 27 d. paraiškos kodas VP2-2.1-ŪM-04-K-01-313 Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir (ar) valstybės biudžeto finansavimui gauti vertinimo rezultatų ataskaita Nr. 1357 P) veiklos išlaidoms padengti skirta iki 207 984,00 litų finansavimo, kuris yra de minimis pagalba, finansavimo dalis (intensyvumas) – iki 70,00 proc. iš Europos Sąjungos Europos regioninės plėtros fondo specialiosios Ekonomikos augimo ir konkurencingumo didinimo programos. 2010 m. kovo 8 d. UAB „VRS Grupė“, Ūkio ministerija ir Agentūra sudarė Projekto „UAB „VRS Grupė“ kuriamų video reklamos ir TV programų pardavimų užsienio rinkose skatinimas“, projekto kodas Nr. VP2-2.1-ŪM-04-K-01-313 finansavimo ir administravimo sutartį (I t., b. l. 30–50, 51–79), kuria nustatytos Projekto, kuriam 2009 m. gruodžio 10 d. Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-671 yra skirtos ES fondų ir (arba) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, finansavimo ir administravimo sąlygos bei tvarka.

332012 m. gegužės 31 d. Agentūra surašė Pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-01-140/IT02, kuria konstatavo, kad projekto vykdytojas UAB „RIK grupė“ pažeidė Sutarties Nr. 140 specialiųjų sąlygų 10.4 ir bendrųjų sąlygų 2.1.13–2.1.15, 2.1.20, 7.4 bei 8.2 punktus (I t., b. l. 85–88). Kita tos pačios dienos Agentūros Pažeidimo tyrimo išvada Nr. VP2-2.1-ŪM-04-K-01-313/IT02 konstatuota, kad projekto vykdytojas UAB „RIK grupė“ pažeidė Sutarties Nr. 313 specialiųjų sąlygų 10.4 bendrųjų sąlygų 2.1.13–2.1.15, 2.1.20, 7.4 bei 8.2 punktus (I t., b. l. 90–93). Šiose išvadose, atsižvelgusi į tai, kad nustatyto pažeidimo ištaisyti neįmanoma ir projekto vykdytojui jau yra išmokėtos su pažeidimu susijusios projekto finansavimo lėšos, Agentūra, vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 197 punktu, nusprendė pripažinti 143 000 Lt pagal projektą Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-01-140 bei 261 171,98 Lt pagal projektą Nr. VP2-2.1-ŪM-04-K-01-313 projektų išlaidas netinkamomis finansuoti ir nutarė teikti siūlymą Ūkio ministerijai priimti Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 197.1 punkte numatytą sprendimą: nutraukti projekto finansavimo ir administravimo sutartis ir susigrąžinti sumokėtas Europos Sąjungos lėšas, atitinkamai 71 500 Lt ir 182 819,72 Lt.

34Atsižvelgęs į kartu su 2012 m. birželio 15 d. Agentūros raštais gautas Pažeidimo tyrimo išvadas, Ūkio ministras 2012 m. birželio 27 d. priėmė įsakymus Nr. 4-582 bei Nr. 4-584, kuriais nutraukė Sutartis bei nurodė pareiškėjui sugrąžinti gautą Europos Sąjungos paramą ir sumokėti palūkanas. 2012 m. birželio 27 d. Ūkio ministro įsakymais Nr. 4-583 bei Nr. 4-585 buvo panaikintos Ūkio ministro įsakymų dalys, kuriomis pareiškėjui buvo skirta parama iš Europos Sąjungos Europos regioninės plėtros fondo specialiosios Ekonomikos augimo ir konkurencingumo didinimo programos (2009 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. 4-450 20 p., 2009 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. 4-671 12 p.).

35Nesutikdamas su šiais Ūkio ministro įsakymais, pareiškėjas kreipėsi į teismą. Skundą iš esmės grindė tuo, kad atsakovas neturėjo teisės nutraukti su juo sudarytų sutarčių, nes pareiškėjas sutarčių nėra pažeidęs, jas vykdo, ir kad bankroto bylos iškėlimas be pagrindo pripažintas neištaisomu pažeidimu; skunde pareiškėjas nurodė ir procedūrinius pažeidimus.

36Skundą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje ginčijami Ūkio ministro įsakymai yra pagrįsti bei teisėti. Tokią išvadą teismas motyvavo tuo, kad Pažeidimo tyrimo išvados yra galiojančios, kad pareiškėjas nepaneigė Agentūros nustatytų pažeidimų, kad pareiškėjas neįrodė, jog tęsia ūkinę veiklą ir nustatyti pažeidimai yra ištaisomi, kad nebuvo pažeistos pažeidimų tyrimo bei sutarčių nutraukimo procedūros.

37Pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra formalus, nes teismas atmetė skundą konstatavęs, jog Agentūros surašytos Pažeidimo tyrimo išvados nėra nuginčytos ir galiojančios. Taip pat pareiškėjas neigia pažeidęs Sutartis ir teigia, kad nebuvo laikytasi teisės aktuose nustatytų procedūrų nutraukiant Sutartis.

38Ištyrusi bylos medžiagą, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo motyvus bei įrodančių byloje ginčijamų Ūkio ministro įsakymų neteisėtumą ar nepagrįstumą.

39Įvertinusi Ūkio ministro įsakymų Nr. 4-582 bei Nr. 4-584 turinį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad jais iš esmės buvo išspręsti dvejopo pobūdžio klausimai – nutrauktos su pareiškėju sudarytos Finansavimo ir administravimo sutartys (Sutartis Nr. 140 ir Sutartis Nr. 313) bei nustatyta paramos grąžinimo ir palūkanų sumokėjimo tvarka.

40Iš pareiškėjo ginčijamų įsakymų Nr. 4-582 bei Nr. 4-584 preambulės matyti, jog įpareigojimas grąžinti gautas paramos sumas buvo priimtas, be kita ko, vadovaujantis Finansinės paramos grąžinimo taisyklių 4 punktu. Šioje teisės normoje (2010 m. kovo 17 d. nutarimo Nr. 293 redakcija) nustatyta, kad pagrindas projekto vykdytojui grąžinti jo gautas arba už jį sumokėtas lėšas yra sprendimas, įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos teismo sprendimas arba įsiteisėjusi teismo nutartis iškelti projekto vykdytojui bankroto arba restruktūrizavimo bylą. Sistemiškai aiškindama šią teisės nuostatą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad joje įtvirtinti trys savarankiški pagrindai paramos lėšų grąžinimui: 1) sprendimas, kurio priėmimo pagrindai nustatyti Finansinės paramos grąžinimo taisyklių 5 punkte; 2) įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos teismo sprendimas; 3) įsiteisėjusi teismo nutartis iškelti projekto vykdytojui bankroto arba restruktūrizavimo bylą.

41Įvertinusi ginčijamų įsakymų turinį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindas pareiškėjui grąžinti gautas paramos lėšas yra sprendimas, kurio priėmimo pagrindai išdėstyti Finansinės paramos grąžinimo taisyklių 5 punkte, o tiksliau 5.2.1 punkte –sprendimas priimamas ir lėšos turi būti susigrąžinamos, jeigu projekto vykdytojas nesilaikė ES ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių, ir (arba) paramos sutarties ir dėl to paramos sutartis su projekto vykdytoju nutraukiama. Nustatyta, kad Sutartys su pareiškėju buvo nutrauktos, konstatavus Sutarčių pažeidimus (Sutarčių bendrųjų sąlygų 9.1 p.).

42Pažeidimų nustatymo ir projekto finansavimo ir administravimo sutarčių nutraukimo tvarka nustatyta Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (2012 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. 510 redakcija) 193–199 punktuose. Vadovaujantis šių taisyklių 195 punktu, pažeidimus tiria ir nustato įgyvendinančioji institucija, nagrinėjamu atveju Agentūra, kuri vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 197.1 punktu, nustačiusi pareiškėjo padarytus Sutarčių pažeidimus, Ūkio ministerijai pateikė siūlymą nutraukti su pareiškėju sudarytas projekto finansavimo ir administravimo sutartis bei susigrąžinti visas sumokėtas lėšas. Ministerija ir (ar) kita valstybės institucija, gavusios įgyvendinančiosios institucijos sprendimą dėl pažeidimo, nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo jo gavimo dienos, išnagrinėja jį ir nekeisdamos nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos, atsižvelgdamos į sprendime dėl pažeidimo įgyvendinančiosios institucijos pateiktą pasiūlymą, priima vieną iš šiame punkte nurodytų sprendimų, vienas kurių nutraukti projekto finansavimo ir administravimo sutartį ir (ar) pareikalauti grąžinti visas sumokėtas lėšas (Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 198.1 p.). Įvertinusi šios teisės normos turinį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad Ūkio ministerija, gavusi Agentūros Pažeidimo tyrimo išvadas bei pasiūlymą nutraukti Sutartis, vadovaudamasi aptarta teisės norma, sprendimą dėl Sutarčių nutraukimo galėjo priimti tik išnagrinėjusi Pažeidimo tyrimo išvadas ir joms pritarusi. Todėl tiriant Ūkio ministro įsakymų, kuriais nutrauktos Sutartys, teisėtumą bei pagrįstumą, turi būti kartu nagrinėjamos ir Agentūros surašytos tyrimo išvados.

43Iš Pažeidimo tyrimo išvadų matyti, kad sprendimas pripažinti atitinkamas projekto išlaidas netinkamomis finansuoti ir kreiptis į Ūkio ministeriją su siūlymu nutraukti sutartis ir susigrąžinti išmokėtas lėšas, buvo priimtas konstatavus, kad pareiškėjas pažeidė Sutarčių specialiųjų sąlygų 10.4 punktą bei bendrųjų sąlygų 2.1.13–2.1.15, 2.1.20, 7.4 bei 8.2 punktus.

44Sutarčių specialiųjų sąlygų 10.4 punkte projekto vykdytojui nustatyta pareiga teikti tikslią ir teisingą informaciją apie projekto įgyvendinimą, jo metu kilusius sunkumus, problemas bei kitą informaciją. Šiomis sutartimis pareiškėjas (projekto vykdytojas) prisiėmė ir šiuos įsipareigojimus: bendradarbiauti su projektą prižiūrinčiais ir kontroliuojančiais asmenimis, laiku teikti jiems visą prašomą informaciją, sudaryti sąlygas jiems apžiūrėti projekto įgyvendinimo ir (arba) administravimo vietą ir savo veiklą, susijusią su projektu, susipažinti su dokumentais, susijusiais su projekto ir sutarties vykdymu (Sutarčių bendrųjų sąlygų 2.1.13 p.); įgyvendinančios institucijos nustatytais terminais teikti jai papildomą informaciją, pagrindžiančius dokumentus, šalinti mokėjimo prašymų, projekto įgyvendinimo ataskaitų ir projekto įgyvendinimo trūkumus (Sutarčių bendrųjų sąlygų 2.1.14 p.); kaip galima greičiau, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, raštu informuoti įgyvendinančią instituciją apie visus pakeitimus, susijusius su projekto įgyvendinimu ir sutartimi, ir, jei reikia, inicijuoti Sutarties pakeitimą vadovaujantis šių bendrųjų sąlygų 10 punkte nustatyta tvarka (Sutarčių bendrųjų sąlygų 2.1.15 p.); nuo sutarties įsigaliojimo ir 5 metus po projekto pabaigos bei įgyvendinančios ir (arba) Ministerijos ir (arba) kitos valstybės institucijos raštiško sutikimo nekeisti savo veiklos, kuriai skiriamos projekto finansavimo lėšos, pobūdžio ar įgyvendinimo sąlygų ir nenutraukti šios veiklos, nedalyvauti reorganizavime ir nesireorganizuoti, taip pat nesilikviduoti, jeigu tai galėtų pažeisti Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 57 straipsnio nuostatas, apie svarbias priežastis, kliudančias vykdyti veiklą ir galinčias sąlygoti Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 57 straipsnio nuostatų pažeidimą, pranešti įgyvendinančiai institucijai nedelsiant joms paaiškėjus (Sutarčių bendrųjų sąlygų 2.1.20 p.); 5 metus po galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos patvirtinimo dienos (Sutartis Nr. 313) / užbaigus projektą (Sutartis Nr. 140) kasmet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo kalendorinių metų pabaigos įgyvendinančiai institucijai teikti Ataskaitą po projekto užbaigimo (Sutarčių bendrųjų sąlygų 7.4 p.); bendradarbiauti su institucijomis ir asmenimis, nurodytais Sutarčių bendrųjų sąlygų 8.1 punkte, laiku teikti jiems visą pageidaujamą informaciją, leisti ir sudaryti sąlygas jiems tikrinti projekto įgyvendinimą ir veiklą vietoje, įeiti į visas gamybines, pagalbines ir kitas patalpas, susipažinti su dokumentais, susijusiais su projekto įgyvendinimu ir apskaita (Sutarčių bendrųjų sąlygų 8.2 p.).

45Sutarčių specialiųjų sąlygų 10.4 punkto bei bendrųjų sąlygų 2.1.13–2.1.14, 2.1.20 punktų pažeidimą Agentūra konstatavo nustačiusi, jog pareiškėjas iki 2011 m. spalio 11 d. Agentūrai (įgyvendinančiai institucijai) nepateikė informacijos apie bankroto bylos iškėlimą; neatsakė į Agentūros 2011 m. gruodžio 29 d. raštą Nr. R4-20190(13.3.14-108), kuriuo buvo prašoma pateikti informaciją; nepateikė oficialios informacijos, jog Bendrovei iškelta bankroto byla ir ji yra įgijusi bankrutuojančios įmonės statusą.

46Įvertinusi nurodytus Agentūros nustatytus pažeidimus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad jie yra susiję su Sutartyse įtvirtintos pareiškėjo bendradarbiavimo bei informavimo pareigos pažeidimais bei iškeltos bankroto bylos sukeltomis pasekmėmis. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas pažeidė nurodytas Sutarčių nuostatas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas neteikė įgyvendinančiai institucijai informacijos nei apie pirmąją, nei apie antrąją bankroto procedūras. Be to, pareiškėjas nepateikė informacijos, kurios Agentūra prašė 2011 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. R4-20190(13.3.14-108). Pareiškėjas teigia, kad nurodyto rašo negavo bankroto administratorius. Iš 2012 m. gruodžio 29 d. Agentūros rašto turinio matyti, kad jis buvo siųstas pareiškėjui dviem adresais, vienas kurių (Vairo g. 3, Šiauliai) Juridinių asmenų registre registruotas kaip oficiali buveinė, kitas (Lvovo g. 12-5, Vilnius) nurodytas Sutarčių grafoje, kurioje pateikiami sutarties šalių adresai ir rekvizitai. Sutarties Nr. 313 bendrųjų sąlygų 16.3 punkte, o Sutarties Nr. 140 bendrųjų sąlygų 16.2 punkte nustatyta, kad šalys privalo viena kitą informuoti apie savo adreso pasikeitimą, o šalis šio reikalavimo neįvykdžiusi, negali reikšti pretenzijų ar atsikirtimų, kad negavo pranešimų, siųstų pagal Sutartyse nurodytus duomenis. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie pasikeitusį buveinės adresą nei apie Bendrovės ūkinei komercinei veiklai vadovaujantį teismo paskirtą bankroto administratorių. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, jog Agentūros prašymas dėl papildomos informacijos pateikimo pareiškėjui išsiųstas tinkamu adresu, todėl pareiškėjo argumentai, susiję su tuo, kad šio rašto negavo bankroto administratorius, atmestini.

47Atsižvelgusi į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas nevykdė Sutarčių specialiųjų sąlygų 10.4 bei bendrųjų sąlygų 2.1.13–2.1.14 punktuose jam nustatytos pareigos bendradarbiauti su projektą prižiūrinčiais ir kontroliuojančiais asmenimis bei teikti prašomą informaciją, bei informaciją, kurią įpareigotas teikti savo iniciatyva.

48Taip pat Agentūra padarė išvadą, kad pareiškėjas aptartais veiksmai pažeidė ir Sutarčių bendrųjų nuostatų 2.1.20 punktą. Byloje nėra ginčijamas faktas, kad Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis, kuria UAB „RIK grupė“ iškelta bankroto byla, yra įsiteisėjusi. Sistemiškai aiškindama Sutarčių bendrųjų nuostatų 2.1.20 punkte įtvirtintą nuostatą, draudžiančią projekto vykdytojui likviduotis bei atsižvelgusi į bankroto procedūros esmę, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bankroto bylos iškėlimu buvo iš esmės inicijuota pareiškėjo likvidavimo procedūra ir taip buvo pažeista aptariama Sutarčių nuostata. Tęsia ar ne pareiškėjas ūkinę komercinę veiklą, nėra reikšminga aptariamo pažeidimo konstatavimui. Be to, pareiškėjas, nors ir teigia, kad ūkinė komercinė veikla nėra nutraukta, tai patvirtinančių įrodymų nei Agentūrai, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė.

49Sutarčių 7.4, 8.2 bei 2.1.15 punktai buvo pažeisti pareiškėjui nepateiktus Projekto ataskaitos po projekto užbaigimo pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1K-066 patvirtintą formą, nors apie tai pareiškėjui buvo priminta 2011 m. gruodžio 29 d. raštu. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas tokią ataskaitą būtų pateikęs projektą įgyvendinančiai institucijai. Pareiškėjas šio fakto taip pat neneigia, tačiau apeliaciniame skunde teigia, kad 2011 m. gruodžio 29 d. Agentūros raštas nelaikytinas priminimu Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 166 punkto prasme, nes šio rašto surašymo dieną pareiškėjas nebuvo praleidęs termino ataskaitai pateikti.

50Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 166 punkte nustatyta, jog projekto vykdytojui laiku nepateikus tarpinės, galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos ar ataskaitos po projekto užbaigimo, įgyvendinančioji institucija turi raštu jam apie tai priminti ir nustatyti terminą, per kurį tarpinė, galutinė projekto įgyvendinimo ataskaita ar ataskaita po projekto užbaigimo turi būti pateikta. Sutarčių 7.4 punkte nustatytas terminas Ataskaitai po projekto užbaigimo pateikti yra ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo kalendorinių metų pabaigos. Pareiškėjas pagrįstai teigia, kad priminimas apie ataskaitos nepateikimo galėjo būti pateiktas tik pasibaigus ataskaitos pateikimo terminui, kuris 2011 m. gruodžio 29 d. rašto surašymo dieną dar nebuvo pasibaigęs. Tačiau pažymėtina, jog administracinis aktas gali būti pripažintas neteisėtu tik tuo atveju, jei teismas konstatuoja, jog jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A14-416/2005; Nr. A6-2202/2006; Nr. A11-435/2007; Nr. A502-341/2009; Nr. A662-902/2010 ir kt.).

51Akcentuotina, kad Ataskaitos po projekto užbaigimo nepateikimas, kai apie tai projekto vykdytojas buvo informuotas, yra savarankiškas pagrindas inicijuoti finansavimo lėšų mokėjimo sustabdymą, sutarties nutraukimą, išmokėtų lėšų arba jų dalies susigrąžinimą (Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 166 p.). Nagrinėjamu atveju sprendimas dėl išmokėtų lėšų grąžinimo buvo priimtas atsižvelgus į tai, kad buvo nutraukta paramos sutartis konstatavus, jog pareiškėjas nesilaikė šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad aptariamas procedūrinis pažeidimas neturi jokios įtakos byloje ginčijamų Įsakymų pagrįstumui, nes Sutartys buvo nutrauktos konstatavus visumą jos nuostatų pažeidimų. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nepateikdamas Ataskaitos po projekto užbaigimo, nepriklausomai nuo to, kad apie jos nepateikimą buvo informuotas ankščiau, nei nustatyta Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 166 punkte, pareiškėjas pažeidė Sutarčių 7.4, 8.2 bei 2.1.15 punktu.

52Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, jog nėra įrodytas faktas, jog Agentūros Pažeidimo tyrimo išvadose nurodyti Sutarties Nr. 140 bei Sutarties Nr. 313 pažeidimai yra neištaisomi. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiuo pareiškėjo teiginiu nesutinka.

53Ginčui aktuali 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) N. 1260/1999 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1083/2006) 57 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad valstybė narė arba vadovaujanti institucija užtikrina, kad veiksmui būtų toliau teikiama fondų parama tik tuo atveju, jei per penkerius metus nuo veiksmo užbaigimo arba trejus metus nuo veiksmo užbaigimo valstybėse narėse, kurios pasinaudojo galimybe sutrumpinti šį terminą siekdamos išlaikyti investicijas arba MVĮ sukurtas darbo vietas, veiksme nepadaroma esminių pakeitimų: a) turinčių įtakos jo pobūdžiui arba įgyvendinimo sąlygoms, arba bendrovei ar valstybinei įstaigai suteikiančių pernelyg didelį pranašumą; ir b) kurias lėmė infrastruktūros objekto nuosavybės pobūdžio pasikeitimas arba gamybinės veiklos nutraukimas.

542007–2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programos, pagal kurią pareiškėjui buvo skirta parama, 2.1 dalyje „Vizija ir tikslai“ nustatyta, kad Nacionalinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje numatytas bendrasis ekonominės strategijos tikslas – mažinti šalies ekonominio išsivystymo lygio atsilikimą nuo ES šalių vidurkio. Lietuvos 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo strategija remiasi strategine vizija, jog 2015 m. Lietuva pasieks kai kurių senųjų ES šalių narių socialinio ir ekonominio išsivystymo lygį. Siekiant įgyvendinti nustatytąjį pagrindinį Lietuvos 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijos tikslą bei užsibrėžtą viziją, formuluojamas strateginis „Ekonomikos augimo“ veiksmų programos tikslas – spartinti ūkio augimą ilguoju laikotarpiu, siekiant sumažinti Lietuvos ir ES vidurkio išsivystymo netolygumus.

55Atsižvelgus į šiuos programos, kurioje dalyvavo pareiškėjas, tikslus, Reglamento Nr. 1083/2006 57 straipsnio reikalavimus, darytina išvada, jog vien tai, kad pareiškėjui yra iškelta bankroto byla, yra pakankama išvadai, kad šis Sutarčių pažeidimas bei kiti su juo susiję pažeidimai negali būti ištaisyti. Todėl Agentūra turėjo teisę inicijuoti, o Ūkio ministerija, vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 198.1 punktu, nutraukti projekto finansavimo ir administravimo sutartis bei pareikalauti grąžinti visas sumokėtas lėšas.

56Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog įsiteisėjusi teismo nutartis iškelti projekto vykdytojui bankroto bylą, vadovaujantis Finansinės paramos grąžinimo taisyklių 4 punktu, yra savarankiškas pagrindas projekto vykdytojui grąžinti jo gautas lėšas. Byloje nėra ginčijamas faktas, kad Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis, kuria UAB „RIK grupė“ iškelta bankroto byla, yra įsiteisėjusi. Todėl net ir panaikinus Įsakymų Nr. 4-582 bei Nr. 4-584 dalis dėl Sutarčių nutraukimo, įsakymų dalys dėl paramos lėšų grąžinimo liktų nepakeista.

57Atsižvelgusi į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad Įsakymai Nr. 4-582 bei Nr. 4-584, kuriais nutrauktos projekto finansavimo ir administravimo sutartys bei pareiškėjui nustatyta lėšų grąžinimo ir palūkanų mokėjimo tvarka yra pagrįsti bei teisėti. Atitinkamai pagrįstais bei teisėtais laikytini Ūkio ministro Įsakymai Nr. 4-583 bei Nr. 4-585, kuriais panaikinta Ūkio ministro įsakymų dalis dėl finansavimo pareiškėjo vykdomiems projektams skyrimo.

58Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 1983 punktas nepažeidžia projektų administravimo ir finansavimo procese dalyvaujančių asmenų interesų pusiausvyros, projekto vykdytojo teisės kreiptis į teismą bei teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 30 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl bylos proceso dalyvių prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą yra išaiškinęs, kad tokie prašymai individualią bylą nagrinėjančiam teismui yra tik vada vertinti, ar yra pagrindo manyti, jog konkrečioje byloje taikytinas teisės aktas (jo dalis) gali prieštarauti Konstitucijai. Pagrindas konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A261-997/2009, Nr. A756-152/2009, Nr. A63-3204/2011, Nr. A602-2287/2012).

59Prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą pareiškėjas motyvuoja tuo, kad Ūkio ministerija šioje byloje ginčijamus įsakymus priėmė nesulaukusi kol bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl Agentūros sprendimų, kuriais nustatyti Sutarčių nuostatų pažeidimai, nes vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 1983 punktu Ūkio ministerija turi tik teisę, bet ne pareigą atidėti sprendimo priėmimą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl Ūkio ministro priimtų įsakymų, buvo vertinimas ir Agentūros Pažeidimo tyrimo išvadų pagrįstumas bei teisėtumas. Atsižvelgus į tai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijai, nagrinėjančiai šią administracinę bylą, nekyla abejonių dėl pareiškėjo nurodytos teisės normos atitikties Konstitucijai, todėl pasinaudodama aptarta diskrecijos teise, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą.

60Pareiškėjas taip pat prašė sustabdyti bylą iki įsiteisės sprendimas administracinėje byloje Nr. I-4517-95/2012 (ABTĮ 98 str. 1 d. 3 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka egzistuoja prejudicinis ryšys. Tai reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-406/2009). Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad tarp šios bylos ir administracinės bylos Nr. I-4517-95/2012 (I-1083-95/2013) yra prejudicinis ryšys. Pareiškėjo nurodomoje administracinėje byloje sprendžiamas ginčas dėl Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimo Nr. ((24.16-02)-5K-1217207)-6K-1207896 (II t., b. l. 31) panaikinimo ir įpareigojimo Lietuvos Respublikos Finansų ministeriją išnagrinėti pareiškėjo skundą. Nustatyta, kad nurodytu sprendimu Lietuvos Respublikos Finansų ministerija atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Agentūros surašytų Pažeidimo tyrimo išvadų, todėl aptariamoje administracinėje byloje sprendžiamas klausimas tik dėl Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atsisakymo nagrinėti pareiškėjo skundą teisėtumo bei pagrįstumo ir net nurodytoje byloje priėmus sprendimą, kuriuo būtų tenkintas pareiškėjo skundas, toks teismo sprendimas nagrinėjamai bylai neturėtų prejudicinės reikšmės. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra jokių įrodymų, kad šios administracinės bylos nagrinėjimui svarbios aplinkybės negali būti nustatytos ir įvertintos neišnagrinėjus pareiškėjo nurodomos administracinės bylos. Darytina išvada, kad pagrindo stabdyti bylą vadovaujantis ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nėra.

61Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsižvelgus į tai, tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais motyvais, nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

62Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

63Pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „RIK grupė“ apeliacinį skundą atmesti.

64Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

65Nutartis neskundžiama.